Byla 2-494/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-238-619/2012, iškeltoje pagal ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „Premium konsultacijos“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei draudimo bendrovei „Baltikums draudimas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti negaliojančia 2004 m. kovo 29 d. BUAB „Premium konsultacijos“ ir BUADB „Baltikums draudimas“ sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 808-PP-2004 nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 900 000 Lt, o atsakovui iš ieškovo - 106 562,50 Lt.

5Ieškovas nurodė, kad 2010 m. kovo 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-1743-798/2011 gavus tripliką, jam tapo žinoma apie 2004 m. kovo 29 d. šalių sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį

6Nr. 008-PP-2004, kuria atsakovas ieškovo nuosavybėn perleido 11 laikinų statinių, esančių Lietuvos Respublikos pasienio su Baltarusija ir Rusija kontrolės punktuose: Tverečiuje, Adutiškėse, Papeleikyje, Medininkuose, Šalčininkuose, Eišiškėse, Raigarde, Kybartuose, Sudarge, ir Marijampolės mieste (automašinų turguje), o ieškovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais sumokėti 1 900 000 Lt. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta vienintelio akcininko – BUADB „Baltikums draudimas“ sprendimu. Šis kilnojamasis turtas įsigijimo verte buvo apskaitytas įmonės 2005 m. gruodžio 31 d. balanse, įtrauktas į 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 30 d. bei 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašus. Ieškovo teigimu, šalių sudaryto sandorio vertė daugiau kaip 10 kartų viršijo realią perleisto turto rinkos vertę, sandoris bankrutuojančios bendrovės turtinių įsipareigojimų mastą padidino daugiau, nei bendrovės turto vertę, tuo iš esmės pablogindamas bankrutuojančios bendrovės finansinę padėtį ir pažeisdamas jos kreditorių interesus. Anot ieškovo, sandoris pažeidžia įmonės kreditorių teises, nes jį sudarius atsirado bankrutuojančios bendrovės turto ir skolinių įsipareigojimų disproporcija. Kiekvienas kilnojamas namukas iš atsakovo vidutiniškai buvo įsigytas už 172 000 Lt sumą, t. y. už kainą, kurią nekilnojamo turto ekspertų duomenimis, 2004 m. buvo galima Vilniaus miesto senamiestyje ar centre įsigyti 50 kv. m. butą. Pasak ieškovo, šiuo sandoriu buvo įsigytas menkavertis turtas, kurio reali vertė sandorio sudarymo metu galėjo siekti ne daugiau 165 000 Lt ir ieškovas sumokėjo už jį akivaizdžiai neprotingą kainą. Ieškovo nuomone, iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos jis disponavo didelės vertės turtu, kurio apimtis, sudarius sandorį, žymiai sumažėjo, be to, žymiai išaugo finansinių įsipareigojimų dydis. Ieškovas nurodė, kad jeigu bendrovė 2004 m. iš atsakovo įgytą turtą būtų apskaičiusi realia rinkos verte, ji vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, būtų tapusi nemoki, nes balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma būtų daugiau kaip tris kartus viršijusi visą į bankrutuojančios bendrovės balansą įrašyto turto vertę. Šis turtas, anot ieškovo, specifinės paskirties, įmonei nebuvo nei reikalingas, nei būtinas. Kilnojamieji namukai nebuvo naudojami bankrutuojančios bendrovės ūkinėje-komercinėje veikloje, todėl sandorio sudarymas negali būti pateisinamas jokiais komerciniais tikslais, turtas bendrovei galimai nebuvo perduotas. Pažymėjo, jog kilnojamieji namukai negeneravo jokių ieškovo pajamų, ieškovo vadovo P. Ž. 2006 m. lapkričio 27 d. pranešime vieninteliam ieškovo akcininkui nurodoma, kad siūloma realizuoti 11 kilnojamųjų namukų, siekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriais, motyvuojant tuo, kad šie namukai yra nenaudojamas bendrovės veikloje turtas. Todėl, anot ieškovo, tokio turto įsigijimas buvo neracionalus ir prieštaravo bendrovės veiklos tikslams, t. y. gauti iš įmonės pelno, ir jos kreditorių interesams (CK 1.82 str.). Pasak ieškovo, šio sandorio BUAB „Premium konsultacijos“ neprivalėjo sudaryti, nes to nenumatė nei įstatymas, nei sutartis. Kadangi ginčijamas sandoris sudarytas su bankrutuojančios bendrovės dalyviu – vieninteliu BUAB „Premium konsultacijos“ akcininku, laikytina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 6 p.). Šalys žinojo, kad sandoris egzistuojančiomis sąlygomis sustiprins ieškovo nemokumo grėsmę bei pažeis kreditorių interesus. Ieškovas pažymėjo, kad sandorio vertė žymiai viršijo jį kontroliavusio asmens įsipareigojimų vertę (CK 6.67 str. 4 p.). Sutartimi buvo pažeistos kreditorių teisės, 2006 m. pabaigoje įmonė dirbo nuostolingai, didėjo įsipareigojimai kreditoriams, įmonė visuomet turėjo kreditorių. Ginčijamu sandoriu perleisto kilnojamojo turto vertė sandorio sudarymo dieną galėjo siekti ne daugiau kaip 165 000 Lt, todėl šis turtas buvo įsigytas už akivaizdžiai per didelę kainą. Nurodė, jog administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo dokumentų apie jo sudarymą gavimo, t. y. 2010 m. kovo 15 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 p., CK 6.66 str. 3 d., CK 1.122 str.).

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2004 m. kovo 29 d. BUAB „Premium konsultacijos“ ir BUADB „Baltikum draudimas“ sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 808-PP-2004 ir pritaikė restituciją, iš atsakovo BUADB „Baltikum draudimas“ ieškovui BUAB „Premium konsultacijos“ priteisiant 1 900 000 Lt, iš ieškovo atsakovui priteisiant – 106 562,50 Lt; priteisė ieškovui BUAB „Premium konsultacijos“ iš atsakovo BUADB „Baltikum draudimas“ 2783 Lt advokato išlaidų.

8Teismas pripažino, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę. Nustatęs, jog kilnojamieji objektai pagal sutartį buvo nupirkti vidutiniškai už 172 727 Lt sumą kiekvienas, teismas sprendė, jog laikinų kilnojamųjų statinių kaina neatitiko rinkos kriterijų ir buvo neobjektyvi. Tai, anot teismo, patvirtina ir faktas, kad ginčijamus objektus 2001 m. atsakovas įsigijo vidutiniškai už 15 500 Lt (vienas vnt.), 2007 m. ginčo objektas parduotas už 5 900 Lt (Marijampolės automobilių turguje) tretiesiems asmenims. Teismas nusprendė nesivadovauti

92005 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyta 7 laikinų statinių kaina (1 800 000 Lt), nesant duomenų apie pagal šią pirkimo - pardavimo sutartį sumokėtas lėšas.

10Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčijama sutartimi buvo parduodamas ne kilnojamas turtas, kaip sutarties dalykas, o su jų buvimo vieta susieti kilnojamieji nameliai, esantys pasienio ruožuose ir Marijampolės automašinų turguje ir kad kainą nulėmė tai, jog šios vietos pasižymi dideliu klientų srautu platinimo vietose ir dėl šių prekybos taškų visuomet vyravo didelė konkurencija tarp draudimo sutarčių platintojų. Teismas nustatė, kad ieškovo bendrovei nebuvo išduoti leidimai statyti laikinuosius statinius (kilnojamuosius namelius) atitinkamų savivaldybių teritorijoje, pirkimo - pardavimo sutartyje neaptarta nei žemės, ant kurios nurodytose vietovėse buvo dislokuoti kilnojamieji namukai, nuomos teisė, nei bet kokia kita teisė naudotis sutartyje minimose vietovėse esančia žeme. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, jog buvo parduotas verslas. Teismas pripažino, jog yra įrodyta, kad sudarius ginčijamą susitarimą, atsirado ieškovo turto ir turtinių įsipareigojimų disproporcija, kas nulėmė ieškovo kreditorių teisių pažeidimą.

11Teismas sprendė, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties, nes šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, suponuojantys ginčijamo sandorio būtinumą, taip pat nėra nustatyta, kad įstatymu ar teismo sprendimu būtų pagrįstos teisinės prievolės, įpareigojančios šalis sudaryti šį sandorį. Pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog kilnojamieji namukai būtų naudojami ieškovo ūkinėje - komercinėje veikloje, ieškovas nemokėjo šių statinių išlaikymo išlaidų, priešingai, pasienio kontrolės punktuose esančiuose nameliuose dirbo atsakovo darbuotojai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo įmonės vadovo P. Ž. 2006 m. lapkričio 27 d. pranešime vieninteliam ieškovo akcininkui nurodoma, kad siūloma realizuoti 11 kilnojamųjų namukų, siekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriais, motyvuojant tuo, kad šie namukai yra nenaudojamas įmonėje turtas.

12Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas su bankrutuojančios bendrovės dalyviu – vieninteliu BUAB „Premium konsultacijos“ akcininku, konstatavo, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 6 p.). Teismas laikė, jog sutarties šalys žinojo, kad ginčijamas sandoris jo sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis sustiprins ieškovo nemokumo grėsmę ir pažeis kreditorių teises.

13Atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratoriui apie ginčijamo sandorio sudarymą tapo žinoma 2010 m. kovo 15 d., civilinėje byloje Nr. 2-1743-798/2011 gavus P. Ž. tripliką, teismas,pripažino, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

14Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2004 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.).

15Nustatęs, jog ginčo turtas yra perleistas tretiesiems asmenims ir todėl restitucija natūra negalima, nusprendė atsakovui iš ieškovo priteisti sumą, lygią realiai kilnojamųjų namelių vertei, buvusiai sandorio sudarymo metu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ginčijamus namelius įsigijo 2001 m. ir jų įsigijimo vertė buvo ne daugiau kaip 15 000 Lt, pritaikęs ilgalaikio turto (statinių) nusidėvėjimo normatyvus (8 metai – 12,5 proc. per metus), sprendė, kad 2004 m. kovo 29 d. vieno namelio vertė sudarė 9 687,50 Lt, vienuolikos namelių vertė – 106 562,50 Lt. Atsakovui neįrodžius, kad ginčo dalyko vertė yra kitokia, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė jo sumokėtą 1 900 000 Lt sumą, iš ieškovo atsakovui – 106 562,50 Lt (CK 6.145 str.- CK 6. 147 str.).

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atsakovas BADB „Baltikums draudimas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilnojamieji nameliai nebuvo parduoti kaip verslas. Anot apelianto, analizuojant pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas, matyti, jog sutarties dalykas yra su jų buvimo vieta susieti kilnojamieji nameliai ir du laikinieji statiniai, esantys Marijampolės automašinų turguje. Ieškovo ūkinė - komercinė veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo draudimo tarpininkavimas (draudimo sutarčių platinimas pavedimo sutarties pagrindu), o pasienio kontrolės punktai ir automobilių turgus yra itin pelningos ir dideliu klientų srautu pasižyminčios draudimo sutarčių platinimo vietos, kuriose visada vyravo didelė konkurencija tarp draudimo sutarčių platintojų, akivaizdu, jog sandoris atitiko įmonės veiklos tikslus ir jai buvo reikalingas. Be to, ginčo sandoryje nėra nurodyti namelių inventoriniai numeriai, plotas, pagaminimo laikas ar kitokie požymiai, todėl tai taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nameliai buvo siejami su jų buvimo vieta.
  2. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl verslo pardavimo fakto, nurodydamas, jog nebuvo išduoti leidimai statyti laikinuosius statinius atitinkamų savivaldybių teritorijose. Ši aplinkybė nėra laikoma tinkamu faktu, vertinant verslo pardavimo faktą. Byloje nėra ir nebuvo ginčo, jog kilnojamieji nameliai buvo pasienio ruožuose ir šių laikinųjų statinių buvimo nurodytose vietose teisėtumo klausimas nėra reikšmingas, nes dėl to ginčo nėra. Verslo buvimo faktą įrodo generuojamos pajamos - o tokios akivaizdžiai buvo, tai patvirtina ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai ir liudytojo paaiškinimai.
  3. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog kilnojamieji nameliai buvo įsigyti už per didelę kainą. Nekilnojamojo turto agentūros internetiniame tinklalapyje patalpintas apžvalginio pobūdžio straipsnis neturi jokios įrodomosios vertės ir negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, nes neaiškūs nei straipsnį ruošę asmenys, nei jų kvalifikacija, nežinoma ar šie asmenys turi nekilnojamojo turto vertinimui reikalingas licencijas, todėl straipsnyje išdėstyta informacija yra abejotino patikimumo. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kurio pagrindu galima būtų spręsti, kokia kilnojamųjų namelių kaina turėtų būti laikoma normalia.
  4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų. Byloje yra duomenų, įrodančių, jog ieškovas planavo vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą ir tam tikslui įsigijo namelius. Pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, jog įmonė generavo nemažas pajamas iš šios veiklos, jos buvo realios. Už draudimo tarpininkavimą ieškovas 2005 metais gavo net 664 205 Lt pajamų, 2004 metais - 94 228 Lt pajamų. Šiuos faktus patvirtino ir liudytojas ieškovo direktorius P. Ž. .
  5. Ieškovo vadovo P. Ž. raštas vieninteliam akcininkui neįrodo, kad nameliai nebuvo naudojami įmonės veikloje. Kilnojamųjų namelių pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004 m. kovo 29 d., o minimas raštas paruoštas 2006 m. lapkričio 27 d.
  6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2005 m. kovo 23 d. sutartimi su Hanover Corporation L.L.C., nurodydamas, kad nėra duomenų apie pagal šią pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas lėšas. Iš pateiktų ieškovo Swedbank, AB, išrašų akivaizdžiai matoma, jog atsiskaitymas už šiuos namelius buvo įvykdytas, o ieškovo nuomonė dėl šio sandorio fiktyvumo yra tik jo nuomonė, be to, sandoris nėra nuginčytas, todėl galioja.
  7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas gavo pajamų tiek 2004 metais, tiek 2005 metais, taigi, ginčijamo sandorio sudarymas negalėjo paveikti ieškovo mokumo, todėl ieškovas turėjo galimybę patenkinti kitų kreditorių 28 867 Lt dydžio reikalavimus. Be to, pagrindinis ieškovo kreditorius sandorio sudarymo metu buvo DUAB „Baltikums draudimas“, tačiau sandorio sudarymo metu egzistavęs jo reikalavimas ieškovo bankroto byloje nėra patvirtintas.
  8. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta restitucija pažeidžia atsakovo interesus. Nusprendus ieškinį tenkinti ir pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, turėtų būti atkurta iki sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Kadangi sutarties dalyko atsakovui grąžinti natūra neįmanoma, jam turėtų būti kompensuota turto vertė, kuri nagrinėjamu atveju negali būti sutapatinama su kilnojamųjų namelių įsigijimo verte, atskaičius amortizacijos išlaidas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo kreditorių reikalavimai sandorio sudarymo metu sudarytų tiek, kiek yra teismo priteista. Tokio kreditorinių reikalavimų dydžio nėra ir ieškovo bankroto byloje, įvertinus visus nepadengtus ieškovo kreditorių reikalavimus bankroto bylos iškėlimo dieną.
  9. Ieškovas akivaizdžiai praleido ir ieškinio senaties terminus, kurių neprašė atstatyti. Teismas neįvertino kitų atsakovo pateiktų dokumentų, kuriuose aiškiai nurodyta, kad ieškovo bankroto administratorius apie sudarytus ieškovo sandorius žinojo ir 2009 m. gruodžio 22 d., tačiau savo teise laiku ir tinkamai nepasinaudojo.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokias argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad yra visos sąlygos byloje ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei tinkama apimtimi taikė restituciją.
  2. Pagrįsta teismo išvada, jog kilnojamieji nameliai nebuvo parduoti kaip verslas, todėl jų rinkos kaina negalėjo būti ta, kurią ieškovas pagal sandorį sumokėjo atsakovui. Apelianto argumentus, kad kilnojamieji nameliai pagal ginčijamą sandorį buvo perleisti pagal rinkos kainą, kaip verslas, paneigia byloje esantys įrodymai.
  3. Apeliantas nepateikė įrodymų, įrodančių, jog ginčo dalyko vertė yra kitokia, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 str.).
  4. Iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos ieškovas disponavo didelės vertės turtu, kurio apimtis, sudarius ginčo sandorį, žymiai sumažėjo ir žymiai išaugo finansinių įsipareigojimų dydis.
  5. Sutartimi perleisti kilnojamieji namukai buvo laikinieji statiniai, nesusieti su jų buvimo vieta. Sutartyje nebuvo aptarta nei žemės, ant kurios buvo dislokuoti kilnojamieji namukai, nuomos teisė, nei bet kokia kita teisė naudotis sutartyje minimose vietovėse esančia žeme. Duomenys, gauti iš įvairių savivaldybių administracijų, patvirtina, kad ieškovui niekada nebuvo išduoti leidimai statyti laikinuosius statinius (kilnojamuosius namelius) atitinkamų savivaldybių teritorijose. Įsigyjant analogiškus namelius iš bet kokių kitų trečiųjų asmenų, už tokius namelius mokėtina suma nesudarytų daugiau kaip 15 500 Lt už vienetą.
  6. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog ieškovo įmonė tapo nemoki. Iš 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovo balanso matyti, kad jeigu bendrovė 2004 metais iš atsakovo įgytą turtą būtų apskaičiusi realia rinkos verte, ji, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, būtų tapusi nemoki, nes ieškovo balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma būtų daugiau kaip tris kartus viršijusi viso į bankrutuojančios bendrovės į balansą įrašytą turto vertę.
  7. 2004 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, jog ieškovas visuomet turėjo kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai nuolat didėjo. Sudarius ginčijamą sandorį, įmonės turto vertė sumažėjo, ieškovas iš esmės panaikino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl įmonėje ir susiklostė vadovo 2006 m. lapkričio 27 d. pranešime nurodyta nemokumo situacija.
  8. Ginčo sutartimi už akivaizdžiai per didelę kainą buvo įsigytas ieškovui nereikalingas ir nebūtinas turtas. Ginčijamo sandorio ieškovas sudaryti neprivalėjo.
  9. Kilnojamieji namukai nebuvo naudojami ieškovo ūkinėje - komercinėje veikloje, negeneravo jokių bendrovės pajamų, todėl ginčijamo sandorio sudarymas negali būti pateisinamas jokiais ūkiniais komerciniais tikslais. Ieškovas niekada nemokėjo šių laikinų statinių išlaikymo išlaidų, įskaitant atsiskaitymą su elektros tiekėjais.
  10. 2005 m. gruodžio 31 d. ieškovo įmonės aiškinamajame rašte nurodytos pajamos, gautos iš draudimo tarpininkavimo veiklos, negali būti siejamos su pajamomis, gaunamomis iš nameliuose vykdomos veiklos, kadangi nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti tokią išvadą.
  11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 2005 m. kovo 23 d. tarp ieškovo ir Hanover Corporation LLC sudaryta sutartimi dėl 7 laikinųjų statinių pirkimo – pardavimo. Ieškovo vertinimu, ši sutartis yra fiktyvi, ja siekiama pagrįsti kitas finansines operacijas, sudarytas tarp ieškovo ir ofšorinės kompanijos. Pagal šią sutartį su ieškovo įmone niekuomet nebuvo atsiskaityta. 2005 m. kovo 23 d. tarp ieškovo ir Hanover Corporation LLC buvo sudaryta ir paskolos sutartis, kuria Hanover Corporation LLC paskolino ieškovui 1 400 000 Lt, ši suma sutapo su dalimi kainos pagal 2005 m. kovo 23 d. 7 laikinųjų statinių pirkimo - pardavimo sutartį sumokėjimu. Iš mokėjimo pavedimų matyti, jog minėta suma ieškovui buvo paskolinta, taigi ją jis turėjo grąžinti. Tokiu būdu pagal 7 kilnojamųjų namelių pirkimo - pardavimo sandorį su ieškovo įmone 1 800 000 Lt suma atsiskaityta nebuvo.
  12. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bankroto administratoriui apie ginčijamo sandorio sudarymą tapo žinoma, gavus buvusio ieškovo direktoriaus P. Ž. tripliką civilinėje byloje Nr. 2-1743-798/2011, t. y. 2010 m. kovo 15 d. Įmonės vadovas R. T. savo pareigos perduoti įmonės dokumentus tinkamai nevykdė. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1743-798/2011 pagal ieškovo BUAB „Premium konsultacijos“ ieškinį atsakovams P. Ž. ir R. T. (buvusiems ieškovo įmonės vadovams) dėl žalos atlyginimo 2010 m. liepos 9 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovai sutiko perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus bei buvo nutarta, kad ieškovo BUAB „Premium konsultacijos“ administratorius juos perims, šie veiksmai galutinai buvo atlikti 2011 m. balandžio 13 d. Tuo metu ieškovo bankroto administratoriui buvo perduota ir ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis.
  13. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, susiję su restitucijos taikymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo bei taikė restituciją, ieškovo naudai iš atsakovo priteisdamas 1 900 000,00 Lt sumą (sumokėtą pagal laikinųjų statinių pirkimo - pardavimo sutartį), o atsakovui iš ieškovo – 106 562,50 Lt sumą (ginčijamo sandorio sudarymo dienai buvusią kilnojamųjų namelių vertę). Apeliantas metu nepateikė jokių įrodymų dėl taikytinos restitucijos dydžio (CPK 178 str.).
  14. Apelianto argumentai, kad 1 900 000 Lt sumos priteisimas pažeistų jo kreditorių interesus, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

19Teisėjų kolegija konstatuoja:

20apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis naikintina, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pripažinti negaliojančia tarp šalių 2004 m. kovo 29 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 808-PP-2004 ir taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24Ieškinį dėl 2004 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 808-PP-2004 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo šioje byloje pareiškė bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios ir likviduojamos) UAB ,,Premium konsultacijos“ administratorius, teisiniu sandorio negaliojimo pagrindu nurodydamas CK 6.66 straipsnį, t. y. pareiškė actio Pauliana ieškinį.

25Teisę ir pareigą reikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais administratoriui nustato Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas.

26Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėtoje teisės normoje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

27Šioje byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 29 d. tarp atsakovo UADB „Baltikums Draudimas“ ir ieškovo UAB „Baltikums konsultacijos“ buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 008-PP-2004, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko 9 laikinus statinius, esančius Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postuose su Baltarusija ir Rusija: Tverečiuje, Adutiškyje, Papelekyje, Medininkuose, Šalčininkuose, Eišiškėse, Raigarde, Kybartuose, Sudarge, ir 2 laikinus statinius, esančius Marijampolės mieste (automašinų turguje), už bendrą 1 900 000 Lt kainą (11 b. l., 1 t.). Ginčo sandoris sudarytas, remiantis akcininko 2004 m. kovo 29 d. sprendimu (13 b. l., 1 t.). Pagal sandorį ieškovas su atsakovu atsiskaitė (103-107 b. l., 1 t.).

28Byloje yra pateikta: 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas du kilnojamuosius namelius, esančius Marijampolės automobilių turguje, pardavė A. R. prekybos įmonei už 11 800 Lt, ir jos pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra bei apmokėjimą patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas (74, 77, 78, 79 b. l., 1 t.); 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovas vieną namelį pardavė IĮ „Kristama“ už 4248 Lt, ir jos pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra bei apmokėjimą patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas (75, 76, 78 b. l., 1 t.), 2007 m. gruodžio mėn. išrašyta sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, kad ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Draumastos konsultacijos“ pardavė vieną namelį už 3600 Lt sumą, bei apmokėjimą patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas (80, 81 b. l., 1 t.). Ieškovo atstovas teismui taip pat pateikė 2005 m. kovo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 7 laikinus statinius, esančius Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postuose su Latvijos Respublika, už 1 800 000 Lt pardavė Hanover Corporation LL.C., taip pat pateikė priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo Hanover Corporation L.L.C. patvirtino, jog jam buvo perduoti pagal minėtą sutartį įsigyti laikini statiniai (4-5, 6, 7 b. l., 2 t.).

29Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi pripažino negaliojančia 2004 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 008-PP-2004, konstatavęs, jog yra visos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nurodytos sąlygos.

30Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo dokumentų apie ginčijamo sandorio sudarymą gavimo dienos – 2010 m. kovo 15 d., kai civilinėje byloje Nr. 2-1743-798/2011 gavo atsakovo P. Ž. tripliką, ir pripažino, jog ieškinio senatis nebuvo praleista. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą ir tai, pasak apelianto, patvirtina jo pateikti dokumentai (Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros raštas), iš kurių matyti, kad ieškovo bankroto administratorius apie sudarytus ieškovo sandorius žinojo dar 2009 m. gruodžio 22 d.

31Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas bankroto bylą ieškovui iškėlė 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi (ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta) (8-10 b. l., 1 t.).

32Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto (redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.) nuostatą, laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, Vilniaus apygardos teisme ieškinys buvo gautas 2011 m. kovo 15 d. (1 b. l., 1 t.). Taigi, ieškinys dėl 2004 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas, praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, kai ieškinį paduoda bankroto administratorius, ginčydamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytus bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, aiškino ir taikė netinkamai.

33Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui bei kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

34Iš teismo nutarties, kuria UAB „Premium konsultacijos“ iškelta bankroto byla, turinio matyti, kad šia nutartimi teismas taip pat įpareigojo UAB „Premium konsultacijos“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios sutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad šis įpareigojimas laiku nebuvo įvykdytas. Ši pareiga visa apimtimi buvo įvykdyta tik 2011 m. balandžio 13 d. (143-170 b. l., 1 t.).

35Anot apelianto, ieškovo bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį žinojo dar

362009 m. gruodžio 22 d. Šį argumentą apeliantas įrodinėja, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 22 d. raštu (86 b. l., 1 t.), kuriame nurodyta, jog bankroto administratorius Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo raštu (2009 m. birželio 11/12 Nr. 10-4-s-6275) buvo informuotas apie BUAB „Premium konsultacijos“ dokumentų buvimo vietą, pranešime nurodant, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas; be to, 2009 m. kovo 4 d. patalpų apžiūros metu, adresu Švitrigailos g. 11D, Vilniuje, kur saugomi bankrutavusios bendrovės dokumentai, dalyvavo ir pats bankroto administratorius K. S. .

37Teisėjų kolegija minėto Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 22 d. rašto nevertina kaip įrodymo, pagrindžiančio tą faktą, jog dar 2009 m. gruodžio 22 d. bankroto administratorius žinojo apie ginčijamą sandorį. Iš šio rašto turinio matyti, jog bankroto administratorius 2009 m. gruodžio 22 dienai dar nebuvo perėmęs visų dokumentų, jame nėra nurodoma, kad bankroto administratorius yra perėmęs ir ginčijamą sutartį ar su ja susipažinęs, taigi, nėra pagrindo teigti, jog šis dokumentas patvirtina bankroto administratoriaus žinojimą apie ginčijamo sandorio sudarymo faktą ir aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu motyvu, jog atliekant dokumentų perėmimą, turi dalyvauti buvęs įmonės direktorius, tačiau, kaip jau minėta, vadovas bankroto administratoriui dokumentus perdavė daug vėliau, nei buvo įpareigotas teismo, ir tik dalimis, kadangi juos reikėjo tinkamai sutvarkyti.

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovo bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. 2-1743-798/2011 P. Ž. tripliką (su 2004 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 008-PP-2004 nuorašu) gavo būtent 2010 m. kovo 15 d., o atsakovas neįrodė, jog bankroto administratoriui apie ginčijamo sandorio sudarymą buvo žinoma daug anksčiau, sprendžia, jog įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą bankroto administratorius praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl praleistą ieškinio senaties terminą atnaujina.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana instituto pagrindu sandoris gali būti nuginčytas tik tuo atveju, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

40Pirmosios instancijos teismo išvados, jog UAB „Premium konsultacijos“ neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties, nes šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, suponuojantys ginčijamo sandorio būtinumą, taip pat nenustatyta, kad būtų įstatymu ar teismo sprendimu pagrįstos teisinės prievolės, įpareigojančios šalis sudaryti šį sandorį, apeliantas atskirai neginčija. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog actio Pauliana sąlyga, kad ieškovo įmonė neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, yra įrodyta ir nustatyta pagrįstai, todėl atskirai dėl to nepasisako.

41Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino įrodyta ir aplinkybę, jog sudarius ginčijamą sandorį, atsirado ieškovo turto ir turtinių įsipareigojimų disproporcija ir tai nulėmė ieškovo kreditorių teisių pažeidimą sutarties sudarymo metu. Tokią išvadą teismas padarė, pripažindamas, jog ginčo objektų – laikinų kilnojamųjų statinių kaina neatitiko rinkos kriterijų ir buvo neobjektyvi, bei atmesdamas atsakovo argumentus, jog buvo parduotas verslas, t. y. buvo parduodamas ne kilnojamas turtas, kaip sutarties dalykas, o su jų buvimo vieta susieti kilnojamieji nameliai, esantys pasienio ruožuose ir Marijampolės automašinų turguje.

42Anot apelianto, pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos patvirtina, jog kilnojamieji nameliai buvo siejami su jų buvimo vieta, be to, jie buvo parduoti, kaip verslas. Apeliantas pažymi, kad ginčo sandorio dalykas yra 9 laikinieji statiniai, esantys pasienio ruožuose, ir 2 laikinieji statiniai, esantys Marijampolės automašinų turguje, o pasienio kontrolės punktai ir automobilių turgus yra itin pelningos ir pasižyminčios dideliu klientų srautu draudimo sutarčių platinimo vietos, dėl šių prekybos taškų draudimo rinkoje visada vyravo itin didelė konkurencija tarp draudimo sutarčių platintojų. Todėl, anot apelianto, ieškovas, įsigydamas šiuos prekybos taškus, investavo į savo ūkinės – komercinės veiklos plėtrą, t. y. sudarė įmonės veiklą atitinkantį sandorį. Faktą, jog nameliai buvo įsigyti, juos siejant su jų buvimo vieta, pasak apelianto, patvirtina ir tai, kad ginčo sandoryje nėra nurodyti namelių inventoriniai numeriai, plotas, pagaminimo laikas ar kitokie individualūs požymiai.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sandorio nuostatas, taip pat sandorio objekto (laikinų namelių) pobūdį, sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovas įsigijo statinius, nesietinus su jų buvimo vieta. Pažymėtina, kad pačiame sandoryje šalys nesusitarė dėl žemės, ant kurios nurodytose vietovėse buvo dislokuoti kilnojamieji namukai, nuomos teisės, nei kitokios teisės naudotis minėta žeme. Byloje esantys įvairių savivaldybių administracijų raštai patvirtina, jog ieškovui niekada nebuvo išduoti leidimai statyti laikinuosius statinius atitinkamų savivaldybių teritorijose (19, 21, 23, 25, 27, 29 b. l., 2 t.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog buvo įsigyjami laikini nameliai, kurie gali būti kilnojami iš vienos vietos į kitą, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog pagal ginčijamą sandorį įsigyti nameliai, nors ir nurodant jų buvimo vietą, nebuvo siejami su jų buvimo vieta ir kad jie buvo parduoti ne kaip visuma (verslas), o kaip atskiri objektai.

44Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, jog nutartyje visiškai nepasisakyta dėl ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų. Nurodo, kad byloje yra duomenų, įrodančių, jog ieškovas planavo vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą ir tam tikslui įsigijo namelius. Pasak apelianto, byloje pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, jog įmonė generavo nemažas pajamas iš šios veiklos ir pajamos buvo realios, už draudimo tarpininkavimą ieškovas 2005 metais gavo net 664 205 Lt pajamų, 2004 metais - 94 228 Lt pajamų. Apelianto teigimu, šiuos faktus patvirtino ir liudytojas ieškovo direktorius P. Ž. .

45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovo 2004 m. balanso aiškinamajame rašte nurodyta informacija apie gaunamas pajamas iš draudimo tarpininkavimo veiklos (40 b. l.) neįrodo, jog šios pajamos buvo gautos būtent vykdant veiklą įsigytuose nameliuose. Pagrindą abejoti apelianto teiginiu, kad nameliai buvo įsigyti, siekiant juose vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą, sudaro aplinkybė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas dar iki pavedimo sutarties tarp šalių sudarymo (11, 25 b. l., 1 t.). Byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas nemokėjo statinių išlaikymo išlaidų, taip pat sudaro pagrindą abejoti, jog ieškovas, įsigydamas namelius, įsigijo verslą (42 b. l., 1 t., 17 b. l., 2 t.). Nors UAB „Baltikums konsultacijos“ 2006 m. lapkričio 27 d. pranešimas, adresuotas vieninteliam akcininkui (52 b. l., 1 t.), buvo surašytas tik po kelių metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo, tačiau jame nurodytos aplinkybės, kad aptariamuose statiniuose veikla nevykdoma, nameliai neeksploatuojami ir nenuomojami, jie uždaryti ir langai apsaugoti, taip pat vertintinos, kaip įrodančios, jog šiuose nameliuose veikla nebuvo vykdoma.

46Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčijamu sandoriu kilnojamieji objektai buvo nupirkti vidutiniškai už 172 727 Lt kiekvienas, kad atsakovas ginčijamus objektus 2001 m. įsigijo vidutiniškai už 15 500 Lt (vienas vnt.), 2007 m. ginčo objektas parduotas už 5900 Lt (Marijampolės automobilių turguje) tretiesiems asmenims (74-81 b. l., 1 t.), padarė išvadą, jog statinių kaina neatitiko rinkos kriterijų ir buvo neobjektyvi. Taip pat iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, 2004 m. kovo 29 d. buvusią vieno namelio vertę nustatė, įvertinęs tai, kad atsakovas ginčijamus namelius 2001 m. įsigijo už ne daugiau, kaip 15 000 Lt (vieno vnt. vertė), bei pritaikęs ilgalaikio turto (statinių) nusidėvėjimo normatyvus (8 metai – 12,5 proc. per metus) (Pelno mokesčio įstatymo redakcijų, galiojusių nuo 2001 m. gruodžio 20 d. iki 2004 m. balandžio 24 d., 1 priedėlis).

47Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų (pirkimo – pardavimo sutarčių, apmokėjimą už įsigytus namelius įrodančių dokumentų ir pan.), įrodančių, jog 2001 m. atsakovas ginčo namelius įsigijo kainą, ne didesnę kaip 15 000 Lt (kiekvieno namelio). Byloje pateikti internetiniame tinklalapyje patalpinti straipsniai (15, 48-51 b. l., 1 t.) neturi jokios įrodomosios vertės, nustatant ginčo namelių vertę, nes juose yra pateikta subjektyvi straipsnius rašančių autorių nuomonė, be to, jie paremti statistiniais duomenimis. Taip pat nėra pateikta duomenų, įrodančių, jog straipsnių autoriai turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Nėra pagrindo vadovautis ir www.mobilusnameliai.lt internetiniame tinklalapyje pateiktomis namelių kainomis (122-125 b. l., 1 t.), nes jos nustatytos 2012 m. balandžio 20 d., be to, nėra duomenų, įrodančių, jog šios kainos yra paremtos oficialiai nustatytomis rinkos vertėmis ar nustatytos nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų.

48Teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinant ginčijamu sandoriu įsigytų namelių kainos atitikimą rinkos kriterijus ir objektyvumą, nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis byloje pateiktų sandorių, kurių pagrindu ieškovas perpardavė ginčijamu sandoriu įsigytus namelius tretiesiems asmenims, įkainojimais. Jie gali būti vertinami tik kaip duomenys, leidžiantys suabejoti ginčijamo sandorio kainos neobjektyvumu ir nepagrįstumu, tačiau jais remiantis nustatyti, kokia buvo reali ginčijamu sandoriu parduodamų namelių rinkos vertė, negalima. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog jei ir būtų nustatyta, jog su ieškovu pagal 2005 m. kovo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo visiškai atsiskaityta, šio sandorio kaina neturėtų įtakos, nustatant ginčijamu sandoriu įsigytų namelių realią vertę, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti minėta sutartimi nustatyta 7 laikinų statinių (namelių) kaina, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.

49Teisėjų kolegija sprendžia, jog nesant byloje objektyvių įrodymų (atsakovo 2001 m. sudarytų ginčo namelių įsigijimo dokumentų, iš kurių būtų matyti turto kaina; ekspertų ar turto vertintojų išvadų dėl namelių rinkos vertės ginčijamo sandorio sudarymo metu; turto vertinimo ataskaitų ar kitokių duomenų), leidžiančių nustatyti namelių vertę, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu, yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas 2004 m. kovo 29 d. ieškovo įsigytų namelių vertę nustatė, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Netinkamai nustatęs 2004 m. kovo 29 d. ieškovo įsigytų namelių realią vertę, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo spręsti, ar nagrinėjamu atveju yra įrodyta actio Pauliana sąlyga, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo įmonės kreditorių teises, kad šiuo sandoriu sumažėjo ieškovo mokumas ar jo turto apimtis.

50Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog paaiškėjus, kad ginčijamu sandoriu ieškovo kreditorių teisės nebuvo pažeistos, faktas, jog pagal CK 6.67 straipsnio 6 punktą, nagrinėjamu atveju taikoma nesąžiningumo prezumpcija, kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise turintis mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų, nebeturėtų teisinės reikšmės.

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sandoriu įsigytų namelių vertę nustatė nepagrįstai, vadovaudamasis netinkamais duomenimis, kad šios aplinkybės neišsiaiškinus, nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, negalima, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai. Kadangi pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

53Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. kovo 15 d. civilinėje byloje Nr.... 6. Nr. 008-PP-2004, kuria atsakovas ieškovo nuosavybėn perleido 11 laikinų... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį... 8. Teismas pripažino, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią... 9. 2005 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyta 7 laikinų statinių... 10. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčijama sutartimi buvo parduodamas... 11. Teismas sprendė, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties,... 12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas su... 13. Atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratoriui apie ginčijamo sandorio... 14. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo... 15. Nustatęs, jog ginčo turtas yra perleistas tretiesiems asmenims ir todėl... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atsakovas BADB „Baltikums draudimas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 20. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 22. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 24. Ieškinį dėl 2004 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.... 25. Teisę ir pareigą reikšti ieškinius įmonės bankroto bylą... 26. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko... 27. Šioje byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 29 d. tarp atsakovo UADB „Baltikums... 28. Byloje yra pateikta: 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis,... 29. Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi pripažino negaliojančia... 30. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog bankroto administratorius apie... 31. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas bankroto bylą... 32. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto (redakcija,... 33. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos... 34. Iš teismo nutarties, kuria UAB „Premium konsultacijos“ iškelta bankroto... 35. Anot apelianto, ieškovo bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį... 36. 2009 m. gruodžio 22 d. Šį argumentą apeliantas įrodinėja, vadovaudamasis... 37. Teisėjų kolegija minėto Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m.... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo, jog... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana instituto pagrindu sandoris gali... 40. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog UAB „Premium konsultacijos“... 41. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino įrodyta ir... 42. Anot apelianto, pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos patvirtina, jog... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sandorio nuostatas, taip pat sandorio... 44. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, jog... 45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovo 2004 m. balanso... 46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčijamu sandoriu... 47. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų (pirkimo –... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinant ginčijamu sandoriu įsigytų... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nesant byloje objektyvių įrodymų... 50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog paaiškėjus, kad ginčijamu sandoriu... 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir...