Byla e2A-585-259/2018
Dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“, I. R. (po santuokos pavardė – K.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybinės įmonės ,,Turto bankas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto departamentas LT“, I. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, IRP&C Insurance AS, dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė, bankrutavusios UAB ,,Omegatrans“ kreditorė, VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama BUAB „Omegatrans“ naudai priteisti iš atsakovių UAB „Bankroto departamentas LT“, I. R. 29 420,15 Eur, 5 procentų metines palūkanas skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 10 d. ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė UAB „Bankroto departamentas LT“ yra BUAB „Omegatrans“ bankroto administratorė, o jos įgaliotas asmuo - atsakovė I. R.. Ieškovės teigimu, atsakovės privalo grąžinti BUAB „Omegatrans“ be pagrindo pasisavintas 29 420,15 Eur (101 581,90 Lt) administravimo išlaidų lėšas. Ši suma paskaičiuota: pagal 2010 m. rugpjūčio 27 d. susirinkimo patvirtintą sąmatą administratoriaus priskaičiuota iki 2011 m. spalio mėn. 140 726 Lt – 2014 m. gegužės 5 d. susirinkimo patvirtintas atlyginimas 30 000 Lt + PVM (6 300 Lt) ir 2 844,10 Lt faktiškai pagrįstos išlaidos. 2014 m. gegužės 5 d. įvykęs kreditorių susirinkimas įvertino administratoriaus patirtas išlaidas ir priėmė nutarimą skirti 30 000 Eur + PVM atlyginimą administratoriui bei 2 844,10 Lt faktinių išlaidų. Minėtą nutarimą apskundė atsakovė UAB „Bankroto departamentas LT“, tačiau tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas skundus atmetė. BUAB „Omegrans“ likvidavimas nėra baigtas būtent todėl, kad atsakovės negrąžina neteisėtai išsimokėtų lėšų. Tai, kad yra išrašytos sąskaitos, tai dar nereiškia, kad tokios išlaidos buvo pagrįstos. Pažymėjo, kad teismai nors ir nurodė, jog retrospektyviai administratoriaus atlyginimas negali būti mažinamas, tačiau administratoriaus patirtos išlaidos turi būti pagrįstos, t. y. administratoriaus neatleidžia nuo pareigos pagrįsti turėtų išlaidų ne tik realumą, bet ir būtinumą.
  2. Atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“ ir I. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neturi teisė paduoti netiesioginį ieškinį, kadangi neatitinka netiesioginiam ieškiniui pareikšti keliamų sąlygų. Ieškovė pripažino ir patvirtino, kad nesikreipė į teismą prašydama BUAB „Omegatrans“ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 26 d. atliktus mokėjimus UAB „Bankroto departamentas“ bendrai 29 420,15 Eur sumai pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją. Todėl akivaizdu, jog BUAB „Omegatrans“ nėra atsakovės UAB „Bankroto departamentas“ kreditorė, o ja galėtų tapti tik teismo sprendimo pagrindu pripažinus ieškovės ginčijamus bankrutavusios įmonės atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Bankroto departamentas“ bendrai 29 420,15 Eur sumai nepagrįstais ir pritaikius byloje restituciją. Kadangi UAB „Bankroto departamentas LT“ ir/arba I. R. nėra BUAB „Omegatrans“ skolininkai, o BUAB „Omegatrans“ – ne jų kreditorius, tai pastarasis taip pat neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovus. 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimas patvirtino sąmatą, kuria bankroto administratorė pagrįstai vadovavosi. UAB „Omegatrans“ buvo didelė įmonė, su darbuotojais, taip pat buvo daug kreditorinių reikalavimų, debitorių, buvo reikalingas ir teisininkas, buhalteris, asistentas ar vadybininkas ir turto apsauga. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas, tvirtindamas laikinąją sąmatą, nenurodė konkrečiai kokia dalis skirtina administravimui, kokia teisininkui. Kilus ginčui, administratorė jokio atlyginimo toliau sau neskaičiavo. Pažymėjo, kad dalis reikalaujamos grąžinti sumos yra pervesta tretiesiems asmenims Sodrai ir VMI. Kreditoriai atbuline data sumažino administravimui skirtas išlaidas, tokie kreditorių veiksmai laikyti nesąžiningais bei pažeidžiantys administratoriaus teisėtus lūkesčius.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“ ieškovei BUAB ,,Omegatrans“ pagal kreditorės VĮ ,,Turto bankas“ ieškinį 29 420,15 Eur be pagrindo išsimokėtų lėšų, 5 procentų palūkanas (nuo 29 420,15 Eur sumos) nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki visiško skolos grąžinimo, 6 (šešių) procentų palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 29 420,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“ 8,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš VĮ ,,Turto bankas“ atsakovei I. R. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, jog ieškovė įrodė tik vieną iš įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiui ieškiniui pareikšti, t. y., kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Teismas nurodė, kad antroji sąlyga, t. y. skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan., šioje nagrinėjamoje byloje yra tenkinama, kadangi BUAB „Omegrans“ esant interesų konfliktui, nes yra atstovaujama atsakovių, negina savo teisių. Trečioji sąlyga, kad kreditoriaus skolininko skolininkas (atsakovė UAB „Bankroto departamentas“) turi pareigą vykdyti savo prievolę (grąžinti nepagrįstai išsimokėtas lėšas iš skolininkės BUAB „Omegtrans“ bankroto proceso metu gautų lėšų), taip pat yra tenkinama, kadangi tiek Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2057-480/2014, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014 konstatavo, kad bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ skundas dėl pripažinimo negaliojančiu bankrutavusios UAB „Omegatrans“ 2014 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos yra nepagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog dalis administravimo išlaidų nepagrįstos, atsakovė UAB „Bankroto departamentas LT“ privalėjo nepagrįstai išsimokėtas administravimo išlaidas grąžinti BUAB „Omegatrans“. Atsakovei UAB „Bankroto departamentas LT“ to nepadarius, o pačiai BUAB „Omegatrans“ elgiantis pasyviai dėl esamo interesų konflikto (ją atstovauja atsakovė UAB „Bankroto departamentas LT“), ieškovė VĮ „Turto bankas“ pagrįstai kreipėsi dėl lėšų grąžinimo. Ketvirtoji sąlyga šioje civilinėje byloje taip pat yra įrodyta, kadangi tokiu skolininkės BUAB „Omegatrans“ neveikimu pažeidžiami kreditorės VĮ „Turto bankas“ interesai, t. y. kreditorei būtina apsaugoti savo teises, kadangi grąžintos lėšos būtų paskirstytos BUAB „Omegatrans“ kreditoriams, o VĮ Turto bankas yra didžiausias antrosios eilės kreditorė.
  3. Teismas konstatavo, kad tiek Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2057-480/2014, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014 nustatyti faktai dėl bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ administravimo išlaidų vykdant BUAB „Omegatrans“ bankroto procesą, laikytini šioje byloje prejudiciniais faktais. Nurodė, kad minėtose civilinėse bylose ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 26 d., patirtų bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ administravimo išlaidų administruojant BUAB „Omegatrans“ bankroto procesą teisėtumas ir pagrįstumas. Nors nagrinėjant skundą teismuose dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimo ieškovė VĮ „Turto bankas“ nedalyvavo, tačiau, teismo vertinimu, minėti sprendimai neabejotinai turėjo įtakos VĮ Turto bankas teisėms, kadangi atsakovei UAB „Bankroto departamentas LT“ grąžinus be pagrindo išsimokėtas lėšas, šios lėšos būtų paskirstomos BUAB „Omegatrans“ kreditoriams.
