Byla 3K-3-15/2014

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios viešosios įstaigos „Kiparisas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Kiparisas“ ieškinį atsakovams B. P. (V.), uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių pagal lizingo sutartį įsigyto daikto pagerinimo, atlikto po sutarties nutraukimo, išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas BVšĮ ,,Kiparisas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. P. (V.) 107 107,44 Lt žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovą UAB „Swedbank lizingas“ grąžinti pagal sutartis su UAB „Efiko“ (įrengta apsauginė ir gaisro signalizacija, išvedžioti kompiuteriniai bei telefono tinklai) ir UAB „Adrijus“ (įsigyta ir patalpose išklota kiliminė danga) sumontuotus ir įrengtus daiktus – prekes arba atlyginti jų vertę – 8156 Lt ir 17 719 Lt, iš viso 25 875 Lt; atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ grąžinant sumontuotus ir įrengtus daiktus – prekes arba atlyginant jų vertę – 25 875 Lt, priteisti iš atsakovės B. P. (V.) 27 057,86 Lt žalą; atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atsisakius tenkinti reikalavimą grąžinti sumontuotus ir įrengtus daiktus – prekes arba atlyginti jų vertę – 25 875 Lt – priteisti iš atsakovės B. P. (V.) iš viso 52 932,86 Lt žalą už sumontuotus ir įrengtus daiktus–prekes; priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisti iš atsakovės B. P. (V.) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisti iš atsakovų UAB „Swedbank lizingas“ ir B. P. (V.) bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi jam iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“ (nutartis įsiteisėjusi). Administratorė nustatė, kad ieškovas su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. birželio 10 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT083214 (toliau – ir Sutartis, Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovas perėmė administracines patalpas, esančias ( - ). Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. spalio 26 d. Sutartį vienašališkai nutraukė, tačiau atsakovė B. P. (V.) (įmonės direktorė) jau po jos nutraukimo, be atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ raštiško sutikimo, pagerino patalpų būklę, t. y. už 129 600 Lt iš UAB „Vakarų Megrame“ nupirko ir sumontavo plastikinius langus, duris, palanges, taip pat 2009 m. lapkričio 27 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. sutarčių su UAB „Efiko“ pagrindu patalpose įrengė apsauginę ir gaisro signalizaciją, išvedžiojo kompiuterinius bei telefono tinklus už 30 057,92 Lt, 2009 m. gruodžio 16 d. sutarties su UAB „Adrijus“ pagrindu įsigijo ir patalpose išklojo kiliminę dangą už 33 990,83 Lt. Kadangi įmonėje jau nuo 2009 m. vasario mėn. nebuvo mokami atlyginimai darbuotojams, įmonė turėjo daug kitų kreditorių, tai atsakovės B. P. (V.) elgesys laikytinas neapdairiu, nerūpestingu. Be to, pagal Sutarties 4.3 ir 4.3.2 punktus ieškovas galėjo be išankstinio raštiško atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sutikimo atlikti tik tokius pagerinimus, kurie palengvina turto naudojimą ir kurie gali būti atskirti nuo turto, nepadarius jam žalos.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės B. P. (V.) ieškovui BVšĮ ,,Kiparisas“ 134 165,30 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 3683 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 25 875 Lt sumontuotų ir įrengtų daiktų vertę, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 776 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas, nustatęs, kad nors ieškovo skolos buvo 602 224,05 Lt, iš jų 149 336,13 Lt – darbuotojams, tačiau atsakovė B. P. (V.), žinodama apie įmonės sunkią finansinę padėtį, 2009 m. spalio 2 d. su UAB „Vakarų Megrame“ sudarė sutartį, pagal kurią ši įmonė pagamino ir lizinguojamame pastate sumontavo langus, duris, palanges už 107 107,44 Lt be PVM, konstatavo, jog atsakovė savo valdomos įmonės ir kreditorių atžvilgiu veikė nesąžiningai, neprotingai ir neteisėtai, įmonei ir jos kreditoriams padarė žalą, kuri iš jos priteistina CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

11Teismas, remdamasis atsakovės B. P. (V.) paaiškinimais bei liudytojo A. K., vykdžiusio darbus, parodymais, konstatavo, kad atsakovės ir UAB „Efiko“ 2009 m. lapkričio 27 d. sudarytos sutarties pagrindu apsauginė ir priešgaisrinė signalizacija už 13 271,01 Lt be PVM, o 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties pagrindu – vidaus kompiuteriniai ir telefoniniai tinklai už 11 570,25 Lt be PVM buvo sumontuoti pastate, esančiame ( - ). O pastato, esančio ( - ), adresas nurodytose sutartyse ir darbų perdavimo aktuose bei kituose dokumentuose buvo nurodytas per klaidą.

12Teismas, įvertinęs liudytojo A. K. paaiškinimus bei UAB „Efiko“ pažymą, konstatavo, kad, nepadarant žalos lizinguotam pastatui, galėjo būti atskirta ir ieškovui grąžinta dalis apsauginės priešgaisrinės, kompiuterinės–telefoninių tinklų įrangos už 8156 Lt be PVM. Tačiau atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, nelaukdamas bylos pabaigos, nuosavybės teises į pastatą su šia įranga perleido trečiajam asmeniui. Teismas nurodė, kad ši įranga ieškovo BVšĮ ,,Kiparisas“ iš esmės nebuvo pradėta naudoti, todėl konstatavo, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl ieškovui iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priteisė 8156 Lt (CK 6.38 straipsnis, 6.501 straipsnio 2 dalis). Teismas, konstatavęs, kad įrenginių, kurie negali būti atskirti be žalos nuo patalpų įrengimo, vertė – 16 685,26 Lt, šią sumą pripažino neteisėtais atsakovės B. P. (V.) veiksmais padaryta žala ir ją priteisė iš atsakovės (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

13Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui kiliminės dangos grąžinimas natūra nebuvo galimas, iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui priteisė jos vertę – 17 719 Lt (CK 6.38 straipsnis, 6.501 straipsnio 2 dalis). Šios kiliminės dangos įrengimo kaštus – 10 372,60 Lt – teismas pripažino atsakovės B. P. (V.) neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta žala (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 12 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui BVšĮ ,,Kiparisas“ priteista 25 875 Lt turto pagerinimo išlaidų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos ir šį reikalavimą atsakovui atmetė; priteisė iš atsakovės B. P. (V.) ieškovui BVšĮ ,,Kiparisas“ 25 875 Lt žalos atlyginimą ir iš jos ieškovui priteisto 134 165,30 Lt žalos atlyginimo bendrą sumą padidino iki 160 040,30 Lt; panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ valstybei priteista 776 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės B. P. (V.) valstybei 776 Lt ir iš jos valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą padidino iki 4459 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15Dėl ginčo patalpų pagerinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sutarties 4.3, 4.3.2, 4.2 punktų nuostatas, sutiko su UAB „Swedbank lizingas“ argumentais, jog ieškovas, investuodamas šias lėšas, prisiėmė visą riziką dėl padarinių, galinčių kilti atlikus tokius veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovas nėra pateikęs ieškinio dėl Sutarties ar konkrečių jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

16Byloje nėra ginčo, kad UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui nedavė raštiško sutikimo pagerinti jam priklausančių patalpų būklę, o ieškovas dėl tokio sutikimo į atsakovą iš viso nesikreipė, kad ieškovas lizingo davėjui pagal Sutartį nėra sumokėjęs nė vienos įmokos, kad pirmiau nurodytos investicijos atliktos jau po to, kai UAB „Swedbank lizingas“ buvo pareikalavęs, kad ieškovas VšĮ ,,Kiparisas“ sumokėtų skolą, ir įspėjęs apie Sutarties nutraukimą bei vienašališkai nutraukęs Sutartį ir pranešęs apie tai ieškovui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad teisingi UAB „Swedbank lizingas“ argumentai, jog teismas be pagrindo nusprendė, jog dalį atliktų investicijų – 25 875 Lt, ieškovui BVšĮ ,,Kiparisas“ privalo atlyginti atsakovas – lizingo davėjas UAB „Swedbank lizingas“ (CPK 185 straipsnis).

17Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojų A. K. ir J. K. paaiškinimai, rašytiniai įrodymai – UAB „Efiko“ pažyma, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą, nepatvirtina išvados, jog, nepadarant žalos lizinguotam pastatui, iš viso galėjo būti atskirta ir ieškovui grąžinta dalis apsauginės priešgaisrinės, kompiuterinės–telefoninių tinklų įrangos už 8156 Lt be PVM. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos medžiaga nepaneigia UAB „Swedbank lizingas“ argumentų, jog, atskyrus sumontuotą įrangą nuo turto, pastarajam būtų padaryta žala. Dėl to pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš UAB „Swedbank lizingas“ 25 875 Lt už ginčo patalpų pagerinimą.

18Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendrovės lėšų panaudojimas įmonėje esant sunkiai finansinei padėčiai traktuotinas kaip atliktas akivaizdžiai pažeidžiant šio asmens interesus ir yra neteisėtas, todėl 25 875 Lt ieškovui BVšĮ ,,Kiparisas“ priteisti iš atsakovės B. P. (V.) kaip žalos atlyginimas, nuo šios sumos taip pat priteista ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų (CK 2.87, 6.246 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas tenkintas visiškai.

211. Dėl CK 4.2, 4.4 straipsnių. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė fakto, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Efiko“ pažymoje išvardyta įranga yra tik fiziškai pritvirtinta prie turto, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.501 straipsnio 1 ir 2 dalis, neaiškindamas ir netaikydamas jų kartu su CK 4.2 straipsnio 5 dalies ir 4.4 straipsnio 1 dalies (daiktinės teisės) nuostatomis.

22Kasatoriaus vertinimu, 2011 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Efiko“ pažymoje išvardyti daiktai, kurie yra fiziškai pritvirtinti prie turto, neprarado savo individualių požymių, nes: 1) šie daiktai išlaiko savo individualias savybes, dėl kurių jie akivaizdžiai yra skirtingi nuo turto, t. y. nėra susiję tiek techniškai, tiek funkciškai (pvz., lauko sirena, vidinė sirena, PIR judesio detektorius, optinis dūmų detektorius, temperatūros detektorius, telekomunikacinė spinta ir daugelis kitų įrenginių nėra tie daiktai, be kurių turtas negalėtų egzistuoti ir būti naudojamas kaip nekilnojamasis turtas pagal savo paskirtį ir tikslą; 2) UAB „Efiko“ pažymoje išvardyti daiktai atskiriami nuo tos pačios rūšies daiktų, nes, juos perkant, kiekvienam iš jų UAB „Efiko“, išrašydamas PVM sąskaitą–faktūrą, suteikė individualius identifikacinius numerius, be kurių UAB „Efiko“ nebūtų galėjusi jų apskaityti ir nurašyti savo buhalterinėje apskaitoje; 3) pažymoje išvardyti daiktai gali būti taip pat lengvai fiziškai atskirti nuo turto, kaip ir buvo prie jo prijungti. Kasatoriaus teigimu, visos šios išvardytos sumontuotų daiktų savybės patvirtina, kad, remiantis CK 4.2 straipsnio 5 dalimi ir 4.4 straipsnio 1 dalimi, šie daiktai negali būti laikomi turto dalimis, nes išlaiko kilnojamiesiems daiktams priskirtas savybes, gali būti lengvai fiziškai atskirti nuo turto bei turi savo individualius požymius.

232. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Kasatoriaus teigimu, atsakovas atsiliepimuose ir apeliaciniame skunde, teigdamas tam tikras faktines aplinkybes, susijusias su daiktų atskyrimu nuo turto be žalos jam, nepagrindė to jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, priešingai, pateikė teismui rašytinius įrodymus, rėmėsi liudytojų, kurie turėjo ginčui išspręsti specialių žinių, parodymais, kuriais paneigė atsakovo nurodomas aplinkybes bei pagrindė savo įrodinėtinas aplinkybes, t. y. kad UAB „Efiko“ sumontuoti daiktai, UAB „Adrijus“ įrengta kiliminė danga gali būti atskirti be žalos turtui.

24Kasatorius pažymėjo, kad atsakovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, nenurodydamas jokios svarbios priežasties. Remiantis CPK 12 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, 177 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 186 straipsnio 2 dalimi, 246 straipsnio 2 dalimi, šalis, nevykdanti savo pareigos atvykti į teismo posėdžius ir teikti teismui paaiškinimus, sukelia sau neigiamus teisinius padarinius – šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, nurodyti procesiniuose dokumentuose, neįrodo, jog šalies pateiktos faktinės aplinkybės (atsikirtimai) egzistavo ar egzistuoja, nes nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais.

253. Dėl CK 6.221 straipsnio 3 dalies. Kasatoriaus teigimu, nors teismai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad sutartys su UAB „Efiko“ ir UAB „Adrijus“ bei sutarčių pagrindu atlikti po 2009 m. spalio 26 d. atsakovo vienašališko lizingo sutarties nutraukimo, Lietuvos apeliacinis teismas netaikė sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Kasatoriaus manymu, nutraukus Lizingo sutartį, sutarties sąlygos, susijusios su lizingo gavėjo teisėmis atlikti lizinguojamojo turto pagerinimus, tampa negaliojančiomis, o lizingo gavėjui po lizingo sutarties nutraukimo pagerinus tokį turtą, šalių ginčui išspręsti turi būti taikomos tik įstatymo nuostatos. Kasatoriaus teigimu, lizingo sutarties nuostatos dėl lizinguojamojo turto pagerinimo yra išvestinės sutarties sąlygos, kurios susijusios tik su šio turto naudojimu. Tinkamas ar netinkamas sąlygų laikymasis (ir apskritai jų buvimas ar nebuvimas lizingo sutartyje) nepakeistų lizingo sutarties esmės, t. y. šalys galėtų pasiekti sutartimi sutartą tikslą ir netinkamai vykdydamos sutarties sąlygas, susijusias su lizinguojamojo turto pagerinimu (ar net apskritai jų nesant).

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

271. Dėl nuomotojo leidimo pagerinti išsinuomotą daiktą. Atsakovo teigimu, šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nedavė sutikimo kasatoriui gerinti turtą. Visus pagerinimus ieškovas atliko savo rizika. Nuomotojo leidimo pagerinti išsinuomotą daiktą nebuvimas sukelia CK 6.501 straipsnyje nustatytus teisinius padarinius. CK 6.501 straipsnio 3 dalies taikymo prasme svarbu yra ne tai, kokio dydžio žala išsinuomotam daiktui gali būti padaryta, o faktas, jog tokios žalos apskritai gali kilti.

282. Dėl daikto pagerinimo sampratos. Atsakovas, nesutikdamas su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė daiktines teises reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai kilnojamuosius daiktus laikė nekilnojamojo turto pagerinimais, nurodė, kad teismas pagrįstai šalių kilusį ginčą sprendė ne pagal daiktinės teisės, o pagal sutarčių teisės taisykles (CK 6.501 straipsnis).

29Atsakovo teigimu, nekilnojamasis daiktas gali būti ir neretai yra pagerinamas naudojant kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką įrengimus ir pan.), todėl, sprendžiant klausimą, ar nuomininkas turi teisę reikalauti atlyginti nuomoto nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas, teisinę reikšmę turi ne tai, kokiu būdu turtas yra pagerinamas, o, ar atlikus pagerinimus, galima atskirti nuo išsinuomoto daikto be žalos jam.

303. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Nuomininkas privalo įrodyti ne tik daikto pagerinimui turėtų išlaidų dydį, bet ir tai, kad šiuos pagerinimus galima atskirti nuo išsinuomoto daikto nepadarant jam žalos. Šių aplinkybių kasatorius neįrodė, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad kasatoriaus reikalavimai atsakovui yra nepagrįsi.

31Atsakovas, nesutikdamas su kasatoriaus argumentu, kad jis savo pozicijos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nurodė, kad būtent kasatoriui teko pareiga įrodyti, jog tam tikri turto pagerinimai gali būti atskirti nuo turto, nepadarant jam žalos. Be to, įrodinėdamas savo teiginius, atsakovas, be kita ko, rėmėsi ir kasatoriaus teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. atsakovas nurodė apeliacinės instancijos teismui argumentus, kaip, atsakovo nuomone, turėtų būti vertinami byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir teismas su tokia pozicija sutiko.

32Atsakovo teigimu, tenkinus kasatoriaus prašymą leisti išsimontuoti iš turto tam tikrą įrangą, liktų ne tik įrangos tvirtinimo žymės, bet ir laidai, reikalingi šios įrangos funkcionavimui, todėl akivaizdu, jog, norėdamas atkurti turto būklę į tokią, kuri buvo prieš papildomos įrangos sumontavimą, atsakovas turėtų patirti papildomų išlaidų – atlikti turto remontą. Atsakovo teigimu, priklijuotos kiliminės dangos atskirti nuo buvusios grindų dangos be žalos pastarajai taip pat neįmanoma.

334. Dėl Lizingo sutarties nuostatų taikymo. Atsakovas, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais, kad, sprendžiant šalių kilusį ginčą, teismas negalėjo vadovautis Lizingo sutarties nuostatomis, nurodė, kad iš tiesų turto pagerinimai buvo atlikti jau po to, kai atsakovas vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį bei pareikalavo nedelsiant grąžinti turtą, tačiau šios aplinkybės turi reikšmę tik sprendžiant dėl kasatoriaus sąžiningumo ir apdairumo atliekant svetimo turto pagerinimus jau po sutarties, suteikiančios pagrindą šį daiktą valdyti ir naudotis, vienašalio nutraukimo. Iki daikto grąžinimo nuomotojui turi būti taikomos su daikto išlaikymu susijusios nuomos sutarties sąlygos – turtas atsakovui grąžintas tik 2010 m. balandžio 9 d., todėl iki šios dienos kasatorius bet kokius turto pertvarkymus ar pagerinimus galėjo daryti tik su atsakovo sutikimu.

34Atsakovo vertinimu, kasatoriaus pozicija dėl Lizingo sutarties nuostatų taikymo ar netaikymo yra ne tik nepagrįsta, bet ir nenuosekli, nes ieškinyje bei patikslintame ieškinyje kasatorius pats remiasi Lizingo sutarties 4.3 bei 4.3.2 punktų nuostatomis.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškelti teisės klausimai.

38Dėl turto pagerinimo po sutarties nutraukimo ir CK 6.221 straipsnio 3 dalies taikymo

39Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas nuomininkas turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas pagerintas. Nuomininko teisė į atlyginimą už daikto pagerinimą ginama, jei pagerinimas atliktas įstatymų nustatyta tvarka, nuomotojo leidimu. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

40CK 6.501 straipsnio 1 dalis yra dispozityvi, t. y. leidžianti sutartimi numatyti kitokį pagerinimams panaudotų išlaidų atlyginimą, išplečiant ar apribojant nuomininko teisę į šių išlaidų atlyginimą, ir atitinkamai nuomotojo pareigą jas atlyginti. Sutarties 4.3.2 punktas leido ieškovui VšĮ ,,Kiparisas“ be išankstinio atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sutikimo atlikti tik tokius pagerinimus, kurie palengvintų turto naudojimą ir kurie, nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, galėtų būti atskirti nuo turto nepadarius jam žalos. Sutarties 4.2.1 punktu šalys susitarė, kad turto pagerinimai, kurie yra neatskiriami nuo turto ir buvo padaryti be lizingo bendrovės išankstinio raštiško sutikimo, priklauso lizingo bendrovei ir jų vertė klientui neatlyginama. CK 6.221 straipsnis nustato sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, bet neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, kuri atsiranda dėl sutarties nevykdymo. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu sutarties sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šioje nuostatoje nedetalizuota, kokios tai sąlygos, bet nurodyta, kad sprendžiant dėl atitinkamos sutarties sąlygos galiojimo po sutarties nutraukimo turi būti atsižvelgiama į sąlygų esmę. Jeigu sutarties sąlygos susijusios su naudoti perduotu daiktu, tai šios sutarties sąlygos reikalautų, kad sutarties sąlygomis gavęs turtą ir jos galiojimo metu pagal sutarties reikalavimus naudojęs daiktą asmuo vykdytų daikto naudojimo sąlygas ir po sutarties nutraukimo tol, kol jis naudojasi daiktu, taip pat sąlygos galiotų atsiskaitymams, susijusiems su daikto naudojimu iki sugrąžinimo. Teisėjų kolegija pagal bylos aplinkybes daro išvadą, kad lizingo gavėjas, pagal sutartį gavęs daiktą ir jeigu po lizingo sutarties nutraukimo iš karto daikto negrąžina, tai naudotis daiktu turi teisę tik sutartyje nurodytomis sąlygomis, nes ir po lizingo sutarties nutraukimo naudojimosi lizingo objektu sąlygos taikomos iki daikto sugrąžinimo lizingo davėjui.

41Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties 4.3.2 punkto nuostatos dėl daikto pagerinimų ir 4.2.1 punkto nuostatos dėl atlyginimo už pagerinimus yra susijusios su daikto naudojimu. Sutartis buvo nutraukta 2009 m. spalio 26 d., o turtas grąžintas tik 2010 m. balandžio 9 d. Iki šio laiko daikto pagerinimai turėjo vykti pagal Sutarties sąlygas. Kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už pagerinimus turėjo būti sprendžiamas pagal tas atsiskaitymo už pagerinimus nuostatas, kurias nustatė Sutartis, nors ginčo metu ji ir buvo nutraukta. Teisėjų kolegija, atmesdama kasatoriaus argumentus, kad, nutraukus Lizingo sutartį, sutarties sąlygos, susijusios su lizingo gavėjo teisėmis atlikti lizinguojamojo turto pagerinimus, tampa negaliojančiomis, pažymi, jog, nutraukus Sutartį 2009 m. spalio 26 d., jos nuostatos dėl lizingo dalyko – turto, naudojimo pagrįstai buvo taikomos tol, kol grąžinamas lizingo dalykas (CK 6.221 straipsnio 3 dalis), t. y. iki 2010 m. balandžio 9 d. Taigi, sprendžiant šalių ginčą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, buvo teisinis pagrindas vertinti ir taikyti Sutarties nuostatas dėl turto pagerinimo ir jo išlaidų atlyginimo taisyklių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.501 straipsnio 1 dalies šiuo aspektu ir CK 6.221 straipsnio 3 dalies pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

42Dėl turto pagerinimų atskyrimo ir CK 4.2, 4.4 straipsnių taikymo

43Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.501 straipsnio 1 ir 2 dalis, neaiškindamas ir netaikydamas jų kartu su CK 4.2 straipsnio 5 dalies ir 4.4 straipsnio 1 dalies (daiktinės teisės) nuostatomis. CK 4.2 straipsnis nustato kilnojamojo daikto susiliejimo su nekilnojamuoju daiktu padarinius. Kilnojamasis daiktas, pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, praradęs savo individualias savybes, gali būti laikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Sprendžiant, ar kilnojamasis daiktas prarado savo individualias savybes, vertinama, ar jis dėl sujungimo su nekilnojamuoju daiktu neprarado savo esminių individualių požymių. Pagal CK 4.4 straipsnį individualiais požymiais apibūdinti laikomi daiktai, kurie vienais ar kitais būdais atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų. Šioje normoje vartojama nuostata dėl daikto atskyrimo nuo kitų vienarūšių daiktų suprantama kaip pagrindas atskirti ar išskirti jį nuo kitų vienarūšių daiktų, bet ne fiziškai atidalyti nuo kito kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto. Individualiais požymiais apibūdinami daiktai yra laikomi nepakeičiamaisiais (CK 4.3 straipsnio 2 dalis). Daiktas, neturintis individualių požymių, yra pakeičiamasis. Sprendžiant, ar tam tikri daiktai gali būti atskirti, t. y. fiziškai atidalyti kaip pakeičiamieji, svarbu vertinti pagal konkrečias įstatymų ar šalių sutarties nuostatas, kurios reglamentuoja daiktų ar jų dalių atskyrimo fizinio atidalijimo būdu sąlygas. Tokias sąlygas nustato CK 6.501 straipsnis dėl atliktų pagerinimų atidalijimo. Jos nustato, kad gali būti atidalijama, jei pagerinimus galima atskirti be žalos daiktui. Taigi kilnojamieji daiktai, sumontuoti nekilnojamajam daiktui pagerinti, yra atskiriami pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatytas atidalijimo sąlygas, o ne pagal CK 4.2, 4.3 ar 4.3 straipsnius, nes juose nereglamentuojamos pagerinimų atidalijimo sąlygos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.2, 4.4 straipsnių pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.

44Ar daiktai yra kito daikto dalis, sprendžiama pagal tai, ar pagerinimų metu nepakeičiamasis ar pakeičiamasis daiktas tapo neatskiriama nekilnojamojo daikto dalimi. Tik tada jo negalima atidalyti, t. y. fiziškai atskirti be žalos daiktui. Sprendžiant dėl pagerinimų atidalijimo tokiu būdu gali turėti reikšmės, kokia žala daroma dėl daikto dalies atskyrimo, ar dėl to reikia atlikti daikto remontą ar pertvarkymą, ar atskirtas daiktas išsaugo savo savybes ir ar jis gali būti panaudotas kitur. Jeigu pagerinimų darymo metu kilnojamieji daiktai sujungiami į vieną daiktą, sistemą ar junginį, o po to sumontuojami į nekilnojamąjį daiktą, tai turi būti įvertinama, kad atskyrimo metu dėl atskirų komponentų atidalijimo gali būti daroma žala visai sistemai, kuri tarnauja nekilnojamajam daiktui (pvz., šildymo, vėdinimo, elektros, kanalizacijos, nuotekų šalinimo, melioravimo, apsaugos, signalizacijos ar kt.). Atskiri daiktai gali būti panaudoti pertvaroms, grindims, sienoms įrengti ar tvarkyti, o juos atidalijant nors ir įmanoma fiziškai atskirti, bet gali būti daroma žala tiek atskiriamajam, tiek atskirtajam daiktui. Įvertinęs tokias aplinkybes teismas pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, 4.2, 4.4 straipsnius sprendžia, ar pagerinimų atskyrimas galimas be žalos daiktui. Nagrinėjamu atveju grindų dangos ir signalizacijos sistemų elementų kaip pagerinimų atskyrimas teismų pagrįstai įvertintas kaip neatitinkantis CK 6.501 straipsnio 1 dalies.

45Teismai byloje nustatė ir šalių neginčijama, kad UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui nedavė raštiško sutikimo pagerinti patalpų būklę, o ieškovas dėl tokio sutikimo į atsakovą nesikreipė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai nuomininkas pagerina daiktą be nuomotojo leidimo, tai bendroji taisyklė yra tokia, kad išlaidos, kurias nuomininkas patyrė pagerinus daiktą be nuomotojo leidimo, yra neatlyginamos, jeigu nuomotojas nesutinka jų atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalys). Jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti išlaidų, tokiu atveju teisiniai padariniai priklauso nuo to, ar pagerinimus galima atskirti, nepadarant žalos daiktui, ar ne. Jeigu pagerinimus galima atskirti, nepadarius žalos daiktui, tai juos nuomininkas gali pasiimti, o jeigu, nepadarius žalos daiktui, atskirti negalima, tai nuomotojas neprivalo atlyginti ir jų vertės. Be to, vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu pagerinimai daromi be nuomotojo sutikimo. Kasatoriaus teigimu, jis pagrindė, kad tiek UAB „Efiko“ sumontuoti daiktai, tiek UAB „Adrijus“ įrengta kiliminė danga gali būti atskirti be žalos turtui. Tačiau bylos medžiaga ir kasatoriaus argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad, atskyrus sumontuotą įrangą nuo turto, jam būtų padaryta žala, nes turtas būtų prastesnės būklės nei buvo prieš sumontuojant įrangą.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad turto pagerinimai, kurie yra neatskiriami nuo turto, buvo atlikti be atsakovo sutikimo, įvertinusi Sutarties nuostatas, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 25 875 Lt už ginčo patalpų pagerinimą.

47Dėl įrodymų vertinimo

48Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus atsakovui, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, yra abstraktūs, faktinio pobūdžio, tik pacituotos bendrosios įrodymų vertinimo nuostatos, nesusiejant jų su konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių nustatymu ir vertinimu. Dėl tokių argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. vasario 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 40,67 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatoriaus.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti iš ieškovo BVšĮ „Kiparisas“ (j. a. k. 301971547) 40,67 Lt (keturiasdešimt litų 67 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.