Byla 2A-349/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovei T. T. ir jos atstovei advokatei Laurai Timinskaitei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1149-560/2009 pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“ ir Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei R. J. dėl paprastojo vekselio, laidavimo sandorio ir vykdomojo įrašo pagal paprastąjį vekselį nuginčijimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Oldaras“.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovės T. T. atstovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo momento 2008 m. sausio 24 d. 200 000 Lt sumos paprastąjį vekselį, ieškovės T. T. laidavimą pagal 2008 m. sausio 24 d. paprastąjį vekselį, nuo išdavimo momento Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notaro 2008 m. birželio 19 d. vykdomąjį įrašą bei priteisti iš atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė dirbo UAB „Oldaras“ vyriausiąja finansininke. 2007 m. gruodžio mėn. UAB „Mineraliniai vandenys“ pristatė UAB „Oldaras“ prekių už 223 828,89 Lt sumą, tačiau pablogėjus UAB „Oldaras“ finansinei situacijai buvo apmokėta tik dalis sumos. Ieškovė susitiko su UAB „Mineraliniai vandenys“ pardavimų vadovu, kuris jai pasiūlė pasirašyti 200 000 Lt sumos paprastąjį vekselį UAB „Oldaras“ vardu, kaip garantą, kad nebus skaičiuojami delspinigiai už susidariusią skolą, o tolimesnis prekių tiekimas nenutrūks. Atsiskaitymo laikotarpis pagal vekselį buvo nustatytas nuo 2008 m. kovo 25 d. Ieškovė paprastąjį vekselį pasirašė kaip įmonės vyriausioji finansininkė ir uždėjo savo bei UAB „Oldaras“ antspaudus. 2008 m. vasario 7 d. pas ieškovę atvyko UAB „Mineraliniai vandenys“ vadybininkė, kuri pareiškė, kad negali priimti tokios formos pasirašyto paprastojo vekselio, nes jo forma negaliojanti. Ji pirmojo vekselio varianto neatidavė, o pateikė pasirašyti naują, tačiau išrašytą ta pačia 2008 m. sausio 24 d. data. Ieškovė pabrėžė UAB „Mineraliniai vandenys“ direktoriui, kad neturi teisės pasirašyti vekselio vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus, tačiau jis tikino, jog tai formalumas ir neturės reikšmės. Ieškovė, pasitikėdama UAB „Mineraliniai vandenys“, pasirašė antrą paprastąjį vekselį. Po jo pasirašymo UAB „Mineraliniai vandenys“ toliau tiekė prekes, o UAB „Oldaras“ vykdė sutartinius įsipareigojimus. 2008 m. kovo 26 d. UAB „Oldaras“ gavo pranešimą dėl 200 000 Lt sumos paprastojo vekselio apmokėjimo. Esant blogai finansinei būklei UAB „Oldaras“ kreipėsi į UAB „Mineraliniai vandenys“ dėl termino sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pratęsimo. UAB „Mineraliniai vandenys“ sutiko pratęsti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą su dviem sąlygomis: padidinti prekių užsakymus bei kiekvieną savaitę į jos sąskaitą pervesti ne mažiau kaip 20 000 Lt sumą. Šiuos reikalavimus UAB „Oldaras“ įvykdė tinkamai: nuo 2008 m. sausio 25 d. iki gegužės 6 d. į UAB „Mineraliniai vandenys“ sąskaitą buvo pervesta 203 870 Lt suma. 2008 m. gegužės 6 d. UAB „Oldaras“ pareikalavo UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti paprastąjį vekselį, nes ji sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau buvo pareikšta, kad UAB „Oldaras“ dar privalo sumokėti delspinigius, todėl paprastojo vekselio neatiduos bei jau sumokėtų pinigų neįskaitys. 2008 m. gegužės 9 d. buvo gautas pranešimas dėl 200 000 Lt sumos paprastojo vekselio neapmokėjimo. 2008 m. birželio 10 d. paskelbtas UAB „Oldaras“ bankrotas. Iš viso per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 25 d. iki birželio 10 d. į UAB „Mineraliniai vandenys“ sąskaitą buvo pervesta 283 870 Lt, už 2 500 Lt sumą grąžinta prekių. Ieškovė pareikalavo UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti antrą paprastąjį vekselį, tačiau atsakymo negavo. 2008 m. birželio 9 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. RJ-5525, kuris buvo pateiktas antstoliui. 2008 m. liepos 9 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė per 10 dienų nuo jo gavimo dienos privalo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 203 515,63 Lt bei 1 215,37 Lt vykdymo išlaidų. 2008 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė UAB „Oldaras“ bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą. Faktą, jog ginčijamo paprastojo vekselio turėtojas UAB „Mineraliniai vandenys“ tyčia veikė UAB „Oldaras“ ir ieškovės nenaudai, patvirtina tai, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ tiek dėl pirmo paprastojo vekselio pasirašymo, tiek dėl ginčijamo antro paprastojo vekselio pasirašymo nesikreipė tiesiogiai į UAB „Oldaras“ direktorių, kuris vienintelis turi teisę pasirašyti ir patvirtinti tokio pobūdžio dokumentus. UAB „Mineraliniai vandenys“ bendravo su ieškove, kadangi žinojo, kad ją bus galima suklaidinti, o ji pasirašys paprastąjį vekselį, nesuprasdama tiesioginių savo veiksmų reikšmės. Ieškovė turi teisę ginčyti antrą paprastąjį vekselį pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnį. Ieškovė nebuvo įgaliota UAB „Oldaras“ direktoriaus pasirašyti paprastuosius vekselius ar kitus su jais susijusius dokumentus, todėl jos parašas paprastojo vekselio davėjo skiltyje negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių. UAB „Mineraliniai vandenys“, pateikdama pasirašyti ginčijamą paprastąjį vekselį, nutylėjo aplinkybę, kad jį pasirašiusi ieškovė įsipareigoja savo asmeninėmis lėšomis įvykdyti prievolę už UAB „Oldaras“. Ieškovė, žinodama laidavimo galimus padarinius, niekada savo valia nebūtų laidavusi už UAB „Oldaras“ 200 000 Lt skolinį įsipareigojimą. Visa skola pagal paprastąjį vekselį sumokėta. Ji susidarė iki paprastojo vekselio išrašymo, todėl dėl šios senos skolos paprastasis vekselis ir buvo išrašytas. Tokiu būdu visos per 2008 m. UAB „Oldaras“ atsakovui sumokėtos sumos turėjo būti įskaitytos kaip mokėjimai už seniausią skolą, kurios terminas pasibaigęs ir kurios pagrindu buvo išrašytas vekselis. Šią dieną pagal buhalterinius duomenis BUAB „Oldaras“ skolinga atsakovui 172 756,47 Lt.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

8Sprendime pažymėta, jog ieškovė bei liudytojas UAB „Oldaras“ direktorius D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš viso buvo pasirašyti trys paprastojo vekselio variantai, o atsakovo atstovai teigė, kad buvo pasirašyti tik du variantai ir abiejų originalai pateikti į bylą. Teismas, įvertino tai, jog ieškovė bei liudytojas D. T. yra sutuoktiniai, jog jie abu suinteresuoti ieškovei naudinga bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimus šiuo klausimu vertino kritiškai. Teismas manė, kad vekselis kaip rašytinis vienašalis sandoris gali būti sudaromas tik raštu bei konstatavo, jog vien ieškovės ir jos sutuoktinio D. T. žodiniai parodymai nėra pakankami įrodymai norint nustatyti, ar iš tikrųjų buvo išduotas dar vienas – trečiasis (pirminis) vekselio variantas.

9Teismas vizualiai palyginęs UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. parašus 2006 m. rugsėjo 1 d. didmeninio pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. V2950 su parašais, kuriuos, kaip teigia ieškovė, ji pati parašė ant abiejų vekselių egzempliorių, nusprendė, jog tiek parašų struktūra, tiek rašymo braižas analogiški, o bet kuris protingas, atidus ir sąžiningas asmuo, veikdamas analogiškoje situacijoje, kaip veikė atsakovas, t.y. gavęs vekselio egzempliorių, kuriame šalia UAB „Oldaras“ direktoriaus rekvizitų yra parašas, analogiškas kituose dokumentuose uždėtam UAB „Oldaras“ direktoriaus parašui, būtų palaikęs, jog šį parašą uždėjo būtent pats UAB „Oldaras“ direktorius D. T.. Tokius argumentus pagrindžia ieškovės kaip laiduotojos parašo ir, ieškovės teigimu, jos parašo, kur ji pasirašė vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus vizualus palyginimas. Šių parašų vizuali struktūra akivaizdžiai skiriasi. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, laikėsi pozicijos, kad įrodyti vekselio turėtojo nesąžiningumą galima tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog vekselio turėtojas, kaip teigė ieškovė, dalyvavo vekselio išdavimo procese, t.y. matė, jog vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. pasirašė pati ieškovė, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Priešingai, UAB „Mineraliniai vandenys“ darbuotojas D. V. nurodė, kad vekselis buvo atvežtas į UAB „Oldaras“ patalpas ir paliktas, įpareigojant atsakovo darbuotoją vekselį paimti kitą dieną. Atsakovo darbuotoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog jai atvykus į UAB „Oldaras“ patalpas paimti galutinio vekselio varianto, jis jau buvo pasirašytas UAB „Oldaras“ direktoriaus, o ieškovė, matant J. B., pasirašė tik kaip laiduotoja. UAB „Oldaras“, kaip bet kuris sąžiningas, protingas ir teisingas asmuo atitinkamoje situacijoje, nenorėdamas prisiimti įsipareigojimų pagal paprastąjį vekselį dėl to, kad vekselį jo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, turėjo ginčyti paprastąjį vekselį bei reikšti pretenzijas ieškovei, kaip viršijant savo įgaliojimus pasirašiusiai vekselį, tačiau tai nebuvo padaryta. Pati ieškovė, teigdama, kad ji buvo priversta pasirašyti paprastąjį vekselį vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus, turėjo tokį vekselį ginčyti iš karto, o ne praėjus daugiau nei metams po jo išdavimo, kai buvo pradėtas išieškojimas. Teismo įsitikinimu, ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, t.y., kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog ieškovė pasirašė vekselyje vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. bei privertė ją pasirašyti vekselį. Ieškovės argumentai, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir tyčia, žinodamas, kad ieškovė neturi įgaliojimo pasirašyti UAB „Oldaras“ vardu paprastojo vekselio, išgavo jos parašą, atmesti kaip neįrodyti.

10Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad paprastasis vekselis negalioja dėl to, jog neturi vieno iš privalomų rekvizitų – vekselio davėjo įgalioto asmens parašo. Ieškovė gali įrodyti vekselio negaliojimą tokiu pagrindu tik tuo atveju, jei pats vekselio davėjas yra išreiškęs savo valią netvirtinti tokio sandorio bei neprisiimti pagal jį vekselio davėjui kylančių įsipareigojimų dėl to, jog jį sudarė neįgaliotas atstovaujamojo vardu tai padaryti asmuo, tačiau UAB „Oldaras“ nėra pareiškęs šiuo pagrindu ieškinio dėl paprastojo vekselio nuginčijimo. Priešingai, jis atsiliepime teigė, kad UAB „Oldaras“ visus įsipareigojimus pagal paprastąjį vekselį vekselio turėtojui UAB „Mineraliniai vandenys“ jau yra įvykdęs iki bankroto bylos iškėlimo.

11Sprendime dėstoma, jog iš abiejų 2008 m. birželio 24 d. vekselio variantų matyti, kad juose aiškiai buvo įrašyta, jog laiduotoja yra ieškovė, vekselyje buvo nurodytas ieškovės vardas ir pavardė, asmens kodas bei gyvenamoji vieta. Nei viename vekselio variante nebuvo nurodyta, kad ieškovė laiduoja kaip vekselio davėjo darbuotoja, t.y. vekselio davėjo vardu. Teismo nuomone, ieškovė, būdama bendrovės vyriausiąja finansininke, turėjo ir galėjo suvokti paprastojo vekselio tekstą, kad jame kaip laiduotoja nurodyta pati ieškovė. Ieškovė, kaip vyriausioji buhalterė, kuriai buvo suteikta teisė naudotis įmonės spaudais bei pasirašyti tam tikrus dokumentus įmonės vardu, turėjo ir galėjo suvokti parašo svarbą, t.y., nepaisant to, jog atsakovas teigė, kad laidavimas tėra tik formalumas, ieškovė, kaip bet kuris sąžiningas, protingas ir atidus žmogus, turėjo ir galėjo suvokti, jog ji, pasirašydama laidavimo sandorį, patvirtino jo sudarymo faktą bei prisiėmė visus įsipareigojimus, kylančius iš šio sandorio. Neinformavimas ieškovės, jog ji laiduoja savo asmeninėmis lėšomis bei teigimas, jog laidavimas yra tik formalumas negali būti pripažintini aplinkybėmis, kurios lėmė ieškovės suklaidinimą dėl laidavimo sandorio esmės. Šią išvadą patvirtina ir pačios ieškovės elgesys. Ji laidavimo sandorį (bei patį vekselį) pradėjo ginčyti tik tuomet, kai atsakovas pradėjo išieškojimą, o iki tol pretenzijų dėl laidavimo sandorio nuginčijimo nereiškė. Teismo įsitikinimu, ieškovė neįrodė CK 1.91 straipsnyje nustatyto sandorio negaliojimo pagrindo – valios trūkumo, kurį lėmė atsakovo veiksmai, todėl reikalavimas pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu atmestas.

12Atsakovas nesutiko su ieškovės bei trečiojo asmens BUAB „Oldaras“ atstovo teiginiais, kad UAB „Oldaras“ paprastajame vekselyje nurodytą 200 000 Lt sumą jau yra sumokėjusi iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad vekselis yra savarankiškas sandoris. Vien tai, kad jis buvo išduotas tam tikro sandorio pagrindu, nereiškia, jog vekselis yra minėto sandorio dalis ir jame nurodyta prievolė įvykdoma tame sandoryje numatyta tvarka. Pagal vekselį atsirandanti prievolė vykdoma ĮPVĮ nustatyta tvarka, pagal kurią vekselio davėjas laikomas sumokėjusiu vekselio turėtojui skolą tik tada, kai šis grąžina vekselio davėjui visus pakvituoto vekselio egzempliorius. Šiuo atveju savarankiškos mokestinės prievolės, atsirandančios pagal vekselį, galiojimui mokestinių prievolių pagal minėtą sutartį vykdymas įtakos neturi. Ieškovei nepateikus įrodymų, jog vekselyje nurodyta suma buvo sumokėta ĮPVĮ nustatyta vekselio apmokėjimo tvarka, argumentai, kad vekselyje nurodyta suma apmokėta, vykdant mokėjimus pagal sutartį, atmesti kaip prieštaraujantys vekselio esmei. Kadangi teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių 2008 m. sausio 24 d. išduotas 200 000 Lt sumos paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 203 515,63 Lt sumos pagal pastarąjį vekselį išieškojimo solidariai iš vekselio davėjo ir laiduotojos T. T..

13Ieškovės T. T. atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

141. Teismo teiginys, kad atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ yra sąžiningas ginčytino paprastojo vekselio įgijėjas ir nėra pagrindo šio vekselio pripažinti negaliojančiu dėl neatitikimo formaliems reikalavimams, nepagrįstas. Atsakovas niekada tiesiogiai nesikreipė į UAB „Oldaras“ direktorių, kuris vienintelis turi teisę pasirašyti ir patvirtinti tokius dokumentus. UAB „Mineraliniai vandenys“ visą laiką bendravo su ieškove, nes žinojo, kad ją bus galima suklaidinti, ji pasitikės atsakovu ir, siekdama išlaikyti tolimesnį įmonių bendradarbiavimą, pasirašys paprastąjį vekselį nesuprasdama tiesioginių savo veiksmų reikšmės. UAB „Mineraliniai vandenys“ įtikinėjo ieškovę, kad vekselių pasirašymas tėra tik formalumas, reikalingas tam, jog nebūtų skaičiuojami delspinigiai dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo vėlavimo bei toliau būtų tiekiamos prekės. Atsakovas tyčia veikė tiek UAB „Oldaras“, tiek ieškovės nenaudai, pasinaudojo ieškovės pasitikėjimu, todėl ieškovė turi teisę ginčyti antrą paprastąjį vekselį. Teismas neanalizavo šalių santykių, susiklosčiusių iki vekselio pasirašymo, santykių, buvusių vekselio pasirašymo metu, nors jų analizė būtų atskleidusi UAB „Mineraliniai vandenys“ nesąžiningų veiksmų priežastis. Tikroji ginčytino paprastojo vekselio išdavimo priežastis – nesąžiningai praturtėti ieškovės bei UAB „Oldaras“ sąskaita.

152. Pasirašyti paprastąjį vekselį galėjo tik UAB „Oldaras“ direktorius D. T.. Iš ginčytino paprastojo vekselio turinio matyti, kad vekselio davėjas yra UAB „Oldaras“, atstovaujama įmonės direktoriaus D. T., tačiau vekselio davėjo vietoje pasirašė ieškovė. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Ieškovė nebuvo įgaliota UAB „Oldaras“ direktoriaus vardu pasirašyti paprastuosius vekselius ar kitus su jais susijusius dokumentus, todėl jos parašas ginčytino paprastojo vekselio davėjo skiltyje negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių. Ieškovė informavo UAB „Mineraliniai vandenys“, jog neturi įgaliojimų pasirašyti paprastuosiuose vekseliuose, tačiau ši patikino ieškovę, kad tai tik formalumas, būtinas dėl tolesnio bendradarbiavimo.

163. Teismas rėmėsi tik UAB „Mineraliniai vandenys“ liudytojų parodymais. Atsakovas dalyvavo pasirašant vekselį. Teismas, vertindamas vienus liudytojų parodymus, o atmesdamas kitus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes UAB „Mineraliniai vandenys“ liudytojų parodymus vertino neatsižvelgdamas į tai, jog jie yra atsakovo darbuotojai, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ir yra neobjektyvūs. Ginčytiną vekselį pasirašė ieškovė, t.y. neįgaliotas asmuo. UAB „Oldaras“ valios dėl ginčijamo paprasto vekselio pasirašymo nebuvo. Šis vienašalis sandoris neturi būtinojo elemento – vienos šalies valios, todėl CK 1.80 straipsnio pagrindu pripažintinas negaliojančiu.

174. UAB „Oldaras“ sandorio nepatvirtino, ginčijamame vekselyje įmonės direktoriaus parašo nėra, o jis apie šio vekselio buvimą sužinojo tik 2008 m. kovo mėnesį, tačiau ir vėlesniais veiksmais jo nepatvirtino. Teismas nevertino šių aplinkybių. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kam apskritai buvo reikalingas 200 000 Lt dydžio sumos vekselis, kokiu pagrindu ieškovė sutiko būti laiduotoja tokiai didelei vekselio sumai, nors realiai turto, iš kurio būtų galima patenkinti šį reikalavimą, ji neturėjo.

185. UAB „Mineraliniai vandenys“, pateikdama pasirašyti ginčijamą paprastąjį vekselį, nutylėjo aplinkybę, kad jį pasirašiusi ieškovė įsipareigoja savo asmeninėmis lėšomis įvykdyti prievolę už UAB „Oldaras“. Laidavimo suma ženkliai viršija ieškovės gaunamas pajamas ir turtą, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi galima teigti, kad ieškovė, žinodama laidavimo galimus padarinius, savo valia nebūtų laidavusi už UAB „Oldaras“. Ieškovė nesiekė sukurti savo ir UAB „Mineraliniai vandenys“ laidavimo santykių, o siekė išspręsti delspinigių mokėjimo ir prekių tiekimo klausimus. Teismo išvada, kad ieškovė, būdama tik samdoma UAB „Oldaras“ vyriausioji finansininkė, siekė iš asmeninių lėšų įvykdyti UAB „Oldaras“ įsipareigojimus, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

196. UAB „Mineraliniai vandenys“ veiksmai, privertus ieškovę pasirašyti ginčytinus vekselius, nors ieškovė neturi pareigos asmeniškai atsakyti už įmonės skolas, vertintini kaip tyčinis veikimas ieškovės nenaudai. Teismas neištyrė šalių santykių iki paprastojo vekselio pasirašymo. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė pagal išsilavinimą ir pareigas privalėjo suprasti neigiamas laidavimo pasekmes, nes tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovui grasinant nutraukti prekių tiekimą ir esant pavojui, jog dėl to atsiras neigiamų ekonominių padarinių, ieškovei neliko kitos protingos alternatyvos – tik pasirašyti vekselį.

207. Teismas neanalizavo ginčijamame vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo, nesiaiškino, kokiu pagrindu ginčijamas vekselis apskritai pateko į apyvartą, ar yra teisinis pagrindas jam likti apyvartoje. Visa skola pagal paprastąjį vekselį sumokėta. Jeigu paprastasis vekselis bei laidavimo sandoris ir būtų pripažinti negaliojančiais, tai vis tiek jie būtų įvykdyti, nes per laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Oldaras“ sumokėjo virš 200 000 Lt, o šią dieną BUAB „Oldaras“ skolinga atsakovui 172 756,47 Lt, kurie iki bankroto bylos iškėlimo ir neturėjo būti sumokėti, nes nebuvo suėjęs jų mokėjimo terminas. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nors skolos suma jam sumokėja, jis siekia nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita.

21Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieškovės T. T. apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo veiksmai ginant savo pažeistas teises yra sąžiningi ir teisėti. Tiek vekselio davėjas UAB „Oldaras“, tiek vekselio laiduotoja T. T. vekselio turėtojui UAB „Mineraliniai vandenys“ atsako solidariai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių vekselio apmokėjimą. UAB „Oldaras“ po paprastojo vekselio išdavimo vykdė atsiskaitymus tik už tuo metu iš UAB „Mineraliniai vandenys“ gaunamas (pateiktas) prekes, tačiau paprastojo vekselio neapmokėjo. Atsiskaitymų klausimus iš UAB „Oldaras“ pusės visą laiką derino ieškovė. Būdama finansininke ji žinojo bendrovės finansinę situaciją, todėl sutiko laiduoti už vekselio davėjo įsipareigojimą 200 000 Lt suma, o ne visa tuo metu buvusia UAB „Oldaras“ skolos suma (252 390,26 Lt), nes, jos teigimu, ji buvo tikra, jog šią sumą vekselio davėjas pajėgs grąžinti. Pasirašydama vekselį ieškovė suprato, kad įsipareigoja asmeniškai. UAB „Oldaras“ direktorius ir vienintelis akcininkas D. T. bei vyriausioji finansininkė T. T. yra sutuoktiniai. Ieškovė pateikė melagingą vekselio pasirašymo istoriją. Vekselį pasirašė įmonės direktorius. Ieškovė laidavimo sandorį pradėjo ginčyti tik tada, kai buvo pradėtas iš jos išieškojimas, o iki to laiko atsakovui pretenzijų nereiškė.

22Atsakovė notarė R. J. atsiliepime į ieškovės T. T. apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismas detaliai išnagrinėjo vekselio pasirašymo ir pateikimo kreditoriui aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog UAB „Mineraliniai vandenys“ elgėsi sąžiningai. Ieškovė neįrodė vekselio negaliojimo pagrindų. Ji, kaip protingas asmuo, turintis verslo patirties, galėjo ir privalėjo prieš pasirašydama laidavimo sutartį išsiaiškinti tai, kokias pasekmes jai sukels sutarties pasirašymas. Tarp šalių kyla ginčas dėl atsiskaitymo už prekes, tačiau jis nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas, nes nėra susijęs su ieškinio reikalavimais. Ieškovė neginčijo notarės veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl paprastojo vekselio, laidavimo sandorio ir vykdomojo įrašo pagal paprastąjį vekselį nuginčijimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovės (apeliantės) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

25Teisėjų kolegija pagal apeliantės skundą vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga tai, kad apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

26Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais paprastąjį vekselį, laidavimo sandorį ir vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį vekselį. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, ir tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyviųjų teisės normų, pažeidimą. Tokios teisinės pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų teisinių santykių stabilumo tikslui.

27Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ). ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti sąžiningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesus. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį, įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, tai yra žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentą), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai.

28Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-311/2008).

29Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Oldaras“ 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. V2950 (t. 1, b. l. 92-94). 2008 m. sausio 24 d. paprastuoju vekseliu (t. 1, b. l. 178) šio vekselio davėjas – UAB „Oldaras“, atstovaujama įmonės direktoriaus D. T., pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt sumą UAB „Mineraliniai vandenys“. Vekselyje nurodyta, jog jis turi būti apmokėtas 2008 m. kovo 25 d. Laiduotoja T. T. už šio vekselio davėjo įsipareigojimą pagal šį vekselį laidavo 200 000 Lt suma. Byloje esančio pirmojo vekselio turinys yra identiškas (t. 1, b. l. 139). Iš ieškinio turinio darytina išvada, jog ieškovė ginčija antrąjį paprastąjį vekselį (žr. t. 1, b. l. 178). UAB „Mineraliniai vandenys“ 2008 m. kovo 26 d. bei gegužės 9 d. pranešimais UAB „Oldaras“ prašė apmokėti paprastąjį 200 000 Lt sumos vekselį (t. 1, b. l. 40-41). 2008 m. birželio 9 d. vykdomuoju įrašu notarė R. J. reikalavo išieškoti solidariai iš vekselio davėjo UAB „Oldaras“ bei vekselio laiduotojos T. T. vekselio turėtojo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 200 000 Lt, taip pat atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą (t. 1, b. l. 42, 177). Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 8 d. nutartimi UAB „Oldaras“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 43-44). 2008 m. liepos 9 d. priimtas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą (vykdomąjį įrašą) T. T. (t. 1, b. l. 46). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.

30Teisėjų kolegija, įvertindama bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo atsakovą UAB „Mineraliniai vandenys“ laikyti nesąžiningu ginčytino paprastojo vekselio įgijėju, taip pat nėra pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu esą dėl to, jog jis neatitinka formalių jam keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs vizualų pateiktų vekselių bei kitų bylos dokumentų, kuriuose yra D. T. parašai, palyginamąjį vertinimą, pagrįstai nusprendė, kad pačius vekselius ir jais prisiimamus įsipareigojimus pasirašė UAB „Oldaras“ direktorius D. T., o ne ieškovė, kurios teigimu, pasirašyti vekselių ji neturėjusi įgaliojimų. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent ji pasirašė vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T., kad vekseliuose esantis D. T. parašas atliktas ne paties D. T.. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, jog UAB „Oldaras“ elgesys dėl ieškovės ginčijamo vekselio išrašymo teisėtumo leidžia teigti, jog vekselius pasirašė įmonės direktorius, o ne ieškovė, nes UAB „Oldaras“ nereiškė reikalavimų dėl vekselio nuginčijimo, nereiškė pretenzijų ieškovei, kuri, jos pačios teigimu, pasirašė vekselį, bet esą neturėjo tokios teisės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad pati ieškovė, teigdama, jog atsakovo buvo priversta pasirašyti paprastąjį vekselį, kuo operatyviau turėjo kreiptis dėl jo ginčijimo, tačiau vekselį pradėjo ginčyti tik praėjus ilgam laikui, kai pagal jį buvo pradėtas išieškojimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, susijusius UAB „Mineraliniai vandenys“ sąžiningumu, bei teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė UAB „Mineraliniai vandenys“ nesąžiningumo.

31Paprastajame vekselyje turi būti jį išrašančio asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas (ĮPVĮ 77 str. 7 p.). Kaip matyti iš ieškovės ginčijamo vekselio, šis rekvizitas jame yra, tačiau, pasak ieškovės, vekselį pasirašė būtent ji, o ne UAB „Oldaras“ direktorius D. T.. Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog ieškovė neįrodė, kad būtent ji, esą neturėdama įgaliojimų, pasirašė vekselio davėjo vietoje, o pagal bylos medžiagą galima tvirtinti, jog vekselyje yra UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. parašas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 2.133 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, kad UAB „Oldaras“, o vėliau jai iškėlus bankroto bylą - bankroto administratorius nėra pareiškę reikalavimų dėl paprastojo vekselio nuginčijimo, bet priešingai - teigė, jog visus įsipareigojimus pagal paprastąjį vekselį vekselio turėtojui bendrovė yra įvykdžiusi iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau minėta, šiuo atveju paties UAB „Oldaras“ elgesys – vekselių neginčijimas - leidžia teigti, kad ji neneigia vekselio sudarymo fakto teisėtumo, savo pasyviu elgesiu patvirtina vekselio sudarymą, todėl teigti, kad ginčijamas sandoris neturi būtinojo elemento – vienos šalies valios ir yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu, negalima.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi ne tik UAB „Mineraliniai vandenys“ liudytojų parodymais, tačiau vadovavosi ir visa kita bylos medžiaga, kurios pagrindu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padarė teisingą išvadą, kad yra neįrodytas UAB „Mineraliniai vandenys“, kaip vekselio turėtojo, nesąžiningumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės skundo teiginiai, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįsti.

33Pagal ĮPVĮ 32 straipsnio nuostatas visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (ĮPVĮ 34 str.). Iš ieškovės ginčijamo 2008 m. sausio 24 d. paprastojo vekselio matyti, kad ieškovė už vekselio davėjo įsipareigojimą pagal vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 178). Šiame vekselyje buvo aiškiai įrašyta, jog T. T. yra laiduotoja, nurodytas jos vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Vekselyje nepažymėtos ieškovės pareigos, taigi nenurodyta, kad ieškovė laiduoja kaip vekselio davėjo UAB „Oldaras“ darbuotoja, t.y. vekselio davėjo vardu. Laiduotoja yra T. T. kaip fizinis asmuo, t.y. asmeniškai atsakanti už prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, būdama UAB „Oldaras“ vyriausiąja finansininke, turėjo ir galėjo suvokti vekselyje išdėstytą tekstą ir tai, jog būtent ji yra laiduotoja pagal vekselį. Ieškovė turėjo suvokti savo parašo svarbą, kuris patvirtina tam tikrų įsipareigojimų, šiuo atveju atsakyti už vekselio davėją, prisiėmimą. Nors, pasak ieškovės, atsakovas teigė, kad laidavimas tėra tik formalumas, tačiau ieškovė, veikdama protingai ir atidžiai, turėjo ir galėjo suvokti, jog pasirašydama laidavimo sandorį ji patvirtino jo sudarymo faktą bei priėmė visus įsipareigojimus pagal šį sandorį. Ieškovė turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, t.y. kad pasirašydama laidavimo sandorį, ji pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės pagal vekselį, įsipareigoja šią prievolę įvykdyti asmeniškai. Ieškovė, siekdama elgtis atidžiai ir rūpestingai, prieš pasirašydama dėl laidavimo pagal vekselį turėjo galimybę ir galėjo pasikonsultuoti su teisininku ir išsiaiškinti visas aplinkybes dėl prisiimamų įsipareigojimų arba apskritai nesudaryti tokio sandorio. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas jos neinformavo, jog ji laiduoja savo asmeninėmis lėšomis, jog teigė dėl laidavimo formalumo, nesudaro pagrindo daryti išvadą buvus dėl ieškovės suklaidinimui dėl laidavimo sutarties esmės. Tokias aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės elgesys po laidavimo sandorio sudarymo, nes ieškovė ėmė ginčyti laidavimo sandorį ik tuomet, kai atsakovas pradėjo išieškojimą pagal vekselį, o iki tol, nors nuo įsipareigojimų prisiėmimo praėjo pakankamai ilgas periodas, nereiškė atsakovui pretenzijų dėl laidavimo sandorio, taip pat dėl paties vekselio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu neįrodytas, taip pat neįrodytas ieškovės valios trūkumas, kurį esą lėmė atsakovo tyčiniai veiksmai. Laidavimo sandorio pasirašymas lėmė laidavimo santykių atsiradimą, kurie sieja ieškovę su UAB „Mineraliniai vandenys“, o teiginiai, kad ieškovė tik siekė išspręsti delspinigių mokėjimo ir prekių tiekimo klausimus, nepaneigia šalis siejančių laidavimo teisinių santykių bei neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Ieškovė, pasirašydama dėl laidavimo, kartu patvirtino savo prievolę iš asmeninių lėšų sumokėti už vekselio davėjo įsipareigojimą. Savaime toks įsipareigojimas neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Be to, ieškovė yra UAB „Oldaras“ direktoriaus ir pagrindinio akcininko sutuoktinė, įmonėje ji užėmė vyriausiosios finansininkės pareigas, todėl tokios aplinkybės dar labiau įtikina dėl jos galimo apsisprendimo laiduoti už pagrindinį skolininką. Ieškovės teiginiai, kad ji realiai neturėjo turto, iš kurio būtų galima patenkinti UAB „Mineraliniai vandenys“ reikalavimą, kad laidavimo suma ženkliai viršija jos gaunamas pajamas, turtą, nesudaro pagrindo naikinti ieškovės ginčijamus sandorius bei nepaneigia jos prisiimtos prievolės atsakyti vekselio gavėjui. Kaip jau minėta, kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų pasirašydamas laidavimo sutartį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ją UAB „Mineraliniai vandenys“ privertė pasirašyti laidavimą, kad tyčia veikė ieškovės nenaudai. Tokių išvadų nepatvirtina ir skundo teiginiai, kad atsakovui grasinant nutraukti prekių tiekimą ir esant pavojui, jog dėl to atsiras neigiamų ekonominių padarinių, ieškovei neliko kitos protingos alternatyvos – tik pasirašyti atitinkamus įsipareigojimus. Paties subjekto siekimas prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ar siekimas išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių lemia ir atitinkamą jo elgesį, kurio vėliau negalima vertinti kaip susiformavusio kitos šalies nesąžiningo veikimo įtakoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovei pagal jos užimamas pareigas bei išsilavinimą turėjo būti žinomos sandorio pasirašymo pasekmės.

34Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku. Įstatymo reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi - pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie gali turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

35Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad teismas neištyrė bylos šalių santykių iki ginčytino paprastojo vekselio pasirašymo, kad neanalizavo ginčytiname vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo, nesiaiškino, kokiu pagrindu ginčijamas vekselis apskritai pateko į apyvartą, ar yra teisinis pagrindas jam likti apyvartoje. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Oldaras“ siejo didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. V2950. UAB „Oldaras“ vėluojant atsiskaityti už prekes, ji patvirtindama ir įsipareigodama grąžinti įsiskolinimą už pateiktas prekes, siekdama tęsti tolesnį bendradarbiavimą, 2008 m. sausio 24 d. išrašė paprastąjį vekselį. Tokios aplinkybės buvo nurodytos ginčo šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat jas nustatė teismas. Įrodymus apie dabartinį UAB „Oldaras“ įsiskolinimą už pateiktas prekes pateikė iš esmės visi proceso dalyviai (UAB „Oldaras“ - t. 1, b. l. 23-26; 27-30, 31, 32-33, 34-35, 36-39 ir kt.; UAB „Mineraliniai vandenys“ - t. 1, b. l. 99-105,116-118, 119-126, 140-158 ir kt.; BUAB „Oldaras“ bankroto administratorius - t. 1, b. l. 160-169). Skunde teigiama, kad visa skola pagal paprastąjį vekselį UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo sumokėta, o UAB „Mineraliniai vandenys“ tik siekia nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita. Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ neigia tai, kad su juo yra atsiskaityta pagal ieškovės ginčijamą vekselį.

36Pagal ĮPVĮ 41 straipsnio nuostatas, apmokėjęs vekselį mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis. Vekselio turėtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies įmokos. Sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Šiuo atveju teismui nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovė arba UAB „Oldaras“ būtų tikrai atsiskaitę pagal ginčijamą vekselį. Pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, atžymėjimas apie tam tikros sumos sumokėjimą turėtų būti padarytas pačiame vekselyje arba išduotas atitinkamas pakvitavimas, kuris taip pat būtų siejamas su vekseliu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. BUAB „Oldaras“ bankroto administratoriaus pateikta tarpusavio mokėjimų lentelė bei joje nurodytos sumos, taip pat ieškovės teikti duomenys apie atliktus mokėjimus nėra susieti su ieškovės ginčijamu vekseliu, juose nėra nuorodų apie tai, kad mokėjimai buvo atlikti pagal ginčijamą vekselį, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvais, jog su UAB „Mineraliniai vandenys“ yra visiškai atsiskaityta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal vekselį atsirandanti prievolė – sumokėti vekselyje nurodytą sumą vekselio turėtojui vykdoma vadovaujantis minėta ĮPVĮ nustatyta vekselio apmokėjimo tvarka.

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė byloje buvo pareiškusi reikalavimus dėl paprastojo vekselio, laidavimo sandorio ir vykdomojo įrašo pagal paprastąjį vekselį nuginčijimo. Kaip jau išdėstyta aukščiau, paprastasis vekselis ir laidavimo sandoris sudaryti 2008 m. sausio 24 d. Ieškovės ginčijamas vykdomasis įrašas, kuriuo reikalaujama išieškoti solidariai iš vekselio davėjo UAB „Oldaras“ bei vekselio laiduotojos T. T. vekselio turėtojo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 200 000 Lt, taip pat atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą, išrašytas 2008 m. birželio 9 d. (t. 1, b. l. 42, 177). UAB „Mineraliniai vandenys“ 2008 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimu BUAB „Oldaras“ bankroto administratoriui prašė patvirtinti UAB „Mineraliniai vandenys“ 217 939,17 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Šis prašymas tam tikra apimtimi buvo grindžiamas ir 2008 m. birželio 9 d. notaro vykdomuoju įrašu (t. 1, b. l. 49). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo patvirtinęs UAB „Mineraliniai vandenys“ 217 929,17 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Oldaras“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 83-84). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog vėliau BUAB „Oldaras“ bankroto byloje UAB „Mineraliniai vandenys“ kreditorinis reikalavimas buvo sumažintas iki 137 315,63 Lt dydžio. Minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti jau po ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo. Nors nurodytos aplinkybės ir nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios aplinkybės gali būti svarbios išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą eigoje, nes jos gali lemti išieškotinos sumos dydį.

38Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nenustačius pagrindų, dėl kurių 2008 m. sausio 24 d. išduotas 200 000 Lt dydžio paprastasis vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį ieškovės reikalavimą – pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 203 515,63 Lt sumos pagal pastarąjį vekselį išieškojimo solidariai iš vekselio davėjo UAB „Oldaras“ ir laiduotojos T. T..

39Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai bei teismo posėdyje jos atstovės nurodyti motyvai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

40Ieškovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės (apeliantės) išlaidas už teisines konsultacijas ruošiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui (t. 1, b. l. 108, t. 2, b. l. 61). Toks prašymas yra pagrįstas įrodymais, todėl atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą yra tenkinimas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovės T. T. 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovės T. T. atstovė patikslintu ieškiniu prašė... 6. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė dirbo UAB „Oldaras“ vyriausiąja... 7. Vilniaus apygardos teismas 8. Sprendime pažymėta, jog ieškovė bei liudytojas UAB „Oldaras“... 9. Teismas vizualiai palyginęs UAB „Oldaras“ direktoriaus D.... 10. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad paprastasis vekselis negalioja dėl... 11. Sprendime dėstoma, jog iš abiejų 2008 m. birželio 24 d. vekselio variantų... 12. Atsakovas nesutiko su ieškovės bei trečiojo asmens BUAB „Oldaras“... 13. Ieškovės T. T. atstovė apeliaciniu skundu prašo... 14. 1. Teismo teiginys, kad atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ yra... 15. 2. Pasirašyti paprastąjį vekselį galėjo tik UAB „Oldaras“ direktorius... 16. 3. Teismas rėmėsi tik UAB „Mineraliniai vandenys“ liudytojų parodymais.... 17. 4. UAB „Oldaras“ sandorio nepatvirtino, ginčijamame vekselyje įmonės... 18. 5. UAB „Mineraliniai vandenys“, pateikdama pasirašyti ginčijamą... 19. 6. UAB „Mineraliniai vandenys“ veiksmai, privertus ieškovę pasirašyti... 20. 7. Teismas neanalizavo ginčijamame vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos... 21. Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieškovės 22. Atsakovė notarė R. J. atsiliepime į ieškovės 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios... 25. Teisėjų kolegija pagal apeliantės skundą vertindama skundžiamo teismo... 26. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais paprastąjį vekselį, laidavimo... 27. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str.... 28. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB... 30. Teisėjų kolegija, įvertindama bylos medžiagą, sutinka su pirmosios... 31. Paprastajame vekselyje turi būti jį išrašančio asmens (paprastojo vekselio... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų,... 33. Pagal ĮPVĮ 32 straipsnio nuostatas visos vekselio sumos arba jos dalies... 34. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad teismas neištyrė bylos... 36. Pagal ĮPVĮ 41 straipsnio nuostatas, apmokėjęs... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė byloje buvo... 38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nenustačius pagrindų,... 39. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 40. Ieškovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. Vilniaus apygardos teismo 43. Priteisti iš ieškovės T. T. 1 250 Lt bylinėjimosi...