  4. Teismas nurodė, kad atsakovės savo atsikirtimus į ieškinį grindė Patirtų išlaidų suvestine ir išrašytomis PVM sąskaitos faktūromis, tačiau teismo vertinimu, vien tik PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas negali būti laikoma tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais faktiškai patirtas administravimo bankroto procese išlaidas. Pažymėjo, jog atsakovių pateikti kiti įrodymai, kaip PVM sąskaitos-faktūros ar mokėjimo čekiai, pvz. vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą, benzino pirkimas, mokėjimai už ryšio paslaugas, biuro kanceliarines prekes, mokėjimas knygynui „Vaga“, apsipirkimas Ermitaže yra išrašyti UAB „Bankroto departamentas LT“ vardu, todėl negalima teigti, jog minėtos išlaidos patirtos būtent administruojant UAB „Omegatrans“ bankroto procesą, kadangi tuo pačiu metu atsakovė UAB „Bankroto departamentas LT“ administravo ne vien tik UAB „Omegatrans“ bankrotą.
  5. Teismo vertinimu atsakovių argumentus, kad teismui tenkinus ieškinį atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“ padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes dalis iš ginčijamos sumos buvo įgyta ir panaudota BUAB „Omegatrans“ vardu atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims, tame tarpe deklaruoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, t. y. 24 424 Lt PVM, 22 772 Lt socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Administratoriaus veiklos profesiniai standartai reikalauja iš šias funkcijas vykdančio asmens apdairumo, objektyvumo ir draudžia šališkumą, todėl būdamas savo srities profesionalas bankroto administratorius turi ginti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ir tuo pačiu jos kreditorių interesus. Tuo tarpu administratorius be pagrindo išsimokėjęs lėšas, privalo prisiimti atsakomybę, nepriklausomai nuo to, kam toliau tos lėšos buvo panaudotos.
  6. Teismas konstatavo, kad atsakovės neįrodė dėl 29 420,15 Eur patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo ginčo laikotarpiu 2010 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 26 d., todėl be pagrindo išmokėtos lėšos turi būti grąžintinos BUAB „Omegatrans“.
  7. Teismas ieškovės reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovės I. R. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog žalą patyrė BUAB „Omegatrans“ kreditoriai dėl nepagrįstai išsimokėtų lėšų, ir atsakovė UAB „Bankroto departamentas LT“, kaip bankrutavusios įmonės bankroto administratorė, yra atsakinga už nepagrįstai išsimokėtas lėšas. Todėl sprendė, jog I. R. nėra solidariai atsakinga už bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ veiksmus ar neveikimą.
  8. Teismas nurodė, kad byloje už turtinį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 662,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista. Patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. atmesdamas reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės ir patenkinęs ieškinį atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“ atžvilgiu, teismas nusprendė 662,00 Eur žyminį mokestį ir 8,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“.
  9. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė I. R. turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos teisine pagalba, t. y. atsiliepimo į ieškinį parengimas – 300,00 Eur bei 100 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo posėdžiuose. Atsiliepimas į ieškinį pateiktas abiejų atsakovių vardu, be to, atsakovių atstovė advokato padėjėja I. R. teismo posėdžių metu atstovavo abejoms atsakovėms. Todėl teismas nusprendė nurodytas bylinėjimosi išlaidos padalinti pusiau lygiomis dalimis, ir iš ieškovės priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei I. R.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria priteista bylinėjimosi išlaidos I. R. iš VĮ Turto banko, ir šias išlaidas priteisti iš BUAB „Omegatrans“. Nurodo, kad byloje buvo pareikštas netiesioginis ieškinys, t. y. ieškove šiame ginče yra ne VĮ Turto bankas, o BUAB „Omegatranas“, todėl teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai toje dalyje, kuria ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apeliantės.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“, I. R. (K.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir išspręsti klausimą iš esmės – VĮ Turto banko ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės VĮ Turto bankas atsakovių naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Teismas konstatavo ieškovo teisę reikšti netiesioginį ieškinį nesant visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti, t. y. nesant VĮ Turto banko skolininko BUAB „Omegatrans“ neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės į UAB „Bankroto departamentas LT“. Teismas nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Omegatrans“ neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės į UAB „Bankroto departamentas LT“ pagrindas yra Kauno apygardos teismo 2014-07-10 nutartis civ. b. Nr. B2-2057-480/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartis civ. b. Nr. 2-1695/2014, kurių pagrindu UAB „Bankroto departamentas LT“ turi pareigą grąžinti išsimokėtas lėšas administravimo išlaidoms ir atlyginimui dengti, kadangi UAB „Bankroto departamentas LT“ 140 726 Lt sumą gavo šių teisinių pagrindų/dokumentų pagrindu: (i) Kauno apygardos teismo 2010-05-07 nutarties, kuria buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo; (ii) 2010-09-10 Pavedimo sutarties su UAB „Bankroto departamentas LT“; (iii) BUAB „Omegatrans“ 2010-08-27 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8; (iv) BUAB „Omegatrans“ 2010-08-27 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 patvirtintos administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 1 už laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2010-08-27; (v) UAB „Omegatrans“ 2011-10-24 kreditorių komiteto nutarimu Nr. 2 patvirtintos administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 2 už laikotarpį nuo 2010-08-27 iki 2011-10-17; (vi) UAB „Bankroto departamentas LT“ PVM sąskaitų-faktūrų ir atliktų mokėjimų dengiant šias sąskaitas. Nei Kauno apygardos teismo 2014-07-10 nutartimi civ. b. Nr. B2-2057-480/2014, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartimi civ. b. Nr. 2-1695/2014, nurodyti dokumentai/nutarimai nepripažinti negaliojančiais, taigi, šią dieną yra galiojantys, vykdytini ir privalomi tiek bankroto administratoriui, tiek ir pačiai bendrovei bei jos kreditoriams. Be to, minėtomis nutartimis bankroto administratorius nėra įpareigotas grąžinti/sumokėti BUAB „Omegatrans“ lėšas, taigi, šios nutartys nepatvirtina BUAB „Omegatrans“ turtinės teisės į UAB „Bankroto departamentas LT“.
    2. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, kadangi nepagrįstai konstatavo Kauno apygardos teismo 2014-07-10 nutarties civ. b. Nr.B2-2057-480/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutarties civ. b. Nr. 2-1695/2014 prejudicinę galią. Šis ginčas ir ginčas, išspręstas minėtomis nutartimis, skiriasi tiek ieškinio dalyku tiek ir ieškinio pagrindu. Šiame ginče ieškinys pareikštas CK 6.237 str. pagrindu (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą), o minėtomis nutartimis buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Omegatrans“ 2014-05-05 kreditorių susirinkimo nutarimų dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo teisėtumo. Taigi, įrodinėjimo dalykas bylose skiriasi. Šioje byloje ieškovas VĮ Turto bankas turi įrodyti, kad atsakovas gavo lėšas be teisinio pagrindo, o atsakovas UAB „Bankroto departamentas LT“ turi įrodyti, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu. Tuo tarpu byloje, kurioje priimtais sprendimais remiamasi kaip prejudiciniais, įrodinėjimo dalykas buvo 2014-05-05 BUAB „Omegtrans“ kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas. Turto (lėšų, kurias reikalaujama grąžinti) įgijimo pagrindas yra ne 2014-05-05 BUAB „Omegatrans“ kreditorių susirinkimo nutarimas, o ankščiau nurodyti dokumentai/ nutarimai, todėl nurodytos kaip prejudicinę reikšmę turinčios nutartys nagrinėjamam ginčui yra nereikšmingos. Tai patvirtina ir faktas, kad paliktas galioti 2014-05-05 BUAB „Omegatrans“ kreditorių susirinkimo nutarimas taikomas tik į ateitį, o nagrinėjamo ginčo atveju ginčo objektas - turtas (administravimo išlaidos), kuris buvo įgytas nuo 2010-04-20 iki 2011-10-26, taigi, įgytas iki 2014-05-05 kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo.
