Byla Ik-2856-121/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovėms T. L., R. M.,

4atsakovo (apelianto) atstovei Raimondai Ruzgytei,

5trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ atstovui J. Ū.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų komisijai dėl išvados panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Verkių ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Litmilman“, uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“, uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“, akcinė bendrovė „City Service“.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir UAB „Vilniaus energija“, Bendrovė, pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (I t., b. l. 1–12), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba) 2011 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 4S-1272 „Dėl pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“ (toliau – ir Išvada).

10Paaiškino, kad Tarnyba 2011 m. balandžio 11 d. atliko UAB „Vilniaus energija“ vykdomo skelbiamų derybų pirkimo „Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūra“ (toliau – ir Pirkimas) vertinimą, ir pateikė pareiškėjui Išvadą, su kuria pareiškėjas nesutinka. Aiškino, kad Išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsniams bei atsakovo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4474-520/2011 duotai išvadai (2011 m. balandžio 1 d. raštas Nr. 4S-1140 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-4474-520/2011 pateikimo“). Akcentavo, kad Pirkimo dokumentai atsakovui įvertinti buvo pateikti 2010 m. kovo 30 d., o pirmoji išvada civilinėje byloje buvo pateikta 2010 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus net trims darbo dienoms po dokumentų vertinimui pateikimo, todėl nesutiko su Tarnybos teiginiu, kad 2011 m. balandžio 1 d. ji neturėjo visos Pirkimui įvertinti reikalingos informacijos.

11Teigė, kad toks pirkimas vykdomas pirmą kartą. Pareiškėjas neturi galimybių įvertinti potencialius visos ES tiekėjus ar atitinkamai žinoti duomenis apie jų kvalifikaciją, todėl reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai nustatė vadovaudamasi išimtinai atsakovo išleistais teisės aktais (ką pripažįsta ir pats atsakovas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, Įstatymas, VPĮ) ir viešojo intereso apsaugos siekiu. Akcentavo, kad atsakovas, vertindamas Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nepagrįstai remiasi ne potencialių tiekėjų teise ir galimybe dalyvauti Pirkime, o tuo, kiek tiekėjų pateikė paraiškas. Teigė, kad atsakovas neįvertino fakto, kad pareiškėjo preliminariu vertinimu Pirkime turėjo galimybę dalyvauti daug potencialių tiekėjų, veikiančių Europos Sąjungos centrinio šildymo sistemų priežiūros srityje. Kitų potencialūs tiekėjai galėjo dalyvauti Pirkime tiek patys, tiek kaip tiekėjai, veikiantys jungtinės veiklos pagrindu. Nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas nustatė kvalifikacinius reikalavimus, kurie riboja konkurenciją. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į tai, kad nustatant bet kokius kvalifikacinius reikalavimus, neįmanoma išvengti konkurencijos ribojimo, nes visada atsiras tiekėjų, kurie to reikalavimo neatitiks, todėl teigė, kad tokie abstraktūs atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.

12Dėl VPĮ 24 straipsnio 7 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo paaiškino, kad VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija, įvertinusi perkamo objekto svarbą viešajam interesui, perkamo objekto apimtis, turi diskrecijos teisę nustatyti kvalifikacinius reikalavimus. Tai reiškia, kad kvalifikacinių reikalavimų tikslas – padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas ar dalyvis bus pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Pareiškėjas, vadovaudamasis išimtinai viešojo intereso apsauga, realiu siekiu įsitikinti tiekėjo pajėgumu vykdyti sutartį bei Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintomis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos) nustatė reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. VPĮ 35 straipsnio pagrindu pareiškėjas Pirkimo sąlygų 4.1.8 punkte nustatė reikalavimą tiekėjo ekonominei ir finansinei būklei. Pareiškėjas palygino šią Pirkimo sąlygą su Rekomendacijų 18.2 ir 18.3 punktais ir padarė išvadą, kad tiekėjas, pateikęs pasiūlymą 4 dalims, turėtų turėti apyvartą, kuri atitinka tik 0,21 dalį nuo Pirkimo vertės. Todėl pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Rekomendacijomis, Pirkimo sąlygose vienai daliai nustatyta tiekėjo apyvarta galėjo būti 6 mln. litų, kas atitinka Rekomendacijas. Paaiškino, kad Pirkimo objekto keturių dalių vertė 3 metams sudaro net 48 milijonus litų. Pirkimų sąlygų 4.1.8 punkte įtvirtinti reikalavimai tiekėjams visiškai atitinka Rekomendacijas, VPĮ, viešojo intereso apsaugos siekį bei nustatyti atsižvelgiant į Pirkimo vertę, t. y. proporcingi Pirkimo vertei. Net jei Bendrovė ir būtų nustačiusi aukštą kvalifikacinį reikalavimą, jį pateisintų viešojo intereso apsauga. Dar daugiau, pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygose reikalavimus tiekėjams, įvertino du faktorius: ypatingai didelę Pirkimo reikšmę viešajam interesui bei Rekomendacijas. Teigė, kad bet kuriam tiekėjui, veikiančiam ES perkamų paslaugų rinkoje, kurioje nėra tokio ryškaus pasiūlos ir paklausos svyravimo, dažniausiai esant nustatytiems priežiūros tarifams, tokią apyvartą turėti yra tikrai įmanoma.

13Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjo 2011 m. kovo 30 d. rašte Nr. 001-02-5911 išdėstyti viešojo intereso teiginiai ir VPĮ nuostatų citavimas nepagrindžia aukštų reikalavimų tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei, kad vykdant Pirkimo objekto sutartį esą nebus sukuriamas naujas produktas, reikalaujantis tiekėjo reikšmingų investicijų. Paaiškino, kad joks viešuosius pirkimus reglamentuojantis teisės aktas nenustato, jog reikalavimas tiekėjų apyvartai gali būti įtrauktas į pirkimo dokumentus tik tuo atveju, jei bus sukuriamas naujas produktas. Teigė, kad toks atsakovo vertinimas prieštarauja ne tik galiojančiam teisiniam reguliavimui, tačiau ir ekonominei / finansinei pirkimo logikai bei tikslams. Paaiškino, kad Pirkimo objektas (šilumos punktų priežiūros paslaugos) bus apmokamos pagal savivaldos institucijų patvirtintus tarifus. Vadovaujantis tokiu atsakovo vertinimu, gyventojams Vilniaus mieste kiekvienais metais (kaip ir anksčiau) tektų mokėti milijonines sumas už šilumos punktų priežiūrą, nors naujas produktas, anot atsakovo, nebus sukurtas, ir tiekėjas į šilumos punktų priežiūrą neva neinvestuotų. Šiuo atveju būtų neaišku, už kokias paslaugas turi mokėti vartotojai / gyventojai, nes pagal Išvadą darytina prielaida, kad mokestis už šilumos punktų priežiūrą nustatytas ir bus renkamas nepagrįstai.

14Pareiškėjas nurodė, kad yra energetikos įmonė, tiekianti šilumos energiją Vilniaus miesto vartotojams (taip pat ir gyventojams). Buvęs šilumos tiekėjas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. vasario 1 d. penkiolikai metų (iki 2017 m. balandžio 1 d.) pasirašė turto nuomos sutartį su bendrove „Dalkia“ (vienintelis pareiškėjo akcininkas) ir nuomininku UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantys šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai buvo perduoti pareiškėjui nuomos pagrindais. Pagal Nuomos sutartį pareiškėjas yra įpareigotas vykdyti viešąją šilumos tiekimo veiklą ir tiekti viešąsias paslaugas dideliam skaičiui Vilniaus miesto vartotojų (179 296 gyventojų ūkių ir 10 736 kitų vartotojų), tapo atsakinga už tinkamą minimų įrenginių (taip pat ir šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų) priežiūros organizavimą (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 28 str. 5 d. 1 p.), todėl ir Pirkimo tikslas yra aiškiai susijęs su šilumos tiekėjo pareigomis bei nauda visuomenei. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjo nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą pateisina viešojo intereso apsauga, nes pareiškėjas neturi teisės sudaryti sutarties su tiekėjais, kurie neturi ekonominio ir finansinio pajėgumo, realios patirties ir įgūdžių vykdant tokios didelės apimties sutartis. Akcentavo, kad Bendrovės veiklą reguliuojančios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nuomone, šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos punktų (kaip šilumos tiekimo technologinių įrenginių), kurie priklauso pareiškėjui nuosavybės teise arba valdomi ir naudojami kitais teisėtais pagrindais, priežiūrą.

15Pareiškėjas aiškino, kad svarbu atsižvelgti į kainodaros šilumos ūkyje specifiką. Nurodė, kad Komisija 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-316 patvirtino bazines šilumos energijos kainas, įtraukiant į jas šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 1-1344 patvirtintus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus (diferencijuojant juos pagal šilumos punktų nuosavybę). Faktiškai tai reiškia, kad nepriklausomai nuo faktinių šilumos tiekėjo sąnaudų priežiūrai, vartotojai už priežiūrą mokės ne daugiau, negu nustatyta minimais Vilniaus miesto savivaldybės ir Komisijos sprendimais. Vėliau Komisija 2011 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 03-55 vienašališkai nustatė pareiškėjo šilumos kainų dedamąsias (jas diferencijuodama atsižvelgiant į šilumos punktų nuosavybę). Naujas šilumos energijos kainas pareiškėjas privalo taikyti nuo 2011 m. gegužės 1 d., t. y. nuo šios datos įmonės, kurios verčiasi šilumos punktų priežiūros veikla, neturės galimybės rinkti iš vartotojų mokesčių už priežiūrą, nes šios sąnaudos tapo įtrauktos į šilumos energijos kainas (apmokamos vartotojų nebe prižiūrėtojams, o šilumos tiekėjui (pareiškėjui)). Pareiškėjo nuomone, kainodaros šilumos ūkyje specifika ir yra viešasis interesas. Nuo naujų šilumos kainų taikymo pradžios pareiškėjo klientai, mokėdami už šilumos energiją, tuo pačiu mokės ir už šilumos punktų, valdomų pareiškėjo, priežiūrą. Tai yra, vartotojai jau nebemokės atskiro mokesčio už priežiūrą įmonėms, kurios verčiasi priežiūros veikla (kaip yra dabar). Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais dėl Pirkimo sąlygų 4.1.8, 4.1.11, 4.1.12, 6.1 ir 6.5–6.6, punktų neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

16Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Paaiškino, kad atsižvelgdamas į tai, kad Išvados rengimo metu turėjo papildomos informacijos apie Pirkimą, kuri atsakovui buvo pateikia po 2011 m. balandžio 1 d. išvados Vilniaus apygardos teismui pateikimo dienos, patikslino tik 2011 m. balandžio 1 d. išvados 1 ir 3 punktus. Nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių, susijusių su atsakovo vidaus administravimu pareiškėjo pateiktų dokumentų turinys ir juose išdėstytos faktinės aplinkybės 2011 m. balandžio 1 d. išvadą ir ją pateikiant Vilniaus apygardos teismui nebuvo žinomos. Pažymėjo, kad 2011 m. balandžio 1 d. išvadą pateikė remdamasis Vilniaus apygardos teismo jam pateiktais dokumentais, kai tuo tarpu pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. 001-02-501 „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo vertinimui“ savo iniciatyva pateikė visus turimus dokumentus ir informaciją, susijusią su Pirkimu, suteikė prieigą prie Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau CVP IS) esančios informacijos apie Pirkimą. Atsakydama į pareiškėjo teiginį, kad bet kokiais kvalifikaciniais reikalavimais neįmanoma išvengti konkurencijos ribojimo, atsakovas paaiškino, kad jis nėra teigęs priešingai bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. apžvalga Nr. 31. Dėl VPĮ 24 straipsnio 7 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo paaiškino, kad nekvestionuoja Pirkimo sąlygų 4.1.8 punkte nustatytų Reikalavimų I dalyje matematinių dydžių ir jų atitikimo Rekomendacijoms. Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiekėjams, teikiantiems pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, nustatyti daug aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, negu tiekėjams, teikiantiems pasiūlymą daugiau Pirkimo objekto dalių. Atsakovas sutiko su pareiškėjo teiginiu, paremtu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-203/2005, kad perkančioji organizacija, įvertinusi perkamo objekto svarbą viešajam interesui, perkamo objekto apimtis, turi diskrecijos teisę nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, tačiau, atsakovo manymu, tokia diskrecijos teisė neturi ir nėra vertinama kaip absoliuti. Atsižvelgdamas į Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 (toliau – ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijos) 5.1 punktą, atsakovas nurodė, kad vertinamo Pirkimo atveju tiekėjų konkurencija nebuvo užtikrinta, dirbtinai siekta sumažinti sudaromų Pirkimo sutarčių skaičių, gaunant pasiūlymus iškart dviem ar daugiau Pirkimo objekto dalims. Pareiškėjo teiginys, kad jis, siekdamas sudaryti patrauklesnes sąlygas dalyvauti Pirkime didesniam kiekiui tiekėjų, nustatė Pirkimo sąlygų 4.1.8 reikalavimus tiekėjų apyvartai, sumažindamas proporcingai tiekėjo pasiūlymo teikimui kelioms ar visoms dalims, yra prieštaringas. Reikalavimas apyvartai, teikiant pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, matematiškai tiksliai atitinka Rekomendacijų reikalavimus, tuo tarpu reikalavimai apyvartai, teikiant pasiūlymą dviem ar daugiau Pirkimo objekto dalių, yra proporcingai mažinami, todėl neužtikrina didesnio tiekėjų, galėjusių pateikti pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, skaičiaus, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygų Reikalavimų I dalyje nustato kvalifikacinius reikalavimus ne atskiroms Pirkimo objekto dalims (pirmai daliai, antrai daliai ir t. t.), o yra sumuojami, priklausomai nuo to, kelioms Pirkimo objekto dalims pasiūlymas yra teikiamas. Aiškino, jog atsižvelgus į tai, kad Pirkimo objekto dalių apimtys kiekvienoje dalyje panašios, todėl ir kvalifikacijos reikalavimai turėjo būti nustatyti panašūs. Nurodė, kad teikiant pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai reikalaujama turėti 6 mln. Lt vidutinę metinę apyvarta, o teikiant pasiūlymą dviem dalims tik 8 mln. Lt. Todėl Pirkimo sąlygų 4.1.8 punkte nustatytos reikšmės, atsakovo nuomone, yra neproporcingos Pirkimo objektui ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Atsakovas pažymėjo, kad nekonstatavo, jog pareiškėjo nustatyti kvalifikacijos Reikalavimai I dalyje matematiškai neatitinka Rekomendaciją nuostatų. Tačiau nustatytais kvalifikacijos reikalavimais, teikiant pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, yra siekiama apsaugoti svarbesni viešąjį interesą ir Pirkimo objektas I dalyje yra susijęs su svarbesniu viešuoju interesu, nei kitos Pirkimo objekto dalys (nors jų apimtys yra panašios), nes reikalavimai vidutinei metinei tiekėjų apyvartai yra proporcingai mažinami. Todėl pareiškėjo nustatyti Reikalavimai I dalyje, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Teigė, kad atsakovas Išvadoje nenustatė Pirkimo sąlygų prieštaravimų Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK, Civilinis kodeksas). Atsakovas pažymėjo, kad, remiantis VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu negalėjo nustatyti, kad Reikalavimai II dalyje prieštarauja CK 6.069 straipsniui. Paaiškino, kad prieštaravimas buvo nustatytas pareiškėjo parengtų Pirkimo dokumentų lygyje: Pirkimo sąlygų 4.1.8 punkto nuostata prieštarauja Pirkimo sąlygų 4.3 punkto nuostatoms. Atsakovas pažymėjo, kad jog perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba specifiniai kvalifikacijos reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Nustatytas Pirkimo sąlygų prieštaravimas rodo, kad pareiškėjas, rengdama Pirkimo dokumentus, pažeidė VPĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas vadovaujasi ne tos redakcijos VPĮ. Teigė, kad pareiškėjas neteisingai vertina Išvadoje nustatyto pažeidimo pobūdį. Paaiškino, kad pažeidimo esmė – Pirkimo sąlygų 4.1.12 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, konkrečiai reikalavimas teikiant pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, prieštarauja Pirkimo sąlygų 4.3 punkto nuostatoms, leidžiančioms tiekėjams apjungti savo turimus pajėgumus. Aiškino, kad teikiant pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, apribojama galimybė jį teikti ūkio subjektų grupei, nes jų turimos įvykdytos sutartys nesumuojamos. Taip pat tampa neaiški Pirkimo sąlygų 4.3 punkto nuostatos įgyvendinimo galimybė, kaip ūkio subjektai, apjungdami savo pajėgumus, turėtų pateikti pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, t. y. pateikti kartu 1 numatomos vertės sutartį. Atsakovas atkreipė dėmesį į sutarčių vertės dydį, t. y. teikiant pasiūlymą dviem Pirkimų objekto dalims reikalaujama pateikti bent 2 tinkamai įvykdytas sutartis, kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 6 mln. Lt. Akivaizdu, kad tiekėjas turi galimybę tokiu atveju pateikti dvi sutartis, kurių kiekvienos vertė bus 3 mln. Lt. ir t. t. Vadinasi, tinkamai įvykdytą sutartį už 4 mln. Lt reikalaujama pateikti tik tada, kai teikiamas pasiūlymas tik vienai Pirkimo objekto daliai. Atsakovui kilo pagrįsta abejonė, ar Pirkimo objekto viena dalis yra susijusi su svarbesniu viešuoju interesu, nei dvi, trys ar visos keturios Pirkimo objekto dalys, nes nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, teikiant pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, yra aukštesni, nei teikiant kelioms. Atsakovas mano, kad pareiškėjui nebuvo atimta galimybė įsitikinti tiekėjų pajėgumu ir profesionalumu tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad prižiūrėtojas visą parą turi būti techniškai pasirengęs lokalizuoti avariją per 1 valandą (nuo avarijos lokalizavimo darbų pradžios), bet baigti lokalizavimo darbus ne vėliau, negu 4 valandos nuo informacijos apie įvykį gavimo. Paaiškino, kad Pirkimo sąlygų Lentelės 4.1.11 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nenurodo, nuo kada pradedama skaičiuoti 1 valanda, skirta avarijos lokalizavimui, t. y. nuo informacijos apie įvykį gavimo dienos, kaip teigia pareiškėja, nuo lokalizavimo darbų pradžios. Šis kvalifikacijos reikalavimas nustato tik, kad tiekėjas turi užtikrinti avarijos lokalizavimą per 1 val. Pažymėjo, kad Techninių sąlygų 6.8 punkte nustatyta, kad rangovo pareiga yra lokalizuoti avariją per 4 valandas nuo informacijos apie įvykį gavimo valandos. Techninių sąlygų 6.9 punkte nustatyta, kad rangovas privalo avarijos padarinius pilnai likviduoti ne vėliau kaip per 24 val. nuo informacijos apie sutrikimą gavimo valandos, t. y. šis punktas nustato avarijos padarinių likvidavimo, o ne lokalizavimo terminus. Vadinasi, atsakovui pagristai kilo klausimas, per kiek laiko turi būti lokalizuota avarija. Atsakovas, remdamasis VPĮ 2 straipsnio 14 dalimi, nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Pirkimo sąlygų 6.1, 6.5–6.6 punktuose nustatytas kvalifikacinės atrankos principas yra dėsningas, jis nustatytas atsižvelgiant į viešąjį interesą, kadangi Pirkimo sąlygų 6.1. 6.5 ir 6.6 punktuose nustatyta, kad kvalifikacija vertinama dviem etapais. Atsižvelgusi į tai, kad tiekėjai pasiūlymus gali pateikti vienai Pirkimo objekto daliai, dviem, trim ar visom, atsižvelgusi į kvalifikacinės atrankos kriterijus, atsakovas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygos užtikrina palankesnes sąlygas kvalifikacinę atranką laimėti ir turėti teisę su pasiūlymu pateikti kainas tam tiekėjui, kuris teikia paraišką didesniam Pirkimo objekto dalių skaičiui. Smulkus tiekėjas, atitikęs nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, bet pateikęs pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai negali varžytis, jam neužtikrinama konkurencija su tiekėjais, kurie pateikė pasiūlymus dviem ir daugiau Pirkimo objekto dalių, nes jų kvalifikaciniai rodikliai bus aukštesni (pvz., vertinant kvalifikaciją pagal 1 kriterijų vidutinę metinę apyvartą laimės tas tiekėjas, kuris pateiks pasiūlymą dviem Pirkimo objekto dalims (turės X mln. Lt apyvartą), o ne tiekėjas, kuris pateiks pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai (turės 6 mln. Lt apyvartos), nors būtent pastarasis, praėjęs kvalifikacinę atranką, galėtų pateikti konkurencingesnę mažesne kainą vienai Pirkimo objekto daliai. Pagal pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacinės atrankos tvarką tiekėjų kvalifikacijos duomenys kiekvienoje Pirkimo objekto dalyje bus lyginami tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, kelioms Pirkimo objekto dalims pasiūlymas buvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas buvo skaidomas į 4 dalis, pareiškėjas turėjo siekti, kad būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija, o ne sudaryti palankias sąlygas laimėti stambiam tiekėjui, galinčiam pateikti pasiūlymą visoms 4 Pirkimo objekto dalims ir visas 4 Pirkimo sutartis pasirašyti tik su juo. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Išvados 5 punkte nustatytas pažeidimas (Pirkimo sąlygose nenustatytos kainodaros taisykles) yra formalus ir negali būti pagrindu nutraukti Pirkimą. Paaiškino, kad pareiškėja, rengdama Pirkimo dokumentus ir vykdydama Pirkimo procedūras, privalo vadovautis VPĮ 18 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimais (VPĮ 85 str. 1 d.). Taip pat pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), vertinant VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, yra imperatyvaus pobūdžio teises aktas, kuriuo privalo vadovautis visos perkančiosios organizacijos, rengdamos pirkimo dokumentus, todėl kainodaros taisyklės privalėjo būti nurodytos Pirkimo dokumentuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta sutarties kaina arba kainodara. Imperatyvaus pobūdžio Metodika nustato, kad neužtenka nurodyti kainos, reikia nustatyti kainodaros taisykles (Metodikos 25 p.). Aiškino, kad pareiškėjo teiginys, jog Pirkimo metu pirkimo sutarties projektas nebuvo pateiktas, todėl Tarnyba remiasi tik prielaida, kad sutarties kainos perskaičiavimas nenumatytas; pareiškėja, rengdama sutarties projektą, būtu nustačiusi imperatyviai privalomą kainos perskaičiavimą, yra nepagristas. Paaiškina, kad pareiškėjas sutinka, kad kainos perskaičiavimo nustatymas yra privalomas. Be to, VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte netiesiogiai nustatyta, kad pirkimo sutarties projektas nėra privalomas. Tai nepaneigia VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto pirmos sakinio dalies, kad bet kuriuo atveju pirkimo dokumentuose kainos ar įkainių perskaičiavimas turi būti nustatytas, nepriklausomai nuo to, yra ar ne parengtas pirkimo sutarties projektas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad būtina atsižvelgti į kainodaros šilumos ūkyje specifiką, į tai, kad tiek šilumos energijos, tiek priežiūros tarifai yra tvirtinami/derinami įstatymo įgaliotos valstybės savivaldos institucijos, todėl nuo perkančiosios organizacijos valios ši procedūra niekaip nepriklauso. Atsakovas paaiškino, kad šio Pirkimo atveju priežiūros kainas / įkainius nustato tiekėjai, teikiantys pasiūlymus, o laimėtoją išrenka pareiškėja, vadovaudamasi mažiausios kainos kriterijumi, ir siekdama VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimu tikslo (įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas). Todėl atsakovas manymu, ji pagristai nustatė VPĮ ir Metodikos pažeidimus.

18Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šilėja“ ir UAB „Adminsta“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atsiliepimu ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

20Paaiškino, kad 2011 m. sausio 14 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuria, be kita ko, pavedė vienam iš partnerių UAB „Verkių ūkis“ ir įgaliojo jos direktorių pateikti UAB „Vilniaus energija“ skelbiamam konkursui reikalingus dokumentus. Todėl į UAB „Vilniaus energija“ paskelbto Pirkimo procedūras nesigilino, pasitikėdamas įgalioto partnerio UAB „Verkių ūkis“ kompetencija.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „City Service“ atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

22II.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu (III t., b. l. 42–61) skundą patenkino ir panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 4S-1272 „Dėl pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“.

24Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų, inter alia tarptautinių, praktiką, pirmosios instancijos teismas išskyrė tokius pagrindinius šiam ginčui taikytinus aspektus, lemiančius šio teismo sprendimą: 1) nustatant reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai, būtina (leistina) atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį (VPĮ 36 str. 1 d.); 2) nustatant reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai galima atsižvelgti į tai, ar perkama paslauga yra susijusi su viešo intereso apsauga, dėl ko leistina nustatyti gana aukštus dalyvių kvalifikacijos reikalavimus dėl siekio gauti ypač aukštos kokybės paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

25Teismas nustatė, kad šiuo atveju buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, pirkimo objekto keturių dalių vertė 3 metams sudaro 48 milijonus litų; pareiškėjas yra energetikos įmonė, tiekianti šilumos energiją Vilniaus miesto vartotojams (tame tarpe gyventojams), miesto šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginius valdanti nuomos pagrindais. Pareiškėjas vykdo viešąją šilumos tiekimo veiklą ir tiekia viešąsias paslaugas dideliam skaičiui Vilniaus miesto vartotojų (pareiškėjo teigimu – 179 296 gyventojų ūkių ir 10 736 kitų vartotojų), atsakinga už tinkamą minimų įrenginių (tarp jų – šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų) priežiūros organizavimą, todėl, teismas vertino, kad šį pirkimą galima sieti su viešo intereso apsauga ir pateisinti gana aukštus dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.

26Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 4.1.8, 4.1.12 punktai nėra nei diskriminaciniai, nei neproporcingi, jie neprieštarauja Pirkimo sąlygų 4.3 punktui, nes tiekėjai, dalyvaujantys Pirkime, turėjo teisę ir galimybę veikti jungtinės veiklos pagrindu, kadangi daugumą kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų Pirkimo dokumentuose, tiekėjai turi atitikti visi kartu, t. y. pajėgumai yra sumuojami. Teismas taip pat padarė išvadą, kad reikalavimai tiekėjo paslaugų apyvartai bei vykdytai veiklai atitinka pirkimo mastus, mažėjančios dedamosios (ypač teikiant pasiūlymus bendrai veiklai susivienijusių ūkio subjektų grupėms), priešingai, nei teigia atsakovas, sudarė sąlygas pirkime dalyvauti ir smulkiajam bei vidutiniajam verslui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kaip pirkimo diskriminacinį, ribojantį konkurenciją požymį nurodo mažą tiekėjų skaičių (3 tiekėjai), tačiau savaime šis skaičius neįrodo pirkimą buvus diskriminacinį, ribojantį konkurenciją, be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002-09-17 Sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99, Rink. 2002, p. I-7213). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria Pirkimo sąlygų IV dalies 4.1.8 bei 4.1.12, 6.1, 6.5–6.6 punktai pripažinti prieštaraujantys VPĮ 3 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 2 daliai, neatitinka teisės aktų, teismų praktikos reikalavimų.

27Teismas pabrėžė, jog Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros techninės sąlygos buvo pridėtos prie pirkimo dokumentų (Pirkimo sąlygų 5 priedas), tuo tarpu pareiškėjo minimas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas nėra pirkimo dokumentų dalis, t. y., jis tiekėjams nebuvo žinomas, todėl teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad Pirkimo sąlygų Lentelės 4.1.11 punktas nėra visiškai tikslus bei aiškus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, tad laikytina, kad Pirkimų sąlygų 4.1.11 punktas neatitinka reikalavimų, kuriuos kelia VPĮ 24 straipsnio 7 dalis. Todėl šią skundo dalį pripažino nepagrįstu.

28Teismas remdamasis VPĮ 24 straipsnio 2 dalimi, VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Tarnybos direktoriaus 2006 m. vasario 2 d. d. įsakymu Nr. 1S-10 patvirtintomis Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos 25 punktu, nurodė, kad šiai ginčo daliai išspęsti, teismo nuomone, yra reikšmingi tokie aspektai: 1) Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendime SIAC Construction pažymėta, kad draudimas perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo procedūrose remtis duomenimis, kurie pirkimo dokumentų sąlygų rengimo metu nėra visiškai tiksliai žinomi, nėra absoliutus. Perkančiosios organizacijos veiksmai pripažintini teisėtais, jei ji, vertindama pasiūlymus, remiasi duomenimis, kurie nebuvo visiškai tiksliai žinomi perkančiajai organizacijai rengiant konkurso sąlygas, o tiekėjams teikiant pasiūlymus, bet paaiškėjo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl to perkančiosios organizacijos, nusprendusios tiekėją rinkti ne pagal jo pasiūlyme pateiktą kainą (pranc. k. prix; angl. k. price), o pagal viešojo pirkimo vertę, t. y. išlaidas (pranc. k. co?t; angl. k. cost), veiksmuose negalima bus konstatuoti viešojo pirkimo normų draudžiamos neribotos diskrecijos teisės, jei ji apie tokį vertinimo būdą paskelbs iš anksto, o patį vertinimą atliks tinkamai ir objektyviai; 2) aptariamu atveju pirkimo dokumentuose kaip tik ir buvo nurodyta viešojo pirkimo vertė (48 milijonai per 3 metus); 3) pirkimo sutarties projektas šiuo atveju teikiamas nebuvo, gi VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija) kainą arba kainodaros taisykles reikalauja nustatyti pirkimo sutartyje. Pirkimo sutarties sąlygos šiuo atveju buvo nustatytos Skelbiamų derybų sąlygų XVII skyriuje; 4) teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju buvo būtina atsižvelgti į kainodaros šilumos ūkyje specifiką, nes bazines šilumos energijos kainas tvirtina Komisija, įtraukdama į jas šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais tvirtinamus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus ir tai, viena vertus, reiškia, kad nepriklausomai nuo faktinių šilumos tiekėjo sąnaudų priežiūrai, vartotojai už priežiūrą mokės ne daugiau, negu nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais, ir įmonės, kurios verčiasi šilumos punktų priežiūros veikla, neturi galimybės rinkti iš vartotojų mokesčių už priežiūrą, nes šios sąnaudos tapo įtrauktos į šilumos energijos kainas (apmokamos vartotojų nebe prižiūrėtojams, o šilumos tiekėjui (pareiškėjui)), antra vertus, tokia kainos nustatymo pagal teisės aktus tvarka neleidžia derybų šalims (t. y. pirkėjui (pareiškėjui) bei tiekėjui) iš viso daryti kokią nors įtaką paslaugos kainai bei jos kainodarai; 5) įvertinęs, kad šiame konkrečiame pirkime dalyvaujantys pirkėjai turėjo turėti patirtį šilumos punktų priežiūros veikloje, teismas padarė išvadą, kad jiems turi būti žinoma bazinių šilumos energijos kainų bei daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifų kainodara.

29Teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad tik vienas Pirkimo sąlygų punktas (4.1.11) neatitinka VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų, todėl padarė išvadą, kad atsakovo sprendimas įpareigoti perkančiąją organizaciją (t. y. pareiškėją) nutraukti pirkimo procedūras yra per griežtas. Pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalies 6 punktą Tarnyba, įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, galėjo įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras bei pakeisti teisės aktą (VPĮ 24 str. 7 d.) neatitinkantį Pirkimo sąlygų 4.1.11 punktą.

30III.

31Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu (III t., b. l. 78–85) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Išvadą.

32Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą (II. t. b. l. 151–156), atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.:

331. Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl viešojo intereso, bei pareiškėjo teisės sudaryti pirkimo pardavimo sutartis su tiekėjais, turinčiais ekonominį ir finansinį pajėgumą. Nurodo, kad susidarė situacija, kai smulkių ir vidutinių tiekėjų teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, kadangi jie, nors ir atitikę minimalius kvalifikacijos reikalavimus, yra eliminuojami iš tolesnių pirkimo procedūrų, kai yra pateikę paraiškas tik vienai pirkimo daliai. Pažymi, kad pareiškėjas, išskaidydamas pirkimą į dalis, preziumavo, kad laikys tinkamu vykdyti viešojo pirkimo pardavimo sutarties dalį dėl vienos pirkimo objekto dalies, smulkų ir vidutinį tiekėją, atitikusį minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tačiau iš Pirkimo sąlygų (kvalifikacinės atrankos kriterijų) bei iš reikalavimų visumos akivaizdu, kad Pirkimo objekto išskaidymas į dalis yra deklaratyvus, o nugalėtoju bus paskelbtas tas tiekėjas, kuris pateiks paraišką daugiau pirkimo objekto dalių t. y. stambus tiekėjas. Remdamasi Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijos 5.1 punktu, apeliantas teigia, kad vertinamu atveju tiekėjų konkurencija nebuvo užtikrinta, dirbtinai apribota galimybė dalyvauti pirkime smulkiems ir vidutiniams tiekėjams.

342. Nesutinka su teismo sprendimu, jog Pirkimo sąlygų 4.1.8 punktas neprieštarauja Pirkimo sąlygų 4.3. punktui, nes tiekėjai, dalyvaujantys Pirkime, turėjo teisę ir galimybę veikti jungtinės veiklos pagrindu, kadangi daugumą kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų Pirkimo dokumentuose, tiekėjai turi atitikti visi kartu t. y. pajėgumai yra sumuojami. Nurodo, kad toks vertinimas yra abejotinas, kadangi net nustačius apribojimą jungtinės veiklos dalyviam apjungti savo turimus resursus dėl vieno kvalifikacinio reikalavimo, yra užkertamas kelias ūkio subjektų grupei pateikti išsamią ir tinkamą paraišką (pasiūlymą), o neatitikimas bent vienam kvalifikaciniam reikalavimui yra pagrindas atmesti paraišką (pasiūlymą) (VPĮ 32 str. 6 d.). Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-583/2008 ir nurodo, kad kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančioji organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.

353. Pažymi, kad neaiškus yra ne Pirkimo sąlygų 4.1.12 punktas, o Pirkimo sąlygų visuma t. y. 4.1.12 punktas kartu su 4.3 punktu, juos taikant kartu. Teigia, kad teismas šio pažeidimo neidentifikavo ir kelia klausimą – kaip ūkio subjektų grupės dalyviai, teikiantys vieną bendrą paraišką vienai Pirkimo objekto daliai, galėtų susumuoti (apjungti) savo turimus resursus ir pateikti 1 (vieną) šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros sutartį, kurios vertė – ne mažesnė kaip 4 mln. Lt. Toks klausimas nekyla analizuojant galimybes ūkio subjektų grupės dalyviams teikiantiems paraišką dviem ir daugiau pirkimo dalių. Pažymi, kad, remiantis Pirkimo sąlygomis, tinkamai įvykdytą sutartį, kurios vertė 4 mln. Lt reikalaujama pateikti tik tada, kai teikiamas pasiūlymas tik vienai Pirkimo objekto daliai. Atsakovas mano, kad teismo sprendimu nepagrįstai išaiškinta, jog tokiu būdu pareiškėjas siekė apsaugoti viešąjį interesą.

364. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs abiejų bylos šalių argumentų, o rėmėsi ir citavo tik pareiškėjo nuomonę, kadangi nepaneigtas pareiškėjo argumentas, kad Išvadoje atsakovas, aiškiai neargumentuodamas, konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 4.1.12 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas pažeidžia būtent Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, o neįvertino, kad, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į skundą, pareiškėjas rėmėsi netinkamos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymu.

375. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo Pirkimo sąlygų VI dalies „Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas ir vertinimas“ 6.1, 6.5, 6.6 punktų ir ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Atkreipia dėmesį, kad šiuose Pirkimo sąlygų punktuose įtvirtintos nuostatos sudaro sąlygas kvalifikacinę atranką laimėti stambiesiems tiekėjams ir neužtikrinama smulkių ir vidutinių tiekėjų konkurencija. Pabrėžia, kad neginčija pareiškėjo argumento, kad būtina įsitikinti tiekėjų pajėgumu vykdyti didelė apimties pirkimo sutartis ir kad tiekėjų kvalifikacinės atrankos pagrindinis principas ir yra tas, kad atrenkami tik didžiausią patirtį turintys tiekėjai, tačiau svarbu atsižvelgti į teisę tiekėjams būti įvertintiems lygiavertiškai. Todėl atsižvelgus į tai, kad Pirkimo objektas buvo skaidomas į 4 dalis, pareiškėjas turėjo siekti, kad būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija.

386. Mano, kad pripažinęs faktinį Pirkimo dokumentų trūkumą, prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, bet nekonstatavęs VPĮ pažeidimo, teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja konstituciniam teisingumo principui, teisinės valstybės siekiui, bendrajam konstituciniam principui.

39Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 89–96) nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

401. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad Pirkimo sąlygų 4.1.8 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas riboja tiekėjų konkurenciją ir diskriminuojamas tiekėjas, teikiantis pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai. Paaiškina, kad apeliantas šią išvadą padarė mechaniškai padalijusi 8 mln. apyvartą iš 2 ir neatsižvelgė į 4.1.8 punkto vidinę ekonominę logiką, VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, Rekomendacijų 18.2 ir 18.3 punktus, kad pirkimo sąlygose turi būti nustatytas ne mechaniškai išvestas apyvartos dydis, bet atsižvelgta į kitus reikšmingus faktorius.

412. Akcentuoja, kad atsakovas neginčija nustatytų reikalavimų tiekėjų apyvartos dydžiui, todėl pareiškėjas formaliai vadovaudamasis Rekomendacijomis ir apelianto teiginiais, galėjo nustatyti žymiai griežtesnius reikalavimus tiekėjų apyvartos dydžiui, būtent tai neva tenkintų tiekėjų lūkesčius.

423. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl, jo nuomone, yra būtina suteikti pirmenybę ne viešajam interesui, o išimtinai tokiam viešajam interesui, kai kvalifikacijos, pajėgumo ir patikimumo aspektų sąskaita sudaroma abstrakti galimybė smulkiam ar vidutiniam tiekėjui dalyvauti ypač didelio masto Pirkime.

434. Nurodo, kad apeliantas neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo sąlygos yra vientisas dokumentas ir jo nuostatos turi būti aiškinamos ir suprantamos sistemiškai. Galimybė pirkime dalyvauti jungtinei ūkio subjektų grupei, visiškai nereiškia, kad kiekvieno iš šios grupės dalyvių apyvarta būtinai turi būti lygi kito dalyvio apyvartai. Taip pat nurodo, kad pareiškėjui tenka pareiga užtikrinti nepertraukiamą šilumos energijos tiekimą, šios pareigos vykdymas kiekviename Vilniaus miesto daugiabučiame name negali priklausyti nuo atskirų, į grupę susijungusių partnerių pajėgumų. Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas leido tiekėjams sumuoti turimus pajėgumus, o atsakingas partneris nustatytas, išimtinai siekiant apsaugoti viešąjį interesą, tačiau ši sąlyga leido jungtis ir smulkiems tiekėjams.

445. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad tiekėjų pajėgumai teikiant pasiūlymą vienai pirkimo daliai nesumuojami, tuo tarpu kai teikiant pasiūlymą kelioms pirkimo dalims – sumuojami ir teigia, kad jis yra nemotyvuotas ir prieštarauja kitoms Pirkimo sąlygoms. Pareiškėjo nuomone, apeliantas mechaniškai lygindamas kriterijus, taikomus tiekėjams (tiekėjų grupėms) visiškai neatsižvelgė į Pirkimo objekto specifiką. Nurodo, kad pirkimo tikslas yra susijęs su šilumos tiekėjo pareigomis bei nauda visuomenei. Pabrėžia, kad apeliaciniame skunde atsakovas nekonstatavo, kad nustatyta 4 mln. Lt. sutarties vertė yra netinkama, kad ji galimai diskriminuoja tiekėjus. Pažymi, kad jei pareiškėjas nustatytų, jog teikiant pasiūlymą dviem ir daugiau Pirkimo objekto dalių, sutarčių vertės didėtų proporcingai, toks reikalavimas atitiktų VPĮ, tačiau toks aiškinimas ir tokie reikalavimai būtų žymiai labiau ribojantys konkurenciją. Pareiškėjas siekdamas skatinti konkurenciją, nustatė kad tiekėjas teikdamas pasiūlymą daugiau Pirkimo dalių turėtų didesnį skaičių sutarčių. Pareiškėjo nuomone, taip buvo sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti tik didesniam tiekėjų skaičiui.

456. Nurodo, kad Pirkimo sąlygų 6.1, 6.5, 6.6 punktų nustatytas kvalifikacinės atrankos principas yra dėsningas, jis nustatytas atsižvelgiant į viešąjį interesą, nustatyta kad bus kviečiami mažiausiai 3 tiekėjai, atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 76 straipsnio pažeidimo nekonstatuota, apeliantės teiginys, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad apeliantas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas vadovaudamasis VPĮ 76 straipsnio 2 dalimi gali kviesti visus, Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius tiekėjus.

467. Nurodo, kad turėjo teisę rinktis, ar nustatyti fiksuotą kainą, ar nustatyti kainodaros taisykles. Mano, kad būtina atsižvelgti į tai, jog Kainodaros metodikos 25 punkte aptarti tokie kainų pakeitimai, kurie daugiausia yra susiję su mokesčiais. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad Kainodaros metodika nėra imperatyvi teisės norma, kai kainų nustatymo, perskaičiavimo principai / tvarka nustatyti kitais teisės aktais / sutartimi. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant kainodaros klausimą būtina atsižvelgti į kainodaros šilumos ūkyje specifiką. Pirkimo dokumentuose buvo pateikta tiekėjams reikalinga informacija t. y. sutarties kaina.

47Teisėjų kolegija konstatuoja:

48IV.

49Apeliacinis skundas tenkintinas.

50Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvados Nr. 4S-1272 „Dėl pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“, kuriuo įpareigojo pareiškėją UAB „Vilniaus energija“ nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (II t., b. l. 159–162).

51Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. sausio 5 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 1 paskelbė apie vykdomą skelbiamų derybų būdu „Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūra“ paslaugų pirkimą, pirkimo Nr. ( - ). Pareiškėjas nurodė, kad Pirkimo objekto keturių dalių vertė 3 metams sudaro 48 milijonus litų.

52Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 4S-1272 konstatuota, kad Pirkimo (Derybų) sąlygų 4.1 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų“ 4.1.8 punkte išdėstyti kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi Pirkimo objektui ir dirbtinai riboja konkurenciją; tiekėjams, teikiantiems pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai, nustatyti daug aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, negu tiekėjams, teikiantiems pasiūlymą daugiau Pirkimo objekto dalių; prieštarauja Pirkimo sąlygų 4.3 punkto nuostatoms, nes bendrai veiklai susivienijusių ūkio subjektų grupės atsakingajam partneriui iškelti žymiai aukštesni reikalavimai, palyginti su kitais partneriais. Perkančioji organizacija, nustatydama tokius reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, be dviprasmybių, Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui.

53Pirmosios instancijos teismas tokias atsakovo išvadas pripažino nepagrįstomis, apeliantas nesutinka su teismo sprendimo argumentais.

54Pirkimo sąlygų IV dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 4.1.8 punkte pareiškėjas nustatė tokį kvalifikacijos reikalavimą: „Vidutinė metinė tiekėjo šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą ne mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti ne mažesnė 6 mln. Lt (teikiant pasiūlymą vienai pirkimo daliai), teikiant pasiūlymą 2 pirkimo dalims – ne mažesnė 8 mln. Lt, teikiant pasiūlymą 3 pirkimo dalims – ne mažesnė 9 mln. Lt ir teikiant pasiūlymą visoms pirkimo dalims – ne mažesnė 10 mln. Lt; bendrai veiklai susivienijusių ūkio subjektų grupės atsakingo partnerio – ne mažesnė kaip 5 mln. Lt ir kiekvieno kito partnerio – ne mažesnė kaip 1,0 mln. Lt (teikiant pasiūlymą vienai pirkimo daliai), teikiant pasiūlymą 2 pirkimo dalims – 6,5 mln. Lt ir kiekvieno kito partnerio – ne mažesnė kaip 1,5 mln. Lt, teikiant pasiūlymą 3 pirkimo dalims – 7,5 mln. Lt ir kiekvieno kito partnerio – ne mažesnė kaip 1,5 mln. Lt ir teikiant pasiūlymą visoms pirkimo dalims – 8,5 mln. Lt ir kiekvieno kito partnerio – ne mažesnė kaip 1,5 mln. Lt.)“ (II t., b. l. 50–65).

55Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad buvo nustatyti tiekėjus diskriminuojantys kvalifikacijos reikalavimai, sudarytos palankesnės sąlygos tiekėjams, galintiems pateikti paraiškas didesniam skaičiui Pirkimo objekto dalių. Kvalifikacinės procedūros metu iš Pirkimo būtų eliminuoti tiekėjai, galintys pateikti pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai. Dėl to pirkimo objekto išskaidymas į dalis yra deklaratyvus. Dirbtinis smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų dalyvavimo Pirkime ribojimas sudarytų prielaidas konkurencijos ribojimui specifinėje rinkoje. Tai darytų neigiamą poveikį paslaugų kokybei bei kainoms ir prieštarautų viešajam interesui. Viešasis interesas apima ne tik pirkimo objektą ir jo teikiamą naudą, bet ir paslaugos (objekto) pirkimą konkurencingomis sąlygomis, užtikrinant konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tiekėjui, teikiančiam paraišką vienai pirkimo objekto daliai, nustatomas neproporcingai didelis apyvartos reikalavimas – 6 mln. litų, jei lyginti su reikalavimais tiekėjui, kuris teikia pasiūlymą visoms keturioms pirkimo dalims – 10 mln. litų. Pareiškėjo argumentas, kad nustatyti apyvartos reikalavimai formaliai atitinka atsakovo Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1S-25 redakcija) 18.2 ir 18.3 punktuose nustatytus kriterijus (matematinius dydžius) nėra pakankamas, kad pagrįstų itin aukštų kvalifikacinių reikalavimų taikymą, kurie sukurtų prielaidas eliminuoti tiekėjus, siekiančius pateikti pasiūlymą vienai Pirkimo objekto daliai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Tarnybos išvadoje nurodytų argumentų dėl Pirkimo objekto specifikos (įrenginių ir sistemų priežiūra) – vykdant sutartį nebūtų kuriamas naujas produktas, reikalaujantis tiekėjo investicijų bei apyvartinių lėšų išteklių, todėl reikalavimai dėl apyvartos dydžio neproporcingi pirkimo objektui ir riboja konkurenciją. Tarnyba pagrįstai Išvadoje konstatavo Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo bei Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, pažeidimus.

56Derybų sąlygų 4.3 punkto nuostatos numato, kad pateikus bendrą pasiūlymą ūkio subjektų grupei, minėtame 4.1.8 punkte išdėstytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu, tačiau atsakingajam partneriui iškelti žymiai aukštesni reikalavimai. Tarnyba nurodė, kad tokios sąlygos prieštarauja jungtinės veiklos sutarties sampratai, apibrėžtai Civilinio kodekso 6.969 straipsnyje, bei teigė, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai turėtų būti sumuojami. Rekomendacijų 20 punktas nustato, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas atskirai. Šiuo aspektu minėtos Derybų sąlygos yra netikslios ir nevienareikšmės, todėl išvadoje buvo pagrįstai įvertintos kaip neatitinkančios Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, be dviprasmybių. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą dalyje dėl aptartų sąlygų atitikimo Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies reikalavimams, argumentus grindė prielaida, kad galimi prieštaravimai konkurso sąlygose turėtų būti aiškinama tiekėjų naudai, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas išankstiniam sąlygų aiškumui, vienareikšmiškumui, nes tik tokiu atveju gali būti užtikrintas visų kvalifikaciją turinčių tiekėjų sąžiningas varžymasis.

57Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 4S-1272 konstatuota, kad pirkimo sąlygų lentelės 4.1.12 punkte išdėstyti reikalavimai, juos taikant kartu su 4.3 punktu, taip pat yra prieštaringi, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, be dviprasmybių, Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

58Pirkimo sąlygų IV dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 4.1.12 punkte pareiškėjas nustatė tokį kvalifikacijos reikalavimą: „tiekėjo per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) tinkamai įvykdyta ar vykdoma šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros bent 1 sutartis, pagal kurią tinkamai suteiktų paslaugų vertė per 3 pastaruosius metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) ne mažesnė kaip 4 mln. Lt be PVM (teikiant pasiūlymą vienai pirkimo daliai), teikiant pasiūlymą 2 pirkimo dalims – iki 2 sutarčių, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 6 mln. Lt be PVM, teikiant pasiūlymą 3 pirkimo dalims – iki 3 sutarčių, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 8 mln. Lt be PVM ir teikiant pasiūlymą visoms pirkimo dalims – iki 4 sutarčių, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 10 mln. Lt be PVM.“ (II t., b. l. 50–65). Derybų sąlygų 4.3 punkto nuostatos numato, kad pateikus bendrą pasiūlymą ūkio subjektų grupei, minėtame 4.1.12 punkte išdėstytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu.

59Vertindama šias sąlygas, Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad tik iš tiekėjų, teiksiančių paraiškas vienai Pirkimo objekto daliai, yra reikalaujama turėti įvykdytą sutartį ne mažesnę kaip už 4 mln. Lt, ir tiekėjams, teiksiantiems paraiškas vienai Pirkimo objekto daliai, nebelieka prasmės teikti paraišką jungtinės sutarties pagrindu, nes įvykdytos sutartys nesumuojamos. Teikiant pasiūlymą dviem, trims ar keturioms Pirkimo objekto dalims, įvykdytų sutarčių vertės mažėja ir jų vertes galima sumuoti. Tai prieštarauja Pirkimo sąlygų 4.3 punkto nuostatoms, kad Pirkimo sąlygų 4.1.12 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu, paneigia tiekėjų lygybės ir nediskriminavimo principą.

60Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias sąlygas, neatsižvelgė į jų prieštaringumą bei nelogiškumą, kai tiekėjui, siekiančiam pateikti pasiūlymą vienai pirkimo daliai, iškeliama sąlyga pateikti tinkamai įvykdytą sutartį 4 mln. sumai, tuo tarpu tiekėjas, teikiantis didesnės apimties pasiūlymą – dviem, trims ar visoms pasiūlymo dalims iš karto, gali sumuoti įvykdytas mažesnės apimties sutartis, taigi mažesnį pasiūlymą teikiančiam tiekėjui keliami iš esmės aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai. Be to, Derybų sąlygų 4.3 punkto nuostatos, numatančios, kad pateikus bendrą pasiūlymą ūkio subjektų grupei, minėtame 4.1.12 punkte išdėstytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu, nenumato šių ūkio subjektų galimybės apjungti turimus resursus ir pateikti duomenis apie vieną tinkamai įvykdytą 4 mln. vertės sutartį.

61Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Derybų sąlygų 4.1.12 punkte nurodyti reikalavimai pagrįsti iš esmės tomis pačiomis ydingomis taisyklėmis, kurios buvo taikomos nustatant Derybų sąlygų 4.1.8 punkte numatytus kvalifikacinius reikalavimus, todėl teisėjų kolegija iš naujo jų neatitikimo įstatymų reikalavimams neaptarinėja, konstatuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai pripažino, jog aptariama sąlyga nustatyta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, be dviprasmybių, Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime pakartojamas pareiškėjo argumentas, kad nė vienas iš tiekėjų nedeklaravo nė vienos įvykdytos sutarties, tačiau tiekėjų kvalifikacija būtų tikslinama derybų metu, negali būti taikomas vertinant Derybų sąlygas, kurioms keliami išankstinio aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimai bei iš to išplaukiantis ribojimas keisti sąlygas prasidėjus konkursui.

62Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 4S-1272 konstatuota, kad Pirkimo (Derybų) sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad tiekėjų kvalifikacija vertinama dviem etapais; Pirkimo sąlygų 6.5 punkte nustatyta, kad, patikrinusi tiekėjo kvalifikaciją, perkančioji organizacija vykdo kvalifikacinę atranką, tarpusavyje palygindama paraiškas pateikusių tiekėjų kvalifikaciją, ir išrenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus, kuriuos kviečia pateikti pasiūlymus; Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai (1 kriterijus – vidutinė metinė šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų apyvarta per pastaruosius 3 metus, mln. Lt; 2 kriterijus – įvykdytų ar vykdomų šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų sutarčių plotų suma (kv. m) per pastaruosius 3 metus). Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra suskirstytas į keturias dalis ir tiekėjai gali pasirinkti, ar paraišką pateikti vienai, kelioms, ar visoms Pirkimo objekto dalims, kvalifikacinės atrankos kriterijai kiekvienoje Pirkimo objekto dalyje užtikrina palankesnės sąlygas kvalifikacinę atranką laimėti tam tiekėjui, kuris teikia paraišką didesniam Pirkimo objekto dalių skaičiui, negu tam, kuris teikia paraišką vienai Pirkimo objekto daliai, nes tiekėjo kvalifikacijos duomenys kiekvienoje Pirkimo objekto dalyje bus lyginami tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, kelioms Pirkimo objekto dalims tiekėjas teikia paraišką. Tarnyba pagrįstai nustatė, kad tokiu būdu kvalifikacinės atrankos procedūroje kiekvienoje Pirkimo objekto dalyje pateikti pasiūlymus bus pakviesti tiekėjai, kurie teikia paraiškas didesniam Pirkimo objekto dalių skaičiui. Tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes sudaro sąlygas būtent stambiems tiekėjams laimėti kvalifikacinę atranką.

63Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos Išvados aptariamos dalies nepagrįstumo, besąlyginį prioritetą teikė pareiškėjo argumentams dėl tiekėjų ekonominio ir finansinio pajėgumo, jų realios patirties ir įgūdžių tokios didelės apimties sutarčių vykdyme buvimui / nebuvimui, kvalifikacinės atrankos principui atrinkti tik didžiausią patirtį turinčius tiekėjus; vertino, kad sąlygų 6.1, 6.5–6.6 punktuose nustatytas kvalifikacinės atrankos principas yra dėsningas, nustatytas atsižvelgiant į viešąjį interesą. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, viešasis interesas reikalauja pusiausvyros užtikrinimo siekiant vartotojui suteikti kokybišką paslaugą už pagrįstą kainą, ir prielaidų sukūrimas laimėti konkursą tik patiems stambiausiems tiekėjams šioje specifinėje verslo srityje gali lemti nepagrįstą konkurencijos ribojimą ir prieštarauti paslaugos vartotojų interesams, kurie taip pat yra viešojo intereso reikšminga dalimi. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kuriais objektyviai būtų pagrindžiami Derybų sąlygose nustatyti itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, teikiantiem paraiškas tik vienai objekto daliai, kai visos keturios objekto dalys iš esmės yra tolygios apimties. Tokių aukštų standartų nustatymu santykyje su tiekėjais, kurie teikia paraiškas daugiau objekto dalių, paneigiama atrankos esmė.

64Taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 4S-1272 buvo konstatuota, kad Pirkimo sąlygų 2.3 punkto nuostata, jog paslaugų atlikimo terminas 36 mėn. nuo sutarties sudarymo, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuris nustato, kad pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, neužtikrina 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatų, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintų metodikų, laikymosi, ir pažeidžia Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 25 punkto reikalavimus, kad kainodaros taisyklėse turi būti numatytas kainos ar įkainių perskaičiavimas teisės aktais pakeitus taikomą pridėtinės vertės mokestį sutartyje nurodytoms prekėms, paslaugoms ar darbams. Kainodaros taisyklėse taip pat turi būti nurodoma, ar pasikeitus mokesčiams sutarties kaina ar įkainiai bus perskaičiuojami. Jeigu sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesne kaip 1 metai, kaina ar įkainiai turi būti perskaičiuojami.

65Pareiškėjas šią išvados dalį ginčijo argumentais, kad tiek šilumos energijos, tiek priežiūros tarifus tvirtina / derina įstatymo įgaliotos valstybės / savivaldos institucijos Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teigė, kad nurodytas trūkumas formalus, nuo perkančiosios organizacijos valios ši procedūra niekaip nepriklauso. Pirkimo dokumentuose buvo pateikta privaloma informacija, t. y. sutarties kaina. Be to, rengdama sutarties projektą, būtų nustatęs imperatyviai privalomą kainos perskaičiavimą.

66Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo argumentais, vertino, kad sąlyga dėl kainų nėra žinoma ir galėtų būti tikslinama sutarčių pasirašymo metu, kainodaros principai buvo nurodyti Skelbiamų derybų sąlygų XVII skyriuje, pripažino, kad pakako nurodyti viso pirkimo vertę trims metams, vertino, kad patirtį turintiems tiekėjams turi būti žinomos bazinių šilumos energijos kainų bei daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų kainodara.

67Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atkreipia dėmesį, kad savo pobūdžiu imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų nepaisymas negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu. Nagrinėjamo ginčo atveju aiškios kainodaros, kainų / įkainių perskaičiavimo nustatymas yra esminė viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, kuri turi būti žinoma iš anksto paraiškas ketinantiems teikti tiekėjams, yra reikšminga prielaida vykdomo pirkimo skaidrumui užtikrinti.

68Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta gausi teismų praktika sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus yra reikšminga principinių nuostatų – lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo, minimalios kvalifikacijos, kuri dirbtinai neribotų konkurencijos, priemonių ir tikslų proporcingumo, sąlygų aiškumo iš anksto, draudimo remtis nepaskelbtomis sąlygomis – aiškinimo aspektu, tačiau visų bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Pirmosios instancijos teismas, atskleidęs principų turinį, byloje iš esmės neatliko individualių sąlygų vertinimo, apsiribojo abstrakčiomis nuorodomis į cituojamą teismų praktiką, todėl buvo neatskleista bylos esmė ir priimtas teismo sprendimas, nepagrįstas konkrečių faktinių aplinkybių byloje įvertinimu bei netinkamai išaiškinus ir pritaikius Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylai išspręsti nėra reikalinga rinkti naujus įrodymus, bei atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi aplinkybes byloje, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas nepagrįstai. Aukščiau išdėstyti motyvai pagrindžia Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvados Nr. 4S-1272 teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 1 d., 57 str., 143 str.).

69Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo faktinių nei teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą, priimtas teismo sprendimas ta apimtimi, kuria Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 4S-1272 pripažino neteisėta, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Pirkimo sąlygų 4.1.11 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų, pareiškėjo skundo šioje dalyje netenkino, tačiau padarė išvadą, kad sprendimas įpareigoti perkančiąją organizaciją (t. y. pareiškėją) nutraukti pirkimo procedūras dėl šio pažeidimo būtų per griežtas, todėl ginčijamą administracinį aktą panaikino visa apimtimi. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl Pirkimo sąlygų 4.1.11 punkto atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 daliai, tačiau atsižvelgdama į galutinę išvadą panaikinti visą skundžiamą aktą, tenkindama apeliacinį skundą naikina visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmeta.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

71atsakovo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti.

73Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovėms T. L., R. M.,... 4. atsakovo (apelianto) atstovei Raimondai Ruzgytei,... 5. trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau –... 10. Paaiškino, kad Tarnyba 2011 m. balandžio 11 d. atliko UAB „Vilniaus... 11. Teigė, kad toks pirkimas vykdomas pirmą kartą. Pareiškėjas neturi... 12. Dėl VPĮ 24 straipsnio 7 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1... 13. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjo 2011 m. kovo 30... 14. Pareiškėjas nurodė, kad yra energetikos įmonė, tiekianti šilumos... 15. Pareiškėjas aiškino, kad svarbu atsižvelgti į kainodaros šilumos ūkyje... 16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti... 17. Paaiškino, kad atsižvelgdamas į tai, kad Išvados rengimo metu turėjo... 18. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šilėja“ ir UAB „Adminsta“... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Komunalinių paslaugų centras“... 20. Paaiškino, kad 2011 m. sausio 14 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį,... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „City Service“ atsiliepimu prašė... 22. II.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu... 24. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų, inter alia tarptautinių,... 25. Teismas nustatė, kad šiuo atveju buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, pirkimo... 26. Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 4.1.8, 4.1.12 punktai nėra nei... 27. Teismas pabrėžė, jog Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto... 28. Teismas remdamasis VPĮ 24 straipsnio 2 dalimi, VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3... 29. Teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad tik vienas Pirkimo sąlygų punktas... 30. III.... 31. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu (III t., b. l.... 32. Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą (II. t. b. l. 151–156),... 33. 1. Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl viešojo intereso, bei pareiškėjo... 34. 2. Nesutinka su teismo sprendimu, jog Pirkimo sąlygų 4.1.8 punktas... 35. 3. Pažymi, kad neaiškus yra ne Pirkimo sąlygų 4.1.12 punktas, o Pirkimo... 36. 4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs... 37. 5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo Pirkimo... 38. 6. Mano, kad pripažinęs faktinį Pirkimo dokumentų trūkumą,... 39. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 89–96)... 40. 1. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad Pirkimo sąlygų 4.1.8 punkte... 41. 2. Akcentuoja, kad atsakovas neginčija nustatytų reikalavimų tiekėjų... 42. 3. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl, jo... 43. 4. Nurodo, kad apeliantas neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo sąlygos yra... 44. 5. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad tiekėjų pajėgumai teikiant... 45. 6. Nurodo, kad Pirkimo sąlygų 6.1, 6.5, 6.6 punktų nustatytas... 46. 7. Nurodo, kad turėjo teisę rinktis, ar nustatyti fiksuotą kainą, ar... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 48. IV.... 49. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 50. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Viešųjų... 51. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. sausio 5 d. leidinio... 52. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 4S-1272... 53. Pirmosios instancijos teismas tokias atsakovo išvadas pripažino... 54. Pirkimo sąlygų IV dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2... 55. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad buvo... 56. Derybų sąlygų 4.3 punkto nuostatos numato, kad pateikus bendrą pasiūlymą... 57. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 4S-1272... 58. Pirkimo sąlygų IV dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2... 59. Vertindama šias sąlygas, Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad tik iš... 60. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias sąlygas, neatsižvelgė į... 61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Derybų sąlygų 4.1.12 punkte... 62. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 4S-1272... 63. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos... 64. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr.... 65. Pareiškėjas šią išvados dalį ginčijo argumentais, kad tiek šilumos... 66. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo argumentais,... 67. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu,... 68. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta gausi teismų praktika... 69. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 71. atsakovo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą... 73. Sprendimas neskundžiamas....