Byla 2-2092/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Viredas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1753-253/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valsva ir Ko“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Viredas“, tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Viredas“ vadovas E. G. , dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Valsva ir Ko“ 2011 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Viredas“ bankroto bylą (b. l. 3-6). Nurodė, kad 2007 m. pabaigoje - 2008 m. pradžioje pardavė atsakovui prekių už 6 482,36 Lt; atsakovas liko skolingas 4 530,62 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 53-54) iškėlė atsakovui UAB „Viredas“ bankroto bylą. Atsakovui ir jo vadovui trečiajam asmeniui E. G. procesiniai dokumentai (ieškinys, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pranešimas pateikti teismui atsiliepimą bei informaciją, nurodytą ĮBĮ 9 straipsnio 1-2 dalyse) buvo įteikti 2011 m. gegužės 18 d. (b. l. 27-28, 30, 34-35), tačiau nei atsakovas, nei tretysis asmuo atsiliepimo (taip pat prašytos pateikti informacijos) teismui nepateikė.

7Dėl atsakovo nemokumo pirmosios instancijos teismas sprendė, remdamasis iš VĮ Registrų centro gautais atsakovo paskutiniais pateiktais (2009 m.) finansinės atskaitomybės dokumentais. Iš atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso (b. l. 41) teismas nustatė, kad atsakovas turėjo turto už 1 026 924 Lt, trumpalaikių ir ilgalaikių skolų – už 1 011 907 Lt. Kadangi įmonės turtas beveik lygus jo turimų skolų dydžiui, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas UAB „Viredas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir atsisakyti kelti jam bankroto bylą (b. l. 57-59). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

101. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo nemokumo yra nepagrįsta, nes teismas turėjo vertinti ne atsakovo skolų dydį apskritai, bet atsakovo pradelstų skolų dydį (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

112. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pasenusiais finansinės atskaitomybės dokumentais. Nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti įrodymus apie įmonės finansinę būklę, tačiau jų nepateikus netaikė atsakovui nurodytų procesinių sankcijų, neišreikalavo reikiamų dokumentų ir, neįsitikinęs, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki, iškėlė jai bankroto bylą.

123. Bankroto procedūra negali būti naudojama, siekiant atgauti iš skolininko skolą, todėl kreipimasis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą, nesant duomenų, kad bendrovė nemoki, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesu, už ką CPK 95 straipsnis numato iki 20 000 Lt baudą.

13Ieškovas UAB „Valsva ir Ko“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 61-63) skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo vadovui E. G. skirti 10 000 Lt baudą už nepagrįstą atskirąjį skundą ir kartu veikimą prieš greitą bei teisingą bylos nagrinėjimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ex officio rinko jam prieinamus naujausius įrodymus apie atsakovo finansinę būklę ir juos pagal galimybes analizavo. Teismas negalėjo remtis naujesniais (2010 m.) atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais, nes atsakovas jų nustatytu laiku – iki 2010 m. gegužės pabaigos (ABĮ 24 str. 1 d., CK 2.66 str. 4 d.) - ar vėliau VĮ Registrų centrui nepateikė. Duomenų apie tikrąją įmonės finansinę būklę atsakovas nepateikė nei atsiliepime, nei atskirajame skunde, todėl būdamas atsakingas už duomenų pateikimą viešajam registrui ir/ar teismui jis negali remtis bylos medžiagos nepakankamumu. Atsakovas tarsi mėgaujasi tuo, kad teismas neturi objektyvių galimybių nustatyti pradelstų atsakovo skolų dydžio ir teisingai įvertinti jo pradelstų skolų santykį su turimo turto verte, netgi prašo taikyti sankcijas už duomenų nepateikimą, bet jam vienam geriausiai žinomų duomenų apie tikrąją įmonės finansinę būklę neteikia. Atsakovas nebe pirmą kartą išvengia bankroto tokiomis priemonėmis.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atsakovo atskirasis skundas ir ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atmetami.

16Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo.

17Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė nemoki.

18Ar įmonė yra moki, ar nemoki, sprendžiama nustatant įmonės pradelstų skolų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykį (ĮBĮ 2 str. 8 d.), taip pat įvertinus kitus įmonės finansinius dokumentus, kurie patvirtina įmonės debitorinių skolų, kreditorinių įsipareigojimų dydį, t. t. Atsakovo iniciatyva iškeltos bylos kitiems asmenims arba jo atžvilgiu vykdomi teisminiai procesai, kuriems pasibaigus įmonės turtinė padėtis gali tiek pagerėti, tiek pablogėti, vertintini kaip papildomi duomenys, kurie gali būti reikšmingi tik tuo atveju, jeigu iš įmonės finansinėje atsakomybėje esančių duomenų nėra aišku, ar įmonė yra moki, ar ji vis dėlto nemoki.

