Byla 2A-1006/2014
Dėl lėšų grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Ekra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2741-611/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Ekra“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl lėšų grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB ,,Ekra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui SNORAS ir prašė įpareigoti jį grąžinti 1 850 979 Lt, netaikant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

5Nurodė, kad 2011-07-22 su atsakovu sudarė pirmąją Garantijų suteikimo sutartį Nr. 270/VG/110721351 dėl 550 979 Lt statybos darbų atlikimo užtikrinimo garantijos Kupiškio rajono savivaldybės administracijai iki 2012-07-22. Teigė, jog šios sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistos lėšos – 550 979 Lt, buvo laikomos specialioje banko sąskaitoje. Pasibaigus garantijos galiojimo laikui, garantijos gavėjas Kupiškio rajono savivaldybės administracija ją grąžino ieškovui, tačiau atsakovas neteisėtai negrąžino jam nuosavybės teise priklausančio piniginio užstato ir tuo pažeidė Garantijos sutartį (3.9 p.).

6Teigė, jog 2010-08-31 su atsakovu sudarė antrąją Garantijos suteikimo sutartį Nr. 270/VG/100830282 su papildomais susitarimais dėl 278 045 Lt statybos darbų atlikimo užtikrinimo garantijos UAB „Giraitės vandenys“ iki 2012-08-31, šios sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą ir lėšas – 278 045 Lt. Nurodė, jog atsakovui iškėlus bankroto bylą, garantijos gavėjas UAB „Giraitės vandenys“ ją grąžino ieškovui ir pareikalavo naujos, tačiau jokių pretenzijų atsakovui nebuvo pareiškęs. Todėl jam nuosavybės teise priklausančios lėšos privalo būti grąžintos.

7Nurodė, kad 2011-06-17 su atsakovu sudarė trečiąją Garantijos suteikimo sutartį Nr. 270/VG/110617302 dėl 1 021 955 Lt statybos darbų atlikimo užtikrinimo garantijos UAB „Aukštaitijos vandenys“. Teigė, jog šios ir pirmiau nurodytos 2010-08-31 Garantijos suteikimo sutarties įvykdymo užtikrinimui 2011-06-17 su atsakovu sudarė Kredito sutartį Nr. 031-30541. Kredito suteikimo tikslas – atsakovo išduotų garantijų UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ apmokėjimas / išleidimas (toliau – Kredito sutartis). Kredito sutarties 4.6 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu garantijų galiojimo laikotarpiu atsakovui bus pateikti garantijų sąlygas atitinkantys dokumentai, atsakovas vienašališkai, be papildomo kredito gavėjo sutikimo, turi teisę panaudoti kredito gavėjo kredito lėšas ir apmokėti garantijas. Ieškovas teigė, kad reikalavimų apmokėti garantijas atsakovui nebuvo pateikta, piniginių sumų jų gavėjams atsakovas taip pat neišmokėjo. Pažymėjo, jog vykdydamas nurodytų Garantijų suteikimo sutarčių ir Kredito sutarties nuostatas, savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį 1 784 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas: pagal 2010-08-31 Garantijos suteikimo sutartį – 278 045 Lt, o pagal 2011-06-17 Garantijos suteikimo sutartį – 1 021 955 Lt (iš viso 1 300 000 Lt), kuriuos atsakovas 2011-06-20 nurašė nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos ir pervedė į savo specialiąją sąskaitą.

8Ieškovo teigimu, nei Garantijų suteikimo sutartyse, nei Kredito sutartyje šalys nesusitarė, kad įkeisti finansiniai užstatai pereina atsakovo nuosavybėn ir jis šiomis lėšomis gali disponuoti. Pažymėjo, jog sutartyse yra nurodyta, kad joms taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas. Nurodė, jog atsakovas, kaip įkaito turėtojas, turėjo teisę ir pareigą ieškovui priklausančius pinigus, esančius depozitinėje sąskaitoje, tik saugoti, o pasibaigus sutarčių galiojimui, juos grąžinti ieškovui. Pasibaigus bankui išduotoms garantijoms, ieškovui atsakovas grąžino įkeisto nekilnojamojo turto hipotekos lakštus, tačiau finansiniai užstatai (pinigai) iki šiol negrąžinti. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi banko bankroto byloje yra patvirtintas jo 2 380 963,34 Lt kreditorinis reikalavimas, apimantis taip pat ir ginčo lėšas, tačiau nesutiko su atsakovo bankroto administratoriaus pozicija, jog jos grąžintinos ĮBĮ nustatyta tvarka kartu su kitais kreditoriais. Tvirtino, kad pas atsakovą esančios lėšos, kurios yra ieškovo nuosavybė ir buvo perduotos kaip finansinis užstatas, pasibaigus terminui, turi būti jam grąžintos nesilaikant atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir iš jo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog prašomi grąžinti 1 850 979 Lt priklauso jam nuosavybės teise. Nurodė, jog nepateikta įrodymų apie šalių susitarimą įkeičiamas lėšas laikyti ne ieškovo, o atsakovo depozitinėje sąskaitoje. Remdamasis 2011-07-22 Garantijos suteikimo sutarties 3.1.1, 3.4 punktais, 2011-06-17 sutarties 3.1 punktu, Kredito sutarties 6.3 punktu, nustatė, kad šalys susitarė dėl specialios sąskaitos ieškovui atidarymo, į kurią turėjo būti pervestos lėšos, būsiančios finansiniu užstatu pagal minėtas sutartis. Sprendė, jog šalys susitarė dėl šios sąskaitos specifinio pobūdžio, nes jose esančios lėšos ir jų naudojimas buvo kontroliuojamas atsakovo. Pažymėjo, jog paminėtos sąskaitos išrašai patvirtina faktą, jog ji buvo atidaryta ieškovo vardu, šis asmuo nurodomas sąskaitos turėtoju, be to, patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje susideda ir iš lėšų, buvusių paminėtoje sąskaitoje.

12Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog minėta sąskaita, kurioje buvo laikomos įkeistos lėšos, yra atsakovo vardu atidaryta depozitinė sąskaita, o ginčo lėšos yra depozitas. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad ši sąskaita yra depozitinė sąskaita, o joje esančios lėšos buvo atskirtos nuo atsakovo turto, o vien termino „deponavimas“ panaudojimas nesudaro pagrindo sąskaitą, kurioje buvo laikomos ieškovo pervestos lėšos, laikyti depozitine. Dėl to teismas sprendė, jog šių lėšų atžvilgiu negali būti taikomos CK 6.56 straipsnio nuostatos dėl depozitinės sąskaitos ir ginčo lėšų atskyrimo nuo kito banko turto.

13Pažymėjo, jog banko sąskaitos sutartimi atsakovas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus bei atlikti kitokias banko operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti šiam už suteiktas paslaugas ir operacijas. Taigi bankas turi teisę disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrinama kliento teisė netrukdomai jomis disponuoti (CK 6.913 str. 1, 2 d., 6.928 str.). Sprendė, jog banko teisė disponuoti lėšomis ir jas naudoti savo turiniu iš esmės atitinka nuosavybės teisinius santykius (CK 4.37 str. 1 d.). Remdamasis šiomis nuostatomis, teismų praktika, teismas konstatavo, jog klientui pagal banko sąskaitos sutartį įmokėjus lėšas į jo vardu atidarytą sąskaitą banke, nuosavybės teisės į tokias lėšas pereina bankui, o klientas įgyja prievolinio pobūdžio teisę reikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį. Pažymėjo, jog pinigai nėra laikomi daiktu, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, jiems netaikomos daiktinės teisės gynybos priemonės (CK 4.1 str., 4.95 str.). Atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju ginčo lėšos buvo pervestos į minėtą sąskaitą ir toks lėšų pervedimas atitiko Garantijų suteikimo sutartyse ir Kredito sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą, kad lėšos bus laikomos ieškovo vardu atidarytoje specialioje sąskaitoje, – teismas sprendė, jog jis prarado nuosavybės teises į ginčo lėšas. Teismo nuomone, vien aplinkybė, kad lėšos terminuoto indėlio sąskaitoje (į kurias nuosavybės teises įgijo atsakovas) buvo įkeistos pagal finansinio užtikrinimo susitarimą, negali pakeisti jų teisinio statuso ir nuosavybės režimo, nes įkeitimo momentu ieškovas turėjo tik prievolinę teisę reikalauti sumokėti lėšas, bet neturėjo nuosavybės teisės į jas. Sprendė, jog pasibaigus Garantijos suteikimo sutarčiai ir finansinio užtikrinimo susitarimui, lėšos galėjo būti grąžinamos į bet kurią kitą ieškovo sąskaitą ir reikalavimas dėl jų taip pat būtų tenkinamas ĮBĮ ir Bankų įstatymo nustatyta tvarka.

14Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šalys nei Garantijos suteikimo sutartyse, nei Kredito sutartyje nenurodė, kokio pobūdžio finansinio užtikrinimo susitarimą sudaro, tai yra be ar su nuosavybės teisės perdavimu (Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 str. 8-9 d., toliau – Įstatymas), todėl laikė, kad ginčas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, garantijos suteikimo sutarties turinį (CK 6.193 str.), taip pat kitas aplinkybes. Pažymėjo, jog šis Įstatymas nereglamentuoja klausimų, į kokio pobūdžio sąskaitą turi būti pervedamos lėšos kaip finansinis užstatas.

15Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, jog ginčo šalys sudarė finansinio užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimą (Įstatymo 2 str. 9 d.), todėl ieškovo teisės dėl ginčo lėšų grąžinimo gali būti įgyvendinamos tik ĮBĮ ir Bankų įstatymo nustatyta bendra kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, o Bankų įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų išimčių nagrinėjamos bylos atveju taikyti nėra teisinio pagrindo.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Ieškovas AB ,,Ekra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Skunde nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog banko specialioji sąskaita, į kurią buvo pervestos ginčo lėšos, nėra laikytina depozitine. Šalys susitarė tik dėl pinigų saugojimo ir jų galimo panaudojimo sutartyse nustatytomis sąlygomis, tai patvirtina sutartyse naudojimas terminas ,,deponavimas“ ir atsakovo veiksmai nurašant pinigus nurodant, kad tai yra lėšų deponavimas. Depozitas – tai tam tikra materialinė vertybė, perduota kam nors saugoti ir susidarius tam tikroms sąlygoms, grąžinama jį davusiam asmeniui. Taigi tarp šalių susiklosčius depozitinės sąskaitos teisiniams santykiams, turi būti taikoma CK 6.56 straipsnio 8 dalis, nustatanti, jog bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio tenkinami kreditoriniai reikalavimai.
  2. Teismas neteisingai aiškino, taikė Garantijos suteikimo, Kredito sutarčių nuostatas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ginčo lėšos buvo pervestos į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą. Priešingai nei nurodė teismas, sutartyse aiškiai nurodyta, jog klientas įpareigoja banką nurašyti įkeičiamus pinigus nuo jo sąskaitų banke ir pervesti į specialią banko sąskaitą (3.1.1, 3.4 p.), taigi šalys susitarė, kad pinigai pervedami ne į ieškovui priklausančią sąskaitą. Aplinkybė, jog nesilaikydamas šalių susitarimo, bankas atidarė sąskaitą ieškovo vardu, nesudaro pagrindo teigti, kad ši sąskaita yra ne banko specialioji sąskaita, kurioje saugomi ieškovui priklausantys pinigai. Pats atsakovas byloje negalėjo patvirtinti, kieno sąskaitoje buvo laikomos ginčo lėšos – atsiliepime į ieškinį teigė, jog ieškovo, tuo tarpu triptike pripažino, kad specialioji sąskaita buvo atsakovo vidinė sąskaita.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė banko sąskaitos pagrindu. Teismas neatsižvelgė į tai, jog šalys įkeitimo objektą – tam tikrą pinigų sumą nustatė kaip finansinį užstatą be nuosavybės teisės perdavimo ir atskyrė juos nuo visų kitų banko sąskaitose esančių ieškovui priklausančių lėšų į specialią sąskaitą.
  4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys sudarė finansinio užtikrinimo susitarimą perduodant nuosavybės teisę atsakovui. Tai patvirtina Garantijos sutarčių nuostata, jog ieškovas be raštiško banko sutikimo neturi teisės perleisti įkeičiamo turto kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti (3.3 p., 3.8 p.), pinigai yra laikomi įkeistais nuo jų nurašymo iš kliento sąskaitų momento (3.5 p.), klientui neįvykdžius prievolių, bankas įgauna teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, perimdamas pinigus (3.10 p.), Kredito sutarties 6.3.1 punktas, pagal kurį bankas turi teisę vienašališkai, be atskiro kredito gavėjo įspėjimo, perimti finansinį užstatą savo nuosavybėn sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tuo tarpu ieškovas visus savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl nuosavybės teisė bankui neperėjo.
  5. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sutartyse nebuvo įtvirtinta užstato gavėjo teisė valdyti finansinius užstatus, todėl pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį laikytina, jog buvo sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas neperduodant nuosavybės teisės atsakovui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.214 straipsnyje, nes pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 punktą šiems santykiams taip pat taikytinos ir kilnojamųjų daiktų įkeitimą reglamentuojančios CK normos.
  6. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog teismas atsakovo bankroto byloje patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą, susidedantį iš ginčo lėšų, kaip patvirtinančią faktą, kad lėšos buvo laikomos ieškovo sąskaitoje. Ieškovas, pildydamas reikalavimų bankroto administratoriui pateikimo formą, buvo nurodęs, jog jo reikalavimas susideda iš lėšų, buvusių ieškovo sąskaitose ir deponuotų lėšų. Atsakovo bankroto administratorius nepateikė informacijos, kokiu būdu kreditoriams, kurie turi pirmumo teisę atgauti lėšas iš bankrutuojančios įmonės turto, kreiptis dėl atitinkamų lėšų grąžinimo. Be to, ieškovas iki bankroto bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos turi teisę padidinti ar sumažinti savo kreditorinį reikalavimą.

18Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

191. Apelianto teiginiai, susiję su ieškovo ar banko sąskaitoje laikomomis lėšomis, neturi teisinės reikšmės, nes sutartyse nurodyta specialioji sąskaita buvo sukurta tam, kad būtų apribotas ieškovo disponavimas ginčo lėšomis – tai yra suvaržyta jo teisė reikalauti išmokėti lėšų sumą iki įkeitimo pabaigos.

202. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog bankas neįgijo ginčo lėšų nuosavybės teisės. Ginčo lėšų įkeitimas ir pervedimas į specialiąją banko sąskaitą buvo tik laikina techninė priemonė lėšų deponavimo kontrolei padidinti. Iškėlus bankroto bylą, CK nuostatos, susijusios su įkeitimo grąžinimu, pasibaigus pagrindinei prievolei, nebetaikomos. Be to, tuo atveju, jei bankroto byla atsakovui nebūtų buvusi iškelta, pasibaigus įkeitimui, lėšos iš specialiosios atsakovo sąskaitos būtų grąžintos į ieškovo sąskaitą.

213. Apeliantas neteisingai aiškina Įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai teigia, jog sudarius susitarimą dėl finansinio užstato be nuosavybės teisės perdavimo, jis turi teisę reikalauti grąžinti lėšas netaikant ĮBĮ nuostatų, nes tokio užstato esmė ir paskirtis yra ne užstato davėjo, bet jo gavėjo interesų apsauga. Perdavus užstato nuosavybės teisę, užstato gavėjas finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio atveju neturi prievolės grąžinti jo užstato davėjui, nes ji jau yra perduota, tuo tarpu neperdavus užstato nuosavybės teisės, užstato gavėjas naudojasi specialiu įstatymo pagrindu suteiktu prioritetu patenkinti savo reikalavimą skolininko bankroto atveju anksčiau nei kiti kreditoriai. Tai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).

224. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai konstatavo, jog ginčo sąskaita nelaikytina depozitine sąskaita. Sutartyse nebuvo nurodyta, jog sąskaita laikytina depozitine, kuriai taikoma apsauga bankroto bylos atveju. Ieškovo sąskaitos išraše nurodyta lėšų pervedimo paskirtis – deponavimas, naudojama bendrąja prasme, bet negali būti laikomas depozitu.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

25Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo AB ,,Ekra“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas bei sutarčių nuostatas, ir, atmesdamas ieškovo AB ,,Ekra“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas faktines aplinkybes, kurios yra aktualios nagrinėjamoje apeliacinėje byloje.

28Dėl faktinių bylos aplinkybių

29Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011-07-22 sudarė Garantijos suteikimo sutartį Nr.270/VG/110721351, pagal kurią atsakovas suteikė Kupiškio rajono savivaldybės administracijai 550 979 Lt dydžio darbų atlikimo užtikrinimo garantiją iki 2012-07-22. Ieškovas galimų skolinių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymą užtikrino finansiniu užstatu ir įkeitė atsakovui 550 979 Lt lėšas, kurios pagal sutarties 3.4 punktą 2011-07-27 vidaus pavedimu buvo pervestos į specialią sąskaitą Nr. ( - ) , lėšų gavėju nurodytas ieškovas, pavedimo paskirtis – lėšų deponavimas pagal sutartį. Palūkanos už šias lėšas šalių susitarimu nebuvo mokamos.

30Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB bankas SNORAS 2010-08-31 sudarė Garantijos suteikimo sutartį Nr. 270/VG/100830282 su papildomais susitarimais, pagal kurią atsakovas suteikė UAB „Giraitės vandenys“ 278 045 Lt dydžio darbų atlikimo užtikrinimo garantiją iki 2012-08-31. Šalys susitarė, jog šios sutarties įvykdymas užtikrinamas šalių tą pačią dieną sudarytoje kredito sutartyje nurodytomis užtikrinimo priemonėmis (sutarties 3.1 p.).

31Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB banku SNORAS 2011-06-17 sudarė Garantijos suteikimo sutartį Nr. 270/VG/110617302, pagal kurią atsakovas suteikė UAB „Aukštaitijos vandenys“ 1 021 955 Lt darbų atlikimo užtikrinimo garantiją iki 2012-12-10. Šalys susitarė, jog šios sutarties įvykdymas užtikrinamas šalių tą pačią dieną sudarytoje kredito sutartyje nurodytomis užtikrinimo priemonėmis (sutarties 3.1 p.).

32Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011-06-17 sudarė Kredito sutartį Nr. 031-30541, kredito suteikimo tikslas – atsakovo išduotų garantijų Nr. 270/VG/100830282 (2010-08-31 Garantijos suteikimo sutartis) ir Nr. 270/VG/110617302 (2011-06-17 Garantijos suteikimo sutartis) apmokėjimas / išleidimas. Vykdydamas nurodytų 2010-08-31 ir 2011-06-17 Garantijų suteikimo sutarčių, taip pat 2011-06-17 Kredito sutarties nuostatas, ieškovas savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeitė lėšas: 278 045 Lt ir 1 021 955 Lt, iš viso 1 300 000 Lt, kurie 2011-06-20 vidaus pervedimu buvo nurašytos nuo ieškovo sąskaitos ir pervestos į ieškovo sąskaitą Nr. ( - ) , gavėju nurodytas ieškovas AB ,,Ekra“, pervedimo paskirtis – lėšų deponavimas pagal 2011-06-17 kredito sutartį.

33Šiose sutartyse nurodyta, kad šalių santykiams ir šioms sutartims visa apimtimi yra taikomas Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas, o įkeičiama pinigų suma laikoma finansiniu užstatu. Bankas turi teisę perimti finansinį užstatą savo nuosavybėn sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. iškėlus klientui ieškovui AB ,,Ekra“ bankroto ar restruktūrizavimo bylą (2011-07-22 sutarties 3.6 p., 2010-08-31 sutarties 3.1.2.1 p., Kredito sutarties 6.3.1 p.).

34Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla.

35Pasibaigus garantijų galiojimo laikui, jos buvo grąžintos ieškovui AB ,,Ekra“, kuris kreipėsi į BAB banko SNORAS bankroto administratorių su prašymu grąžinti jam įkeistas lėšas.

36Paminėtų aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog netinkamai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos, sutarčių nuostatos, taip pat pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, jie neteisingai įvertinti, neatsižvelgta į jų visumą, todėl nepagrįstai atmesti jo ieškininiai reikalavimai grąžinti 1 850 979 Lt, netaikant ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

37Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo sąskaitos vertinimu, finansinio užstato susitarimo pobūdžiu ir kt.

38Dėl specialiosios sąskaitos vertinimo

39Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytų sutarčių specifiką, tai yra, jog jos sudarytos dėl banko sąskaitos, garantijų, kredito suteikimo, finansinio užtikrinimo susitarimo, remdamasis teismų praktikos išaiškinimais, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo pagrindą išvadai, kad byloje nėra duomenų, įrodymų, jog ginčo lėšos buvo laikomos banko depozitinėje sąskaitoje.

40Kaip minėta, apeliantas, nesukdamas su teismo išvadomis, jog banko specialioji sąskaita, į kurią buvo pervestos ginčo lėšos, nėra laikytina depozitine, nurodo, jog teismas neteisingai aiškino, taikė Garantijos suteikimo, Kredito sutarčių nuostatas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nes šalys susitarė tik dėl pinigų saugojimo ir jų galimo panaudojimo sutartyse nustatytomis sąlygomis. Tai, jo nuomone, patvirtina sutartyse naudojimas terminas ,,deponavimas“, atsakovo veiksmai nurašant pinigus ir nurodant, kad tai yra lėšų deponavimas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CK 6.56 straipsnio 8 dalis, nustatanti, jog bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio tenkinami kreditoriniai reikalavimai. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos teiginius.

41Visų pirma teisėjų neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodomų sutarčių nuostatų vertinimu, kurios, jo nuomone, patvirtina pirmiau paminėtus jo teiginius apie depozitinę sąskaitą. Iš tiesų, 2011-07-22 Garantijos suteikimo sutartyje nurodyta, jog klientas, tai yra apeliantas, pasirašęs sutartį, tuo pačiu įgalioja banką nurašyti įkeičiamus pinigus nuo jo sąskaitų banke ir pervesti juos į specialiąją banko sąskaitą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, remiantis vien šiuo punktu, nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad tai – depozitinė sąskaita. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip minėta, šalys pasirašė taip pat ir 2010-08-31 bei 2011-06-17 Garantijos suteikimo sutartis, kurių pagrindu apeliantas taip pat įsipareigojo banko naudai įkeisti lėšas ir šių įsipareigojimų užtikrinimui sudarė 2011-06-17 Kredito sutartį. Šios kredito sutarties 6.3 punkte nurodoma, jog kredito gavėjas (apeliantas) visišką sutarties sąlygų įvykdymą užtikrina lėšų, esančių kredito gavėjo atsiskaitomojoje sąskaitoje, lėšų, esančių specialioje sąskaitoje bei visose kitose sąskaitose, kurios yra sutarties pasirašymo dieną bei bus atidarytos banke, įkeitimu. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, remiantis šia sutarties nuostata, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog šalys susitarė dėl sąskaitos apelianto vardu atidarymo (CPK 185 str.).

42Antra, kaip teisingai nurodė teismas, byloje esantis ginčo sąskaitos išrašas patvirtina, jog ši sąskaita faktiškai buvo atidaryta ieškovo vardu. Pažymėtina, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, jog ši sąskaita buvo atidaryta / turėjo būti atidaryta banko vardu kaip depozitinė, jokių tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto instancija, nepateikė, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti nurodomas aplinkybes.

43Trečia, pažymėtina, jog bankų veikloje depozitine sąskaita pripažįstama banko sąskaita, skirta laikyti trečiųjų šalių lėšoms (ne sąskaitos savininko lėšoms) ir jomis disponuoti pagal sąskaitos savininkui trečiųjų šalių suteiktą patikėjimo teisę. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vien žodžio ,,deponavimas“ mokėjimo pavedimo paskirtyje panaudojimas nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo sąskaita buvo depozitinė, o joje buvusios lėšos nepateko į bendrą bankrutuojančios įmonės turtą, nes jokių kitų skiriamųjų tokios sąskaitos požymių apeliantas nenurodė (CK 6.56 str.8 d., CPK 178 str.). Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, jog nagrinėjamu atveju ši sąskaita buvo specialioji, siekiant techniškai įgyvendinti apelianto naudojimosi šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis ribojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos teiginius patvirtina 2011-07-22 Garantijos suteikimo sutarties nuostatos, jog pinigai bus apskaitomi ginčo sąskaitoje ir klientas neturės teisės valdyti, naudotis bei disponuoti šiomis lėšomis (CPK 185 str.).

44Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ginčo sąskaitos vertinimu (CPK 178 str.).

45Dėl nuosavybės teisės perdavimo

46Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys sudarė finansinio užtikrinimo susitarimą perduodant nuosavybės teisę atsakovui.

47Pažymėtina tai, jog Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme įtvirtinti dviejų rūšių sandoriai – finansinio užtikrinimo susitarimai be nuosavybes teises perdavimo ir finansinio užtikrinimo susitarimai su nuosavybes teises perdavimu. Abi šios finansinio užtikrinimo susitarimo rūšys yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybes teises perdavimo – tai įkeitimo susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui ar jo naudai, užtikrindamas atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui įvykdymą ir nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui (Įstatymo 2 str. 9 d.). Finansinio užtikrinimo susitarimas su nuosavybės teisės perdavimu – susitarimas, įskaitant atpirkimo sandorius, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui, siekdamas užtikrinti atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui įvykdymą, ir nuosavybės teisę į finansinį užstatą perduodama užstato turėtojui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys turi aiškiai, nedviprasmiškai susitarti, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal Įstatymą ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. iškėlus skolininkui bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009 ir kt.). Taigi nesant tokio šalių susitarimo, taikytinos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

48Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys sutartyse nebuvo nurodžiusios, kokio pobūdžio finansinio užtikrinimo susitarimas yra sudaromas – su nuosavybės teisės perdavimu, ar be. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, tačiau paaiškėjus, jog šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kylančias teises bei pareigas, kilus ginčui, jos aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, taip pat bendraisiais teisės principais (CK 1.5, 6.193–6.195 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir kt.). Be to, pirmiau jau buvo paminėta, kad tarp ginčo sandorio šalių esant sudarytiems keliems sandoriams, kurie nukreipti bendram tikslui pasiekti, tokie sandoriai turi būti vertinami kartu, taip atskleidžiant šalių valią, lėmusią ginčo sandorio sudarymą (CPK 6.193 str.).

49Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytus sandorius, vadovavosi sutarčių aiškinimo metodais, juos taikė tinkamai, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu (CK 6.892 str. 3 d., 6.913 str. 1 ir 2 d., 6.928 str.).

50Kaip matyti iš šalių sudarytų sutarčių turinio, apeliantas teisingai cituoja jų nuostatas, jog ieškovas be raštiško banko sutikimo neturi teisės perleisti įkeičiamo turto kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti (3.3 p., 3.8 p.), pinigai yra laikomi įkeistais nuo jų nurašymo iš kliento sąskaitų momento (3.5 p.), bankas turi teisę vienašališkai, be atskiro kredito gavėjo įspėjimo, perimti finansinį užstatą savo nuosavybėn sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (Kredito sutarties 6.3.1 p.) ir kt. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginius, jog buvo sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perleidimo, paneigia 2011-07-22 Garantijos suteikimo sutarties 3.7 punktas, kuriame šalys susitarė, jog įkeičiami pinigai bus apskaitomi ginčo sąskaitoje ir klientas (apeliantas) neturės teisės valdyti, naudotis bei disponuoti šiomis lėšomis, be to, susitarta, kad įkeitimo objektas perduodamas bankui (3.1.2.3 p. ir kt.). Taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, jog apeliantas neteisingai vertindamas sutarčių nuostatas, neatsižvelgdamas į jų visumą ir jas aiškindamas atsietai viena nuo kitos, be pagrindo teigia, jog įkeistos lėšos nėra atsakovo nuosavybė, todėl po bankroto bylos iškėlimo atsakovui šios lėšos nepateko į bendrą jo turto masę. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, jog šalys sutartyje nurodė, kad esant sutartoms sąlygoms, bankas įkeistas lėšas gali perimti savo nuosavybėn, nepaneigia teismo išvados, jog atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, šiuo atveju buvo susitarta dėl finansinio užstato susitarimo su nuosavybės teisės perdavimu, o ši paminėta nuostata sietina su banko teise realizuoti užstatą jo davėjo bankroto atveju. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog sutartyse nebuvo įtvirtinta užstato gavėjo teisė valdyti finansinius užstatus, todėl pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį laikytina, jog buvo sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas neperduodant nuosavybės teisės atsakovui.

51Apeliantas teisingai nurodo, jog šalys sutartyse susitarė, kad joms yra taikomas Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo įstatymas, įkeičiama pinigų suma laikoma finansiniu užstatu (2011-07-22 sutarties 3.6 p., 2010-08-31 sutarties 3.1.2.1 p., Kredito sutarties 6.3.1 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys aiškiai nurodė, jog tik bankas turi teisę perimti finansinį užstatą savo nuosavybėn sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis net ir iškėlus klientui, tai yra apeliantui, bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, jog vien ši aplinkybė, kad pagal sutarties nuostatas bankas turi teisę realizuoti finansinį užstatą jo davėjo atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo susitarta dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo ir ginčo lėšos turi būti grąžintos apeliantui nesilaikant ĮBĮ nustatytos tvarkos (CPK 185 str., CK 6.56 str. 8 d.).

52Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, sutarčių nuostatas, ir, atmesdamas ieškovo AB ,,Ekra“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teiginių kaip neturinčių teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

55Netenkinus ieškovo AB ,,Ekra“ apeliacinio skundo, atsakovui BAB bankas SNORAS priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pagal atsakovo pateiktus įrodymus šios išlaidos yra 4 386,79 Lt (154-157 b. l.).

56Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nurodytus dydžius, į apeliacinės bylos sudėtingumą, į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo susijęs su papildomų ar naujų prašymų, įrodymų pateikimu, kad byla šiame teisme buvo išnagrinėta pirmajame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka ir kt. – šis atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies ir minėtų išlaidų atlyginimui iš ieškovo jam priteisiama 1 500 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Iš ieškovo akcinės bendrovės „Ekra“ (kodas134124027) atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (kodas 112025973) priteisti 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB ,,Ekra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui... 5. Nurodė, kad 2011-07-22 su atsakovu sudarė pirmąją Garantijų suteikimo... 6. Teigė, jog 2010-08-31 su atsakovu sudarė antrąją Garantijos suteikimo... 7. Nurodė, kad 2011-06-17 su atsakovu sudarė trečiąją Garantijos suteikimo... 8. Ieškovo teigimu, nei Garantijų suteikimo sutartyse, nei Kredito sutartyje... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25d. sprendimu ieškovo ieškinį... 11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog prašomi grąžinti 1... 12. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo... 13. Pažymėjo, jog banko sąskaitos sutartimi atsakovas įsipareigoja priimti ir... 14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šalys nei Garantijos suteikimo... 15. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, jog ginčo šalys... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Ieškovas AB ,,Ekra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį Vilniaus... 18. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime prašo šį apeliacinį skundą atmesti... 19. 1. Apelianto teiginiai, susiję su ieškovo ar banko sąskaitoje laikomomis... 20. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog bankas neįgijo ginčo lėšų... 21. 3. Apeliantas neteisingai aiškina Įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai... 22. 4. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai konstatavo, jog ginčo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 25. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio... 28. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 29. Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011-07-22 sudarė... 30. Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB bankas SNORAS 2010-08-31 sudarė... 31. Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB banku SNORAS 2011-06-17 sudarė... 32. Ieškovas AB ,,Ekra“ ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011-06-17 sudarė Kredito... 33. Šiose sutartyse nurodyta, kad šalių santykiams ir šioms sutartims visa... 34. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui... 35. Pasibaigus garantijų galiojimo laikui, jos buvo grąžintos ieškovui AB... 36. Paminėtų aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau nesutikdamas su pirmosios... 37. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 38. Dėl specialiosios sąskaitos vertinimo... 39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytų sutarčių... 40. Kaip minėta, apeliantas, nesukdamas su teismo išvadomis, jog banko... 41. Visų pirma teisėjų neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodomų sutarčių... 42. Antra, kaip teisingai nurodė teismas, byloje esantis ginčo sąskaitos... 43. Trečia, pažymėtina, jog bankų veikloje depozitine sąskaita pripažįstama... 44. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 45. Dėl nuosavybės teisės perdavimo ... 46. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys... 47. Pažymėtina tai, jog Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme įtvirtinti... 48. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys sutartyse nebuvo nurodžiusios, kokio... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 50. Kaip matyti iš šalių sudarytų sutarčių turinio, apeliantas teisingai... 51. Apeliantas teisingai nurodo, jog šalys sutartyse susitarė, kad joms yra... 52. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 55. Netenkinus ieškovo AB ,,Ekra“ apeliacinio skundo, atsakovui BAB bankas... 56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti... 59. Iš ieškovo akcinės bendrovės „Ekra“ (kodas134124027) atsakovui...