Byla 3K-3-66/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta” ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo: tretieji asmenys: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Bondrida“, individuali įmonė „Lauryna“, specialiosios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Vilkaviškio autobusų parkas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių įstatymo analogijos taikymą, valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymą sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, aiškinimo ir taikymo.

7Ginčo šalys, vadovaudamosi Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. kovo 14 d. įsakymu „Dėl naudojamos žemės sklypo nuomos“, 2001 m. kovo 19 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas ne aukciono būdu 99 metams išnuomojo ieškovui 5,8539 ha ploto žemės sklypo dalį – 2,9269 ha; kitą sklypo dalį – M. Č. pagal bendrą šios ir ieškovo susitarimą. Žemės sklypas išnuomotas ne aukciono būdu, nes buvo užstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiais, taip pat jo nuomojamais pastatais. Ieškovo teigimu, sudarant žemės nuomos sutartį, pažeistos imperatyviosios įstatymo normos: Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnis, kuriame nustatyta, kad ne aukciono būdu valstybinė žemė gali būti išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinus); Vyriausybės 1993 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32, 28.2 punktai, kuriuose nustatyta, kokius dokumentus privalėjo pateikti asmuo, pageidaujantis išsinuomoti valstybinę žemę (vienas iš dokumentų yra sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai bei pastatų, statinių ir įrenginių, esančių sklype, teisinio registravimo dokumentai ir kt.). Ieškovo teigimu, vertinant šių normų visumą, ne aukciono būdu buvo galima išnuomoti žemės sklypą, proporcingą priklausančiai statinių daliai. Ieškovas 2001 m. kovo mėnesį nuosavybės teise valdė tik du pastatus – 860,33 kv. m ploto dviejų aukštų kontrolinį praleidimo punktą ir 1576,4 kv. m ploto garažą, kurių eksploatacijai buvo reikalingas tik 0,8097 ha plotas, tuo tarpu ieškovui buvo išnuomotas 2,9269 ha žemės sklypo plotas. Ieškovas, 2005 m. rugsėjo 29 d. pardavęs vieną iš pastatų, kreipėsi į atsakovą, kad būtų sumažintas ieškovui nuomojamas žemės plotas, bet atsakovas atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad, norint pataisyti sutartį, būtina pateikti visos teritorijos detalųjį planą. 2006 m. spalio 9 d. ieškovui pardavus paskutinį pastatą, šalys bendru sutarimu 2006 m. gruodžio 8 d. nutraukė sutartį. Ieškovas prašė teismo: pripažinti negaliojančia nuo įsakymo priėmimo dienos Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. kovo 14 d. įsakymo dalį: priedo 4 skiltyje „Plotas kv. m“ vietoje „29 269“ pripažinti „0,8097“, o 6 skiltyje „Kaina“ vietoje „181 087,00 Lt” pripažinti „50 096 Lt”; pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir UAB „Švaresta” 2001 m. kovo 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl 21 172 kv. m ploto žemės sklypo dalies nuomos, o nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. panaikinti sutarties dalį dėl 0,4527 ha nuomos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 28.1 punktą, teismų praktiką teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-684/2006). Teismas nustatė, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype esančius pastatus valdė tik ieškovas. Teismas ginčo santykiams, kai nuomojama valstybinė žemė atskirų pastatų savininkams ar bendraturčiams, kurių pastatai yra viename suformuotame žemės sklype, pagal įstatymo analogiją taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 8 punktą, nustatė, kad ieškovas ir M. Č., kaip nuomojamame žemės sklype esančių pasatų savininkai, sudarė rašytinį susitarimą dėl konkrečių žemės sklypo dalių nuomos ir pateikė atsakovui. Dėl to ieškovui išnuomota jo prašoma žemės sklypo dalis. Teismas nurodė, kad ieškovas ir M. Č. suderino savo valią išsinuomoti žemę konkrečiomis dalimis, todėl šį susitarimą vertino kaip dvišalį sandorį, kuriuo remiantis sudaryta ginčo nuomos sutartis. Teismas pagal byloje esančius įrodymus konstatavo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai reikėjo jam išnuomoto žemės sklypo ploto; motyvavo, jog tais atvejais, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, eksploatuoti yra suformuotas vienas sklypas, šių statinių savininkams išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui eksploatuoti, bet nenurodyta, kad sklypas turi būti išnuomojamas proporcingai pastatų plotui. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatavo, kad sklypas, kurį buvo prašoma išnuomoti, visiškai pagrįstai pagal susiklosčiusią faktinę situaciją buvo 99 metams išnuomotas ieškovui ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, sandoris atitiko ieškovo valią ir tikruosius ketinimus, sudarytas nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų (Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio; Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32, 28.2 punktų). Teismas, spręsdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia 2001 m. kovo 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl 0,4527 ha nuomos, kai ieškovas pardavė pastatą, pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detaliuosius planus privaloma rengti tada, kai atliekamas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas. Šiuo atveju detalųjį planą privalo rengti žemės naudotojai (nuomininkai). Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas pateikti detalųjį teritorijos planą teisėtas. Detalusis planas parengtas 2007 metais, kai nuomos sutartis buvo nutraukta, todėl teismas ieškinį dėl šios dalies taip pat atmetė.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, papildomai nurodė, kad nei Žemės nuomos įstatyme, nei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nereglamentuota, kaip turėtų būti nustatytos nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalys, kai žemės sklype yra kelių savininkų pastatai. Dėl to Kauno apygardos teismas sprendė, kad įstatymo analogija taikyta pagrįstai. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 8 punkte įtvirtinta esminė nuostata, kad valstybinės žemės sklypo dalių, perleidžiamų bendraturčiams, dydis nustatomas bendraturčių rašytiniu susitarimu. Apeliacinio teismo teigimu, galimybės raštiškai susitarti prioritetas galioja ir tuo atveju, kai pastatų savininkai tariasi dėl bendrai nuomojamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad 2001 m. kovo 5 d. sudarytas ieškovo ir M. Č. rašytinis susitarimas dėl žemės ploto bendro naudojimo, kuriame susitarta dėl kiekvienam iš jų tenkančios žemės sklypo dalies dydžio, konstatavo, kad šis susitarimas atitiko pastatų savininkų valią ir nepažeidė nė vieno iš jų interesų, ieškovas ne tik buvo susitaręs dėl žemės sklypo dalių dydžio, bet būtent tokio dydžio žemės sklypo dalies jam reikėjo tinkamai eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus; juolab kad Vyriausybės nutarime neįtvirtinta pastatų savininkų pareigos susitarti dėl žemės sklypo dalių dydžio proporcingai turimam pastatų plotui. Toks principas taikomas tik tuo atveju, jei pastatų savininkai nesusitaria ir nuomojamo žemės sklypo dalių dydį sprendimu nustato apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į kiekvienam savininkui priklausančių pastatų plotą. Kauno apygardos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos; motyvavo, kad ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo nuomos sutarties tikslinimas buvo galimas išsprendus parduoto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimą pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Atsakovas po ieškovo kreipimosi neatsisakė patikslinti ginčo nuomos sutarties, tik nurodė, ką turėjo padaryti ieškovas, kad jo prašymas būtų patenkintas.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131.

14Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai pagal įstatymo analogiją ginčo santykiams taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 8 punktą, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatoriaus teigimu, teismai, pritaikę įstatymo analogiją ir valstybinės žemės nuomą prilyginę valstybinės žemės pirkimui–pardavimui, netinkamai vertino bendrosios dalinės nuosavybės teisės institutą. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas nurodyto nutarimo nuostatas, pirmenybę teikė tam, kokiu pagrindu (šalių susitarimu ar norminiu aktu) yra nustatomos valstybinės žemės sklypo dalys, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Vyriausybės nutarimas visais atvejais įpareigoja išnuomoti tokio dydžio valstybinės žemės sklypo dalį, kuris reikalingas tinkamam pastato naudojimui pagal paskirtį. Teismų praktikoje yra išaiškintas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 8 punktas ir pažymėta, kad valstybinės žemės sklypo dalių, perleidžiamų bendraturčiams, dydis proporcingai priklauso nuo jų valdomos pastatų dalies dydžio; teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas yra teisėtas šioje žemėje esančių pastatų valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-684/2006), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesirėmė šia nutartimi, nepagrįstai nurodęs, kad nesutapo šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Kasatoriaus teigimu, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

152.

16Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, norėdamas nustatyti bendrame valstybinės žemės sklype esančių pastatų naudojimui reikalingas sklypo dalis, privalėjo parengti sklypo detalųjį planą. Be to, teismas pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, neatsižvelgė ir neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išaiškinimo, kuriame nurodyta, kad nereikia rengti detaliojo plano, kad būtų nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti; pagal teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą) nustatomos bendros viso žemės sklypo ribos ir plotas, jo pagrindu parengiamas žemės sklypo planas ir tik jame jau išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, pagrįstai remdamiesi teismų praktika, nurodė, kad teisės nuomoti žemę įstatyminis pagrindas yra teisėtas sklype esančių statinių valdymas; byloje nekilo ginčo dėl to, kad visus pastatus, stovėjusius ginčo žemės sklype, valdė ieškovas, taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams nustačius, kad ginčo žemės sklypo dalys buvo išnuomotos pagal ieškovo ir M. Č. bendrą susitarimą, buvo padaryta teisinga išvada, kad, sudarant ginčo nuomos sutartį su ieškovu, nebuvo pažeistos teisės normos. Be to, nei Žemės nuomos įstatymas, nei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nereglamentavo valstybinės žemės nuomos ypatumų, kai sklype yra keliems savininkams priklausantys statiniai ir žemės sklypas nėra padalytas, todėl teismai ginčo santykiams teisingai taikė įstatymo analogiją. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taip pat padarė teisingą išvadą, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą, atliekant žemės sklypų arba jų grupių formavimą, keičiant jų vietą, plotą ar ribas, žemės naudotojai (nuomininkai) privalo rengti detaliuosius planus.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įstatymo analogijos taikymą, valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymą sudarant šios žemės nuomos sutartį, ar nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje keliamas klausimas dėl statinių valdytoju esančio juridinio asmens teisės išsinuomoti žemės sklypą yra teisės klausimas, kurį sprendžia bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

21Dėl įstatymo analogijos taikymo ir nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymo

22Tiek CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, tiek Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (2001 m. vasario 20 d. redakcija), kurių 29.1 punkte įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, t. y. užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius). Taigi teisės nuomoti žemę įstatyminis pagrindas yra teisėtas sklype esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko ar naudotojo turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Esant teisminiam ginčui dėl to, ar ieškovui pagrįstai išnuomotas tam tikro dydžio žemės sklypas, reikia įvertinti, ar ginčo žemės nuomos sutartis sudaryta atsižvelgiant į teisės norminiuose aktuose įtvirtintus reikalavimus.

23Ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojo 2001 m. sausio 1 d. redakcijos Žemės nuomos įstatymas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (2001 m. vasario 20 d. redakcija). Nė viename iš šių aktų nereglamentuota teisinės situacijos dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo, kai žemės sklype yra kelių savininkų pastatai. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė įstatymo analogiją ir ginčo santykius sprendė vadovaudamiesi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu, pagal kurį namų valdos ar prie kito pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu; bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Teisėjų kolegija nurodo, kad civilinėje teisėje akcentuojami laisvos šalių valios išraiškos (sutarčių laisvės) ir konsensualizmo principai, kurie suteikia civilinės teisės subjektams laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, t. y. šalims pirmiausia suteikiama teisė patiems susitarti dėl jų teisių ir jiems tenkančių įsipareigojimų. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad Vyriausybės nutarime nurodytoje teisės normoje pirmenybė suteikta pastatų bendraturčiams pirmiausia raštiškai patiems susitarti dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Aiškindama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto nuostatą, kad, bendrasavininkiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį, teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas, kad valstybinės žemės sklypo dalių, perleidžiamų bendraturčiams, dydis būtų proporcingas jų valdomos pastatų dalies dydžiui, taikomas tik tokiu atveju, kai pastatų savininkai ar naudotojai nesutaria dėl žemės sklypo dalių dydžio ir apskrities viršininkas sprendimu nustato žemės sklypo dalių dydį. Taigi teisės akte esant įtvirtintai galimybei bendraturčiams pirmiausia raštu laisva valia susitarti dėl naudojamo žemės sklypo dalies dydžio, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai pagal įstatymo analogiją vertino, ar ginčo šalys buvo pasirašiusios tokį susitarimą ar ne, nes, esant nenuginčytam šalių susitarimui dėl žemės sklypo dalių, teismai turi patikrinti ir įvertinti apskrities viršininko įsakymo, kuriuo išperkamo žemės sklypo dalys nustatytos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, teisėtumą. Jeigu nebūtų šalių rašytinio susitarimo, vieninteliu kriterijumi, nustatant parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypo dalių dydžius, galėtų būti kiekvienam bendraturčiui priklausanti namo ar pastato dalis (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. J. S. v. E. J. L.; bylos Nr. 3K-3-404/2004).

24Kasacinis teismas iš naujo įrodymų netiria ir naujų aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytais faktais, patikrina, ar tinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, nepažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nepažeisdami proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo teismai nustatė, kad šalys pateikė 2001 m. kovo 5 d. rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo ploto bendro naudojimo (T. 1, b. l. 137), t. y. susitarė dėl kiekvienai iš ginčo šalių tenkančios žemės sklypo dalies. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju netaikytinas teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalių, perleidžiamų bendraturčiams, dydžio proporcingumo jų valdomam pastatų dalies dydžiui, nes yra abiejų šalių rašytinis susitarimas, kuriuo šalys išreiškė valią dėl naudojimosi nuomojamu valstybinės žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt.; byla Nr. 3K-3-684/2006, nes nesutampa šios ir nagrinėjamos bylų aplinkybės, t. y. nurodytoje nutartyje šalims valstybinės žemės sklypo dalys išnuomotos apskrities viršininko sprendimu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šalys pateikė rašytinį naudojimosi valstybinės žemės sklypo dalimis susitarimą, kurio pagrindu ir sudaryta ginčijama nuomos sutartis.

25Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties tikslinimo ir žemės sklypo naudotojo pareigos rengti detalųjį planą

26Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą žemės sklypų <...> savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai formuojami žemės sklypai arba jų grupės, keičiami jų vieta, plotas ar ribos; detalieji planai nerengiami (netikslinami) keičiant žemės sklypų ribas, jei toks keitimas nesiejamas su naujo žemės sklypo suformavimu ar žemės sklypo ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pagal aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.6 punktą detalieji planai rengiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas, pardavęs vieną iš pastatų, informavo apie tai atsakovą ir kreipėsi į jį prašydamas sumažinti ieškovui nuomojamą žemės plotą, t. y. pakeisti nuomojamo žemės sklypo plotą. Ieškovo parduoto pastato pirkimo–pardavimo sutartyje netiksliai nurodyta, kokia apimtimi pirkėjas perėmė iš pardavėjo teises į žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė teisingą išvadą, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis galėjo būti tikslinama tik išsprendus parduoto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimą pagal teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą perduodamos ir teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Nesant konkretaus pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dėl teisių į pardavėjo perleistą, o pirkėjo įgytą pastatą, taigi ir atitinkamą žemės sklypo dalį, apimties, ieškovui toliau liekant žemės sklypo naudotoju, šiam, norint tikslinti valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal nurodytus teisės aktus išliko pareiga rengti išnuomojamo žemės sklypo planą, nes kitu atveju apskrities viršininko administracijai būtų neįmanoma nustatyti, kokių valstybės žemės sklypo dalių reikėtų norint išnuomoti jas atskiriems pastatams eksploatuoti.

27Išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai ir tinkamai pagal įstatymo analogiją aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statinių valdytoju esančio juridinio asmens teisę išsinuomoti žemės sklypą, valstybinės žemės nuomos tvarką, taip pat valstybinės žemės nuomos sutarties tikslinimą, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 7. Ginčo šalys, vadovaudamosi Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. kovo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės... 13. 1.... 14. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai pagal įstatymo... 15. 2.... 16. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Teritorijų... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti. Jis nurodo,... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis... 21. Dėl įstatymo analogijos taikymo ir nuomojamo valstybinės žemės sklypo... 22. Tiek CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, tiek Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2... 23. Ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojo 2001 m.... 24. Kasacinis teismas iš naujo įrodymų netiria ir naujų aplinkybių... 25. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties tikslinimo ir žemės sklypo... 26. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 17... 27. Išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu,... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...