19Naujausias – 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis – sudarytas atsakovo balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 74-75) įrodo, kad užpraėjusiais finansiniais metais (2009 m.) atsakovas turėjo turto už 1 026 924 Lt, praėjusiais (2010 m.) – už 587 260 Lt. Nuosavą turtą praėjusiais metais sudarė 572 000 Lt vertės ilgalaikis turtas ir vos 15 260 Lt vertės trumpalaikis turtas. Ilgalaikių skolų atsakovas neturi, trumpalaikės skolos (t. y. mokėtinos iki einamųjų finansinių metų pabaigos) siekia 623 183 Lt. Mažiausiai dvejus pastaruosius metus atsakovas veikė nuostolingai: 2009 m. jis patyrė 40 078 Lt nuostolį, 2010 m. – 50 940 Lt nuostolį. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva surinko duomenis apie atsakovo Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 76-78) patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso prekybos patalpos nuo R-1 iki R-5, 1-1, 1-2, 2-1, 2-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpos yra nebaigtame statyti pastate, kurio baigtumas 72 %. Prekybos patalpose vykdoma rekonstrukcija, baigtumas 72 %, bendras plotas - 393,42 m2, adresas - (duomenys neskelbtini) (toliau – prekybos patalpos). Įregistruotas draudimas atsakovui perleisti turtą trečiajam asmeniui, taip pat įsiskolinimas už įsigytą turtą, hipoteka ir 8 galiojantys areštai.

20Nors atsakovas viešai nepaskelbė ar kitaip nepranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su juo (jais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau tai, kad trumpalaikės atsakovo skolos viršija jo turimą turtą (623 183 Lt > 587 260 Lt), o nuostolinga veikla tęsiasi metai iš metų, suponuoja išvadą, jog atsakovas artimiausiu metu nebepajėgs likviduoti skolų kreditoriams visa apimtimi. Tai yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 p.).

21Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad bankroto bylą 2009 m. atsakovui inicijavo UAB „Vandens siurbliai“, 2010 m. – AB „Swedbank“. Abu kartus iš pradžių bankroto byla atsakovui buvo iškelta, vėliau nutartis iškelti bankroto bylą panaikinta, bet dėl skirtingų priežasčių: pirmuoju atveju atsakovas atsiskaitė su ieškovu, antruoju atveju dėl to, kad atsakovas pareiškė ieškinį bankui dėl kredito sutarties Nr. 08-034771-IN nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo (b. l. 68-69). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, kad Klaipėdos m. apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-147-794/2011) atmetė UAB „Viredas“ ieškinį AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties Nr. 08-034771-IN nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo atmetė (b. l. 70-71), o 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė UAB „Viredas“ prašymą atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Minėta nutartį UAB „Viredas“ apskundė atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2S-1365-370/2011). Nepaisant to, Klaipėdos m. apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi (b. l. 73) patenkino hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinės skolos (367 500,00 Lt negrąžinto kredito, 42 954,73 Lt. pradelstų palūkanų, 143 781,60 Lt delspinigių už pradelstą kreditą, 12 498, 24 Lt. delspinigių už pradelstas palūkanas, iš viso - 566 734,57 Lt), išieškojimo iš skolininko (UAB „Viredas“) ir nutarė leisti antstoliui už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – prekybos patalpas.

22Ieškovas prašo atsakovo vadovui E. G. skirti 10 000 Lt baudą už nepagrįstą atskirąjį skundą ir kartu veikimą prieš greitą bei teisingą bylos nagrinėjimą. CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du atskiri atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimas konstatuojamas tada, kai atskirasis skundas pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti priešingai šaliai nepatogumų, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą atskirąjį skundą asmens nesąžiningumas reiškia to asmens suvokimą, jog atskirasis skundas iš tiesų yra nepagrįstas, jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, kad apeliantas suvokė ar atitinkamomis aplinkybėmis turėjo suvokti, jog atskirasis skundas nepagrįstas. Nesąžiningumu negali būti laikomas atskirojo skundo padavimas, jei apeliantas yra įsitikinęs savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti.

23Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nurodė pagrįstas ir teisiškai reikšmingas pirmosios instancijos teismo padarytas ĮBĮ normų taikymo klaidas. Nors rezultatas byloje nesikeičia, t. y. skundžiama nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, palikta nepakeista, tai padaryta remiantis kitais argumentais ir kitais įrodymais, kurių dalies (pateiktų VĮ „Registrų centras“ ar teismo priimtų po 2011 m. birželio 3 d.) pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių išreikalauti ir/ar vertinti.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valsva ir Ko“ prašymą dėl baudos atsakovo vadovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Valsva ir Ko“ 2011 m. gegužės 13 d. kreipėsi į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 53-54)... 7. Dėl atsakovo nemokumo pirmosios instancijos teismas sprendė, remdamasis iš... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas UAB „Viredas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 10. 1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo nemokumo yra nepagrįsta,... 11. 2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pasenusiais finansinės... 12. 3. Bankroto procedūra negali būti naudojama, siekiant atgauti iš skolininko... 13. Ieškovas UAB „Valsva ir Ko“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atsakovo atskirasis skundas ir ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atmetami.... 16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos... 17. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 18. Ar įmonė yra moki, ar nemoki, sprendžiama nustatant įmonės pradelstų... 19. Naujausias – 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis – sudarytas atsakovo... 20. Nors atsakovas viešai nepaskelbė ar kitaip nepranešė kreditoriui... 21. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad... 22. Ieškovas prašo atsakovo vadovui E. G. skirti 10 000 Lt baudą už... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nurodė pagrįstas ir teisiškai... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti... 26. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valsva ir Ko“ prašymą dėl...