Byla 2A-490-1120/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ir atsakovo E. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2572-262/2018 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko netiesioginį ieškinį atsakovams E. T., G. L., J. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reklaminis informacijos centras“ (toliau – ir ieškovė) vardu kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. T., G. L., J. M. (toliau – ir atsakovai) ieškovės naudai 231 696,01 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Turto bankas nurodė, kad yra ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. P. (toliau – ir bankroto administratorius), antros eilės kreditorius su didžiausiu finansiniu reikalavimu (513 721,58 Eur). Bankroto administratoriui vengiant išieškoti žalą iš atsakovų, pareiškėjas reiškia netiesioginį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu.

93.

10Turto banko nuomone, atsakovas E. T. nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų. Visi atsakovai, būdami ieškovės dalyviais, elgėsi nesąžiningai, sudarydami 2008 m. vasario 14 d. paskolos sutartį su UAB „Auksinis ungurys“ (toliau – ir paskolos sutartis). Turto bankas pažymėjo, kad paskola suteikta nepasirūpinus užtikrinimo priemonėmis – neįkeistas joks paskolos gavėjo turtas, nėra laidavimo ar garanto. Be to, ieškovė ir UAB „Auksinis ungurys“ yra susijusios įmonės, kurios paskolos suteikimo metu buvo valdomos tų pačių fizinių asmenų (atsakovų). Sudarant paskolos sutarties pratęsimą (2012 m. rugpjūčio 2 d.) buvo akivaizdu, kad UAB „Auksinis ungurys“ turi mokumo problemų. Tuo metu abiejų įmonių akcininkai taip pat buvo tie patys (E. T. ir G. L.), kurie savo akcijas perleido praėjus trims savaitėms po paskolos sutarties pratęsimo. Paskolos sutarties pratęsimas prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą patvirtina, kad nebuvo jokių realių ketinimų atgauti paskolą.

114.

12Turto bankas pastebėjo, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2009 m. gegužės 28 d. patikrinimo akto matyti, kad 2008 metais ieškovė turėjo didžiulį įsiskolinimą valstybės biudžetui (be delspinigių skola siekė 1 233 621 Lt), tačiau nepaisydama to, ieškovė suteikė 800 000 Lt paskolą susijusiai įmonei be jokių užtikrinimo ir apdraudimo priemonių.

135.

14Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2015 m. liepos 28 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad prisijungia prie Turto banko pareikšto netiesioginio ieškinio.

156.

16Atsakovai atsiliepime prašė Turto banko netiesioginį ieškinį atmesti.

177.

18Atsakovai nurodė, kad iš ieškovės 2006–2008 m. balansų ir pelno ataskaitų matyti, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovė buvo moki. UAB „Auksinis ungurys“ 2006–2007 m. balansai ir pelno ataskaitos patvirtina, kad paskolos sutarties sudarymo metu ši bendrovė taip pat buvo moki. Pasak atsakovų, UAB „Auksinis ungurys“ mokumą patvirtina ir 2007 m. birželio 18 d. sudaryta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Minėta bendrovė nuo 2001 m. iki 2010 m. buvo vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri uždarose recirkuliacinėse sistemose augino ungurius ir juos eksportavo į Olandiją, Baltarusiją, Rusiją. Ieškovės vadovas E. T., elgdamasis kaip normaliai protingas vadovas, vienasmeniškai sudarė paskolos sutartį, kurią vėliau vienasmeniškai pakeitė, pratęsdamas paskolos grąžinimo terminą. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, UAB „Auksinis ungurys“ toliau siekia atiduoti paskolą, toliau tęsia verslo partnerių paiešką, niekam nepardavė nei pastatų, nei įrengimų, toliau moka 2,5 proc. dydžio palūkanas (paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs). Netiesioginis ieškinys pareikštas nesuėjus paskolos grąžinimo terminui pagal galiojančią paskolos sutartį. Be to, ieškovei priklauso 248 494 Eur vertės turtas, už patalpų nuomą ieškovė gauna nuompinigius.

198.

20Atsakovai taip pat nurodė, kad atsakovė J. M. jokių nesąžiningų veiksmų negalėjo atlikti, nes ieškovės akcijų ji nusipirko tik 2009 m. birželio 22 d. (t. y. praėjus daugiau nei metams po paskolos sutarties sudarymo). Ieškinyje nepagrįstai tvirtinama, kad atsakovai G. L. ir J. M. pritarė atsakovo E. T. veiksmams. Jis sutartis sudarė pagal savo kompetenciją vienasmeniškai.

219.

22Dublike Turto bankas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo suteikta labai didelė paskola, todėl jos apdraudimo reikalavimas tiesiogiai susijęs su apdairumo ir protingumo kriterijais, taikytinais įmonės valdymo organų ir dalyvių veiklai. Turto bankas taip pat nurodė, kad VMI nustatė, jog ieškovė 2003–2005 m. vykdė veiklą, kuria siekė nuslėpti mokesčius. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kad galimai tyčia buvo iškraipoma įmonės finansinė atskaitomybė, o paskolos sudarymo metu atsakovams tai buvo žinoma. Tai, kad buvo sumokėta nedidelė dalis palūkanų, Turto banko nuomone, nepanaikina atsakovų atsakomybės dėl padarytos žalos.

2310.

24Triplike atsakovai pastebėjo, kad Turto bankas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko E. T., kuris surinko ir įvertino visą įmanomą informaciją apie UAB „Auksinis ungurys“ ir galėjo pagrįstai bei protingai tikėtis, jog paskolos sutartis bus įvykdyta. Atsakovai pastebėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo nutrauktas.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2611.

27Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo E. T. 231 696,01 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė ir priteisė valstybei iš atsakovo E. T. 3 617 Eur žyminio mokesčio ir 12,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

2812.

29Teismas pažymėjo, kad paskolų suteikimas ar kreditavimas nebuvo ieškovės pagrindinė veikla. Be to, ieškovė ir UAB „Auksinis ungurys“ yra susijusios įmonės, nes paskolos sutarties sudarymo ir pratęsimo metu buvo valdomos tų pačių fizinių asmenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas preziumavo, kad šalys sudarydamos sandorius buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 7 punktas).

3013.

31Įvertinęs VMI 2009 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte nurodytą informaciją, teismas konstatavo, kad ieškovė, 2008 m. turėdama didelį įsiskolinimą valstybės biudžetui, jo nepadengė, o vietoje to paskolino 800 000 Lt UAB „Auksinis ungurys“. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį paskolos sutarties sudarymo metu, tokia sutartis apskritai neturėjo būti sudaryta. Paskolos sutarties pratęsimas taip pat negalėjo būti sudarytas, nes tuo metu abiejų šalių turtinė padėtis buvo bloga ir šalys apie tai žinojo.

3214.

33Teismas darė išvadą, kad dėl netinkamo ieškovės apskaitos tvarkymo 2003–2005 metais atsakomybė kyla atsakovui E. T., todėl 2008 metais suteikdamas neapdraustą paskolą susijusiam juridiniam asmeniui, nors pati ieškovė turėjo faktinę 1 233 621 Lt nepriemoką biudžetui (PVM, pelno mokestis), atsakovas E. T. pažeidė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartus. Teismas sprendė, kad šis atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje bei CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir dėl tokių jo veiksmų ieškovė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

3415.

35Teismas konstatavo, kad atsakovė J. M. nėra atsakinga už nepagrįstą paskolos sutarties sudarymą, nes ji ieškovės akcijas įgijo po šios sutarties sudarymo. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės įstatus, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Nenustatęs, kad kitiems atsakovams buvo žinoma apie paskolos sutarties ir jos pratęsimo sandorius, teismas konstatavo, kad kitiems atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.

36III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3716.

38Turto bankas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir 231 696,01 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines procesines palūkanas ieškovės naudai priteisti solidariai iš visų atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3916.1.

40Atsakovai, būdami juridinių asmenų dalyviais, elgėsi nesąžiningai, sudarydami paskolos sutartį bei jos pratęsimą. Paskola suteikta nepasirūpinus prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Aplinkybė, kad paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 6,5 proc. palūkanas nėra lygiavertė alternatyva paskolos užtikrinimo priemonėms.

4116.2.

42Paskolos sutarties šalys yra susijusios įmonės, kurios sutarčių sudarymo metu buvo valdomos tų pačių fizinių asmenų. Bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 31 d. rašte Turto bankui nurodė, kad įmonės savininkai pritarė paskolos sutarčiai. Atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinodami tiek vienos, tiek kitos įmonės finansinę situaciją, pritarė sprendimui suteikti paskolą bei pratęsti jos grąžinimą be užtikrinimo, taip iš esmės pablogindami ekonominę ieškovės būklę.

4317.

44Atsakovai atsiliepime prašo Turto banko apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai taip pat prašo lygiomis dalimis jiems priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovai nurodo, kad atsakovai G. L. ir J. M. neatliko jokių bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai G. L. ir J. M. būtų pritarę ir (ar) priėmę sprendimą dėl paskolos sutarties ar jos pratęsimo sudarymo. Atsakovas E. T. nepažeidė kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos vadovo verslo sprendimo taisyklės, nes prieš sudarydamas paskolos sutartį, surinko ir įvertino išsamią informaciją apie paskolos gavėją – UAB „Auksinis ungurys“. Taikyti užtikrinimo priemones nėra imperatyviomis teisės normomis nustatytas reikalavimas, todėl atsakovas E. T., sudarydamas paskolos sutartį, jokių pareigų ir imperatyvių normų nepažeidė.

4518.

46Atsakovas E. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl ieškinio tenkinimo panaikinti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4718.1.

48Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė atsakovų įrodymus. Be to, teismas neįvertino bankroto administratoriaus teismo posėdžių metu pateiktų rašytinių įrodymų, nenurodė, kodėl juos atmeta. Teismas nevertino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6188-560/2016, kuriuo ieškovei buvo priteista iš UAB „Auksinis ungurys“ 316 660,65 Eur paskolos suma. Vykdant šį sprendimą, buvo areštuotas minėtos bendrovės turtas. Teismas taip pat nevertino į bylą pateikto turto vertintojo 2018 m. vasario 17 d. akto, kuriame pateikta išvada, kad 2018 m. sausio 17 d. UAB „Auksinis ungurys“ turto rinkos vertė iš viso siekia 329 721 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai žalą, kurios ieškovė neturi (ji priteista iš UAB „Auksinis ungurys“ minėtoje byloje).

4918.2.

50Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti paskolos sutarties trūkumai (dėl nenumatytų užtikrinimo priemonių) nepagrindžia vadovo kaltės. Atsakovas E. T., sudarydamas paskolos sutartį, nepažeidė imperatyvių teisės normų ir pareigų. Tikslinė paskola buvo sudaryta tik atsakovui įvertinus UAB „Auksinis ungurys“ finansinę padėtį. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad UAB „Auksinis ungurys“ Paskolos sutarties sudarymo metu buvo moki. Ieškovė paskolos sutarties sudarymo metu taip pat buvo moki. Atsakovas E. T. nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. nėra UAB „Auksinis ungurys“ akcininkas, niekada nebuvo jos vadovu ar valdymo organo nariu.

5118.3.

52Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.67 straipsnį (nesąžiningumo prezumpciją), nes šio straipsnio taikymui ieškovei turėjo būti pareikšti kitų kreditorių reikalavimai, tačiau sudarant paskolos sutartį, kreditorių, kurių reikalavimai būtų nukreipti į ieškovę, nebuvo.

5319.

54Turto bankas atsiliepime prašo atsakovo E. T. apeliacinį skundą atmesti. Turto banko atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip Turto banko netiesioginis ieškinys bei apeliacinis skundas. Atsiliepime Turto bankas taip pat nurodo, kad paskola buvo suteikta nesurinkus objektyvios informacijos apie paskolos gavėją, neįvertinus galimos rizikos ir nesiėmus ją mažinančių priemonių (prievolių įvykdymo užtikrinimo).

5520.

56Atsakovai G. L. ir J. M. atsiliepime prašo tenkinti atsakovo E. T. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovo E. T. apeliacinis skundas. Atsiliepime papildomai nurodyta, kad paskolos sutartis buvo užtikrinta 6,5 proc. palūkanomis, o CK 6.870–6.880 straipsniai nenustato imperatyvaus reikalavimo paskolos sutartims taikyti turto įkeitimą, laidavimą ar garantiją.

5721.

58Ieškovės bankroto administratorius atsiliepime prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6122.

62Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6323.

64Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, priteisė bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Reklaminis informacijos centras“ 231 696,01 Eur žalos atlyginimą iš šios bendrovės buvusio vadovo ir akcininko E. T. Turto bankas apeliaciniame skunde nurodė, kad žala turėjo būti priteista solidariai iš visų atsakovų, o E. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis imperatyvių teisės normų ir vadovo pareigų nepažeidė, todėl žala iš jo priteista nepagrįstai. Be to, pasak E. T. teismas priteisė žalą, kurios nebuvo, nes 316 660,65 Eur paskolos suma ieškovei priteista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių.

65Dėl akcininkų atsakomybės

6624.

67Turto bankas apeliaciniame skunde prašo žalos atlyginimo solidariai ne tik iš vadovo, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, bet ir iš akcininkų, nes, jo teigimu, būdami juridinių asmenų dalyviais, jie elgėsi nesąžiningai, sudarydami paskolos sutartį bei jos pratęsimą.

6825.

69Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kita išimtis, kada akcininkas gali atsakyti CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, jei akcininkas perima valdymo funkciją, tada jam taikytina atsakomybė kaip de facto vadovui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės.

7026.

71Kasacinis teismas, aiškindamas akcininko atsakomybės sąlygas CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, yra nurodęs, kad dalyvis nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją. Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015). Todėl net akcininko balsavimas už žalingą sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime, nesant kitų aplinkybių, pagrindžiančių piktnaudžiavimo ribota atsakomybe faktą, nevertintinas kaip nesąžiningas ir nesukelia akcininkui atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje akcininkai nedalyvavo priimant sprendimus dėl ginčo sandorių, nebalsavo dėl šių klausimų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nėra įrodymų, kad akcininkai piktnaudžiavo ribota atsakomybe ar veikė kaip faktiniai vadovai, priešingai, byloje nustatyta, kad bendrovės vadovas, sudarydamas ginčo sandorius, veikė vienasmeniškai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kad bendrovės akcininkai vykdė valdymo funkciją ir turėtų atsakyti kaip faktiniai vadovai, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė solidariosios atsakomybės akcininkų atžvilgiu.

72Dėl vadovo atsakomybės

7327.

74Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė civilinę atsakomybę bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį už paskolos sandorio sudarymą ir vėlesnį jo pratęsimą. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad abu šie sandoriai yra teisėti, be to, paskolos suma yra priteista iš skolininko, todėl nėra ir vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos.

7528.

76Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas E. T. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje ir CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė, turėdama didelį įsiskolinimą valstybės biudžetui, jo nepadengė, o paskolino 800 000 Lt (231 696,01 Eur) susijusiai įmonei UAB „Auksinis ungurys“. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis negalėjo būti sudaryta, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį paskolos sutarties sudarymo metu. Teismas taip pat nurodė, kad paskolos sutarties pratęsimas taip pat negalėjo būti sudarytas, nes tuo metu abiejų šalių turtinė padėtis buvo bloga, vadovas apie tai žinojo. Teismas sprendė, kad paskolos sutartį ir jos pratęsimą sudaręs ieškovės vadovas neveikė išimtinai bendrovės interesais.

7729.

78Vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryši tarp veiksmų ir žalos. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad neteisėti vadovo veiksmai pasireiškė CK 2.87 straipsnyje ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje numatytų pareigų pažeidimu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse yra išvardytos bendrosios juridinio asmens organų narių pareigos (juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, apie tokias aplinkybes pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, nenaudoti juridinio asmens turto ar informacijos, kuri gaunama būnant juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, apie sudarytą sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, nedelsiant pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams). Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2008 m. birželio 21 d.) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas turi įstatymuose įtvirtintas ir fiduciarines pareigas bendrovei – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016.). Lojalumo pareiga – tai pareiga valdymo organams veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais (CK 2.87 straipsnio 2 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis). Rūpestingumo pareiga nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Be to, vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui, ištirti konkrečiam verslo sprendimui priimti reikšmingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015) bei pareigą saugoti įmonės turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015)

7930.

80Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė ir dėl vadovo kaltės formos – įtvirtinta taisyklė, kad vadovas atsako ne dėl bet kokio fiduciarinių pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).

8131.

82Nagrinėjamu atveju vadovo atsakomybė kildinama iš aplinkybės, kad vadovas, bendrovei esant faktiškai nemokiai, paskolino įmonės lėšas susijusiai įmonei, o vėliau šią paskolos sutartį pratęsė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vadovas veikė ne įmonės interesais sudarydamas šį paskolos sandorį ir jį pratęsdamas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad bendrovės akcininkai neprieštaravo šių sandorių sudarymui, taigi, bendrovės interesas galėjo būti pažeistas tik tuo atveju, jei vadovas sandorių sudarymo metu turėjo pareigą atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad veikimo bendrovės interesais pareigos, įtvirtintos Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties: įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą, laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų, kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo labiau įmonės finansinė būklė prastėja ir kuo daugiau skolų ji turi, tuo labiau didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės finansinei būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

8332.

84Taigi, spręsdamas dėl atsakovo E. T. fiduciarinių pareigų pažeidimo, teismas visų pirma turėjo vertinti ieškovės paskolos sutarties sudarymo ir jos pratęsimo metu buvusią finansinę padėtį. Teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ieškovės finansine padėtimi, buvusia paskolos sutarties sudarymo metu. Teismas, remdamasis VMI 2009 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu, tik nurodė, kad paskolos sudarymo metu ieškovė turėjo didelį įsiskolinimą valstybės biudžetui, o ieškovės vadovas apie tai turėjo žinoti.

85Dėl paskolos sutarties sudarymo

8633.

87Bylos duomenimis nustatyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2008 m. vasario 14 d. (I t., b. l. 14). Ieškovės mokestinis patikrinimas (už 2003–2005 m.) buvo pradėtas 2008 m. spalio 21 d. ir baigtas 2009 m. gegužės 28 d. (I t., b. l. 53). Su Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu, kuriame buvo ieškovei papildomai apskaičiuota 1 925 138,42 Lt (557 558,62 Eur) mokesčių ir su jais susijusių sumų, E. T. susipažino 2009 m. birželio 1 d. (I t., b. l. 66). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad E. T. Paskolos sutarties sudarymo metu (2008 m. vasario 14 d.) žinojo apie ieškovės turimus didelius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Byloje yra duomenys, jog ieškovės vadovas 2010 m. lapkričio 11 d. su VMI sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad ieškovės mokėtina suma į biudžetą yra 2 048 500 Lt (593 286,61 Eur) (I t., b. l. 189–190). Ieškovės 2008 m. balanse nurodyta, kad ieškovė turi turto iš viso už 3 367 864 Lt (975 400,83 Eur), o mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 835 722 Lt (242 041,82 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis iš esmės vien tik Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 28 patikrinimo aktu, negalėjo konstatuoti, kad ieškovė 2008 m. vasario 14 d. turėjo faktinę mokesčių 357 281,33 Eur nepriemoką biudžetui, taip pat negalėjo konstatuoti, kad apie ją ieškovės vadovui buvo žinoma jau 2008 m. vasario 14 d. Atitinkamai, nesant objektyvių duomenų apie 2008 m. vasario 14 d. buvusį nemokumą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad vadovas, sudarydamas ginčo sandorį, turėjo atsižvelgti į kreditorių interesus.

8834.

89Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės vadovas, suteikdamas paskolą be paskolos gavėjo UAB „Auksinis ungurys“ turto įkeitimo, trečiųjų asmenų laidavimo ar garantijos, pažeidė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartus. Įvertinus byloje esančius duomenis minėtai išvadai pritarti nėra pagrindo. Imperatyviomis teisės normomis nėra nustatyta pareiga skolinant susijusiai įmonei reikalauti paskolos gavėjo turto įkeitimo ar trečiųjų asmenų laidavimo ar garantijos, o ginčo paskolos sutarties sąlygos atitinka tokio tipo sutartims keliamus reikalavimus, nes paskolos sutartis yra atlygintinė.

9035.

91Paskolos sutarties 3.1–3.3 punktais paskolos gavėjas (UAB „Auksinis ungurys“) įsipareigojo kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę darbo dieną ieškovei mokėti 6,5 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos paskolos dalies (I t., b. l. 14). Be to, paskolos sutarties 3.5 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir nesumokėtas palūkanas ieškovei mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos gavėjas taip pat įsipareigojo iki visiško paskolos grąžinimo be raštiško ieškovės leidimo neišduoti laidavimo ar garantinių raštų tretiesiems asmenims (paskolos sutarties 3.6 punktas). Paskolos sutartyje taip pat buvo aptarta ir papildoma paskolos gavėjo atsakomybė, t. y., kai paskolos gavėjas pažeidžia nustatytą eilinių mokėjimų terminą, ieškovė turi teisę pareikalauti grąžinti visą paskolos sumą ir sumokėti palūkanas (paskolos sutarties 4.1 punktas), o ieškovei iškilus pagrįstų abejonių, kad paskola nebus grąžinta laiku, ieškovė turi teisę pareikalauti paskolos gavėjo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones (paskolos sutarties 4.2 punktas). Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovės vadovas, prieš priimdamas sprendimą dėl paskolos sutarties pasirašymo, nebuvo įvertinęs paskolos gavėjo mokumo. Paskolos gavėjas sandorio sudarymo metu turėjo turto už 3 226 234 Lt (934 381,95 Eur) ir 1 078 149 Lt (312 253,53 Eur) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 580 395 Lt (168 094,01 Eur) (I t., b. l. 41). Be to, atsakovas E. T. su kitais atsakovais į bylą pateikė UAB „Auksinis ungurys“ su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. birželio 18 d. sudarytą paramos sutartį, pagal kurią UAB „Auksinis ungurys“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gamybos bazės modernizacija pagal ES standartus“ (I t., b. l. 205–217). Paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovė perduoda minėtą paskolos sumą projektui „Gamybos bazės modernizacija pagal ES standartus“ (I t., b. l. 14). Taigi, ieškovės vadovas, prieš sudarydamas paskolos sutartį, be kita ko, susipažino su visa reikiama informacija ir dėl skolinamų lėšų panaudojimo. Įvertinus aplinkybę, kad vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas užtraukia jam civilinę atsakomybę tik jei kartu nustatoma tyčios ar didelio neatsargumo kaltės forma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad paskolos sudarymo epizode yra E. T. neteisėti veiksmai ir kaltė kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nepagrįstai taikė jam civilinę atsakomybę už paskolos sutarties sudarymą.

92Dėl paskolos sutarties pratęsimo

9336.

94Nustatyta, kad ieškovė ir paskolos gavėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė, kad paskola turi būti grąžinta iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., taip pat susitarė, kad palūkanų dydis bus 2,5 proc. (I t., b. l. 15). Be to, ieškovė ir paskolos gavėjas susitarė, kad paskolos sumą sudaro buvusi 800 000 Lt paskola ir nesumokėta 245 298,76 Lt palūkanų suma (iš viso 1 045 298,76 Lt). Byloje yra UAB „Auksinis ungurys“ 2012 m. balansas, iš kurio matyti, kad ši bendrovė 2012 m. turėjo 1 910 744 Lt (553 389,71 Eur) turto ir 1 497 161 Lt (433 607,80 Eur) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (I t., b. l. 47). Pagal ieškovės vadovo pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6190-640/2012 ieškovei iškelta bankroto byla (I t., b. l. 23). Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad paskolos sutarties pratęsimo metu (2012 m. rugpjūčio 2 d.) abiejų šalių finansinė padėtis buvo bloga.

9537.

96Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad paskolos sutarties pratęsimas taip pat neteisėtas, nes tuo metu abiejų šalių turtinė padėtis buvo bloga ir šalys apie tai žinojo, todėl pinigai turėjo būti panaudoti kreditorių reikalavimams patenkinti, o ne susijusiai įmonei finansuoti. Be to, E. T. ir G. L. savo akcijas perleido praėjus trims savaitėms po paskolos sutarties pratęsimo. Paskolos sutarties pratęsimas prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą patvirtina, kad nebuvo jokių realių ketinimų atgauti paskolą. Taigi, teismas sprendė, kad paskolos pratęsimas yra savarankiškas neteisėtas veiksmas, iš kurio gali kilti civilinė atsakomybė E. T. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nesiaiškino kitų civilinės atsakomybės sąlygų – ar sutarties pratęsimas sukėlė žalą, kokio dydžio žalą ir ar yra vadovo kaltė šiame epizode.

97Dėl bylos baigties

9838.

99Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisiškai aktualių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje nutartyje nurodytiems teisės normų pažeidimams pašalinti byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais aspektais.

10039.

101Atsižvelgiant į tai, kad visos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatant vadovo kaltę ir žalos faktą bei dydį, susijusios su 2012 m. rugpjūčio 2 d. atliktu paskolos sutarties pakeitimu (konkrečiai vadovo galimybės susigrąžinti paskolą tuo metu, kai buvo pratęstas paskolos terminas; teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteista paskolos suma iš paskolos gavėjo, reikšmė žalos dydžiui), pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10240.

103Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad jei pirmosios instancijos teismas padarytų išvadą, jog E. T. pažeidė fiduciarines pareigas, tai teismas, spręsdamas dėl ieškovei tokiais vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nustatydamas žalos dydį turėtų taip pat įvertinti faktinę aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6188-560/2016 iš UAB „Auksinis ungurys“ ieškovei priteisė 316 660,65 Eur sumą bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas (skolos išieškojimą vykdo antstolė Aistė Mikulėnienė, kuri UAB „Auksinis ungurys“ pritaikė turto areštą).

10441.

105Atsižvelgiant į tai, kad byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šiuo metu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nesprendžiamas. Šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

106Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

107Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) bankrutavusios... 7. 2.... 8. Turto bankas nurodė, kad yra ieškovės, atstovaujamos bankroto... 9. 3.... 10. Turto banko nuomone, atsakovas E. T. nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir... 11. 4.... 12. Turto bankas pastebėjo, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 13. 5.... 14. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2015 m. liepos 28 d.... 15. 6.... 16. Atsakovai atsiliepime prašė Turto banko netiesioginį ieškinį atmesti.... 17. 7.... 18. Atsakovai nurodė, kad iš ieškovės 2006–2008 m. balansų ir pelno... 19. 8.... 20. Atsakovai taip pat nurodė, kad atsakovė J. M. jokių nesąžiningų veiksmų... 21. 9.... 22. Dublike Turto bankas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo suteikta labai... 23. 10.... 24. Triplike atsakovai pastebėjo, kad Turto bankas nenurodė, kokius neteisėtus... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 11.... 27. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, kad paskolų suteikimas ar kreditavimas nebuvo ieškovės... 30. 13.... 31. Įvertinęs VMI 2009 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte nurodytą... 32. 14.... 33. Teismas darė išvadą, kad dėl netinkamo ieškovės apskaitos tvarkymo... 34. 15.... 35. Teismas konstatavo, kad atsakovė J. M. nėra atsakinga už nepagrįstą... 36. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 37. 16.... 38. Turto bankas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 39. 16.1.... 40. Atsakovai, būdami juridinių asmenų dalyviais, elgėsi nesąžiningai,... 41. 16.2.... 42. Paskolos sutarties šalys yra susijusios įmonės, kurios sutarčių sudarymo... 43. 17.... 44. Atsakovai atsiliepime prašo Turto banko apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai... 45. 18.... 46. Atsakovas E. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 47. 18.1.... 48. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių... 49. 18.2.... 50. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti paskolos sutarties trūkumai... 51. 18.3.... 52. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.67 straipsnį... 53. 19.... 54. Turto bankas atsiliepime prašo atsakovo E. T. apeliacinį skundą atmesti.... 55. 20.... 56. Atsakovai G. L. ir J. M. atsiliepime prašo tenkinti atsakovo E. T. apeliacinį... 57. 21.... 58. Ieškovės bankroto administratorius atsiliepime prašo apeliacinius skundus... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 61. 22.... 62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 63. 23.... 64. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi,... 65. Dėl akcininkų atsakomybės... 66. 24.... 67. Turto bankas apeliaciniame skunde prašo žalos atlyginimo solidariai ne tik... 68. 25.... 69. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK... 70. 26.... 71. Kasacinis teismas, aiškindamas akcininko atsakomybės sąlygas CK 2.50... 72. Dėl vadovo atsakomybės... 73. 27.... 74. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė civilinę... 75. 28.... 76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas... 77. 29.... 78. Vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik nustačius visas civilinės... 79. 30.... 80. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė ir dėl vadovo kaltės... 81. 31.... 82. Nagrinėjamu atveju vadovo atsakomybė kildinama iš aplinkybės, kad vadovas,... 83. 32.... 84. Taigi, spręsdamas dėl atsakovo E. T. fiduciarinių pareigų pažeidimo,... 85. Dėl paskolos sutarties sudarymo... 86. 33.... 87. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2008 m. vasario... 88. 34.... 89. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės vadovas,... 90. 35.... 91. Paskolos sutarties 3.1–3.3 punktais paskolos gavėjas (UAB „Auksinis... 92. Dėl paskolos sutarties pratęsimo... 93. 36.... 94. Nustatyta, kad ieškovė ir paskolos gavėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d.... 95. 37.... 96. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad paskolos... 97. Dėl bylos baigties... 98. 38.... 99. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 100. 39.... 101. Atsižvelgiant į tai, kad visos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės... 102. 40.... 103. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad jei... 104. 41.... 105. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduota pirmosios instancijos teismui... 106. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 107. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti...