Byla e2A-2345-658/2017
Dėl valdymo teisės pažeidimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1136-887/2017 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl valdymo teisės pažeidimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilęs dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir įrodymų vertinimo. Ieškovas A. Š. ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui apsaugos sistemos kodus, nuotolinį kiemo vartų pultą, raktus nuo gyvenamojo namo, kitų statinių ir vartų į kiemą, esančių ( - ), įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ) ir jo priklausiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ); kiemo statiniu (šuliniu), unikalus Nr. ( - ); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ); valymo įrenginiu, unikalus Nr. ( - ); 2) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui nurodytas priemones, jei jos būtų keičiamos po šio sprendimo priėmimo. Apie priemonių pakeitimą ieškovui turi būti pranešama nedelsiant rašytinėmis ar elektroninio pobūdžio priemonėmis. Priemonės pasirašytinai perduodamos ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jų pakeitimo; 3) įpareigoti atsakovę atvykti pas notarą ir atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant pakeisti turto įkeitimo dokumentus, įkaito gavėjas bankas AB Swedbank; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai padalinti jiems po ½ dalį. Ieškovas su atsakove susitarė, jog lieka solidariai atsakingi pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. būsto kredito sutartį Nr. ( - ). Pagal šią sutartį prievolių užtikrinimui privalo būti įkeistas žemės sklypas ir šiame žemės sklype statomas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ). Santuokos nutraukimo metu gyvenamojo namo planas neatitiko faktinės situacijos, todėl buvo susitarta po santuokos nutraukimo įregistruoti naujai suformuotą kadastro bylą ir užfiksuoti remonto metu atliktus namo plano pakitimus, tačiau susitarimo jie neįvykdė. 2016 m. rugsėjo 26 d. ieškovas užsakė naujus gyvenamojo namo kadastro bylos sudarymo darbus pas matininką M. K.. Ieškovas pasiūlė atsakovei atlikti matavimus jam nedalyvaujant. Informavo matininką, jog sutinka, kad matavimai būtų atlikti dalyvaujant tik atsakovei. Iš pradžių ieškovė pranešė matininkui, kad sutinka matavimus atlikti 2016 m. spalio 2 d. Tačiau 2016 m. spalio 1 d. paskambinusi matininkui pareiškė, kad nutarė neleisti atlikti matavimų. Atsakovei nesutinkant klausimų spręsti geruoju, ieškovas negali atlikti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo metu atsakovė aktyviais veiksmais trukdo ieškovui naudotis turtu, pakeitė gyvenamojo namo durų spynas, neperduoda nuotolinio kiemo vartų ir garažo raktų kopijų, draudžia ieškovui patekti į visas patalpas. Ieškovas negali naudotis nei viena gyvenamojo namo patalpa. Atsakovė J. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagrindė tą aplinkybę, jog yra turto savininkas, tačiau visiškai neįrodinėja fakto, jog jo teisės yra pažeistos. Ieškovo išdėstytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais faktiniais duomenimis. Ieškinyje dėstomi samprotavimai apie atsakovės elgesį, kuriuo trukdoma ieškovui naudotis bendrąja daline nuosavybe, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, atsakovė yra sudariusi visas sąlygas, kad ieškovas galėtų patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, kadangi jis įsipareigojo aktyviai dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime ir matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, kuri yra ir ieškovui priklausančiame name. Atsakovė bendravo su matininku M. K. ir tarėsi dėl abiem patogaus laiko kadastriniams matavimams atlikti, bet dėl laiko susitarta nebuvo. Tačiau tai nereiškia, jog atsakovė nesutinka spręsti bendrų klausimų geruoju. Po santuokos nutraukimo, ieškovas ir atsakovė pasiliko sau gyvenamojo namo, ūkinio pastato raktus, garažo bei kiemo vartų pultelius ir kitas priemones, įgalinančias patekti į nuosavybę. Atsakovė niekada nekeitė spynų ir kitaip neribojo ieškovo galimybės patekti į jo nuosavybę. Kritiškai vertinamas ieškovo teiginys, jog namo durų spyna yra pakeista, todėl mano, kad bus pakeistos visos spynos. Ieškovas niekada nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į atsakovę, kad ji duotų minėtas priemones, o aplinkybę, kad ieškovas turi namo raktus ir kiemo vartų pultelį patvirtina 2016 m. rugsėjo 30 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovo A. Š. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovei J. Š. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. Š. valstybei 7,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais: Šalys byloje skirti ekspertizės neprašė, gyvenamojo namo durų spynos pakeitimo faktą nustatė pats ieškovas, neturėdamas specialiųjų žinių, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi jo naudai. Todėl teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertino, kaip objektyvių, neginčijamų įrodymų byloje, ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė jog atsakovė pakeitė namų durų spyną objektyviais, neginčijamais ir leistinais būdais. Faktinių aplinkybių, jog pakeistos kitų statinių durų spynos ir kitos priemonės – apsaugos sistemos kodai, nuotolinis kiemo vartų pultas, raktai nuo vartų į kiemą, ieškovas apkritai neįrodinėjo. Iš ieškovo elektroninio laiško S. Š. matyti, kad ieškovas tik spėja, jog šios priemonės gali būti pakeistos. Ieškovo atstovas negalėjo atsakyti ar būnant santuokoje ieškovas turėjo apsaugos sistemos kodus, nuotolinį kiemo vartų pultą, raktus nuo gyvenamojo namo, kitų statinių ir vartų į kiemą. Taip pat ieškovo atstovas negalėjo atsakyti, kas įvyko, kad ieškovas visų šių raktų ir priemonių neturi. Aplinkybę, jog ieškovas po santuokos nutraukimo kurį laiką gyveno ( - ), turėjo raktus nuo gyvenamojo namo ir patekdavo į savo valdas patvirtino liudytoja J. B., dėl ko teismas darė išvadą, kad ieškovas prašomus įpareigoti atsakovę perduoti jam raktus ir priemones turėjo. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovė po santuokos nutraukimo pakeitė gyvenamojo namo ir kitų statinių durų spynas, apsaugos kodus, vartų užraktus, nėra atsakovės kaltės, kad ieškovas dėl neaiškių priežasčių neturi nekilnojamojo turto pirmiau nurodytų raktų ir priemonių. Taip pat ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovę dėl raktų pasigaminimo, o atsakovė atsisakė duoti ieškovui savo raktus. Ieškovo atstovas negalėjo atsakyti, ar iki ieškinio pateikimo ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl raktų jam perdavimo savųjų pasigaminimui. Teismas konstatavo, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pažeidžiantys ieškovo nuosavybės teises. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę atvykti pas notarą ir atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant pakeisti turto įkeitimo dokumentus. Ieškovo atstovas patvirtino, kad šis reikalavimas buvo suformuluotas apsidraudimui, siekiant išvengti nesklandumų ir patvirtino, kad atsakovės atsisakymo vykti pas notarą nebuvo. Todėl teismas šį ieškinio reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą, nenustačius, kad atsakovė neteisėtais veiksmais, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises. Ieškovas nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovę įsileisti matininką. Tiek atsakovė, tiek liudytoju apklaustas M. K. patvirtino, kad jie telefonu buvo susitarę susitikimo laiką, tačiau atsakovei sutartas laikas netiko ir ji atsisakė įsileisti matininką sutartu laiku. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis su atsakove gana ilgai kalbėjosi ir jam pasirodė, kad ji bijojo būti apgauta, norėjo pasitarti su teisininkais. Daugiau jie neskambino vienas kitam. Tokioje įvykių sekoje teismas neįžvelgė atsakovės neteisėtų veiksmų – piktybiško atsisakymo įsileisti matininką kadastrinių matavimų atlikimui jos valdose. Atsakovė sutinka įsileisti matininką jiems abiem tinkančiu metu. Teismas vertino, galbūt atsakovė galėjo būti aktyvesnė, vėliau pati paskambinti M. K. dėl kito laiko suderinimo, siekiant įgyvendinti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kita vertus, ieškovas, būdamas toks pats turto savininkas kaip atsakovė, turi tokias pačias teises ir pareigas pasirūpinti matininko patekimu į jo valdas, o neperkelti šio klausimo išsprendimo naštos vien atsakovei. Kad ieškovas išvykęs, dirba ne Lietuvoje teismui įrodymai nepateikti, todėl padaryti priešingoms išvadoms nebuvo pagrindo.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas formaliai ir siaurinančiai aiškino negatorinį ieškinį reglamentuojančias normas, nepagrįstai tvirtino apelianto pareigą tokio ieškinio reikalavimą sieti tik su atliktais pažeidimais. Tokiu būdu pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą ne tik nuo jau esamų, bet ir nuo būsimų pažeidimų. Taip pat teismas, aiškinamas ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimą, neteisėtai reikalavo ieškovą įrodyti aktyvius atsakovės veiksmus dėl visų reikalaujamų priemonių. Tokiu būdu siaurinamai aiškino savininko teisių pažeidimo sąvoką. Teismas nepagrįstai aiškino, kad savininko teisių pažeidimas gali būti vykdomas tik įrodžius neteisėtumą. Taip pat neteisėtai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti, kad jo teises pažeidžianti atsakovė elgiasi neteisėtai. Atsakovės pažeidimas pasireiškia tuo, kad ji žinodama, jog apeliantas neturi reikalaujamų priemonių, gavusi prašymus pateikti jas, nesiima jokių veiksmų. Be to, ieškinyje aktyvius atsakovės veiksmus (pažeidimą) apeliantas siejo su vieninteliu objektu – gyvenamuoju namu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tebėra solidariai atsakinga kreditoriui, tačiau nesiėmusi jokių veiksmų savo pareigoms pagal sutartį vykdyti. Be to, bylos metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė yra atleista nuo pareigos sudaryti galimybes apeliantui patekti į turtą. Teismas nepragrįstai pripažino, kad ieškovo pateikiamos įrodinėjimo priemonės surinktos neobjektyviomis, ginčijamomis ir neleistinomis priemonėmis. Pagal civilinio proceso kodekso nuostatas, visi ieškovo pateikti įrodymai galėjo ir gali būti įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai kokius įrodymus apeliantas surinko neteisėtai, neleistinomis priemonėmis. Teismas neįgyvendino pareigos vertinti visumą byloje surinktų įrodymų nešališkai. Teismas vadovaudamasis tais pačiais motyvais ieškovo pateikiamus įrodymus atmetė kaip abejotinus ir nepakankamus, o atsakovės įrodymus laikė tinkamais ir pakankamais. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl abejotinų ir prieštaringų atsakovės paaiškinimų. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vienodai vertinti abiejų šalių pateikiamus įrodymus ir įvertinti abejotiną atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas pateikė teismui pakankamai įrodymų, jog atsakovė sąmoningai teismui pateikia neišsamią ir neteisingą informaciją. Teismas bylą tyrė formaliai, sprendimą grindė deklaratyviais motyvais, pateikė siurprizinių argumentų. Apeliantas negalėjo pateikti paaiškinimų, nes apie jų svarbą sprendžiant ginčą sužinojo tik po susipažinimo su teismo sprendimu. Teismas sprendime išdėstė, kad teisingam bylos nagrinėjimui iš esmės nepakako ieškovo atstovo paaiškinimų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui nekilo abejonių, kad surinkta pakankamai įrodymų klausimo išsprendimui iš esmės, t. y. pateikta pakankamai duomenų apie jo, kaip savininko, teisių pažeidimus ir atsakovės neveikimą. Nurodytų aplinkybių svarbos ar ieškovo paaiškinimų būtinumo neakcentavo nei teismas, nei atsakovė. Kadangi ieškovas tik po susipažinimo su teismo sprendimu sužinojo apie jo paaiškinimų būtinumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeista apelianto teisė pateikti teismui paaiškinimus. Pažymi, kad matavimai jau apmokėti apelianto lėšomis, o apeliantas atlygins visas atsakovės patirtas išlaidas priemonių kopijoms padaryti. Jis reikalavo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, o ne sumokėti už šių veiksmų atlikimą (nebuvo reikalavimo pateikti kopijas savo lėšomis). Taigi atitinkamai teismo argumentai, kad reikalavimai kažkaip apsunkina atsakovės būseną (turtinę), yra nepagrįsti. Atsakovė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto A. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantas nepaneigė bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių dėl per aplaidumą pamestų ar kitaip prarastų savo bendrąja daline nuosavybe su atsakove valdomo turto raktų, vartų valdymo pultelių ir kitų priemonių. Nuo atsakovės valios nepriklausantys apelianto veiksmai, dėl kurių šis negali patekti į šalių bendrai valdomų turtą, nereiškia ir neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo ir teisinės atsakomybės. Apeliantas neįrodė nei gyvenamojo namo spynų pakeitimo fakto, nei aplinkybės, jog minimas spynas pakeitė būtent atsakovė. Apeliantas nepateikė į bylą jokių duomenų, jog dėl tariamo neteisėto atsakovės elgesio būtų kreipęsis į pačią atsakovę, policiją ar kitas institucijas. Atsakovei apie apelianto reikalavimą pateikti ginčo raktus ir pultelius tapo žinoma tik gavus ieškinį. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apelianto teisė į gynybą niekaip nebuvo pažeista. Apeliantas turėjo įrodyti, kad būtent atsakovė pažeidė jo, kaip turto savininko, teises. Svarbu tai, jog įstatymas neklasifikuoja neteisėtų veiksmų į aktyvius ar pasyvius (neveikimą), todėl apelianto išvada, jog teismas neva susiaurino teisės aiškinimą yra nepagrįsta. Apeliantas nepaneigė atsakovės į bylą pateiktų duomenų dėl apelianto lankymosi savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomoje namų valdoje. Taip pat apelianto buvimo jo ir atsakovės kartu valdomame name faktą patvirtino ir apelianto kviesta liudytoja J. B.. To apeliantas nepaneigė, kas suponuoja išvadą, jog jis turėjo raktus, vartų pultelius ir galėjo patekti į sau ir atsakovei priklausančią namų valdą. Teismas sprendime nenurodė, kad ieškovo pateikiamos įrodinėjimo priemonės surinktos neobjektyviomis, ginčijamomis ir neleistinomis priemonėmis. Atvirkščiai, teismas pabrėžė, jog ieškovas objektyviais, neginčijamais ir leistinais būdais neįrodė, kad atsakovė pakeitė namų durų spyną, t. y. apeliantas nepasinaudojo visomis įmanomomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas klaidingai supranta sprendime išdėstytus argumentus. Aplinkybė, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nedaro pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu. Apelianto pateikti duomenys neįrodo nei spynos pakeitimo fakto, nei to, jog būtent atsakovė pakeitė spyną ir tokiu būdu trukdo jam valdyti turtą. Apelianto pateikti duomenys įrodo tik tai, jog pateiktas raktas nerakina durų ir yra naudojamas durų gamybos procese, tačiau neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo. Teisę teikti paaiškinimus apeliantas turėjo nuo pat ieškinio priėmimo momento ir bylos žodinio nagrinėjimo metu, kuris tęsėsi nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 21 d. Per šį laikotarpį įvyko trys teismo posėdžiai, kurių metu apeliantas turėjo galimybę pats pateikti paaiškinimus, tačiau tokia teise nesinaudojo. Apeliantas nenurodo, kokius materialiosios ar procesinės teisės pažeidimus teismas padarė. Jis pasirinko bylinėjimosi strategiją nedalyvauti bylos nagrinėjimo procese. Apeliantas paskyrė atstovą, kuris negalėjo atsakyti į eilę klausimų, susijusių su bylos esme. Atsakovė nuo pat ieškinio gavimo momento sutiko pateikti reikalaujamas priemones (raktus, vartų pultelius ir pan.). Apie apelianto reikalavimą pateikti raktus, vartų kodus ir pultelius jai tapo žinoma tik gavus ieškinį. Iki ieškinio padavimo apeliantas niekada nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į atsakovę dėl ieškinio dalyko. Atsakovė nevengė apeliantui suteikti reikalaujamas priemones, tačiau nesutinka su jos neva neteisėtų veiksmų konstatavimu. Pažymi, jog byloje apeliantas nereikalauja, kad atsakovė būtų įpareigota įleisti matininką tikslu atlikti matavimus, dėl ko šalių paaiškinimai ta apimtimi, kuri liečia matininko įleidimo į namų valdą klausimą, nėra susiję su byla ir neturėtų būti nagrinėjami. Be to, liudytojo matininko M. K. parodymais yra patvirtinama atsakovės pozicija ir aplinkybė, jog atsakovė ne atsisakė įleisti matininką, o tik jam nurodė, kad dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo pasitars su teisininkais. Su tokiomis sąlygomis matininkas sutiko, kadangi žinojo apie gana keblius ir konfliktiškus bylos šalių santykius.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

13Dėl naujų įrodymų prijungimo Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2015 m. gegužės 19 d. prašymą UAB „Ekskomisarų biuras“, 2016 m. vasario 2 d. apelianto el. laišką, 2016 m. liepos 26 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-8-PD)-4363 kopiją, 2016 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro bylos kopiją, 2016 m. rugsėjo 1 d. VĮ Registrų centras sprendimo Nr. (2.17.6)R7-1161 kopiją, 2017 m. kovo 8 d. išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo patvirtinimą, duomenis apie ( - ) bendruomenę ir prašo juos prijungti prie bylos. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. liepos 26 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-8-PD)-4363, 2016 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro bylos kopija, 2016 m. rugsėjo 1 d. VĮ Registrų centro sprendimas Nr. (2.17.6)R7-1161 buvo pateikti su ieškiniu (el. b. 1 t., b. l. 43-49, 56-58), todėl pakartotinai į bylą juos atsisakytina priimti. Antra, kolegija konstatuoja, jog 2015 m. gegužės 19 d. prašymas UAB „Ekskomisarų biuras“, 2016 m. vasario 2 d. el. laiškas, 2017 m. kovo 8 d. išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo patvirtinimas, duomenys apie ( - ) bendruomenę buvo gauti dar iki bylą 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paskiriant nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, dėl to kaip įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Svarbių priežasčių, kodėl jie nebuvo pateikti, kolegija nenustatė, todėl šie įrodymai atsisakomi priimti (CPK 314 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovas pateikė savo paaiškinimus, kuriuos taip pat prašo prijungti prie bylos. Šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ar raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme dalyvavo per savo atstovą, o jį atstovavęs asmuo negalėjo paaiškinti kai kurių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto rašytinius paaiškinimus.

14Dėl negatorinio ieškinio Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, jiems priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), buvo padalintas po ½ dalį. Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį teigdamas, kad atsakovė trukdo jam naudotis nekilnojamuoju turtu, pakeitė gyvenamojo namo durų spynas, neperduoda nuotolinio kiemo vartų ir garažo raktų kopijų, draudžia patekti į visas patalpas. Atsakovė su tuo nesutiko ir nurodė, kad spynų nekeitė ir neriboja ieškovo galimybių patekti į jo nuosavybę, abi šalys turi visus raktus, pultelius ir kitas priemones. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė pakeitė namų durų spyną, taip pat nėra atsakovės kaltės, kad ieškovas dėl neaiškių priežasčių neturi nekilnojamojo turto raktų ir kitų patekimo į jį priemonių. Be to, ieškovas nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovę įsileisti matininką. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir įvertino byloje esančius įrodymus, formaliai ir siaurinančiai aiškino negatorinį ieškinį reglamentuojančias normas. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog ji pažeidė jo, kaip turto savininko, teises. Apeliantas nurodo, jog atsakovė nesudaro jam galimybių patekti į jo nekilnojamąjį turtą. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys, siekiant apginti nekilnojamojo turto savininko (bendraturčio) teises, įpareigojant atsakovę pateikti namo, vartų ir kitų pastatų apsaugos sistemos kodus, raktų ir valdymo pulto kopijas. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.). Taigi, apeliantas, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad jis yra nekilnojamojo turto savininkas ar bendraturtis ir kad atsakovė pažeidė jo, kaip savininko, teises. Byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantas yra ½ dalies nekilnojamojo turto savininkas. Ginčas kyla dėl to, ar atsakovė pakeisdama namo spyną ir nesuteikdama apeliantui priemonių, reikalingų patekti į jo nuosavybę, pažeidžia apelianto, kaip nekilnojamojo turto bendraturčio, teises naudotis bendru daiktu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovė pakeitė namų durų spyną. Apelianto fotonuotraukose užfiksuotas ir advokato padėjėjos faktinių aplinkybių konstatavimo metu turėtas raktas (el. b. 1 t., b. l. 164; 2 t., b. l. 16), neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Tai, jog raktas negalėjo atrakinti namo spynos, nereiškia, kad spyna yra pakeista, nes tai galėjo būti ne tos spynos raktas, jis galėjo būti sugadintas ir pan. Taip pat UAB „Pietų Megrame“ atsakymas (el. b. 2 t., b. l. 13-14), jog nurodomo rakto cilindras naudojamas įmonės durų gamyboje, neleidžia teigti, kad atsakovė pakeitė namo spyną. Tai tik patvirtina, kad ši įmonė durų gamyboje naudoja tokio tipo raktus, o ne tai, jog būtent šiuo raktu atrakinamos apeliantui ir atsakovei priklausančio namo durys. Kitų įrodymų, kad atsakovė pakeitė namo durų spyną apeliantas nepateikė. Apeliantas teigia, kad atsakovės pažeidimas pasireiškia tuo, kad ji, žinodama, jog apeliantas neturi reikalaujamų priemonių, gavusi prašymus pateikti jas, nesiima jokių veiksmų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas po santuokos nutraukimo 2013 m. lapkričio mėn. dar gyveno šalims priklausančiame name iki 2014 m. pavasario. Tai 2017 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja J. B.. Ji taip pat nurodė, kad kol ieškovas gyveno su atsakove tame pačiame name, jis turėjo raktus nuo gyvenamojo namo ir patekdavo į savo valdas (2017 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:08:08-1:08:33 val.). Taigi, paties apelianto pasikviesta liudytoja paaiškino, kad apeliantas pats galėjo patekti į jam priklausančią nuosavybę, t. y. raktus ir kitas priemones tuo metu turėjo. Aplinkybė, kad apeliantas raktus ir kitas priemones leidžiančias patekti į jo valdas prarado, neįrodo esant atsakovės neteisėtiems veiksmams. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas kreipėsi į atsakovę dėl reikalaujamų priemonių pasigaminimo, o atsakovė nesutiko jų duoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto buvusio atstovo advokato V. A. 2017 m. birželio 13 d. raštas negali būti laikomas objektyviu ir neginčijamu įrodymu. Apeliantas skyrybų metu buvo advokato V. A. klientas. Be to, advokatas V. A. nebuvo kviečiamas liudyti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, todėl teismui kyla abejonių, kad advokato nurodytos aplinkybės yra objektyvios. Kitokių įrodymų, kad atsakovė nesutiko apeliantui duoti pasigaminimui raktų ir kitų priemonių, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje neįrodyta, kad apelianto nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė ir toliau pažeidinėja būtent atsakovė. Apeliaciniame skunde taip pat pasisakoma dėl matininko įleidimo į bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove valdomą namų valdą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokio reikalavimo apeliantas savo ieškinyje nereiškė. Taip pat sutiktina, kad atsakovei gali netikti susitikimo su matininku laikas. Vien tai, kad atsakovė tarp dirbamų pamainų turi laisvo laiko, nereiškia, jog ji būtinai tuo metu turi susitikti su matininku. Visų pirma, laisvas laikas yra skirtas pailsėti, nes kaip matyti iš darbo grafikų atsakovė dažniausiai dirba naktimis (el. b. 1 t., b. l. 101-102). Be to, atsakovė turi laiko skirti ir vaikams. Taip pat reikia atsižvelgti ir į paties matininko užimtumą. Juolab iš byloje esančių įrodymų kolegija mato, jog ir pats matininikas, matydamas konfliktiškus šalių santykius, pakankamai racionaliai ir pagrįstai vertindamas situaciją tikisi, jog šalys visų pirma tarpusavyje išsiaiškins situaciją, o ne per jį. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovei ir matininkui nepavyko suderinti susitikimo laiko, neleidžia teigti, jog atsakovė kaip nors pažeidė apelianto teises. Iš kitos pusės žiūrint, kaip visiškai nepagrįsti vertinami apelianto argumentai, jog tiek jo, o to pasėkoje tiek kreditoriaus teisės pažeidžiamos, jog atsakovė nedalyvauja matavimuose. Pažymėtina, jog jei jau matavimuose asmeniškai privalo dalyvauti bent vienas bendraturtis, nėra aišku ir pateisinama, kodėl pats apeliantas tuose matavimuose negali dalyvauti. Jo išvykimas į užsienį negali būti laikomas pateisinančia kliūtimi nevykdyti įsipareigojimų, nes ne vien tik atsakovė, bet ir jis pats asmeniškai turi imtis visų priemonių matavimams atlikti, kad būtų užtikrintas tinkamas prievolių įvykdymas.

15Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas reikšmingas bylai aplinkybes, nuosekliai ir išsamiai ištyrė ir įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, kurių pagrindu pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad apeliantė pažeidė jo teises. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas įtvirtino apeliantui pareigą įrodyti, kad atsakovė pažeidė jo teises. Kaip minėta 15 punkte, negatorinio ieškinio atveju numatytas tam tikras specifinis įrodinėjimo naštos paskirstymas. Tačiau net nežiūrint šį tai, ieškovas vis tiek turi pareigą įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos. Apeliantas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė pažeidžia jo teises naudotis nekilnojamuoju turtu. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui perkėlė pareigą įrodyti, kad atsakovė elgiasi neteisėtai. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pažeidžiantys ieškovo nuosavybės teise, tačiau jame nėra nuorodų, jog atsakovas turi įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, jog ieškovo pateikiamos įrodinėjimo priemonės surinktos neobjektyviomis, ginčijamomis ir neleistinomis priemonėmis. Teismas vertino įrodymų visumą ir aiškiai pasisakė kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais remiasi. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus. Be to, apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad jis subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė siurprizinių argumentų, t. y., kad apeliantas negalėjo pateikti paaiškinimų, nes apie jų svarbą sprendžiant ginčą sužinojo tik susipažinęs su teismo sprendimu. Pažymėtina, kad šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis) ir šalys, nepažeisdamos įstatymų reikalavimų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Viena iš tokių teisių yra duoti teismui paaiškinimus žodžiu ar raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Apeliantas teikti paaiškinimus galėjo viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto atstovas paaiškinimus davė 2017 m. gegužės 25 d. įvykusiame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas 2017 m. birželio 21 d. Taigi, apeliantui tuo metu turėjo būti žinoma, kad jo atstovas negali teismui paaiškinti tam tikrų faktinių aplinkybių. Vis dėlto, apeliantas pasirinko dalyvauti teismo posėdžiuose ne asmeniškai, o per savo atstovą, o rašytinių paaiškinimų taip pat neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo galimybes duoti paaiškinimus ir žodžiu, ir raštu, tačiau to nepadarė, taip pat į tai, kad šia nutartimi yra priimti apelianto rašytiniai paaiškinimai, atmestini jo argumentai dėl pažeistos teisės teismui teikti paaiškinimus. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti jo ieškinio reikalavimus, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

16Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias negatorinį ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. Š. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimu (el. b. 2 t., b. l. 82, 86-87). Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (5., 8.11 punktai) ir yra pagrįstos pateiktais įrodymais (CPK 93 ir 98 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių taip pat nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18apeliacinį skundą atmesti.

19Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš ieškovo A. Š. (asmens kodas ( - )) atsakovei J. Š. (asmens kodas ( - )) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai