Byla 2-17-810/2013
Dėl neatlygintino servituto nustatymo, dėl žemės sklypo kadastrinių ribų suderinimo ir registracijos panaikinimo ir atsakovo Č. P. priešieškinį dėl atlygintino servituto nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovui G. O., jo atstovei advokatei Ievai Kubilienei, atsakovui Č. P., jo atstovei advokatei Laimai Smolskienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Ernestai Mockutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. O. patikslintą ieškinį atsakovui Č. P., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl neatlygintino servituto nustatymo, dėl žemės sklypo kadastrinių ribų suderinimo ir registracijos panaikinimo ir atsakovo Č. P. priešieškinį dėl atlygintino servituto nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo ir

Nustatė

2ieškovas G. O. patikslintu ieškinio pareiškimu (t. 1, b.l. 111-116) prašo pagal pridedamą UAB „Geosoma“ parengtą schemą (t. 2, b.l. 111) nustatyti neatlygintinį kelio servitutą daliai atsakovo sklypo, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane indeksu S/26, leidžiant joje įrengti taką ir naudotis šia atsakovo žemės sklypo dalimi patekimui į ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ( - ), adresu ( - ) panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų ribų suderinimą ir panaikinti kadastrinių matavimų registraciją kadastro duomenų žemėlapyje ir registre. Teismo posėdžio metu ieškovas pastarojo reikalavimo atsisakė (t. 2, b.l. 109-110). Atsakovas ieškinio atsisakymui šioje dalyje neprieštaravo, todėl ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų ribų suderinimo panaikinimo ir kadastrinių matavimų registracijos kadastro duomenų žemėlapyje ir registre panaikinimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

3Ieškovas G. O. ieškinį grindžia tuo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus sklypo Nr. ( - ). Šį žemės sklypą ieškovas įsigijo 1997-03-14 privataus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad sklypui priskirtini pastatai, parduoti 1994-01-07 Kauno miesto 4-ame notarų biure sudaryta sutartimi, reg. Nr. ( - ): pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 41,83 kv.m.; pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 5,00 kv.m.; kiti statiniai – kiemo aikštelė ir šulinys. Ieškovo žemės sklypas jo įsigyjimo metu ribojosi su atsakovui priklausiusiu 0,1060 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. buvo ( - ), registro Nr. ( - ), ( - ). Ieškovas, įsigyjęs sodo pastatus, nuo pat jų įsigijimo momento iki šiol naudojasi atsakovui priklausančiame žemės sklype esančiu taku, kuris yra vienintelis patekimo į ieškovui priklausantį sodo namelį būdas, nes ieškovui ir atsakovui priklausantys sodo pastatai yra sublokuoti ir įėjimas į juos yra iš šoninės pastato pusės, kuri sutampa su sklypo riba. Atsakovas, ketindamas jam priklausiusį žemės sklypą padalinti į du, 2012 m. kovo mėnesį kreipėsi į ieškovą dėl naujų žemės sklypo ribų suderinimo. Paaiškėjo, kad atsakovas siekia nustatyti gretimų sklypų, adresu ( - ), ribas tokiu būdu, kad takas, kuriuo ieškovas naudojasi patekti į savo sodo namelį, patektų į atsakovo sklypo ribas. Ieškovas su tokiu žemės sklypų ribų derinimu nesutiko, todėl 2012-03-22 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių ir nurodė, kad suderinus minėtų sklypų ribas pagal atsakovo Č. P. pateiktą projektą ieškovas neteks galimybės taku, kuriuo visą laiką naudojosi, patekti į savo sodo pastatą. Skyrius 2012-04-16 raštu ieškovui G. O. atsakė, kad šalių žemės sklypai yra privatūs, todėl servituto nustatymas administraciniu aktu yra negalimas, ir nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju servituto nustatymas yra galimas sandoriu arba teismo sprendimu. Ieškovo teigimu, šiuo metu tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl servituto atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatymo, atsakovas sandoriu nustatyti servitutą atsisakė, todėl ieškovas prašo teismo sprendimu nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą UAB „Geosoma“ parengtą schemą (t. 2, b.l. 111).

4Atsakovas Č. P. pateikė atsiliepimus dėl ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų (t. 1, b.l. 27-28, t. 2, b.l. 32-34), taip pat priešieškinį (t. 2, b.l. 27-28), kuriuose nurodė, kad su ieškovo prašomu atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutu jis nesutinka, nes ieškovas galėtų patekti į jam priklausantį sodo pastatą 5 kv.m. taku, teismui nustačius servitutą pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą (t. 2, b.l. 117), tokiu būdu minimaliai apribojant atsakovo, kaip žemės sklypo savininko teises naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi. Todėl atsakovas Č. P. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti mokamą kelio servitutą pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2013-02-04 paruoštą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), planą; priteisti iš ieškovo atsakovui 30 Lt kas mėnesį mokamą periodinę kompensaciją, įpareigoti ieškovą G. O. išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo grindžia tuo, kad nustačius jam priklausančiame sklype servitutą, sumažėja žemės sklypo, kuriuo atsakovas galės naudotis, plotas, taip pat atsakovas patirs tam tikrus privatumo nepatogumus, nes įėjimas į ieškovui priklausantį sodo pastatą yra priešais atsakovo sodo pastato langus. Reikalavimą išardyti savavališkai nutiestą taką atsakovas Č. P. grindžia tuo, kad ieškovas savavališkai, neturėdamas atsakovo sutikimo, atsakovo žemės sklype nutiesė taką, tokiu būdu pažeidė atsakovo, kaip žemės sklypo savininko teises.

5Ieškovas G. O. atsiliepime (t. 2, b.l. 61-64) į atsakovo patikslintą priešieškinio pareiškimą nurodė, kad ieškovo prašomu atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutu atsakovas nepatirs jokių nepatogumų, nes šiame sklype esančiu taku ieškovas naudojasi nuo 1997 metų, takas atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo įrengtas dar iki ieškovui įsigyjant sodo sklypą ir jame esančius pastatus. Tik atsakovui atliekant sklypo kadastrinius matavimus iškilo būtinybė jo sklype nustyti servitutą ir jį įregistruoti, nes iki sklypo kadastrinių matavimų tam nebuvo nei pagrindo, nei būtinybės. Ieškovo teigimu, naujo įėjimo į sodo pastatą įrengimo išlaidos sudarytų 15810,00 Lt, jos yra didelės, o tai tik patvirtina būtinybę atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą, kad ieškovas galėtų patekti į jam priklausantį sodo pastatą. Ieškovo G. O. teigimu, atsakovas, turėdamas alternatyvius būdus spręsti iškilusią problemą, tačiau nesutikdamas, kad būtų pakeista Č. žemės sklypo konfigūracija, nekeičiant jo ploto, ko pasėkoje pasikeistų riba tarp Č. P. ir G. O. žemės sklypų, tokiu būdu G. O. galėtų į jam priklausantį sodo pastatą patekti, nepažeisdamas gretimo sklypo ribų, nesielgia kaip protingas ir rūpestingas savininkas, nevykdo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, sprendžiant iškilusias nuosavybės teisių įgyvendinimo problemas. Todėl prašo atsakovo priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į patikslintą ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį (t. 2, b.l. 23-24, 35) nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimą dėl neatlygintino servituto nustatymo ir priešieškinio reikalavimą dėl atlygintino servituto nustatymo ir savavališkai nutiesto tako išardymo palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

7Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimuose (t. 2, b.l. 35-36, 57) į patikslintą ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklype ir priešieškinio reikalavimai nesusiję su VĮ Registrų centro teisėmis ir pareigomis, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisakė.

8Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

9Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovui G. O. nuosavybės teise priklauso 0.0783 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), ir jame esantys pastatai: sodo pastatas (unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai (inžinieriniai): kiemo aikštelė (unikalus Nr. ( - ) ir šulinys (unikalus Nr. ( - ). Sodo pastatą G. O. įsigijo 1994-01-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-122 pagrindu, žemės sklypą – 1997-03-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1432 (t. 1, b.l. 8-10, 18-21). Atsakovas Č. P. 1993-06-19 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-3201 nuosavybės teisė įgijo 0,1060 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t.1, b.l. 14-15), kuris buvo padalintas į du sklypus. Atsakovui Č. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ) kadastro duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą pagal Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 6SK-(14.6.110./-51) (t. 1, b.l. 16-17). Sklypai, esantys ( - ), ribojasi šonine riba ir Č. P. priklausančiame žemės sklype yra įrengtas plytelėmis išklotas takas, kuriuo ieškovas G. O. patenka į ieškovui priklausantį sodo pastatą (t. 1, b.l. 22). 2012-03-22 ieškovas G. O. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių su prašymu, kuriuo prašė nederinti Č. P. pateiktos sklypo, esančio ( - ), ribos su ieškovo sklypu, esančiu ( - ) gyvenvietėje ir patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, paliekant bent 1,20 pločio taką įėjimui į ieškovui priklausantį sodo namelį pagal esamą realią ribą (t. 1, b.l. 11). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2012-04-16 ieškovui G. O. pateikė atsakymą, jog šiuo konkrečiu atveju servituto nustatymas galimas sandoriu arba teismo sprendimu (t. 1, b.l. 12-13). 2012-07-03 Č. P. išsiuntė G. O. pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovas atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), neteisėtai nutiesė taką, išklojo jį plytelėmis, todėl prašo skubiai, iki 2012 m. liepos 10 d., jį išardyti (t. 1, b.l. 29).

10Dėl servituto nustatymo.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo sprendimu galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto nustatymo, išaiškino, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63–67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71–77; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

13CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę išvadą –nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

14Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu reikalavimą atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti tako servitutą laiko pagrįstu, nes tiek šalių paaiškinimai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys ( - ), ribojasi šonine riba ir šiuose sklypuose esantys sodo pastatai yra sublokuoti, įėjimas į ieškovui priklausantį sodo pastatą yra iš šoninės pastato pusės, kuri sutampa su sklypo riba. Dėl šios priežasties ieškovas į jam priklausantį sodo pastatą gali patekti tik atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, joje įrengtu taku. Šios aplinkybės neginčijo pats atsakovas Č. P., kuris taipogi priešieškinio pareiškimu prašo atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą. Todėl teismas laiko, kad tako servituto objektyvus būtinumas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įrodytas.

15Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl prašomo nustatyti servituto apimties. Ieškovas prašo atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti 14 kv.m. kelio servitutą pagal pateiktą žemės sklypo schemą (t. 2, b.l. 14), atsakovas prašo nustatyti 5 kv.m. kelio servitutą pagal jo pateiktą žemės sklypo planą (t. 2, b.l. 117).

16Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata reiškia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą, kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtą savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v. Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; kt.).

18CK normos, reglamentuojančios servituto turinį (CK 4.112 straipsnį), nustato apribojimus, kurie taikytini tarnaujančiajam daiktui. Tokie ribojimai turi būti kaip įmanoma mažesni ir kuo aiškiau apibrėžti.

19Teismas, spręsdamas dėl nustatytino servituto apimties, pažymi, kad ieškovas pareikštu reikalavimu siekia nustatyti kelio servitutą, iš dalies atitinkantį susiformavusiam ir šiuo metu naudojamam keliui ieškovui į jam priklausantį sodo pastatą patekti. Ieškovas paaiškinimo metu nurodė, jog tiesiu taku dėl jam priklausančiame sodo sklype esančių medžių, rododendro krūmo patekti į G. O. priklausantį sodo pastatą yra patogiau, nei atsakovo prašomu nustatyti kelio servitutu. Tačiau teismas tokius ieškovo argumentus pripažįsta nepakankamais išvadai dėl ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto pagrįsti. Ieškovo noras į jam priklausantį sodo pastatą patekti tiesiu taku yra visiškai suprantamas, tačiau, teismo nuomone, tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas atsakovo nuosavybės teisių apsaugos aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas šioms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia prašo ieškovas. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotą ginčo situaciją (t. 1, b.l. 71-76), žemės sklypo schemų duomenis (t. 2, b.l. 111, 117), laiko įrodyta aplinkybę, jog ieškovo patekimui į jam priklausantį sodo pastatą, esantį ( - ), adresu ( - ), užtikrinti pakanka nustatyti kelio servitutą pagal atsakovo Č. P. pateiktą žemės sklypo planą (t. 2, b.l. 117), tokiu būdu tenkinant atsakovo reikalavimą (CK 4.117 str., 4.118 str.) bei atmetant ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo schemą (t. 2, b.l. 111). Pažymėtina tai, kad vien tik ieškovo noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę ieškovo prašoma apimtimi. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu ir todėl teisiškai nepagrįsta. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas yra apaugęs žole, į sodo pastatą taku, kuriuo iki šiol naudojasi ieškovas, patenkama tik atvykus į sodo sklypą arba išvykstant iš jo, todėl papildomai apriboti atsakovo galimybę naudotis jam priklausančia 9 kv.m. žemės sklypo dalimi (tuo atveju, jei būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas), būtų neprotinga, nes, teismo nuomone, G. O. galės įgyvendinti savo teisę į sodo pastatą nustačius atsakovo žemės sklype servitutą atsakovo prašoma apimtimi. Ieškovo argumentas, jog atsakovas Č. P., nesutikdamas, kad jam priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), konfigūracija būtų pakeista taip, kad šiuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype esantis takas būtų ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose, nesielgia kaip protingas ir rūpestingas savininkas, nėra teisiškai reikšmingas, nes, kaip bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė atsakovas Č. P., sklypo konfigūracijai pakeisti reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, o tai atsakovui sudaro papildomas išlaidas, kurių ieškovas kompensuoti nesutiko. Be to, ieškovas nepateikė teismui objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad tokia galimybė iš tikrųjų egzistuoja. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad pakeitus sklypų konfigūraciją ir žemės sklypo daliai, kuriai teismo sprendimu nustatytinas servitutas, perėjus viešpataujančio daikto savininko nuosavybėn, nustatytas servitutas baigtųsi (CK 4.130 str. 1 d. 2 p.).

20Dėl servituto atlygintinumo.

21Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne – yra viena esminių bylos aplinkybių, ištirtinų bylos nagrinėjimo metu; priešingu atveju tai reikštų nevisapusišką bylos aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą CPK 185 straipsnyje nustatytų taisyklių laikymosi aspektu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnyje nustatytas servituto atlygintinumas reiškia nuostolių atlyginimą ir kompensaciją, kaip atlyginimą, už teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas nepaneigia, jog jis gali būti ir neatlygintinis; servitutas laikomas atlygintiniu, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-527/2009).

22Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovo kas mėnesį mokamą 30 Lt kompensaciją už jam priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą. Nurodo, kad, nustačius kelio servitutą, bus apribota jo, kaip savininko, teisė naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi, be to, bus pažeista jo teisė į privatumą, nes ieškovas į G. O. priklausantį sodo pastatą vaikščios taku, kuris yra priešais atsakovui priklausančio sodo pastato langus. Atsakovas Č. P. prašomo priteisti kompensacijos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas teisingo atlyginimo klausimą privalo svarstyti net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu, įvertinus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą atsakovui priklausančio 0,0482 ha dydžio žemės sklypo (unikalus ( - ), esančio ( - ), adresu ( - ), vidutinę rinkos vertę - 9500 Lt, bei atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies, kurioje nustatytinas servitutas, plotą (5 kv. m.), laikoma, kad protinga kompensacija už atsakovo teisių suvaržymą, jam priklausančiame žemės sklype nustatant servitutą, yra 98,55 Lt (9500 Lt : 0,0482 kv.m. x 0,0005 kv.m.), nes atsakovas, nustačius kelio servitutą, neteks galimybės naudotis 5 kv.m. ploto jam priklausančio žemės sklypo dalimi.

23Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis.

24Šalių paaiškinimais, vietos apžiūros metu, fotonuotraukose (t. 1, b.l. 71-76) užfiksuotais duomenimis teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad atsakovui Č. P. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), adresu ( - ), yra plytelėmis išklotas takas, kuriuo ieškovas G. O. nuo žemės sklypo įsigyjimo 1997 m. naudojasi patekimui į šiame žemės sklype esantį sodo pastatą. Nors ieškovas G. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kelias, išklotas plytelėmis, atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo tuo metu, kai ieškovas šį sklypą įgijo nuosavybėn, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog šis kelias buvo įrengtas gretimo žemės sklypo savininko sutikimu, todėl atsakovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovas įpareigotinas išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis, toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra šiuo sprendimu nustatomas kelio servitutas (CK 4.98 str.).

25Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

26Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies, 75 proc., iš ieškovo atsakovui priteistini 75 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 147,00 Lt atsakovo sumokėtas žyminis mokestis (t. 2, b.l. 9), 3200 Lt išlaidos už advokato teisinę pagabą (t. 2, b.l. 39, 40, 41, 42, 43) ir 449,85 Lt kitos bylinėjimosi išlaidos (t. 2, b.l. 39, 44, 45, 46, 48, 50) (CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1, 2 d., 98 str.). Taip pat iš ieškovo valstybei priteistini 75 proc., t.y. 37,40 Lt, iš atsakovo priteistini 25 proc., t.y. 12,47 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (kurias sudaro 49,87 Lt) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

Nutarė

28priimti ieškovo G. O. ieškinio dalyje dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) kadastrinių matavimų ribų suderinimo panaikinimo ir kadastrinių matavimų registracijos kadastro duomenų žemėlapyje ir registre panaikinimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

29Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

30Grąžinti ieškovui G. O., a.k. ( - ) 75 proc., t.y. 107 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-11-07 terminale Perlo paslaugos (t. 1, b.l. 110, CPK 87 str. 2 d.).

31Likusioje dalyje ieškovo G. O. ieškinį atmesti.

32Atsakovo Č. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.

33Nustatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), esančiame ( - ), pėsčiųjų kelio servitutą, pažymėtą UAB „Geomatininkų grupė“ 2013-02-04 parengtame žemės sklypo plane indeksu S1-5, leidžiant šioje žemės sklypo dalyje įrengti pėsčiųjų taką ir naudotis šia žemės sklypo dalimi patekimui į sodo pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

34Priteisti iš ieškovo G. O. atsakovui Č. P. 98,55 Lt kompensaciją.

35Įpareigoti ieškovą G. O. ieškovo lėšomis per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis, toje atsakovui Č. P. priklausančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), dalyje, kurioje nėra šiuo sprendimu nustatomas pėsčiųjų kelio servitutas. Išaiškinti, kad ieškovui G. O. neįvykdžius sprendimo šioje dalyje per nustatytą terminą atsakovas Č. P. turi teisę atlikti šiuos veiksmus ir kartu išieškoti iš ieškovo G. O. reikiamas lėšas (CPK 273 str. 3 d.).

36Likusioje dalyje atsakovo Č. P. priešieškinį atmesti.

37Priteisti iš ieškovo G. O. atsakovui Č. P. 2847,64 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

38Priteisti iš ieškovo G. O. 37,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

39Priteisti iš atsakovo Č. P. 12,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,... 2. ieškovas G. O. patikslintu ieškinio pareiškimu (t. 1, b.l. 111-116) prašo... 3. Ieškovas G. O. ieškinį grindžia tuo, kad ieškovui nuosavybės teise... 4. Atsakovas Č. P. pateikė atsiliepimus dėl ieškovo ieškinio ir patikslinto... 5. Ieškovas G. O. atsiliepime (t. 2, b.l. 61-64) į atsakovo patikslintą... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimuose (t. 2,... 8. Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovui G. O. nuosavybės... 10. Dėl servituto nustatymo.... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.111 straipsnio... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto... 13. CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei... 14. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu reikalavimą atsakovui... 15. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl prašomo nustatyti servituto apimties.... 16. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo... 18. CK normos, reglamentuojančios servituto turinį (CK 4.112 straipsnį), nustato... 19. Teismas, spręsdamas dėl nustatytino servituto apimties, pažymi, kad... 20. Dėl servituto atlygintinumo. ... 21. Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta... 22. Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovo kas mėnesį mokamą 30 Lt... 23. Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą... 24. Šalių paaiškinimais, vietos apžiūros metu, fotonuotraukose (t. 1, b.l.... 25. Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos... 26. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovo priešieškinys tenkintinas... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str.,... 28. priimti ieškovo G. O. ieškinio dalyje dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )... 29. Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo... 30. Grąžinti ieškovui G. O., a.k. ( - ) 75 proc., t.y. 107 Lt žyminio... 31. Likusioje dalyje ieškovo G. O. ieškinį atmesti.... 32. Atsakovo Č. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.... 33. Nustatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( -... 34. Priteisti iš ieškovo G. O. atsakovui Č. P. 98,55 Lt kompensaciją.... 35. Įpareigoti ieškovą G. O. ieškovo lėšomis per du mėnesius nuo šio teismo... 36. Likusioje dalyje atsakovo Č. P. priešieškinį atmesti.... 37. Priteisti iš ieškovo G. O. atsakovui Č. P. 2847,64 Lt (du tūkstančius... 38. Priteisti iš ieškovo G. O. 37,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei,... 39. Priteisti iš atsakovo Č. P. 12,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei,... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...