Byla 2A-1587-881/2013

Dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – AB „LITGRID“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ekobana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-65-807/2011 pagal ieškovo UAB „Eltirema“ ieškinį atsakovui UAB „Ekobana“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – AB „LITGRID“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Eltirema“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ekobana“ 7 015,63 Lt netinkamos kokybės daiktų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, šešių procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Lietuvos energija“ eksploatuoja aukštos įtampos (110 kV) elektros perdavimo oro linijas Lietuvos Respublikos pasienio ruože Pagėgiai-Sovietskas. Pagal tarp ieškovo ir AB „Lietuvos energija“ 2007 m. sausio 1 d. sudarytą rangos sutartį ieškovas šioje elektros perdavimo oro linijoje sumontavo dvi aukštos įtampos (110 kV) linijos apsaugos (apšvietimo) sistemas BALISOR B110 AP, nupirktas iš atsakovo 2007 m. lapkričio 8 d.. 2009 m. birželio 25 d. AB „Lietuvos energija“ informavo ieškovą, kad viena iš jo sumontuotų BALISOR apšvietimo sistemos lempų neveikia, matosi lempos stiklo įtrūkimas. 2009 m. spalio 1 d. raštu AB „Lietuvos energija“ informavo ieškovą apie tai, kad aukštos įtampos (110 kV) elektros perdavimo oro linijoje Pagėgiai-Sovietskas neveikia dar viena ieškovo sumontuota BALISOR sistemos signalinė lempa. Ieškovas nurodė, kad keisdamas sugedusias (perdegusias) lempas naujomis patyrė 7 015,63 Lt išlaidų.

5Atsakovas UAB „Ekobana“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad lempų gedimą galėjo lemti elektros perdavimo oro linijos eksploatavimo sąlygų pažeidimas. Be to, ieškovas, suprojektavęs BALISOR B 115 AP sistemą, iš atsakovo užsakė BALISOR B 110 AP sistemos lempas. Taigi ieškovas veikė netinkamai, pateikė projektuotojui dokumentaciją, kuri neapibūdino perkamų lempų, kas galėjo sąlygoti jų gedimą, ir už tai atsakovas neatsako.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo UAB „Eltirema“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Ekobana“ 6 295,63 Lt nuostolių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009 m. gruodžio 14 d., iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 3 269,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog nėra svaraus pagrindo išvadai, kad lempų gedimai atsirado dėl netinkamo lempų montavimo ar jų eksploatavimo. Atsakovo pateiktoje apšvietimo sistemos lempų techninėje dokumentacijoje nurodyta, kad BALISOR B sistemos lempos tinka elektros sistemoms su 115kV, 132 kV, 220 kV, 380 kV ar net didesne įtampa. Aplinkybę, jog techninėje dokumentacijoje charakterizuojamos BALISOR B sistemos lempos ir aukštos įtampos (110 kV) elektros perdavimo oro linijoje Pagėgiai-Sovietskas sumontuotos bei sugedusios lempos yra to paties tipo, patvirtina tai, kad keičiant sugedusias lempas naujomis (užsakant naujas lempas keitimui), buvo nurodytas tas pats produkto kodas (00618), kaip ir techninėje dokumentacijoje įrašytas BALISOR B sistemos lempų kodas. Tad atsakovo atstovės ir eksperto prielaidos dėl to, kad sumontavus BALISOR B 110 AP sistemos lempas suprojektuotoje BALISOR B 115 AP sistemoje, būtent dėl to galėjo pasireikšti lempų gedimai, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovui atsakovo parduotos lempos pagal savo specifikacijas galėjo veikti plataus diapazono įtampos sistemose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rengiant 110 kV oro linijos Pagėgiai-Sovietskas 104, 105 dvigrandės atramos Nr. 21 ženklinimo darbo projektą, buvo įvertinta ir atsižvelgta į tai, kad įtampa elektros perdavimo oro linijoje gali svyruoti tarp 110kV ir 130 kV. Nors į bylą ir nėra pateikta įrodymų apie rangos darbų perdavimą-priėmimą pagal tarp ieškovo ir AB „Lietuvos energija“ 2007 m. spalio 1 d. sudarytą rangos sutartį, trečiojo asmens atstovai nurodė, kad nesklandumų uždarajai akcinei bendrovei „Eltirema“ vykdant savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį nekilo, jokių duomenų apie tai, kad priimant darbus, būtų nustatyti kokie nors trūkumai, byloje nėra. Aplinkybę, kad rangos darbų priėmimas-perdavimas ir bendradarbiavimas tarp sutarties šalių vyko sklandžiai, patvirtina ir tai, jog po apšvietimo sistemos sumontavimo, iki pirmosios lempos gedimo, t. y. beveik dvejus metus, AB „Lietuvos energija“ jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Aplinkybę, kad lempų gedimus lėmė ne jų montavimo darbų trūkumai, o kiti faktoriai, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad lempos sugedo tik praėjus beveik dvejiems metams po jų sumontavimo. Įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, kad lempos galėjo sugesti dėl jų netinkamo eksploatavimo, byloje taip pat nėra. Tretysis asmuo pateikė įrodymus apie tai, kad sugedusių lempų eksploatavimo laikotarpiu aukštos įtampos (110 kV) elektros perdavimo oro linijoje Pagėgiai-Sovietskas jokie remonto ar kitokie darbai, dėl kurių būtų galėjęs atsirasti neigiamas poveikis elektros linijoje sumontuotoms lempoms, nebuvo atliekami, nurodytu laikotarpiu jokių ypatingų klimatinių, techninių aplinkybių, viršįtampių, galėjusių įtakoti lempų gedimus, nebuvo užfiksuota. Atsižvelgiant į tai, kad elektros perdavimo oro linija yra aukštos įtampos (110 kV), galimybės mechaniškai paveikti 60 metrų aukštyje esančias lempas, neatjungus elektros linijos, nebuvo.

8Taigi teismas nurodė, kad nenustačius pagrindų konstatavimui, jog ginčo lempos sugedo dėl jų netinkamo montavimo ar eksploatavimo, belieka pripažinti buvus likusią alternatyvią lempų gedimo priežastį – lempų gamybos broką, jų kokybės trūkumus. Konstatavus ieškovui parduotų BALISOR sistemos lempų kokybės trūkumus, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo nuostolius, patirtus elektros perdavimo oro linijoje Pagėgiai-Sovietskas keičiant nekokybiškas lempas naujomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovui parduotų lempų kokybės trūkumus netiesiogiai pripažino ir pats atsakovas, pakeisdamas antrąją, vėliau sugedusią lempą nauja. Teismas sprendė, kad dėl sugedusių lempų keitimo ieškovas iš viso patyrė 6 295,63 Lt nuostolių.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Ekobana“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo išvados yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje atliktos ekspertizės išvadoms. LR pasienio ruože Pagėgiai-Sovietskas 110 kV elektros oro linijos atramų ženklinimas buvo suprojektuotas numačius BALISOR B115 P sistemą, tačiau ieškovas sumontavo BALISOR B110 P sistemą, todėl pats turėtų prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Teismo sprendime sutapatinamos BALISOR B110 AP ir BALISOR B115 AP sistemos, nors ekspertizės aktas kategoriškai pabrėžia, kad šios sistemos nėra tapačios. 2009 m. rugsėjo 25 d. aktas „Dėl 110 kV OL Pagėgiai-Sovietskas BALISOR B 115 AP apšvietimo sistemos“ negali būti vertinamas kaip iš atsakovo nupirktos prekės nekokybiškumo įrodymas, nes jame konstatuotas būtent BALISOR B115 AP apšvietimo sistemos gedimas, o ne faktiškai sumontuotos BALISOR B110 AP sistemos, be to, neišaiškinta, kodėl 2009 m. birželio 25 d. lempos gedimas fiksuojamas tik 2009 m. rugsėjo 25 d. akte. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog byloje nenustatyta pagrindų, kad ginčo lempos sugedo dėl jų netinkamo montavimo ar eksploatavimo, tačiau ekspertizės akte konstatuota, kad BALISOR sistemos gedimai priežastiniu ryšiu gali būti susiję su parengto projekto trūkumais, aplinkybėmis sistemos įrengimo stadijoje ir t. t. Visas BALISOR apšvietimo sistemas, kurios buvo parduotos ieškovui, atsakovas įsigijo iš CITEL Electronics GmbH, nupirktų prekių kokybė buvo patvirtinta atitikties sertifikatais.

11Atsiliepimu į atsakovo UAB „Ekobana“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Eltirema“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino eksperto išvadą, o teismo nesutikimas su eksperto išvada yra pakankamai motyvuotas. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir jais pagrindė savo nesutikimą su dalimi eksperto išvadose nurodytų teiginių.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl nuostolių priteisimo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

17Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantas teigia, kad teismo išvados prieštarauja byloje atliktos ekspertizės išvadoms.

18Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009).

19Nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirta dviejų BALISOR B110 P sistemos šviestuvų (lempų) elektrotechninė ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas turėjo atsakyti į klausimą, kokios yra ginčo šviestuvų gedimo priežastys: netinkamas projektavimas, montavimas, eksploatavimas ar gamintojo brokas. Kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto, dėl pateiktų duomenų neišsamumo ekspertas kategoriškų išvadų nepadarė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas pateiktą ekspertizės aktą įvertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y. laikėsi teismų praktikoje suformuluotų ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo taisyklių, tarp jų – jog eksperto išvada turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir galutinė teismo išvada turi būti daroma nustačius ir įvertinus iš įvairių įrodinėjimo priemonių gautą informaciją. Kadangi argumentų, kuriais būtų ginčijamas teismo atliktas įrodymų visumos vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados, apeliantas nepateikė, o vien tik ta aplinkybė, kad teismas nesutiko su tam tikrais eksperto teiginiais, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo šviestuvų gedimo priežasčių yra neteisingos. Nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sutapatino BALISOR B110 AP ir BALISOR B115 AP sistemas, iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino BALISOR B110 AP sistemos šviestuvų veikimo galimybes suprojektuotoje BALISOR B115 AP sistemoje kaip atskiroje sistemoje.

20Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

21Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.