Byla 1A-260-557/2018
Dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, gynėjams Juozapui Surbliui, Petrui Remeikai, nuteistajam G. A.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokurorės ir nuteistojo G. A. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

3G. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. M.) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. V.) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. C.) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 187 str. 1 d. (D. K. turto sugadinimas) laisvės atėmimu 9 mėnesiams, BK 159 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir kaip subendrinta bausmė paskirti 3 metai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 641 str., paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 66 str., nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir kaip galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmę pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį bei sulaikymo laiką nuo 2017-12-12 iki 2017-12-13 (dvi dienas).

4K. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. M.) laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. V.) laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.) laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. C.) laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, BK 187 str. 1 d. (D. K. turto sugadinimas) laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. , jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir kaip subendrinta bausmė paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Pritaikius BK 641str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutine bausme paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-12-12 iki 2017-12-13 (viena diena).

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6K. A. ir G. A. nuteisti už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 22.00 val., sodininkų bendrijoje „( - )“, adresu ( - ), veikdami bendrai, išlaužę durų spyną, įsibrovė į A. M. priklausantį sodo namelį ir pagrobė dvi pagalves po 5 Eur, bendros 10 Eur vertės, 10 Eur vertės kirvį, 15 Eur vertės purkštuvą bei 20 Eur vertės žirkles krūmams karpyti, tuo nukentėjusiajam A. M. padarė 55 Eur turtinę žalą.

7Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 23.00 val., sodininkų bendrijoje „( - )“, adresu ( - ), veikdami bendrai, sulaužę durų spyną, metalines grotas, įsibrovė į A. V. priklausantį sodo namelį ir pagrobė tris antklodes po 5 Eur, bendros 15 Eur vertės, 10 Eur vertės pagalvę ,,Dormeo“, 0,50 Eur vertės pagalvę, 15 Eur vertės elektros ilgintuvą, tris elektros ilgintuvus po 1 Eur, bendros 3 Eur vertės, 5 Eur vertės radiją ,,Smarton“ , 3 Eur vertės elektrinį virdulį, 3 Eur vertės spyną su trimis raktais, 2 Eur vertės vyno atidarytuvą, 0,50 Eur vertės elektros skirstytuvą bei 0,20 Eur vertės įdegio putas ,,Nivea“, tuo nukentėjusiajai A. V. padarė 57,20 Eur turtinę žalą.

8Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 00.30 val., sodininkų bendrijoje „( - )“, adresu ( - ), veikdami bendrai, metaliniu laužtuvu sulaužė D. K. sodo namelio 150 Eur vertės plastikines duris bei 50 Eur vertės plastikinį langą, taip tyčia sugadino svetimą 200 eurų vertės turtą, įsibrovė į sodo namelį ir pagrobė svetimą turtą D. K. priklausantį 44 Eur vertės kirvį ,,Fiskars“ bei rankinį 40 Eur vertės pjūklą ,,Fiskars“.

9Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 01.00 val., sodininkų bendrijoje ,,( - )“, adresu ( - ), veikdami bendrai, atplėšę namo lange esančią plokštę, įsibrovė į A. C. priklausantį namą ir pagrobė 10 Eur vertės kirvį, 8 Eur vertės skopšaudį, 2 Eur vertės elektros lemputę bei 12 Eur vertės metalinį laužtuvą, tuo nukentėjusiajam A. C. padarė 32 Eur turtinę žalą.

10Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 03.30 val., ( - ), veikdami bendrai, kirviu bandė atlenkti garažo spynos laikiklį ir taip pasikėsino įsibrauti į R. S. priklausantį garažą ir pagrobti įvairių vertingų daiktų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo savo valios, nes suveikė apsaugos signalizacija, ir palikęs kirvį prie garažo durų, pabėgo.

11Be to, G. A. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 22 val., ( - ) mstl., žinodamas, kad K. A., gim. 2000-06-12, yra nepilnametis, pasiūlė jam padaryti nusikalstamą veiką, pagrobti svetimą turtą ir lengvai užsidirbti pinigų, K. A. sutikus ir kartu su juo dalyvaujant vagystėse iš sodų namelių, taip sukurstė ir įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

12Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti: G. A. pagal BK 178 str. 2 d. (vagystės iš A. M.), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. V.), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. C.), BK 22 str. l d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į garažą), BK 187 str. l d. (D. K. turto sugadinimas) ir BK 159 str. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 5 d. l p., bausmes dėl D. K. turto vagystės ir turto sugadinimo subendrinti apėmimo būdu, po to bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes; vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., G. A. nuosprendžiu paskirtą 2 m. laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta l m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnės bausmės dalį 1 metus laisvės atėmimo, ir G. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 m., bausmę atliekant pataisos namuose; K. A. pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. M.), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. V.), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. C. namo), BK 22 str. l d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į garažą), BK 187 str. l d. (D. K. turto sugadinimas) paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. l p., bausmes dėl D. K. turto vagystės ir turto sugadinimo subendrinti apėmimo būdu, po to bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Pažymi, jog teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas yra įrodyta ir už kiekvieną veiką atskirai paskyrė bausmę. Skiriant galutinę subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., paskirtas bausmes bendrino tik dalinio sudėjimo būdu. Įsibraunant į D. K. sodo namelį pagrobtas ne tik svetimas turtas, bet ir tyčia sulaužytos durys, langas, t. y. tyčia sugadintas svetimas turtas. Idealiąja sutaptimi padarytos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. Bendrinant už šias nusikalstamas veikas skirtas bausmes, turėjo būti taikomos BK 63 str. 5 d. l p. nuostatos, kad esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai taikomas bausmių apėmimas. Pabrėžia, kad BK 63 str. 6 d. numatyta, jog jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Todėl teigia, jog idealiąja sutaptimi padarytų nusikalstamas veikas bendrindamas tik dalinio sudėjimo būdu, teismas netinkamai pritaikė įstatymą.

13Nurodo, jog teismas, bendrindamas nuosprendyje G. A. paskirtą 2 m. laisvės atėmimo bausmę su 2017-10-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta l m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, parinkdamas paskirtų bausmių subendrinimo būdą, nepagrįstai konstatavo, jog paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d. (bausmių bendrinimas, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos) bei BK 63 str. 9 d., kuri numato, kad pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Teigia, jog G. A. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Tauragės apylinkės teismo 2018-05-25 nuosprendžiu, padarė 2017-12-04, t. y. neatlikęs jam paskirtos bausmės. Šiuo atveju turėjo būti taikomas BK 64 str., numatantis bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to, vadovaudamasis BK 64 str., šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas. Jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 str., tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendis įsiteisėjo 2018-03-06. Vadovaudamasis BK 64 str., bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Nustatant neatliktos paskirtos bausmės dalį, imama ta bausmės dalis, kuri liko atlikti nuo tada, kai priimtas nuosprendis dėl naujos nusikalstamos veikos. 2018-05-25 G. A. bausmės pagal 2017-10-25 nuosprendį dar nebuvo pradėjęs atlikti, todėl neatliktos bausmės dalis yra visa 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

14Apeliaciniu skundu nuteistasis G. A. prašo nuosprendį pakeisti ir jo veikas, už kurias jis buvo nuteistas, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pažymi, kad nors teismas konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas yra įrodyta, tačiau teismas neanalizavo to, jog visos nusikalstamos veikos padarytos sodininkų bendrijoje „( - )“ nuo 2017-12-04 22 val. iki 2017-12-05 apie 1 val., kad iš karto po to apie 3.30 val. ( - ), kirviu bandė atlenkti garažo spynos laikiklį ir taip pasikėsino įsibrauti į garažą. Einant namo, pakeliui prieš tai jie buvo apsitarę, kad dar kur nors (eidami link namų) įsibraus į patalpą. Jiems pasitaikė garažas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė. Mano, jog teismui išsamiai neišnagrinėjus šių aplinkybių, buvo netinkamai taikyta BK 63 str. 10 d., nes mano, kad vietos ir būdo aplinkybės pagrįstai parodo, jog padaryti nusikaltimai yra tęstiniai. Todėl paskirtos bausmės už kiekvieną nusikaltimą turėjo būti apimtos, nes, jo manymu, buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika.

15Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. A. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo G. A. gynėjas prašė abu apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo K. A. gynėjas prašė dėl prokurorės apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

16Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

17Dėl nuteistojo G. A. apeliacinio skundo

18Iš nuteistojo G. A. skundo matyti, jog jis neneigia savo kaltės padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su jų kvalifikavimu, teigia, jog jo 2017-12-04– 2017-12-05 atliktos ir pasikėsintos atlikti nusikalstamos veikos buvo padarytos esant bendrai tyčiai, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika, kaip tai numatyta BK 63 str. 10 d. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

19Pagal BK 63 str. 10 d. nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, tai didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

20Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, jis įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau baudžiamojoje byloje nustačius bendrą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

21Iš bylos duomenų matyti, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad G. A. bendrininkų grupe padaryti nusikalstami veiksmai, per vieną naktį įsilaužiant į vienoje vietovėje esančias skirtingiems asmenims priklausančias patalpas (sodo namelius) ar pasikėsinant tai padaryti, nuo pat pradžių buvo jungiami vieningo sumanymo (bendros tyčios), nukreipti į konkretų norimą pagrobti turtą, ir dėl to turi būti laikomi tęstine nusikalstama veika.

22Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. A. nurodė, kad susitiko su K. A., galvojo, ką veikti, vaikščiojo po miestą, nuėjo prie geležinkelio pervažos, ir tada G. A. sugalvojo ir pasiūlė nueiti į kolektyvinius sodus, išplėšti kokį nors sodo namelį ir paieškoti vertingų daiktų, kuriuos būtų galima parduoti ir taip užsidirbti lengvai pinigų. Išlaužę sodo namelio duris, jame nieko nerado. Kai išėjo iš sodo namelio, jie neturėjo plano eiti į kitą sodo namelį ir jį apvogti. Eidami pamatė kitą namelį. Tik tada G. A. pasiūlė eiti ir įsilaužti į tą namelį. Po to eidami nusprendė įsibrauti į namelį ant ratų, kuriame pavogė kirvį. Einant iš sodo, kur stovėjo namelis, G. A. pamatė namą, sugalvojo prie jo nueiti, įsibrovė per langą į vidų, pavogė kirvį ir laužtuvą. Visus namelius apvogė 15–20 minučių laikotarpiu, tačiau jie neplanavo apvogti tiek sodo namelių, viską sugalvodavo vietoje. Po kurio laiko jis su K. A. sugalvojo nueiti prie garažo Geležinkelio gatvėje, norėjo išlaužti duris ir pavogti kuro, tačiau išsigandę, kad juos gali pagauti, durų laužti nebaigė (t. 2, b. l. 185–186). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis G. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad lįsti į namelius abiejų iniciatyva buvo, jis labai valgyti norėjo, todėl pasiūlė eiti plėšti sodo namelius. Pažymėjo, kad išeidami iš vieno namelio spontaniškai sugalvodavo eiti į kitus, namelius pasirinkdavo pagal tai, kur buvo lengviau prieiti. Neturėjo tokio tikslo vogti, bet taip išėjo. Jie jau buvo prisikrovę daiktų ir eidami namo sugalvojo išplėšti garažą (t. 4, b. l. 15–16).

23Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. A. nurodė, kad G. A. jam pasiūlė nueiti į sodus, išplėšti kokį nors sodo namelį ir paieškoti vertingų daiktų, kuriuos būtų galima parduoti ir taip lengvai užsidirbti pinigų. Išlaužę sodo namelio duris, jame nieko nerado. Kai išėjo iš sodo namelio, jie neturėjo plano eiti į kitą sodo namelį ir jį apvogti. Eidami pamatė kitą namelį, tik tada G. A. pasiūlė eiti ir įsilaužti į tą namelį. K. A. stebėjo aplinką. Po to sugalvojo apiplėšti namelį ant ratų, K. A. vėl stebėjo aplinką o G. A. įsilaužė į vidų ir iš ten krovė daiktus į maišus. K. A. pasakė G. A., kad jam jau atsibodo ir jis nori nustoti ir eiti namo, tačiau einant iš sodo, kuriame buvo namelis ant ratų, jie sugalvojo įsilaužti į statomą namą, iš kurio pavogė kirvį. Neplanavo su G. A. apvogti tiek sodo namelių, viską sugalvodavo vietoje. Vėliau sugalvojo įsilaužti į garažą ir iš jo pavogti kuro, tačiau nepavyko išlaužti spynos, nes jie išsigando, kad juos gali pagauti (t. 2, b. l. 104–107, 110–11, 120–121). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad vaikštant po ( - ) G. A. pasiūlė eiti į sodo namelius, ir jis sutiko. Jie iš anksto nebuvo susitarę apvogti namelius, sugalvodavo netikėtai, ir į juos įsibraudavo. Po to, kai apvogė namelius, ėjo pro garažą, ir tuomet jiems į galvą šovė mintis jį apiplėšti (t. 4, b. l. 14–15).

24Sistemiškai vertinant abiejų nuteistųjų parodymus matyti, jog skirtingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pradėdami nuskalstamą veiką jie neturėjo susiformavusios tyčios apiplėšti tris sodo namelius, namą, garažą. Jie planavo nuėję į sodus įsilaužti į sodo namelį ir suvalgyti jame rastą maistą, o daiktus pavogti ir parduoti. Tačiau pirmame sodo namelyje nieko labai vertingo neradę, jie nusprendė brautis į kitą. Taip jie bandė laužtis į namelius vieną po kito, nebuvo susitarę apiplėšti tam tikro skaičiaus namelių, kitą plėšdavo vien dėl to, kad juose nerasdavo pakankamai vertingų daiktų. Todėl kaskart susiformuodavo nauja tyčia įsibrauti į kitą namelį. Lygiai taip pat neplanuotai, K. A. jau pareiškus, kad jam atsibodo ir laikas eiti namo jie, netikėtai pamatę nebaigtą statyti namą, nusprendė įsibrauti ir pavogti ir jame esančius daiktus, vėliau eidami pro garažą, priėmė sprendimą apiplėšti ir jį. Akivaizdu, jog šiuo atveju nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, jog nuteistieji veikė esant iš anksto susiformavusiai tyčiai padaryti visą nusikalstamą veiką – patys nuteistieji nurodė, jog elgėsi spontaniškai, savo veiksmus keisdavo ir nusikalstamus veiksmus atlikdavo priklausomai nuo besikeičiančios situacijos. Tai patvirtina ir nustatytos nusikaltimų darymo aplinkybės, jog atėję į sodininkų bendriją, jie nebuvo apgalvoję jokio plano, numatę jokio konkretaus vagystės tikslo (įgyti apibrėžtą daiktų kiekį), nebuvo ir pasiruošę jokių įrankių, reikalingų įsilaužimui, į kitas patalpas įsibraudavo su įrankiais, atsitiktinai rastais ankstesniuose sodo nameliuose. Bet kuri vagystė, radus pakankamai vertingų daiktų, įsibrovus į patalpą būtų buvusi paskutinė, tačiau vertingų daiktų nerandant, nuteistieji priimdavo sprendimą panaudoti rastus daiktus (kirvius, laužtuvą) atlikti naujiems nusikaltimams ir braudavosi vis į kitas patalpas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad visos veikos padarytos toje pačioje sodininkų bendrijoje ir einant iš jos, per tą pačią naktį, atliekant iš esmės tuos pačius veiksmus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos byloms (vagystėms) būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-107-746/2015). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteistųjų apvogti ar pasikėsinti apvogti sodo nameliai, garažas ir namas priklauso skirtingiems savininkams, taigi ir žala padaryta ar pasikėsinta padaryti skirtingiems nukentėjusiesiems.

25Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo G. A. nusikalstami veiksmai, padaryti nors ir per nedidelį laiko tarpą bei įsibraunant į nedideliu atstumu viena nuo kitos nutolusias, bet skirtingiems savininkams priklausančias patalpas, nenustačius, jog nuteistieji atskirus veiksmus atliko esant iš anksto susiformavusiai tyčiai, buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai.

26Dėl prokurorės apeliacinio skundo

27Prokurorė apeliaciniu skundu sutinka su pirmosios instancijos sprendimu dėl nuteistųjų kaltės, jų veikų kvalifikavimo ir paskirtų bausmių, tačiau nesutinka su teismo atliktu paskirtų bausmių bendrinimu, nurodo, jog teismas netinkamu būdu abiem nuteistiesiems subendrino už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taip pat netinkamai subendrino G. A. paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

28Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. BK 63 str. reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1 d. ir 9 d.). Kai paskirtos bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visos už kitas veikas paskirtos bausmės; o kai sudedamos iš dalies – tai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 str. 3 d. ir 4 d.). Pagal BK 63 str. 2 d. nuostatas, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Viena iš BK 63 str. 5 d. nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta ir tai, kad jei skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 str. 6 d.).

29Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistiesiems G. A. ir K. A. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėdamas švelnesnes bausmes. Iš kasacinio teismo praktikos žinoma, jog tais atvejais, kai įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ar 180 ir 187 straipsniuose, sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2006). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, dvi nuteistųjų nusikalstamos veikos – BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.) ir BK 187 str. 1 d. (D. K. turto sugadinimas), kai nuteistieji metaliniu laužtuvu sulaužė D. K. sodo namelio plastikines duris bei plastikinį langą, taip tyčia sugadindami svetimą 200 eurų vertės turtą, įsibrovė į sodo namelį ir pagrobė svetimą turtą D. K. priklausantį kirvį bei rankinį pjūklą, buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d.). Be to, G. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką (BK 159 str.), kuri kartu su kitomis nusikalstamomis veikomis (vagystėmis, turto sugadinimu ir pasikėsinimu pavogti) taip pat sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis Nr. 2K-351/2007), todėl G. A. pagal BK 159 str. paskirta bausmė taip pat turėjo būti bendrinama apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d.).

30Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrindamas už šiuos nusikaltimus nuteistiesiems paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistajam K. A. už BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmių apėmimo būdu bendrintina su už BK 187 str. 1 d. (D. K. turto sugadinimas) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir ši subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. ir 4 d.) remiantis pirmosios instancijos teismo parinktomis pridedamų bausmių dalių proporcijomis, bendrintina su kitomis skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. A. paskirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas, ir skirtinas laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, o pritaikius BK 641 str. ir sumažinus 1/3, laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nuteistajam G. A. už BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu bendrintina su už BK 187 str. 1 d. (D. K. turto sugadinimas) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir ši apėmimo būdu subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. ir 4 d.), remiantis pirmosios instancijos teismo parinktomis pridedamų bausmių dalių proporcijomis, bendrintina su kitomis skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. A. paskirtomis bausmėmis už vagystes, po ko už paminėtas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu bendrinamos su už BK 159 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir skirtinas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, o pritaikius BK 641 str. ir sumažinus 1/3, laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

31Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas G. A. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai bendrino su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 63 str. nuostatas, nes G. A. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu 2018-05-25 nuosprendžiu, padarė 2017-12-04, t. y. neatlikęs jam 2017-10-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bendrinant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, turėjo būti taikomos BK 64 str. nuostatos. Teisėjų kolegija sutinka su šiais prokurorės argumentais.

32Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Teismas, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013 ir kt.). BK 64 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Remiantis BK 64 str. 3 d., t. y. taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

33Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu G. A. buvo paskirta l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. A. padarė 2017-12-04–2017-12-05, t. y. neatlikęs minėtu 2017-10-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog skundžiamu nuosprendžiu ir 2017-10-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos remiantis BK 64 str. nuostatomis, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

34Šioje baudžiamojoje byloje G. A. buvo sulaikytas nuo 2017-12-12 iki 2017-12-13. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog G. A. buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-26 nuosprendžiu, į kuriuo paskirtą bausmę buvo įskaitytas G. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. Taigi iki 2018-05-25 dienos G. A. dar nebuvo pradėjęs atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių bausmės. Todėl taikant BK 64 str., prie nauju nuosprendžiu paskirtos didesnės 1 metų 8 mėnesių (įskaitant laikotarpį, kai jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-12-12 iki 2017-12-13) laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, išlaikant pirmosios instancijos teismo parinktą dalinio sudėjimo būdu pridedamą šios mažesnės bausmės dalies proporciją (6 mėnesiai). Taigi, nors apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta l m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnės bausmės dalį 1 metus laisvės atėmimo, ir G. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 m, tačiau šiuo atveju nustačius, jog pirmosios instancijos teismas visas skundžiamu nuosprendžiu G. A. paskirtas už atskirus nusikaltimus bausmes nepagrįstai bendrino dalinio sudėjimo būdu, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė mažintina iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, todėl, išlaikant teismo parinktą pridedamos mažesnės bausmės proporciją, skiriama ir mažesnė nei prašo prokurorė, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, su 2017-10-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme subendrinta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,

Nutarė

36Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti.

37Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu nuteistajam G. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 641 str., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 metų 8 mėnesių subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018-05-25, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-12 iki 2017-12-13 (dvi dienas).

38Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu nuteistajam K. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taikant BK 641 str., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

39Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

40Nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. G. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. M.) laisvės atėmimu 1... 4. K. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. M.) laisvės apribojimo... 5. Teisėjų kolegija... 6. K. A. ir G. A. nuteisti už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 22.00 val.,... 7. Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie... 8. Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie... 9. Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie... 10. Be to, K. A. ir G. A. nuteisti ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie... 11. Be to, G. A. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 22 val., (... 12. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Tauragės apylinkės teismo 2018 m.... 13. Nurodo, jog teismas, bendrindamas nuosprendyje G. A. paskirtą 2 m. laisvės... 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. A. prašo nuosprendį pakeisti ir jo veikas,... 15. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti,... 16. Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo G. A.... 17. Dėl nuteistojo G. A. apeliacinio skundo... 18. Iš nuteistojo G. A. skundo matyti, jog jis neneigia savo kaltės padaręs jam... 19. Pagal BK 63 str. 10 d. nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas... 20. Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra... 21. Iš bylos duomenų matyti, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad G. A.... 22. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. A. nurodė, kad susitiko su K. A.,... 23. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. A. nurodė, kad G. A. jam pasiūlė... 24. Sistemiškai vertinant abiejų nuteistųjų parodymus matyti, jog skirtingai... 25. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą,... 26. Dėl prokurorės apeliacinio skundo... 27. Prokurorė apeliaciniu skundu sutinka su pirmosios instancijos sprendimu dėl... 28. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK... 29. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistiesiems G. A. ir K. A. bausmes... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrindamas už šiuos nusikaltimus... 31. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 32. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki... 33. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog... 34. Šioje baudžiamojoje byloje G. A. buvo sulaikytas nuo 2017-12-12 iki... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 36. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 25 d.... 37. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., Tauragės... 38. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., Tauragės... 39. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 40. Nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti....