Byla 2A-2210-480/2014
Dėl nuosavybės teisių gynimo ir valdymo teisių pažeidimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-924-737/2014 pagal ieškovų G. S. ir R. S. ieškinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo J. L., dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį daiktą pripažinimo bei pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovui G. S., trečiasis asmuo R. S., dėl nuosavybės teisių gynimo ir valdymo teisių pažeidimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti ieškovo G. S. teisę į ½ automobilio Opel Movano dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovu R. B. 2012-01-08 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią asmeninėms reikmėms iš G. P. įsigijo transporto priemonę Opel Movano. Automobilį įsigijo įmonės UAB ( - ) reikmėms – vežioti darbininkus į objektus. Kadangi ieškovas, kaip UAB ( - ) direktorius buvo užimtas, automobilio paieška rūpinosi R. B. kartu su UAB ( - ) mechaniku G. L.. UAB ( - ) turėjo finansinių sunkumų, todėl automobilį jie nutarė įsigyti asmeninėn nuosavybėn, nuperkant jį iš asmeninių lėšų. Ieškovo ir atsakovo santykiai buvo geri, todėl ieškovas sutiko, kad atsakovas automobilį užsiregistruotų savo vardu. Už automobilį sumokėjo lygiomis dalimis po 7000 Lt, viso – 14000 Lt bei abu investavo po 1000 Lt automobilio padangoms įsigyti. Prasidėjus asmeniniams šalių konfliktams, R. B. pradėjo teigti, jog jis yra vienintelis automobilio savininkas, o automobilį buvo laikinai paskolinęs bendrovės UAB ( - ), kurio direktoriumi buvo ieškovas, ūkinei veiklai vykdyti.

5Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą G. S. nutraukti atsakovo R. B. valdymo teisės pažeidimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą - transporto priemonę Opel Movano, kuris gali būti realizuotas tik grąžinus automobilį savininkui, per dvi dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo. Automobilį asmeniškai įsigijo už 6000 Lt iš G. P. savo reikmėms. Kadangi jis yra UAB ( - ) akcininkas, leido kurį laiką transporto priemonę naudoti įmonės veikloje. Tačiau pareikalavus, ieškovas automobilį grąžinti atsisakė, pareikšdamas pretenzijas, kad už automobilį sumokėjo dalį jo kainos. Duomenų, jog šalys tarėsi dėl automobilio pirkimo įmonės reikalams, nėra.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė ieškovų G. S. ir R. S. ieškinį dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį daiktą pripažinimo; atsakovo R. B. priešieškinį tenkino visiškai; nurodė nutraukus valdymo teisės pažeidimą į R. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Movano, valst. Nr.( - ), panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, automobilį palikti valdyti atsakovui R. B.; priteisė iš ieškovų G. S. ir R. S. po 2327 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. B. bei po 31,87 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad automobilis Opel Movano buvo pirktas bendrojon dalinėn šalių nuosavybėn. Šią aplinkybę paneigia atsakovo R. B. paaiškinimai, kad automobilį jis pirko vienas už 6000 Lt savo asmeninėn nuosavybėn. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina liudytojo G. P. parodymai kad automobilio kaina iš tiesų buvo 6000 Lt; P. B. parodymai, kad jis nusiderėjo su G. P. iki 6000 Lt kainos; rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis ir pakvitavimas, kuriuose nurodyta automobilio pardavimo kaina 6000 Lt, kad pirkėjas yra R. B.; transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad transporto priemonė Opel Movano, valst. Nr. ( - ) buvo registruota R. B. vardu. Nei ieškovų pateiktas ginčo automobilio pardavimo skelbimas, nei kiti pardavimo skelbimai, kuriuose nurodyti kitų techninių duomenų automobiliai, neįrodo ieškovų nurodytos aplinkybės, kad ginčo automobilis buvo įgytas už 14000 Lt sumą. G. L. parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, nes pateikti pirkimo skelbimai leidžia daryti tik prielaidą, kad ginčo automobilio kaina turėjo būti didesnė. Ieškovai, teigdami, kad atsakovas su liudytoju G. P. ir P. B. buvo suderinę bendrą poziciją, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Aplinkybė, kad atsakovą ir liudytoją P. B. sieja giminystės ryšiai, nesuponuoja išvados, kad P. B. yra nesąžiningas ir duoda teismui melagingus parodymus. Liudytojų parodymus patvirtina visa eilė ištirtų rašytinių įrodymų, todėl teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad liudytojai yra nesąžiningi. Teismas, vertindamas liudytojo G. L. parodymus, atkreipė dėmesį, kad liudytojas nebuvo nuoseklus, klydo dėl nuvykimo į automobilio pirkimo vietą aplinkybių, pradžioje nurodydamas, kad vyko su savo automobiliu, vėliau – kad su R. B. Ši aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad ir kitas detales jis galėjo nurodyti netiksliai. Tuo tarpu liudytojų P. B. ir G. P. parodymai buvo nuoseklūs ir jais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo automobilis buvo pirktas atsakovo R. B. asmeninėn atsakomybėn ir ieškinį atmetė.

8Šalys pripažino aplinkybę, kad automobilis Opel Movano atsakovo R. B. buvo perduotas naudotis ieškovui G. S. neterminuotos žodinės panaudos sutarties pagrindu. Oficialus, rašytinis pranešimas apie panaudos sutarties nutraukimą ieškovui G. S. nebuvo siųstas ir nebuvo įteiktas, tačiau pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pranešimo turiniui, nei formai (būdui). Atsakovas R. B. nurodė, kad prašė ieškovo automobilį grąžinti asmeniškai, vėliau prašė per apylinkės inspektorių, o G. S. automobilio negražinus, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. 2013-08-19 pareiškimas adresuotas Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, 2013-09-09 ir 2014-01-13 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad policijoje buvo tiriamas pareiškimas, dėl šių aplinkybių apklausiamas G. S., todėl teismas sprendė, kad G. S. ne vėliau, kaip 2013 m. rugsėjo 9 d. apie ketinimą nutraukti automobilio panaudos sutartį buvo pranešta tinkamai. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad R. B. reikalavimo nutraukti panaudos sutartį niekada nebuvo išreiškęs. Atsakovo R. B. nuosavybės teisės į automobilį nėra nuginčytos, o susiformavę neterminuotos panaudos faktiniai sutartiniai santykiai nutrūko atsakovui R. B. pareikalavus grąžinti automobilį ir pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių įspėjimo terminui.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovai G. S. ir R. S. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 1-8) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų G. S. ir R. S. ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo R. B. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo šiuos argumentus:

111. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymą ir įrodymų vertinimą, nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovus ir atsakovą automobilio bendrasavininkais. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovai turėjo reikiamą pinigų sumą automobiliui įsigyti, kurią pasiskolino likus keltoms dienoms iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas ir atsakovas yra statybų įmonės UAB ( - ) akcininkai, kurie sudarė žodinę pavedimo sutartį, jog atsakovas būdamas laisvesnis rūpinsis automobilio įsigijimo klausimu. Būtent šios sutarties pagrindu ieškovas perdavė savo pinigų dalį automobilio įsigijimui. Žodinė pavedimo sutartis dėl automobilio įsigijimo nebuvo nuginčyta, o jos sudarymo ir galiojimo faktą patvirtino liudytojas G. L. ir ieškovė. Be to ieškovą ir atsakovą siejo ir svainystės ryšiai, todėl ieškovas pasitikėdamas atsakovu, kaip savo šeimos nariu, perdavė atsakovui pasiskolintus pinigus automobilio pirkimui. Mechanikas G. L. dalyvavo ieškant automobilio pirkimui, perduodant pinigus atsakovui ir jį perkant.

122. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą sumą, t. y. 6000 Lt, tačiau visiškai nevertino ieškovų į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio kaina rinkoje buvo daug didesnė. Atsakovas bei automobilio pardavėjas G. P. būdami nesąžiningi ieškovų atžvilgiu, susitarė pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę kainą, nei buvo sumokėta. UAB „Plius“ pateikti duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio mėnesį pardavinėjamų tvarkingų Opel Movano kainos svyravo nuo 16000 Lt iki 25896 Lt, tik turintys variklio defektą ar su vairu dešinėje pusėje tokio modelio automobiliai kainavo apie 6000-8000 Lt. Automobilis buvo tvarkingas, vairas buvo kairėje pusėje.

133. Teismas nevertino tikrosios šalių valios ir elgesio po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Po sutarties sudarymo automobilis buvo laikomas ieškovų namų garaže ir buvo skirtas įmonės darbuotojų vežimui į objektus. Jei automobilis būtų reikalingas atsakovo asmeniniams poreikiams, atsakovas jo po sutarties sudarymo nebūtų perdavęs ieškovui. Tik pablogėjus ieškovo ir atsakovo santykiams, atsakovas nusprendė susigrąžinti automobilį.

144. Teismas atsakovo naudai liudijusių P. B. ir automobilio pardavėjo G. P. parodymus vertino neatsižvelgdamas į jų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi. P. B. parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į jo konfliktiškus santykius su ieškovu bei giminystes ryšius su atsakovu. G. P. neigė patalpinęs skelbimą elektroniniame skelbimų portale autogidas.lt, nors aplinkybių visuma patvirtino, kad skelbimas buvo patalpintas jo vardu, nurodant asmenini telefono numerį, bei jame paskelbiant protingą kainą, kuri tuo metu vyravo rinkoje.

155. Teismo spendimu atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagristai didelės. Byla nebuvo sudėtinga, jokių specialių žinių nereikalavo, Atsakovui teisines paslaugas teikė ne advokatas, o teisinių paslaugų įmonė. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pažeisdamas Rekomendacijų 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.

16Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 14-23) prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

171. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog faktiškai už automobilį buvo sumokėta daugiau nei 6000 Lt, išskyrus ieškovų teiginius. Netgi tuo atveju, jei automobilis ir būtų buvęs parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, tai savaime nereiškia sutarties šalių nesąžiningumo, todėl ta aplinkybė, net jei ir būtų įrodyta, jog automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina pati savaime neįrodytų jokių bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teisingam šios bylos išsprendimui nėra aktuali.

182. Ieškovams neįrodžius fakto, jog už automobilį buvo sumokėta 14000 Lt, įrodymas apie pinigų pasiskolinimą, ieškovų ir G. L. parodymai apie pinigų perdavimą atsakovui (ko nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai) bei ieškovų teiginiai apie pasitikėjimo santykius tarp G. S. ir R. B. neturi reikšmės, nes nei pagrindžia nei paneigia pavedimo santykių dėl automobilio pirkimo egzistavimą sutarties sudarymo metu.

193. Ieškovai, siekdami pagrįsti pavedimo santykių buvimą, netinkamai remiasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nes bylos dalykas nėra ginčas dėl pavedimo sutarties sąlygų - byloje net nebuvo įrodyta, jog tokia sutartis egzistavo. Ieškovai iškraipo faktines aplinkybes ir ignoruoja faktą, kad paties ieškovo G. S. valia sudarant panaudos sutartį dėl automobilio naudojimo patvirtina, jog jis niekada nelaikė savęs automobilio savininku, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Teismas teisingai nevertino ieškovų nereikšmingų ir prieštaringų teiginių apie šalių tikrąją valią, juolab, kad ieškovų nurodomos aplinkybės tėra prielaidos.

204. Ieškovai, siekdami pagrįsti liudytojų G. P. ir P. B. tariamą suinteresuotumą bylos baigtimi remiasi tik prielaidomis, nepateikia jokių tą pagrindžiančių įrodymų bei ignoruoja faktą, kad jų pačių pasikviestas liudytojas G. L. taip pati gali būti laikomas šališku, juolab, kad pateikė nenuoseklius ir abejotinus parodymus, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovo ar P. B. veiksmai UAB ( - ) atžvilgiu nėra šios bylos dalykas, nėra niekaip susiję su Automobiliu ir niekaip nepagrindžia atsakovo piktnaudžiavimo teise šioje byloje.

215. Kadangi ieškovai savo patirtas ženkliai didesnes teisinės pagalbos išlaidas už mažesnę paslaugų apimtį laiko pagrįstomis ir teisingomis, jų prieštaravimas dėl atsakovui priteistų mažesnių teisinės pagalbos išlaidų už didesnį paslaugų skaičių, neturėtų būti laikomas pagrįstu ir logišku bei turėtų būti teismo atmestas.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

24Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. sausio 8 d. Ukmergėje atsakovas R. B. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi iš G. P. už 6 000,00 Lt nupirko automobilį Opel Movano, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 64). Šios transporto priemonės registracija VĮ „Regitra“ ir Transporto priemonės liudijimas patvirtina (t. 1, b. l. 7, 7), kad R. B. yra šio automobilio savininkas. Ieškovas ir atsakovas buvo UAB ( - ) akcininkai, Opel Movano įmonėje apskaitytas nebuvo, panaudos sutarties dėl šio automobilio sudaryta nebuvo (Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo 2014 m. vasario 3 d. pažyma Nr. ( - ), t. 1, b. l. 31-42). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovų G. S. ir R. S. ieškinį dėl teisės į ½ dalį automobilio Opel Movano (valst. Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - )) (toliu – ginčo automobilis) pripažinimo ir patenkino atsakovo R. B. priešieškinį dėl įpareigojimo G. S. nutraukti atsakovo R. B. valdymo teisės pažeidimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę Opel Movano, valst. Nr. ( - ).

25Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai), nesutikdami su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovus automobilio bendratučiais; netinkamai vertino aplinkybes dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos mažesnės jo įsigijimo kainos, nei buvo reali vertė; nevertino tikrosios šalių valios ir elgesio po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; atsakovo naudai liudijusių P. B. ir G. P. parodymus vertino neatsižvelgdamas į jų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi.

26Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014).

27Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovai - apeliantai, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai iš esmės atsakyta į visus apeliantų argumentus, išsakytus ieškinyje, 2014 m. gegužės 5 d. paaiškinimuose raštu, paaiškinimuose teismo posėdžių metu, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, apeliantams jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo pripažinti, kad ginčo automobilis buvo pirktas bendrojon dalinėn šalių nuosavybėn. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

29Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovai turėjo reikiamą pinigų sumą automobiliui įsigyti, kad šalis siejo žodinė pavedimo sutartis, kurios pagrindu apeliantas perdavė atsakovui dalį mokėtinos sumos - 7 000,00 Lt – automobilio įsigijimui. Jų manymu, pavedimo santykius pagrindžia: 1) 2012-01-05 skolos raštelis, pagal kurį ieškovė pasiskolino 10 000,00 Lt; 2) G. L. parodymai, kad dalyvavo automobilio paieškoje, matė ieškovą perduodant pinigus atsakovui ir dalyvavo jo pirkime; 3) atsakovą ir ieškovą siejo ne tik bendros įmonės veikla, tačiau ir svainystės ryšiai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija nepatvirtina, kad tarp ieškovo G. S. ir atsakovo R. B. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai; šių santykių buvimo nepatvirtina ir nei viena iš apeliantų nurodytų aplinkybių. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Ieškovės R. S. 2012-01-05 skolos raštelis, kuriuo ji iš M. P. pasiskolino 10 000 Lt (t. 2, b. l. 37), galėtų patvirtinti patį ieškovo šeimos pinigų turėjimo faktą, bet tai savaime nepatvirtina pavedimo teisinių santykių buvimo su atsakovu. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, liudytojo G. L. parodymus įvertinęs su byloje surinktų įrodymų visuma, šio liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kokia tikroji pinigų suma buvo sumokėta už automobilį, šis liudytojas buvo nenuoseklus, kas teismui davė pagrindą manyti, jog ir kitas detales jis galėjo nurodyti netiksliai, o apie ketinimą pirkti automobilį ieškovo ir atsakovo bendrojon dalinėn nuosavybėn, jokių aplinkybių jis nenurodė. Vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi, ieškovą ir atsakovą siejusi bendra įmonės veikla bei svainystės ryšiai, galėtų būti vertintini pagal geros moralės nuostatas, tačiau vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, jie nei pavedimo teisinių santykių nesukūrė, nei nuosavybės teisių į daiktą (ginčo automobilį) nesuteikė. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į ieškinį, ieškovai, remdamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, akcentuoja bylos šalių elgesį tiek iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po šios sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pastebi, jog įrodinėdami buvus žodinę pavedimo sutartį, apeliantai siekia įrodyti, kad vėliau sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo įgytas automobilis yra ieškovo ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, tačiau tokį jų aplinkybių vertinimą laiko teisiškai nepagrįstu, nes sisteminis CK 6.756 straipsnio (pavedimo sutarties samprata) ir CK 4.47 straipsnio (nuosavybės teisės įgijimo pagrindai) nuostatų aiškinimas neteikia pagrindo išvadai, jog pavedimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas jos šalims į sutarties objektą. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į ieškinį, ieškovai, remdamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, akcentuoja bylos šalių elgesį tiek iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po šios sutarties sudarymo, nors šios sutarties teisėtumo nagrinėjamu atveju neginčija. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.R. v. J. R., G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; kt.). Pateiktas teisinis reglamentavimas bei sutarčių aiškinimo suformuota teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos esamoms sutartims, tačiau ieškovams neįrodžius pavedimo sutarties buvimo fakto, o pavedimo sutarčiai nesant šios bylos nagrinėjimo dalyku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertindamas ieškovų nurodomą pavedimo sutartį su atsakovu. Byloje šalių pripažinta aplinkybė, kad ginčo automobilis atsakovo R. B. buvo perduotas naudotis ieškovui G. S. neterminuotos žodinės panaudos sutarties pagrindo, tačiau vien tai nepatvirtina apeliantų teiginių, kad ginčo automobilis atsakovo asmeninėms reikmėms tenkinti nebuvo reikalingas ir nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo automobilis buvo įsigytas ieškovo ir atsakovo bendrojon dalinėn nuosavybėn. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantų argumentai dėl šalių valios ir elgesio netinkamo įvertinimo tiek iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po jos sudarymo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

30Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą vertino visų įrodymų visumą: šalių paaiškinimus, liudytojų G. P., G. L. ir P. B. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja, ir vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kaip teigia apeliantai, pagrįstai sprendė, kad ginčo automobilis buvo įsigytas už 6 000,00 Lt, o ne už apeliantų nurodomą 14 000,00 Lt sumą. Automobilio įsigijimo kainos nepagrįstumą apeliantai ginčija remdamiesi savo subjektyvaus pobūdžio argumentais ir UAB „Plius“, valdančios tinklalapį Autoplius.lt duomenis, remiantis kuriais tokių tvarkingų automobilių kainos svyravo nuo 16 000 Lt iki 25 896 Lt. Apeliantų argumentus, jog jų pateikti skelbimai patvirtina 2012 m. sausio mėnesį pardavinėjamų tvarkingų Opel Mavano automobilių rinkos kainas (nuo 16 000 Lt iki 25 896 Lt) ir ginčo automobilio atitiktį tokioms kainoms, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką, internetiniuose tinklalapiuose pateikiami duomenys apie siūlomos prekės kainas negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais tuo laikotarpiu buvusias rinkos kainas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2013), o be to, reali turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-745/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2012). Be to, ir patys apeliantai pripažįsta, jog turintys variklio defektą ar su vairu dešinėje pusėje tokio modelio automobiliai kainavo apie 6 000,00 Lt – 8 000,00 Lt. Nagrinėjamu atveju apeliantai leistinais įrodymais nepaneigė, kad ginčo automobilis buvo parduotas su techniniais defektais ir prastos komplektacijos, t. y. atsakovo R. B. paaiškinimu, liudytojų P. B., G. L. ir G. P. parodymais nustatytų aplinkybių, kad buvo sulankstytas ginčo automobilio slenkstis, neveikė elektriniai veidrodėliai, automobilis buvo parduotas be elektrinių langų, be lieto lydinio ratų komplekto ir išmontavus šildymo sistemą „Webasto“, o be to ir pats apeliantas G. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilio centrinis užraktas turėjo defektų. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą ir visiškai nevertino jų į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių daug didesnę automobilio kainą rinkoje.

31Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus dėl liudytojų parodymų sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs teisme apklaustų liudytojų G. L., G. P. ir P. B. parodymus, pagrįstai išanalizavo kiekvieno iš jų duotus parodymus atskirai, šalindamas prieštaravimus tarp liudytojų G. L. ir P. B. parodymų juos išanalizavo ir įvertino su byloje surinktų įrodymų visuma, argumentuotai pasisakė dėl liudytojų G. P. ir P. B. parodymų patikimumo, ir vertinti juos kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo, o apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

32Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantų argumentus dėl nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų ir spręsdama, ar atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovo advokato padėjėjas atsakovo R. B. vardu surašė procesinius dokumentus: ieškinį (priešieškinį) dėl nuosavybės teisių gynimo, atsiliepimą į ieškovų ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsiliepimą į ieškovo G. S. atskirąjį skundą, raštu paruošė baigiamąją kalbą, atstovavo atsakovą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 8 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bendra suma būtų 6 320,00 Lt. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje iš esmės yra nusistovėjęs, tačiau įvertinusi tai, jog iš apeliantų priteista 4 235 Lt suma už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (sudaro mažiau nei ¾, arba 67 %), siekdama užtikrinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimą civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), jų mažinti apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo. Tai, kad advokatų profesinė bendrija „Juris Consultus“, o vėliau –UAB „EX LEGE“ paskyrė advokato padėjėją V. A. atstovauti klientą (atsakovą) K. B. civilinėje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovui teisines paslaugas teikė ne advokatas, o teisinių paslaugų įmonė.

33Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

34Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, tame tarpe tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Atmetus apeliantų G. S. ir R. S. apeliacinį skundą, iš jų atsakovui R. B., sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, lygiomis dalimis priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), - 1452,00 Lt (t. 3, b. l. 23-26), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš kiekvieno ieškovo G. S., a. k. ( - ) ir R. S., a. k. ( - ), atsakovui R. B., a. k. ( - ) po 726,00 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus, arba 210,26 euro) teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti ieškovo G.... 5. Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą G. S. nutraukti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė... 8. Šalys pripažino aplinkybę, kad automobilis Opel Movano atsakovo R. B. buvo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovai G. S. ir R. S. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 1-8) prašo panaikinti... 11. 1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymą... 12. 2. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į pirkimo–pardavimo sutartyje... 13. 3. Teismas nevertino tikrosios šalių valios ir elgesio po automobilio... 14. 4. Teismas atsakovo naudai liudijusių P. B. ir automobilio pardavėjo G. P.... 15. 5. Teismo spendimu atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra... 16. Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 14-23) prašo... 17. 1. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog faktiškai už... 18. 2. Ieškovams neįrodžius fakto, jog už automobilį buvo sumokėta 14000 Lt,... 19. 3. Ieškovai, siekdami pagrįsti pavedimo santykių buvimą, netinkamai remiasi... 20. 4. Ieškovai, siekdami pagrįsti liudytojų G. P. ir P. B. tariamą... 21. 5. Kadangi ieškovai savo patirtas ženkliai didesnes teisinės pagalbos... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. sausio 8 d. Ukmergėje atsakovas R. B.... 25. Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai), nesutikdami su skundžiamu... 26. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai... 29. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į... 30. Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas... 31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir... 32. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantų argumentus dėl nepagrįstai... 33. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios... 34. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Atmetus apeliantų G. S. ir R. S. apeliacinį skundą, iš jų atsakovui R. B.,... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš kiekvieno ieškovo G. S., a. k. ( - ) ir R. S., a. k. ( - ),...