Byla 2YT-1491-723/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (sodybos buvimo fakto) nustatymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Kapustienei, dalyvaujant pareiškėjui H. T., suinteresuoto asmens Asvejos regioninio parko direkcijos atstovui N. B.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo H. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Asvejos regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (sodybos buvimo fakto) nustatymo,

Nustatė

31. Pareiškėjas H. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo (b.l. 3-5).

4Pareiškime nurodė, kad iš VĮ Valstybės žemės fondo gavo žemėlapius, kuriuose matyti, jog Žemės sklype žymeniu pažymėtas gyvenamasis namas. Siekdamas išsiaiškinti, ar Žemė sklype yra galimas sodybvietės atstatymas, pareiškėjas kreipėsi į Asvejos regioninio parko direkciją ir gavo atsakymą, patvirtinantį, kad Žemės sklype egzistavo sodyba. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas sodybos atstatymo, naują statybą leidžiančio dokumento gavimo klausimui spręsti. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 punkto 8 dalį, buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra priėmusi tvarkos dėl buvusių sodybų atstatymo, todėl pareiškėjas neturi galimybių rengti statinio projektą, nes neturi pirminio dokumento – sprendimo dėl buvusios sodybos atstatymo, o egzistuojantys brėžiniai ir statybos leidimas neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 punkto 8 dalyje nurodytų sąlygų dėl buvusios sodybos atstatymo.

52. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko (b.l. 12-14). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal 2009-09-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į Bendrojo plano „S“ zoną – ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo, kuriai būdingi instituciškai ir įstatymiškai organizuota konservacija, apsaugos vystymas, tausojantis miškų ūkis, ekologinis žemės ūkis, ekstensyvi, pažintinė rekreacija. Daro išvadą, kad „S“ funkcinio prioriteto zonoje gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Pareiškėjas prie bylos medžiagos nepateikė įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, kas reiškia, kad pareiškėjas turi vadovautis bendrojo plano „S“ funkcinio prioriteto zonos sprendiniais. Taip pat mano, kad pareiškėjas siekdamas pastatyti gyvenamąjį namą, turėtų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Šiuo metu pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

63. Suinteresuotas asmuo Asvejos regioninio parko direkcija neprieštarauja, jog būtų nustatytas sodybos buvimo juridinis faktas (b.l. 19). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklypas patenka į Asvejos regioninio parko teritoriją, ekologinės apsaugos prioriteto funkcinę zoną. Iš pareiškėjo pateiktų patvirtinančių dokumentų apie buvusios sodybos vietą duomenų nėra išlikę, žemės sklype natūroje taip pat nėra išlikusių ryškių pamatų fragmentų, sodo liekanų. Tačiau pateikta archyvinė (išrašai iš namų knygos), kartografinė bei kita medžiaga patvirtina buvusios sodybos buvimą ( - ), pareiškėjo valdomame žemės sklype.

74. Teismo posėdyje pareiškėjas H. T. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nuosavybę ten gavo mama, o jis paveldėjo po jos mirties. Toje sodyboje gyvena R. P., tiksliai negali pasakyti. Ten gyvenusių giminaičių nepažinojo. Ten buvo sodyba, motina viską puikiai prisimindavo, dar ir prūdas ten išlikęs. Tais giminaičiais nesidomėjo, buvo dar vaikas. Byloje pateiktame žemėlapyje pažymėta, kad buvo sodyba. Sodyboje gyveno giminaičiai, o ne jo motina.

8Suinteresuoto asmens Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas N. B. prašė pareikšimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas prieš tai buvo jiems pateikęs paklausimą dėl buvusios sodybos ir pateikė visu dokumentu, kas dabar yra teisme. Vienas iš įrodymų yra topografinis žemėlapis 1950 metų su užnešta sodyba. Šiai dienai ten nėra išlikę jokių sodo ar pamatų liekanų, bet pagal kelių konfigūraciją ir vietą, tai panašu, kad ta pati vieta. Tarybiniais laikais ta žemė pavirto į dirbamą. Nežino, kodėl tokia savivaldybės pozicija, bet bendrasis planas nesprendžia sodybų atstatymo ir jokių juridinių faktų. Sodybų atstatymas leidžiamas Saugomų teritorijų įstatymu. Žemės ūkio žemėje buvusias sodybas tikrai galim atstatyti.

9Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

10Pareiškimas tenkintinas.

115. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

126. Nustatyta, kad pareiškėjui H. T. nuosavybės teise priklauso 3.4200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ). Pareiškėjas šį žemės sklypą nuosavybės teisė įgijo 2015-04-09 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JŠ-2858 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad šiam žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: LII. Dirvožemio apsauga; XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai; XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos; Saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje; II. Kelių apsaugos zonos (b.l. 6).

137. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl sodybos atstatymo galimybės jam priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), patenkančiame į Asvejos regioninio parko teritoriją, ir gavo atsakymą, kad norint atkurti sodybą jam reikia kreiptis į teismą dėl sodybos buvimo fakto žemės sklype nustatymo, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra patvirtinusi sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarkos (b.l. 7).

148. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

159. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas: buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba./ Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

1610. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

1711. Narinėjamu atveju sodybos buvimo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype faktą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir suinteresuoto asmens Asvejos regioninio parko direkcijos paaiškinimai. Asvejos regioninio parko direkcija pareiškėjui adresuotame atsakyme 2018‑10-15 Nr. V3-315(1.17) nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktos archyvinės medžiagos daro prielaidą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba, kurią būtų galima atstatyti teisės aktų nustatyta tvarka, be to, direkcija išnagrinėjusi papildomą atskirų laikotarpių kartografinę medžiagą nustatė, kad joje yra žymima sodyba, todėl neprieštarauja, jog jos buvimo faktas būtų nustatinėjamas teisme (b.l. 7). Iš 1950 metų vietovės topografijos, nors ir negalima padaryti šimtaprocentinės išvados, tačiau galima daryti prielaidą, kad nuotraukoje pažymėta sodyba galimai pažymėta būtent šiuo metu pareiškėjui priklausančiame žemė sklype (b.l. 33).

18Apie tai,kad direkzijai buvo žinoma apie sodybos buvimo vietą patvirtino teisme direkcijos atstovas N. B..

1912. Pareiškėjas iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gavo Vilniaus rajono ( - ) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde, ( - ) rajono (Vilniaus apskrities ( - ) valsčiaus) ( - ) apylinkės ( - ) kaimo 1946-1951 m. ūkinėse knygose esančių J. P. ir R. P. ūkių žinių lapų kopijas, kuriuose yra pažymėti duomenys apie sodybinę žemę – 0,25 ha, kurios užstatyta kiemais ir „tobesiais“ 0,2 ha; taip pat duomenys apie buvusią sodybą („gyvenamųjų namų trobesiai“, pastatyti 1941 m.; galvidė, pastatyta 1910 m.; svirnas, pastatytas 1900 m.) (b.l. 38-43). Teisme pareiškėjas paaiškino, kad nurodyti asmenys yra jo giminaičiai, tačiau su jais artimų santykių nepalaikė. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019-03-14 pažymoje Nr. R4-675 apie J. P. (( - )) nekilnojamąjį turtą nurodė, kad ( - ) apskrities seniūnijos archyviniame fonde yra ( - ) apskrities ( - ) valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byla, kurioje įrašytas ( - ) (( - )) ( - ), ( - ) (( - )) s., g. ( - ) m. ( - ) (( - )) k.; skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“ ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta: „Turi 15 deš.“ bei „Žemė ir past.“ (b.l. 48-49).

2013.Teismas neatsižvelgia į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo argumentus,nes jie nusiję su fakto klausimu,o susiję su ateityje kilsiančiomis pasekmėmis,kurių realiai žinoti negalima dabartyje(CPK 185 str.).

21Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

2214. Byloje ištirtų įrodymų visuma ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjo motinos giminaičiai J. P. ir R. P. gyveno ( - )kaime bei nuosavybės teisėmis turėjo gyvenamąjį namą. Teismas daro išvadą, kad gyvenamasis namas buvo dabar pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ). Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,259-270, 444-448 straipsniais, teismas

Nutarė

24pareiškimą tenkinti.

25Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui H. T. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal... 3. 1. Pareiškėjas H. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 4. Pareiškime nurodė, kad iš VĮ Valstybės žemės fondo gavo žemėlapius,... 5. 2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su... 6. 3. Suinteresuotas asmuo Asvejos regioninio parko direkcija neprieštarauja, jog... 7. 4. Teismo posėdyje pareiškėjas H. T. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė,... 8. Suinteresuoto asmens Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas N. B. prašė... 9. Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į... 10. Pareiškimas tenkintinas.... 11. 5. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 12. 6. Nustatyta, kad pareiškėjui H. T. nuosavybės teise priklauso 3.4200 ha... 13. 7. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl sodybos atstatymo galimybės jam... 14. 8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 15. 9. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9... 16. 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė,... 17. 11. Narinėjamu atveju sodybos buvimo pareiškėjui priklausančiame žemės... 18. Apie tai,kad direkzijai buvo žinoma apie sodybos buvimo vietą patvirtino... 19. 12. Pareiškėjas iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gavo Vilniaus... 20. 13.Teismas neatsižvelgia į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 21. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad... 22. 14. Byloje ištirtų įrodymų visuma ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,259-270,... 24. pareiškimą tenkinti.... 25. Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...