Byla 2K-288/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant E. Jasionienei, dalyvaujant prokurorui A. Meškai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo, pakeitus Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. nuosprendį, A. C. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiuosius V. A. ir D. L. iš BK 178 straipsnio 4 dalies ir veika prieš A. A., dėl kurios jis išteisintas, apylinkės teismui konstatavus, kad jo veika neturi BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, kvalifikuotos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. nuosprendžiu A. C. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl V. A.) 20 parų arešto, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl D. L.) 30 parų arešto. Pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė – areštas 42 paroms. A. C. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl A. A.) buvo išteisintas, nes jo padaryta veika neturi baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,

Nustatė

4A. C. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 12 d., apie 15.30 val., netoli Litexpo parodų rūmų, esančių Vilniuje, Laisvės pr. 5, prie Neries upės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašęs nepilnamečių A. A., D. L. ir V. A. paskambinti mobiliojo ryšio telefonu bei, nukentėjusiesiems atsakius, kad neturi, jis iš A. A. kelnių kišenės ištraukė V. A. priklausantį 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 45“ su 10 Lt vertės Bitė GSM „Labas“ kortele, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš V. A. rankų paėmė Ž. A. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX65“ su Bitė GSM „Labas“ kortele ir, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš D. L. kelnių kišenės ištraukė R. L. priklausantį 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2600“ su Bitė GSM „Labas“ ir Omnitel GSM „Ežys“ kortelėmis, neturinčiomis vertės, bei iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu A. C. pagrobė svetimą 530 Lt bendros vertės turtą.

5Nuteistasis A. C. kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. nuosprendį nepakeistą. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jo nusikalstamus veiksmus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne kaip atskirus baudžiamuosius nusižengimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (baudžiamoji byla Nr. 2K-27/2006) kaip tęstinė kvalifikuojama tokia nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. Todėl nuteistasis įsitikinęs, kad jo veiksmai prieš kiekvieną nukentėjusįjį turi būti kvalifikuojami atskirai, nes jais turtas pagrobtas iš skirtingų šaltinių, padaryta žala skirtingiems asmenims, jų neapjungia vieninga tyčia ar išankstinis veikos suplanavimas. Teismas nepagrįstai traktavo, kad šiais nuteistojo veiksmais pasikėsinta į vieną objektą – nuosavybę, nes tai yra rūšinis visų šiame BK skyriuje numatytų nusikaltimų objektas, o tiesioginis objektas yra konkretaus asmens nuosavybė, todėl, kėsinantis į skirtingų asmenų nuosavybę, padaroma ne viena, bet kelios veikos. Šią aplinkybę, kasatoriaus įsitikinimu, tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.

6Skundas atmestinas.

7Dėl pavienės ir tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo

8

9Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį, (straipsnio dalį, punktą). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskiras nusikalstamas veikas.

10Apylinkės teismas, kvalifikuodamas A. C. veiksmus kaip atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi tuo, jog kaltinamasis, pagrobdamas iš nukentėjusiųjų turtą, įvykdė tris skirtingas veikas, nes pasikėsino į tris skirtingus objektus (nukentėjusiuosius) pažeidė kiekvieno iš jų nuosavybės teises, nukentėjusiais buvo pripažinti skirtingi asmenys. Šios aplinkybės yra reikšmingos spendžiant pripažinimo nukentėjusiuoju bei civilinio ieškinio klausimus. Tačiau šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant pavienės ar tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio motyvuose teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kiekvienu atveju A. C. kėsinosi į konkretų objektą – į nukentėjusįjį, reikalaudamas iš jo mobilaus ryšio telefono, nes A. C. kėsinosi į vieną iš baudžiamuoju įstatymu ginamų vertybių -- nuosavybę, kuri priklausė skirtingiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog esminė aplinkybė skirianti pavienę ir tęstinę nusikalstamą veiką yra vieninga tyčia, siekiant vieningo rezultato, šio požymio buvimą patvirtina tyčios susiformavimo momentas bei kryptingumas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veiksmų, kurie truko 10 – 15 min., jais buvo siekiama vieningo rezultato – pagrobti trims nukentėjusiesiems priklausančius mobiliojo ryšio telefonus. Vertinant A. C. veikos išorinius požymius gali susidaryti įspūdis, jog jo nusikalstami veiksmai sudaro atskiras nusikalstamas veikas, nes turtas buvo užvaldomas atskirais etapais iš skirtingų nukentėjusiųjų, tačiau šie veiksmai apjungiami vieningo sumanymo, nes A. C. susistabdė tris nukentėjusiuosius ir, paeiliui juos apieškojo, po to pagrobė svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, padarė išvadą, jog sumanymas pagrobti nukentėjusiajam D. L. priklausantį telefoną susiformavo tuo momentu kai A. C. rankose jau laikė du nukentėjusiesiems A. A. ir A. A. priklausančius telefonus, kuriuos iki tol buvo paėmęs, turėdamas tikslą paskambinti. Spręsdamas pagal šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apibrėžta (konkretizuota) tyčia pagrobti nukentėjusiesiems A. A., V. A. ir D. L. priklausančius mobilaus ryšio telefonus susiformavo staiga, nes atotrūkis tarp nusikalstamo ketinimo ir jo realizavimo buvo labai trumpas. Kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų įvertino bylos aplinkybes ir išdėstė motyvus atskleisdamas A. C. tyčios turinį pagrobti nukentėjusiesiems priklausančius telefonus. Kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 1 p.,

Nutarė

12nuteistojo A. C. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai