Byla 2A-869-781/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

2susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės firmos ,,VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės „Morena“ ir akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl akto panaikinimo ir prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Kreisel Vilnius“, A. M., R. M., S. G., G. G., uždaroji akcinė bendrovė „Cemeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Technoteksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Torlina“, ir

Nustatė

3Ieškovai AB „Morena“ ir AB firma „VITI“ ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 30-1401 „Dėl sklype Geologų g. 6 esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ 2 dalį; uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti veiksmus, susijusius su AB firmos „VITI“ sudarytos sklypo, esančio Geologų g. 6, Vilniuje, 2002 m. rugpjūčio 19 d., nuomos sutarties Nr. 353 su visais jos pakeitimais ir papildymais nutraukimu dėl galiojančios nuomos sutarties neatitikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymui Nr. 30-1401; uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti veiksmus, susijusius su AB „Morena“ sudarytos sklypo, esančio Geologų g. 6, Vilniuje, 2007 m. kovo 8 d. nuomos sutarties Nr. N01/2007/268 su visais jos pakeitimais ir papildymais nutraukimu dėl galiojančios nuomos sutarties neatitikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymui Nr. 30-1401, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo ne aukciono tvarka išnuomojo patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Geologų g. 6, 6a, Metalo g. 6, Vilniuje. Ieškovas AB firma „VITI“ 2002 m. rugpjūčio 19 d. sudarė su Vilniaus apskrities viršininko administracija sutartį dėl ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos, kuria su vėlesniais pakeitimais ieškovui buvo išnuomota 27 043 m2 sklypo dalis. Ieškovas AB „Morena“ 2007 m. kovo 8 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracija taip pat sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria su vėlesniais pakeitimais ieškovui buvo išnuomota 14 869 m2 sklypo dalis. Sutartys sudarytos pasinaudojus Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies suteikta teise, nes ieškovai nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikai priklausančiame 5, 8567 ha žemės sklype Geologų g. 6, Vilniuje. Tačiau 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovai gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-1401 „Dėl sklype Geologų g. 6 esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ (toliau nutartyje - Įsakymas Nr. 30-1401), kuriuo nustatytos kitokio dydžio ieškovams ir tretiesiems asmenims nuomojamo valstybinės žemės sklypo Geologų g. 6, Vilniuje, dalys, priskirtinos prie šių asmenų valdomų statinių, negu jos įvardintos nuomos sutartyse bei jų prieduose. Ginčijamu įsakymu ieškovui AB firma ,,VITI“ buvo priskirta tik 3 663 m2 ploto dalis, o ieškovui AB ,,Morena“ 4 076 m2 ploto dalis asmeniniam naudojimui. Ieškovai ir tretieji asmenys taip pat buvo įpareigoti per vieną mėnesį nuo rašto gavimo kreiptis į VAVA žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių patikslinimo, nes priešingu atveju nuomos sutartys galės būti nutrauktos prieš terminą (CK 6.564 str. 1 d. 3 p.). Ieškovų manymu, Įsakymas Nr. 30-1401 yra neteisėtas, priimtas subjekto neturinčio teisės jį priimti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl nuomojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau nutartyje - Nutarimas Nr. 260) patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir naudojimo taisyklės“ (toliau nutartyje - Taisyklės) savivaldybės institucijai nesuteikė teisės priimti sprendimus ir duoti privalomus nurodymus dėl sklypo dalių priskyrimo konkrečiam statiniui eksploatuoti. Ieškovų teigimu, ginčijamo įsakymo 2 punktas yra neteisėtas, nes įsakymu nustatytos kitokios sklypo dalys nei buvo susitarta su VAVA, tuo pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatas, teisėtumo bei konstitucinio valdžios galių ribojimo principus ir kitus teisės aktus. Todėl Įsakymo Nr. 30-1401 2 dalis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama Įsakymą Nr. 30-1401, viršijo teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus, nes savivaldos vykdomosios institucijos kompetencija valstybinės žemės sklypų formavimo bei valstybinės žemės sklypuose esantiems statiniams eksploatuoti reikalingų sklypo dalių nustatymo srityje yra reglamentuota inter alia Taisyklėse. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai rėmėsi, tuo, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, nes šiuo atveju jos netaikytinos, kadangi ginčo teisinių santykių nereglamentuoja. Ginčijamas įsakymas nėra individualaus pobūdžio teisės aktas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, nes neatitinka individualaus administracinio akto požymių (vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei). Šiuo atveju atsakovas priimdamas ginčijamą įsakymą įgyvendino poįstatyminio teisės akto – Nutarimo Nr. 260 nuostatas, t. y. veikė kaip administracinį reglamentavimą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Įsakymas Nr. 30-1401 yra administracinis aktas, o jo nuginčijimui ieškovai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

5Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, kad Įsakymas Nr. 30-1401nepažeidė ieškovų teisių, prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

6Trečiasis asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepime ieškinį pripažino iš dalies, prašė atmesti ieškinio dalį dėl ginčijamo įsakymo 2 dalies 2.3 ir 2.25 punkto pagrindu ieškovams priskirtų valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0079:1609) dalių (64 m2 ir 100 m2) pripažinimo neteisėtais, kitą ieškinio dalį nagrinėti teismo nuožiūra.

7Trečiasis asmuo Lietuvos-Vokietijos UAB „Kreisel - Vilnius“ atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad trečiajam asmeniui buvo išnuomota 725 m2 žemės sklypo dalis, plotas užfiksuotas pagal tuo metu galiojančią tvarką. Tuo metu žemės sklypas nebuvo išskirtas ir nebuvo nurodyta kokia konkreti sklypo dalis yra išnuomojama. Problema atsirado 2007 metais, kai prasidėjo ginčai dėl naudojimosi valstybinės žemės dalimi, nes trečiasis asmuo negalėjo privažiuoti prie savo pastatų. Trečiojo asmens teigimu, jam buvo išnuomota 725 m2, žemės ploto, tačiau jam priklausančiais pastatais užstatytas plotas yra 968 m2. Dėl to ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus viršininko administraciją ir raginama išspręsti susidariusią problemą, kol pagaliau VAVA inicijavo procesą trečiojo asmens prašymu. Trečiasis asmuo, remdamasis ginčijamu įsakymu, kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo ir šiuo metu yra išsinuomojęs papildomą žemės sklypo plotą po statiniais, o bendro ploto nuoma yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla. Dėl prevencinio ieškinio trečiasis asmuo nurodė, jog jis taip pat turi būti atmestas, kadangi ieškovai neįrodė, jog jų interesams kyla grėsmė.

8Trečiasis asmuo „Swedbank Lizingas“ UAB atsiliepime prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

9Tretieji asmenys S. G. ir G. G. atsiliepime į ieškinį, jį pripažino. Nurodė, jog yra sudarę 2007 m. spalio 23 d., 0,0958 ha ploto valstybinės žemės sklypo Geologų g. 6, Vilniuje nuomos sutartį Nr. N01/2007-1250, kuria nuomos terminas nustatytas iki 2078 m. spalio 2 d. Tretieji asmenys tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl nuomotojui nėra jokio pagrindo nuomos sutartį vienašališkai nutraukti ar pakeisti.

10Tretieji asmenys A. M. ir R. M. atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes.

11Tretieji asmenys UAB „Cemeka“, UAB „Technoteksas“ ir UAB „Torlina“ atsiliepimų nepateikė.

12Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinys ir prevencinis ieškinys buvo atmesti. Iš ieškovų trečiojo asmens UAB „Kreisel Vilnius“ naudai lygiomis dalimis priteista 5 929, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai lygiomis dalimis 148,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 392 UAB „Kreisel - Vilnius“ buvo išnuomotas 725 m2 žemės sklypas, tačiau jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais buvo užstatyta didesnė 968, 17 m2 žemės sklypo dalis. Dėl to tarp trečiojo asmens ir ieškovų kilo ginčai dėl naudojimosi valstybine žeme eksploatuojant jiems nuosavybės teise priklausančius objektus. Šalims ginčo nepavykus išspręsti iš esmės, Įsakymu Nr. 30-1401, priimtu remiantis Nutarimo Nr. 260 nuostatomis, buvo nustatytos žemės sklypo dalys ir dydžiai, reikalingi kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui, esančiam valstybinės žemės sklype Geologų g. 6, Vilniuje, eksploatuoti. Teismo vertinimu, Įsakymas Nr. 30-1401 priimtas subjekto, pagal teisės aktus turinčio įgaliojimus priimti tokį įsakymą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas (Žemės įstatymo 9 str., Savivaldos įstatymo 29 str. 8 d., 1 p., a, Taisyklių 33 p.,). Teismo nuomone, Įsakymas Nr. 30-1401 nepažeidė ieškovų ir VAVA pasirašytų nuomos sutarčių, kadangi juo buvo tik nustatytos valstybinės žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir jų dydžiai, o ne išnuomotinų ieškovams ir tretiesiems asmenims sklypo dalių dydis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas padarė išvadą, kad Įsakymo Nr. 30-1401 2 dalis yra teisėta. Teismas taip pat pripažino, kad ginčijant administracinį aktą buvo praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kadangi 2009 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo pripažintas teisėtu, teismas ieškovų prevencinį ieškinį atmetė.

14Ieškovas AB firma ,,VITI“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

151) Apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčijant Įsakymą Nr. 30-1401. Ieškovai apie Įsakymą Nr. 30-1401 sužinojo 2009 m. lapkričio 16 d., todėl ieškinio senaties eigos terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo rašto gavimo dienos. Be to, nepasibaigus senaties terminui AB firma ,,VITI“ su kitais asmenimis 2009 m. gruodžio 11 d. dėl ginčijamo įsakymo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė jį priimti, kaip neteismingą. Todėl ieškovas mano, ieškinio senaties termino nepraleido, nes pradinė kreipimosi į teismą dieną yra 2009 m. gruodžio 11 d. Taip pat nurodo, kad tuo atveju, kai byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, susijusių su individualiu administraciniu aktu, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004).

162) Teismas netinkamai aiškino Nutarimo Nr. 260 nuostatas. Ieškovo teigimu, teismo teiginiai dėl tarp ieškovų ir trečiojo asmens vykusių ginčų dėl naudojimosi valstybine žeme eksploatuojant jiems nuosavybės teise priklausančius objektus nepagrįsti jokia bylos medžiaga ir neįrodyti. Šalys naudojimosi žemės sklypu tvarką nusistatė pačios, todėl jokių ginčų nekilo. Buvo tik UAB Kreisel Vilnius kreipimasis į VAVA, tačiau tai, ieškovo nuomone, negali būti laikoma ginču tarp šalių. Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad ginčijamu įsakymu ieškovams ir tretiesiems asmenims nebuvo nustatytas išnuomotų žemės sklypo dalių dydis, nes juo kaip tik buvo nustatyti žemės sklypo dydžiai konkretiems pastatams eksploatuoti, siekiant pakeisti galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį. Tai patvirtinama ir VAVA 2009 m. lapkričio 11 d. rašte. Todėl ieškovas teigia, kad VAVA davė privalomus nurodymus dėl sklypo dalių priskyrimo konkrečiam statiniui eksploatuoti, nors Nutarimas Nr. 260, jai tokios teisės nesuteikia. Nustatant išnuomotų valstybinės žemės sklypo dalių dydį, prioritetas turėjo būti teikiamas bendrasavininkių susitarimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009).

173) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Įsakymas Nr. 30-1401 savaime nepakeitė nuomos sutarties sąlygų ir nebuvo aišku, kodėl jis pažeidė ieškovų interesus ir galiojančias nuomos sutartis. Pagal nuomos sutarties ir jos pakeitimo sąlygas ieškovui AB firmai ,,VITI“ buvo išnuomota 27 043 m2 žemės sklypo dalis, tačiau ginčijamu įsakymu buvo priskirta 3663 m2 dalis ir raginama nuomos sutartį pakeisti. Ieškovas įsipareigojimus pagal nuomos sutartis vykdė tinkamai ir nepadarė jokių esminių sutarties pažeidimų, numatytų Taisyklių 38.13 punkte bei Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl kurių sutartis galėtų būti nutraukta, todėl nutraukti sutartį su ieškovu nebuvo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2007). Nuomotojas, siekdamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, galėjo remtis Civilinio kodekso 6.217 straipsniu arba vadovaujantis Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 1 dalimi tartis su nuomininku dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Tačiau nuomotojas ragino pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir grasino ją nutraukti. Tačiau apylinkės teismas nurodytu aspektu neanalizavo ginčijamo įsakymo ir galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių santykio ir ryšio.

184) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, jog žemės sklypo dalys jau buvo nustatytos ir sudarytos esant galiojančioms valstybinės žemės nuomos sutartims su trečiaisiais asmenimis. Teismas nevertino, kad Įsakymas Nr. 30-1401 priimtas remiantis poįstatyminiu teisės aktu – Nutarimu Nr. 260 nenurodant jo priėmimo pagrindo ir nenurodant kokiu tikslu bei kuo vadovaujantis buvo nustatinėjamos valstybinės žemės sklype, Geologų g. 6, Vilniuje reikalingos žemės sklypo dalys.

195) Ieškovas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškinyje buvo nepagrįstai nurodyta, kad Įsakymu Nr. 30-1401 ieškovams buvo sumažintos išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalys, nes iš 2009 metų lapkričio 11 d. rašto matyti, kad ieškovui AB firmai ,,VITI“ buvo priskirta didesnė žemės sklypo dalis 9 648 m2 ir 36 737 m2 bendro naudojimo sklypo dalis, ir tai teismo nuomone niekaip nepažeidė ieškovo interesų. Ieškovo teigimu, paminėtas raštas nėra norminis teisės aktas kurio pagrindu gali būti koreguojamos valstybinės žemės nuomos sutartis. Rašte nurodoma, kad ginčijamu įsakymu yra nustatytos valstybinės žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam bendraturčiui priklausančioms statinių dalims. Todėl mano, kad ginčijamas aktas yra nurodomas kaip pagrindas keisti arba, nesutikus su juo, nutraukti galiojančias terminuotas valstybinės žemės nuomos sutartis, kas iš esmės pažeidžia tiek valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlygas ir pagrindus, tiek ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius.

206) Ieškovo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prevencinį ieškinį, nes 2009 m. lapkričio 11 d. rašte ieškovams, remiantis ginčijamu įsakymu buvo nustatytas įpareigojimas per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos kreiptis į VAVA žemėtvarkos skyrių dėl valstybinių žemės nuomos sutarčių patikslinimo, priešingu atveju sutartys su ieškovais galėjo būti nutrauktos remiantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Tačiau paminėto straipsnio 3 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta kitais įstatymų numatytais atvejais. Ginčijamas įsakymas nėra įstatymas, todėl ketinimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį šiuo pagrindu neteisėtas. Todėl buvo būtina uždrausti VAVA (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) veiksmus, susijusius su ieškovui išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimu.

217) Teismas nepagrįstai UAB ,,Kreisel Lietuva“ lygiomis dalimis iš ieškovų priteisė 5929 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo pažeisdamas Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo, nes trečiasis asmuo byloje pateikė tik atsiliepimą, o jo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (8.2 p., 8.18 p.).

22Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija nustatant statiniams eksploatuoti reikalingas sklypų dalis reglamentuota Nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Taisyklėmis (32 p., 32.1 p. 33 p.) ir suteikia teisę nustatyti pastatams eksploatuoti reikalingas sklypo dalis, ką atsakovas ginčijamu įsakymu ir padarė (Taisyklių 32.7-32.10 p.). Todėl teigti, kad buvo siekiama pakeisti su ieškovais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis nėra pagrindo. Byloje pateiktas 2009 m. lapkričio 11 d. raštas patvirtina, kad ieškovams tenkanti valstybinio žemės sklypo bendrojo naudojimo dalis (statiniams eksploatuoti ir bendro naudojimo) buvo nustatyta ne atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bet VAVA, kuri nurodytame rašte valstybinės žemės nuomininkams nurodė kreiptis dėl valstybinės žemės sutarčių patikslinimo atsižvelgiant į rašte nurodytus sklypo dalių dydžius. Mano, kad teismas pagrįstai taikė vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nes buvo ginčijamas administracinis aktas (ATBĮ 33 str. 1 d.)

23Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog civilinėje byloje ginčijant administracinį teisės aktą taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (ATBĮ 33 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2006). Ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad nuo 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojus Nutarimo Nr. 260 naujai redakcijai ne nuo bendranuomių susitarimo ar jų pageidavimo priklauso, kokio dydžio žemės sklypo dalis reikalinga atskiram statiniui eksploatuoti. Pagal Taisykles parduodamų valstybinės žemės sklypų dalys nustatomos atsižvelgiant į kiekvienam gyvenamojo namo ar kito statinio bendraturčiui priklausančią namo dalį. Atsakovo manymu, prevencinis ieškinys buvo reiškiamas nepagrįstai, nes ginčijamas įsakymas priimtas teisėtai. Todėl teismas pagrįstai jį atmetė.

24Trečiasis asmuo UAB ,,Kreisel – Vilnius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog bendrosios kompetencijos teisme sprendžiamas klausimas dėl individualaus pobūdžio administracinio akto teisėtumo, savaime nereiškia, kad reikalavimui būtinai taikomas Civilinio kodekso nustatytas ieškinio senaties terminas. Tokiu atveju sprendžiant ieškinio senaties klausimą taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2006). Todėl teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ nuostatomis ir sprendė, kad ieškovai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, o ieškovo kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą nenutraukė ieškinio senaties eigos (CK 1.130 str. 4 d.). Trečiojo asmens nuomone, ginčijamas įsakymas nekeičia ieškovui nuomos sutartimi suteikto žemės sklypo ploto dydžio, o tik nustato kiekvienam žemės sklype esančiam, savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru objektu, eksploatuoti reikalingas dalis bei šių dalių plotus bei išskiria bendram naudojimui tenkančią ploto dalį (įsakymo 2.1-2.25 p.). Nesutinka su ieškovo argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Taisyklės nesuteikta teisės nustatyti statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingų žemės sklypo ploto dalių, nes Taisyklės aiškiai apibrėžia savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją nustatant statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis ir plotą, o įstatymai leidžia įgyvendinti Taisyklių nuostatas (Taisyklių 32.1-32.6 p., 34 p., Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 str. 1 p., 2 d.). Trečiojo asmens teigimu, ieškovo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta ne tik ieškovui iš esmės pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nes nuomos sutartis sudaryta dėl valstybinės žemės nuomos, kurios sąlygas reglamentuoja atskiros teisės normos (Taisyklių 30.10 p., 31.3 p.). Trečiasis asmuo nesutinka, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prevencinį ieškinį, kadangi prevencinio ieškinio tenkinimui būtina, kad būtų reali grėsmė dėl žalos padarymo ateityje kurią turi įrodyti ieškovas. Kadangi šiuo atveju nebuvo sąlygų prevencinio ieškinio tenkinimui, teismas turėjo pagrindą jį atmesti. Trečiojo asmens teigimu, bylinėjimosi išlaidos priteistos teisėtai, nes teisinė pagalba neapsiribojo vien tik atsiliepimo surašymu ir atstovavimu teisme.

25Tretieji asmenys A. M. ir R. M., UAB „Cemeka“, UAB „Technoteksas“ ir UAB „Torlina“ įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

26Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

27Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB firmos ,,VITI“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (tokia situacija civilinės teisės teorijoje vadinama “miegančios teisės” doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

30Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti dalį individualaus administracinio akto, šis nagrinėjamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje taikytini ABTĮ nustatyti administracinio akto apskundimo, o ne CK nustatyti ieškinio senaties terminai. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012. Apeliantas nurodo, kad apie ginčijamą 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą jam tapo žinoma 2009 m. lapkričio 11 d. Ieškinys Vilniaus m. 3 apylinkės teismui paduotas 2010 m. sausio 22 d., tai yra praleidus 1 mėnesio ieškinio senaties terminą. CK 1.130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės; ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Apeliantas nurodo, kad 2009 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (t. 2, b. l. 156), tačiau tai, remiantis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi, ieškinio senaties termino nenutraukė.

31Advokato pagalbos išlaidų priteisimo pagrindas yra šalies prašymas su išlaidų apskaičiavimo pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal šių rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą mokėtina suma yra 2 400 Lt, už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt, už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą – 400 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 929 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje buvo 5 teismo posėdžiai, vadovaujantis Rekomendacijų 11 punktu, šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Kitais apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą taip pat nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33Trečiasis asmuo prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (2 813, 25 Lt) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į tai, kad nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija minėtoje rekomendacijoje nurodytus dydžius, į trečiojo asmens atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, į bylos sudėtingumą ir apimtį, sprendžia, jog prašymas tenkintinas iš dalies, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 1 200 Lt išlaidų už suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

34Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

35Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovo AB firma ,,VITI“ trečiojo asmens UAB ,,Kreisel Vilnius“ naudai 1 200 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir... 3. Ieškovai AB „Morena“ ir AB firma „VITI“ ieškiniu prašė panaikinti... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime ieškinio... 5. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė,... 6. Trečiasis asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepime ieškinį pripažino... 7. Trečiasis asmuo Lietuvos-Vokietijos UAB „Kreisel - Vilnius“ atsiliepime... 8. Trečiasis asmuo „Swedbank Lizingas“ UAB atsiliepime prašė ginčą... 9. Tretieji asmenys S. G. ir G. G. atsiliepime į ieškinį, jį pripažino.... 10. Tretieji asmenys A. M. ir R. M. atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes.... 11. Tretieji asmenys UAB „Cemeka“, UAB „Technoteksas“ ir UAB „Torlina“... 12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinys ir... 13. Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės ne žemės ūkio... 14. Ieškovas AB firma ,,VITI“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 15. 1) Apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo praleistas vieno mėnesio... 16. 2) Teismas netinkamai aiškino Nutarimo Nr. 260 nuostatas. Ieškovo teigimu,... 17. 3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Įsakymas Nr. 30-1401 savaime... 18. 4) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas... 19. 5) Ieškovas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškinyje buvo... 20. 6) Ieškovo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prevencinį... 21. 7) Teismas nepagrįstai UAB ,,Kreisel Lietuva“ lygiomis dalimis iš ieškovų... 22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 24. Trečiasis asmuo UAB ,,Kreisel – Vilnius“ atsiliepimu į apeliacinį... 25. Tretieji asmenys A. M. ir R. M., UAB „Cemeka“, UAB „Technoteksas“ ir... 26. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatis yra laiko... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai... 30. Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti dalį... 31. Advokato pagalbos išlaidų priteisimo pagrindas yra šalies prašymas su... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 33. Trečiasis asmuo prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už... 34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 35. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 36. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš ieškovo AB firma ,,VITI“ trečiojo asmens UAB ,,Kreisel...