Byla 3K-3-95/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Pupkovo ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo, įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo pripažinti jam teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą Kaune, (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą sudaryti patalpos nurodytu adresu pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad pagal 1992 m. gruodžio 3 d. sutartį nuomoja tarnybinį butą, kuris nuo 1998 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu nurodyta patalpa išbraukta iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo. Ieškovas prašė buvusio šių patalpų savininko, o vėliau – atsakovo – leisti jam privatizuoti, taip pat pirkti nuomojamą gyvenamąją patalpą, tačiau su juo nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą Kaune, (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovą sudaryti šios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį, priteisė iš atsakovo ieškovui 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII–2033) 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas gali pripažinti nuomininkui teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 1992 m. nuomojo tarnybinę gyvenamąją patalpą Kaune, (duomenys neskelbtini); 1993, 1994, 1997 metais jis prašė leisti ją privatizuoti, tačiau tarnybiniai butai pagal įstatymą negalėjo būti privatizuoti. Kauno miesto savivaldybės tarybai 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu nurodytą patalpą išbraukus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo, ieškovas 2002 m. ir 2004 m. prašė nuomojamą gyvenamąją patalpą parduoti. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovas laiku kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, tačiau, tik pakeitus buto teisinį statusą, šis tapo privatizavimo objektu pagal Butų privatizavimo įstatymą; pripažino, kad ieškovo teisė privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą buvo pažeista, dėl to turi būti ginama.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 11 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 5 Lt į valstybės biudžetą. Kolegija argumentavo, kad asmens teisė privatizuoti butą galėjo atsirasti Butų privatizavimo įstatymo, galiojusio iki 1998 m. liepos 1 d., pagrindu; šio įstatymo 3 straipsnis 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad tarnybiniai butai neparduodami; gyvenamoji patalpa Kaune, (duomenys neskelbtini), iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo išbraukta 2001 m. gruodžio 6 d., tai reiškia, jog, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ji nebuvo privatizavimo objektas, dėl to ieškovas neįgijo subjektinės teisės šią patalpą privatizuoti. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik šio įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovas subjektinės teisės privatizuoti ginčo patalpas neįgijo, dėl to, kolegijos vertinimu, ši nebuvo ir negalėjo būti pažeista, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nurodytą teisės normą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

101. Netinkamai aiškinta ir taikyta Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kuria siekiama užbaigti Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras, įstatymui nustojus galios. Ieškovas buto privatizavimo procedūrą pradėjo galiojant Butų privatizavimo įstatymui, prašė leisti privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kreipėsi dėl Kauno rajono valdybos 1992 m. spalio 22 d. potvarkio Nr. 517, kuriuo ginčo patalpos priskirtos tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, panaikinimo, tačiau šios procedūros nebaigė, nes Butų privatizavimo įstatyme nebuvo nustatyta galimybė pirkti tarnybinius butus. Atsakovas laiku nepriėmė sprendimo buto teisiniam statusui pakeisti, taip pažeidė ieškovo teisę privatizuoti gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šio įstatymo aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002, kategorija 19.3; 25.3).

112. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį buvo grindžiamas ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. Nr. IX–1188) 12 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų, leidžiančių parduoti savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė ieškovo reikalavimo įsigyti valstybės turtą šio teisės akto pagrindu, sprendime dėl to nepasisakė.

123. Pažeista CPK 245 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimo tvarkos; ieškovo 2005 m. birželio 10 d. prašymas paskirti kitą bylos nagrinėjimo laiką nebuvo išspręstas teismo nutartimi.

13Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad Butų privatizavimo įstatymas nenustatė galimybės privatizuoti tarnybines gyvenamąsias patalpas, ieškovo teisė privatizuoti valstybinį turtą galėjo atsirasti būtent šio teisės akto pagrindu. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., tuo tarpu ieškovo nuomojama gyvenamoji patalpa iš tarnybinių patalpų sąrašo buvo išbraukta 2001 m. gruodžio 6 d. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, neįgijo teisės privatizuoti butą pagal šį įstatymą; neįgyta teisė negalėjo būti pažeista ir ginama. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūras, kartu ir tęsti butų pardavimą lengvatine tvarka, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui; teismine tvarka ginamos tik šio įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytos asmenų subjektinės teisės. Tokią šio įstatymo aiškinimo ir taikymo praktiką suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2002; 2002 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2002 ir kt. Atsakovas nepažeidė ieškovo teisių dėl to, kad nepriėmė sprendimo buto teisiniam statusui pakeisti. Ginčo patalpos Kauno miesto savivaldybei buvo perduotos 1998 m. rugsėjo 28 d., t. y. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, kai atsakovas nebegalėjo daryti įtakos ieškovo teisėms, privatizuojant gyvenamąją patalpą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

161992 m. gruodžio 3 d. su ieškovu buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu nurodyta patalpa išbraukta iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo. Ieškovas 1993 –1997 metais, taip pat 2004 m. sausio 9 d. pareiškimu prašė parduoti nuomojamą gyvenamąją patalpą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, padavė pareiškimą dėl nurodyto buto privatizavimo, šis nebuvo privatizuotas ne dėl ieškovo kaltės, todėl pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę pripažinti nuomininkui teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pagal nurodytą įstatymo normą teismine tvarka ginamos tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytos asmenų subjektinės teisės, kurios buvo pažeistos; ieškovas negalėjo įgyti teisės privatizuoti nuomojamą butą, nes šis, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo priskirtas prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Valstybė vykdo socialinę funkciją įvairiose visuomeninių santykių srityse, įskaitant paramą fiziniams asmenims (šeimoms) įsigyti būstą. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. priėmė įstatymą Nr. IX-1188, kuriuo pakeitė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą – pavadino jį Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir iš naujo išdėstė turinį. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su prašymu įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti ieškovo nuomojamos gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį, nurodė du atskirus šio reikalavimo teisinius pagrindus: Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nurodyto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punktus. Prieš tai galiojusio Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2033 redakcijos 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma dabar yra Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriuo ieškovas remiasi ieškinio pareiškime; nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl ankstesnės įstatymo redakcijos normos taikymo, atsižvelgiant į tai, kad normos turinys nėra pakitęs, tai nelaikytina klaida, galėjusia turėti reikšmės teismui priimant sprendimą; teisėjų kolegija toliau nutartyje nagrinės teisinius argumentus dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo.

19Pagal ieškinyje nurodytą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis įstatyme nustatytos sąlygos dėl pardavimo kainos nustatymo, kai jas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002, kategorijos: 19.3; 25.3 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad ji neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui; nurodyta įstatymo norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti (parduoti). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ginčo gyvenamoji patalpa buvo priskirta tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, todėl negalėjo būti privatizuojama (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnis). Kolegija padarė teisingą išvadą, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovas subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo; šį 2001 m. gruodžio 6 d. išbraukus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, neatsirado teisė įsigyti butą pagal nustojusį galios Butų privatizavimo įstatymą. Aplinkybė, kad ieškovas siekė privatizuoti ginčo gyvenamąją patalpą (rašė pareiškimus atitinkamoms institucijoms) galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nėra pagrindas taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes tuo metu įstatyme nenustačius galimybės privatizuoti tokią (tarnybinę) gyvenamąją patalpą bet kokie procedūrinio pobūdžio veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių padarinių nurodytos įstatymo normos prasme. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodytą įstatymo normą, tačiau apygardos teismo sprendimo dėl ieškinio netenkinimo pripažinti pagrįstu taip pat negalima dėl nutartyje toliau nurodytų argumentų.

20Pagal ieškinio pareiškime nurodytą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami savivaldybės (valstybės) butai, jeigu šių butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų; tokius butus savivaldybė (valstybė) gali parduoti ne bet kokiems asmenims, o tik jų nuomininkams, jeigu šie yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamą butą, o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas, jog parduotų jo nuomojamą būstą. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo paskirtis, šio įstatymo ketvirtojo skirsnio normos, reglamentuojančios savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigoja savivaldybės institucijas veikti derinant savivaldybių interesus ir valstybės interesą padėti gyventojams apsirūpinant būstu (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis).

21Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto normoje nustatyta lengvata yra ta, kad nuomininkui teikiamas prioritetas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, jeigu ši atitinka įstatyme nurodytas sąlygas. Žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas yra vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis). Vadinasi, kai pareiškėjas remiasi įstatyme nurodytomis aplinkybėmis, jo manymu, sudarančiomis prielaidas privatizuoti gyvenamąją patalpą, savivaldybės institucija negali formaliai atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį ir taip paneigti asmens teisę įsigyti nuosavybėn nuomojamą būstą. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama nurodytas įstatymų normas, sprendžia, kad gavusi tokio asmens pareiškimą, savivaldybės institucija privalo veikti, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarime Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal nurodyto nutarimo 13.2 punktą parduodamų vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių (ir priklausinių), taip pat butų pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygas nusidėvėjimas turi būti patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Nustatant nusidėvėjimą, turi būti įvertintas namo kapitalinis remontas. Nusprendusi, kad pareiškėjo prašymas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą negali būti tenkinamas, savivaldybės institucija turi nurodyti tikras bei svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų objektyvią būtinybę išlaikyti gyvenamąją patalpą jos žinioje.

22Bylos duomenimis, ieškovas 2004 m. sausio 9 d. pareiškimu prašė Kauno miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimą dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (b. l. 23). Savivaldybė sprendimo šiuo klausimu nepriėmė, ieškovą raštu informavo, kad neplanuoja remontuoti ar rekonstruoti gyvenamąjį namą Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Ieškovui pareiškus teisme ieškinį, savivaldybė atsiliepime į ieškinį nenurodė jokių argumentų dėl ieškovo reikalavimo, pareikšto Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodyto ieškinio pagrindo nenagrinėjo, įstatymo normų neaiškino ir dėl jų taikymo, sprendžiant pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepasisakė. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas šio esminio teisės pažeidimo nenustatė, nurodytu teisiniu ir faktiniu pagrindu ginčo santykiai nebuvo tiriami, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai naikintini (CPK 327, 346 straipsniai) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

24Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo pripažinti jam teisę privatizuoti gyvenamąją... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų... 10. 1. Netinkamai aiškinta ir taikyta Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis... 11. 2. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti gyvenamosios patalpos... 12. 3. Pažeista CPK 245 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl... 13. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Kauno... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 16. 1992 m. gruodžio 3 d. su ieškovu buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Valstybė vykdo socialinę funkciją įvairiose visuomeninių santykių... 19. Pagal ieškinyje nurodytą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti... 20. Pagal ieškinio pareiškime nurodytą Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 21. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2... 22. Bylos duomenimis, ieškovas 2004 m. sausio 9 d. pareiškimu prašė Kauno... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimą ir Kauno... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...