    3. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorius be teisinio pagrindo įgijo turtą, dėl ko privalo jį grąžinti. Teismas neatsižvelgė, nevertino byloje esančių dokumentų, kuriais atsakovės įrodinėjo turto gavimo teisinį pagrindą, taip pat nenurodė, kodėl juos kaip įrodymus atmetė, taigi, teismas ne tik pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.237 straipsnis), bet ir procesinės teisės normas, kadangi nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nenurodė argumentų, kodėl juos atmetė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
    4. Atsakovės, vykdydamos įrodinėjimo pareigą ir siekdamos įrodyti turto gavimo teisėtą pagrindą pateikė šiuos rašytinius įrodymus: Kauno apygardos teismo 2010-05-07 nutartį, kuria buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo, t. y. nuo 2010-04-20 iki 2010-08-27. Bankroto administratorius šiuo laikotarpiu patyrė 41.738,90 Lt dydžio išlaidas, atitinkančias teismo patvirtintą sąmatą, kurias kreditoriai patvirtino 2010-08-27 vykusio susirinkimo nutarimu; 2010-09-10 Pavedimo sutartį tarp BUAB „Omegatrans“ ir UAB „Bankroto departamentas LT“, kurios pasirašymas patvirtina, kad tarp bankroto administratoriaus ir BUAB „Omegatrans“ susiklostė pavedimo teisiniai santykiai ir BUAB „Omegtrans“ įsipareigojo bankroto administratoriui atlyginti jo patirtas išlaidas ir pagal administratoriaus išrašytas sąskaitas mokėti kreditorių patvirtintą atlyginimą (pavedimo sutarties 2 punktas); BUAB „Omegatrans“ 2010-08-27 kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kurio nutarimo Nr. 8 buvo patvirtintos faktiškai patirtos 41.738,90 Lt dydžio administravimo išlaidos nuo 2010-04-20 iki 2010-08-27 ir patvirtinta 7000 Lt (įskaitant PVM) dydžio mėnesio administravimo išlaidų sąmata. Būtent šio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu ir buvo išmokėtos 140.726 Lt dydžio piniginės lėšos, dengiančios faktiškai patirtas išlaidas nuo 2010-04-20 iki 2011-10-26, kurių reikalaujama grąžinti; BUAB „Omegatrans“ 2010-08-27 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 patvirtintą administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 1 už laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2010-08-27, kuria kreditoriai pritarė administratoriaus veiklos daliai ir priėmė administratoriaus prievolės įvykdymą; UAB „Omegtrans“ 2011-10-24 kreditorių komiteto protokolą ir jo nutarimu Nr. 2 patvirtintą administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 2 už laikotarpį nuo 2010-08-27 iki 2011-10-17. Pažymėtina, kad nutarimo priėmimo metu kreditorių komitetas buvo teisėtai veikiantis organas, o jo priimti nutarimai buvo teisėti ir privalomi. Šiuo nutarimu kreditoriai pritarė administratoriaus veiklos daliai ir priėmė administratoriaus prievolės įvykdymą; UAB „Bankroto departamentas LT“ PVM sąskaitas-faktūras, išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat mokėjimo pavedimus, kuriais buvo apmokėtos bankroto administratoriaus pateiktos sąskaitos. Visi šie dokumentai nebuvo ginčijami, nėra ginčijami, nenuginčyti, galiojantys ir privalomi tiek BUAB „Omegatrans“, tiek jos kreditoriams, tiek ir bankroto administratoriui. Būtent šie dokumentai sudaro turto, kurį ieškovas reikalauja grąžinti, įgijimo teisinį pagrindą, todėl nesant vienos iš reikalaujamų sąlygų, būtinų siekiant pripažinti turto gavimą be pagrindo, ieškinys negali būti tenkinamas.
  3. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnis) - įsiteisėjusiais teismo sprendimais dėl to paties įrodinėjimo dalyko (2010 m. balandžio 20 d. - 2011 m. spalio 26 d. laikotarpio administravimo išlaidų) pasisakyta, kad UAB „Bankroto departamentas LT“ pereikvojo įmonės lėšas (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-205 7-480/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014). Teismai nurodė, kad administratorius nėra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ar apskritai nevaržomas pareigos už jas atsiskaityti. Veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, administratorius turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, priimdamas domėn tai, kad pareiga įrodyti išlaidų pagrįstumą ir būtinumą tenka jam. Įsiteisėję teismo sprendimai gerbtini ir vykdytini, turi res judicata galią, tačiau ginčydamos pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės siekia iš esmės dar kartą tos pačios instancijos teisme persvarstyti šį klausimą. VĮ Turto banko nuomone, dėl to paties įrodinėjimo dalyko negali būti priimti keli vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai — tos pačios nuomonės buvo apygardos teismas BUAB „Omegatrans“ byloje tenkinęs Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyriaus skundą (Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2034-480/2015).
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir pritaikė ginčo santykiams CK 6.237 straipsnyje įtvirtintą normą. Aplinkybė dėl nepagrįstai ir neteisėtai išsimokėtų administravimo išlaidų, konstatuota teismų sprendimais, kurie vertintini kaip prejudicinis faktas ir iš naujo šios aplinkybės įrodinėti nereikia, o atsakovės nepateikė naujų įrodymų, kurie paneigtų juos. Be to, net ir esant naujiems įrodymams, atsakovės jais savo reikalavimus turėtų grįsti ne nagrinėjamoje byloje, bet, pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu, prašyti pakeisti ar panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2057-480/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014.
  4. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir iš ieškovės priteistos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos I. R. naudai, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovių naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškinio atmetimo atveju yra ne materialiniai teisiniai padariniai, o procesinės pasekmės dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio reikalavimo, dėl kurio kita bylos šalis nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, ir kurios turi būti atlyginamos pralaimėjusios šalies. Todėl akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pasekmės, kaip procesinės pasekmės, kyla būtent VĮ Turto bankui, kaip ginčo šaliai procesine prasme, nes VĮ Turto bankas yra ieškovas, ginčo šalis, iniciavusi teisminį procesą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, o ginčo pobūdis nesudaro prielaidų peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.
  2. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi UAB „Omegatrans“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-90-480/2018). 2010 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-90-480/2010 patvirtino bankrutuojančios įmonės UAB „Omegatrans“ administravimo išlaidų sąmatą iki ją patvirtins kreditorių susirinkimas iš viso 8 700 Lt sumai, paliekant administratoriui teisę perskirstyti sąmatą pagal poreikį (el. b. 2 t. b. l. 8, 9). Pirmasis bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas 2010 m. rugpjūčio 27 d. (popierinės b. 1 t., b. l. 50-54) patvirtino (darbotvarkės 8 klausimu) faktiškai jau išnaudotą 41 738 Lt administravimo išlaidų sumą (laikotarpis nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.), taip pat administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo – 7 000 Lt per mėnesį, įskaitant PVM.
  3. 2014 m. gegužės 5 d. įvykęs kreditorių susirinkimas (antru darbotvarkės klausimu) nutarė administratoriui skirti 30 000 Lt (plius PVM) dydžio atlyginimą už visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o administravimo išlaidoms pripažinti faktiškai patirtų išlaidų sumą – 2 844 Lt, įskaitant PVM (e. b. 1 t. b. l. 11-15). Šį kreditorių susirinkimo nutarimą įstatymo nustatyta tvarka skundė bankroto administratorė UAB „Bankroto departamentas LT“. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. civilinėje byloje Nr. B2-2057-480/2014 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014 bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ skundą dėl bankrutavusios UAB „Omegatrans“ 2014 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu panaikino atmetė (1 t., e. b. l. 14-29).
  4. Ieškovė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Omegatrans“ kreditorė VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu (el. b. 1 t. b. l. 1-6), prašydama BUAB „Omegatrans“ naudai priteisti iš atsakovių UAB „Bankroto departamentas LT“, I. R. 29 420,15 Eur be teisinio ir faktinio pagrindo išsimokėtų bankroto administravimo lėšų sumą, 5 procentų metines palūkanas skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 10 d. ir 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Bankroto departamentas LT“ BUAB ,,Omegatrans“ pagal kreditorės VĮ ,,Turto bankas“ ieškinį 29 420,15 Eur be pagrindo išsimokėtų lėšų, 5 procentų palūkanas (nuo 29 420,15 Eur sumos) nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki visiško skolos grąžinimo, 6 (šešių) procentų palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 29 420,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; ieškinio reikalavimus I. R. atžvilgiu atmetė. Apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė VĮ Turto bankas, ši apeliantė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria priteista 200 Eur bylinėjimosi išlaidos I. R. iš ieškovės VĮ Turto banko, siūlo šias išlaidas priteisti iš BUAB „Omegatrans“, apeliuoja į tai, kad byloje ieškove buvo ne VĮ „Turto bankas“, o BUAB „Omegatranas“. Sprendimą skundžia ir atsakovės BUAB „Omegatrans“, I. R., esminiai jų skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę reikšti netiesioginį ieškinį, nesant visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti (13.1 punktas); UAB „Bankroto departamentas LT“ 140 726 Lt sumą pagrįstai gavo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, 2010 m. rugsėjo 10 d. pavedimo sutarties su UAB „Bankroto departamentas LT“, BUAB „Omegatrans“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, UAB „Omegatrans“ 2011 m. spalio 24 d. kreditorių komiteto nutarimo ir UAB „Bankroto departamentas LT“ PVM sąskaitų-faktūrų ir atliktų mokėjimų dengiant šias sąskaitas pagrindu (skundo 13.1, 13.3, 13.4 punktai); teismas nepagrįstai Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį pripažino turinčias prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (skundo 13.2 punktas).

11Dėl ieškovės teisės reikšti netiesioginį ieškinį

  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovei VĮ Turto bankas teisę įgyvendinti bankrutavusios bendrovės, kaip jos skolininkės, turimą teisę reikalauti grąžinti bankroto administratorės neteisėtai išsimokėtas lėšas, skirtas bankroto procedūroms apmokėti. Toks ieškinio reikalavimas iš esmės atitinka netiesioginio ieškinio institutą, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo šiuo aspektu.
  2. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
  3. Teisėjų kolegija pažymi, jog netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).
  4. Teisėjų kolegija nustatė, kad VĮ Turto bankas turi galiojančią 218 240,58 Eur (753 541,09 Lt) kreditorinio reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Omegatrans“ Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties pagrindu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-90-480/2018, popierinės b. 1 t. b. l. 73). Šis kreditorinis ieškovės reikalavimas yra galiojantis, bankroto byloje nėra duomenų, kad jis būtų patenkintas. Byloje taip pat nustatyta, kad BUAB „Omegatrans“ 2014 m. gegužės 5 d. įvykęs kreditorių susirinkimas (antru darbotvarkės klausimu) nutarė administratoriui skirti 8688,60 Eur (30 000 Lt) (plius PVM) dydžio atlyginimą už visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o administravimo išlaidoms pripažinti faktiškai patirtų išlaidų sumą – 823,67 Eur (2 844 Lt), įskaitant PVM (e. b. 1 t. b. l. 11-15). Byloje nustatyta, kad bankroto administratorė yra išsimokėjusi žymiai didesnę bankroto administravimo procedūroms apmokėti pinigų sumą, nei nustatė pirmiau minėtu nutarimu bankrutavusios bendrovės kreditoriai - 40 757,06 Eur (140 726 Lt) sumą. Todėl tokiu būdu yra pažeisti bankrutavusios bendrovės „Omegatrans“ turtiniai interesai, kadangi neteisėtai išsimokėta suma sumažintas bendrovės turtas ir jos galimybė patenkinti iš turimo turto kreditorių reikalavimus. Bankroto byloje. Kadangi pati neteisėtus veiksmus atlikusi bankroto administratorė UAB „Bankroto departamentas LT“ negina pažeistos BUAB „Omegatrans“ turtinės teisės, ieškovė kreditorė VĮ Turto bankas turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį nagrinėjamoje byloje (CK 6.68 straipsnis). Todėl apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje yra nepagrįsti ir atmetami (CK 178 straipsnis).

12Dėl ieškinio reikalavimų

  1. Atsakovė byloje ir apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad UAB „Bankroto departamentas LT“ 40 757,06 Eur (140 726 Lt) sumą pagrįstai gavo ir išsimokėjo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, 2010 m. rugsėjo 10 d. pavedimo sutarties su UAB „Bankroto departamentas LT“, BUAB „Omegatrans“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8, BUAB „Omegatrans“ 2011 m. spalio 24 d. (turėtų būti nurodoma 2011 m. spalio 26 d.– teisėjų kolegijos pastaba) kreditorių komiteto nutarimo ir UAB „Bankroto departamentas LT“ PVM sąskaitų-faktūrų ir atliktų mokėjimų apmokant šias sąskaitas pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2014 m. gegužės 5 d. įvykęs BUAB „Omegatrans“ kreditorių susirinkimas (antru darbotvarkės klausimu) nutarė administratoriui skirti 8688,60 Eur (30 000 Lt plius PVM) dydžio atlyginimą už visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o administravimo išlaidoms pripažinti faktiškai patirtų išlaidų sumą – 823,67 Eur (2 844 Lt, įskaitant PVM) (e. b. 1 t. b. l. 11-15). Šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepakeistas ir galioja iki šiol (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2057-480/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014), ( e. b. 1 t. b. l. 14-29). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog bankrutavusios bendrovės bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ veiksmai, kuriais savavališkai yra išsimokėta didesnė bankroto administravimo išlaidų suma nei kreditoriai galiojančiu nutarimu nustatė, yra neteisėti. Apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria patvirtinta UAB „Omegatrans“ administravimo išlaidų sąmata iki ją patvirtins kreditorių susirinkimas iš viso 2 519,69 Eur (8 700 Lt) sumai, 2010 m. rugsėjo 10 d. pavedimo sutartis su bankroto administratore UAB „Bankroto departamentas LT“ administruoti bankrutavusią bendrovę, nepatvirtina bankroto administratorės teisės išsimokėti didesnę administravimui skirtą pinigų sumą, nei kreditoriai nustatė 2014 m. gegužės 5 d. susirinkimo nutarimu.
  2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodomas 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta faktiškai išnaudota 41 738 Lt administravimo išlaidų suma (laikotarpis nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.), taip pat administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo – 7 000 Lt per mėnesį, įskaitant PVM ir nurodomas BUAB „Omegatrans“ 2011 m. spalio 26 d. kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta 14 481 Eur (50 000 Lt) administravimo išlaidų sąmata, yra panaikinti vėliau priimtu 2014 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris, kaip minėta ankstesnėje teisėjų kolegijos nutarties pastraipoje, yra nepakeistas, nepanaikintas ir galioja iki šiol. Teisėjų kolegija todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog bankroto administravimo išlaidų atlyginimo administratoriui klausimas (jo dydis) yra išspręstas 2014 m. gegužės 5 d. BUAB „Omegatrans“ kreditorių susirinkimo nutarimu, šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas buvo patikrintas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimis, todėl įsiteisėjusios teismų nutartys nagrinėjamu klausimu šioje byloje turi prejudicinę galią. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta atsakovių apeliacinius skundus, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl ieškovės apeliacinio skundo

  1. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės VĮ Turto bankas apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės I. R. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad netiesioginį ieškinį byloje pareiškė VĮ Turto bankas, ieškinys atsakovės I. R. atžvilgiu buvo atmestas, todėl ieškovė turi prisiimti pareikšto nepagrįsto ieškinio atsakovės I. R. atžvilgiu pasekmes (CPK 93, 98 straipsniai).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Bankroto departamentas Lt“ turėjo 1694 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas ir už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė tiek ieškovės VĮ Turto bankas apeliacinį skundą, tiek atsakovės UAB „Bankroto departamentas Lt“ apeliacinį skundą. Kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą.
  2. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. 2 t. b. l. 53). VĮ Turto bankas ir UAB „Bankroto departamentas LT“ apeliaciniu skundus atmetus, iš jų valstybei priteisiamos lygiomis dalimis turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 92 straipsnis).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti valstybei iš VĮ Turto bankas (į. k. 112021042) ir UAB „Bankroto departamentas LT“ (į. k. 302458138) iš kiekvienos po 2,59 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai