Byla 2A-941/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Duomenų bazės ir technologijos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-470-823/2013 pagal ieškovo BUAB „Duomenų bazės ir technologijos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovams V. C., S. K. ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas S. K. nuo 1998-07-21 iki 2001-07-06 ėjo ieškovo UAB „Duomenų bazės ir technologijos“ direktoriaus pareigas. Atsakovas V. C. ėjo ieškovo direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2001-07-06 iki 2004-05-05. Atsakovė A. S. nuo 1998-07-21 buvo įdarbinta ieškovo vyr. finansininkės pareigose, kurias ėjo visą kitų dviejų atsakovų vadovavimo ieškovo įmonei laikotarpį.

5Vilniaus apygardos teismo 2011-08-18 nutartimi UAB „Duomenų bazės ir technologijos“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“.

6Ieškovas UAB „Duomenų bazės ir technologijos“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. C., S. K. ir A. S. 774 072,54 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas UAB „Serneta“ nurodė, kad bankroto administratorius patikrinęs įmonės dokumentaciją nustatė, kad atsakovams S. K., po to – ir V. C., vadovaujant ieškovo įmonei, o atsakovei A. S. einant vyr. finansininkės pareigas, buvo atliekami pavedimai ir grynųjų pinigų išėmimai, neparemti jokiais dokumentais, kurie pagrįstų pervestų lėšų panaudojimą ieškovo veikloje ir įmonės naudai, dėl ko ieškovas patyrė viso didelių nuostolių, t. y. atsakovai neteisėtai disponavo ieškovo lėšomis, veikė priešingai ieškovo interesams, pažeisdami finansinės atskaitomybės tvarkymo reikalavimus, siekdami gauti asmeninės naudos ir tokiu būdu pažeisdami teisės aktuose numatytas bendrovės vadovo ir darbuotojo pareigas. Atsakovams kartu neužtikrinus tinkamo ieškovo buhalterinės apskaitos organizavimo bei tinkamo įmonės veikloje ir jos interesais turimų lėšų naudojimo, visi atsakovai bendrai turi būti laikomi atsakingais už piniginių lėšų trūkumą ieškovo įmonėje. Ieškovo nuomone, visų atsakovų atsakomybė ieškovui yra solidari, nes padaryta bendrais veiksmais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisdamas valstybės naudai iš ieškovo BUAB „Duomenų bazės ir technologijos“ 45,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą ieškinyje nurodomais pagrindais.

11Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog žala padaryta atsakovų bendrais veiksmais. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad visi atsakovai kartu neužtikrino ieškovo buhalterinės apskaitos organizavimo ir ieškovo lėšų panaudojimo išimtinai bendrovės interesais. Teismas nurodė, kad atsakovai S. K. ir V. C. tokią pareigą kaip bendrovės vadovai turėjo skirtingais laikotarpiais – atitinkamai kiekvieno jų vadovavimo bendrovei metu, o atsakovės A. S. pareigos savo apimtimi buvo skirtingos nei kitų dviejų atsakovų. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė solidarios atsakomybės taikymo atsakovams sąlygų.

12Teismas sprendė, kad ieškovas prašo taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę, nes pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už įmonės lėšų panaudojimą ne įmonės interesais, o tokiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia nagrinėjamu atveju sutapo su žalos padarymo diena, t. y. su ta diena, kai atsakovai atliko mokėjimus be teisinio pagrindo. Tą aplinkybę, kad žala buvo padaryta atsakovų V. C. ir S. K., veikiančių kaip bendrovės valdymo organas, veiksmais, t. y. tai, kad nurodytų atsakovų vadovavimo bendrovei metu ieškovas kaip juridinis asmuo neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių, teismas laikė reikšminga sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tačiau ne dėl šio termino pradžios momento. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytų atsakovų veiksmų, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, atlikimo laikotarpį, sprendė, kad ieškinio padavimo dieną ieškinio senaties terminas reikalavimams bet kuriam iš atsakovų pareikšti buvo praleistas.

13Teismas atmetė atsakovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes laikotarpis, praėjęs nuo ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų atlikimo, yra itin ženklus (8 metai), byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovo galimybė ginti savo pažeistas teises per visą šį laikotarpį buvo objektyviai ribojama. Ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, ir nenustačius pagrindų ieškinio senaties terminui atnaujinti, ieškovo ieškinys teismo atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

14Teismas atmetė ieškovo prašymą skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, laikydamas, jog nagrinėjamoje byloje atsakovai pasinaudojo įstatymo nustatyta galimybe ir įstatymo nustatytomis priemonėmis ginti savo teises, o byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai tyčiai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Duomenų bazės ir technologijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Šio termino pradžia turi būti laikoma data, kuomet ieškovo bankroto administratorius gavo įmonės dokumentus, t. y. 2011-10-04. Nagrinėjamuoju atveju žala padaryta ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams, kurių interesus atstovauja bankroto administratorius. Nei bankroto administratorius, nei kreditoriai iki bankroto bylos iškėlimo negalėjo žinoti apie įmonei padarytą žalą. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p. nustatytas momentas ieškinio senaties pradžiai (sužinojimui apie pažeistas teises) turi būti taikomas ne tik ginčijamų sandorių, bet ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo atveju, neatsižvelgiant kuriuo momentu įmonei buvo padaryta žala. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (CK 1.127 str. 1 d., ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.) ir tai sudaro pagrindą naikinti sprendimą (CPK 330 str.).
  2. Esant ieškinio senaties terminui praleistam, yra pagrindas jį atnaujinti, o pirmosios instancijos tesimo teiginiai šiuo aspektu yra visiškai nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į tai, jog, pirma, ieškovas pats negalėjo apginti savo pažeistų teisių, nes savo teises jis įgyvendina per fizinius asmenis (juridinio asmens fikciškumo koncepcija), antra, ieškovo bankroto administratorius, kuris veikia ir visų kreditorių vardu, iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo jokios galimybės pareikšti ieškinio, nes nežinojo apie padarytus pažeidimus. Tik paskyrus bankroto administratorių ieškovas objektyviai įgijo galimybę ginti savo pažeistas teises, nes ieškovo teises pažeidę vadovai turėjo akivaizdų suinteresuotumą neginti ieškovo teisių, be to, naujieji vadovai apie ieškovui padarytą žalą nežinojo ir negalėjo žinoti. Tik bankroto administratorius, priešingai nei paprastas įmonės vadovas, turėjo pareigą patikrinti istorinius ieškovo dokumentus. Ieškinio senaties atnaujinimo klausimas šioje byloje yra taip pa susijęs su viešuoju interesų, konkrečiai – kreditorių interesais bei atlyginus ieškovui nuostolius jis galima išvengtų likvidavimo ir toliau vykdytų veiklą. Tik ieškinio senatis yra vienintelė kliūtis apginti pažeistas ieškovo teises, kurių pažeidimo faktą pripažino tiek atsakovai, tiek teismas. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ieškovo elgesį bei fundamentalius teisės principus, ieškinio senaties termino praleidimo priežastys šioje byloje yra objektyviai svarbios. Aplinkybė, kad nei atsakovai, nei teismas neneigia paties žalos padarymo fakto ieškovui, tik sustiprina ieškinio senaties termino atnaujinimo reikšmingumą šioje byloje. Tik atnaujinus ieškinio senaties terminą gali būti įgyvendinamas teisingumo principas jį vertinant konkrečių ieškovo ir atsakovų teisinių santykių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas formaliu, mechanišku ieškinio senaties termino pritaikymu, neatsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo specifiką. Formaliais pagrindais neatnaujinus ieškinio senaties termino, iškreipiama ieškovo ir atsakovų santykių pusiausvyra, paneigiami teisėtumo ir teisingumo principai, nes pirmosios instancijos teismas pateisina neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, galimai lėmusį ieškovui sukeltą nemokumą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 330 str. numatytu pagrindu dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą ir atnaujinimą, taikymo (CK 1.131 str. 2 d.)
  3. Ieškovo patirti nuostoliai iš atsakovų priteistini solidariai. Atsakovai vieni už kitų veiksmus atsakingi dėl to, kad nors kiekvienas savo veiksmus atliko atskirai, tačiau jie žinojo apie vienas kito atliktus tiesiogiai žalą sukėlusius neteisėtus veiksmus. Nei vienas iš atsakovų nesiėmė jokių priemonių ginti ieškovo pažeistas teises, tokiu būdu jie visi prisidėjo prie bendros žalos apdarymo – ieškovui sukeltų nuostolių. Neturi reikšmės skundžiamame sprendime nurodytas motyvas, jog atsakovų neteisėti veiksmai atlikti skirtingu metu. Kai prievolė solidaria laikytina dėl to, kad subjektai atskirais neteisėtais veiksmais prisidėjo prie bendro rezultato, svarbus tik bendro rezultato atsiradimo momentas, o ne neteisėtų veiksmų atlikimas tuo pačiu metu. Ieškovo manymu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.6 str., 6.279 str.), kas sudaro papildomą pagrindą naikinti sprendimą (CPK 330 str.).

17Atsiliepimu į ieškovo BUAB „Duomenų bazės ir technologijos“ apeliacinį skundą atsakovai V. C., S. K. ir A. S. nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Atsakovai nesutinka su apelianto teiginiu, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai bankroto administratorius gavęs dokumentus sužinojo apie neva neteisėtus atsakovų veiksmus ir turi būti taikomas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. Ieškinio senaties termino pradžia su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu yra siejama tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių. Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Tokia atsakovų pozicija paremta ir teismų praktika.
  2. Tiek ieškovo akcininkai, tiek vėlesni vadovai žinojo apie atsakovams išduotų piniginių lėšų panaudojimą, bei žinojo, kad piniginės lėšos panaudotos išimtinai bendrovės interesais. Tą patvirtina tai, jog nei ieškovo akcininkai, nei vėlesni direktoriai nesikreipė į teismą prašydami apginti pažeistas ieškovo teises, kadangi nebuvo atlikta veiksmų, kurie pažeistų ieškovo teises bei interesus. Kadangi nuo pat 2004 metų nei įmonės akcininkai, nei direktoriai nesikreipė į teismą dėl atsakovų veiksmų, tai reiškia, jog tokie asmenys nemano, kad jų teisės yra pažeistos arba atsisako nuo savo teisės. Iki bankroto bylos iškėlimo visas teises, kurias dabar turi bankroto administratorius, turėjo patys kreditoriai ir ieškovas asmeniškai. Šios jų teisės nebuvo apribotos, suvaržytos, todėl nėra pagrindo taip ženkliai praleistą ieškinio senaties terminą atnaujini.
  3. Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovai nuo ieškinio ginasi tik formaliu pagrindu – ieškinio senaties termino praleidimu. Vien faktas, kad bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo pradėjo ginti ieškovo kreditorių teises, kurie jas turėjo nuo pat tariamų pažeidimų, nereiškia, kad tai yra svarbi priežastis praleistą terminą atnaujinti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad praleistas laikotarpis yra itin ženklus, t. y. viršiją nustatytą 3 metų senaties terminą net du ar tris kartus. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios ieškovui būtų u-kirtusios kelią anksčiau kreiptis į teismą, t. y. ieškovui nuo 2004 metų vadovavo kiti asmenys, kurie būtų kreipėsi į teismą, jei būtų nustatę tam tikrų pažeidimų, tačiau jų nebuvo nustatyta. Visiškai nepagrįsti apelianto samprotavimai dėl teisingumo principo pažeidimo ir formalaus ieškinio senaties termino taikymo. Nenustačius svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, apeliacinis skundas turi būti atmestas.
  4. Visiškai nelogiškas apelianto teiginys, kad atsakovų tariamais bendrais veiksmais sukeltas rezultatas atsirado tuo pačiu metu. Atsakovai direktoriaus pareigas ėjo skirtingu metu, todėl apelianto nurodomas neva žalos atsiradimas (ieškovo pinigų netekimas) neįmanomas tuo pačiu metu. Visi kiti apelianto argumentai dėl solidariosios atsakomybės taip pat nepagrįsti. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė, kokiu būdu atsakovai V. C. ir S. K. prisidėjo prie vienas kito veiksmų, neva sąlygojusių žalos atsiradimą. Lygiai taip pat apeliantas nenurodo nei atsakovės A. S. veiksmų, kuriais ji prisidėjo prie ieškovo nurodytų neteisėtų vadovų veiksmų, nei direktorių veiksmų, kuriais jie prisidėjo prie neva A. S. padarytos žalos. Kiekvienas iš atsakovų neva padaręs atitinkamo dydžio žalos, veikė skirtingais laikotarpiais. Vėlgi, apelianto teiginiai, kad atsakovai neužtikrino ieškovo buhalterinės apskaitos organizavimo ir ieškovo lėšų panaudojimo išimtinai bendrovės interesais, negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi buvę vadovai tokią pareigą turėjo skirtingais laikotarpiais, o atsakovės A. S. pareigos savo apimtimi buvo skirtingos nei kitų dviejų atsakovų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas nepagrindė solidariosios atsakomybės taikymo atsakovams sąlygų.
  5. Apeliantas, be kita ko, ne kartą remiasi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių neatitinkančia teismų praktika ir bando ją pritaikyti netinkamoje situacijoje, ir taip siekia suklaidinti teismą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje kilo teisės normų, reguliuojančių ieškinio senaties institutą, taikymo bei aiškinimo klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

21Ieškinio reikalavimas atsakovams V. C. ir S. K., kaip buvusiems įmonės vadovams, o A. S. – kaip buvusiai vyr. finansininkei, atlyginti žalą grindžiamas tuo, kad jie pažeidė teisės aktų nustatytas pareigas, netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, panaudojo įmonės lėšas ne jos veiklai ir interesams, padarė žalos bendrovei ir jos kreditoriams.

22Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės buvusių vadovų ir darbuotojos (vyr, finansininkės) dvejopos atsakomybės: 1) dėl netinkamo pareigų vykdymo; 2) dėl civilinės atsakomybės už veiksmus, netinkamai panaudojant įmonės lėšas.

23Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad skundžiamame teismo sprendime netinkamai aiškintos ir taikytos ieškinio senaties termino eigą, pradžią ir jo atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl neįrodytos atsakovų atsakomybės solidarumo. Dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio

24Apelianto manymu ieškovo patirti nuostoliai iš atsakovų priteistini solidariai dėl to, kad nors kiekvienas savo veiksmus atliko atskirai, tačiau jie žinojo apie vienas kito atliktus tiesiogiai žalą sukėlusius neteisėtus veiksmus ir nei vienas iš atsakovų nesiėmė jokių priemonių ginti ieškovo pažeistas teises, tokiu būdu jie visi prisidėjo prie bendros žalos apdarymo – ieškovui sukeltų nuostolių.

25Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiu ieškovo teiginiu dėl solidariosios atsakovų atsakomybės bei žalos padarymo bendrais veiksmais, kadangi atsakovai S. K. ir V. C. ėjo pareigas skirtingais laikotarpiais, o atsakovės A. S. pareigos savo apimtimi buvo skirtingos nei kitų dviejų atsakovų. Teismas laikė, kad ieškovas nepagrindė solidarios atsakomybės taikymo atsakovams sąlygų.

26Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra būdingas tam tikras dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). <...> kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009), tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

27Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti bendrovei padarytą žalą grindė atsakovų V. C. ir S. K. (buvusių bendrovės direktorių) neteisėtais veiksmais, t. y. tuo, kad jie negrąžino į įmonės buhalteriją piniginių lėšų ir nepateikė jokių jų panaudojimo pagrįstumo įrodymų, neužtikrino tinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužkirto kelio naudoti įmonės lėšas neteisėtai, sudarė nenaudingus sandorius su trečiaisiais asmenimis, dėl ko įmonė patyrė nuostolių. Iš taip suformuluotų ieškovo reikalavimų bei jų pagrindimo matyti, jog ieškovas ginčija atsakovų veiksmus tiek „vidiniuose“ santykiuose (dėl atsakovų veiksmų negrąžinus lėšų bendrovei, neužtikrinus tinkamos apskaitos, neužkirtus kelio įmonės lėšų neteisėto panaudojimui, taip pat dėl kitų vadovui priskirtų pareigų nevykdymo), tiek ir „išoriniuose“ (S. K. atveju – dėl sudarytų sandorių su Bučinsko PĮ „Edba“ ieškovo patirtų nuostolių; V. C. atveju – dėl sudarytų sandorių su V. O. PĮ ir UAB „Gerkomina“). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje atsakovams V. C. ir S. K. - buvusiems bendrovės vadovams – pareikšti reikalavimai atlyginti žalą netinkamai atliekant vadovo pareigas ne tik „išoriniuose“, bet ir „vidiniuose“ santykiuose. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjant bylą iš esmės turėtų būti svarstytini klausimai dėl pagrindų taikyti tiek civilinę, tiek materialinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovams, kaip bendrovės vadovams, taikytina civilinė atsakomybė, tačiau iš esmės nenustatinėjo, netyrė ir nevertino su atsakovų veiksmais susijusių bylos aplinkybių, kurios būtų reikšmingos tiek civilinei, tiek ir materialiajai atsakomybei pagal DK XVII skyriaus nuostatas taikyti.

28Ieškinio reikalavimą priteisti bendrovei padarytą žalą ieškovas grindė ir atsakovės A. S. (buvusios bendrovės vyr. buhalterės) neteisėtais veiksmais, t. y. tuo, kad ji negrąžino į įmonės buhalteriją 35 380,11 Lt ir nepateikė jokių šios sumos panaudojimo pagrįstumo įrodymų, neužtikrino tinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužkirto kelio bendrovės vadovams panaudoti įmonės lėšas neteisėtai, todėl, ieškovo nuomone, jai taikytina civilinė atsakomybė kartu su kitais atsakovais. Su tokia ieškovo A. S. atsakomybės interpretacija nesutiktina. Atsakovė A. S. buvo tik įmonės darbuotoja, todėl jos atsakomybė, priešingai nei vadovų (kurių atsakomybė yra atskirai reglamentuota įstatymuose ir teismų praktikoje), turi būti vertinama pagal DK normas.

29Pažymėtina, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253–255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009), tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2014). Todėl, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje A. S. atsakomybės klausimai galėtų būti spręstini vadovaujantis vien tik darbuotojų materialinę atsakomybę, o ne civilinę atsakomybę, reglamentuojančiomis taisyklėmis, ir ne kartu su kitais įmonės vadovais, juolab solidariai. Nagrinėjamuoju atveju ieškovo kildinama žala padaryta skirtingais laikotarpiais ir ne bendrais atsakovų veiksmais, o sprendžiant iš ieškinio tūrinio bei prie jo pateiktų įrodymų kiekvieno iš buvusių vadovų galimai padarytos žalos dalis yra ieškovui žinoma ir aiški. Atsakovo S. K. veiksmai visiškai neturėjo jokios įtakos V. C. padarytos žalos atsiradimui, o atsakovo V. C. veiksmai (neginant įmonės interesų ir nereikalaujant žalos atlyginimo iš S. K.) tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Savo ieškinyje ieškovas visiškai atskirai nurodo kiekvieno atsakovo savarankiškus veiksmus bei jų atsakomybės pagrindus. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai neatsakingi solidariai. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

30Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl žalos atlyginimo, tiek pagal DK 27 str. 2 d. DK reglamentuojamiems santykiams, taikytinas 3 metų senaties terminas. Todėl visi teisėjų kolegijos šioje nutartyje išsakyti argumentai dėl civilinio ieškinio senaties termino skaičiavimo ir praleidimo lieka aktualūs sprendžiant ir dėl materialinės atsakomybės taikymo atsakovams.

31Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais.

32Ieškovo reikalavimas kyla iš laikotarpiais nuo 1998-08-17 iki 2001-12-29 (S. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu), nuo 2001-07-31 iki 2004-05-07 (V. C. vadovavimo įmonei laikotarpiu) ir nuo 1998-09-11 iki 2000-02-28 (A. S. einant vyr. finansininkės pareigas) iš kasos išmokėtų pinigų sumų atsakovams. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą. Nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Tiek 1964 m. CK nuostatos (86 str.), tiek 2000 m. CK nuostatos (1.127 str. 1 d.) numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

33Byloje nėra duomenų, kad UAB „Duomenų bazės ir technologijos” nuo atsakovų veiksmų, dėl kurių įmonė neva prarado lėšas (1998-2004 metais) iki bankroto bylos įmonei 2011 metais iškėlimo būtų kreipusis į atsakovus ar būtų ėmusis kitokių veiksmų, siekdama sumokėtas lėšas susigrąžinti ar kad savo apskaitoje iki bankroto bylos įmonei iškėlimo šias lėšas būtų apskaičiusi kaip atsakovų skolą. Visą šį laikotarpį UAB „Duomenų bazės ir technologijos” buvo veikiantis ūkio subjektas. Kolegijos manymu, darytina išvada, jog jeigu ieškovas būtų manęs, kad jo subjektinė teisė yra pažeista, t. y. kad atsakovai šias lėšas buvo įgiję be pagrindo ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi grąžinti (pavyzdžiui, dėl pinigų pagal sutartį permokėjimo, pinigų iš kasos nepagrįsto panaudojimo ne įmonės interesams ar kt.), elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas savo teisėmis besirūpinantis asmuo, per visą ieškinio senaties laikotarpį (3 metus) galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 20 str.). Taigi, ieškinio senaties termino pradžia su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu yra siejama tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių. Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Jokios bankroto administratoriui numatytos išimties ieškiniui dėl žalos priteisimo pareikšti teisiniame reglamentavime nėra. Šiuo atveju administratorius bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, neginčija, todėl ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su bankroto bylos ieškovui iškėlimo nutarties įsiteisėjimu.

34Ieškinio senaties termino skaičiavimui teisinės reikšmės neturi juridiniam asmeniui atstovaujančių valdymo organų narių sudėties pasikeitimai. Dėl to faktas, kad UAB „Valnetas” buvo paskirta BUAB „Duomenų bazės ir technologijos” bankroto administratoriumi tik Vilniaus apygardos teismo 2011-08-18 nutartimi, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių įtvirtintų įstatyme bankroto bylos iškėlimo metu. Todėl tai, kad įmonei tapus bankrutuojančia, pasikeičia įmonės valdymo organai - jai atstovauti paskiriamas bankroto administratorius, negali įtakoti įmonės pozicijos, kuri nesikeitė eilę metų (ieškinio reikalavimai kildinami pradedant nuo 1998 metais atliktų atsakovo S. K. veiksmų), dėl jos teisių nepažeidimo. Tokią išvadą paremia ir tas faktas, jog po atsakovų atleidimo įmonei iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo dar kiti nauji vadovai, kurie taipogi nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti pinigines lėšas iš atsakovų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pozicija, kad ieškinio senatis turėtų prasidėti nuo tada, kuomet bankroto administratorius gavo įmonės dokumentus (t. y. 2011-10-04), prieštarauja teisinių santykių stabilumo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nesant byloje kitų aplinkybių (pvz. paskesnių direktorių suinteresuotumo slėpti atsakovų skolas ar pan.), laikytina, kad pinigų perdavimo diena atsakovams, jeigu ieškovas tai laikė savo teisių pažeidimu, laikytina momentu, nuo kurio rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad reikalavimui dėl lėšų, sumokėtų 1998 – 2004 metais, grąžinimo, ieškinio senaties terminas bankroto administratoriaus ieškinio pareiškimo dieną (2012-09-11) buvo pasibaigęs.

35CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, todėl, atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad teismas tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

36Nors pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškinį vieninteliu pagrindu – ieškinio senaties terminui esant praleistam, ir netyrė ir nevertino atsakovų veiksmų ir ar neveikimo, galinčių turėti įtakos jų atsakomybei kilti, nenustatinėjo būtinų civilinės ir materialinės atsakomybės sąlygų buvimo, tačiau esant praleistiems abiems senaties terminams (dėl civilinės atsakomybės pagal CK ir dėl materialinės atsakomybės pagal DK), galutinė teismo išvada dėl ieškininės senaties termino praleidimo, kaip pagrindo atmesti ieškinį, buvo iš esmės teisėta ir pagrįsta. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

37Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino, nevertino svarbių aplinkybių, jog: ieškovas pats negalėjo apginti savo pažeistų teisių, nes savo teises jis įgyvendina per fizinius asmenis (juridinio asmens fikciškumo koncepcija); ieškovo bankroto administratorius, kuris veikia ir visų kreditorių vardu, iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo jokios galimybės pareikšti ieškinio, nes nežinojo apie padarytus pažeidimus; ieškovo teises pažeidę vadovai turėjo akivaizdų suinteresuotumą neginti ieškovo teisių; naujieji vadovai apie ieškovui padarytą žalą nežinojo ir negalėjo žinoti, nes tik bankroto administratorius, priešingai nei paprastas įmonės vadovas, turėjo pareigą patikrinti istorinius ieškovo dokumentus; ieškinio senaties atnaujinimo klausimas šioje byloje yra taip pa susijęs su viešuoju interesų, konkrečiai – kreditorių interesais bei atlyginus ieškovui nuostolius jis galima išvengtų likvidavimo ir toliau vykdytų veiklą; tik ieškinio senatis yra vienintelė kliūtis apginti pažeistas ieškovo teises, kurių pažeidimo faktą pripažino tiek atsakovai, tiek teismas; tik atnaujinus ieškinio senaties terminą gali būti įgyvendinamas teisingumo principas jį vertinant konkrečių ieškovo ir atsakovų teisinių santykių kontekste; formaliais pagrindais neatnaujinus ieškinio senaties termino, iškreipiama ieškovo ir atsakovų santykių pusiausvyra, paneigiami teisėtumo ir teisingumo principai, nes pirmosios instancijos teismas pateisina neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, galimai lėmusį ieškovui sukeltą nemokumą.

38Kaip teisingai nurodo apeliantas, ieškovo teises pažeidę vadovai (atsakovai V. C. ir S. K.) turėjo akivaizdų suinteresuotumą neginti ieškovo teisių. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia nagrinėjamu atveju sutapo su žalos padarymo diena, t. y. su ta diena, kai atsakovai atliko mokėjimus be teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija visgi pažymi, kad nuo 2004-05-05 atsakovą V. C. atleidus iš direktoriaus pareigų įmonė, kuriai buvo paskirtas naujas vadovas, turėjo visas galimybes ginti savo teises bei pareikšti atsakovams atitinkamą ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau to nedarė. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, ieškinio senaties termino eiga nagrinėjamoje byloje turi būti pradėta skaičiuoti vėliausiai nuo tos dienos, kai įmonei vadovauti buvo paskirti naujieji direktoriai. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog po atsakovo S. K. pradėjęs dirbti direktoriumi V. C. buvo nesuinteresuotas ginti bendrovės interesus bei tyčia, žinodamas apie S. K. neva padarytus pažeidimus, nesiėmė jokių teisinių priemonių situacijai ištaisyti. Todėl ieškinio reikalavimams, pareikštiems S. K. dėl žalos atlyginimo, ieškininės senaties termino eiga galėtų būti skaičiuojama ir nuo 2001-07-06, t. y. nuo jo atleidimo iš direktoriaus pareigų dienos. Bet kokiu atveju, ieškinio senatis nagrinėjamoje byloje laikytina praleista, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

39Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovas, ne kartą išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal jo paties nustatytas faktines aplinkybes, laikydamasis nurodytų kriterijų, įstatyme įtvirtintų ieškinio senaties termino skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklių, turi motyvuotai ir pagrįstai padaryti atitinkamas išvadas dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

41Iš bylos medžiagos nustatytino tokios faktines bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo: ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą, padarytą atsakovų veiksmais nuo 1998-08-17 iki 2004-05-07; nuo 2004-05-05 (atsakovo V. C. atleidimas iš direktoriaus pareigų) iki 2011-08-18 (bankroto bylos iškėlimas) kiti buvę UAB „Duomenų bazės ir technologijos“ vadovai nereiškė ieškinio dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamų veiksmų, mokėjimų, netvarkingos buhalterinės apskaitos; byloje nėra duomenų apie buvusių UAB „Duomenų bazės ir technologijos“ vadovų ar savininkų neveikimą ar netinkamą jų pareigų vykdymą; prieiga prie ieškovo banko sąskaitų ir buhalterinių/finansinių dokumentų nebuvo apribota naujiems ieškovo vadovams. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimui nėra nustatyta svarbių priežasčių.

42Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog svarbiomis priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą pripažintinos aplinkybės, nepriklausiusios nuo asmens valios, užkirtusios kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises (CK 1.131 straipsnis), nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai nėra pripažintini svarbiais sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Nuo 2004-05-05, kai atsakovas V. C. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, iki bankroto bylos iškėlimo 2011-08-18 praėjo 7 metai. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog naujieji įmonės vadovai, atėję po V. C., būtų reiškę kokius nors reikalavimus atsakovams ar turėtų jiems pretenzijas. Apelianto teiginys, jog naujieji vadovai apie ieškovui padarytą žalą nežinojo ir negalėjo žinoti, nes netikrino įmonės dokumentacijos, yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais įrodymais. Be to, apelianto teiginys prieštarauja elementariai ekonominei logikai, kadangi kiekvienas vadovas pagal savo darbo pobūdį ir jam priskirtas funkcijas neišvengiamai privalo būti susipažinęs su vadovaujamos bendrovės veikla, finansais ir buhalterija, ir pan. Byloje nesurinkta jokios medžiagos, pagrindžiančios naujųjų, atėjusių po atsakovų, įmonės vadovų neveikimą, netinkamą įmonės administravimą ar CK bei akcinių bendrovių įstatyme numatytų pareigų nevykdymą. Be to, naujiems vadovams neabejotinai buvo suteikta prieiga prie įmonės banko sąskaitų ir finansinių dokumentų, kurių pagrindu buvo galima peržiūrėti sudarytus sandorius, atliktus veiksmus ir apsispręsti dėl jų ginčijimo. Atkreiptinas dėmesys į byloje esančią ieškovo audito ataskaitą (1 t., 91-101 b. l.), atliktą 2004 m. ieškovui UAB „Duomenų bazės ir technologijos“ vadovaujant naujam direktoriui V. C., kuri patvirtina, kad ieškovui apie jo pažeistas teises bei interesus, netinkamą buhalterinę apskaitą, pinigų trūkumą kasoje bei kitus pažeidimus tapo žinoma jau tuomet. Ieškovo reikalaujama atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala sudaro viso 774 072,54 Lt, t. y. yra beveik lygi visam įmonės turtui, turėtam 2010-2011 metais (1 t., 12-14 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog sunkiai tikėtina, kad nei vienas paskesnis įmonės vadovas nepastebėjo tokio didelio lėšų trūkumo (juolab po įmonėje atlikto audito), o tokį pastebėjęs nebūtų ėmęsis tam tikrų veiksmų. Tai reiškia arba tai, jog naujieji vadovai galimai žinojo ir suprato, jog lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai ir interesais ir todėl nesiėmė jokių veiksmų tokioms didelėms lėšoms susigrąžinti. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškinio pareiškimas nuo paskutinių ginčijamų veiksmų praėjus daugiau nei 7 metams, o nuo pirmų ginčijamų veiksmų praėjus net 14 metų, negali būti pripažintas pagrįstu.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pati įmonė ilgą laiką nesiekė pareikšti ieškinį dėl ginčijamų atsakovų veiksmų, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio senaties terminas neatnaujintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus visas nustatytas termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atnaujinti ieškinio senaties terminą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Be to, pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galimai pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jiems šios išlaidos nepriteistinos. Apeliaciniam teismui atmetus apeliacinį skundą apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovas S. K. nuo 1998-07-21 iki 2001-07-06 ėjo ieškovo UAB „Duomenų... 5. Vilniaus apygardos teismo 2011-08-18 nutartimi UAB „Duomenų bazės ir... 6. Ieškovas UAB „Duomenų bazės ir technologijos“, atstovaujamas bankroto... 7. Ieškovas UAB „Serneta“ nurodė, kad bankroto administratorius patikrinęs... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 10. Teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių... 11. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog žala padaryta atsakovų bendrais... 12. Teismas sprendė, kad ieškovas prašo taikyti atsakovams deliktinę... 13. Teismas atmetė atsakovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes... 14. Teismas atmetė ieškovo prašymą skirti atsakovams baudą už... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Duomenų bazės ir technologijos“ prašo... 17. Atsiliepimu į ieškovo BUAB „Duomenų bazės ir technologijos“ apeliacinį... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Ieškinio reikalavimas atsakovams V. C. ir S. K., kaip buvusiems įmonės... 22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės buvusių vadovų ir... 23. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad skundžiamame teismo... 24. Apelianto manymu ieškovo patirti nuostoliai iš atsakovų priteistini... 25. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiu ieškovo teiginiu dėl... 26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra... 27. Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti bendrovei padarytą žalą grindė... 28. Ieškinio reikalavimą priteisti bendrovei padarytą žalą ieškovas grindė... 29. Pažymėtina, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip... 30. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl... 31. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 32. Ieškovo reikalavimas kyla iš laikotarpiais nuo 1998-08-17 iki 2001-12-29 (S.... 33. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Duomenų bazės ir technologijos” nuo... 34. Ieškinio senaties termino skaičiavimui teisinės reikšmės neturi juridiniam... 35. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties... 36. Nors pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškinį vieninteliu pagrindu –... 37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 38. Kaip teisingai nurodo apeliantas, ieškovo teises pažeidę vadovai (atsakovai... 39. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat, kaip pagrįstai... 41. Iš bylos medžiagos nustatytino tokios faktines bylos aplinkybės,... 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog svarbiomis priežastimis atnaujinti... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad nagrinėjamu... 44. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliaciniame... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą...