Byla 2A-1396-254/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. O. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-810/2013 pagal ieškovo G. O. patikslintą ieškinį atsakovui Č. P. dėl neatlygintino servituto nustatymo, žemės sklypo kadastrinių ribų suderinimo ir registracijos panaikinimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovo Č. P. priešieškinį ieškovui G. O. dėl atlygintino servituto nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pagal jo pateiktą schemą (t. 2, b. l. 14, 111) nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę įrengti ir naudotis 14 kv. m pločio pėsčiųjų taku atsakovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame Kaišiadorių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., SB „( - )“, adresu ( - ) g. 18, patekimui į ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – sodo pastatą, esantį Kaišiadorių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., SB „( - )“, adresu ( - ) g. 16.

5Ieškovas siekė nustatyti tako servitutą, iš dalies atitinkantį susiformavusiam ir šiuo metu nuo žemės sklypo įsigijimo (1997 m.) naudojamam takui. Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis SB „( - )“, adresu ( - ) g. 16 (unikalus numeris ( - )). Šį žemės sklypą ieškovas įsigijo 1997 kovo 14 d. privataus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad sklypui priskirtini pastatai parduoti anksčiau, 1994 m. sausio 7 d. Kauno miesto 4-ame notarų biure sudarytos sutarties, ( - ), pagrindu. Pagal prie žemės sklypo įsigijimo sutarties esamą žemės sklypo planą, patekimas į žemės sklype esantį statinį yra vienintelis takas, išklotas plytelėmis, apsodintas želdiniais. Ieškovo teigimu, tiesiu taku dėl jam priklausančiame sodo sklype esančių medžių, rododendro krūmo patekti į jam priklausantį sodo pastatą yra patogiau, nei atsakovo prašomu nustatyti kelio servitutu.

6Atsakovas priešieškiniu (t. 2, b. l. 27-28) prašė pagal jo pateiktą schemą (t. 2, b. l. 14, 117) nustatyti mokamą (t. y. už 30 Lt kas mėnesį periodinę kompensaciją) kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovui įrengti ir naudotis 5 kv. m pločio pėsčiųjų taku atsakovui priklausančiame žemės sklype, įpareigoti ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis.

7Byloje kilo ginčas dėl prašomo nustatyti servituto apimties, nes, atsakovo teigimu, nustačius kelio servitutą pagal jo pateiktą žemės sklypo planą, būtų minimaliai apribojamos atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisės naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkintino iš dalies: nustatė pagal atsakovo pateiktą UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą schemą atsakovui priklausančiame žemės sklype pėsčiųjų kelio servitutą, schemoje pažymėtą indeksu S1-5m2, leidžiant šioje žemės sklypo dalyje įrengti pėsčiųjų taką ir naudotis šia žemės sklypo dalimi patekimui į ieškovui priklausantį sodo pastatą; priteisė iš ieškovo atsakovui vienkartinę 98,55 Lt kompensaciją ir įpareigojo ieškovą savo lėšomis per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis, toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra šiuo sprendimu nustatomas pėsčiųjų kelio servitutas.

10Teismas nustatė, kad šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys SB „( - )“, ( - ) g. 16 ir 18, ribojasi šonine riba ir šiuose sklypuose esantys sodo pastatai yra sublokuoti, įėjimas į ieškovui priklausantį sodo pastatą yra iš šoninės pastato pusės, kuri sutampa su sklypo riba. Dėl šios priežasties ieškovas į jam priklausantį sodo pastatą gali patekti tik atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, joje įrengtu taku. Todėl teismas laikė, kad tako servituto objektyvus būtinumas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įrodytas. Įvertinęs šalių paaiškinimus, vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotą ginčo situaciją (t. 1, b. l. 71-76), žemės sklypo schemų duomenis (t. 2, b. l. 111, 117), teismas sprendė, jog pakanka nustatyti kelio servitutą pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą:

111. Dėl servituto nustatyto. Teismas nuomone, ieškovo noras į jam priklausantį sodo pastatą patekti tiesiu taku yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas atsakovo nuosavybės teisių apsaugos aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas šioms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia prašo ieškovas. Ieškovo argumentas, jog atsakovas, nesutikdamas, kad jam priklausančio žemės sklypo konfigūracija būtų pakeista taip, kad šiuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype esantis takas būtų ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose, nesielgia kaip protingas ir rūpestingas savininkas, nėra teisiškai reikšmingas, nes, kaip bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė atsakovas, sklypo konfigūracijai pakeisti reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, o tai atsakovui sudaro papildomas išlaidas, kurių ieškovas kompensuoti nesutiko. Be to, ieškovas nepateikė teismui objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad tokia galimybė iš tikrųjų egzistuoja. Pakeitus sklypų konfigūraciją ir žemės sklypo daliai, kuriai teismo sprendimu nustatytinas servitutas, perėjus viešpataujančio daikto savininko nuosavybėn, nustatytas servitutas baigtųsi (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

122. Dėl servituto atlygintinumo. Atsakovas prašomo priteisti kompensacijos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas teisingo atlyginimo klausimą privalo svarstyti net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu, įvertinęs nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą atsakovui priklausančio 0,0482 ha dydžio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 9 500 Lt, bei atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies, kurioje nustatytinas servitutas, plotą (5 kv. m), sprendė, kad protinga kompensacija už atsakovo teisių suvaržymą, jam priklausančiame žemės sklype nustatant servitutą yra 98,55 Lt (9 500 Lt / 0,0482 kv. m x 0,0005 kv. m), nes atsakovas, nustačius kelio servitutą, neteks galimybės naudotis 5 kv. m ploto jam priklausančio žemės sklypo dalimi.

133. Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis. Nors ieškovas paaiškino, jog kelias, išklotas plytelėmis, atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo tuo metu, kai ieškovas šį sklypą įgijo nuosavybėn, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog šis kelias buvo įrengtas gretimo žemės sklypo savininko sutikimu. Todėl teismas atsakovo reikalavimą tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis, toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra šiuo sprendimu nustatomas kelio servitutas (CK 4.98 straipsnis).

144. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinį teismas atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies (75 proc.), iš ieškovo atsakovui priteisė 75 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 147 Lt atsakovo sumokėtas žyminis mokestis (t. 2, b. l. 9), 3 200 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (t. 2, b .l. 39, 40, 41, 42, 43) ir 449,85 Lt kitos bylinėjimosi išlaidos (t. 2, b. l. 39, 44, 45, 46, 48, 50). Taip pat iš ieškovo priteisė 75 proc., t. y. 37,40 Lt, o iš atsakovo 25 proc., t. y. 12,47 Lt valstybei išlaidų, kurias iš viso sudaro 49,87 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Ieškovas apeliaciniu skundu prašo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti šiais argumentais:

171. Dėl servituto nustatyto. Iš byloje esančių nuotraukų matyti (t. 1, b. l. 71, 73, 75), kad ieškovo sklype šalia įrengto tako auga medžiai ir didelis rododendro krūmas, tarp kurių nutiesti 1,2 m pločio tako (minimalus tako plotis pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999) neįmanoma, vadinasi, patekimas į sodo namelį būtų apribojamas. Todėl ieškovas pagal teismo pasiūlymą parengė ir iš anksto pateikė teismui ir kitai šaliai naują planą su jame pažymėtu prašomu nustatyti 14 kv. m kelio servitutu (t. 2, b. l. 111). Pats atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad ieškovas minėtu taku naudojosi nuo 1994 metų, o jis buvo įrengtas dar iki tol buvusio savininko, bei nenurodė nei vieno argumento, kaip ir dėl ko servituto nustatymas suvaržytų jo nuosavybės teises į žemės sklypą. Nustačius servitutą, neatsiranda absoliučiai jokių naujų kliūčių ar apribojimų, kurių nebūtų buvę iki servituto nustatymo, apie kurias atsakovas nebūtų žinojęs prieš savo pasirinkimu ir be ieškovo sutikimo šį įtraukdamas į savo žemės sklypo ribas, atliekant sklypo kadastrinius matavimus.

181.2. Esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007 situacija buvo įvertinta priešingai, nei teismo šioje byloje.

191.3. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos atstovė E. Mockutė (t. 2, b. l. 90, 126, 128) nurodė, kad ieškovas prašo pagrįsto, racionalaus ir protingo varianto ir lygiai taip pat tokie įėjimai yra suformuoti ir visuose sodų sklypuose toje pačioje vietovėje, nes tokį įėjimą sąlygoja sodo namelių konstrukcija, jie yra sublokuoti, turi bendrą ribą. Keliai kiek įmanoma turi būti formuojami tiesių, lygių konstrukcijų, kokių būtent prašo apeliantas, t. y. tiesaus tako į sodo namelį. Trečiojo asmens atstovė nematė kliūčių, dėl ko atsakovas nesutinka su ieškovo pateikta schema. Teismas dėl šių trečiojo asmens parodymų nieko nepasisakė.

201.4. Priešingai nei teigia teismas, ieškovas primygtinai siūlė atsakovui kompensuoti visas su naujo kadastrinių matavimų plano parengimu ir įregistravimu susijusias išlaidas.

212. Dėl servituto atlygintinumo. Visoje SB „( - )“ sublokuoti sodo nameliai yra suprojektuoti taip, kad patekimas į juos yra per šoninę žemės sklypo kraštinę ir faktiškai patenka į gretimo sklypo, esančio dešinėje arba kairėje pusėje ribas. Faktinės situacijos pobūdis sąlygoja tai, kad prašomas nustatyti kelio servitutas turėtų būti neatlygintinis, nes jo atsiradimo būtinybė sąlygota objektyvių priežasčių, niekaip nepriklausančių nuo ieškovo. Šioje byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovas patirtų nuostolių dėl servituto nustatymo nėra, nes ieškovas nuo sodo namelio įsigijimo momento faktiškai naudojosi šia sklypo dalimi, atsakovas tam neprieštaravo, bei tikslindamas sklypo ribas pats savo valia sprendė šią sklypo dalį įtraukti į savo sklypo ribas, nors kartu su žemėtvarkos institucijomis buvo galima rasti kitų, racionalesnių sprendimų. Todėl laikytina, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas turi būti neatlygintinis. Nežiūrint į tai, teismas priėmė sprendimą, kuriame savo iniciatyva, nesant atsakovo reikalavimo priešieškinyje, ir esant ieškovo atsiliepimui dėl prašomo nustatyti atlygintinio servituto atmetimo, pats, remdamasis visiškai nesuprantamais kriterijais, nustatė atlyginimą už servitutą atsakovo naudai. Tokia teismo veikla vertintina kaip ieškinio ribų peržengimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nesugebėjo įrodyti savo priešieškinyje prašomo atlyginimo už servituto nustatymą dydžio, todėl toks jo reikalavimas privalėjo būti atmestas. Civilinio proceso kodeksas (toliau CPK) nenumato, kad teismai savo iniciatyva nustatinėtų privačios žemės savininkui atlyginimo už servitutą dydžius. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl šioje dalyje naikintinas.

222.1. Ieškovas apeliaciniame skunde siūlo pakeisti atsakovo žemės sklypo konfigūraciją, nekeičiant jo ploto, t. y. sugretinti atsakovo ir trečiojo asmens B. J., kuris nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, žemės sklypus. Taip, pasak ieškovo, tuo pačiu pasikeistų riba tarp atsakovo ir ieškovo žemės sklypų, ir ieškovas galėtų patekti į savo namelį, nepažeisdamas gretimo sklypo ribų.

233. Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis. Visiškai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais įrodymais vadovaujantis apeliantas įpareigotas savo sąskaita išardyti kažkieno nutiestą taką, pagal atsakovo parengtus kadastrinius žemės sklypo matavimus, šiuo metu patenkantį į atsakovo sklypo ribas. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad takas buvo įrengtas ne ieškovo, o prieš jį sodo namelį turėjusio savininko (savininkų), ir iki ieškinio dėl servituto nustatymo pateikimo teismui, niekas niekada dėl tako nereiškė pretenzijų. Atsakovo paaiškinimai (t 1., b. l. 39, 7 pastraipa „Tas takelis jau seniai šitoje vietoje suformuotas. Aš sodą turiu nuo 1994 m. Taip, nuo tų metų kelias kažkoks buvo. Taip, niekas nepakeista <...>“. 9 pastraipa: „Man nekliudė tas kelias, nes aš nepardavinėjau sodo, pripratau, nu vaikšto mat jį galas“. Atsakovo paaiškinimai, kad toks takas, koks jis yra, buvo įrengtas dar iki 1994 m. (t. 2, b. l. 89-90). Atsakovo paaiškinimai, kad takas toje vietoje visada buvo, tik anot jo, su kitomis plytelėmis (t. 2, b. l. 101).

244. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Visiškai nesuprantama, kuo vadovaudamasis teismas nustatė, kad yra patenkinta 75 proc. atsakovo reikalavimų, ieškovo reikalavimai atmesti, ir iš jo atsakovui priteisė 75 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas kreipėsi į teismą su materialiniu reikalavimu – nustatyti servitutą. Teismo sprendimu šis pirminis materialinis ieškovo reikalavimas yra patenkintas, t. y. servitutas nustatytas, priešieškiniu atsakovas taip pat prašė nustatyti servitutą, tik kitos apimties. Teismas sprendime nustatė servitutą, tačiau mažesne, negu ieškovas prašė apimtimi (vietoj 14 kv. m., nustatė 5 kv. m servitutą), t. y. faktiškai 36 proc. ieškovo reikalavimų dėl servituto apimties taip pat buvo patenkinta. Be to, atsakovas pateikė du papildomus reikalavimus - priteisti atlyginimą už servitutą, po 30 Lt kas mėnesį visam servituto galiojimo laikotarpiui, ir reikalavimą ieškovo sąskaita išardyti įrengtą taką. Teismas sprendime savarankiškai, išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, apskaičiavo ir nustatė tokią kompensaciją už servitutą - 98,55 Lt vienkartinę kompensaciją. T. y., šioje dalyje faktiškai priešieškinio reikalavimai buvo atmesti, nurodant, kad jokie nuostoliai neįrodyti, ir vietoj prašomos 30 Lt x 12 mėn. = 360 Lt x metų nuostolių atlyginimo buvo priteista 98,55 Lt vienkartinė kompensacija.

255. Ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, jog teismas, priimdamas priešieškinį, vienai iš šalių suteikė pranašumą, taip pažeisdamas rungimosi principą.

26Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti 2013 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šiais motyvais:

271. Dėl servituto nustatyto. Ta aplinkybė, jog atsakovas visus tuos metus tyliai kentė nepatogumus ir ieškovo savavališką naudojimąsi svetimu sklypu, nepaneigia fakto, kad nepatogumai egzistavo. Kadangi daug metų ieškovas nesikreipė dėl servituto nustatymo, atsakovas kentė ir tikėjosi, kad esama padėtis kada nors pasikeis - tai yra, ieškovas nutrauks savo neteisėtus veiksmus, nustos savavališkai neteisėtai naudotis kaimyniniu atsakovo sklypu. Tačiau sužinojęs apie priešingus ieškovo ketinimus - siekį įteisinti tokį piktybišką neteisėtą elgesį (2012 m. kovo 22 d. ieškovas pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui patikslinti žemės sklypų kadastrinius duomenis, paliekant jam 1,20 m pločio taką įėjimui į namelį, kuris būtų atsakovo sklype, 2012 m. birželio 4 d. pateikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ieškinį dėl neatlygintino servituto nustatymo), atsakovas 2012 m. liepos 3 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl neteisėto tako išklojimo, želdinių apsodinimo ir paprašė ieškovo visa tai panaikinti (t. 1, b. l. 29). Šalims nesusitarus taikiai, byla buvo išnagrinėta teisme ir priimtas teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas, kurį ieškovas apskundė. Ieškovas turėdamas sąlygas ir galimybes tinkamai įgyvendinti savo kaip savininko teises, tyčia sudarė kliūtis patekti į namelį, užmūrydamas sieną ir taip sudarydamas įspūdį, jog vienintelis patekimo į namelį būdas yra per atsakovo žemės sklypą. Ieškovas, nurodydamas, jog takas, išklotas plytelėmis, yra vienintelis būdas patekti į ieškovui priklausantį namelį, klaidina apeliacinės instancijos teismą. Atsakovas, jau tiek metų kęsdamas ieškovo neteisėtus veiksmus, suprato, jog gražiuoju su ieškovu susitarti nepavyks, todėl galiausiai ir pats pateikė teismui priešieškinį bei paprašė nustatyti servitutą, kuris užtikrintų galimybę ieškovui patekti į savo namelį, kad ateityje tarp šalių nebekiltų jokių ginčų. Tačiau atsakovas kategoriškai nesutiko ir dabar nesutinka su tokia didele servituto apimtimi, kokios pageidauja ieškovas.

281.2. Nustačius tokį servitutą, kokio prašo ieškovas, atsakovo žemės sklypo vertė ženkliai sumažėtų ir sklypas taptų nelikvidus. Tai iš esmės pažeistų atsakovo kaip teisėto sklypo savininko teises.

291.3. Nustačius ieškovo prašomą servitutą, būtų formaliai įteisinti neteisėti ieškovo veiksmai (savavališkas tako nutiesimas, apželdinimas), o tai ne tik prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau pažeistų ir bendrąjį teisės principą, jog iš neteisėtų veiksmų neatsiranda teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Ieškovo argumentai, kad jis įsigijo sklypą su jame įrengtu taku, želdiniais ir per šį taką vieninteliu įmanomu būdu patenka į savo namelį jau daugiau kaip penkiolika metų, yra niekiniai. Visų pirma, kaip jau minėta, šis būdas tikrai nėra vienintelė patekimo į namelį galimybė. Antra, pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka, tačiau nagrinėjamu atveju joks servitutas nustatytas nebuvo, todėl ieškovas įsigydamas namelį ir žemės sklypą, jokios teisės į servitutą neįgijo.

301.4. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o konkrečiai nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, tačiau atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad šios bylos fabula iš esmės skiriasi nuo konkretaus nagrinėjamo atvejo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog byloje nustatyta esant ežerą 150 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo, o ieškovas su savo šeimos nariais ežerą 15 metų pasiekdavo per atsakovo žemės sklypą susiformavusiu taku. Teismas pripažino, kad tuo atveju nuolat savo sklype gyvenančiam ieškovui naudojimasis susiformavusiu pėsčiųjų taku yra reikšminga tinkamo naudojimosi savo nuosavybe sąlyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju jokio ežero nėra ir bylos aplinkybės iš esmės skiriasi.

311.5. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pateikė įrodymus, jog įrengti naują įėjimą į namelį kainuotų neprotingai didelę sumą, atsakovas neprieštaravo dėl servituto nustatymo, tačiau jis buvo nustatytas toks, kad užtikrintų normalų ieškovo naudojimąsi savo nameliu bei kuo mažiau suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę į nuosavą žemės sklypą.

321.6. Nors kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovės E. Mockutės paaiškinimų, kuriais ji palaikė ieškovo poziciją dėl servituto nustatymo, teigdama, kad nemato pagrįstų minčių ir argumentų, dėl ko atsakovas nesutinka su ieškovo prašomu servitutu, visuose sodų sklypuose yra tokie įėjimai, keliai turi būti formuojami tiesių, lygių konstrukcijų, tačiau akivaizdu, kad tokie teiginiai nėra tinkami argumentai savo kaip trečiojo asmens pozicijai pagrįsti, todėl teismas neturėjo ir neprivalėjo jais vadovautis.

332. Dėl servituto atlygintinumo. Nors priteistos kompensacijos dydis yra mažesnis negu prašė priteisti atsakovas ir ji yra vienkartinė, tačiau atsakovas dėl to neprieštarauja, todėl teismo sprendimas turėtų būti paliktas galioti nepakeistas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teisė į nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 straipsnyje, o savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo gali būti daikto pertvarkymo išlaidos, veiklos ribojimai bei kt. Ieškovas teigia, kad šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas patirtų nuostolių dėl servituto nustatymo. Tačiau apskritai preziumuojama, kad servituto nustatymas turi būti atlygintinis.

342.1. Novatoriškas ieškovo siūlymas pakeisti atsakovo žemės sklypo konfigūraciją, nekeičiant jo ploto, t. y. sugretinti atsakovo ir trečiojo asmens B. J., kuris nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, žemės sklypus, yra visiškai neteisėtas, nepagrįstas ir nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Apskritai teismas neturi teisės spręsti dėl į procesą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės asmeniui įpareigoti bet kurį kitą asmenį įgyvendinti savo teises ar elgtis priešingai pastarojo valiai būdu, kad būtų patenkinti pirmojo asmens poreikiai. Todėl siūlymas keisti sklypų konfigūraciją yra neteisėtas - toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir netenkintinas. Be to, tai paneigtų pačią vykstančio teisminio proceso esmę, kadangi apskritai išnyktų servituto, dėl kurio kilo ginčas, nustatymo poreikis.

353. Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad šis takas buvo įrengtas gretimo žemės sklypo savininko sutikimu, be to, pripažino, jog visą laiką pats juo naudojosi, o atsakovas pateikė rašytinį įrodymą - pretenziją - kuri patvirtina, kad dar iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas reikalavo išardyti taką, be to, paaiškino, kad tako plytelės buvo pakeistos (t. 2, b. l. 101), todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą taką išardyti toje sklypo dalyje, kurioje nenustatytas servitutas.

364. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos skundžiamame sprendime buvo paskirstytos teisingai, atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus. Kadangi buvo nustatytas mažesnis nei ieškovas prašė servitutas, o būtent toks, kokį nustatyti prašė atsakovas, tai teismas teisingai laikė, jog patenkinta 75 proc. atsakovo reikalavimų ir tik 25 proc. ieškovo reikalavimų.

375. CPK 143 straipsnis suteikia teismui tam tikrą diskreciją spręsti dėl priešieškinio priėmimo, jei tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jei priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio ir tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, o juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Pažymėtina, jog šiuo nagrinėjamu atveju iš tiesų egzistavo visos aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad buvo būtina priimti nagrinėti priešieškinį. Dar daugiau, atsisakant priimti priešieškinį būtų buvę iš esmės pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai, o pranašumas suteiktas vien ieškovui. O ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis) negali būti traktuojamas kaip išankstinė vienos iš šalių pateikiamų įrodymų patikra.

38Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes ji nekompetetinga nustatyti servitutų privačiuose žemės sklypuose.

39Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

42Byloje nustatyta, kad šalių sklypai, esantys SB „( - )“ ( - ) g. 16 ir ( - ) g. 18, ribojasi šonine riba ir atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įrengtas plytelėmis išklotas takas, kuriuo apeliantas patenka į jam priklausantį sodo pastatą (t. 1, b. l. 22). Apeliantas teigia, kad per visą naudojimosi sklypais laikotarpį nuo pat 1994 m., kai apeliantas įsigijo sodo namelį su kitais statiniais ir žemės sklypą, jokių ginčų tarp šalių dėl naudojimosi šiais žemės sklypais nebuvo, atsakovas niekada dėl to ieškovui nereiškė jokių pretenzijų. Tačiau servitutas nustatytas teismo sprendimu pagrįstai, nes žemės savininkai dabar nesutaria, o nenustačius servituto ieškovui nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto (sodo pastato) naudoti pagal paskirtį, todėl nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl to, kada kilo nesutarimai, kokios buvo prielaidos jiems kilti arba, kad ilgą laiką naudojantis atsakovo žeme nebuvo kilę nesutarimų, kuomet pagal bylos duomenis servitutas nebuvo nustatytas (CK 4.126 str. 1 d.). Byloje nesutariama dėl kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku vietos ir krypties (CK 4.118 str.). Apeliantas būtinybę 14 kv.m. kelio servitutą nustatyti pagal jo pateiktą schemą grindžia tuo, kad tokios apimties ir vietos atsakovo žemės sklypo keliu naudojosi prieš jį buvę savininkai ir pats ieškovas, o atsakovo siūlomo 5 kv.m. kelio servituto variantas jam yra nepatogus, netiesus ir priverstų apeliantą apeiti želdinius.

43Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai, garantuojantys savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2009 m. gegužės mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Kolegija pažymi, kad apelianto nurodyti argumentai, jog jam būtų patogiau ir naudingiau naudotis atsakovo žeme pagal jo parengtą schemą nustačius 14 kv.m. servitutą yra reikšmingi tiek, kiek jie objektyviai, bet ne subjektyviai pateisina ieškovo norus riboti atsakovo nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Apelianto argumentai, kad jis įsigijo sklypą su jame įrengtu taku, želdiniais ir per šį taką vieninteliu įmanomu būdu patenka į savo sodo namelį jau daugiau kaip penkiolika metų, nesudaro pagrindo didesnei servituto apimčiai. Tačiau ši aplinkybė rodo, kad atsakovas, leisdamas naudotis ieškovui savo žeme kuomet tarp šalių nebuvo ginčo, pripažino servituto svarbą ieškovui. Nagrinėjamu atveju servitutas nebuvo nustatytas, todėl apeliantas įsigydamas namelį ir žemės sklypą, šios teisės neperėmė ir neįgijo, todėl faktinė naudojimosi svetimu daiktu aplinkybė nepreziumuoja jo teisės į tokio pat dydžio, vietos ir krypties servitutą.

44Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija; vadinasi, teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai, apsaugant savininką, kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota. Pagal bylos aplinkybes, kai šalys yra nedidelių žemės sklypų savininkai, atsakovo teisės suvaržymas didesnės apimties servitutu, kurį siūlė ieškovas, yra objektyviai nepateisintas, todėl ieškinį patenkinus nebūtų pasiekta protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, o ieškovo subjektyviais – patogumo, naudingumo aspektais, be pakankamo pagrindo būtų suvaržoma atsakovo nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005). Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė tokį servitutą, su kuriuo sutinka atsakovas, ir kuris yra visiškai pakankamas apeliantui kaip teisėtam gretimo sklypo ir statinio savininkui tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises. Ieškovo noras kuo patogiau naudotis statiniu, į jį patenkant tiesiu keliu, išsaugant savo sklype augančius augalus yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti atsakovo nuosavybės sąskaita. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijo žinodamas, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir šalia esančio kaimyno žemės sklypo ribos ir sklypų naudojimo sąlygos, t.y, kad servitutas neįteisintas, todėl jis negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių dėl savo interesų tenkinimo palankiausiu jam būdu kito savininko nuosavybės teisių sąskaita. Šalys dėl ieškovui patogesnio servituto galėjo susitarti bendradarbiaudamos ir jį įteisinti sandoriu (CK 4.124 str. 1 d.), tačiau toks sprendimas nebuvo pasiektas. Apeliantas kaip argumentą dėl jo prašomo dydžio servituto nustatymo nurodo atsakovo nesutikimą pakeisti savo sklypo konfigūraciją ir taip išvengti savo nuosavybės teisių suvaržymo. Kolegija sprendžia, kad tokie argumentai negali lemti didesnį atsakovo nuosavybės teisės suvaržymą, kuomet jis nesutiko ieškovo interesų naudai pakeisti savo žemės sklypo konfigūraciją, kuomet tai susiję su papildomomis išlaidomis bei ypač svarbia atsakovo nurodoma aplinkybe, kad gretima žemė yra nelygiavertė su žeme, kurią atsakovas turėtų palikti ieškovui (II t., b.l. 90).

45Kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismine praktika, kuomet aplinkybes vertino skirtingai nei jos įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007. Pagal CPK 4 straipsnį, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau ja remtis galima tik nagrinėjant civilines bylas, kuriose faktinės aplinkybės yra analogiškos. Apeliantas savo apeliacinio skundo argumentus grindžia teismine praktika, kuri suformuota civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės su nagrinėjama byla yra neanalogiškos jau vien tuo, kad toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl servituto vietos 10,08 ha žemės sklype ir nebuvo ginčo dėl jo apimties. Nagrinėjamoje byloje atsakovo žemės sklypas yra 482 kv.m., todėl servituto apimtis, vieta ir kryptis yra ypač reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų. Pažymėtina, kad atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus jau buvo nustatytas vienas žemės naudojimo apribojimas – kelio apsaugos zona, kuris nebuvo taikytas formuojant šį sklypą (I t., b.l. 118-121).

46Kolegija sutinka su apeliantu, kad skundžiame teismo sprendime nėra teismo argumentų dėl trečiojo asmens atstovės E. Mockutės paaiškinimų, tačiau ši atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra (II t., b.l. 90). Teismas, priimdamas sprendimą vertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl atsižvelgiant į šios atstovės poziciją byloje, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų nesilaikymas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.

47Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnyje nustatytas servituto atlygintinumas reiškia nuostolių atlyginimą ir kompensaciją, kaip atlyginimą, už teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas nepaneigia, jog jis gali būti ir neatlygintinis; servitutas laikomas atlygintiniu, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Servituto pobūdis - nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Jeigu ši aplinkybė netirta, tai yra pagrindas bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą kvalifikuoti kaip nevisapusišką (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamos bylos šalys dėl neatlygintinio servituto nesusitarė, todėl teismas sprendime, kuriuo nustatytas servitutas, turėjo pareigą pasisakyti dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį, taip pat dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovavosi jam suteikta nuožiūros teise, todėl kolegija nesutinka su apeliantu, kad priteisdamas vienkartinę kompensaciją teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas kompensaciją atsižvelgė į tai, kokio pobūdžio ir apimties suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; kad dėl to jam tenka turtinių nuostolių (žemės vertės sumažėjimas) ir sprendime nurodė kaip ją apskaičiavo. Iš esmės šiuo atveju teismas vadovavosi LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau Metodika). Ši metodika naudojama servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejais (LR Žemės įstatymo 23 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad Metodikoje nustatyti kriterijai gali būti pagrindas apskaičiuoti ir teismo sprendimu nustatomo servituto nuostolius tarnaujančio daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012).

48Teismas pagal CK 4.98 straipsnį įpareigojo apeliantą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis, toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra teismo sprendimu nustatytas servitutas. Apelianto nurodyti argumentai, kad jam be pagrindo teko pareiga pašalinti atsakovo teisių pažeidimus, nes jis nepaklojo plytelių, paneigiami jo paties paaiškinimu, kuris užfiksuotas 2013-02-01 vietos apžiūros protokole (II t., b.l. 101). Apeliantas paaiškino, kad plytelės buvo pakeistos, kadangi buvo sutrūkusios, sudūlėjusios, apsamanojusios. Su ieškiniu ieškovas pateikė foto nuotraukas, kurios patvirtina atsakovo tuo pat metu nurodytas aplinkybes apie naujai sutvarkytą ir tvarkingomis plytelėmis išklotą taką (I t., b.l. 22). Apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad šis takas buvo įrengtas su gretimo žemės sklypo savininko – atsakovo sutikimu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas iki priešieškinio pateikimo 2012-07-03 pranešimu prašė ieškovą pašalinti jo teisės pažeidimus (I t. b. l. 29), todėl teismas, vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, pagrįstai įpareigojo ieškovą kelio taką išardyti toje sklypo dalyje, kurioje nenustatytas servitutas.

49Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovo priešieškinys – patenkintas iš dalies. Atsakovas buvo pareiškęs tris priešieškinio reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas iš dalies, todėl bendrai jo reikalavimai buvo patenkinti 83 % (33,33 + 33,33 + (33,33 :2) ir ieškovas įgijo teisę į 17 % turėtų išlaidų kompensavimą. Pagal bylos duomenis ieškovas dėl ieškinio reikalavimų, kuriuos jis palaikė, turėjo 2325,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (147 Lt žyminio mokesčio, 1760 Lt atstovavimo išlaidų ir 423,50 Lt kitų išlaidų (I t., b.l. 7, II t., b.l. 73-78, 118-119). Atsakovas iš viso turėjo 3796,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (II t., b.l. 39), todėl pagal pirmiau nurodytą proporcingumą, ieškovas turi teisę į 395,34 Lt (2325,50 Lt x 13%), o atsakovas į 3151,39 Lt (3796,85 Lt x 83 %) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o šias vienarūšes bylinėjimosi išlaidas įskaičius (3151,39 Lt – 395,34 Lt), iš ieškovo atsakovui teismas galėjo priteisti 91,59 Lt bylinėjimosi išlaidų mažiau. Tačiau pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kas nagrinėjamu atveju būtų pateisinama, kuomet ieškovas nuo vieno ieškinio reikalavimo atsisakė ne todėl, kad atsakovas jį patenkino bylą iškėlus teisme, todėl nėra pagrindo apelianto apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti.

50Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

51V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios priteistinos iš apelianto.

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Priteisti atsakovui Č. P. (a. k. ( - ) iš ieškovo G. O. (a. k. ( - ) (apelianto) 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pagal jo pateiktą schemą (t. 2, b. l. 14, 111) nustatyti... 5. Ieškovas siekė nustatyti tako servitutą, iš dalies atitinkantį... 6. Atsakovas priešieškiniu (t. 2, b. l. 27-28) prašė pagal jo pateiktą... 7. Byloje kilo ginčas dėl prašomo nustatyti servituto apimties, nes, atsakovo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai,... 11. 1. Dėl servituto nustatyto. Teismas nuomone, ieškovo noras į jam... 12. 2. Dėl servituto atlygintinumo. Atsakovas prašomo priteisti kompensacijos... 13. 3. Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką,... 14. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinį teismas atmetė, o... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir... 17. 1. Dėl servituto nustatyto. Iš byloje esančių nuotraukų matyti (t. 1, b.... 18. 1.2. Esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo... 19. 1.3. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 20. 1.4. Priešingai nei teigia teismas, ieškovas primygtinai siūlė atsakovui... 21. 2. Dėl servituto atlygintinumo. Visoje SB „( - )“ sublokuoti sodo nameliai... 22. 2.1. Ieškovas apeliaciniame skunde siūlo pakeisti atsakovo žemės sklypo... 23. 3. Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką,... 24. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Visiškai nesuprantama, kuo vadovaudamasis... 25. 5. Ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, jog... 26. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 27. 1. Dėl servituto nustatyto. Ta aplinkybė, jog atsakovas visus tuos metus... 28. 1.2. Nustačius tokį servitutą, kokio prašo ieškovas, atsakovo žemės... 29. 1.3. Nustačius ieškovo prašomą servitutą, būtų formaliai įteisinti... 30. 1.4. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o... 31. 1.5. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pateikė įrodymus, jog įrengti... 32. 1.6. Nors kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas nevertino Nacionalinės... 33. 2. Dėl servituto atlygintinumo. Nors priteistos kompensacijos dydis yra... 34. 2.1. Novatoriškas ieškovo siūlymas pakeisti atsakovo žemės sklypo... 35. 3. Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką,... 36. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos skundžiamame... 37. 5. CPK 143 straipsnis suteikia teismui tam tikrą diskreciją spręsti dėl... 38. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 39. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į apeliacinį skundą... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 42. Byloje nustatyta, kad šalių sklypai, esantys SB „( - )“ ( - ) g. 16 ir (... 43. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos... 44. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose... 45. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo... 46. Kolegija sutinka su apeliantu, kad skundžiame teismo sprendime nėra teismo... 47. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnyje nustatytas servituto... 48. Teismas pagal CK 4.98 straipsnį įpareigojo apeliantą išardyti savavališkai... 49. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios... 50. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 51. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m.... 55. Priteisti atsakovui Č. P. (a. k. ( - ) iš ieškovo G. O. (a. k. ( - )...