Byla 2-1418/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka

2sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

3dalyvaujant ieškovui ir atsakovo atstovui A. K.Audriui Kolkai, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prie Malūno statybos aikštelė“ atstovui advokatui V. S.Valdemarui Stančikui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atstovui advokatui E. O.Evaldui Onaičiui, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei D. V.Dovilei Veličkaitei,

4išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Prie Malūno statybos aikštelė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. B2-4317-585/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senovė“ administracijos vadovo A. K. Audriaus Kolkos ieškinį atsakovui UAB „Senovė“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Prie Malūno statybos aikštelė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių plentas“ bei uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Byloje sprendžiami klausimai, susiję su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir eiga.

8Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, teisėtumas.

9Ieškovas Statybos – remonto UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K. Audrius Kolka kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Statybos – remonto UAB „Senovė“, įmonės restruktūrizavimo administratoriumi prašė paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad Statybos – remonto UAB „Senovė“ buvo įkurta 1991 m. kovo 14 d., pagrindinė įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra statyba ir pastatų restauravimas, tačiau įmonė vykdo ir kitas veiklas. Pastaruoju metu įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais dėl to, kad bankrutavo stambūs užsakovai, įmonė neatgavo 3,3 mln. Lt debitorinių skolų, įšaldyta dar 2,1 mln. debitorinių skolų, be to, dėl ginčų liko neužaktuota atliktų darbų už 1,3 mln. Lt, nustatytais terminais užsakovai neatsiskaitė už atliktus darbus, sutrikus atsiskaitymams, tiekėjai areštuodavo sąskaitas, bandė inicijuoti bankroto procesus, kas dar labiau išbalansavo pinigų srautus, dalis tiekėjų pradėjo reikalauti avansinių atsiskaitymų, be to, dėl gamintojo pagrindinių įrengimų defekto nebuvo išvystyta papildoma įmonės veikla – medicininių atliekų deginimas, todėl įmonė patyrė didelių nuostolių. Vadovas teigė, kad restruktūrizavimo atveju įmonei būtų sudarytos galimybės atstatyti ilgalaikį mokumą, grąžinti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto. Restruktūrizuojama įmonė generuotų daug didesnę naudą nei bankroto atveju, būtų išsaugotos darbo vietos. Be to, pažymėjo, kad bendrovės akcininkai 2012 m. kovo 28 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtino generalinio direktoriaus parengtus Statybos – remonto UAB „Senovė“ restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė Statybos-remonto UAB „Senovė“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kandidatūrai bei nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei.

10Tretysis asmuo UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Statybos-remonto UAB „Senovė“, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Atsiliepimą iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovas yra faktiškai nemokus ir jam keltina bankroto byla.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi iškėlė Statybos-remonto UAB „Senovė“ restruktūrizavimo bylą.

13Teismas sprendė, kad Statybos – remonto UAB „Senovė“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje numatytas sąlygas dėl restruktūrizavimo proceso pradėjimo. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo finansinius dokumentus, nustatė, kad įmonė turi finansinių sunkumų. Remdamasis 2011 m. gruodžio 31 d. Statybos – remonto UAB „Senovė“ balansu teismas nustatė, kad įmonė 2011 m. turėjo 23 198 968 Lt turto, iš jo ilgalaikio turto – 13 219 221 Lt, trumpalaikio – 9 979 747 Lt (iš jų 8 575 576 Lt per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10 837 458 Lt (iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 485 754 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 7 351 704 Lt). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad įmonė 2011 m. dirbo nuostolingai. Pagal 2012 m. kovo 1 d. balansą Statybos – remonto UAB „Senovė“ turto vertė sudarė iš viso 21 786 569 Lt, iš jo ilgalaikio turto – 11 148 651 Lt, trumpalaikio turto – 10 637 918 Lt (iš jų 9 244 078 Lt per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 716 152 Lt (iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 7 950 189 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 8 765 963 Lt). Iš į bylą pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad per pirmuosius du 2012 m. mėnesius įmonės įprastinės veiklos pelnas sudarė 442 891 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nurodė, kad pradelstos skolos kreditoriams 2012 m. kovo 1 d. sudarė 10 091 356,68 Lt, tačiau pagal ieškovo pateiktą kreditorių sąrašą matyti, kad pradelstos skolos kreditoriams 2012 m. kovo 1 d. sudarė 12 584 558,19 Lt, o nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dieną – 16 539 043,20 Lt. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad Statybos – remonto UAB „Senovė“ turi finansinių sunkumų. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas nėra nutraukęs ūkinės – komercinės veiklos, jam nėra iškelta bankroto byla.

14Teismas sprendė, kad Statybos – remonto UAB „Senovė“ atitinka visus ĮRĮ 5 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, būtinus restruktūrizavimo bylai iškelti, nes teismui pateikti restruktūrizavimo plano metmenys susideda iš visų privalomųjų dalių, visuotinis akcininkų susirinkimas juos patvirtino.

15Pasisakydamas dėl atsakovo nemokumo, teismas nurodė, kad nors Statybos – remonto UAB „Senovė“ turi problemų su mokumu, tačiau bendrovė aktyviai vykdo ūkinę – komercinę veiklą, gauna užsakymus, juos vykdo ir taip gauna pajamas iš savo veiklos. Išanalizavęs atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo atveju įmonei būtų sudarytos galimybės optimizuoti savo veiklą, atstatyti ilgalaikį mokumą, grąžinti skolas kreditoriams. Be to, teismas nurodė, kad kreditoriaus UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“, prieštaraujančio restruktūrizavimo bylos iškėlimui, kreditorinio reikalavimo dydis yra 67 000 Lt, o tai, lyginant su bendromis atsakovo veiklos, įsipareigojimų ir valdomo turto apimtimis, yra labai nereikšminga ir todėl iš bendro įmonės turto įvykdoma suma, kurios mokėjimo terminas pagal pateiktus restruktūrizavimo metmenų duomenis suėjo tik prieš keletą dienų – 2012 m. balandžio 28 d. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Statybos – remonto UAB „Senovė“ kaip įmonei, turinčiai finansinių sunkumų bei siekiančiai išvengti bankroto, keltina restruktūrizavimo byla.

16III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17Atskiruoju skundu tretysis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyt iškelti Statybos – remonto UAB „Senovė“ restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

181) Atsakovas, Statybos – remonto UAB „Senovė", būdamas nemokus, nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nesąžiningai ginasi teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, taip dar labiau atitolindamas bankroto bylos iškėlimą. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ne tuo metu, kai įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, o tik po to, kai kreditorius A. N. A. Naidionov kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

192) Atsakovo 2012 m. kovo 28 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant nustatytos tvarkos, skubotai, neteisėtai, todėl ir jo priimtas nutarimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra neteisėtas.

203) Statybos – remonto UAB ,,Senovė“ metmenyse išdėstytas versle planas atitinka formos reikalavimus, tačiau, turinio aspektu, jis yra deklaratyvus, neišbaigtas ir prieštaringas. Metmenyse nurodytos įprastinės veiklos priemonės vertintinos kritiškai, kadangi yra deklaratyvios ir nedetalizuotos, bet to, tai nėra ĮRĮ numatytos ekonominės, techninės, organizacinės ir kitos priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti. Metmenyse prognozuojamų pajamų gavimas nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais, pačių didžiausių atsakovo debitorių skolų atgavimas yra praktiškai neįmanomas, todėl įmonės metmenyse planuojamas šių skolų atgavimas yra tik deklaratyvus, nepagrindžiama šių skolų realaus atgavimo galimybė. Atsakovo planai pradėti teisminius ginčus dėl 10 mln. nuostolių išieškojimo taip pat yra deklaratyvūs ir negali būti objektyviai patikrinti. Be to, atsakovo planai restruktūrizavimo laikotarpiu dalyvauti skelbiamuose statybos rangos paslaugų teikimo konkursuose yra klaidinantys teismą ir neįgyvendinami, kadangi praktikoje beveik be išimčių pirkimų konkursus organizuojantys asmenys, siekdami pasirinkti patikimą ir stabiliai dirbantį paslaugų tiekėją, pirkimo dokumentuose numato reikalavimą tiekėjui, kad jam nebūtų iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo teiginys, jog jis ketina mažinti išlaidas personalui, yra niekuo nepagrįstas. Be to, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose tik nurodoma, jog įmonė numato savanoriškai mokėti neaišku kokio dydžio palūkanas tik kreditoriams pagal kredito sutartis. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo metmenyse nėra nurodytos visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai.

214) Prie atsakovo 2012 m. kovo 29 d. pranešimo trečiajam asmeniui nebuvo pridėta visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas bei atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys, kas nesąžiningai apribojo trečiojo asmens teisę gauti minėtus dokumentus. Vietoj to, kad būtų pridėti minėti dokumentai, buvo nurodyta, kad tretysis asmuo juos gali gauti įmonės būstinėje, kas pažeidė trečiojo asmens teises.

225) Atsakovui Statybos – remonto UAB „Senovė" keltina bankroto byla. Bendra atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 3 891 010 Lt (neskaitant žemės). Tuo tarpu atsakovo balanse šio turto vertė nepagrįstai nurodoma 10 054 922 Lt, kas akivaizdžiai nėra pagrįsta, juo labiau, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad atsakovo turimo nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti, yra iškeltos bylos, susijusios su nekilnojamuoju turtu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nors jis faktiškai yra nemokus.

236) Metmenyse nurodyta, kad atsakovo skolos mokėjimo terminas trečiajam asmeniui sueis tik 2012 m. balandžio 28 d., tačiau šie duomenys yra melagingi, nes atsakovas nėra atsiskaitęs dar už 2011 m. pradžioje atliktus darbus. Be to, skolos mokėjimo terminai kitiems kreditoriams metmenyse taip pat nurodyti kaip nesuėję, nors iš tikrųjų yra priešingai.

24Atskiruoju skundu kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

251) Statybos – remonto UAB „Senovė" nesilaikė imperatyvių ĮRĮ normų ir nenurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įmonės kreditorių sąraše. 2002 m. rugpjūčio 28 d. tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovo buvo sudaryta valstybinės žemės, esančios Sodų g. 6, Vilniuje, nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo laiku mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka paskaičiuotą nuomos mokestį. Nuo 2009 m. Statybos – remonto UAB „Senovė" šios pareigos nevykdo ir įsiskolinimas su delspinigiais Vilniaus miesto savivaldybei siekia 87 868,08 Lt. Be to, atsakovas yra skolingas Vilniaus miesto savivaldybei ir pagal 2004 m. gegužės 14 d. Medicininių atliekų priėmimo ir šalininio (deginimo ir tvarkymo) aikštelės įrengimo ir eksploatavimo konkurso sutartį. Dėl skolos pagal šią sutartį vyksta teisminiai ginčai.

262) Restruktūrizavimo bylos iškėlimas būtų tik priemonė atsakovui vilkinti atsiskaitymą, kas pažeistų ir viešąjį interesą.

273) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui, apsiribojo vien formaliu patikrinimu, ar atsakovas atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo.

284) Restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstytas verslo planas atitinka formos reikalavimus, tačiau, vertinant turinio aspektu, šis verslo planas yra deklaratyvus, neišsamus ir prieštaringas, jame iš esmės nėra nurodyta jokių ekonominių, techninių, organizacinių ir kitų priemonių, kuriomis būtų pasiekti ĮRĮ nustatyti tikslai. Metmenyse Vilniaus miesto savivaldybė nėra nurodyta kaip kreditorius, nors turi neginčijamą reikalavimo teisę į 87 868,08 Lt valstybinės nuomos žemės mokestį su delspinigiais, metmenyse nepateikta informacijos apie pasirašytas ar planuojamas pasirašyti su užsakovais rangos sutartis bei numatomas iš jų gauti pajamas. Be to, nėra pateikta įrodymų, kad skolų iš debitorių atgavimas yra realus ir tikėtinas, nes didžiausias atsakovo debitorius UAB „Liurena“ yra bankrutavęs, debitorius „JD Product“ yra bankrutuojantis, antro pagal dydį debitoriaus HAFNER S.R.L skola yra teisminio ginčo dalykas, o trečio pagal dydį debitoriaus P. M. P. Mitrofanov skolos realus atgavimas taip pat mažai tikėtinas. Atsakovo planai pradėti teisminius ginčus dėl 10 mln. nuostolių išieškojimo taip pat yra deklaratyvūs, neįgyvendinami metmenyse nurodomi planai per restruktūrizavimo laikotarpį dalyvauti statybos rangos paslaugų teikimo konkursuose. Restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta, kokiu būdu bus mažinamos išlaidos personalui. Be to, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra nurodytos visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai.

295) Ne visiems kreditoriams buvo išsiųstas 2012 m. kovo 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir restruktūrizavimo plano metmenys, kas pažeidė IRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

30Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Šiaulių plentas“ prašo įtraukti kreditorių į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

311) Apie tai, kad teisme buvo nagrinėjamas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, UAB „Šiaulių plentas" sužinojo tik po 2012 m. gegužės 4 d., kai apie priimtą teismo nutartį informavo Statybos – remonto UAB „Senovė" administracijos vadovas A. K.Audrius Kolka, kad jis nebegali įvykdyti šalių pasirašytos taikos sutarties.

322) Šioje civilinėje byloje priimta skundžiama nutartis užkerta kelią kreditoriui išieškoti skolą – 381 584 Lt pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1859-345/2012. Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme jau buvo pateiktas kreditoriaus prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2012 m. vasario 24 d. nutartį ir teismo posėdis buvo paskirtas 2012 m. birželio 5 d., todėl kreditorius turėjo būti informuotas apie šios civilinės bylos nagrinėjimą ir įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes skundžiama nutartis turi įtakos sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo.

333) Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki, turėjo atsisakyti tenkinti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2012 m. kovo 1 d. balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 21 786 569 Lt, o skolų už 16 539 043,20 Lt, taigi akivaizdu, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumą patvirtina ir tai, kad atsakovas, gera valia pasirašęs taikos sutartį, joje nustatytais terminais savo įsipareigojimų nevykdė, dėl ko kreditorius buvo priverstas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

344) Atsakovo būsimas finansinis stabilumas siejamas su ateityje planuojamu pateikti ieškiniu dėl 10 mln. Lt dydžio žalos išieškojimo, nenaudojamo ilgalaikio turto pardavimu, atgaunant skolas, mažinant išlaidas personalui ir pan. Taigi restruktūrizavimo proceso sėkmė iš esmės priklauso ne nuo atsakovo veiksmų ir veiklos pertvarkymo pagal esamus resursus, o nuo neapibrėžto finansavimo: susigrąžinant skolas, parduodant turtą ir pan.

35Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Perdanga“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, kad tik 2012 m. balandžio 2 d. trečiajam asmeniui atsakovas, atstovaujamas pareiškėjo (generalinio direktoriaus A. K.Audriaus Kolkos), įteikė 2012 m. kovo 29 d. pranešimą dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei nurodė susipažinimo su restruktūrizavimo plano metmenimis tvarką. Tačiau atskirojo skundo pateikimo dieną kreditoriui nėra pateikta restruktūrizavimo plano metmenų kopija bei teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi pareiškėjas neįvykdė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – neišsiuntė kreditoriui restruktūrizavimo plano metmenų ir sprendimo juos patvirtinti kopijų bei suklaidino Vilniaus apygardos teismą informuodamas, kad įvykdė visus ĮRĮ 4-6 straipsnių keliamus reikalavimus.

36Atsiliepimu į UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Perdanga“, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus ieškovas Statybos – remonto UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K. Audrius Kolka ir atsakovas Statybos – remonto UAB „Senovė“ prašo atskiruosius skundus atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

37Dėl UAB ,,Šiaulių plentas” atskirojo skundo

381) ĮRĮ nenumato pareigos įtraukti į procesą kiekvieną įmonės kreditorių į bylą kaip trečiąjį asmenį. ĮRĮ tik numato pareigą informuoti kiekvieną kreditorių apie restruktūrizavimo plano metmenų patvirtinimą, kas ir buvo padaryta. UAB „Šiaulių plentas“ nepasinaudojo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, kaip tai padarė UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“.

392) Apeliantas neteisingai interpretuoja įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikiamus duomenis. Pagal 2012 m. kovo 1 d. įmonės balanso duomenis, įmonės balansinė turto vertė buvo 21 786 569 Lt, o pradelstos skolos kreditoriams 10 293 371,72 Lt. Taigi pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

403) Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas restruktūrizavimo, o ne bankroto bylos iškėlimui, nes bendrovė aktyviai vykdo ūkinę – komercinę veiklą, įmonėje yra 190 darbuotojų.

414) Restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyti 94 kreditoriai, o su restruktūrizavimo bylos iškėlimu nesutinka vos trys. Todėl akivaizdu, kad dauguma kreditorių sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.

42Dėl UAB „Perdanga“ atskirojo skundo argumentų

43UAB „Perdanga“ atskirajame skunde nurodo, kad atskirojo skundo surašymo dieną dar nėra gavusi restruktūrizavimo plano metmenų kopijos, kas pažeidė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Statybos – remonto UAB „Senovė“ raštu pranešė kiekvienam kreditoriui apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis. Keliems kreditoriams kartu su pranešimu buvo įteikti ir restruktūrizavimo plano metmenys, o likusiems, kurių yra virš 90, buvo nurodyta, kad restruktūrizavimo plano metmenis kreditoriai gali gauti įmonės buveinėje. Didelė restruktūrizavimo plano metmenų apimtis ir didelis kreditorių skaičius pareikalautų neproporcingai didelių lėšų ir darbo sąnaudų, siekiant kiekvienam kreditoriui išsiųsti metmenų kopiją. Taigi UAB „Perdanga“ atskirąjį skundą grindžia vien tik formaliu pažeidimu, t.y. informavimo pareigos pažeidimu, tačiau pažymėtina, kad kreditorius buvo informuotas, kaip gali gauti restruktūrizavimo plano metmenis.

44Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentų

451) Kreditoriaus argumentus dėl ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies pažeidimo paneigia atsiliepime į UAB „Perdanga“ atskirąjį skundą nurodyti argumentai

462) Iš atskirojo skundo matyti, kad kreditorius yra išsamiai susipažinęs su restruktūrizavimo plano metmenimis, todėl darytina išvada, kad kreditoriui yra žinomos visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo aplinkybės.

473) Atskirajame skunde nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakovo kreditorius, tačiau restruktūrizavimo metmenyse nėra nurodyta kaip kreditorius. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas ne galutinis kreditorių sąrašas, į jį gali būti neįtraukiami kreditoriai, dėl kurių reikalavimų vyksta ginčai teisme.

484) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas būtų tik priemonė atsakovui vilkinti atsiskaitymą, nes restruktūrizavimo atveju įmonei kaip tik būtų sudarytos galimybės tęsti savo veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, kai bankroto bylos iškėlimo atveju būtų patenkinta tik nedidelė dalis kreditorių reikalavimų.

495) Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas išsamiai neanalizavo įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, restruktūrizavimo plano metmenų. Pažymėtina, kad teismas visapusiškai analizavo visas restruktūrizavimo bylos iškėlimui reikalingas aplinkybes, t.y. buvo analizuota tiek atsakovo atitikimas ĮRĮ 4 straipsnio sąlygoms, tiek ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams, tiek įmonės finansinė padėtis ir mokumo / nemokumo klausimas.

506) Nepagrįsti argumentai, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs, neišsamūs, prieštaringi. Jie yra pagrįsti konkrečiais skaičiavimais bei įrodymais. Be to, apeliantas restruktūrizavimo plano metmenims iš esmės kelia reikalavimus, taikytinus restruktūrizavimo planui. Išsamūs ir galutiniai numatomi atlikti veiksmai – darbuotojų skaičiaus mažinimas, valdymo struktūros pertvarkymas ir pan. – detaliai bus aptarti restruktūrizavimo plane.

517) Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog skolų atgavimas iš BUAB ,,Liurena” ir BUAB ,,JD Product” yra realus ir tikėtinas. Bankrutavę užsakovai yra viena iš pagrindinių laikino nemokumo priežasčių, tačiau iš bankrutuojančių debitorių dengti skolų nenumatoma.

528) Apeliantas neteisingai aiškina ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nes įstatymų leidėjas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo visais atvejais numatyti savanorišką palūkanų mokėjimą.

539) Visi trys apeliantai neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą, kadangi nėra duomenų, kad jie būtų pateikę prašymus įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, o teismas būtų juos įtraukęs į bylą.

54Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“ atskirąjį skundą ieškovas Statybos – remonto UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K. Audrius Kolka ir atsakovas Statybos – remonto UAB „Senovė“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

551) Tretysis asmuo nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra nemokus, nes pagal 2012 m. kovo 1 d. įmonės balanso duomenis, įmonės balansinė turto vertė buvo 21 786 569 Lt, o pradelstos skolos kreditoriams 10 293 371,72 Lt. Taigi nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą. Be to, pažymėtina, kad bendrovė aktyviai vykdo ūkinę – komercinę veiklą, įmonėje dirba 190 darbuotojų.

562) Vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas, tarp jų ir vėlavimas išmokėti darbo užmokestį, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Esminė reikšmė šiuo atveju tenka kreditorių (jų daugumos) pozicijai. Iš 94 kreditorių tik 4 pateikė skundus dėl nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą, taigi absoliuti dauguma kreditorių sutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.

573) Tik prielaidomis grindžiami atskirojo skundo argumentai, kad dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo kreiptasi ne kai įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, o kai kreditorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

584) Tretysis asmuo nepateikia jokių įrodymų, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neturėjo pareigos tikrinti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas iš akcininkų neginčijo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos ir jo metu priimtų sprendimų.

595) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstytas verslo planas yra deklaratyvus, neišsamus, prieštaringas. Jis yra pagrįstas konkrečiais skaičiavimais bei įrodymais. Be to, apeliantas restruktūrizavimo plano metmenims iš esmės kelia reikalavimus, taikytinus restruktūrizavimo planui. Išsamūs ir galutiniai numatomi atlikti veiksmai – darbuotojų skaičiaus mažinimas, valdymo struktūros pertvarkymas ir pan. – detaliai bus aptarti restruktūrizavimo plane.

606) Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog skolų atgavimas iš pačių didžiausių atsakovo debitorių yra realus ir tikėtinas. Bankrutavę užsakovai yra viena iš pagrindinių laikino nemokumo priežasčių, tačiau iš bankrutuojančių debitorių dengti skolų nenumatoma.

617) Apeliantas neteisingai aiškina ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nes įstatymų leidėjas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo visais atvejais numatyti savanorišką palūkanų mokėjimą. Pažymėtina, kad išsamūs ir galutiniai numatomi atlikti veiksmai, tarp jų ir mokamos palūkanos, detaliai bus aptarti restruktūrizavimo plane.

628) Atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad buvo pažeista kreditorių informavimo pareiga, yra tik formalus pažeidimas. Statybos – remonto UAB „Senovė“ raštu pranešė kiekvienam kreditoriui apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis. Keliems kreditoriams kartu su pranešimu buvo įteikti ir restruktūrizavimo plano metmenys, o likusiems, kurių yra virš 90, buvo nurodyta, kad restruktūrizavimo plano metmenis kreditoriai gali gauti įmonės buveinėje. Didelė restruktūrizavimo plano metmenų apimtis ir didelis kreditorių skaičius pareikalautų neproporcingai didelių lėšų ir darbo sąnaudų, siekiant kiekvienam kreditoriui išsiųsti metmenų kopiją. Pažymėtina, kad tretysis asmuo buvo informuotas, kaip gali gauti restruktūrizavimo plano metmenis.

639) Tik prielaidomis grindžiami trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas teismui neatskleidė visų Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų, kuriose įmonei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nepateikė duomenų apie užsienio teismuose ar arbitražuose nagrinėjamas bylas. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas ne galutinis kreditorių sąrašas, į jį gali būti neįtraukiami kreditoriai, dėl kurių reikalavimų vyksta ginčai teisme. Kreditorių sąrašas restruktūrizavimo proceso metu gali būti tikslinamas.

6410) Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovui Statybos – remonto UAB „Senovė" keltina bankroto byla, nes bendra atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 3 891 010 Lt (neskaitant žemės), tuo tarpu atsakovo balanse šio turto vertė nepagrįstai nurodoma 10 054 922 Lt. Tretysis asmuo turto vertę skaičiuoja pagal VĮ Registrų centras pateiktą masinio vertinimo rezultatą, t.y. neatsižvelgiant į atsakovo turimo turto konkrečią būklę, neindividualizuojant vertinamo turto, todėl trečiojo asmens pateikta turto vertės analizė yra nepagrįsta.

6511) Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atitinka tiek ĮBĮ 4 straipsnio sąlygas, tiek 5 straipsnio reikalavimus, buvo įvertintas atsakovo mokumo / nemokumo klausimas, todėl nepagrįsti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino minėtų reikalavimų.

66Atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių plentas“ atskiruosius skundus tretysis asmuo UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių plentas“ atskirųjų skundų argumentai patvirtina trečiojo asmens atskirojo skundo argumentus, jog atsakovo parengtais restruktūrizavimo plano metmenimis nėra pagrindo tikėti ar jais vadovautis, kad teismas yra klaidinamas dėl atsakovo finansinės padėties ir kad atsakovas faktiškai yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

67Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir nustatė terminą dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat didesniems kreditoriams ir debitoriams pateikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus.

68Kreditorius AB DNB bankas informavo teismą, kad sutinka, jog teismas dėl UAB ,,Senovė” restruktūrizavimo spręstų savo nuožiūra, įvertinęs visą UAB ,,Senovė” ir kitų asmenų pateiktą informaciją.

69Kreditorius UAB „Dovirma“ nurodė, kad nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu UAB „Senovė“, nes bendrovė yra nemoki, neturi realių galimybių ateityje atkurti normalią ūkinę veiklą, atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas neatsiskaito su kreditoriumi nuo 2010 m. gruodžio mėn., numatomos atsakovo restruktūrizavimo priemonės nesudaro pagrindo spręsti, kad bus sumažintos skolos, o finansiniai sunkumai yra laikini ir įveikiami.

70Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Prašyme nurodė, kad lyginant su kreditoriaus atskirajame skunde pateiktais duomenimis, yra pasikeitusi savivaldybės kreditorinio reikalavimo apimtis atsakovo atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-399/2012 atmetė UAB „Senovė“ apeliacinį skundą bei paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1774-565/2011, kuriuo teismas savivaldybės naudai iš UAB „Senovė“ priteisė 436 846,32 Lt skolos, 156 586,85 Lt delspinigių bei 12,70 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi savivaldybė šią dieną yra atsakovo kreditorius ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu priteistos sumos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė ir savivaldybės ieškinį dėl 821 400 Lt skolos priteisimo iš atsakovo, civilinės bylos Nr. 2-4439-585/2012.

71Kreditorius UAB „Alseka“ nurodė teismui, kad sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, jeigu teismas nustatys, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir UAB „Senovė“ pateiks teismui šį faktą įrodančius dokumentus.

72Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė, kad 2012 m. liepos 24 d. UAB „Senovė“ skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui 3 522 515,43 Lt, iš jų 3 168 463,17 Lt einamųjų mokesčių ir 354 052,26 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad remiantis UAB „Senovė“ 2012 m. kovo 1 d. balansu, UAB „Senovė“ turto vertė sudaro 21 786 569 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 716 152 Lt. Šio kreditoriaus nuomone, atsakovas yra nemokus.

73UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K. Audrius Kolka apeliacinės instancijos teismui 2012 m. liepos 26 d. pateikė paaiškinimus, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir aiškinamąjį raštą, sudarytus 2012 m. birželio 30 d. duomenimis, taip pat duomenis apie turimo nekilnojamojo turto, esančio Sodų g. 6, Vilniuje, įvertinimą, konkretaus ilgalaikio turto sudėtį bei vertes, statybos rangos sutartis dėl darbų vykdymo, informaciją apie civilines bylas, kuriose UAB „Senovė“ yra dalyvaujantis byloje asmuo, atnaujintus kreditorių ir debitorių sąrašus.

74Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir nutarė ją nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas įpareigojo ieškovą iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui pilną tinkamai patvirtintą įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį 2012 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą), atnaujintus skolų kreditoriams, tarp jų ir pradelstų, sąrašus, konkrečius duomenis apie kreditorių, kurių skolos nėra pradelstos, skolų atsiradimo pagrindus ir terminus (sutartis, kuriose matyti jų įvykdymo terminai, skolų suderinimo aktus ir t. t.), išsamius aktualius bylos nagrinėjimo momentu duomenis apie turimų visų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertes (turto įvertinimo ataskaitas), nustatytas remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, naujus debitorių sąrašus, debitorinių skolų iš įmonės didžiųjų debitorių LUAB „Liurena“, HAFNER S.R.L., P. M.Pavelo Mitrofanovo, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atsiradimo pagrindus bei šių debitorinių skolų atgavimo realumą, atsakovo pradėtus procesus prieš debitorius, tarp jų ir Čekijos bendrovę SMS CZ, priežastis, dėl kurių ženkliai sumažėjo įmonės darbuotojų skaičius, taip pat išsamius duomenis apie šiuo metu sudarytų rangos sutarčių, tarp jų ir su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, vykdymo eigą, terminus, sutarties vykdymo terminų pakeitimus ir pan., likusias darbų apimtis, taip pat kitas sudarytas sutartis 2012-2013 metams, konkrečius duomenis apie laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. ketinamas sudaryti sutartis.

75UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K. Audrius Kolka 2012 m. rugpjūčio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir aiškinamąjį raštą 2012 m. liepos 31 d. duomenimis, taip pat duomenis apie turimo nekilnojamojo turto įvertinimą, konkretaus ilgalaikio turto sudėtį bei vertes, statybos rangos sutartis dėl darbų vykdymo, ieškinius, informaciją apie civilines bylas, kuriose UAB „Senovė“ yra dalyvaujantis byloje asmuo, atnaujintus kreditorių ir debitorių sąrašus.

76IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

77Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal atsakovo kreditorių atskiruosius skundus sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia atskleisti restruktūrizavimo proceso tikslus bei išanalizuoti, ar egzistavo visos sąlygos tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

  1. Dėl įmonės restruktūrizavimo proceso tikslų ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei sąlygų

78Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

79Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tokiu būdu padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-197/2010). Tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2082/2011).

80Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 str. 2-3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra.

81ĮRĮ 4-6 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai.

82Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas:

831) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius;

842) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;

853) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;

864) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;

875) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

88Dėl pirmosios materialaus pobūdžio sąlygos, pažymėtina, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi finansinių sunkumų. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus laikoma, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje, per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Pažymėtina, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi seniai ilgesnį laiką savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva.

89Analizuojant antrąją materialaus pobūdžio sąlygą, atkreiptinas dėmesys, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Įmonė pripažįstama vykdančia ūkinę-komercinę veiklą, jeigu ji užsiima tęstine (nuolatine) veikla, kurią vykdo savarankiškai ir siekia pelno (CK 2.4 str. 3 d.). Sprendžiant, ar egzistuoja ši materialaus pobūdžio sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (veikli ar neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai.

90Trečioji materialaus pobūdžio sąlyga yra susijusi su įmonės teisiniu statusu – neturi būti įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Jeigu įmonei yra iškelta bankroto byla, laikoma, kad ji yra nemoki, o nemokios įmonės atžvilgiu vykdomos pradėtos bankroto, o ne restruktūrizavimo procedūros (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.).

91Ketvirtoji sąlyga susijusi su įmonės gyvavimo laikotarpiu, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos.

92Penktąja materialaus pobūdžio sąlyga įstatymų leidėjas nustato ribojimą įmonei siekti restruktūrizavimo procedūros tuo atveju, jeigu įmonės restruktūrizavimo procesas vyko anksčiau ir nuo jo pabaigos nėra praėję 5 metai.

93Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismas turi patikrinti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai: 1) dokumentai, patvirtinantys, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas; 2) metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimas dėl metmenų patvirtinimo; 3) praėjusių finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopija; 4) restruktūrizavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras, kuriame turi būti nurodyta, kad jis atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra kitų teisės aktų nustatytų kliūčių jam atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras; 5) antstolių, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš įmonės ar dėl jos turto arešto, ir vykdomųjų bylų bei teismų, nagrinėjančių bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašai; 6) areštuotų įmonės sąskaitų sąrašas, kuriame nurodomi sąskaitų numeriai ir kredito įstaigų, kuriose jos atidarytos, rekvizitai; 7) kiti dokumentai, kurie gali būti svarbūs įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti.

94Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat turi įvertinti, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti, t. y. ar tinkamas subjektas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar laikytasi įmonės dalyvių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (ĮRĮ 6 str. 1-2 d.). Ieškinį paduodantis įmonės vadovas kartu pateikia teismui ir ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, kurie svarbūs įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti (finansiniai dokumentai, metmenys ir kt.).

95ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei pagrindai. Vienas iš šių pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Kolegijos nuomone, šis atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas turi būti aiškinamas neatsietai nuo pirmosios ir trečiosios materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – įmonė turi turėti laikinų finansinių sunkumų ir nebūti įgijusi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso (ĮRĮ 4 str. 1 ir 3 p.). Tai reiškia, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė yra restruktūrizuojama, t. y. turi laikinų finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė. Nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 4 p.), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 str. 2 d.).

96Teismas, spręsdamas dėl ieškinio iškelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumo, turi įvertinti, ar restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su skolų sumažinimu kreditoriams, pertvarkant įmonės veiklą, iš tiesų gali būti pasiekti. Teismas taip pat turi ištirti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse atspindėtos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, vykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš pareiškėjo, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys.

97Dar vienas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas įtvirtintas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Pagal šią normą teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu buvo pažeista įmonės kreditorių informavimo apie restruktūrizavimo procesą tvarka. ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įmonės dalyvio susirinkimo pritarimo restruktūrizavimo plano metmenims, turi raštu pranešti kiekvienam kreditoriui, taip pat Įmonių bankroto valdymo departamentui apie sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano metmenims priėmimą ir nusiųsti šiems asmenims metmenis bei įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą dėl metmenų patvirtinimo. Kolegija pažymi, kad įmonės kreditorių teisė gauti visą reikiamą su įmonės restruktūrizavimo procesu susijusią informaciją negali būti paneigta. Tačiau tuo atveju, kai įmonė turi labai daug kreditorių, o dokumentų, kurie turi būti raštu pateikti kreditoriams apimtis yra didelė, įmonė gali pateikti kreditoriams tik pranešimus apie pradėtą įmonės restruktūrizavimo procesą, priimtą įmonės dalyvių sprendimą bei patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis ir sudaryti realias galimybes kreditoriams gauti ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą informaciją raštu ar elektronine forma. Priešingas aptariamo atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindo aiškinimas neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų ir paskirties, proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų bei pačių kreditorių interesų, nes finansinių sunkumų turinti įmonė patirtų papildomų finansinių bei darbo sąnaudų. Ar kreditoriams nurodytų dokumentų apie restruktūrizavimo proceso pradžią neįteikimas asmeniškai pažeidžia kreditorių teises ir turi reikšmės restruktūrizavimo proceso teisėtumui, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

98Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-407/2012).

  1. Dėl įmonės mokumo ir atitikties kitiems restruktūrizuojamai įmonei keliamiems reikalavimams

99Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB „Senovė“ restruktūrizavimo bylą iškėlė, nors nutartyje padarė išvadą, kad įmonės turtas 2012 m. kovo 1 d. balanso duomenimis sudarė 21 786 569 Lt, o pradelstos skolos nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dieną – 16 539 043,20 Lt, t. y. pradelstos skolos viršijo pusę įmonės balansinio turto vertės, o tai reiškia, kad atsakovas yra nemokus. Jeigu sutiktume su žemesnės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną atsakovo pradelstos skolos sudarė 16 539 043,20 Lt, tai reikštų, kad įmonės būsena atitinka bankroto bylos iškėlimo kriterijus, t. y. skolos ženkliai viršija pusę įmonės balansinio turto vertės, todėl mokumo atkūrimo galimybė būtų abejotina. Tačiau nei iš ieškovo teismui pateiktų duomenų apie įmonės kreditorines skolas 2012 m. kovo 1 dienai, nei iš 2012 m. liepos 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto atsakovo kreditorių sąrašo 2012 m. birželio 30 d. duomenimis (t. 3, b. l. 36-39), taip pat nei iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikto patikslinto kreditorių sąrašo 2012 m. liepos 31 d. duomenimis (t. 3, b. l. 152-155) nėra pagrindo išvadai, kad įmonės pradelstos skolos viršija pusę jos balansinio turto ir atsakovas yra nemokus. Ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs išsamų kreditorių sąrašą, kuriame nurodyti įmonės įsiskolinimai, taip pat kuri skolos dalis yra pradelsta bei skolos mokėjimo data. Teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje nutarė, kad visos atsakovo kreditorinės skolos yra pradelstos, nes vėliausios skolos datos sueina 2012 m. balandžio 30 d. Tačiau dalies skolos (pradelstos) pradelsimo datos nurodymas kreditorių sąraše nereiškia, kad kitą dieną po nurodytos skolos dalies pradelsimo datos suėjimo pradelsta savaime laikoma visa skola. UAB „Senovė“ kreditorių sąraše 2012 m. kovo 1 d. duomenimis nurodyta, kad įmonės kreditorinis reikalavimas VMI sudaro 4 171 791 Lt, iš jo pradelsta skola 2 840 981 Lt, skolos data 2011 m. gruodžio 31 d., įmonės kreditorinis reikalavimas AB DnB lizingui sudaro 4 228 275,06 Lt, iš jo pradelsta skola 2 840 981 Lt, o skolos data 2011 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 112-114). Remdamasis vien šiuo dokumentu, žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog visa įmonės skola nurodytiems kreditoriams nutarties priėmimo dieną yra pradelsta ir laikyti, jog įmonės visos skolos 2012 m. gegužės 4 d. buvo pradelstos ir sudarė 16 539 043, 20 Lt, o ne 10 091 356,68 Lt, kaip buvo nurodęs UAB „Senovė“ vadovas A. K. A. Kolka įmonės balanse 2012 m. kovo 1 dienai. Iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad tie įsiskolinimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje laikė pradelstais, nors A. K. A. Kolka juos buvo įvardijęs kaip nepradelstus, pagal kreditorių sąrašą 2012 m. birželio 30 d. ir 2012 m. liepos 31 d. duomenimis iš esmės nėra pradelsti (atsakovo pradelstos skolos kreditoriams 2012 m. birželio 30 d. sudarė 10 300 327,43 Lt, t. y. nežymiai viršijo 2012 m. kovo 1 d. pradelstų skolų dydį (10 091 356,68 Lt), o pagal 2012 m. liepos 31 d. duomenis 11 321 968,82 Lt)). Pradelstų skolų dydis 2012 m. liepos 31 d. padidėjo ir dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-1774-565/2011 Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo priteisė 593 439,77 Lt, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-399/2012 šį sprendimą paliko nepakeistą. Taigi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atsakovo pradelstos skolos padidėjo nuo 10 091 356,68 Lt, t. y. buvusios pradelstos skolos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu (2012 m. kovo 1 d.) iki 11 321 968,82 Lt pagal 2012 m. liepos 31 d. balanso duomenis. Antra, net ir iš 2012 m. liepos 31 d. balanso matyti, kad įmonės skolos kreditoriams bendrai sudaro 16 605 201 Lt, iš kurių tik kiek daugiau kaip pusė (8 680 512 Lt) yra trumpalaikės, t. y. mokėtinos per vienerius metus, o kita skolų dalis (7 924 698 Lt) yra ilgalaikės skolos, mokėtinos po vienerių metų (t. 3, b. l. 150). Šie duomenys taip pat neleidžia sutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, kad iš esmės visos atsakovo skolos jau yra pradelstos. Trečia, tai, kad tik dalis visų atsakovo skolų yra pradelstos patvirtina ir aplinkybė, jog didžiausi įmonės kreditoriai pagal atsakovo pateiktus duomenis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kitokių duomenų ir neprašė atsakovui nekelti restruktūrizavimo bylos (atsakovo skola UAB „ATEA“ sudaro 463 920,62 Lt, skola UAB „Aliuminio konstrukcijos“ sudaro 320 774,78 Lt, UAB „Kailash“ – 286 714,80 Lt, UAB „Edina“ – 160 130,65 Lt, UAB „Elitėja“ – 154 517,20 Lt ir nurodyta, jog šios skolos nėra pradelstos, o iš 4 281 186,80 Lt skolos AB DnB lizingui pradelsti įsiskolinimai sudaro 1 955 155,62 Lt, t. 3, b. l. 152-155). Taigi nesutikti su atsakovo 2012 m. liepos 31 d. kreditorių sąraše nurodytais kreditorinių reikalavimų dydžiais bei pradelstų skolų dydžiu kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai iš esmės nėra išsamiai tiriami atskirų skolų atsiradimo pagrindai bei kitos su tuo susijusios aplinkybės, taip pat nėra ginčijami atskiri skolų suėjimo terminai, kolegija neturi pagrindo.

100Vertinant įmonės turtinę padėtį, pastebėtina, kad pagal įmonės 2012 m. liepos 31 d. balanso duomenis ilgalaikis turtas sudaro 10 617 826 Lt, iš kurio 0,62 ha atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Smalinės k., Vilniaus m., balanse įvertintas 900 000 Lt, nors turto vidutinė rinkos vertė pagal 2005 m. birželio 17 d. atliktą masinį įvertinimą sudarė 987 139 Lt (t. 2, b. l.. 16-19), pastatai ir statiniai balanse įvertinti 9 580 425 Lt, mašinos ir įrengimai – 115 537 Lt, kitas materialusis ilgalaikis turtas 69 801 Lt. Pažymėtina, kad įmonė turi ir kito didelės vertės turto, kuris nėra įtrauktas į balansą kaip balansinis turtas. Tai valstybinės žemės sklypo, esančio Sodų g. 6, Vilniaus m., dalies (0,4971 ha iš 0,6359 ha ploto sklypo) nuomos teisė, kuri priklauso atsakovui ir kurios vertė nėra įtraukta į balansą, todėl nėra vertinama nustatant įmonės (ne)mokumą. Tačiau miesto prestižinėje vietoje esančio sklypo, ant kurio stovi atsakovo pastatai, nuomos teisė taip pat yra turtas. Nors 2012 m. balandžio 13 d. turto vertės nustatymo pažymoje UAB „Ober -haus“ nurodė bendrą atsakovo viso turto, esančio Sodų g. 6, Vilniaus m. (tiek pastatų, tiek ir nuomos teisės), vidutinę rinkos vertę - 6 000 000 Lt ir atskirai neišskyrė atsakovui priklausančios sklypo nuomos teisės vertės, tačiau iš bendros viso turto vertės atėmus 10 atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto objektų (įvairaus pobūdžio pastatų), esančių ant sklypo, rinkos vertes, kurios nurodytos tarp atsakovo pateiktų ilgalaikio turto likutinės vertės duomenų ir kurios bendrai sudaro 2 599 138 Lt (t. 3, b. l. 31-32, 47-48), matyti, kad atsakovo iš valstybės išsinuomoto 0,4971 ha sklypo, esančio Sodų g. 6, nuomos teisės vidutinės rinkos vertė yra 3 400 862 Lt (6 000 000 - 2 599 138). Be to, iš atsakovo pateikto ilgalaikio turto likutinės vertės 2012 m. liepos 31 d. duomenimis sąrašo matyti, kad yra nemažai turto vienetų, kurie įvertinti likutine verte nuo 1 Lt iki 5 Lt kiekvienas atskirai (automobiliai „Opel Vectra“, „Seat toledo“, „Seat Cordoba“, „Opel Combo“, „Citroen jumper“, „Mitsubishi Pajero“ ir kiti, traktorius MTZ-82, autokrautuvas ir pan.), tačiau akivaizdu, kad šių turto vienetų rinkos vertės ženkliai didesnės. Tai reiškia, kad reali įmonės ilgalaikio turto rinkos vertė yra netgi didesnė už nurodytą balanse. Atsakovo trumpalaikis turtas 2012 m. birželio 30 d. balanso duomenimis sudaro 12 324 996 Lt, iš jo 1 125 763 Lt sudaro atsargos ir 11 049 378 Lt per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių net 10 974 337 Lt pirkėjų įsiskolinimas. Iš atsakovo teismui pateikto debitorių sąrašo matyti, jog didžiausias įmonės debitorius yra UAB „Liurena“, kuriai atsakovas pareiškė 3 362 751,82 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą ir kuriai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla bei pradėtos likvidavimo procedūros, o ginčas tarp atsakovo ir UAB „Liurena“ dėl kreditorinio reikalavimo dar nėra išspręstas (bylos nagrinėjimas atidėtas 2012 m. rugsėjo 10 d., UAB „Liurena“ bankroto bylos Nr. B2-509-656/2012). Duomenų apie LUAB „Liurena“ gerą turtinę padėtį byloje nėra. Tačiau duomenų apie kitų atsakovo debitorinių skolų atgavimo nerealumą į bylą nėra pateikta. Antai, vienas iš didžiausių debitorių yra Užsienio reikalų ministerija – biudžetinė įstaiga, kurios debitorinis įsiskolinimas 2012 m. liepos 31 d. sudarė 2 452 255,51 Lt, pateikė duomenis apie tai, kad įsiskolinimų atsakovui už atliktus darbus neturi, t. y. šią sumą sumokėjo atsakovui (t. 3, b. l. 138-139). UAB „Senovė“ vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad ši suma nėra įtraukta į teismui pateiktą balansą kaip pinigai (t. 4, b. l. 29-33). Nors atsakovo trumpalaikio turto, esančio balanse, vertė ir nepakito, nes 2 452 255,51 Lt suma 2012 m. liepos 31 d. balanse turėjo būti apskaityta kaip pirkėjų įsiskolinimas, t. y. per vienerius metus gautina suma (II.1. balanso eilutė), o šiuo metu ji turi būti apskaityta kaip pinigai bei jų ekvivalentai (IV. Balanso eilutė), tačiau galima laikyti, kad dalis debitorinės skolos (2 452 255,51 Lt iš 11 049 378 Lt) jau yra padengta ir dėl to įmonės reali turtinė padėtis pagerėjo.

101Pastebėtina ir tai, kad atsakovas Vilniaus apygardos teisme yra padavęs ieškinį atsakovui Čekijos Respublikoje registruotai įmonei „SMS CZ“ dėl 9 179 826 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl 686 188,82 Lt skolos priteisimo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra padavęs ieškinį atsakovui SĮ „Gydomoji gamyba“ dėl 111 443,05 Lt skolos ir delspinigių priteisimo t. y. aktyviais veiksmais siekia teismine tvarka susigrąžinti skolas (t. 2, b. l. 192-195, t. 4, b. l. 2-13). Todėl daryti išvadą, kad atsakovui nepavyks susigrąžinti iš visų debitorių ar savo pagrindinių skolininkų skolų, išskyrus kreditorinio reikalavimo UAB „Liurena“ atžvilgiu, net jei jis būtų patvirtintas, nėra pakankamo pagrindo. Tai reiškia, kad atsakovo debitorinių skolų, kurių realus susigrąžinimas iš esmės yra mažai tikėtinas, dydis iš esmės atitinka 0,4971 ha sklypo, esančio Sodų g. 6, nuomos teisės vidutinę rinkos vertę (sklypo nuomos teisė sudaro 3 400 862 Lt, o atsakovo reiškiamas kreditorinis reikalavimas UAB „Liurena“ bankroto byloje 3 362 751,82 Lt), t. y. į balansą neįskaičiuoto ilgalaikio turto vertė iš esmės padengia debitorinį įsiskolinimą, kurio susigrąžinimas visu mastu kelia abejonių.

102Teisiškai labai reikšminga ir ta aplinkybė, kad pats didžiausias atsakovo kreditorius AB DnB NORD bankas ir AB DnB NORD lizingas, kurių bendras kreditorinis reikalavimas sudaro 7 849 698,33 Lt, iš esmės neprieštaravo restruktūrizavimo procedūros įmonei vykdymui (AB DnB NORD bankas prašė teismo šį klausimą spręsti savo nuožiūra), o UAB „Alseka“, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 346 649,37 Lt, pritarė įmonės restruktūrizavimui, t. y. įmonės restruktūrizavimo procesui pritarė ar neprieštaravo beveik pusė visų atsakovo kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių. Tai, kad apeliantai UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Perdanga“, Vilniaus miesto savivaldybė bei kai kurie kiti atsakovo kreditoriai – VMI prie Finansų ministerijos, UAB „Dovirma“ apeliacinės instancijos teismui išdėstė poziciją dėl nepritarimo atsakovo restruktūrizavimui motyvuodami tuo, kad atsakovas yra nemokus, savaime nesudaro pagrindo, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, sutikti su jų nuomone ir jai pritarti. Atsakovo turimo ilgalaikio, o taip pat ir trumpalaikio turto, įskaitant debitorines skolas, apie kurių atgavimo nerealumą nėra duomenų, taip pat ir žemės nuomos teisės, kurių vertė nėra įtraukta į balansinį turtą, taip pat neįskaitant anksčiau minėto ilgalaikio turto, kurių likutinė vertė bendrai sudaro tik keliasdešimt litų ir yra itin ženkliai mažesnė už realią turto vertę, rinkos vertė bendrai sudaro 22 980 932,18 Lt (10 617 826 + 12 324 996 - 3 362 751,82 + 3 400 862). Atsakovo pradelstos skolos sudaro 11 321 968,82 Lt. Taigi iš šių duomenų matyti, jog įmonės pradelstos skolos apeliacinės instancijos teismo nutarties dieną neviršija įmonės pusę turimo turto.

103Akcentuotina, kad atsakovas tęsia ūkinę-komercinę veiklą, jo veikla yra pelninga ir per pirmąjį pusmetį pagal 2012 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė uždirbo 659 367 Lt pelno prieš apmokestinimą. Įmonė pateikė duomenis apie tai, kad ji vykdo rangos darbus pagal 2010 m. birželio 15 d. sutartį su Lietuvos kariuomene YPT, 2011 m. sausio 3 d. rangos sutartį su UAB „NIT“, 2011 m. rugsėjo 5 d. rangos sutartį su UAB „Property development group“, 2012 m. gegužės 9 d. rangos sutartį su AB „Panevėžio statybos trestas“, 2012 m. gegužės 17 d. rangos sutartį su N. O.N. Ortiz, 2010 m. gegužės 17 d. sutartį su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, vykdo didesnės kaip 97 770 000 mln. Lt vertės rangos darbus pagal 2008 m. kovo 14 d. statybos rangos sutartį su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir 6 361 303 Lt iš šios sumos bus sumokėti atsakovui dar šių metų antroje pusėje (t. 3, b. l. 50-103, 199-222). Tai reiškia, kad nors atsakovas ir turi tam tikrų debitorinių skolų atgavimo problemų, tačiau įmonės turto rinkos vertė yra didesnė už balansinę vertę, įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, veikia pelningai, imasi priemonių gerinti savo turtinę padėtį, todėl darytina išvada, jog įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, akivaizdaus nemokumo nėra ir atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu negalima.

  1. Dėl įmonės restruktūrizavimo plano metmenų

104Kaip nepagrįsti atmestini apelianto UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“ atskirojo skundo argumentai, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose tik nurodoma, jog įmonė numato savanoriškai mokėti neaišku kokio dydžio palūkanas tik kreditoriams pagal kredito sutartis, nėra nurodytos visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Pirma, įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimas yra sudėtinė ir privaloma įmonės restruktūrizavimo proceso dalis. Restruktūrizavimo plano metmenis rengia įmonės valdymo organas (ĮRĮ 5 str. 1 d.). ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse – esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas; administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Taigi įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei restruktūrizavimo sėkmę. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui. UAB „Senovė“ vadovo A. K. A. Kolkos sudarytose įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta įmonės charakteristika, trumpai apibūdinta įmonės būklė, pateikti išsamūs duomenys apie kreditorinius reikalavimus, išdėstytas verslo planas, kuriuo remiantis įmonė sieks atkurti mokumą. Pažymėtina, kad įmonė savo statybos rangos darbais užsiima nuo pat jos įsteigimo 1989 m. Per įmonės veiklos laikotarpį ji įvykdė nemažai strateginės reikšmės objektų statybos darbus (ambasadų, ministerijų, nacionalinių paveldo objektų, viešbučių, taip pat atskirų objektų užsienio valstybėse ir pan.). Statybos verslo rinkoje gyvuodama jau daugiau kaip du dešimtmečius, ji turi savo veiklos struktūrą, gerai žino vykdomo verslo ypatumus. Dėl ekonominio sunkmečio įmonės pardavimo pajamos nuo 2008 m. mažėjo (2008 m. sudarė 60,745 mln. Lt per metus, 2009 m. – 46,957 mln. Lt, 2010 m. – 27,961 mln. Lt, 2011 m. – 21,327 mln. Lt, per 2012 m. pirmus septynis mėnesius – 11,022 mln. Lt, t. 1, b. l. 15, t. 3, b. l. 159). Restruktūrizavimo plano metmenyse aiškiai įvardytos priežastys, sukėlusios įmonės finansinius sunkumus – bankrutavo stambūs užsakovai, dėl ko įmonė neatgavo apie 3,3 mln. Lt, įšaldyta 2,1 mln. Lt debitorinių skolų, užsakovams neatsiskaičius už atliktus darbus, sutriko ir įmonės atsiskaitymai su jos kreditoriais, dėl pagrindinių įrengimų defekto neišvystyta įmonės papildoma veikla – medicininių atliekų deginimas (tačiau pradėtas teisinis procesas dėl nuostolių atlyginimo, t. 1, b. l. 26, t. 4, b. l. 2-7). Kaip minėta anksčiau, po restruktūrizavimo plano metmenų sudarymo apeliacinės distancijos teismui pateikti išsamūs naujausi duomenys apie kreditorines ir debitorines skolas, taip pat duomenys apie turimo turto sudėtį ir balansines bei rinkos vertes, taip pat patikslinta informacija apie bylas, kuriose įmonė yra pareiškusi turtinio pobūdžio reikalavimų bei jai pareikšti turtiniai reikalavimai (t. 3, b. l. 44-45, 151-155). Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka metu paaiškėjo, jog nėra nurodytas tikslus visų civilinių bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašas (nenurodyta, jog teismas patenkino UAB „Ekotopas“ turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo iš UAB „Senovė“ ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Senovė“, taip pat nėra pateikti duomenys apie UAB „Toksika“ ieškinį UAB „Senovė“ (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį patenkino civ. byloje Nr. 2-1299-845/2012), AB DnB banko ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 2-2035-262/2012), apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame tesime nagrinėjamą Čekijos įmonės „SMS CZ“ apeliacinį skundą atsakovui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (bylos apeliacinės instancijos teisme Nr. 2A-568/2012), atsakovo darbuotojų inicijuotas civilines bylas Nr. 2-4605-155/2012 ir 2-4606-868/2012 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme dėl darbo užmokesčio priteisimo (t. 4, b. l. 29-30)), tačiau ši aplinkybė šiuo metu jau tapo žinoma ir vien dėl jos pripažinti, kad nesilaikyta įmonės restruktūrizavimo plano metmenų rengimo imperatyvių normų ir dėl to negalima kelti restruktūrizavimo bylos įmonei, nėra pagrindo. Toks situacijos vertinimas būtų pernelyg formalus ir neatitiktų restruktūrizavimo proceso paskirties. UAB „Senovė“ vadovas A. K. A. Kolka paaiškino, kad neįtraukė į restruktūrizavimo plano metmenis kai kurių nagrinėjamų bylų, nes jose procesas dar nesibaigęs. Nors tokie argumentai ir neatitinka įstatymo reikalavimų (ĮRĮ 5 str. 1 d. 5 p.), tačiau nėra duomenų, kad rengiant metmenis tam tikros bylos neįrašytos į juos sąmoningai, be to kai kurios bylos iškeltos jau po metmenų pateikimo, procesai bylose nėra pasibaigę.

105A. K. A. Kolka UAB „Senovė“ restruktūrizavimo plano metmenyse įvardijo konkrečias priemones mokumui atgauti – veiklos kaštų mažinimas (įskaitant darbuotojų skaičiaus mažinimą), derybos su debitoriais dėl skolų atgavimo, pradėti teisminiai procesai prieš debitorius, veiklos vykdymas 2012-2013 m. pagal su užsakovais pasirašytas sutartis, užsakovų paieška, dalyvavimas konkursuose, investuotojo paieška vystyti parengtą 12 000 kv. m. patalpų vystymo projektą, atsiskaitymas su kreditoriais iš parduoto turto, medicininių atliekų deginimo veiklos atsisakymas ir jos keitimas medienos džiovinimo veikla, turimo nekilnojamojo turto nuoma ir pan. (t. 1, b. l. 36-38). Pastebėtina, kad jei pagal viešųjų pirkimų sąlygas įmonė ir negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, per daugiau kaip dvidešimt veiklos metų ji yra įgijusi tinkamus ryšius, turi gerą reputaciją ir gali statybos rangos darbus vykdyti pagal subrangos sutartis. Tą teismo posėdžio metu nurodė įmonės vadovas A. K. A. Kolka paaiškinimuose ir su tuo nesutikti kolegija neturi pagrindo (t. 4, b. l. 29-33). 2012 m. kovo 28 d. vykusiame UAB „Senovė“ akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo 84,63 % visų akcijų balsų turintys akcininkai, vienbalsiai nutarta pritarti pateiktiems įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, t. y. ĮRĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo, kad plano metmenys turi būti patvirtinti susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma, yra laikytasi. Duomenų apie tai, kad dalyvių susirinkimas sušauktas ir nutarimas priimtas pažeidžiant ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus į bylą nėra pateikta (t. 1, b. l. 124-126). Be to, įmonė jau ėmėsi tam tikrų su veiklos kaštų mažinimu susijusių pertvarkymo veiksmų, t. y. plano metmenų įgyvendinimo, kaip antai, užbaigus tam tikrus projektus (Pažaislio vienuolyno komplekso restauravimo darbus, Užutrakio dvaro restauravimo darbus) bei nepavykus atlikti planuotų darbų (nutraukus atliekų deginimo gamyklos statybos darbus), atleista eilė darbuotojų, tarp jų ir administracijos (nuo 2012 m. kovo 1 d. darbuotojų skaičius sumažintas nuo 190 iki 108, iš jų administracijos darbuotojų skaičius sumažintas nuo 34 iki 18). Be to, įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir veikia pelningai, šiuo metu įmonė įgyvendina kelis verslo projektus, inicijavo teisminius procesus prieš didžiausius įmonės debitorius. Pažymėtina ir tai, jog restruktūrizavimo plano parengimui nustatytas 6 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (t. 2, b. l. 59). Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti trumpai apibūdintus plano metmenų atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime vaidina esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius argumentus ir tik jie lems, ar tęsis toliau įmonės restruktūrizavimo procesas. Esant tokiai situacijai, kreditorių teisės ir teisėti interesai per gana trumpą laikotarpį iki plano tvirtinimo nebus pažeisti. Tuo pačiu pastebėtina, kad įmonės restruktūrizavimo procese turi būti paisoma visų įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, o ne pavienių kreditorių interesų, kurie negali būti ginami prioritetiškai, pavyzdžiui, UAB „Prie malūno statybos aikštelė“ kreditorinis reikalavimas sudaro tik 42 982,97 Lt, UAB „Perdanga“ - tik 58 869,97 Lt, UAB „Šiaulių plentas – 355 572,41 Lt“, o dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 593 433,17 Lt kreditorinio reikalavimo tebevyksta teisminiai ginčai, t. y. sudaro tik nedidelę dalį visų įmonės pradelstų 11 321 968,82 Lt dydžio skolų (t. 3, b. l. 154-155).

  1. Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimui keliamų procesinio teisinio pobūdžio sąlygų laikymosi

106Kaip nepagrįsti atmestini taip pat trečiojo asmens UAB „Prie malūno statybos aikštelė“ atskirojo skundo argumentai, susiję su procedūriniais pažeidimais netinkamai informuojant kreditorius apie restruktūrizavimo procedūrų pradėjimą atsakovo atžvilgiu, t. y. nepateikiant jiems visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis. Pirma, ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad įmonė raštu turi pateikti kiekvienam kreditoriui metmenis bei įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą dėl metmenų patvirtinimo. Šios, kaip ir kitos ĮRĮ nuostatos turi būti aiškinamos neatsietai nuo ĮRĮ paskirties, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, ar netinkamu informavimu yra iš esmės pažeidžiamos kreditorių teisės. Jeigu ieškovas išsiuntė visiems kreditoriams pranešimus apie įmonės restruktūrizavimo proceso pradėjimą, nurodė, kokiu pagrindu pradėtas restruktūrizavimo procesas ir pateikė informaciją apie tai, jog su visais dokumentais galima susipažinti įmonės buveinės adresu, tik galimai nepateikė visiems kreditoriams tiesiogiai metmenų bei įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo dėl metmenų patvirtinimo, tai savaime nereiškia, kad restruktūrizavimo procesas negali vykti. UAB „Senovė“ vadovas A. K. A. Kolka įmonės visus kreditorius informavo apie galimybę susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir dalyvių sprendimu dėl pritarimo metmenims, o didžiausiems kreditoriams išsiuntė ir metmenis bei minėtą sprendimą. Įmonėje tuo metu buvo 93 kreditoriai, restruktūrizavimo plano metmenys yra pakankamai didelės apimties dokumentas (36 puslapiai), todėl visų šių dokumentų išsiuntimas raštu kiekvienam kreditoriui būtų neekonomiškas finansinių sunkumų turinčiai įmonei, neatitiktų ir įmonės kreditorių interesų. Ieškovas A. K. A. Kolka pateikė duomenis apie tai, kad informavo visus įmonės kreditorius rašytiniu pranešimu apie tai, kad UAB „Senovė“ akcininkai nutarė pradėti įmonės restruktūrizavimo procedūrą ir pritarė parengtiems plano metmenims, taip pat pateikė šiuos visus dokumentus (plano metmenis ir 2012 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą) Įmonių bankroto valdymo departamentui (t. 1, b. l. 128-129). Tai patvirtina ieškovo pateikti teismui duomenys iš Lietuvos pašto, kad 2012 m. kovo 30 d. išsiuntė 98 pašto korespondencijos siuntas įmonės kreditoriams ir kitiems asmenims (t. 1, b. l. 134-137). ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 2 punkte nurodytų visų dokumentų išsiuntimas atsakovo visiems kreditoriams šiuo atveju nebūtų atitikę protingumo ir ekonomiškumo principų. Juo labiau, kad kreditoriai, gavę pranešimus, pagal pranešimuose nurodytą informaciją galėjo kreiptis į atsakovą ir gauti visą reikiamą informaciją – restruktūrizavimo metmenis ir įmonės dalyvių sprendimą dėl pritarimo metmenims. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, kai kurie kreditoriai tokia teise pasinaudojo, jų argumentai dėl restruktūrizavimo plano metmenų neatitikties ĮRĮ normoms buvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai, išsamiai susipažinę su restruktūrizavimo plano metmenimis, išsakė nuomonę šiuo klausimu atskiruosiuose skunduose ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliaciniame teisme savo pozicijas kreditoriai galėjo išdėstyti žodiniame teismo posėdyje), o tretysis asmuo UAB „Prie malūno statybos aikštelė“ savo poziciją dėl A. K. A. Kolkos ieškinio iškelti UAB „Senovė“ restruktūrizavimo bylą nepagrįstumo išdėstė dar ir atsiliepime į ieškinį. Todėl negalima laikyti, kad apeliantų ar kitų UAB „Senovė“ kreditorių teisės buvo pažeistos dėl įstatyme nustatytos procedūros nesilaikymo (įmonės dalyvių susirinkimo nutarimo protokolo bei restruktūrizavimo plano metmenų tiesioginio neįteikimo likusiems kreditoriams). Kaip minėta, šių dokumentų įteikimas visiems kreditoriams raštu pareikalautų neproporcingų lėšų ir sąnaudų. Be to, ieškovas išsiuntė įmonės kreditoriams ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kopijas, t. y. įvykdė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 206-216). Apie pradėtą restruktūrizavimo procesą taip pat yra skelbiama viešai Juridinių asmenų registre ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos interneto tinklapiuose, taip pat specialiame teismų tinklapyje www.teismai.lt, apie tai informuojami antstoliai, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš įmonės ar dėl jos turto arešto, todėl laikyti, kad įmonės kreditoriai nežinojo ir negalėjo žinoti apie įmonės restruktūrizavimą ir dėl to yra iš esmės pažeistos atsakovo kreditorių teisės, negalima (ĮRĮ 7 str. 2 d.).

107Antra, teismas teisiškai įvertina restruktūrizavimo plano metmenų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Jeigu teismui kyla abejonių, kad plano metmenys pagal jų turinį nėra tinkami, ar nėra žinoma pagrindinių kreditorių pozicija, o ji turėtų būti žinoma, teismas turi veikti aktyviai ir imtis procesinių veiksmų, kad išsiaiškintų atsiradusių abejonių pagrįstumą – gali organizuoti žodinį teismo posėdį ir kviesti į jį įmonės vadovą, įmonės dalyvius, kreditorius ir kitus suinteresuotus asmenis (ĮRĮ 7 str. 1 d.). Tokiu būdu sudaromos galimybės kreditoriams būti išklausytiems sprendžiant klausimą, kurio išsprendimas gali turėti reikšmės ir jų skolos atgavimo realumui bei terminui. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas išsiaiškinti su įmonės restruktūrizavimo plano metmenų pagrįstumu susijusias aplinkybes, rinko papildomus įrodymus, aiškinosi kreditorių nuomonę šiuo klausimu, organizavo žodinį teismo posėdį, apie kurį informavo ir įmonės kreditorius (t. 2, b. l. 197-199, t. 3, b. l. 104-108, 142-143).

108Be to, kreditoriai turi lemiamą balsą sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Net jeigu teismas ir iškėlė restruktūrizavimo bylą įmonei, tačiau įmonės kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo plano projektui, įmonės restruktūrizavimo procesas negali tęstis. Pastebėtina ir tai, kad plano patvirtinimas taip pat negarantuoja, kad įmonės restruktūrizavimo procesas sėkmingai tęsis toliau. Jeigu planas nėra vykdomas, taip pat kitais ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir pradėta bankroto procedūra įmonei (ĮRĮ 28 str. 1 – 2 d.).

109Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad nors ieškovas kartu su pranešimu ir nepateikė kiekvienam kreditoriui plano metmenų bei dalyvių sprendimo dėl metmenų tvirtinimo, tačiau ieškovo veiksmai atitiko protingumo principo reikalavimus, iš esmės nepažeidė įmonės kreditorių, kurie gavo pagrindinę informaciją apie įmonės restruktūrizavimą ir kuriems buvo sudarytos realios galimybės gauti išsamią informaciją apie įmonės restruktūrizavimo procedūros teisėtumą bei kurie buvo (galėjo būti) išklausyti bylos nagrinėjimo metu, teisių bei teisėtų interesų, t. y. formalus procedūrinio pobūdžio pažeidimas neturi reikšmės restruktūrizavimo proceso pagrįstumui ir nereiškia įmonės kreditorių esminių teisių pažeidimo.

  1. Dėl ieškovo atsiliepime į apeliantų atskiruosius skundus išdėstytų argumentų, kad trys apeliantai neturi teisės į apeliaciją

110Kaip teisiškai nereikšmingas atmestinas ieškovo atsiliepime į trečiųjų asmenų atskiruosius skundus nurodytas argumentas, kad UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Perdanga“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepasinaudojo teise įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir dėl to jie neturi teisės į apeliaciją nebūdami dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 305, 338 str.). Kreditoriaus kategorija yra materialinio teisinio pobūdžio, o procese asmenys dalyvauja kaip ieškovai, atsakovai arba tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais arba be jų. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismo teisėjas V. Zelianka 2012 m. balandžio 19 d. rezoliucija patenkino UAB „Perdanga“ prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankų reikalavimų (t 1., b. l. 149). Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties padavė teismui 2012 m. gegužės 11 d., o UAB „Šiaulių plentas“ – 2012 m. gegužės 14 d. (t. 2, b. l. 115-134). Pirmosios instancijos teismo teisėjas šiuos skundus priėmė 2012 m. gegužės 15 d. rezoliucijomis (t. 2, b. l. 115, 132). Be to, Vilniaus apygardos teismas tiek pranešime dalyvaujantiems byloje asmenims dėl atsiliepimų į atskiruosius skundus pateikimo, tiek ir Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su byla išsiųstame lydraštyje (šis lydraštis taip pat išsiųstas visiems dalyvaujantiems byloje asmenims) nurodė, kad siunčia trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Perdanga“ atskiruosius skundus, o taip pat ir UAB „Prie malūno statybos aikštelė“ anksčiau priimtą atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 156, 188-189). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo išvadai, kad visus tris ieškovo nurodytus apeliantus UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Perdanga“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Kolegija pažymi, kad nei teismo procesinis sprendimas įtraukti įmonės kreditorių į bylą trečiuoju asmeniu, nei teisėjo rezoliucija priimti atskirąjį skundą negali būti apeliacijos objektas (CPK 47 str. 5 d., 290 str. 5 d.).

111Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

112Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

113Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

114Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovui ir atsakovo atstovui A. K.Audriui Kolkai, trečiojo... 4. išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Prie... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Byloje sprendžiami klausimai, susiję su restruktūrizavimo bylos iškėlimu... 8. Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovui... 9. Ieškovas Statybos – remonto UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K.... 10. Tretysis asmuo UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“ pateikė atsiliepimą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi iškėlė... 13. Teismas sprendė, kad Statybos – remonto UAB „Senovė“ atitinka Lietuvos... 14. Teismas sprendė, kad Statybos – remonto UAB „Senovė“ atitinka visus... 15. Pasisakydamas dėl atsakovo nemokumo, teismas nurodė, kad nors Statybos –... 16. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Atskiruoju skundu tretysis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 18. 1) Atsakovas, Statybos – remonto UAB „Senovė", būdamas nemokus, nuo... 19. 2) Atsakovo 2012 m. kovo 28 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas... 20. 3) Statybos – remonto UAB ,,Senovė“ metmenyse išdėstytas versle planas... 21. 4) Prie atsakovo 2012 m. kovo 29 d. pranešimo trečiajam asmeniui nebuvo... 22. 5) Atsakovui Statybos – remonto UAB „Senovė" keltina bankroto byla. Bendra... 23. 6) Metmenyse nurodyta, kad atsakovo skolos mokėjimo terminas trečiajam... 24. Atskiruoju skundu kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 25. 1) Statybos – remonto UAB „Senovė" nesilaikė imperatyvių ĮRĮ normų ir... 26. 2) Restruktūrizavimo bylos iškėlimas būtų tik priemonė atsakovui vilkinti... 27. 3) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos... 28. 4) Restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstytas verslo planas atitinka... 29. 5) Ne visiems kreditoriams buvo išsiųstas 2012 m. kovo 28 d. neeilinio... 30. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Šiaulių plentas“ prašo įtraukti... 31. 1) Apie tai, kad teisme buvo nagrinėjamas prašymas dėl restruktūrizavimo... 32. 2) Šioje civilinėje byloje priimta skundžiama nutartis užkerta kelią... 33. 3) Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki, turėjo... 34. 4) Atsakovo būsimas finansinis stabilumas siejamas su ateityje planuojamu... 35. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Perdanga“ prašo panaikinti Vilniaus... 36. Atsiliepimu į UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Perdanga“, ir Vilniaus... 37. Dėl UAB ,,Šiaulių plentas” atskirojo skundo... 38. 1) ĮRĮ nenumato pareigos įtraukti į procesą kiekvieną įmonės... 39. 2) Apeliantas neteisingai interpretuoja įmonės finansinės atskaitomybės... 40. 3) Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas restruktūrizavimo, o ne... 41. 4) Restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyti 94 kreditoriai, o su... 42. Dėl UAB „Perdanga“ atskirojo skundo argumentų... 43. UAB „Perdanga“ atskirajame skunde nurodo, kad atskirojo skundo surašymo... 44. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentų... 45. 1) Kreditoriaus argumentus dėl ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies pažeidimo paneigia... 46. 2) Iš atskirojo skundo matyti, kad kreditorius yra išsamiai susipažinęs su... 47. 3) Atskirajame skunde nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 48. 4) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad restruktūrizavimo bylos... 49. 5) Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas išsamiai neanalizavo... 50. 6) Nepagrįsti argumentai, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra... 51. 7) Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad byloje nėra pateikta... 52. 8) Apeliantas neteisingai aiškina ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto... 53. 9) Visi trys apeliantai neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą, kadangi... 54. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“... 55. 1) Tretysis asmuo nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra nemokus, nes pagal... 56. 2) Vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas, tarp jų ir... 57. 3) Tik prielaidomis grindžiami atskirojo skundo argumentai, kad dėl... 58. 4) Tretysis asmuo nepateikia jokių įrodymų, kad neeilinis visuotinis... 59. 5) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad restruktūrizavimo plano... 60. 6) Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad byloje nėra pateikta... 61. 7) Apeliantas neteisingai aiškina ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto... 62. 8) Atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad buvo pažeista kreditorių... 63. 9) Tik prielaidomis grindžiami trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai,... 64. 10) Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovui Statybos –... 65. 11) Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atitinka tiek ĮBĮ 4... 66. Atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB... 67. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi atidėjo bylos... 68. Kreditorius AB DNB bankas informavo teismą, kad sutinka, jog teismas dėl UAB... 69. Kreditorius UAB „Dovirma“ nurodė, kad nesutinka su restruktūrizavimo... 70. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą dėl... 71. Kreditorius UAB „Alseka“ nurodė teismui, kad sutinka su restruktūrizavimo... 72. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 73. UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K. Audrius Kolka apeliacinės... 74. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi dar kartą atidėjo... 75. UAB „Senovė“ administracijos vadovas A. K. Audrius Kolka 2012 m.... 76. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 77. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal atsakovo kreditorių atskiruosius... 78. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims,... 79. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku... 80. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės... 81. ĮRĮ 4-6 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio... 82. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos tokios... 83. 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės... 84. 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;... 85. 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;... 86. 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui... 87. 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties... 88. Dėl pirmosios materialaus pobūdžio sąlygos, pažymėtina, kad... 89. Analizuojant antrąją materialaus pobūdžio sąlygą, atkreiptinas dėmesys,... 90. Trečioji materialaus pobūdžio sąlyga yra susijusi su įmonės teisiniu... 91. Ketvirtoji sąlyga susijusi su įmonės gyvavimo laikotarpiu, kuris turi būti... 92. Penktąja materialaus pobūdžio sąlyga įstatymų leidėjas nustato ribojimą... 93. Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų,... 94. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat turi... 95. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti... 96. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio iškelti restruktūrizavimo bylą... 97. Dar vienas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas įtvirtintas... 98. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama,... 99. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB „Senovė“... 100. Vertinant įmonės turtinę padėtį, pastebėtina, kad pagal įmonės 2012 m.... 101. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas Vilniaus apygardos teisme yra padavęs... 102. Teisiškai labai reikšminga ir ta aplinkybė, kad pats didžiausias atsakovo... 103. Akcentuotina, kad atsakovas tęsia ūkinę-komercinę veiklą, jo veikla yra... 104. Kaip nepagrįsti atmestini apelianto UAB „Prie Malūno statybos aikštelė“... 105. A. K. A. Kolka UAB „Senovė“ restruktūrizavimo plano metmenyse įvardijo... 106. Kaip nepagrįsti atmestini taip pat trečiojo asmens UAB „Prie malūno... 107. Antra, teismas teisiškai įvertina restruktūrizavimo plano metmenų atitiktį... 108. Be to, kreditoriai turi lemiamą balsą sprendžiant dėl restruktūrizavimo... 109. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad nors ieškovas kartu su... 110. Kaip teisiškai nereikšmingas atmestinas ieškovo atsiliepime į trečiųjų... 111. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės... 112. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos... 113. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 114. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą....