Byla 2A-309-370/2018
Dėl ataskaitos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žalos atlyginimo (tretieji asmenys – ERGO Insurance SE, M. I., kredito unija „Nacionalinė kredito unija“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nexus LT“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS AUDITAS“, Š. G. dėl ataskaitos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žalos atlyginimo (tretieji asmenys – ERGO Insurance SE, M. I., kredito unija „Nacionalinė kredito unija“),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB ,,Nexus LT“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašė: 1) atsakovės UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010-08-30 atlikto žemės sklypo turto vertinimo ataskaitą pripažinti neteisinga ir neatitinkančia tikrovės; 2) priteisti iš atsakovų UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. 155 212,56 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės bankroto administratorė nurodė, kad vykdydama jai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) pavestas funkcijas, nustatė, jog 2010-09-20 ieškovė UAB ,,Nexus LT“ ir trečiasis asmuo KU ,,Nacionalinė kredito unija“ (toliau ir kredito unija) pasirašė paskolos sutartį Nr. 70215, kurios paskirtis – 1,68 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau ir žemės sklypas) pirkimas. KU ,,Nacionalinė kredito unija“ suteikė UAB ,,Nexus LT“ 156 400 Eur paskolą. UAB ,,Nexus LT“ 2010-09-21 pateikė KU ,,Nacionalinė kredito unija“ prašymą visą paskolos sumą, t. y. 156 400 Eur, konvertuoti į litus ir išmokėti 538 016 Lt tiesiogiai UAB ,,Emdera“ grynaisiais pinigais tam, kad būtų atsiskaityta už perkamą žemės sklypą pagal 2010-09-07 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DA-3414, kuria UAB ,,Emdera“ pardavė UAB ,,Nexus LT“ žemės sklypą už 600 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt pardavėja gavo iš pirkėjos prieš sutarties pasirašymą, o 570 000 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos.
  3. Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti turėjo būti įkeistas įsigyjamas sklypas, todėl buvo kreiptasi į turto vertintoją UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ dėl šio žemės sklypo įvertinimo. Atsakovė UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010-09-30 atliko žemės sklypo vertinimą, kurio tikslas – rinkos vertės nustatymas užstatui. Atsakovė nustatė, kad vertinamo turto vertė vertinimo dieną, t. y. 2010-08-30, nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 600 000 Lt. Remiantis turto vertinimo ataskaita buvo nustatyta ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kaina. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10/08-27a pasirašė UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ turto vertintojas Š. G., turto vertintojo asistentas K. T. ir įgaliotas asmuo V. N.. Ieškovės bankroto byloje patvirtintas 317 026,83 Eur dydžio BKU ,,Nacionalinė kredito unija“ finansinis reikalavimas.
  4. Ieškovės bankroto administratorės teigimu, turto vertinimo ataskaita yra neteisinga ir neatitinkanti tikrovės, atlikta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas, tik formaliai taikant arba visai netaikant reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintų Turto vertinimo metodikos 18, 19, 20, 27 punktuose. Kartu vertintojas nesilaikė jam keliamų etikos reikalavimų. Tuo atveju, jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo pareigas ir nustatę tikrąją įkeičiamo žemės sklypo vertę, ieškovė nebūtų gavusi 156 400 Eur dydžio paskolos, t. y. nebūtų prisiėmusi tokių įsipareigojimų, kurių negalėjo įvykdyti. Pasak ieškovės, žalos dydį sudaro skirtumas tarp tikrosios įkeisto turto vertės ir suteiktos paskolos, t. y. 155 212,56 Eur. Ieškovės teigimu, tarp atsakovo veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes nesant neteisingo turto vertinimo, nebūtų suteiktas kreditas, kuris buvo viena iš ieškovės nemokumo priežasčių. Solidariai su atsakove UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ yra atsakingas ir jos vadovas bei vienintelis akcininkas Š. G..
  5. Atsakovai UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų abejoti vertinimo ataskaitos teisingumu. Vien nurodomos aplinkybės, kad ieškovė neketino paskolos grąžinti ir (ar) jos negrąžinimo faktas savaime nepaneigia ataskaitos teisingumo. Vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė 2010-09-30 dieną, o joje pateikiami duomenys ir faktinė informacija yra surinkta iš įvairių šaltinių. Ieškovė, abejodama palyginamųjų sandorių kainomis, nepagrįstai siekia plečiamai aiškinti vertintojo pareigas ir prievoles, jas išplėsti iki eksperto pareigų, priskiriant jam pareigą abejoti oficialių įstaigų skelbiamais sandorių duomenimis.
  6. Atsakovai nurodė, kad vertinimas buvo atliktas ieškovės pageidavimu, jai svarstant galimybę sklypą įsigyti siekiant įrengti pramogų parką, o apie ketinimą įsigytą sklypą įkeisti, vertintojas apskritai nebuvo informuotas. Vertinimas siekiant įsigyti sklypą ir vertinimas siekiant jį įkeisti, yra skirtingo vertinimo atvejai, besiskiriantys tiek ribojančiomis prielaidomis, tiek ir atlygiu už vertinimą. Ieškovė, panaudojusi vertinimo ataskaitą ne pagal paskirtį, ir nesiekusi vertinimo patikslinti įkeitimo tikslu, veikė savo rizika. Ne vertintojo, o pačios ieškovės veiksmai, panaudojant vertinimo ataskaitą ne pagal paskirtį, bei negebėjimas vykdyti verslo plano nulėmė jos galbūt patirtą žalą. Akivaizdu, kad ieškovės bankrotą lėmė ne iš kredito unijos gautos lėšos, bet netinkamas jų panaudojimas.
  7. Be to, vertintojo nustatyta žemės sklypo vertė nereiškė ieškovės prievolės už tokią kainą pirkti žemės sklypą. Sandorio kaina nustatoma derybų procese šalių sutarimu.
  8. Atsakovai pažymėjo, kad sprendimą išduoti kreditą priėmė būtent kredito unija, kuri kreditą išdavė nesilaikydama paskolų išdavimo taisyklių, t. y. neįvertindama kredito gavėjos galimybių grąžinti paskolą, ieškovės vadovo kvalifikacijos ir profesionalumo bei ieškovės reputacijos, neįvertinusi verslo plano kokybės, nepareikalavusi piniginių srautų prognozės, o taip pat aplinkybės, kad paskolos dydis dešimteriopai viršijo nario pajinės įmokos sumą.
  9. Atsakovai pažymėjo, kad juridinio asmens UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir jo darbuotojo Š. G. solidari atsakomybė negalima, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, turto vertinimo įmonės darbuotojai, atlikę darbdavio pavedimą, nėra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai, nepaisant jų atliekamų funkcijų specifiškumo.
  10. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE palaikė atsakovų poziciją, prašė ieškinį atmesti. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės nurodyti argumentai ir įrodymai nepaneigia draudėjo žemės sklypo vertinimo ataskaitos teisingumo ir neįrodo ieškovei padarytos žalos bei draudėjo galimai atliktų neteisėtų veiksmų, vertinant žemės sklypą ir surašant jo rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Priešingai nei teigia ieškovė, paskolos išdavimą lėmė jos ir kredito unijos veiksmai, o draudėjo sudaryta žemės sklypo vertinimo ataskaita neturėjo jokios įtakos ieškovės sprendimui sudaryti paskolos sutartį, negalėjo nulemti ieškovei atsiradusių nuostolių. Taip pat nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2015-08-20, o pagal ERGO Taisyklių 2.1 punkte nustatytą draudžiamojo įvykio apibrėžimą po 2013-07-24 00:00 val. draudikui pateiktos pretenzijos nepatenka į draudimo apsaugą, suteikiamą atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi. Be to, ieškovės ieškinys dėl žalos, padarytos galimai neteisingu vertinimu, atlyginimo neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, numatytų ERGO Taisyklių 2.1 punkte. Tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad draudėjas sąmoningai nustatė didesnę rinkos kainą, nes siekė, kad ieškovė gautų didesnės vertės paskolą, ir tokiu būdu atliko neteisėtą veiką, šie jo veiksmai būtų laikomi nedraudžiamuoju įvykiu, t. y. nepatektų į draudimo apsaugą.
  11. Trečiasis asmuo M. I., buvęs UAB ,,Nexus LT“ vadovas, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad turto vertinimas buvo reikalingas, siekiant gauti kreditą, o turto vertintojo kandidatūra tenkino kredito uniją. Turto vertintojui pažeidus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas normas sąžiningai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti turto vertės nustatymą, iš jo turi būti priteisiama žala. Pažyma apie turto vertinimą lėmė, kad ieškovė galėjo įkeisti KU ,,Nacionalinė kredito unija“ įsigyjamą žemės sklypą ir taip užtikrinti kredito grąžinimą, todėl tarp turto vertinimo ir turto įkeitimo egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas žemės sklypą būtų įvertinęs mažesne verte, paskolos gavėja UAB ,,Nexus LT“ būtų privalėjusi ieškoti kito paskolos grąžinimo užtikrinimo būdo. Atsakovei netinkamai įvertinus žemės sklypą, ieškovei kilo finansinių nesklandumų, ji kredito įstaigai negalėjo grąžinti kredito, o ši, dėl netinkamo vertinimo, negalėjo realizuoti turto ir susigrąžinti paskolos lėšų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės BUAB „Nexus LT“ ieškinį atsakovams UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. tenkino iš dalies – ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 20 000 Eur dydžio žalos atlyginimą bei procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytą reikalavimą pripažinti atsakovės UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010-08-30 atlikto žemės sklypo turto vertinimo ataskaitą neteisinga ir neatitinkančia tikrovės, vertina ne kaip savarankišką reikalavimą materialios teisės prasme, o kaip byloje dėl žalos atlyginimo nustatinėtiną aplinkybę, nes turto vertinimo ataskaitos pagrįstumas, teisingumas ir atitikimas teisės aktų reikalavimams yra reikšmingas atsakovų veiksmų teisėtumui / neteisėtumui nustatyti.
  3. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė su atsakove UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“

    42010-08-27 sudarė turto vertinimo sutartį Nr. 10/08-27a, ja atsakovė įsipareigojo įvertinti M. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio paskirtis žemės ūkio, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 1,68 ha, esantį ( - ) (žemės sklypas ir (arba) turtas). Sutartyje nebuvo sutarta, kokiu tikslu yra atliekamas turto vertinimas. Turto vertinimo sutarties pagrindu atsakovė atliko turto vertinimą ir pateikė 2010-08-30 turto vertinimo ataskaitą Nr. 10/08-27a, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo vertė 2010-08-30 buvo 600 000 Lt. Išvadą dėl turto vertės vertintojas suformulavo remdamasis rinkos duomenų analize, paremta turto rinkos konjunktūra vertinimo dieną, t. y. 2010-08-30. UAB ,,Emdera“ ir ieškovė 2010-09-07 sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Emdera“ pardavė ieškovei žemės sklypą už 600 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt pardavėja gavo iš pirkėjos prieš sutarties pasirašymą, o 570 000 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 4 100 Lt. 2010-09-14 ieškovė kredito unijai pateikė prašymą išduoti paskolą žemės sklypui pirkti. Prie prašymo buvo pridėta 2010-09-07 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, UAB ,,Nexus LT“ 2010-06-30 balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, verslo planas bei Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 10/08-27a. Ieškovė ir KU ,,Nacionalinė kredito unija“ 2010-09-20 pasirašė paskolos sutartį Nr. 70215, kurios paskirtis – žemės sklypui pirkti; paskolos suma – 156 400 Eur. Šios sutarties pagrindu 2010-09-21 žemės sklypui įregistruota hipoteka. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.

  4. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti atsakovų UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. neteisėtus veiksmus, kaip jie suprantami CK 6.246 straipsnio prasme, t. y. kad atsakovai, būdami savo srities profesionalais, netinkamai nustatė vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę, tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  5. Teismas kritiškai vertino atsakovų argumentus, jog turto vertintojas nebuvo informuotas apie ketinimą vertinamą sklypą įkeisti, todėl nustatė tik žemės sklypo vertę vertinimo dieną, t. y.

    52010-08-30. Tokią atsakovų versiją, teismo vertinimu, paneigia tai, kad žemės sklypo pirkimo–pradavimo sandoris buvo sudarytas netrukus po vertinimo, t. y. 2010-09-07, o paraiška kreditui gauti buvo pateikta 2010-09-14, prie kurios buvo pridėtas UAB ,,Nexus LT“ verslo planas, jame nurodant, kad prašoma paskolos suma (540 000 Lt) bus skirta įsigyti žemės sklypą, sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2010-09-07 ir kad žemės sklypas įvertintas turto vertintojų UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010-08-30. Tai, kad atsakovams buvo žinoma apie ieškovės ketinimus įkeisti vertinamą žemės sklypą, teismo vertinimu, patvirtina ir vertinimo ataskaitos 1. 6. skyrius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turto vertinimą užsakė ne tik siekiant sužinoti jo galimą rinkos vertę, bet ir norint jį įkeisti kredito įstaigai, tam, kad gautų kreditą, todėl atsakovai nepagrįstai turto vertinimo ataskaitoje nurodė optimistinę turto vertę, kurią turtas įgytų, jei jame būtų išvystytas ieškovės planuojamas verslas ir įrengtas atrakcionų parkas. Be to, toks vertinimas sudarė prielaidas ieškovei kreiptis į kredito įstaigą dėl kredito gavimo (priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos). Aplinkybė, kad pati ieškovė, siekdama gauti kreditą ir žinodama, jog masinis turto vertinimas ir atsakovų atliktas vertinimas itin skiriasi, kreipėsi į kredito įstaigą dėl kredito gavimo, nešalina atsakovų atsakomybės dėl netinkamos ginčo sklypo vertės nustatymo.

  6. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė priteistinos žalos dydžio. Nepaisant to, pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ir CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalį, žalos dydžio nustatymas tenka bylą nagrinėjančiam teismui.
  7. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas atskaitos tašku pasirinko ieškovės nurodytos žalos dydį, kurį sudaro skirtumas tarp tikrosios įkeisto turto vertės (masinio vertinimo) ir suteiktos paskolos dydžio, t. y. 155 212,56 Eur. Teismas šią sumą pirmiausia nurodė mažinantis 20 proc. atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos bankas, atlikęs KU ,,Nacionalinė kredito unija“ inspektavimą, konstatavo, jog kredito unija, išduodama ieškovei kreditą, pažeidė Paskolų teikimo, grąžinimo bei administravimo taisykles, kuriose numatyta, kad paskolos suma negali viršyti 70 proc. įkeičiamo turto vertės, nes šio reikalavimo unija nesilaikė ir išdavė ieškovei kreditą, kuris sudarė 90 proc. įkeisto sklypo vertės. Teismo vertinimu, dėl šios sumos dalies (20 proc.) atsakovai už žalą, kurią patyrė ieškovė, negali būti atsakingi, nes nėra nei atsakovų kaltės, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
  8. Likusį žalos dydį (124 170,05 Eur) teismas sumažino iki 20 000 Eur, atsižvelgdamas į visų kaltų asmenų neteisėtų veiksmų, sukėlusių atsakovei žalą, apimtį, kiekvieno kaltų asmenų indėlį, netinkamą pareigų vykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė netikslino ieškinio reikalavimų, bendraatsakiais į bylą neįtraukė buvusio ieškovės vadovo ir kredito unijos, nors šie asmenys galėtų būti solidariai atsakingi už žalos atsiradimą.
  9. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad juridinio asmens UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir jo darbuotojo Š. G. solidarioji atsakomybė nėra galima, todėl 20 000 Eur žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Š. G. yra ne tik UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ darbuotojas, tačiau ir šios įmonės vadovas, todėl nustačius jo neteisėtus veiksmus, galima jo solidarioji atsakomybė kartu su atsakove UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantai UAB „BALTIJOS DRAUDIMAS“ ir Š. G. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. UAB „Nexus LT“ vadovu prisistatęs ir su UAB „BALTIJOS AUDITAS“ sutartį sudaręs M. I., UAB „Nexus LT“ akcijas įgijo ir vienasmeniu vadovu save paskyrė 2010-08-31, todėl neturėjo teisės 2010-08-27 pasirašyti turto vertinimo sutarties Nr. 10/08-27a. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypo vertinimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Konstatavus jo niekinį pobūdį, laikytina, kad jis nesukuria ir jokių civilinių teisių bei pareigų. Tokį reikalavimą apeliantai pareiškė 2017-03-22 posėdžio metu, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė.
    2. Ieškovė žalą kildina iš pasiimto, bet kredito unijai negrąžinto kredito, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie patį kredito suteikimo faktą (538 016 Lt pervedimą tiesiogiai žemės sklypo pardavėjai UAB „Emdera“). Nepaisant to, teismas atsisakė tenkinti atsakovų prašymus nustatyti asmenį, paėmusį grynuosius pinigus (538 016 Lt) ir pinigų išmokos datą, o proceso šalys į bylą nepateikė UAB „Emdera“ kasos pajamų orderio, patvirtinančio pinigų gavimo faktą, kredito unijos kasos išlaidų orderio, kasos pajamų orderio, patvirtinančių pinigų išmokėjimą. Aplinkybę, kad paskolos suma nebuvo išmokėta, patvirtina ir 2012-03-27 ir 2014-10-16 išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Liudytojų apklausa taip pat nepanaikino abejonių dėl kredito išdavimo. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir kredito suteikimo sandorių apsimestinį pobūdį, siekiant pasisavinti kredito lėšas ir jas pasidalinti tarp sandoryje dalyvavusių subjektų (UAB „Emdera“, ieškovės ir kredito unijos). Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė, ar ginčijamas kredito išmokėjimas realiai įvyko, tokiu būdu pažeidė CPK 265 straipsnio nuostatas.
    3. Nesutiktina su teismo argumentais, kurių pagrindu spręsta apie netinkamai nustatytą žemės sklypo rinkos vertę:
      1. Aplinkybė, kad sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas, o paraiška kreditui gauti pateikta netrukus po vertinimo, nei paneigia, nei patvirtina prielaidą apie vertintojo informuotumą dėl būsimo sklypo įkeitimo.
      2. Apeliantai vertino ne verslo, o sklypo perspektyvas, t. y. teorines sklypo išvystymo galimybes, kurios galėtų būti realizuotos veikiant pagal tinkamai paruoštą, idealų verslo planą. Apeliantai apskritai negalėjo vertinti verslo ar jo perspektyvų, nes neturėjo tam kvalifikacijos pažymėjimo. Be to, ieškovės verslo planas buvo parengtas jau po turto vertinimo ataskaitos parengimo (tai patvirtina jos turinys), todėl apeliantai niekaip negalėjo atsižvelgti į šio dokumento turinį.
      3. Užduoties pobūdis (vertinimo atlikimas įkeitimui ar ne įkeitimui) nelemia nustatytos vertės neteisingumo. Be to, Turto vertinimo ataskaitos 1.6 skyriuje, kuriuo rėmėsi teismas, pateikiama bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su konkrečiu turtu, be to, jame padaryta klaida, kurią teismas pernelyg sureikšmino. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi turto vertės nustatymo pažyma, kaip galutiniu vertintojo išvados patvirtinimu, kurioje, be kita ko, nurodomas ir vertinimo tikslas bei paskirtis (metodikos 82 p.).
      4. Vertintojo žinojimas apie užsakovo ketinimus įkeisti turtą, savaime nereiškia, kad vertinimas atliktas įkeitimo tikslu, juo labiau, kad vertinimo tikslas ir paskirtis buvo aiškiai nurodyti turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 10/08-27a ir vertinimo ataskaitoje – „nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu“, o ne „turto įkeitimo tikslu“.
      5. Teismų praktikoje įprasta pirmiausia įrodyti vertintojo veiksmų neteisėtumą ir tik po to daryti išvadą apie ataskaitos (nustatytos vertės) teisingumą. Tokią išvadą patvirtina ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.
      6. Turto vertinimo ataskaitą būtų galima pripažinti negaliojančia tik jei būtų nustatyta, kad vertintojas neturėjo teisės atlikti turto vertinimo arba atliekant vertinimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012). Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Taip pat byloje neįrodyta, kad vertintojas peržengė teisės aktų nustatytas jo kompetencijos ribas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.
      7. Vertintojo nustatytos vertės ir masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės skirtumas nėra pakankamas pagrindas vertintojo apskaičiuotą vertę pripažinti neteisinga. Atliekant masinį vertinimą konkretus turtas nėra individualizuojamas, todėl tokio vertinimo metu nustatyta vidutinė turto vertė gali skirtis nuo konkretaus turto rinkos vertės.
      8. Į bylą pateiktoje UAB „Rezultatas“ vertintojų atlikto ginčo sklypo vertinimo ataskaitoje Nr. TV2012/03/27-04 nustatyta ginčo sklypo vertė 2012-03-27 (603 000 Lt) yra artima atsakovų nustatytai žemės sklypo vertei, t. y. patvirtina atsakovų poziciją dėl sklypo vertės.
      9. Ieškovė neatskleidė savo ketinimų žemės sklypą įkeisti, nepateikė duomenų apie įsigyjamo sklypo finansavimo sąlygas, todėl neturėjo pagrindo tikėtis, kad turto vertinimo ataskaita bus paruošta įkeitimo atvejui, nurodant jo likvidacinę vertę (metodikos 28 p.), taip pat negalėjo ja naudotis, siekiant gauti kreditą. Apeliantams neturint šių duomenų (vertinimo ataskaitos tikslo), turtas įvertintas taikant maksimalaus ir geriausio turto panaudojimo principą.
    4. Nesutiktina su teismo atliktu žalos dydžio paskaičiavimu. Teismas nurodė, kad nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše esanti žemės sklypo vertė, nei atsakovų atlikto vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios sklypo vertės, tačiau, nepaisant to, apskaičiuodamas žalos dydį rėmėsi kredito unijos suteiktos paskolos ir VĮ Registrų centre nurodytos vertės skirtumu (155 212 Eur). Be to, teismas, mažindamas žalos dydį 20 proc. dėl pažeistų Paskolos teikimo, grąžinimo bei administravimo taisyklių, neatsižvelgė į tų pačių taisyklių III dalies 4.1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad paskolos suma negali viršyti dešimteriopo turimo pajaus dydžio. Kredito unijai nesilaikant šio reikalavimo ir ieškovei, turinčiai 200 Lt dydžio pajų, išdavus 2 700 kartų didesnį kreditą, žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 2 000 Lt. Nors bankroto administratorė yra pateikusi UAB „Nexus LT“ sąskaitos Nr. 10-0665173 išrašą, kuris neva patvirtina, kad papildomas 81 000 Lt pajus buvo apmokėtas 2010-09-20, tačiau juo vadovautis nėra pagrindo, nesant į bylą pateiktų tinkamų įmokos operacijos įrodymų (kasos pajamų orderio ir jo kvito, arba bankinio pavedimo kopijos). Aplinkybę, kad pajus nebuvo apmokėtas patvirtina ir UAB „Nexus“ 2010 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, aiškinamasis raštas.
    5. Kredito unija apskritai negalėjo suteikti paskolos ieškovei, o pati ieškovė buvo nesąžininga. Siekdama gauti kreditą ieškovė kredito unijai sąmoningai pateikė neteisingus duomenis (apie 2010 m. I-ojo pusmečio pelną, vadovo stažą, išsilavinimą, darbuotojų skaičių, įstatinį kapitalą, galimybę grąžinti kreditą), o kredito unija šių duomenų nevertino.
    6. Nesutiktina su teismo nustatytu priežastiniu ryšiu tarp atsakovų veiksmų (neva netinkamos sklypo vertės nustatymo) ir kilusios žalos dydžio. Vertinimas buvo atliktas ne įkeitimo tikslu, nustatyta vertė atitiko sklypo pirkimo derybinių pozicijų poreikius, ieškovė neprašė vertinimo patikslinti pagal kilusį sklypo įkeitimo poreikį, ataskaitos panaudojimą ribojančios sąlygos bei sklypo vertės nustatymas buvo aiškiai atskleisti. Apeliantai negalėjo numatyti ieškovės siekio gauti kreditą, jos nesąžiningumą ruošiant verslo planą bei jį vykdant, kredito unijos neatsakingą, nesąžiningą elgesį suteikiant kreditą, todėl negali atsakyti už nuostolius, kurių nenumatė ar negalėjo protingai numatyti (CK 6.258 str.).
    7. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, ne tik vadovavosi nebeaktualia teismų praktika, tačiau ir bylomis, kurių ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos. TVVPĮ nenustato pareigos vadovui tvirtinti įmonės vertintojų paruoštų ataskaitų. Nagrinėjamu atveju ginčo ataskaitą pasirašė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ darbuotojai (turto vertintojas Š. G., turto vertintojo asistentas K. T. ir įgaliotas asmuo V. N.). Vadovo parašo ataskaitoje nėra. Deklaratyvus teiginys apie bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai nesilaikymą nėra pakankamas pagrindas kelti vadovo solidariosios civilinės atsakomybės klausimą, todėl ieškinys Š. G. atžvilgiu turi būti atmestas.
    8. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, TVVPĮ 24 straipsnio 3 dalį, reikalaudamas, kad apeliantai įrodytų nustatytos turto vertės teisingumą, vietoj to, kad ieškovė ją paneigtų.
    9. Teismas neturi specialių žinių tam, kad nustatytų realią nekilnojamojo turto vertę.
    10. Teismas nepasisakė dėl visų apeliantų argumentų, nesprendė atsakovų prašymų, netyrė ir nenustatė svarbių bylai išnagrinėti aplinkybių.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Nexus LT“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė iš esmės dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytų argumentų, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nustatė žalos atsiradimą ieškovei lėmusius teisiškai reikšmingus veiksnius bei aplinkybes ir pagrįstai priteisė nustatyto dydžio žalą solidariai iš turto vertintojų.
    2. Nesutiktina su skundo argumentais dėl tariamai negaliojančių sandorių. Turto vertinimo užsakymas nesukėlė jokių teisinių padarinių ieškovei, kartu ir žalos atsiradimo, o aplinkybė, kas pasirašė sutartį, nėra teisiškai reikšminga užsakymo vykdymui ir teisingos turto vertės nustatymui. Be to, apeliantai neginčijo nei 2010-08-27 turto vertinimo sandorio, nei paskolos sandorio, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie sandoriai yra negaliojantys.
    3. Nesutiktina su skundo argumentu, kad sklypo vertė nustatyta tik vertinimo atlikimo dieną. Turto vertinimo tikslas nėra momentinis, juolab kai jis atliekamas siekiant gauti kreditą ar įgyti / perleisti turtą. Kitoks aiškinimas neatitiktų vertinimo paskirties, pažeistų protingumo principą.
    4. Nesutiktina su skundo argumentais, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyta teisinga ir pagrįsta sklypo rinkos vertė. Pačioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad jos paskirtis – turto įkeitimui – buvo aiškiai žinoma ir suprantama turto vertintojui. Be to, jiems buvo žinomas siekis sklype plėtoti verslą, todėl atsakovai patys turėjo pareikalauti reikalingų duomenų.
    5. Teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, o apeliantai skunde nepateikė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą mažinti priteistos žalos dydį ar jos nepriteisti.
    6. Apeliantai tinkamai nepagrindė ir kitų savo argumentų.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovų Š. G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ieškovei BUAB „Nexus LT“ solidariai priteistas žalos atlyginimas dėl netinkamai nustatytos žemės sklypo vertės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė BUAB „Nexus LT“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl solidaraus 155 212,56 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G., kaip bendrovės vadovo ir akcininko. Ieškinį grindė atsakovų netinkamai atliktu žemės sklypo vertės nustatymu, kuriuo remiantis kredito unija ieškovei 2010-09-20 paskolos sutartimi suteikė 156 400 Eur dydžio paskolą, o ieškovė įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymui užtikrinti įkeitė žemės sklypą, kurio įsigijimui buvo gauta paskola (t. 2, b. l. 29–31). Ieškovei 2014-10-02 iškėlus bankroto bylą, joje patvirtintas 317 026,83 Eur dydžio kredito unijos finansinis reikalavimas, kai, bylos duomenimis, minėtas žemės sklypas ieškovės bankroto byloje 2015-07-24 parduotas už 500 Eur (t. 3, b. l. 47–51). Ieškovės teigimu, egzistuoja visos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti sąlygos: neteisėti veiksmai (netinkamai nustatyta žemės sklypo vertė), žala (skirtumas tarp tikrosios įkeisto turto vertės ir suteiktos paskolos, remiantis atliktu vertinimu), priežastinis ryšys (dėl neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimo kredito unija suteikė nepagrįstai didelę paskolą ieškovei, kuri nebuvo grąžinta).
  4. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovai turto vertinimo ataskaitoje nurodė nepagrįstai didelę (optimistinę) žemės sklypo vertę, nors žinojo, kad vertinimas atliekamas turint tikslą jį įkeisti kredito unijai, todėl tokie neteisėti atsakovų veiksmai teismo vertinti kaip esantys priežastiniame ryšyje su žalos ieškovei atsiradimu, kurią teismas sumažino iki 20 000 Eur (vietoje prašytų priteisti 155 212,56 Eur), atsižvelgdamas į kitų asmenų (ieškovės vadovo, kredito unijos) galbūt nesąžiningus ir (ar) nerūpestingus veiksmus.
  5. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių nustatymu ir jų bei byloje esančių įrodymų teisiniu įvertinimu, teisės normų bei teismų praktikos taikymu ir aiškinimu, kurių pagrindu ieškovei iš atsakovų solidariai priteistas žalos atlyginimas, todėl bylą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  6. Taigi, byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl turto vertintojo su užsakovu (ieškove) 2010-08-27 sudarytos turto vertinimo sutarties Nr. 10/08-27a pagrindu atliktos žemės sklypo vertės nustatymo teisingumo, kaip pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti.
  7. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Žalos atlyginimą kildinant iš turto vertintojo neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisingai nustatyta vertinamo turto kaina, nuostoliais laikytinas skirtumas tarp turto vertintojo nustatytos kainos ir realios tuo metu buvusios (galėjusios būti) turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas tenka ieškovei (CPK 12 str., 178 str.).
  8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
  9. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).
  10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė UAB „Nexus LT“ ir atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010-08-27 sudarė Turto vertinimo sutartį Nr. 10/08-27a, kuria šalys susitarė, kad atsakovė įvertins M. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, šalims sutartyje neįtvirtinant vertinimo tikslo. 2010-08-30 atsakovė pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta rinkos vertė vertinimo dieną (2010-08-30) buvo 600 000 Lt. 2010-09-07 pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Emdera“ pardavė minėtą žemės sklypą UAB „Nexus LT“ už 600 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt pardavėja gavo iš pirkėjos prieš sutarties pasirašymą, o 570 000 Lt UAB „Nexus LT“ įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. 2010-09-14 ieškovė kreipėsi į kredito uniją paskolai žemės sklypui pirkti gauti. Paskolos sutartį ieškovė ir kredito unija sudarė 2010-09-20, paskolos paskirtis – žemės sklypui pirkti, paskolos suma – 156 400 Eur.
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais faktinėms bylos aplinkybėms, susijusioms su žemės sklypo įsigijimu, nustatyti, tinkamai neatskleidė jų turinio, kuris gali turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie ieškovės įrodinėti netinkamai atliktu žemės sklypo įvertinimu, nustatant nepagrįstai didelę kainą, bei kitoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms nustatyti ir (ar) žalos dydžiui apskaičiuoti, taip pat nepagrįstai jų nevertino kartu su kitais bylos duomenimis, siekiant nustatyti reikšmingas tinkamam bylos išnagrinėjimui faktines aplinkybes ir (ar) pašalinti rašytiniuose įrodymuose, kuriais remiamasi, esančius prieštaravimus.
  12. Iš byloje esančio išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-11-12 (apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79-188571) iki 2010-08-17 (pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-6107) žemės sklypas priklausė M. Č. (įrašas apie nuosavybės teisę registre galiojo nuo 2009-12-22–2010-08-20). Žemės sklypas 2010-08-17 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-6107 perleistas UAB „Emdera“ nuosavybėn, kuris šiai bendrovei priklausė iki pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Nexus LT“ sudarymo 2010-09-07 (įrašas apie žemės sklypo nuosavybės teisę UAB „Emdera“ registre galiojo nuo 2010-08-20 iki 2010-09-13). Savo ruožtu UAB „Nexus LT“ ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010-08-27 sudarytoje turto vertinimo sutartyje Nr. 10/08-27a, kaip minėta, užsakovas (ieškovė) pavedė, o atsakovė apsiėmė įvertinti M. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo turto vertintojai perduoti dokumentus, būtinus turto atliekant sutartyje numatytus darbus. Atsakovės parengtoje turto vertinimo ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nuosavybės teise žemės sklypas priklauso M. Č., o toks faktas, vadovaujantis turto ataskaitos dalimi „vertinamo turto aprašymas“ nustatytas remiantis turto vertintojui užsakovo, t. y. UAB „Nexus LT“ pateiktu Valstybės įmonių registro Valstybės įmonių registro centro Vilniaus filialo pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisinių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Minėtas pažymėjimas yra byloje (t. 1, b. l. 33). Turto vertinimo pažymoje taip pat nurodyta, kad vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamą turtą ir tų teisių apsunkinimo klausimo (t. 1, b. l. 25).
  13. Iš aukščiau nurodytų duomenų turinio spręstina, kad Turto vertinimo sutartimi šalys sulygo vertinti M. Č. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, turto vertintojai buvo pateikti duomenys apie žemės sklypo priklausymą minėtam fiziniam asmeniui, nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas 10 dienų iki turto vertinimo sutarties sudarymo (2010-08-17), buvo parduotas UAB „Emdera“ (įrašas registre galioja nuo 2010-08-20), t. y. nei Turto vertinimo sutartyje, nei jos pagrindu parengtoje turto nustatymo pažymoje neatsispindėjo faktinė situacija dėl vertinamo žemės sklypo savininko. Kita vertus, turto vertinimo ataskaitos dalyje „1. Techninė užduotis. Turto vertinimo subjektai“ 1.3 punkte nurodyta, kad vertinamas turtas vertintojo apžiūrėtas vietoje ir nufotografuotas 2010-08-30 [...]; apžiūrint vertinamą objektą kartu dalyvavo savininkas, kuriuo, kaip minėta, turto vertinimo ataskaitoje nurodyta M. Č., t. y. asmuo, kuris nei turto vertinimo sutarties sudarymo dieną, nei, juo labiau, šią sutartį vykdant, nebuvo minėto žemės sklypo savininkė.
  14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų tyręs ir vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir pašalinęs šių rašytinių įrodymų tarpusavio esminius prieštaravimus, t. y. kad būtų aiškinęsis turto vertintojui pateiktų duomenų teisingumą (apie nuosavybės teisės į žemės sklypą turėtojus), turto vertinimo sutarties sudarymo aplinkybes ir ieškovės tikslą (žinojo, ar ne apie nuosavybės teisės turėtojų pasikeitimą, subjektą, iš kurio norėjo pirkti sklypą), jų galimą įtaką turto vertinimui ir vertinimo tikslui (turto vertinimo žinojimą / nežinojimą apie prieš pat vertinimą atliktą minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, įvertinant turto vertinimo ataskaitoje paties vertintojo nurodytą aplinkybę, jog savininkas kartu apžiūrėjo turtą), 2010-08-17 sandorio sudarymo aplinkybes ir jo vertę, juolab kad apskaičiuojant priteistinos žalos dydį ir byloje nesant atlikto retrospektyvaus turto vertinimo, teismas kaip atskaitos tašku rėmėsi Nekilnojamojo turto registre įrašyta vidutine rinkos verte (4 100 Lt), nustatyta iki M. Č. ir UAB „Emdera“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šių aplinkybių teisinis įvertinimas, kolegijos nuomone, gali turėti esminės reikšmės ne tik neteisėtiems veiksmams nustatyti, bet ir, jiems esant, žalos dydžiui apskaičiuoti, kurio teisingumas kvestionuojamas ir apeliaciniame skunde.
  15. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės, suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės, o jai tinkamai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinėje instancijoje nėra galimas remiantis vien tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių prieštaravimams pašalinti reikalinga iš naujo apklausti dalyvaujančius byloje asmenis ir (ar) prašyti jų paaiškinimų, rinkti naujus įrodymus, t. y. bylą iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kartu ir atsisakyti tenkinti apeliantų prašymą bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
  17. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nesprendžia apeliantų prašymo dėl įrodymų pridėjimo prie bylos (CPK 314 str.).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

8panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai