Byla 2-554-676/2011
Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponavičiūtei, Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Laurai Paulikienei, Z. K., trečiojo asmens UAB „Paslaugos būstui“ atstovei Reginai Uznienei, civilinėje byloje pagal ieškovų Klaipėdos apygardos vyriojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, Z. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos būstui“, Ž. K., dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo,

Nustatė

2ieškovai prašo pripažinti Z. K. teisę privatizuoti butą ( - ), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 (toliau – BPĮ). Nurodo, kad ieškovės tėvams P. N. ir E. N. gyvenant santuokoje 1976 metais buvo suteiktas ginčo butas. P. N. 1992-02-17 pareiškimu kreipėsi dėl šio buto privatizavimo, tačiau atsakymo nesulaukė. P. N. ir E. N. buvo subjektai, kuriems BPĮ suteikė teisę privatizuoti butą, butas buvo privatizavimo objektas, kreipimosi terminai nebuvo pažeisti, tačiau savo teisės privatizuoti butą nerealizavo ne dėl savo kaltės. Ieškovė Z. K. nuo 1976 metų gyveno ginčo bute kaip nuomininko šeimos narys, nuo 1987-05-06 registruota šiame bute, todėl 1998-06-14 pakartotinai su tėvais kreipėsi dėl buto privatizavimo. Ieškovė Z. K. neprivatizavo buto ne dėl savo kaltės, jos teisė privatizuoti butą buvo pažeista (T.1, b.l. 4-7). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prokurorė L.Paulikienė ir ieškovė Z. K. palaiko savo reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti (T.1, b.l. 163-166, 174-175, T.2, b.l. 7-8).

3Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti, nes ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti ar ieškovė Z. K. gali būti subjektas pagal BPĮ. Bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant (T.1, b.l. 101-103).

4Tretysis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimu į ieškinį pateiktam reikalavimui neprieštarauja (T.1, b.l. 99). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė R.Uznienė paaiškino, kad registracijos žurnale yra registruota apie pareiškimo privatizavimui bei tam būtinų dokumentų pateikimą, nes pareiškimas ir būtini dokumentai negalėjo būti priimti ir registruoti, jei trūko kokių nors būtinų dokumentų ar duomenų (T.1, b.l. 166-167).

5Tretysis asmuo Ž. K. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad jokių pretenzijų dėl pateikto reikalavimo neturi, teismo posėdžiuose dalyvauti nepageidauja (T.1, b.l. 157, 160).

6Ieškinys tenkinamas.

7Butas, adresu ( - ) nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei nuo 2007-01-05 pagal 1995-01-01 priėmimo-perdavimo aktą, šiuo metu nuomojamas ieškovei Z. K. (T.1, b.l. 65-70). Iš UAB „Paslaugos būstui“ 2000-03-02 pažymos Nr. ( - ) matosi, kad buto, adresu ( - ), nuomininkė yra ieškovė Z. K., buvęs pagrindinis buto nuomininkas P. N., miręs ir išregistruotas 1998-10-22 (T.1, b.l. 72). Iš 2008-11-19 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. ( - ) bei 2010-09-08 pranešimo Nr. ( - ) matosi, kad ieškovė Z. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu ( - ) nuo 1987-05-06 (T.1, b.l. 16, 21).

8Ieškovė Z. K. yra ginčo buto pagrindinė nuomininkė. Pagrindinės nuomininkės teises ji įgijo mirus jos tėvui P. N. nuo 1998 metų, šis faktas nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) (civ.byla ( - ), b.l. 173-176), teismas tai vertina kaip prejudicinį faktą (CPK 182 str. 2 p., 185 str.). P. N. mirė ( - ) (T.1, b.l. 13), taigi ieškovė Z. K. pagrindinės nuomininkės teises įgijo 1988-10-11, iki tol ji buvo pagrindinio buto nuomininko P. N. šeimos narė (CPK 182 str., 185 str.). Nors ieškovai įrodinėja ieškinio senaties terminų eigos pradžią bei jos skaičiavimą, tačiau ginčo šaliai neprašant taikyti ieškinio senatį pateiktam reikalavimui, ieškinio senaties taikymo teismas nesprendžia (CPK 178 str., CK 1.126 str. 2 d.).

9UAB „Paslaugos būstui“ 2004-08-24 raštu Nr. ( - ) tvirtina, jog P. N. gyv. ( - ) buvo pridavęs pareiškimą buto privatizacijai (T.1, b.l. 20), 2010-09-13 raštu Nr. ( - ), tvirtina, kad P. N. 1992-02-17 buvo parašęs pareiškimą dėl buto privatizavimo (registracijos Nr. ( - )) ir pakartotinai 1998-06-14 (registracijos Nr. ( - ))(T.1, b.l. 22-25). Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UAB „Paslaugos būstui“ pateikti registracijos žurnalai Nr. 1 ir Nr. 6 patvirtina šiuose raštuose nurodytus pareiškimų registravimo faktus (T.1, b.l. 149, 154). Šie rašytiniai įrodymai bei juose nurodyti faktai atsakovo neginčijami, juos paneigiantys duomenys ar įrodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo teikiami, todėl teismas nurodytas faktines aplinkybes laiko įrodytomis ir jomis vadovaujasi (CPK 178 str., 185 str.). Pagal tuo metu galiojusį BPĮ 4 str., butą turėjo teisę privatizuoti asmenys, kurie buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, todėl daroma išvada, kad šią teisę turėjo ir ieškovė Z. K., kuria ji pasinaudojo nuo prašymo padavimo momento, t.y. nuo 1992-02-17 (CPK 185 str.).

101991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme (toliau – BPĮ) buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. BPĮ pilna apimtimi galioja iki 1998-07-01, išskyrus nuomininkams, gyvenantiems BPĮ 2 str. 3 d., 4 d., 5 d. įvardytose gyvenamosiose patalpose. BPĮ 1 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkai norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992-12-01. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal paminėtą įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio 1 d. nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją (T.1, b.l. 133). Pagal BPĮ vietos savivaldybės parduodavo joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos - jų balanse esančius butus. Pirkti butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno LR teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta tvarka suteikta gyvenamoji patalpa (BPĮ 4 str. 1 ir 2 d.). Nustatytinos įstatyme nurodytos būtinos privatizavimo sąlygos: kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (BPĮ 2 str., 3 str.); kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 str.); kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (BPĮ 1 str., 5 str.)(LAT 2002-03-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006-04-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

11BPĮ 2 str. 1 d. buvo nustatyta, kad pirkimo - pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Bylos medžiaga nustatyta, kad gyvenamąjį namą ( - ), nustatyta tvarka leista eksploatuoti, šis namas įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, yra Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė (T.1, b.l. 44-60, 65-70, 73-84). Ginčo butas nebuvo priskirtas neprivatizuojamų butų kategorijai (BPĮ 3 str.)(T.1, b.l. 171), atsakovas šių faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kitų duomenų bei įrodymų nepateikė, todėl konstatuojama, kad ginčo butas buvo privatizavimo objektas. Duomenų bei įrodymų, kad pagrindinis ginčo buto nuomininkas, jo sutuoktinis ar šeimos nariai pasinaudojo BPĮ, byloje nepateikta (CPK 178 str., 185 str.).

12Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė, ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nustatant, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal BPĮ, galiojusį iki 1998-07-01, nustatytinos visos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos. Nustatyta, kad E. N. mirė ( - ) (T.1, b.l. 12), P. N. mirė ( - ) - nuo 1976-02-06 jis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ) (T.1, b.l. 13, 71), ieškovė Z. K. yra E. N. ir P. N. duktė (T.1, b.l. 26-30, 58, 61-64, 72, 111-113). Ginčo butas nustatyta tvarka buvo suteiktas P. N., tuo metu dirbusiam ( - ) (T.1, b.l. 44 – 60, 73-84). Ieškovė Z. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute nuo 1987-05-06 (T.1, b.l. 16, 21), buvęs pagrindinis buto nuomininkas P. N., miręs ir išregistruotas 1998-10-22 (T.1, b.l. 72), ieškovė Z. K. buvo P. N. šeimos narys (CPK 185 str.). Ieškovė Z. K. pagrindinės nuomininkės teises įgijo 1988-10-11 (civ.byla ( - ), b.l. 173-176)(CPK 182 str., 185 str.). Atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, kitų duomenų bei įrodymų nepateikė, todėl daroma išvada, kad ieškovė Z. K. buvo tinkamas butų privatizavimo subjektas (BPĮ 4 str.).

13Byloje nustatyta, kad prašymo pateikimą patvirtina jo registravimas piliečių, pateikusių prašymus privatizuoti butus, registravimo knygoje. Prašymas ir kiti dokumentai prarasti ir buto privatizavimo procedūra nebaigta ne dėl pareiškėjo kaltės. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė savo teisę įgyvendino netinkamai, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, dėl kokių priežasčių visi pateikti butų privatizavimo dokumentai neišliko ir kas kaltas dėl ginčo buto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo. Atsakovas negalėjo paaiškinti per kiek laiko atsakinga institucija turėjo informuoti prašymą padavusi asmenį apie jo pareiškimo nagrinėjimo eigą ir ar vykdant butų privatizavimą buvo laikomasi vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos. Teismas daro išvadą, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiškimas dėl ginčo buto privatizavimo paduotas 1992-02-17, ginčo buto privatizavimo procedūra buvo pradėta tinkamai, ieškovė atliko veiksmus, būtinus teisei lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą įgyti, ir ją įgijo dar galiojant BPĮ. Susidariusi padėtis, kai gautas prašymas dėl ginčo buto privatizavimo neišspręstas jau ilgiau negu devyniolika metų, ir, negana to, yra dingę pateikti ir gauti privatizavimo dokumentai, yra nepateisinama. Atsakovo, atsakingo už butų privatizavimą, šios situacijos toleravimas pažeidžia ir pamatinių civilinės teisės principų - sąžiningumo, teisingumo ir protingumo- reikalavimus. Atsakovas yra valstybinės valdžios vykdomoji institucija, kuri privalo laikytis įstatymų ir poįstatyminių aktų, vykdyti jai valstybės deleguotas funkcijas, tame tarpe ir dėl valstybinio butų fondo privatizavimo. Priimant prašymą dėl ginčo buto privatizavimo 1992-02-17, galiojo LR Vyriausybės 1991-10-23 potvarkis Nr.759p, kuriuo buvo pavesta miestų(rajonų) valdyboms, įmonėms ir organizacijoms pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą ir kitus su tuo susijusius dokumentus forminti pagal pridedamas formas. Trūkstamus duomenis įrašyti sudarant namo, namo dalies, buto pirkimo- pardavimo sutartį. Nurodyto potvarkio 2 p. įpareigojo miestų(rajonų) valdybas, įmones ir organizacijas, taikant Valstybino butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309 “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, 19 p., vadovautis nuostata, kad gyventojas(pirkėjas) buto pirkimo reikalais į Butų privatizavimo tarnybą paprastai kreipiasi ne daugiau kaip 3 kartus: įteikdamas pareiškimą(kartu, jeigu reikia, susitarimą); susipažindamas( pasirašydamas) su įkainojimo aktu ir gaudamas mokestinį pranešimą; sudarydamas (pasirašydamas) pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas atmeta argumentą, kad nepateiktas susitarimas dėl buto privatizavimo bei kiti reikalingi dokumentai, kadangi vadovaujantis aukščiau nurodyto Vyriausybės potvarkio nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškimas be nustatytų formų dokumentų pateikimo negalėjo būti priimamas ir registruojamas numeriu 392 (T.1, b.l. 154). Tai, kad ginčo buto privatizavimui pateikti dokumentai neišlikę, ieškovės kaltės nėra. Priėmęs pareiškimą dėl ginčo buto privatizavimo, atsakovas įsipareigojo atlikti visus kitus veiksmus raštu - surašyti buto įkainojimo aktą, pateikti pareiškėjui mokėjimo pranešimą, parengti buto inventorinę bylą bei pirkimo- pardavimo sutartį. Kodėl įstatymu pavestų funkcijų atsakovas, Klaipėdos miesto savivaldybė, savalaikiai neįvykdė, atsakovas nepaaiškino. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iš valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių. LR Konstitucijos 46 str. įtvirtinta nuostata, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytą konstitucinį imperatyvą, turi tikslą sudaryti vienodas sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Besikreipiantis pilietis - silpnesnioji sandorio šalis, vienas pats savo iniciatyva niekaip negalėjo inicijuoti numojamo buto pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, kadangi valstybinio buto fondo privatizavimo funkcijos BPĮ pavestos savivaldybei, bet ne buto nuomininkui. Todėl rengti buto privatizavimo dokumentus pareiškėjas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo (LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309 19 p.). Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių (CPK 178 str.).

14BPĮ buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. BPĮ pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises nustatytomis sąlygomis, tačiau tos teisės ir pareigos, kurios įgytos pagal galiojusį įstatymą, neišnyksta. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2009-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.). Nuostata dėl galimybės įgyvendinti teisę, įgytą įstatymo galiojimo metu, butų privatizavimo atveju teismų praktikoje grindžiama ir tuo, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas – viena iš valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą nustačiusių įstatymų pagrindinį tikslą - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2008).

15Teisinai santykiai dėl ginčo nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant BPĮ, nes šio įstatymo galiojimo metu pagrindinis nuomininkas P. N. ir jo šeimos narė ieškovė Z. K. išreiškė nustatyta tvarka savo valią dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant BPĮ, tačiau negalėjo įgyvendinti šios teisės dėl atsakovo neveikimo. Ieškovės Z. K. teisė lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamąsias patalpas, įgyta galiojant BPĮ, turi būti ginama, yra teisinga ir atitinka nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šios kategorijos bylose.

16Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str.,

Nutarė

17ieškinį tenkinti.

18Pripažinti ieškovei Z. K. teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374.

19Sprendimui įsiteisėjus grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos būstui“ registracijos žurnalą Nr. 1 ir Nr. 6.

20Sprendimui įsiteisėjus grąžinti civilines bylas Nr.2-52/2000, Nr. 2-830-460/2006 į Klaipėdos miesto apylinkės teismo CBR.

21Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant... 2. ieškovai prašo pripažinti Z. K. teisę privatizuoti butą ( - ), pagal LR... 3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 4. Tretysis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimu į ieškinį pateiktam... 5. Tretysis asmuo Ž. K. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad jokių pretenzijų... 6. Ieškinys tenkinamas.... 7. Butas, adresu ( - ) nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei... 8. Ieškovė Z. K. yra ginčo buto pagrindinė nuomininkė. Pagrindinės... 9. UAB „Paslaugos būstui“ 2004-08-24 raštu Nr. ( - ) tvirtina, jog P. N.... 10. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme (toliau –... 11. BPĮ 2 str. 1 d. buvo nustatyta, kad pirkimo - pardavimo objektas yra... 12. Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė, ji gali... 13. Byloje nustatyta, kad prašymo pateikimą patvirtina jo registravimas... 14. BPĮ buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės... 15. Teisinai santykiai dėl ginčo nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant... 16. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str.,... 17. ieškinį tenkinti.... 18. Pripažinti ieškovei Z. K. teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), unikalus... 19. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos... 20. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti civilines bylas Nr.2-52/2000, Nr.... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...