Byla 2-766-330/2016
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Durisolio namai“, trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė „Enerstena“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Durisolio namai“ direktoriaus D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-783-123/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Durisolio namai“ direktoriaus D. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Durisolio namai“, trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė „Enerstena“.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

3n u s t a t y t a :

4I. Klausimo esmė

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei UAB „Durisolio namai“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas.

6Pareiškėjas UAB „Durisolio namai“ direktorius D. V. pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė atsakovei UAB „Durisolio namai“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“. Pareiškime nurodė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, pradelstų įsipareigojimų, kurių suma 2015 m. lapkričio 5 d. yra 35 823,35 Eur. Pradelstų įsipareigojimų suma sudaro mažiau kaip pusę realios atsakovės turto vertės – 81 362,00 Eur. Atsakovė yra nenutraukusi ūkinės - komercinės veiklos, jai nėra iškelta bankroto byla. Veiklos pelningumas numatomas gerinti įgyvendinus veiklos efektyvumo didinimo planą, su kreditoriais planuojama atsiskaityti pardavus įmonės turimas atsargas. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, būtų sudarytos galimybės toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą, pilnai atsiskaityti su kreditoriais, uždirbti pelną, kuris leistų vystyti ir plėtoti veiklą, išsaugoti darbo vietas. Kartu su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą pateikti atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys. Pareiškėjas paaiškino, kad su kai kuriais kreditoriais sudaryti mokėjimo atidėjimai už bendrą 58 901,18 Eur sumą ir sudarytos naujos sutartys su UAB „HESORA“ IR KO dėl prekių pirkimo-pardavimo bei ketinimų protokolas, o su MB „Greenmaterials LT“ pasirašytas ketinimų protokolas dėl statybos darbų ir statybinių medžiagų pardavimų didinimo bei apdailos darbų atlikimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Durisolio namai“.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų. Nurodė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaupiasi nuo 2013 metų ir 2015 m. lapkričio 27 d. duomenimis sudarė 4 708,83 Eur. Teismas nustatė, kad UAB „Durisolio namai“ veiklos nuostoliai kiekvienais metais didėjo ir 2013 m. sudarė 2 390 Lt (692,19 Eur), 2014 m. sudarė 61 829 Lt (17 906,92 Eur). 2014 metais buvo atleista didžioji dalis darbuotojų – nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. sausio 1 d. iš 13 darbuotojų liko tik 3. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 metais sudarė 180 482 Lt (52 271,20 Eur), 2014 metais – jau 335 165 Lt (97 070,49 Eur). Teismas pažymėjo, kad perskirsčiusi savo įsipareigojimus, atsakovė vertina ir su balansine turto verte lygina tik tuos įsipareigojimus, kuriuos ji nepagrįstai priskiria prie trumpalaikių įsipareigojimų ir nevertina tų įsipareigojimų, kuriuos nepagrįstai priskiria prie ilgalaikių. Tiek 2013 metų, tiek 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovės turimi įsipareigojimai viršijo ne tik pusę, bet ir visą į balansą įrašyto turto vertę.

10Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad neteisingai nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai, atsakovės balanse apskaityto turto vertė neatitinka realios to turto vertės, t.y. objektyvūs duomenys nepagrindžia ilgalaikio ir trumpalaikio turto realumo, jo likvidumo ir vertės, tariamų debitorinių skolų išieškojimo galimybių realumo. Atsakovė nenurodė veiklos vykdymo vietos, patalpų, kuriose vykdytų savo veiklą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tai leidžia pagrįstai teigti, jog jokios realios veiklos atsakovė faktiškai nebevykdo. Teismas akcentavo, kad vienintelė numatoma įmonės restruktūrizavimo priemonė restruktūrizavimo proceso laikotarpiu yra mėginimas toliau vykdant veiklą gauti pajamų, kurių gavimas grindžiamas ketinimų protokolais, vykdomomis sutartimis ir prieš pat pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimą sudarytomis sąlyginėmis preliminariosiomis sutartimis. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenys teismo vertinti kaip deklaratyvūs, nepagrįsti realiais įrodymais, o nurodytos priemonės – negalinčiomis atkurti įmonės mokumo ir normalios veiklos. Pareiškėjo pateiktus susitarimus su kreditoriais teismas vertino kritiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Durisolio namai“ pateiktas preliminarus restruktūrizavimo planas pagal išdėstytus metmenis nėra realiai įgyvendintinas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėjas UAB „Durisolio namai“ direktorius D. V. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Durisolio namai“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus, skundžiamą nutartį priėmė neišsireikalavęs iš byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų jokių tokios nutarties priėmimui reikalingų dokumentų. Faktines aplinkybes teismas vertino prezumpcijomis, o ne remiantis byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas pažeidė civilinio proceso normas, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

142. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės restruktūrizavimo procesas neatstatys mokumo, kad įmonės sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas esą neteisingai balanse išskirstė įmonės įsipareigojimus kreditoriams, nes didžioji dalis kreditorių atidėjo UAB „Durisolio namai“ skolų mokėjimo terminus 2016 metams. Teismo išvada, kad pateikti susitarimai su kreditoriais vertintini kritiškai, yra nemotyvuota, paremta spėjimais ir prielaidomis. Pažymėtina, kad įmonės nemokumas yra nustatomas vertinant ne visus turimus įsipareigojimus kreditoriams, o tik tuos, kurių mokėjimo terminas yra pradelstas. Vadinasi, teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Durisolio namai“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (35 823,35 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (81 362 Eur : 2 = 40 681 Eur).

153. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės finansinę padėtį, nepagrįstai konstatavo jos nemokumą, kaip pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas neįvertino įmonės veiklos specifikos. Nors įmonės turimas turtas apskaitomas 21 746 Eur suma, tačiau tai yra turto įsigijimo kaina. Siekdama pelno, atsakovė šį turtą galėtų nesudėtingai realizuoti su 30 proc. antkainiu, todėl gautina reali suma sudarytų 28 487,26 Eur, kas dar labiau padidina UAB „Durisolio namai“ mokumą. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad išrašo sudarymo dieną atsakovė UAB „Durisolio namai“ banko sąskaitoje turi 3 965,11 Eur sumą. Dalies įmonės turto vertė daug didesnė už balansinę jo vertę.

164. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad įmonė neturi realių galimybių restruktūrizuotis ir nebevykdo veiklos, kad restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimas grindžiamas tik prielaidomis. Teismas ignoravo aplinkybę, jog įmonė vykdo ir siekia išsaugoti veiklą, jog didžioji dalis kreditorių neprieštarauja įmonės restruktūrizavimui. Veiklos vykdymui nereikalingas konkretus biuras (kaip veiklos vieta), kadangi pagrindinė veikla yra statybos darbų atlikimas ir statybos darbams reikalingų medžiagų pardavimas. Norėdama atlikti statybos darbus, atsakovė UAB „Durisolio namai“ sudaro subrangos sutartis, tokiu būdu nepatirdama su darbo santykiais susijusių išlaidų.

17Trečiasis asmuo UAB ,,Enerstena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime akcentuoja tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

181. Pirmosios instancijos teismas nepadarė civilinio proceso normų pažeidimų, ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad proceso dalyviai galėtų pareikšti savo nuomonę dėl ginčo esmės, galėtų pateikti savo argumentus ir įrodymus. Apeliantas civilinio proceso normų pažeidimus grindžia teismų praktikos pavyzdžiais, kurie šiuo atveju netaikytini. Restruktūrizavimo bylose teismui yra skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas.

192. Atsakovės turimi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pagal 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis viršija visą tariamai turimo turto vertę. Teismas, įvertinęs visas nutartyje išsamiai išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ne trumpalaikiai, o nuolatinio pobūdžio.

203. Kritiškai vertintini atskirojo skundo argumentai dėl įmonės atsargų pardavimo. Apeliantas nedetalizuoja, kokios tai atsargos, nėra žinoma, ar apskritai šios atsargos egzistuoja, kokia jų įsigijimo vertė. Atidus ir rūpestingas verslo subjektas toliau vykdydamas veiklą šias atsargas jau būtų realizavęs ar panaudojęs, siekiant sumažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Mažai tikėtina, kad ilgą laiką išieškojimą iš įmonės vykdę antstoliai iki šiol šio turto nerado, jo neaprašė ir nerealizavo vykdymo procese. Apelianto argumentai dėl įmonės turimo turto (atsargų, biuro baldų ir kt.) yra prieštaringi, nes, viena vertus, apeliantas nurodo, kad biuro patalpų neturi, nes jos jam esą nereikalingos veiklai vykdyti, kita vertus, deklaruoja, jog turi patalpų apstatymo ir biuro veiklos priemones, atsargas, tačiau nėra žinoma, kur šios atsargos ir turtas yra laikomi bei saugomi.

214. Apeliantas nenurodo argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių teismo padarytą išvadą dėl UAB „Durisolio namai“ nemokumo. Teismas išsamiai ir detaliai aptarė, kokie konkretūs duomenys buvo vertinami ir kokios konkrečios išvados buvo padarytos. Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tendencingai didėja, yra naujai reiškiami jos kreditorių ieškiniai dėl skolos priteisimų.

225. Apeliantas neįrodė, kad įmonė toliau vykdo veiklą. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad atsakovė toliau užsiima statybos darbais ar statybinių medžiagų tiekimu klientams: pvz., nėra pateiktos subrangos sutartys, krovininių automobilių nuomos sutartys, klientų užsakymai, prekių įsigijimo dokumentai.

236. Restruktūrizavimo plano metmenys yra grindžiami deklaratyviais pareiškimais apie atsakovės planuojamą vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tačiau turimi duomenys patvirtina, kad įmonė neturi jokių realių galimybių imtis konkrečios veiklos. Apelianto pateikti įrodymai yra neišsamūs – sutartis su UAB „HESORA“ IR KO pateikta ne pilnos apimties, o tik jos pirmas lapas; ketinimų protokolai, pasirašyti su MB „Greenmaterials LT“ ir UAB „GS Baltic“, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįpareigojantys.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikė papildomus rašytinius duomenis (sąskaitų faktūrų, išrašų iš skolų prevencijos programos, susitarimų dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo, sutarties dėl statybos darbų, subrangos sutarties, ketinimų protokolo, sutarties dėl teisinės pagalbos kopijas – t. 3, b. l. 1-20), taip pat naujus rašytinius duomenis jis pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui su 2016 m. kovo 23 d. prašymu (susitarimų su kreditoriais, skolų suderinimo akto, skolos perkėlimo sutarties, subrangos ir laidavimo sutarčių, statomo objekto nuotraukų kopijas). Prie trečiojo asmens UAB ,,Enerstena“ atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą taip pat pridėti nauji rašytiniai duomenys (išrašų iš viešo registro apie skolų Sodrai pokytį, iš LITEKO informacinės sistemos, iš nekilnojamojo turto registro kopijos – t. 3, b. l. 31-33). Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, tačiau šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme aukščiau nurodyti nauji (papildomi) rašytiniai įrodymai priimami. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad dalyje dokumentų yra pateikti tikslesni duomenys apie įmonės kreditorius ir jų reikalavimus, o kita dalis dokumentų pateikiama siekiant paneigti arba patvirtinti pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padarytas išvadas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad įmonė yra nutraukusi veiklą, kad ji nemoki, taip pat kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovės verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą.

27Dėl teismo aktyvumo

28Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir procesinį sprendimą priėmė neišsireikalavęs iš byloje dalyvaujančių ar nedalyvaujančių asmenų jokių skundžiamos nutarties priėmimui reikalingų dokumentų, todėl nutartis turėtų būti naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

29Byloje egzistuojantis viešojo intereso elementas nereiškia, kad teismas visiškai perima šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko pačios šalys įrodinėjimo procese tampa pasyvios. Šalies pareiga įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes įtvirtinta CPK 176-179 straipsniuose. Nors tokio pobūdžio (restruktūrizavimo) bylose akcentuojamas ir teismo aktyvumas, tačiau tai nepaneigia šalių pareigos įrodinėti (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliantas turėjo būti aktyvus proceso dalyvis ir pats teikti teismui visus galimus įrodymus, patvirtinančius, kad įmonė vykdo veiklą ir gali ją toliau plėtoti ateityje, atsiskaityti su kreditoriais bei išlikti aktyviu rinkos dalyviu, taip pat pagrįsti kitas bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, nelaukiant, kol tokių įrodymų pareikalaus teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančių duomenų, todėl atskirojo skundo argumentai dėl teismo nepakankamo aktyvumo atmestini.

30Dėl restruktūrizavimo sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų

31CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

32ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

33ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.).

34Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, ir dėl to, ar atsakovė laikytina nemokiu ūkio subjektu.

35Dėl įmonės veiklos vykdymo

36Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad įmonė neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią įmonė, siekianti restruktūrizavimo proceso, negali būti nutraukusi savo veiklos. Apeliantas kvestionuoja šią teismo išvadą, nurodydamas, kad tokia išvada neatitinka byloje esančių dokumentų turinio.

37ĮRĮ nustatytas reikalavimas, kad įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai vysto ar gali vystyti atitinkamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Įmonė pripažįstama vykdančia ūkinę komercinę veiklą, jeigu ji užsiima tęstine (nuolatine) veikla, kurią vykdo savarankiškai ir siekia pelno (CK 2.4 str. 3 d.). Sprendžiant, ar egzistuoja ši materialaus pobūdžio sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (veikli ar neveikli įmonė) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar dedamos pastangos sudaro realias galimybes išlikti įmonei rinkoje aktyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

38Restruktūrizavimo plano metmenyse pareiškėjas nurodė, kad UAB „Durisolio namai“ pagrindinė veikla – prekyba statybinėmis medžiagomis ir statybos darbų atlikimas (t. 1, b. l. 46).

39Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė veiklos nebevysto. Nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliantas papildomai pateikė statybos objekto, esančio A. Mickevičiaus g. 5, Vilniuje, fotonuotraukas bei 2016 m. kovo 20 d. subrangos sutartį su UAB „Engineering group“. Teismo vertinimu, šie pateikti papildomi įrodymai nepaneigia pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovė veiklos faktiškai nevykdo. Visų pirma, apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad pati atsakovė statybos darbų nevykdo ir, norėdama atlikti užsakytus statybos darbus, sudaro statybos subrangos sutartis su kitomis veiklą vykdančiomis bendrovėmis, tokiu būdu uždirbdama pelną, tačiau nepatirdama su darbo santykiais susijusių išlaidų (t. 2, b. l. 173). Vadinasi, apeliantas, nepasitelkdamas trečiųjų asmenų, iš esmės yra nepajėgus vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į pasirinktą atsakovės verslo modelį, siekdamas tokiu būdu pagrįsti ĮRĮ keliamą veiklos vykdymo kriterijų apeliantas teismui taip pat turėjo pateikti sudarytas subrangos sutartis su kitais statybos veiklą vykdančiais asmenimis, kurie atliks statybos darbus sutartiniuose objektuose, arba pateikti kitus įrodymus, kurie pagrįstų faktišką sutarčių vykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra svarių įrodymų, kad apeliantas vykdytų tęstinio pobūdžio veiklą ir iš to gautų pajamas. Bylos duomenimis, apeliantas 2013 metais turėjo 747 427 Lt (216 469,82 Eur), 2014 metais – 437 541 Lt (126 720,63 Eur), o 2015 m. sausio 1 d. - lapkričio 5 d. laikotarpiu – tik 20 604 Eur pajamų (t. 1, b. l. 11, 23). Šie duomenys patvirtina, kad kiekvienais metais apelianto veiklos apimtys ir iš jos gaunamos pajamos tendencingai bei stipriai mažėja, o į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas tebevykdo veiklą (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad į bylą pateikti ketinimų protokolai negali patvirtinti teisiškai reikšmingų aplinkybių, nes tai neįpareigojantys dokumentai, pagrįsti deklaracijomis ir preliminariais pareiškimais, nereikalaujantys realaus faktinio jų vykdymo; šie dokumentai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas, jog su atsakove iš tiesų bus sudarytos tam tikros komercinės sutartys ar atsakovė gaus atitinkamas pajamas.

40Esant tokioms nustatytoms ir pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju galima konstatuoti egzistuojant materialaus pobūdžio sąlygą, apibrėžtą ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte, pagal kurią atsisakoma kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

41Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo fakto pagrindu

42Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti UAB „Durisolio namai“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. nustačius, jog ši įmonė yra nemoki. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik siaurais aspektais vertindamas atsakovės finansinę padėtį, nepagrįstai konstatavo jos nemokumą, kaip pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Apelianto nuomone, teismas nevertino įmonės veiklos specifikos. Nors įmonės turimas turtas apskaitomas 21 746 Eur suma, tačiau tai yra turto įsigijimo kaina, o atsakovė šį turtą galėtų nesudėtingai realizuoti su 30 proc. antkainiu, todėl gautina reali suma sudarytų 28 269,80 Eur, kas labiau padidina UAB „Durisolio namai“ mokumą. Apeliantas akcentavo aplinkybę, kad į įmonės balansą įtrauktas turtas neatspindi realios jo vertės, kadangi yra apskaitytas likutine verte. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

43Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai nustatė, kad apeliantas, perskirstęs atsakovės įsipareigojimus, su balansine turto verte lygina tik tuos įsipareigojimus, kuriuos jis nepagrįstai priskiria prie trumpalaikių, ir nevertina tų įsipareigojimų, kuriuos nepagrįstai priskiria prie ilgalaikių įsipareigojimų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pasitvirtino, kad atsakovės 2015 m. sausio 1 d. - lapkričio 5 d. laikotarpio balansas yra užpildytas netinkamai nurodant UAB „Durisolio namai“ įsipareigojimus kreditoriams (t. 1, b. l. 22, 35-36, 48-49).

44Padavęs atskirąjį skundą apeliantas papildomai pateikė: 1) skolų suderinimo aktą su kreditoriumi UAB „Durisolis ir partneriai“, kuriame nurodyta, jog šalys viena kitai neskolingos; 2) susitarimą su kreditore D. L. dėl 1 553,58 Eur dydžio skolos mokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. gruodžio 22 d.; 3) susitarimą su kreditoriumi UAB „Riflis“ dėl 945,90 Eur dydžio skolos mokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. lapkričio 21 d.; 3) susitarimą su kreditoriumi UAB „Forteco“ dėl 762,40 Eur dydžio skolos mokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. spalio 22 d.; 4) susitarimą su kreditoriumi V. L. dėl 918,19 Eur dydžio skolos mokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. spalio 20 d.; 5) skolos perkėlimo sutartį su kreditoriumi A. D. dėl 5 783,53 Eur dydžio skolos perkėlimo naujajam skolininkui D. V.; 6) susitarimą su kreditoriumi D. V. dėl 40 786,30 Eur dydžio skolos mokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 7) susitarimą su kreditoriumi UAB „SteelTrade“ dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis. Pateikto susitarimo su kreditoriumi SIA „ALBA-LTD“ teismas nevertina, kadangi jo tekstas neišverstas į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto papildomai pateikti nauji įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis remiantis atsisakyta atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną UAB „Durisolio namai“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 49 648,03 Eur (t. 1, b. l. 35-36), o balansinė turto vertė, kuri pirmosios instancijos teismo įvertinta kritiškai, sudarė 81 362 Eur (t. 1, b. l. 22). Apeliantas savo poziciją dėl atsakovės mokumo grindžia įmonės balanse nurodytos ir faktinės turimo turto vertės neatitiktimi. Pasak apelianto, dalies turto rinkos vertė yra didesnė, nei nurodyta balanse. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka, kad vertinant mokumo situaciją ĮBĮ prasme, esminę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turimo turto vertė, o reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių jo poziciją analizuojamu klausimu pagrindžiančių duomenų, todėl argumentas dėl balanse fiksuojamos ir realios turimo turto vertės neatitikties yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi priešinga situacija – balanse ir plano metmenyse įrašyta turto vertė yra nurodyta didesnė nei reali turto vertė – pvz., transporto priemonės Mercedes Benz E280CDI vertė nurodyta 11 250 Eur, tačiau iš Centrinės hipotekos įstaigos išrašo matyti, kad šios transporto priemonės vertė yra 7 000 Eur (t. 1, b. l. 47; t. 2, b. l. 68-69). Vadinasi, deklaratyvūs teiginiai atskirajame skunde, kad įmonės turtas yra vertingesnis nei nurodyta balanse (balansinė vertė), nesant tokius teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų, nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima ir tai, jog įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės finansinę būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (ar leidžia pagrįstai abejoti) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1633-302/2015; 2015 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1803-196/2015). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir trečiojo asmens UAB „Enerstena“ išdėstyta pozicija, kad apeliantas objektyviais duomenimis nepagrindė atsakovės balanse fiksuoto ilgalaikio turto realumo, jo likvidumo ir vertės, taip pat nepagrindė trumpalaikio turto faktinio turėjimo, debitorinių skolų išieškojimo galimybių realumo. Kaip minėta, atsakovės veiklos apimtys ir pajamos kiekvienais metais mažėjo, o įsipareigojimai kreditoriams tendencingai didėjo. Atsakovės 2013 ir 2014 metų finansiniai duomenys patvirtina, kad įsipareigojimai kreditoriams viršijo viso į balansą įrašyto turto vertę (t. 1, b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė UAB „Durisolio namai“ laikytina nemokiu ūkio subjektu.

45Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikytasi nuostatos, jog tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie tęstinio pobūdžio sunkumai teismo gali būti pripažinti paneigiančiais įmonės restruktūrizavimo galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Aptariamu atveju atskirojo skundo argumentais iš esmės neneigiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės finansiniai sunkumai yra įsisenėję. Pagal duomenis byloje matyti, kad dalis įmonės pradelstų įsiskolinimų kreditoriams tęsiasi nuo 2011 metų. Nurodytų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės patiriamų ilgalaikių finansinių sunkumų pobūdžio yra pagrįsta.

46Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė UAB „Durisolio namai“ laikytina nemokiu ūkio subjektu, ir konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais šios teismo išvados pagrįstumas nepaneigtas.

47Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

48Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. n u s t a t y t a :... 4. I. Klausimo esmė... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei... 6. Pareiškėjas UAB „Durisolio namai“ direktorius D. V. pirmosios instancijos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo byla gali... 10. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės restruktūrizavimo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Pareiškėjas UAB „Durisolio namai“ direktorius D. V. atskirajame skunde... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus, skundžiamą... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės... 15. 3. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės finansinę padėtį,... 16. 4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad įmonė neturi... 17. Trečiasis asmuo UAB ,,Enerstena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 18. 1. Pirmosios instancijos teismas nepadarė civilinio proceso normų... 19. 2. Atsakovės turimi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pagal 2014 metų... 20. 3. Kritiškai vertintini atskirojo skundo argumentai dėl įmonės atsargų... 21. 4. Apeliantas nenurodo argumentų ir nepateikia jokių įrodymų,... 22. 5. Apeliantas neįrodė, kad įmonė toliau vykdo veiklą. Byloje nėra... 23. 6. Restruktūrizavimo plano metmenys yra grindžiami deklaratyviais... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 25. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikė papildomus rašytinius duomenis... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 27. Dėl teismo aktyvumo... 28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus... 29. Byloje egzistuojantis viešojo intereso elementas nereiškia, kad teismas... 30. Dėl restruktūrizavimo sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo... 31. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos... 32. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant... 33. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 34. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė nėra nutraukusi... 35. Dėl įmonės veiklos vykdymo... 36. Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti atsakovei restruktūrizavimo... 37. ĮRĮ nustatytas reikalavimas, kad įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą,... 38. Restruktūrizavimo plano metmenyse pareiškėjas nurodė, kad UAB „Durisolio... 39. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė,... 40. Esant tokioms nustatytoms ir pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės... 41. Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo fakto... 42. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė... 43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius... 44. Padavęs atskirąjį skundą apeliantas papildomai pateikė: 1) skolų... 45. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikytasi... 46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria... 47. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 48. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 50. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą....