Byla 2-2349-777/2012
Dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui A. S., atsakovo atstovei advokatei A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovui AB SEB bankui, tretysis asmuo R. B., išvadą teikianti institucija Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti ab initio 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir AB SEB banko Nr.0460618090756-13, sąlygas, nustatytas

35.2 p. niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis LR CK 6.188 straipsnio 7 daliai; pripažinti neteisėtu 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir AB SEB banko Nr.0460618090756-13 vienašalį 2010-10-14 nutraukimą atsakovo AB SEB banko iniciatyva; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2006-05-05 sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti 450000 Lt kreditą būsimo gyvenamojo namo statybai. Vėliau buvo padaryti kredito sutarties pakeitimai, pagal kuriuos bankas įsipareigojo ieškovui suteikti papildomą 350000 Lt paskolą gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti, tačiau visos papildomos kredito dalies neišmokėjo. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas ieškovo tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t.y. trijų kambarių butas, ir žemės sklypas, kuris vėliau buvo padovanotas ieškovui, su statomu namu. Kredito sutarties galiojimo metu dėl palūkanų kintamosios dalies dydžio spartaus augimo ieškovas susidūrė su sunkumais laiku vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Prašė, kad bankas pakeistų paskolos valiutą, tačiau atsakovas į ieškovo prašymus nereagavo. Atsakovas neįvykdė ir papildomo susitarimo prie kredito sutarties sąlygų išmokėti papildomą kredito dalį. Dėl to ieškovas negalėjo užbaigti statybos darbų ir realiai sukurti nekilnojamojo turto objekto. Kredito sutarties galiojimo metu ieškovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl kredito sutarties sąlygų prieštaravimo sąžiningumo principams, ką iš dalies tarnyba ir patvirtino. Atsakovas neatsižvelgė į ieškovo reikalavimus, įspėjimais informavo, kad ieškovas nesilaiko kredito sutarties grafiko, nesavalaikiai moka įmokas ir palūkanas, vienašališkai nutraukė kredito sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grąžinti prieš terminą negrąžintą kreditą, sumokėti palūkanas ir delspinigius. Ieškovas su sutarties vienašaliu nutraukimu prieš terminą nesutinka, nurodė, kad sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir ieškovo kaip vartotojo teises. Sutarties 5.2 punktas, nustatantis, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo nesilaikant bet kokių kredito sutartyje nustatytų sąlygų ir kai pradelsta įsipareigojimų suma viršija 5000 Lt laikytina nesąžininga ir teismo pripažintina niekine. Pasirašyta kredito sutartis pagal savo esmę laikytina vartojimo kredito sutartimi. Gyvenamąjį namą ieškovas statė savo ir šeimos asmeninių poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju kredito dalies mokėjimas dar nebuvo prasidėjęs. Pradelsti įsipareigojimai sudarė nepilnai 30000 Lt, kas sudaro tik apie 5 proc. išmokėtos kredito sumos, todėl atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį. Ieškovas nurodė, kad pinigų grąžinti kreditą būtų gavęs, lėšas ketino skolintis iš savo tėvo A. B., kitų šaltinių.

5Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad bankas neišnaudojęs visų galimybių vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovas nori atnaujinti sutartį. Ieškovas turi galimybę vykdyti kredito sutartį, nors jo finansinė padėtis ir nėra ideali. Ieškovas turi pajamų, važinėja į užsienį, bet jo pajamos nedeklaruotos. Jo planuose yra surasti stabilų darbą, turi konkrečių pasiūlymų įsidarbinti užsienyje, tiki, kad tą darbą gaus ir turės pajamų. Turi galimybę pasiskolinti iš tėvų. Kreditą naudojo pagal paskirtį. Nustojo mokėti po to, kai bankas nustatė papildomas sąlygas valiutai pakeisti. Savo kaltės ieškovas dėl sutarties nutraukimo neįžvelgia. Atsižvelgiant į banko veiksmus, mano, kad nagrinėjamu atveju nutraukti sutartį nepakako jo nemokėjimo. Turėjo nebūti ir banko kaltės, turėjo būti vertinami ir kiti veiksniai. Ėmus sparčiai augti VILIBOR, žymiai padidėjo privalomos mokėti palūkanos, todėl, siekdamas sumažinti mokėtinas kredito įmokas, kreipėsi į banką prašydamas pakeisti kredito valiutą. Tokiu atveju įmokos būtų sumažėję apie 2000-3000 Lt. Bankui pareikalavus pateikė papildomus dokumentus. Po kelių mėnesių gavo neigiamą atsakymą. Taip pat bankas nesuteikė dalies kredito sumos. Dėl valiutos nepakeitimo kreipėsi į banko skyriaus viršininką ir jam neoficialiai buvo pasiūlyta įkeisti kitą turtą. To padaryti jis negalėjo, nes visas turtas jau buvo įkeistas. Neišmokėta kredito suma buvo esminė, nes buvo reikalinga užbaigti namo statybas. Ruošėsi name gyventi su šeima, jo parduoti neplanavo. Jei VILIBOR nebūtų išaugęs būtų galėjęs įmokas mokėti, nes mokėjo po 1500 Lt, o vėliau išaugo iki 5000 Lt. Banke jam nebuvo paaiškinta, kad taip palūkanos gali pakilti. Derybos dėl sutarties pasirašymo vyko apie mėnesį laiko, tačiau jam nedavė sutarties projekto susipažinti į namus. Apytiksliai žinojo, kokios sąlygos yra kituose bankuose. Žinojo, kad kituose bankuose marža buvo 1 proc., o šiame banke pasiūlė 0,7 proc. Banke buvo pasakyta, kad paskolą geriau imti litais, o ne eurais. Sakė, kad bet kada gali valiutą pakeisti. Banke gavo sutartį, jam buvo pasakyta, kad tai standartinė sutartis ir jis ją pasirašė. Sutartį vykdė net po to, kai buvo atsisakyta pakeisti valiutą. Nesitikėjo, kad VILIBOR kils taip greitai. Mąstė pereiti prie fiksuotų palūkanų ar kitos valiutos. Pradelstų mokėjimų iki kreipiantis į banką dėl valiutos pakeitimo nebuvo. Po atsisakymo pakeisti valiutą, įmokų nemokėjo. Bankas nieko nedarė ir jis nieko nedarė. Manė, kad mažesnių įmokų, nei nustatyta, mokėti negali. Banko sprendimo nekeisti valiutos neginčijo, tačiau kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Namo statybai (komunikacijoms, medžiagoms, statybininkų atlyginimams ir kt.) išleido 575000 Lt. Statybos prasidėjo anksčiau, nei pasirašė sutartį su banku. Iki kreipiantis į banką jau buvo suradęs statybos darbų vykdytoją, buvo nupirkęs medžiagas, turėjo namo projektą, buvo gautas statybos leidimas. Už projektą buvo sumokėjęs 30000 Lt, medžiagų buvo užpirkta už 100000 Lt. Iš tėvų buvo pasiskolinęs 150000 Lt, o gavęs paskolą iš banko turėjo šiuos pinigus atiduoti tėvams. Todėl 208235 Lt buvo pervesta į banko sąskaitą Amerikoje. Pervedė daugiau nei pasiskolino, nes tėvai dar pardavė sodo sklypą Šernuose ir gautus pinigus paskolino jam. Paskolos nebuvo įformintos, kada jas gavo neprisimena. Bankui apie tai nesakė, nes niekas neklausė. Atnaujinus sutartį su pradine įmokos suma, įmokas mokėti turėtų galimybę. Situacija susiklostė dėl banko kaltės, dėl to, kad bankas nesuteikė galimybės sumažinti įmoką, laiku nedavė atsakymo ir aiškiai neišdėstė atsisakymo keisti valiutą motyvų. Kadangi žodžiu su banku tartis nepavyko, bankui rašė raštus. Banko reikalavimų (papildomų sąlygų) įvykdyti neturėjo galimybių. Bankas neišmokėjo viso kredito. Už neišmokėtą sumą būtų galėjęs pabaigti statybas, būtų galimybė namą parduoti. Neužbaigtos statybos parduoti nepavyko. Atsakovas piktnaudžiavo savo geresne padėtimi ir nutraukdamas ilgalaikę sutartį pažeidė vartotojo teises. Vienašališką banko sutarties nutraukimą laiko neteisėtu. Sutarties 5.2. punktas yra nukreipiančioji forma, nukreipianti į kitus punktus. Pradelsus 15 dienų sumokėti bankas gali tai laikyti esminiu pažeidimu. Tuo punktu vadovaudamasis bankas vienašališkai nutraukė sutartį. 5.2. punktas vienareikšmiškai pažeidžia vartotojo teises, bankas vienašališkai įvertino, ar sutartis pažeista, ar ne. Sudaryta sutartis yra ilgalaikė, CK numato šalių bendradarbiavimą. Iškilus skolininkui sunkumams banko įstaiga turėtų palengvinti ir kooperuotis su skolininku, palengvinti jam galėjimą vykdyti sutartį. Bankas ieškovo prašymą pakeisti valiutą, kuris buvo esminis ieškovo suvaržymas, ignoravo ir atsakymą pateikė tik jam reikalaujant. Mano, kad bankas su skolininku nesikooperavo ir savo neteisėtais veiksmais inspiravo vienašališką sutarties nutraukimą. LAT nutartis Nr.3K-7-272/2011 nurodo, kad ir bankas gali būti atsakingas už savo veiksmus. Dalis atsakomybės, kad sutartis nebėra vykdoma ir nutraukta, tenka ir bankui.

6Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį ne tik pagal šios sutarties nuostatas. Tokią teisę kreditoriui suteikia Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d. 4 p., CK 6.217 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 19 str. 3 p. Pagal kredito sutarties Specialiosios dalies 5.6 punktą, kreditas turi būti grąžinamas dalimis, jas mokant kas mėnesį. Ieškovas yra įsipareigojęs (kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas) pagal grafiką grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, t.y. prievoles vykdyti kas mėnesį. Paskutinė ieškovo daryta įmoka vykdant aukščiau minėtą savo prievolę bankui buvo 2009-10-12. Bankas ieškovui apie netinkamą prievolės vykdymą pranešė ir įspėjo apie nevykdymo pasekmes. 2010-12-10 pranešimu informavo ieškovą, kad kredito sutartį nutraukė. Vartojimo kredito įstatymo 19 str. 2 p. numato, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti kredito sutartį ir tais atvejais, kai mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Bankas nepažeidė įstatymo reikalavimų. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, pagal sutarties sąlygas. Prievolės netinkamas vykdymas (nevykdymas) yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog bankas taiko jo atžvilgiu nesąžiningas sutarties sąlygas. Ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas jį grindžia samprotavimais ir prielaidomis. Nurodė, kad iš Turto arešto aktų registro bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, jog ieškovas prievolių nevykdo ir kitiems kreditoriams. Tai patvirtina kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo aplinkybes.

7Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė atsiliepimą palaikė. Papildomai nurodė, kad iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad pinigai buvo naudojami ne pagal paskirtį. Ši suma siekia

8208 tūkstančius litų ir tai yra esminis kredito sutarties pažeidimas. Savo pagerėjusios finansinės padėties ieškovas nepagrindė, priešingai, iš bylos matyti, kad yra taikyti areštai, yra skolos. Mano kad ieškovas piktnaudžiauja savo vartotojo teisėmis. Ieškovo reikalavimas pakeisti valiutą nėra bankui privalomas. Šalių teisė yra keisti sutarties sąlygas. Ieškovas neginčijo banko sprendimo, nekeisti valiutos. Nekeisdamas valiutos bankas nepažeidė vartotojo interesų. Papildomų sąlygų reikalavimas yra teisėtas, kredito užstatas nebuvo stiprus nebuvo toks, kokio bankui reikėtų, nes nukrito užstato vertė. Bankas išsiaiškino, kad kreditas panaudotas ne pagal paskirtį, todėl norėdamas sutvirtinti savo riziką, pateikė papildomas sąlygas. Bankas pagrįstai prašė papildomų sąlygų. Kredito dalies mokėjimas buvo prasidėjęs. Bendra įsiskolinimo suma buvo didesnė nei 30000 Lt. Šioje byloje neaktualus 5.2 sutarties punktas, nes bankas sutartį nutraukė dėl sutarties nevykdymo, t.y. pagal 4.1 p. Ieškovas nemokėjo ir delspinigių, t.y. 4.6 p. Bankas nutraukdamas sutartį vartotojo interesų nepažeidė. Reikia žiūrėti sistemiškai į sandorių esmę. Žiūrėti, ar sutarties nutraukimas atitiko sutarties sąlygas. Kredito dydį reikia vertinti kontekste. Šalys taip susitarė, nusistatė maržą, ne dėl banko kaltės kilo VILIBOR. Ieškovas nevykdė sutarties sąlygų, nemokėjo įmokų, įsiskolinimų, palūkanų. Banko darbo specifika yra tokia, kad paskolina pinigus už tam tikrą atlygį. Ieškovo neveikimas bankui nesuteikė jokių vilčių, kad kredito sutartis bus vykdoma. Sutarties sąlyga yra sutartį keisti raštu. Tik abiem šalims susėdus ir pasirašius galimus sutarties pakeitimus jie turi įstatyminę galią. Bankas, matydamas pinigų panaudojimą ne pagal paskirtį, negalėjo į tai nereaguoti. Papildomai bankas turėjo išmokėti 225000 Lt, o ne 300000 Lt. Kredito gavėjas yra sutarties įpareigotas kreditą naudoti pagal paskirtį. Pinigų panaudojimas skolai grąžinti nėra kredito panaudojimas pagal paskirtį. Apie tai reikėjo banką informuoti. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje yra nagrinėjamas sutarties sąlygų neatitikimas CK normoms. Bankas netaikė 5.2 punkto. Išvadoje nėra atskleista 5.2. punkto reikšmė šiai bylai. Esminis sutarties pažeidimas buvo pinigų panaudojimas ne pagal paskirtį, nemokėjimas skolos, palūkanų, delspinigių. Išvadoje teisingai nurodyta, kad esminis sutarties nutraukimo nustatymas yra faktinis nustatymas. Bankui sunku numatyti į priekį visas galimas sutarties nevykdymo aplinkybes. Šioje situacijoje bankas, nutraukdamas sutartį pasielgė teisėtai, atsižvelgdamas į kredito sutarties nevykdymo laiką ir dydį. Yra visos sąlygos nutraukti sutartį anksčiau termino, nes sutarties pažeidimas buvo esminis, buvo duotas pakankamas terminas įspėjimui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-58/2012). Faktinių aplinkybių visuma įrodo, kad bankas pasielgė teisėtai, ieškovas įsipareigojimų nevykdė nuo 2009-10-12. Bankas neatsisakė pakeisti valiutos, o valiutą pakeisti sutiko su papildoma sąlyga. Sutarties šalys yra dvi ir jos turi paisyti viena kitos interesų. Ieškovas nesijaučia kaltas, kad pinigus naudojo ne pagal paskirtį, net posėdžio metu jis mano, kad dėl to nereikia aiškinti, nors bankas sutiko išmokėti ir papildomą kredito sumą

9(2009-09-19 raštas). Skola susidarė daugiau, nei 40000 Lt, įsipareigojimai buvo nevykdomi metus laiko. Bankas manė, kad yra pakankamai argumentų nutraukti ilgalaikę kredito sutartį. Nemokėjimas 12 mėnesių yra pakankamas argumentas. Su Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada nesutinka, nes neįmanoma sukurti tobulų sutarčių, neįmanoma nuspėti visų situacijų, reikia vertinti konkrečią situaciją. Visus metus buvo nevykdomi įsipareigojimai. Jei teismas nuspręstų sutarties sąlygą, numatytą 5.2. punkte, pripažinti negaliojančia, prašė sutartį vertinti įstatymo kontekste. Bankas su kredito gavėju bendradarbiavo. Tuo pačiu teisėtai ir pagrįstai siekė bendradarbiavimo iš kitos šalies, tačiau ieškovas pasiūlyto kredito sutarties pakeitimo nepasirašė. Ieškovas pats savavališkai nusprendė nebevykdyti sutarties, nors ji ir šiandien turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Tai buvo sistemingas prievolės pažeidimas, kuris nesuteikė bankui vilties, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Kreditorius negavo to, ko siekė gauti - paskolos ir palūkanų laiku. Buvo pagrindas nutraukti vienašališkai sutartį (CK 6.29 str., 6.17 str.) Finansų sistemos stabilumas yra viešas interesas. Kredito gavėjas nevykdė įsipareigojimų, todėl bankas turėjo visas sąlygas laikyti tokį elgesį esminiu pažeidimu.

10Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Paskola buvo gauta šeimos poreikių tenkinimui. Statomame name ketino apsigyventi kartu su šeima, tačiau dėl banko neteisėtų veiksmų, nebuvo išmokėtas visas kreditas, dėl ko negalėjo baigti statybų. Vėliau bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį.

11Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2012-04-23 nutarimą

12Nr.10-320 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr.2-2349-777/2012 patvirtinimo ir teikimo.

13Į teismo posėdį neatvyko tretysis asmuo R. B. bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Apie posėdį šiems asmenims pranešta tinkamai, jų neatvykimo į posėdį priežastys nežinomos, atidėti posėdžio neprašė, todėl byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant.

14Ieškinys atmestinas.

15Faktinės bylos aplinkybės.

16Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šalys 2006-05-05 sudarė Kredito sutartį Nr.0460618090756-13, pagal kurią bankas suteikė A. B. 40-čiai metų (iki 2046-05-04) 450000 Lt dydžio kreditą, kurio paskirtis: sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje, ir už statybines medžiagas. Bankui įkeista: 306 tūkst. Lt vertės butas, esantis ( - ), ir 256 tūkst. Lt vertės žemės sklypas, esantis ( - ). 2007-05-04 susitarimu Nr.1, nustatytas 18 mėnesių kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis. 2008-01-07 susitarimu pakeistas sutarties 8.1 p., nurodant, kad kredito suma gali būti išmokama dalimis per laikotarpį iki 2008-03-01, papildomu 9.3 p. A. B. įsipareigojo iki 2008-06-01 užbaigti statybos darbus, pateikti pilną turto vertinimą bei atlikti pakeitimus turto draudime ir hipotekos lakšte, neįvykdžius šios sąlygos, palūkanos didinamos 1 proc. iki sąlyga bus įvykdyta. 2008-05-15 susitarimu Nr.3 pakeisti Specialiosios dalies 4, 7.1, 7.2, 9.3 p., įtrauktas 8.3 p.: papildomai suteikta 350 tūkst. Lt kredito dalis statybos užbaigimui, kurią bankas įsipareigojo išmokėti per 6 mėnesius nuo pakeitimo pasirašymo dienos, pateikus darbų sąmatą bei atlikus pakeitimus turto draudimo polise ir hipotekos lakštuose, įkeisto vertės žemės sklypo, esančio Lanko g. 33D, Klaipėda, vertė nurodyta 240 tūkst. Lt. 2008-11-24 susitarimu Nr.4 pakeisti 8.3 p., 9.3 p., nurodant, kad likusią kredito sumą bankas išmoka iki 2009-11-15, o kredito gavėjas įsipareigoja statybos darbus užbaigti iki 2009-12-31 (1 t., b.l.14-25). 2008-06-11 sutartimis Aleksandras ir L. B. dovanojo A. B. butą, esantį ( - ), ir žemės sklypą, esantį ( - ) (1 t., b.l.25-26, 27-29, 30-32). 2009-10-22 raštu bankas A. B. priminė, kad jis nevykdo įsipareigojimų. Turint finansinių sunkumų grąžinti kredito dalį, siūloma kreiptis į banką, kur bus įvertinta galimybė taikyti atidėto grąžinimo terminą (1 t., b.l.37). 2009-06-19 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, dėl 2009-04-01 gauto prašymo nutarta, kad sutarties 1, 2.5, 4.15, 5.2, 9, 4.5, 4.6, 4.14 p. nuostatos atitinka CK 6.188 str. 2 d. 9, 5 ,6 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (1 t., b.l.57-61). 2009-11-23 į ieškovo kreipimąsi, bankas raštu atsakė, kad 2009-02-03 priimtas sprendimas laikinai sustabdyti kredito išmokėjimą, prašant pateikti informaciją apie tikslinį lėšų panaudojimu. 2009-04-28 sutikta pakeisti kredito valiutą į eurus, nustatant papildomas sąlygas – įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą, įtraukti sutuoktinę kaip bendraskolę, nes nustatyta, kad kilo įtarimų dėl kredito panaudojimo ne pagal paskirtį. Likusi suma išmokama po 25000 Lt pateikus jų panaudojimo statyboms įrodymus. 2009-08-25 rašte bankui, A. B. nurodo, kad dėl valiutos pakeitimo kreipėsi 2009-01-12, tik 2009-04-27 sužinojo, kad valiuta į eurus pakeista nebus. Nurodė, kad paskolos mokėti neįstengia, prašo peržiūrėti sutartį (1 t., b.l.46-48). Pakeitimų nepasirašius, 2009-09-02 sustabdytas pinigų išmokėjimas – dėl ne laiku vykdomų įsipareigojimų, nepateiktų dokumentų apie tikslinę lėšų paskirtį (1 t., b.l.38-39). 2010-01-06 A. B. įspėtas, kad iki 2010-01-25 nesumokėjus skolos, sutartis bus nutraukta (1 t., b.l.40). 2010-01-25 A. B. bankui raštu nurodė, kad ne kartą kreipėsi į banką, prašydamas pakeisti sutarties sąlygas, bet į tai niekas nereagavo. Nurodė, kad pagal CK 6.207 str. 1 d. turi teisę sustabdyti sutarties įvykdymą, kol bankas nepradės jos vykdyti. Prašė nenutraukti sutarties, neišnagrinėjus situacijos (1 t., b.l.50). 2010-04-07 A. B. įspėtas, kad iki 2010-05-05 nesumokėjus skolos, sutartis bus nutraukta (1 t., b.l.42). 2010-05-03 A. B. nurodė bankui, kad negavo atsakymų į savo klausimus (1 t., b.l.51). 2010-07-01 A. B. nurodė bankui, kad negavo atsakymų į savo klausimus (1 t., b.l.52). 2010-10-14 A. B. įspėtas, kad iki 2010-11-12 nesumokėjus 42688,05 Lt skolos, sutartis bus nutraukta (1 t., b.l.44). 2010-10-19 Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje priimtas A. B. skundas (1 t., b.l.53). 2010-11-02 A. B. bankui raštu nurodė, negavęs atsakymų į savo pateiktus klausimus, prašo pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodė kad dirba užsienyje ir atvykti negalės (1 t., b.l.49). 2010-12-10 A. B. informuotas, kad sutartis yra nutraukta (1 t., b.l.45). 2011-12-15 nutartimi nutarta išieškoti AB SEB bankas naudai iš A. B. 567244,10 Lt skolos, 29126,04 Lt palūkanas, 9671,50 Lt delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, už skolą parduoti iš varžytinių pastatą, esantį Lanko g. 33D, Klaipėdoje (1 t., b.l.63-64). 2007-09-21 – 2008-09-08 laikotarpiu A. B. į užsienio sąskaitą pervedė 88673 JAV dolerių (1 t., b.l.133-134). 2008-11-21 nekilnojamojo turto, esančio Lanko g. 33D, Klaipėdoje vertė sudarė 620000 Lt (1 t., b.l.135-137). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2012-04-23 nutarimą Nr.10-320 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr.2-2349-777/2012 patvirtinimo ir teikimo (2 t. b.l.10-19).

17Dėl 2006-05-05 kredito sutarties 5.2 punkto sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

18Ieškovas prašo pripažinti ab initio 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir AB SEB banko Nr.0460618090756-13, sąlygas, nustatytas 5.2 p. niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis LR CK 6.188 straipsnio 7 daliai.

192006-05-05 tarp šalių sudarytos Kredito sutarties Nr.0460618090756-13 5.2 punktas numato, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi: 5.2.1. Bendrosios dalies

204.1-4.10 punktuose nustatytų Kredito gavėjo (gavėjų) įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas; 5.2.2. Kredito gavėjo (gavėjų) finansinių įsipareigojimų, nustatytų kitose sutartyse, sudarytose tarp Kredito gavėjo (gavėjų) ir Banko ar su juo susijusiomis įmonėmis bei su kitomis finansų įstaigomis, nevykdymas, kai nors vieno tokio įsipareigojimo nevykdymo suma viršija 5 000 litų ar ekvivalentą užsienio valiuta ir Kredito gavėjas (gavėjai) nepateikia Bankui pakankamai įrodymų apie galimybes laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį. Ieškovas nurodo, kad minėta sutarties sąlyga yra nesąžininga jo, kaip vartotojo, atžvilgiu.

212012-04-23 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime Nr.10-320 nurodyta, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis, kadangi atsakovas įsipareigojo ieškovui suteikti vartojimo kreditą gyvenamojo namo statybai gavėjo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o ieškovas įsipareigojo pagal grafiką grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Tarnyba konstatavo, kad sutarties 5.2 punkte įtvirtintos nuostatos pažeidžia vartotojo teises ir interesus ta prasme, kad jis įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo be teisės jų atsisakyti, t.y.: sutartyje nėra detalizuojama, kokios informacijos nuslėpimas ar klaidingas pateikimas būtų sutarties nutraukimo pagrindas, todėl neaišku, ar bet kokios ar tik esminės informacijos nuslėpimas ar klaidingas pateikimas būtų pagrindas nutraukti sutartį; 4.5, 4.6 punktuose nurodytas delspinigių dydis –

220,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos vartotojui yra nepagrįstai didelis; iš 4.9 punkto neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vartotojas yra įpareigojamas vykdyti ne tik sutartį, tačiau ir kitas finansinių paslaugų sutartis su kredito davėju arba kitomis finansų įstaigomis;

235.2 punktas įtvirtina prezumpciją, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas bet kuriuo atveju būtų laikomas esminiu sutarties pažeidimu, pagal šį punktą teisė vienašališkai nutraukti sutartį suteikta tik bankui, bet ne kredito gavėjui.

24Pažymėtina, jog vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis gali pripažinti tik teismas (CK 6.188 str. 1 d.). Ieškovas tarp jo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties 5.2 punkto sąlygas prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis CK 6.188 straipsnio 2 dalies

257 punktui (ieškinyje klaidingai nurodyta - CK 6.188 straipsnio 7 daliai), tuo pačiu ginčydamas vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo.

26Teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktas išvadas dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų atitikimo sąžiningumo principui aiškina ir vertina atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Išanalizavus minėtos vartotojų teises ginančios tarnybos nutarimą, nustatyta, kad jos įvardinti su ieškinio dalyku susiję Kredito sutarties 5.2, 4.5, 4.6, 4.9 punktai atitinka nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams, nustatytiems CK 6.188 str. 2 dalies 5, 6, 9 punktuose. Su šia išvada teismas iš esmės sutinka, tačiau, kaip jau minėta, vertina ją konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog atsakovas sutartį su ieškovu vienašališkai nutraukė dėl to, kad ieškovas ilgą laiką visiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų bei kredito sumą panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. sutarties 4.1 punkto pagrindu. Ieškovas ieškiniu neginčija jam priskaičiuotų delspinigių dydžio (sutarties 4.5, 4.6 punktai), sutartis nebuvo nutraukta remiantis sutarties 4.9 punkto nevykdymo pagrindu ar iš esmės dėl to, kad atsakovas nepateikė tam tikros informacijos. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nenustatė, kad sutarties 4.1 punktas atitiktų 6.188 straipsnio 2 dalyje nurodytiems vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams. Konstatuotina priešingai – šis sutarties punktas atitinka bendruosius ir specialiuosius kreditavimo sutarčių reikalavimus, numatytus CK 6.158 str. (kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai), 6.200 str. 1 d. (šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai)

276.877 str. (jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas paskolą turi naudoti pagal jos paskirtį, priešingu atveju paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti paskolos sumą prieš terminą). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl sutarties 5.2 punkto sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nepagrįstas, todėl atmestinas.

28Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

29Ieškovas prašo pripažinti 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir AB SEB banko Nr.0460618090756-13 vienašalį 2010-10-14 nutraukimą atsakovo AB SEB banko iniciatyva neteisėtu.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui CK 6.204 straipsnyje numatytų pagrindų, įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 str. 2 d. nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str., 6.217 str.

313 d.); trečia, CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje

32 Nr.3K-3-577/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties šalių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo ir kitais principais.

33Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovo ir banko pasirašytoje kredito sutartyje numatytas sutarties nutraukimas banko reikalavimu. Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Pagal tą patį punktą esminiais sutarties pažeidimais laikoma 4.1 – 4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, inter alia kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, palūkanų nuo kredito sumos nemokėjimas, prievolių pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą, nevykdymas, delspinigių nemokėjimas, kredito gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymas ir paaiškėjus, kad įkeisto turto vertė sumažėjo ir/ar iš kredito gavėjo finansinės būklės paaiškėja, kad nebegalės tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį, kai kredito gavėjas banko reikalavimu nepateikia papildomų prievolių užtikrinimo priemonių, bankui sąlygų patikrinti, ar kreditas panaudotas ne pagal paskirtį, informacijos apie kredito gavėjo finansinę būklę nepateikimas.

34Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog sutartį bankas nutraukė nustatęs, kad ieškovas pažeidė sutarties 4.1 punkte numatytus įpareigojimus kreditą naudoti pagal paskirtį ir grąžinti kreditą dalimis pagal nustatytą grafiką, mokėti palūkanas ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas. Atsakovo atstovė nurodė, kad paskutinė ieškovo daryta įmoka vykdant aukščiau minėtą savo prievolę bankui buvo 2009-10-12, be to, 208 tūkst. litų kredito suma nepanaudota pagal tikslinę paskirtį. Pats ieškovas pripažįsta, kad jis nevykdė sutarties ir pagal nustatytą grafiką nemokėjo priskaičiuotų kredito įmokų ir palūkanų, taip pat pripažino, jog minėtą kredito sumą panaudojo ne namo statybai, o pervedė į užsienio banką savo tėvui grąžindamas paskolą.

35CK 6.217 str. 2 d. numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tai reiškia, kad vertinant sutarties pažeidimą turi būti atsižvelgta į visas šias aplinkybes. Ieškovas įsipareigojo vykdyti mokėjimus dienomis pagal nustatytą grafiką, todėl paskolos davėjui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga, patvirtina ir CK 6.874 str. 2 d. nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

36Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 1 d.). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovas kreditavimo sutartį sudarė ne laisva valia. Kiekvienas asmuo turi elgtis apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5 str.), įvertinti sudaromo sandorio riziką ir galimus padarinius. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo (CK 1.6 str.). Sudaręs sutartį ir gavęs kreditą ieškovas įgijo pareigą mokėti bankui įmokas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kita sutarties šalis – bankas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties.

37Bankas ieškovui pranešė sąlygas, kurias įvykdžius būtų galima pakeisti kredito valiutą ir, ieškovui vykdant įsipareigojimus, sutarties galimai nenutraukti - įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą bei įtraukti ieškovo sutuoktinę kaip bendraskolę, tačiau ieškovas su šiomis sąlygomis nesutiko. Taip pat per visą įmokų nemokėjimo laikotarpį, o taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė realių duomenų ir siūlymų, kaip galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat visiškai nemokėjo kredito įmokų ir palūkanų ir nėra pateikta įrodymų, kad jis galėtų tai padaryti ateityje. CK 6.156 str. 2 d. nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Ieškovas ir bankas sutartį sudarė laisva valia, suvokdami prisiimamus įsipareigojimus. Konstatuotina, kad keisti sutarties sąlygas, darant skolininkui išlygas, yra banko teisė, tačiau ne pareiga.

38Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį faktiškai egzistavo. Bankas, atsižvelgdamas CK 6.209 str. ir 6.213 str. nuostatas, 2010-01-06, 2010-04-07, 2010-10-14 raštais nustatė papildomą terminą ieškovui padengti pradelstus įsiskolinimus. Darytina išvada, kad skolininkas buvo iš anksto tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, suteikiant jam protingą papildomą terminą įvykdyti pradelstus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.217 str. 3 d., 6.218 str. 1 d.). Ištirtais įrodymais nustatyta, kad apie įsiskolinimą bankui ir apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas ieškovą informavo 2010-12-10 raštu, kad kreditavimo sutartis vienasmeniškai nutraukta. Pažymėtina, kad bankas kreditavimo sutartį nutraukė skolininkui sistemingai pažeidinėjant šią sutartį, nes ieškovo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dieną sudarė daugiau, nei 40 tūkst. litų. Šiuo atveju ieškovas praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminą, t.y. esminis sutarties pažeidimas buvo ne vienkartinis. Darytina išvada, jog sutarties nutraukimas buvo proporcinga bei adekvati banko pritaikyta priemonė už kredito sutarties sąlygų pažeidimą. Kreditorius, skolininkui ilgą laiką – daugiau, nei metus (nuo 2009-10-12), nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pagrįstai vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį (CK

396.217 str. 5 d., kreditavimo sutarties 5.2 p.).

40Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą, pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą atsiradusias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008, 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Šiuo atveju, nustačius, kad ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu kelis kartus kreipėsi į banką, siekdamas jam palankesniu būdu pakeisti sutarties sąlygas, pripažįstant, jog bankas bendradarbiavimo pareigą vykdė gana pasyviai, vis dėl to konstatuotina, kad toks banko elgesys nepateisina ieškovo prievolės pažeidimo ir negali pašalinti iš to kilusių pasekmių.

41Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų.

43Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 139 Lt (1 t. b.l.7) žyminis mokestis, atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 600 Lt (2 t. b.l.21) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

44Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinas 600 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

45Iš ieškovo valstybei priteistina 19,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėtų iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.).

46Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

47Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo

482012-01-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo sustabdymas (LR CPK 150 str. 2 d.).

49Vadovaudamasis LR CPK 259, 262, 428 straipsniais, teismas

Nutarė

50ieškinį atmesti.

51Iš ieškovo A. B. (A. B.) atsakovui AB SEB bankui priteisti 600 Lt (šešis šimtus Lt 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

52Iš ieškovo A. B. (A. B.) valstybei priteisti 19,50 Lt (devyniolika Lt 50 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo sustabdymą.

54Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti ab initio... 3. 5.2 p. niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis LR CK 6.188... 4. Nurodė, kad 2006-05-05 sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kurią... 5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė... 6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė... 7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė atsiliepimą palaikė. Papildomai... 8. 208 tūkstančius litų ir tai yra esminis kredito sutarties pažeidimas. Savo... 9. (2009-09-19 raštas). Skola susidarė daugiau, nei 40000 Lt, įsipareigojimai... 10. Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka... 11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2012-04-23... 12. Nr.10-320 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr.2-2349-777/2012 patvirtinimo... 13. Į teismo posėdį neatvyko tretysis asmuo R. B. bei Valstybinės vartotojų... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Faktinės bylos aplinkybės.... 16. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šalys 2006-05-05 sudarė Kredito... 17. Dėl 2006-05-05 kredito sutarties 5.2 punkto sąlygų pripažinimo niekinėmis... 18. Ieškovas prašo pripažinti ab initio 2006-05-05 kredito sutarties,... 19. 2006-05-05 tarp šalių sudarytos Kredito sutarties Nr.0460618090756-13 5.2... 20. 4.1-4.10 punktuose nustatytų Kredito gavėjo (gavėjų) įsipareigojimų... 21. 2012-04-23 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime Nr.10-320... 22. 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos vartotojui... 23. 5.2 punktas įtvirtina prezumpciją, kad sutartinių įsipareigojimų... 24. Pažymėtina, jog vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis gali... 25. 7 punktui (ieškinyje klaidingai nurodyta - CK 6.188 straipsnio 7 daliai), tuo... 26. Teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktas išvadas... 27. 6.877 str. (jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad... 28. Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.... 29. Ieškovas prašo pripažinti 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui... 31. 3 d.); trečia, CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims vienašališkai... 32. Nr.3K-3-577/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 33. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovo ir banko pasirašytoje kredito... 34. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog sutartį bankas nutraukė... 35. CK 6.217 str. 2 d. numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra... 36. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato:... 37. Bankas ieškovui pranešė sąlygas, kurias įvykdžius būtų galima pakeisti... 38. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagrindas... 39. 6.217 str. 5 d., kreditavimo sutarties 5.2 p.).... 40. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo... 41. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo ieškinys, kaip nepagrįstas,... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 43. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi... 44. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinas 600 Lt turėtų... 45. Iš ieškovo valstybei priteistina 19,50 Lt išlaidų, susijusių su... 46. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 47. Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto... 48. 2012-01-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo... 49. Vadovaudamasis LR CPK 259, 262, 428 straipsniais, teismas... 50. ieškinį atmesti.... 51. Iš ieškovo A. B. (A. B.) atsakovui AB SEB bankui priteisti 600 Lt (šešis... 52. Iš ieškovo A. B. (A. B.) valstybei priteisti 19,50 Lt (devyniolika Lt 50 ct)... 53. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...