Byla 2A-1247-413/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės I. S. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-947/2015 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui D. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė I. S. 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydama:

41) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina;

52) priteisti iš atsakovo D. L. sūnaus D., gim. ( - ), išlaikymui iki vaiko pilnametystės po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymą uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės tvarko jo motina ieškovė I. S..

6Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 10 d. pagrobė vaiką ir išvažiavo su juo į Lietuvą prieš vaiko motinos (ieškovės) valią.

7Atsakovas D. L. su ieškiniu nesutiko, byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

81) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) D. L.;

92) priteisti iš ieškovės I. S. nepilnamečiui sūnui D. L. išlaikymą po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; uzufrukto teise išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti įstatyminį atstovą atsakovą D. L.;

103) priteisti iš ieškovės I. S. 1448,10 Eur įsiskolinimą už sūnaus D. L. išlaikymą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. iki priešieškinio pateikimo (2014-06-11);

114) nustatyti tokią ieškovės I. S. su sūnumi D. L. bendravimo tvarką:

12– vaiko motina I. S. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. L. „Skype“ skambučiais kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Lietuvos laiku. Atsakovas D. L. privalo užtikrinti, kad I. S. galėtų be trukdymų susisiekti su sūnumi D. L. skambindama jam į atsakovo D. L. „Skype“ naudotojo vardą „( - )“ (ieškovės I. S. „Skype“ naudotojo vardas „( - )“);

13– vaiko motina I. S. su savo nepilnamečiu sūnumi D. L. bendrauja savo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai ir ne ilgiau kaip dvi savaites laiko, sūnų D. L. pirmąją atostogų dieną pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos ir paskutiniąją atostogų dieną grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomų atostogų laiką I. S. prieš dešimt dienų privalo raštu ir telefonu informuoti vaiko tėvą D. L.;

14– vaiko tėvas D. L. gali atsisakyti ieškovei I. S. leisti susitikti su sūnumi D. L. ieškovės atostogų metu, jeigu tuo metu yra mokslo metai ir D. L. nėra atostogų metas.

15Atsakovas nurodė, kad jis vaiko negrobė, o 2013 m. rugpjūčio 10 d. išvyko į Lietuvą spręsti vaiko sveikatos problemų. Atsakovo teigimu, ieškovė vaiku nesirūpino nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d., vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą Lietuvoje, čia pritapo, vaikui yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, nes jis serga bronchine astma.

16Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su vaiko tėvu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nustatyti skyrium gyvenančios motinos ir sūnaus bendravimo tvarką. Skyriaus duomenimis, vaiko tėvas yra sudaręs visas būtinas sąlygas vaikui sveikai augti ir vystytis. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie atsakovo netinkamai atliekamas tėvo pareigas.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino visiškai – nustatė nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą su tėvu D. L.; priteisė iš ieškovės I. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. L. po 144,81 Eur per mėnesį nuo priešieškinio priėmimo dienos (2014-06-11) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė vaiko tėvą D. L.; priteisė iš ieškovės I. S. nepilnamečiui sūnui D. L. išlaikymo įsiskolinimą – 1448,10 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. birželio 10 d.; nustatė ieškovės I. S. ir nepilnamečio vaiko D. L. bendravimo tvarką:

19– vaiko motina I. S. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. L. „Skype“ skambučiais kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Lietuvos laiku. Atsakovas D. L. privalo užtikrinti, kad I. S. galėtų be trukdymų susisiekti su sūnumi D. L., skambindama į atsakovo D. L. „Skype“ naudotojo vardą „( - )“ (ieškovės I. S. „Skype“ naudotojo vardas „( - )“);

20– vaiko motina I. S. su savo nepilnamečiu vaiku D. L. bendrauja savo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai ir ne ilgiau kaip dvi savaites laiko, sūnų D. L. pirmąją atostogų dieną pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos ir paskutiniąją atostogų dieną grąžindama sūnų D. L. į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomų atostogų laiką I. S. prieš dešimt dienų privalo raštu ir telefonu informuoti vaiko tėvą D. L.. Ieškovės atostogų laikotarpis privalo sutapti su vaiko D. L. atostogų, nustatytų mokslo metais, laikotarpiu; priteisė valstybei iš ieškovės I. S. 52,00 Eur žyminį mokestį ir 41,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš ieškovės I. S. atsakovui 41,71 Eur žyminio mokesčio; paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo); panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo priteisimo).

21Teismas nustatęs, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų laikomo vaiko grąžinimo yra teismingos Vilniaus apygardos teismui, plačiau dėl ieškovės argumento grąžinti vaiką į vaiko kilmės šalį, nepasisakė.

22Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atsižvelgė į vaiko norą likti gyventi dabartinėje gyvenamojoje vietoje, be to, atlikęs byloje esančių duomenų analizę, sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir galimybes (jauni, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturintys asmenys) yra pajėgūs išlaikyti savo nepilnametį sūnų, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš jų. Iš užsienio institucijos gautos medžiagos teismas konstatavo, kad bylos šalių tarpusavio santykiai buvo itin konfliktiški, bylos šalys, gyvendamos kartu, nesiėmė veiksmų, kad jų tarpusavio ginčų nematytų ir negirdėtų jų nepilnametis sūnus. Aplinkybę, kad šalių konfliktiški santykiai tęsiasi ir gyvenant skyrium, patvirtina byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai ir SMS žinutės. Teismas pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog vaikas yra prisirišęs prie abiejų tėvų. Vaiko ir motinos susilpnėjusį ryšį nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. patvirtina tai, kad vaikas su motina per vienerių metų ir penkių mėnesių laikotarpį (nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo) realiai buvo susitikę tik keletą kartų, bendravimas „Skype“ programa ne visada buvo reguliarus, ieškovė 2014 m. vasaros laikotarpiu nepasinaudojo jai suteikta teise laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu praleisti su sūnumi dvi savaites atostogų, nors nuo pat ieškinio pateikimo deklaravo, kad atsakovo elgesys sudaro prielaidas atsirasti motinos atstūmimo sindromui. Teismas nurodė, kad ieškovės žodinius paaiškinimus apie atsakovo nesugebėjimą pasirūpinti vaiku, jo neatsakingą ir netoleruotiną elgesį vaiko atžvilgiu (alkoholizmas, narkotinių medžiagų vartojimas, smurtavimas šeimoje ir pan.) paneigė bylos rašytiniai įrodymai. Iš bylos įrodymų teismas nenustatė, kad vaiko ir motinos tarpusavio santykiai būtų ypatingai artimi, dėl ko vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ne su motina, o su tėvu sąlygotų neigiamus vaiko psichikos būsenos pakitimus. Be to, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad vaiko tėvas nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, užtikrina vaiko prigimtines, turtines ir socialines teises, ligų (bronchinės astmos) profilaktiką, sūnaus teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę gauti materialųjį aprūpinimą ir paramą, tinkamai įgyvendinama vaiko teisę į mokslą ir pan. Teismas nustatė, kad vaiko motina bylos nagrinėjimo metu pakeitė tris gyvenamąsias vietas, todėl sprendė, kad ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje. Nuolatinis aplinkos keitimas šešerių metų amžiaus vaikui, teismo vertinimu, padarytų jam tam tikrą socialinę ir psichologinę žalą, sukeltų emocinius išgyvenimus. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad vaiko tėvas nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. ir iki šiol turi geresnes galimybes sudaryti vaikui visas tinkamas sąlygas augti ir vystytis, yra sukūręs stabilią šeimos aplinką savo vaikui, dėl ko keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra būtinybės ir pagrindo. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir tenkino šioje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimą, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.

23Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis. Tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (atsakovu), teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, teismas sprendė dėl vaikui priteistino išlaikymo iš ieškovės. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 289,62 Eur suma. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir priteisė iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo dienos (2014 m. birželio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė vaiko tėvą.

24Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog gyvendama skyrium ji reguliariai teikė išlaikymą savo sūnui, todėl tenkino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsižvelgęs į vaiko poreikius ir tėvų turtines galimybes priteisė iš ieškovės 1448,10 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (10 mėn. skolos laikotarpis x 144,81 Eur mokėtina dalis per mėn.).

25Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarka nėra maksimali ir neapriboja motinos teisės bendrauti su vaiku. Tokia tvarka palaikytų motinos ir sūnaus ryšį, suteiktų teisę abiems tėvams praleisti atostogas su vaiku. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė gyvena kitoje šalyje nei jos sūnus, todėl sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, naudojant „Skype“ programą, užtikrintų sūnaus ir motinos emocinio ryšio palaikymą, tokiu būdu vaikas galėtų matyti savo motiną. Atsakovei nepasiūlius kitos bendravimo tvarkos, teismas pripažino, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi yra tinkama.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

27Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie bylos L. V. parodymus, duotus notaro akivaizdoje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

281. Priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas netinkamai įvertino vaiko norą. Nors apklausiamas vaikas pasakė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, kad nenorėtų pakeisti gyvenamosios vietos, kadangi turi draugų, patinka darželis, tačiau, apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikui tėra tik 6 metai, todėl spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas negalėjo teikti lemiamos reikšmės vaiko išsakytam norui, kadangi jis nėra nulemtas sąmoningo apsisprendimo, o yra įtakotas atminties niuansų.

292. Teismas, spręsdamas kuris iš tėvų gali suteikti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantės nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jos gaunamas mėnesinis atlyginimas siekia 1 078,03 svarus, taigi yra didesnis už atsakovo gaunamą mėnesinį darbo užmokestį, kuris neviršija 1000 Lt, ir patvirtina aplinkybę, kad ieškovės materialinė padėtis yra ženkliai geresnė. Todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaikas turės objektyvias galimybės lankyti būrelius ne pagal finansines galimybes, o pagal savo pomėgius, turės turiningesnį laisvalaikį, gyvens geresnėmis sąlygomis namuose, valgys kokybiškesnį ir sveikesnį maistą, turės galimybę papildomai lavintis, jei tai bus reikalinga. Be to, gyvendamas su mama užsienio valstybėje vaikas turės didesnes galimybes įgyti geresnį aukštąjį išsilavinimą, susirasti išsilavinimą atitinkantį ir gerai apmokamą darbą. Anot apeliantės, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikas turės nepriteklių ir ribotas galimybes, nes atsakovo pajamos yra nedielės, turimas gyvenamasis plotas yra mažas, kas tik įrodo, kad vaikui yra geriau gyventi su mama.

303. Teismas netinkamai vertino atsakovo charakterio bruožus. Apeliantės teigimu, atsakovo nederamą elgesį pagrindžia byloje pateiktos SMS žinučių nuotraukos, kuriose ieškovė yra vadinama necenzūriniais žodžiais, tačiau šių įrodymų teismas nevertino. Kad atsakovas yra linkęs nepaisyti taisyklių, ignoruoti moralės ir dorovės normas, elgtis prieš įstatymą patvirtina byloje esantys administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenys. Atsakovas iki išvykdamas gyventi į Anglija, Lietuvoje per laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. spalio 21 d. buvo baustas administracine tvarka net 3 kartus ir viena kartą teistas baudžiamąja tvarka už nusikaltimą, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. už vagystę. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino duomenis iš Jungtinės Karalystės. 2014 m. rugsėjo 30 d. Lydso šeimos teismo pranešime yra fiksuota visa eilė policijos įsitraukimų į ieškovės ir atsakovo šeimos santykius, kurie tik pagrindė apeliantės teiginius dėl atsakovo pastovaus alkoholio vartojimo, dėl prievartos naudojimo prieš ieškovę, dėl atsakovo bandymo pasismaugti diržu konflikto metu namuose esant vaikui. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad dėl atsakovo neigiamų asmeninių savybių ir nederamo elgesio vaikas negali gyventi su tėvu.

314. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovui išsivežus vaiką iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, ieškovė nesikreipė į Lietuvos teisėsaugos institucijas, tokiu savo elgesiu patvirtindama, kad vaikui saugu gyventi su tėvu. Pažymi, kad atsakovui išsivežus sūnų į Lietuvą, ieškovė kreipėsi į Jungtinės Karlystės institucijas. Esant pradėtam teisiniam procesui Jungtinėje Karalystėje, apeliantė manė, jog nėra būtina analogiško proceso pradėti ir Lietuvoje. Todėl tik gavusi Jungtinės Karalystės policijos atsakymą, jog padėti sugrąžinti sūnaus minėta institucija negali, apeliantė kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinių paslaugų Lietuvoje.

325. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu teismas nepagrįstai prioritetine pripažino aplinkybę, kad vaikas nepertraukiamai 1 metus ir 5 mėnesius gyvena su tėvu. Apeliantės nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, įvertinus kuris iš tėvų iki vaikui sukaks aštuoniolika metų geriau užtikrins vaiko interesus, su kuriuo iš tėvų jis turės geresnes gyvenimo sąlygas, sąlygas augti ir lavintis.

336. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje neturi pastovios gyvenamosios vietos ir todėl nuolatinis vaiko motinos aplinkos keitimas šešerių metų vaikui padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų vaikui emocinių išgyvenimų. Apeliantė pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje ji turi pastovią gyvenamąją vietą ir jau 10 mėnesių gyvena tuo pačiu adresu ( - ), ką patvirtina 2014 m. lapkričio 17 d. Jungtinės Karalystės Cafcass šeimos teismo patarėjos S. S. raštas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ketina keisti dabartinę gyvenamąją vietą, todėl, apeliantės nuomone, teismo išvados, pagrįstos prielaidomis, nulėmė neteisingą bylos išsprendimą.

347. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai pripažino nereikšmingomis vaiko atsidūrimo Lietuvoje aplinkybes, nors jos charakterizuoja atsakovą ir leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, jog atsakovas yra asmuo, kuris vardan savo interesų pamina nepilnamečio savo sūnaus interesus.

358. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė nepasinaudojo jai suteikta teise matytis su vaiku. Pažymi, kad dažnai atskristi į Lietuvą ji neturi galimybių, kadangi kelionei patiriamos didelės išlaidos, o giminaičių Lietuvoje ji neturi.

369. Teismas buvo šališkas, nes vadovavosi tik atsakovo įrodymais ir palaikė tik jo poziciją.

3710. Patenkinus apeliacinį skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atitinkamai turi būti naikinama ir skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, kadangi patenkinus ieškinį ji būtų beprasmiška.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

391. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino nepilnamečio šalių sūnaus norą dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovo nuomone, nors sūnui tėra 6 metai, tačiau jis yra pakankamai subrendęs ir gali išreikšti savo nuomonę. Jis aiškiai nurodė, kad myli ir tėtį, ir mamą, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, tačiau jis nori likti gyventi Lietuvoje ir nenori išvažiuoti į Angliją. Ieškovei nuo vaiko išvežimo į Lietuvą buvo žinoma kur yra jos sūnus, tačiau ji nereiškė jokio noro su juo bendrauti, aplankyti ar pasiimti, taip tik tolindama vaiką nuo savęs. Be to, priimdamas sprendimą, teismas nesivadovavo vien tik vaiko noru, o vertino vaiko interesų turinį ir tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.

402. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir galimybes yra pajėgūs išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Nors atsakovo uždarbis yra mažesnis, tačiau vaikas yra prižiūrėtas, jam nieko netrūkstą, jis pilnai yra aprūpintas, ką patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai – 2015 m. sausio 8 d. ( - ) gimnazijos bei 2014 m. gegužės 12 d. lopšelio – darželio „( - )“ pažymos, iš kurių turinio matyti, kad vaikas yra tinkamai prižiūrimas. Pažymi, kad nors ieškovė tvirtina, jog jos turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, tačiau nei per Šv. Kalėdas, nei per Šv. Velykas apeliantė nepasveikino vaiko su šventėmis, neatsiuntė jam dovanėlių. Nuo 2015 m. vasario 2 d. teismo sprendimo priėmimo dienos ji vaiko išlaikymui pervedė vieną kartą 100 Eur, kitą kartą - 150 Eur, nors išlaikymas vaikui po 144,81 Eur priteistas nuo priešieškinio priėmimo dienos (2014-06-11). Ieškovė nesinaudoja jai suteikta laikinąją bendravimo su vaiku tvarka ir jos bendravimas yra minimalus.

413. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, jis gaus geresnį išsilavinimą bei geresnes sąlygas įsidarbinti, kadangi ir Lietuvoje yra galimybės gauti aukštąjį išsilavinimą bei susirasti darbą.

424. Atsakovo nuomone, byloje pateiktas ieškovės 2014 m. lapkričio 11 d. raštas, kuriuo buvo įvertintos ieškovės gyvenimo sąlygos, negali būti laikomas patikimu įrodymu. Atsakovas pažymi, kad šis raštas surašytas remiantis ieškovės pasakojimais, neapsilankius jos gyvenamajame būste, todėl vertinant ieškovės gyvenimo sąlygas vadovautis šiuo raštu negalima. Nepaneigta aplinkybė, kad nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovė pakeitė tris gyvenamąsias vietas, tuo tarpu atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvenimo sąlygos yra geros ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

435. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo asmeninius charakterio bruožus. Nurodyti pažeidimai padaryti iki gimstant sūnui, o gimus sūnui, atsakovo teigimu, jo asmeniniai bruožai pasikeitė. Už ieškovės policijai parašytus pažeidimus atsakovas nebuvo nei baustas, nei teistas.

446. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino ieškovės pateiktų SMS žinučių turinio, nes teismas aiškiai pasisakė, kad žinutės tik patvirtina faktą, jog tarp šalių buvo itin konfliktiški santykiai. Ieškovei buvo žinoma apie vaiko kelionę į Lietuvą gydytis, todėl kalbėti apie vaiko pagrobimą nebuvo pagrindo.

457. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas byloje palaikė tik atsakovą ir dėl to buvo šališkas. Atsakovo nuomone, ieškovei manant, kad teismas buvo šališkas, ji galėjo pasinaudoti nušalinimo teise, tačiau nei ieškovė, nei jos atstovė nušalinimų teismui nereiškė.

468. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu dėl naujų įrodymų pateikimo, nes šia teise ji galėjo pasinaudoti ankščiau.

47Teisėjų kolegija konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

50Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

51CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

52Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi bylos išnagrinėjimui reikšmingos bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, pagrįstos įrodymais ir sprendimo priėmimui pakankamais šalių paaiškinimais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Be to, prašymo argumentai, kad tik žodinio proceso metu bus objektyviai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės ir pašalinti prieštaravimai, šių aplinkybių ir/ar prieštaravimų nekonkretizuojant, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo žodiniam bylos procesui, dėl ko toks procesas apeliacinės instancijos teisme yra netikslingas.

53Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

54Pagal bylos duomenis, šalims gyvenant nesusituokus Jungtinėjė Karalystėje, jiems ( - ) gimė sūnus D. L. (t. 1, b. l. 12-13). Po konflikto su vaiko motina (ieškove), tėvas (atsakovas) kartu su vaiku 2013 m. rugpjūčio mėn. išvyko (grįžo) gyventi į Lietuvą, o ieškovė liko gyventi užsienyje. Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2005).

56Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mažamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą su tėvu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

57Vertindamas vieną iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vieno iš tėvų parinkimą gyventi kartu su vaiku - vaiko norą, teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 4 d. Vaiko apklausos protokolą, mažametis šalių vaikas D. išreiškė norą toliau gyventi toje aplinkoje, kurią jam sukūrė tėvas (t. 2, b. l. 89-90). Kad tolimesnis gyvenimas kartu su tėvu neprieštarauja vaiko interesams pažymėjo ir Vaikų teisių apsaugos skyrius, pateikdamas 2014 m. gegužės 2 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje (t. 1, b. l. 47-48). Kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paminėti rašytiniai įrodymai nebuvo paneigti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą spręsti, kad prioritetinis vaiko noras šiuo metu gyventi su tėvu geriausiai atspindi mažamečio vaiko interesus. Vertindamas bylos rašytinius įrodymus apie tėvų gyvenimo sąlygas, vaiko socialinę aplinką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą išvadai, kad mažamečiui vaikui D. gyvenant kartu su tėvu yra užtikrintos tinkamos sąlygos gyvenimui, auklėjimui, ugdymui ir priežiūrai, ką patvirtina į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ( VTAS ir Socialinių paslaugų centro, vaiko auklėjimo įstaigų ir kt. išvadų, aktų, patikrinimo aktų, pažymų) turinys (t. 1, b. l. 47, 50, 87, 90-91, 113). Šiuos įrodymus paneigiančių duomenų apeliantė nepateikė ir juose nurodytų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Vertindama teisėsaugos (tiek Lietuvos, tiek užsienio) institucijų pažymas ir šalių telefoninius susirašinėjimus (SMS žinutes), kaip atsakovą (vaiko tėvą) charakterizuojančią medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje padaryti administracinės ir baudžiamosios teisės pažeidimai yra seni, kai šalys dar kartu negyveno, ir pagal savo pobūdį nėra sunkūs, o daugiau – mažareikšmiai (t. 1, b. l. 63-64). Jungtinėje Karalystėje pažeidimų tyrimai nebuvo pradėti ir nėra duomenų, kad atsakovas už netinkamą elgesį būtų baustas (t. 3, b. l. 21 ). Apeliantės minima Jungtinės Karalystės Cafcass šeimos teismo patarėjos S. S. parengta atskaita (t. 3, b. l. 58-61, 195-198) yra vienpusė, parengta išklausius tik vieną konflikto šalį. Pažymėtina, kad šią aplinkybę pripažįsta ir atskaitą ruošęs asmuo, todėl daryti vienareikšmę išvadą dėl atsakovo netinkamo elgesio ir jo asmenybės, neatsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, būtų nepagrįsta ir neteisinga (CPK 185 straipsnis). Taigi priešingai nei teigia apeliantė, vaikui apsigyvenus su tėvu Lietuvoje, nei iš policijos, nei iš kitų asmenų ar institucijų nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl atsakovo netinkamo elgesio ar (ir) netinkamo vaiko auklėjimo (t. 1, b. l. 49, t. 4, b. l. 41). Priešingai, atsakovas yra charakterizuojamas teigiamai, kaip asmuo, sugebantis pasirūpinti tinkamu mažamečio sūnaus auklėjimu (t. 1, 72, 91, 113, t. 4, b. l. 50-51). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad SMS žinučių turinys, kai jų atsiradimo momentas sutapo su šalių santykių iširimu, neatspindi tikrosios padėties ir atsakovo elgesio bei jo asmenybės.

58Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jos gaunamos didesnės pajamos galimai geriau užtikrins vaiko poreikius ir jo ateitį. Visų pirma, atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ekonominio išsivystymo ir kainų lygio skirtumus, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės užsienyje gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės už atsakovo gaunamų pajamų atitikmenį Lietuvoje. Antra, byloje nėra duomenų, kad atsakovo gaunamų pajamų neužtektų būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui, juolab, kad materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantei manant, kad jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė ir gali labiau užtikrinti vaiko poreikius, ieškovei neužkertamas kelias teikti padidintą materialinę paramą gera valia. Trečia, sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad vaiko galimybės įgyti aukštesnį išsilavinimą ir užsitikrinti geresnį pragyvenimą priklauso tik nuo jo paties valios bei pastangų ir yra vienodai užtikrintos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

59Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visų pirma, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į skundą, ieškovė (jos atstovė) šį klausimą galėjo spręsti procesine įstatymo nustatyta tvarka, pareikšdama dėl to bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą (CPK 65-66 straipsniai). Antra, bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmai aktyviai renkant įrodymus ir tenkinant ieškovės prašymus (t. 1, b. l. 187, t. 2, b. l. 61) leidžia daryti priešingą išvadą ir spręsti, kad teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas teismo nešališkumo ir šalių interesų pusiausvyros principų.

60Teisėjų kolegija atsisako tenkinti apeliantės prašymą ir nepriima L. V. paliudijimo, duoto notaro akivaizdoje (t. 4, B. L. 98-99), kadangi ieškovė šį asmenį galėjo prašyti apklausti liudytoju pirmosios instancijos teisme ir nenurodė priežasties, dėl ko tokia būtinybė iškilo tik padavus apeliacinį skundą (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad panašius parodymus yra davęs byloje ir N. V., dėl kurių (tame tarpe ir kitų liudytojų paaiškinimų) įrodomosios reikšmės ir vertinimo pasisakė pirmosios instancijos teismas. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad N. V. 2014 m. lapkričio 29 d. telefoninis pranešimas policijos komisariatui apie atsakovo neva netinkamą ir asocialų elgesį buityje ir prieš mažametį sūnų nepasitvirtino, o pažymos turinys leidžia manyti, kad pranešimas buvo melagingas (t. 4, b. l. 41 ).

61Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio klausimuose, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

62Apeliantė neskundžia teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl jos nepasisako, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies ir kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam teismo sprendimui priėmimui, nepasisako ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas išlaidas, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teismui tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

65Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

66palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą nepakeistą.

67Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė I. S. 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi ieškiniu į Kauno... 4. 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su... 5. 2) priteisti iš atsakovo D. L. sūnaus D., gim. ( - ), išlaikymui iki vaiko... 6. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 10 d. pagrobė vaiką ir... 7. Atsakovas D. L. su ieškiniu nesutiko, byloje pateikė priešieškinį, kuriuo... 8. 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su... 9. 2) priteisti iš ieškovės I. S. nepilnamečiui sūnui D. L. išlaikymą po... 10. 3) priteisti iš ieškovės I. S. 1448,10 Eur įsiskolinimą už sūnaus D. L.... 11. 4) nustatyti tokią ieškovės I. S. su sūnumi D. L. bendravimo tvarką:... 12. – vaiko motina I. S. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. L.... 13. – vaiko motina I. S. su savo nepilnamečiu sūnumi D. L. bendrauja savo... 14. – vaiko tėvas D. L. gali atsisakyti ieškovei I. S. leisti susitikti su... 15. Atsakovas nurodė, kad jis vaiko negrobė, o 2013 m. rugpjūčio 10 d. išvyko... 16. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 19. – vaiko motina I. S. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. L.... 20. – vaiko motina I. S. su savo nepilnamečiu vaiku D. L. bendrauja savo... 21. Teismas nustatęs, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis... 22. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, nustatydamas... 23. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.... 24. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė... 25. Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 27. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m.... 28. 1. Priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas... 29. 2. Teismas, spręsdamas kuris iš tėvų gali suteikti vaikui geresnes gyvenimo... 30. 3. Teismas netinkamai vertino atsakovo charakterio bruožus. Apeliantės... 31. 4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovui išsivežus vaiką iš... 32. 5. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu teismas nepagrįstai... 33. 6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė Jungtinėje... 34. 7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios... 35. 8. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė nepasinaudojo jai suteikta teise... 36. 9. Teismas buvo šališkas, nes vadovavosi tik atsakovo įrodymais ir palaikė... 37. 10. Patenkinus apeliacinį skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį... 39. 1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino... 40. 2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės turtinė padėtis... 41. 3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vaikui gyvenant Jungtinėje... 42. 4. Atsakovo nuomone, byloje pateiktas ieškovės 2014 m. lapkričio 11 d.... 43. 5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino... 44. 6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino ieškovės... 45. 7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas byloje palaikė tik... 46. 8. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu dėl naujų įrodymų pateikimo,... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 50. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 51. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio... 53. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 54. Pagal bylos duomenis, šalims gyvenant nesusituokus Jungtinėjė Karalystėje,... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios... 56. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mažamečio... 57. Vertindamas vieną iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vieno iš tėvų... 58. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jos... 59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais... 60. Teisėjų kolegija atsisako tenkinti apeliantės prašymą ir nepriima L. V.... 61. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 62. Apeliantė neskundžia teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo ir bendravimo... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 64. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 65. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 66. palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą nepakeistą.... 67. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....