Byla 2A-532/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Sendeka“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje 2-245-781/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Sendeka“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 297 086, 99 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2008 m. vasario 11 d. apie 7.20 val. Vilkaviškio rajone, kelio Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis 19,825 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo keturi Marijampolės visuomenės sveikatos centro darbuotojai: D. E. B., E. K., R. P. ir A. R.. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas V. Ž., vairavęs darbdaviui UAB „Sendeka“ priklausantį vilkiką MAN, valstybinis numeris ( - ) kurio civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pripažino V. Ž. kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisė jį 5 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, atliekant šią bausmę atviroje kolonijoje. Už visus apdraustuosius buvo išmokėta 297 086,99 Lt socialinio draudimo išmokų.

5Ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SDR-130, kuriuo D. E. B. 2008 m. vasario 11 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažino draudiminiu įvykiu. Ieškovo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SNAD-271 žuvusiojo žmonai O. B. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Ieškovo 2008 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SNAD-1 O. B. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus nuo 2008 m. vasario 11 d. neterminuotam laikui. O. B. buvo išmokėta 144 150, 25 Lt suma, kurią sudarė 141 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka ir 2750,25 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2009 m. sausio 31 d. bei 9399,12 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus 2008 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. PI-935 O. B. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki gyvos galvos buvo paskirta 70 Lt per mėnesį našlių pensija už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d. O. B. išmokėta 3881,86 Lt našlių pensija. Atsakovas 2009 m. liepos 2 d. atlygino ieškovui 144 150,25 Lt, iš jų 141 400 Lt vienkartinę draudimo išmoką ir 2750,25 Lt periodinę draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2009 m. sausio 31 d. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas padarytos žalos iki šiol nesumokėjo. Kadangi O. B. ir toliau mokama periodinė draudimo išmoka bei našlių pensija, tai šiuo metu fondo biudžetui neatlyginta žala yra: 9399,12 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bei 3881,86 Lt našlių pensija už laikotarpį 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d., viso – 13 280,98 Lt.

6Ieškovo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-56 E. K. 2008 m. vasario 11 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-132 L. M. M. (žuvusiosios E. K. mamai) buvo paskirta 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-131 D. K. (E. K. dukrai) buvo paskirta 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-136 ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. SNAD-176 D. K. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka (bus mokama iki 2014 m. birželio 15 d.). L. M. M. išmokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo išmoka; D. K. buvo išmokėta 73 128, 30 Lt suma, kurią sudarė 70 700 Lt vienkartinė draudimo išmoka ir 2438,30 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. birželio 15 d. bei 28 588, 94 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus 2008 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. PI-1174 D. K. buvo paskirta 332,24 Lt per mėnesį našlaičių pensija laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. PI-3046 D. K. buvo paskirta 332,24 Lt per mėnesį našlaičių pensija laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki sukaks 24 metai. D. K. už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 buvo išmokėta 20 056,98 Lt našlaičių pensija. Atsakovas atlygino ieškovui 143 838,30 Lt, iš jų 141 400 Lt vienkartinės draudimo išmokos ir 2438,30 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. birželio 15 d. Kadangi D. K. ir toliau mokama periodinė draudimo išmoka bei našlaičių pensija, tai šiuo metu fondo biudžetui padaryta žala yra 48 645,92 Lt: 28 588,94 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bei 20 056, 98 Lt našlaičių pensija už laikotarpį 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

7Ieškovo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SDR-57 R. P. 2008 m. vasario 11 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SNAD-134 žuvusiosios R. P. dukrai K. P. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka. Ieškovo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SNAD-135 K. P. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2017 m. kovo 9 d. ir išmokėta 162 147,27 Lt suma, kurią sudaro 141 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir 20 747,27 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. 2008 m. kovo 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus 2008 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. PI-1412 K. P. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo paskirta 328,42 Lt per mėnesį našlaičių pensija. K. P. už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d. buvo išmokėta 19 851 Lt našlaičių pensija. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas sumokėjo tik 43 223,04 Lt. Atsakovas iki šiol neatlygino fondo biudžetui padarytos žalos, kurią sudaro 138 775, 23 Lt: 98 176, 96 Lt vienkartinė draudimo išmoka, 20 747,27 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bei 19 851 Lt našlaičių pensija už laikotarpį 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

8Ieškovo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-55 A. R. 2008 m. vasario 11 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-129 žuvusiosios A. R. sutuoktiniui V. K. buvo paskirta 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka, taip pat 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-130 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka buvo paskirta žuvusiosios A. R. sūnui G. K.. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-128 G. K. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. V. K. buvo išmokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo išmoka, G. K. 111 663,51 Lt suma, kurią sudaro 70 700 Lt vienkartinė draudimo išmoka ir 40 963, 51 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PI-3340 G. K. buvo paskirta 432,21 Lt per mėnesį našlaičių pensija laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki sukaks 24 metai. G. K. už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo išmokėta 19 808,61 Lt našlaičių pensija. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas neatlygino fondo biudžetui padarytos žalos, kurią sudaro 96 384, 86 Lt: 17 425, 20 Lt periodinė draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. bei 8 259,66 Lt našlaičių pensija už laikotarpį 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. bei V. K. išmokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo išmoka.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 70 700 Lt turtinės žalos bei 1666 Lt valstybei. Teismas sutiko su atsakovo pateiktais paskaičiavimais dėl žuvusiųjų išlaikytinių patirtos turtinės žalos. Teismas pripažino, kad atsakovas, atlygindamas O. B. pervestą 144 150,25 Lt draudimo išmoką, pilnai atlygino ieškovo O. B. skirtą draudiminę išmoką. Pažymėjo, kad šią sumą, D.A. B. esant gyvam, jis galėtų skirti sutuoktinei per 25 metus, o atsižvelgiant į tai, kad D.A. B. mirus jam buvo 60 metų, abejotina, ar jis galėtų dar 25 metus dirbti ir gauti didesnes pajamas. Nustatė, kad byloje nebuvo ginčo dėl 143 838,30 Lt sumos, išmokėtos dėl E. K. mirties, atlyginimo ieškovui. Pasisakydamas dėl, ieškovo prašomų priteisti neatlygintų D. K. 28 588,94 Lt periodinės draudimo išmokos ir 20 056,98 Lt našlaičių pensijos, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas išmokėjo ieškovui 70 700 Lt G. K. tenkančią išmokų dalį, ši suma pilnai kompensavo D. K. iki 2012 m. spalio 31 d. patirtą turtinę žalą (37 080,40 Lt). Nurodė, kad G. K., kaip A. R. sūnui, nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. priklausytų 105 787, 26 Lt (2 074, 26 Lt x 51 mėn.; pažymėjo, kad A. R. pajamas dalinant trims asmenims, suma būtų dar mažesnė). Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų asmenų, kuriems ieškovas išmokėjo draudimo išmokas, patirta turtinė žala (negautos pajamos) yra mažesnė, nei jiems išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šių sumų atitikimą žuvusiųjų šeimos narių patirtai žalai, o įrodė, jog išmokėtos kompensacijos yra didesnės už O. B., D. K., K. P., L.M. M. ir G. K. patirtą žalą. Teismas nesutiko su atsakovu, kad vienkartinė išmoka apdraustajam mirus neatlieka žalos atlyginimo funkcijos, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo V. K. išmokėtą 70 700 Lt sumą. Padarydamas šią išvadą, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007, nurodytais išaiškinimais. Teismas sprendė, kad V. K. išmokėta socialinė netekto darbingumo pensija ieškovo buvo apskaičiuota pagal standartizuotas formules, todėl nukentėjusiojo negautos pajamos, kaip viena sudedamųjų žalos (nuostolių) dalių (CK 6.249 str. 1 d.), kompensuoja šiuos nuostolius. Pažymėjo, kad atsakovas šios prezumpcijos nenuginčijo. Teismo nuomone, aplinkybė, kad V. K. prašyme dėl draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo nurodė nesantis išlaikomas A. R., neduoda pagrindo teigti, kad jie nevedė bendro ūkio ir nesidalino pajamomis. Padalinus A. R. gautas pajamas į tris dalis, sutuoktiniui V. K. tektų 1383 Lt, todėl 70 700 Lt suma, jam galėtų būti skirta A. R. dirbant truputį daugiau nei 4 metus. Tai, kad žuvusioji mirties dieną buvo 53 metų amžiaus, dirbo nuolatinį darbą, teismui leido daryti išvadą, jog ji galėjo tęsti darbą dar 4 metus ir ilgiau, t. y. skirti sutuoktiniui gaunamą darbo užmokestį.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 297 086,99 Lt žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl žuvusiųjų išlaikytinių patirtos turtinės žalos ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį. Teismas pažeidė materialines teisės normas, nes socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.251 str. 1 d., 6.280 str., 6.290 str. 1 d.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pilnai kompensavo O. B., D. K., K. P. bei G. K. patirtą turtinę žalą.

142. Atsižvelgiant į saugomo intereso svarbą, pažeidimo pobūdį bei kitas aplinkybes, galimi atvejai, kai žalos dydis pinigais įvertinamas taikant standartizuotus kriterijus ir tam tikras metodikas. Tiksliai nustatyti, kiek asmenys būtų gavę pajamų, jei nebūtų nelaimingo įvykio, neįmanoma. Todėl teismas turėjo vadovautis įstatymo leidėjo standartizuota žalos įvertinimo metodika.

15Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Ieškovo skundžiama teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ne tik tinkamu materialinės teisės normų aiškinimu, bet ir atitinka naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles bei principus.

172. Apeliantas nepagrįstai išplečia visišką nuostolių atlyginimo principą. Socialinio draudimo įstaigos paskirtis kompensuoti nukentėjusiojo asmens negautas pajamas. Teisės aktai nurodo, kokiu būdu apskaičiuojamos žuvusiojo asmens išlaikytinių negautos pajamos (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 str.). Atsakovo pateikti skaičiavimai atlikti vertinant konkrečius ir objektyvius byloje esančius įrodymus apie žuvusiųjų gautas pajamas.

183. Atsakovas niekada neginčijo, jog socialinio draudimo išmokos yra apskaičiuojamos pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, tačiau socialinių draudimo išmokų išmokėjimas nereiškia, kad visais atvejais jos atlieka žalos atlyginimo negautų pajamų forma funkciją civilinės atsakomybės prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai atskiria valstybės institucijų pareigą išmokėti socialinio draudimo išmokas nuo žalą padariusio asmens pareigos atlyginti jo civilinės atsakomybės pasekmėje atsiradusią žalą tretiesiems asmenims. Socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

19Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimo teises bei šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Atsakovas nurodė, jog V. K. nebuvo išlaikomas savo sutuoktinės A. R., todėl jam išmokėta vienkartinė socialinio draudimo išmoka apdraustajam mirus neatlieka žalos atlyginimo funkcijos. Atsakovas paminėtą aplinkybę pagrindė rašytiniu įrodymu, kurio ieškovas neginčijo. Todėl teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė savo pareigą vadovautis bylos duomenimis ir išvadas pagrįsti byloje ištirtais įrodymais. Aplinkybės, ar sutuoktinis faktiškai gavo dalį žmonos pajamų, yra individualios, geriausiai žinomos tos šeimos nariams, todėl nėra pagrindo abejoti V. K. nurodyta aplinkybe, kad jis nebuvo savo sutuoktinės išlaikomas.

212. Teismas nepagrįstai išplėtė subrogacinio reikalavimo reiškėjo teises, nes vienkartinė socialinio draudimo išmoka apdraustajam mirus turėtų būti skirta negautoms pajamoms kompensuoti. Apelianto nuomone, pripažįstant V. K. teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo sutuoktinės žūties atveju, kai faktiškai tos pajamos nebuvo gaunamos, jam būtų sudaroma galimybė pagerinti savo turtinę padėtį, lyginant su buvusia prieš eismo įvykį. Teismui nusprendus, kad žuvusioji A. K. skirdavo 1/3 savo darbo užmokesčio, teismas turėjo aiškintis, kokią pajamų dalį žuvusiosios išlaikymui skirdavo V. K..

223. Atsakovas sprendė, kad A. R. turėjo vieną išlaikytinį – savo sūnų G. K., todėl žuvusiosios pajamas dalino į dvi dalis ir taip apskaičiavo draudimo išmoką, kurią išmokėjo VSDFV Marijampolės skyriui. Teismui nusprendus, kad A. R. pajamos dalintinos į tris dalis, keistina vienam asmeniui tenkančių pajamų dalis, todėl tokiu atveju atsakovas išmokėjo 35 254,26 Lt daugiau, nei G. K. patyrė žalos.

23Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir teisingai motyvavo, kad nėra pagrindo teigti, jog A. R. su savo sutuoktiniu V. K. nevedė bendro ūkio ir nesidalino pajamomis.

252. Teismas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo – šalys turėjo galimybę pasinaudoti visomis CPK numatytomis teisėmis.

263. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė rungimosi principą. Nelogiška, kad ieškovas turėtų įrodinėti, jog dalis A. R. gaunamų pajamų buvo skiriama bendram šeimos labui, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

274. Teismas pagrįstai pripažino, kad išmokėta draudimo išmoka V. K. nėra didesnė už asmeniui padarytą turtinę žalą.

285. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodomos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų, todėl skunde nurodytose nutartyse esantys išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamojoje byloje.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

31Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex offico patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

32Byloje sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmoką išmokėjusios valstybinės socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo teisės į kalto asmens draudiką apimties.

33Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 11 d. eismo įvykio, sukelto V. Ž., kurio vairuoto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, metu, žuvo Marijampolės visuomenės sveikatos centro darbuotojai D. E. B., E. K., A. R. ir R. P. (t. 1, b. l. 7). Ieškovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. gegužės 22 d., 2008 m. gegužės 23 d., 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimais minėtų asmenų žūtį pripažino draudiminiais įvykiais (t. 1, b. l. 12, 34, 58, 162). Žuvusiojo D. E. B. žmonai O. B. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka, periodinė draudimo išmoka bei našlių pensija (t. 1, b. l. 13, 14, 21). Viso O. B. išmokėta 157 431,23 Lt (t. 1, b. l. 15-19, 22-27). Atsakovas atlygino ieškovui 144 150,25 Lt (t. 1, b. l. 31), neatlyginta žala sudaro 13 280,98 Lt. Žuvusiosios E. K. mamai L. M. M. bei dukrai D. K. buvo paskirta po 70 700 Lt dydžio vienkartinės draudimo išmokos (t. 1, b. l. 163-164). D. K. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka iki 2014 m. birželio 15 d. bei našlaičių pensija iki sukaks 24 metai (t. 1, b. l. 165-166, 174, 176). L.M. M. išmokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo išmoka, D. K. – 121 774,22 Lt (t. 1, b. l. 167,168-172, 177-179). Atsakovas atlygino ieškovui 143 838,30 Lt (t. 1, b. l. 180), tad fondo biudžetui padaryta žala yra 48 635, 92 Lt. Žuvusiosios R. P. dukrai K. P. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka, periodinė draudimo išmoka bei našlaičių pensija ir išmokėta 181 998,27 Lt suma (t. 1, b. l. 35-51). Atsakovas sumokėjo tik 43 223,04 Lt (t. 2, b. l. 73), neatlyginta žala sudaro 138 775,23 Lt. Žuvusiosios A. R. sutuoktiniui V. K. bei sūnui G. K. buvo paskirta po 70 700 Lt dydžio vienkartinės draudimo išmokos (t. 1, b. l. 59-60). G. K. taip pat paskirta periodinė draudimo išmoka bei našlaičių pensija iki sukaks 24 metai (t. 1, b. l. 61, 70). V. K. išmokėta 70 700 Lt, G. K. – 131 472,12 Lt suma (t. 1, b. l. 62-68, 71-75). Atsakovas sumokėjo 105 787,26 Lt (t. 2, b. l. 105). Liko neatlyginta 96 384, 86 Lt.

34Dėl ieškovo apeliacinio skundo

35Ieškovas prašo priteisti visas išmokas, kurias jis žuvusiųjų asmenų artimiesiems išmokėjo pagal NADPLSDĮ nuostatas: periodines draudimo išmokas ir vienkartinę draudimo išmoką (NADPLSDĮ 11 str. 1 d. 1p., 2, 3 d. d., 12, 26, 27 str.), taip pat našlaičių, našlių pensijas, išmokėtas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) nuostatas. Dėl šių išmokų apskaičiavimo teisingumo ginčo byloje nekilo.

36NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakingo už žalą asmens draudikui.

37Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinės draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

38Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek pagal K. T. jurisprudenciją, socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, nėra absoliuti, nes žuvusiųjų šeimos nariams išmokėtos draudimo išmokos, apskaičiuotinos pagal standartizuotas formules. Taigi socialinės draudimo įstaigos apskaičiuotas ir išmokėtas žalos atlyginimas gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio, t. y. būti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Policijos departamentas prie VRM ir kt. v. P. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Policijos departamentas prie VRM ir kt. v. A. B., Nr. 3K-3-134/2013).

39Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas paneigė šią prezumpciją ir įrodė, jog socialinės draudimo įstaigos išmokėtos sumos pilnai padengia žuvusiųjų šeimos nariams padarytą turtinę žalą. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ginčiją šią teismo išvadą, tačiau vien tai, kad žala apskaičiuota taikant standartizuotus kriterijus ir tam tikras metodikas, neįrodo žuvusiųjų šeimos narius realiai patyrus didesnę žalą, nei atsakovo buvo kompensuota.

40Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškiniu, pirmiausia nagrinėjo, ar buvo pilnai padengtos vienkartinės draudimo išmokos ir tik po to – ar padengtos periodinės draudimo išmokos ir našlių, našlaičių pensijos. Pažymėtina, kad nustačius, jog trečiųjų asmenų patirta turtinė žala yra mažesnė, nei viso išmokėta draudimo išmokų, pirmiausia atsakovas turėtų atlyginti ieškovo išmokėtas periodines draudimo išmokas bei našlaičių, našlių pensijas, o tik paskui vienkartinę draudimo išmoką tiek, kiek prieš tai nurodytos išmokos nepadengia patirtos turtinės žalos. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad periodinių draudimo išmokų ir pensijų apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis (NADPLSDĮ 15, 19, 20, 26 str., VSDPĮ 14, 39 str.), tad atitinkamai minėtos išmokos yra skirtos kompensuoti asmens patirtą turtinę žalą dėl šeimos nario netekties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro NADPLSDĮ, Valstybinio socialinio draudimo (VSD), VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo, negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB ERGO Lietuva ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2013). Nors minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo išmokų asmens sveikatos sužalojimo atveju, tačiau, atsižvelgiant į jų skaičiavimo būdą, būtų nelogiška asmens gyvybės atėmimo atveju šias išmokėtas periodines išmokas bei pensijas traktuoti kitaip, o ne kaip žalos atlyginimą.

41Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas padengė pirmiausia vienkartines ir tik po to dalį periodinių draudimo išmokų bei pensijų, šis suklydimas neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui, nes bendra atsakovo atlyginta suma pilnai padengė žuvusiųjų šeimos narių patirtą žalą.

42CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vykdydami šias abipuses pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramą. Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi šias savo abipuses pareigas sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta, iš esmės nėra. Todėl tokiais atvejais preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d.). Tačiau atitinkamai likęs gyvas sutuoktinis taip pat teikdavo materialinę paramą mirusiam sutuoktiniui puse savo pajamų.

43Asmens gyvenimo amžius yra svarbus kriterijus nustatant nukentėjusiam asmeniui realiai padarytos turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatinėjant fizinio asmens mirties atveju jo šeimos narių patirtą turtinę žalą įstatyme tiesiogiai nėra išskirta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti terminą, iki kurio minėti asmenys iš tiesų pagrįstai galėjo tikėtis esant normaliai situacijai gauti iš mirusiojo išlaikymą. CK 6.284 straipsnio nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad nustatytų asmenų patirta turtinė žala dėl mirusio fizinio asmens mirties galėtų būti priteisiama iki nukentėjusiojo gyvos galvos, arba iki mirusiojo tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, išmokos , nes žalos atlyginimo susiejimas su mirusiojo statistine tikėtina mirties data labiau atitiktų visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principo turinį.

44Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo konkrečių teismo skaičiavimų teisingumo, išskyrus svarstymų dėl žuvusio D.A. B. gautinų pajamų, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl pastarųjų argumentų.

45Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad D. A. B. jo žūties metu buvo 60 metų. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis mieste gyvenančių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė 2008 metais buvo 67,5 metų (t. 2, b. l. 57). Taigi pagal Vidutinę tikėtiną Lietuvos Respublikos gyventojų trukmę tikėtina, jog jis galėjo dar gyventi apie 7 metus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad D. A. B. pajamos atskaičius mokesčius sudarė apie 927,91 Lt, o, pasak ieškovo, jis galėjo gauti apie 1000 Lt pensijos, jo sutuoktinei per mėnesį tenkanti dalis sudarytų apie 500 Lt. Kadangi atsakovas ieškovui už D. A. B. sutuoktinei O. B. išmokėtas išmokas pervedė 144 150,25 Lt, todėl laikytina, jog ši suma pilnai padengė O. B. realiai patirtą žalą.

46Dėl atsakovo apeliacinio skundo

47Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui pastarojo žuvusiosios A. R. sutuoktiniui G. K. išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką.

48NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip apskaičiuojama ir kam išmokama vienkartinė draudimo išmoka – ji yra lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį ir lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantys studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Taigi, pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį mokama vienkartinė draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į vien tik valstybės nustatomą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. jos dydis nepriklauso nuo konkrečios situacijos nei dėl mirusiojo (ne)gautų pajamų fakto ir dydžio, nei dėl jokių kitų aplinkybių. Be to, ji pagal NADPLSDĮ mokama ir ją gali gauti ne tik TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos negautų pajamų pavidalu atlyginimą pagal TPVCAPDĮ, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai).

49Nors NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti negautas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ji atlieka žalos negautų pajamų forma atlyginimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. S., K. B. ir kt. v. VSDFV Panevėžio skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013). Taigi, teisminėje praktikoje faktiškai pripažįstama, kad pagal NADPLSDĮ išmokamos šios vienkartinės draudimo išmokos paskirtis gali būti ne vien padarytos žalos atlyginimas, bet ir socialinė – tuo atveju, jeigu patirtą turtinę žalą realiai atlygina vien tik jau dalis vienkartinės draudimo išmokos, kita šios išmokos dalis iš esmės atlieka socialinę funkciją. Todėl darytina išvada, kad vienkartinė draudimo išmoka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigų išmokėtos kitos išmokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitą, nesusijusią su negautomis pajamomis, t. y. tiesioginę turtinę žalą.

50Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog vienkartinė draudimo išmoka žuvusios A. R. sutuoktiniui V. K. buvo išmokėta ne kaip žalos atlyginimas žuvusiajai mirus, bet vykdant valstybės socialinę politiką (LR Konstitucijos 52 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog V. K. nurodė, kad nebuvo išlaikomas savo sutuoktinės, yra svarbi sprendžiant, ar šis asmuo patyrė turtinės žalos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paties V. K. gaunamą darbo užmokestį, kas laikytina bendru šeimos turtu, bei į jo pareigą išlaikyti savo sutuoktinę. Taip pat, aplinkybės, jog ieškovas A. R. sūnui D. K. mokėtinų periodinių draudimo išmokų ir našlaičių pensijos dydį skaičiavo A. R. gautą atlyginimą dalindamas ne į tris, o į dvi dalis, jog V. K. periodinės draudimo išmokos nebuvo mokamos, rodo ir paties ieškovo poziciją šiuo klausimu.

51Apibendrinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad V. K. buvo išlaikomas A. R., todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jai mirus, jis patyrė materialinę žalą dėl to, kad neteko jos pajamų. Todėl pripažintina, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 70 700 Lt, yra nepagrįsta ir naikintina.

52Kadangi atsakovas paneigė prezumpciją, jog ieškovo išmokėtos draudimo išmokos žuvusiųjų šeimos nariams visa apimtimi sudaro šių asmenų patirtą žalą, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovo sumokėtos sumos pilnai padengė žalą, už kurią atsakingas draudikas. Pagal CK nuostatas trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, (t. y. VSDFV, perėmusiai nukentėjusiųjų reikalavimo teisę) negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo eismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

53Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nepagrįstai išplėtė regresinio reikalavimo turinį, tenkindamas ieškinį iš dalies, todėl sprendimas keistinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 2121 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 99). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovo atmetamas, atsakovui iš ieškovo priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis.

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti.

58Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 70 700 Lt turtinės žalos ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai bei 1666 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei bei šią ieškinio dalį atmesti.

59Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

60Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (j. a. k. 188677622, buveinė: J. Dailidės g. 5/A. Valaičio g. 2, Marijampolė) atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869, buveinė: Konstitucijos pr. 7, Vilnius) naudai priteisti 2121 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną litą) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 297 086, 99 Lt žalos atlyginimo bei 5... 5. Ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SDR-130, kuriuo D. E.... 6. Ieškovo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-56 E. K. 2008 m. vasario 11... 7. Ieškovo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SDR-57 R. P. 2008 m. vasario 11... 8. Ieškovo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-55 A. R. 2008 m. vasario 11... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 13. 1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl... 14. 2. Atsižvelgiant į saugomo intereso svarbą, pažeidimo pobūdį bei kitas... 15. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.... 16. 1. Ieškovo skundžiama teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ne tik tinkamu... 17. 2. Apeliantas nepagrįstai išplečia visišką nuostolių atlyginimo... 18. 3. Atsakovas niekada neginčijo, jog socialinio draudimo išmokos yra... 19. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 20. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimo teises bei šalių... 21. 2. Teismas nepagrįstai išplėtė subrogacinio reikalavimo reiškėjo teises,... 22. 3. Atsakovas sprendė, kad A. R. turėjo vieną išlaikytinį – savo sūnų... 23. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti... 24. 1. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir teisingai motyvavo, kad nėra... 25. 2. Teismas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo – šalys turėjo... 26. 3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė rungimosi principą.... 27. 4. Teismas pagrįstai pripažino, kad išmokėta draudimo išmoka V. K. nėra... 28. 5. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodomos... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas... 31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 32. Byloje sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmoką išmokėjusios... 33. Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 11 d. eismo įvykio, sukelto V. Ž.,... 34. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 35. Ieškovas prašo priteisti visas išmokas, kurias jis žuvusiųjų asmenų... 36. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio įstatymo paskirtis yra... 37. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinės draudimo išmokos, mokamos... 38. Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek pagal K. T.... 39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas,... 41. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas padengė... 42. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas... 43. Asmens gyvenimo amžius yra svarbus kriterijus nustatant nukentėjusiam... 44. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo konkrečių teismo... 45. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad D. A. B.... 46. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 47. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog... 48. NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip apskaičiuojama ir kam... 49. Nors NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma šio įstatymo paskirtis yra... 50. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija... 51. Apibendrinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje... 52. Kadangi atsakovas paneigė prezumpciją, jog ieškovo išmokėtos draudimo... 53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti.... 58. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“... 59. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 60. Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės...