Byla 1A-252-290/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos) ir nubaustas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo J. V. (J. V.) gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos) ir nubaustas:

3pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2013 m. lapkričio 17 d. plėšimas) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

4pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. plėšimas) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, J. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

6Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas bei jame nurodyti laikotarpiai.

9Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 18 d.

10SIA „( - )“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. priteista 631,26 eurų turtinei žalai atlyginti SIA „( - )“ (bendrasis registracijos numeris ( - )).

11RAB „( - )“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. priteista 1 360,31 eurų turtinei žalai atlyginti RAB „( - )“ (bendrasis registracijos numeris ( - )).

12Teisėjų kolegija

Nustatė

131.

14J.us V.as nuteistas už tai, kad jis:

151.1.

162013 m. lapkričio 17 d., apie 20.25 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Latvijos Respublikoje, ( - ) esančioje SIA „( - )“ parduotuvėje, panaudodamas B kategorijos šaunamąjį ginklą „Walther“ Nr. ( - ), nukreipęs jį į pardavėją I. K., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui demonstruojant peilį bei panaudojant fizinį smurtą – nustūmus I. K., bendrais veiksmais iš kasos pagrobė SIA „( - )“ priklausantį turtą – 443,65 latus (kas atitinka 631,26 eurus).

171.2.

18Be to, jis 2013 m. lapkričio 23 d., apie 17.35 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Latvijos Respublikoje, ( - ) esančioje SIA „( - )“ parduotuvėje Nr. ( - ), panaudodamas B kategorijos šaunamąjį ginklą „Walther“ Nr. ( - ), nukreipęs šaunamąjį ginklą į pardavėją R. Š., po to pridėjęs šaunamąjį ginklą jai prie kaklo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint prie parduotuvės durų, taip užkirtus galimybę pasišalinti nukentėjusiajai R. Š. iš parduotuvės, J. V., panaudodamas fizinį smurtą – nustūmęs R. Š., bendrais veiksmais pagrobė RAB „( - )“ priklausantį turtą – kasos aparatą ( - ), 397,57 latų vertės (kas atitinka 565,74 eurus), su jame buvusiais pinigais – 373,84 latais (kas atitinka 531,93 eurus).

192.

20Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad J. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodytos kvalifikuotos tinkamai, todėl jis pripažintas kaltu padaręs du BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus ir jam paskirta subendrinta bausmė.

213.

22Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprenžio dalį dėl paskirtos galutinės bausmės dydžio, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 5 ir 9 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ištaisyti bausmių bendrinimo klaidas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.

233.1.

24Skunde nuteistasis nurodo, kad be skundžiamo nuosprendžio, jis taip pat buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje. Jo manymu, nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir nusikaltimai, dėl kurių jis pripažintas kaltu šioje baudžiamojoje byloje, turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kadangi jie padaryti per trumpą laikotarpį (nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d.), yra identiški, padaryti įgyvendinant vieną bendrą nusikalstamą sumanymą, naudojantis tuo pačiu 2013 m. lapkričio 15 d. plėšimo metu pagrobtu pistoletu.

253.2.

26Be to, pasak apelianto, jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi skundžiamame nuosprendyje padaryta esminių BK 63 ir 64 straipsniuose numatytų taisyklių pažeidimų dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo taikymo. Teigiama, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

273.3.

28Apeliantas taip pat teigia, kad teismo paskirta bausmė už 2013 m. lapkričio 17 d. ir 2013 m. lapkričio 23 d. nusikalstamas veikas turėjo būti bendrinama BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu apėmimo būdu kaip idealioji sutaptis. Pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama ne tik tuomet, kai asmens veiksmai reikalauja taikyti daugiau negu vieną nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir kai kelios nusikalstamos veikos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Apelianto teigimu, jam paskirtos bausmės nepagrįstai buvo bendrinamos netaikant apėmimo, kadangi šiuo atveju egzistuoja ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir jos sudaro tęstinę nusikalstamą veiką.

293.4.

30Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką – parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė visas bylai reikšmingas aplinkybes, davė išsamius ir teisingus parodymus. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant supaprastintą procesą ir tai savaime suponavo galimybę bausmei sumažinti. Nors teismui abejonių nuteistojo nuoširdumu sukėlė tai, kad jis nenurodė nusikalstamų veikų bendrininko ir per trumpą laikotarpį padarė nusikalstamas veikas turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau jam teismo nurodyti duomenys nėra žinomi. Be to, teismų praktikoje kaltininko esminių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas, nors ir neigiant kitas neesmines aplinkybes, vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

313.5.

32Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas. Tuo atveju, kai konstatuojamas įmanomai trumpiausio proceso reikalavimo pažeidimas, asmeniui gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Šiuo atveju dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių jam baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, kas sudaro pagrindą jam švelninti paskirtą bausmę. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei 6 metai, tačiau teismo paskirta bausmė viršija numatytos bausmės už nusikaltimų, dėl kurių apeliantas buvo nuteistas, aukščiausią ribą. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Latvijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už šį nusikaltimą numatyta bausmė yra švelnesnė. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje laikėsi BK 8 straipsnio reikalavimų, tačiau, nuteistojo manymu, nebuvo jokio pagrindo tokios griežtos bausmės skyrimui.

333.6.

34Skunde taip pat teigiama, kad į nuteistajam paskirtos bausmės laiką nebuvo įskaityta didelė jo jau atliktos bausmės dalis, kadangi bausmę už būtent šiuos nusikaltimus jis atlieka nuo 2013 m. gruodžio 7 d.

354.

36Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

375.

38Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja patvirtino palaikanti nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, kadangi jam bausmė paskirta teisingai ir ji nėra per griežta.

396.

40Nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

417.

42Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bausmę, tokį prašymą grįsdamas netinkamu jo veiksmų, kaip pavienių nusikalstamų veikų, kvalifikavimu bei esminiais pirmosios instancijos teismo nuosprendžio baudžiamojo įstatymo pažeidimais.

43Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

448.

45Iš nuteistojo J. V. skundo matyti, kad jis neneigia savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su jų kvalifikavimu, teigia, jog jo 2013 m. lapkričio 17 d. ir 2013 m. lapkričio 23 d. nusikalstami veiksmai, o taip pat ir analogiški nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, buvo padaryti esant bendrai tyčiai, naudojantis tuo pačiu ginklu, todėl turi būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 10 dalyje.

469.

47Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra apibrėžiamas kaip sumanymas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kai jis įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau baudžiamojoje byloje nustačius bendrą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama tik tada, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

4810.

49Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikė vieninga tyčia, turėdamas vieną sumanymą. Plėšimai buvo vykdomi skirtingų civilinių ieškovų atžvilgiu, jokių duomenų, kad nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, buvo iš anksto suplanavęs apiplėšti konkretų kiekį juridinių ar fizinių asmenų arba įgyti tikslų kiekį pinigų. Priešingai, nusikalstamos veikos buvo vykdomos tiek, kiek leido aplinkybės, t. y. sėkmingai pavykus apiplėšti vieną juridinį asmenį (civilinį ieškovą), buvo vykdoma nusikalstama veika kitos bendrovės atžvilgiu. Kaip nurodė pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, pirmąjį kartą (lapkričio 17 d.) įvykdyti plėšimą jam ir nenustatytam bendrininkui sumanymas kilo spontaniškai, jiems važiuojant iš Estijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Latvijos teritoriją. Tuo tarpu antrą kartą jie iš karto vyko į Latvijos Respubliką, kur ieškojo nuošalesnės parduotuvės. Todėl darytina išvada, kad kaskart susiformuodavo nauja jų tyčia įvykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis šias veikas atliko užsienio valstybėje, į ją vykdamas du kartus, o jų tarpe nusikalstamas veikas, naudodamasis tuo pačiu ginklu, įvykdė Lietuvos Respublikoje, veikdamas prieš fizinius asmenis (už tai jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu), taigi jo veiksmus skiria ne tik vieningo sumanymo nebuvimas, skirtingi nukentėję asmenys (civiliniai ieškovai), bet netgi veikų padarymas skirtingose valstybėse. Nenustačius vieningo nuteistojo sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas, nors ir artimu, tačiau skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis, konstatuojama, kad apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Nuteistasis elgėsi spontaniškai, savo nusikalstamus veiksmus planuodavo ir atlikdavo priklausomai nuo besikeičiančios situacijos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad abi veikos padarytos panaudojant tą patį įrankį, per trumpą laiko tarpą, atliekant iš esmės tuos pačius veiksmus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamų veikų nuosavybei (be kita ko, plėšimo) kategorijos baudžiamosiose bylose būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan., tačiau, priešingai nei teigiama skunde, jie nėra esminiai kriterijai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstine (kasacinė nutartis Nr. 2K-107-746/2015). Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad J. V. bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu padaryti nusikalstami veiksmai nuo pat pradžių buvo jungiami vieningo sumanymo (bendros tyčios), nukreipti į konkretų norimą pagrobti turtą, ir dėl to turi būti laikomi viena tęstine nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje.

5011.

51Apeliaciniame skunde kaip tęstinės nusikalstamos veikos epizodus nuteistasis prašo laikyti ir jo įvykdytus nusikaltimus, už kuriuos jis buvo pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu. Pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais nėra visų pirma dėl jau aptartų tęstinę nusikalstamą veiką nuo pavienių veikų skiriančių požymių atribojimo. Be to, jeigu paaiškėja, kad naujoje byloje asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės turėtų būti vertinamos kaip vienas iš tęstinės nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis jau yra nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, epizodas, tokiu atveju įsiteisėjęs nuosprendis gali būti panaikintas, byla atnaujinama ir nagrinėjama kaip dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 443–450 straipsniuose numatyta tvarka. Taigi šioje baudžiamojoje byloje klausimas dėl nuteistajam naujai inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimo kaip pavienių tęstinio nusikaltimo, už kurį jis nuteistas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu, epizodų, negali būti sprendžiamas. Juolab, kad ir ankstesniu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu dėl BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų, įvykdytų 2013 m. lapkričio 20 d. ir 21 d., J. V. buvo nuteistas jo veiksmus vertinant kaip atskiras nusikalstamas veikas. Šio nuosprendžio nuteistasis neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl akivaizdu, kad ankstesnės bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo veiksmų kaip vieno tęstinio nusikaltimo, vienijamo bendro sumanymo ir vieningos tyčios, nevertino, priešingai, kiekvienu atveju nurodė veikęs pagal naujai susiformavusį sumanymą, pritrūkus pinigų, ką iš esmės nurodė ir apklausiamas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu.

52Dėl bausmių bendrinimo ir atliktos bausmės dalies įskaitymo

5312.

54Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, motyvuojant tuo, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

5513.

56Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. BK 63 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų, išskyrus atvejus, kai bausmės bendrinamos BK 64 straipsnyje numatyta tvarka (tuomet galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama iki 25 metų). Šiuo atveju nuteistajam J. V. už 2013 m. lapkričio 17 d. įvykdytą plėšimą buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, o už 2013 m. lapkričio 23 d. įvykdytą analogiško pobūdžio veiką – laisvės atėmimas 5 metams. BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 10 metų, taigi jam už atskiras veikas buvo skirtos mažesnės nei BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytų bausmių vidurkis bausmės. Be to, teismas įvertino ir Lenkijos Respublikos baudžiamajame įstatyme už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką galimos skirti bausmės dydį, taip įgyvendindamas BK 8 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 5 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis švelnesnės bausmės ir J. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J.ui V.ui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Taigi nei bendrinant bausmės, paskirtas už šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, nei jas bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, aptartos baudžiamojo įstatymo nuostatos, draudžiančios skirti didesnę kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmę pažeistos nebuvo.

5714.

58Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pasirinkto bausmių už nuteistajam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą bendrinimo būdo. Teigiama, kad šios bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straisnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

5915.

60Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad asmens veiksmų visumos teisinis vertinimas atitinka daugiau negu vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nustačius asmens veiksmų idealiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu.

6116.

62Be to, kaip pagrįstai teigiama skunde, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei kelios veikos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tačiau, priešingai nei tai suvokia apeliantas, vien trumpas laiko tarpas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl idealiosios sutapties buvimo tokioje situacijoje, taigi vien tai, kad asmuo per trumpą laiko tarpą padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (šiuo atveju, plėšimus), nesudaro pagrindo jų vertinti kaip įvykdytų esant idealiajai sutapčiai. Aptariamu atveju asmens veiksmai kaip idealioji sutaptis galėtų būti vertinama tada, kai atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau dėl baudžiamojo įstatymo specifikos jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Šiuo atveju būtent pagrindinis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų, kurios pagal baudžiamąjį įstymą sudaro skirtingą nei pagrindinė veika sudėtį, paskatas (motyvus). Tokia teisinė situacija gali susidaryti tada, kai asmuo, turėdamas pagrindinį tikslą įvykdyti nusikalstamą veiką, ją gali padaryti tik atlikdamas kitus teisei priešingus veiksmus, kurie iš esmės sudaro savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis sumanymas, pavyzdžiui, turint pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM (BK 182 straipsnis), apgaulingai tvarkoma juridinio asmens buhalterinė apskaita (BK 222 straipsnis). Tokie papildomi pagrindiniam tikslui pasiekti reikiami veiksmai paprastai tęsiasi iki pagrindinio tikslo įgyvendinimo. Šiuo atveju nuteistojo įvykdyti nusikaltimai sudaro savarankišką nusikalstamų veikų sudėtį, nei vienas iš jų nebuvo padarytas siekiant įgyvendinti kitą pagrindinės nusikalstamos veikos sumanymą. Tai yra, plėšimai buvo daromi vienas po kito, nors ir trumpu laikotariu bei panaudojant tą patį šaunamąjį ginklą, tačiau kiekvienu neteisėtų veiksmų atveju siekiant savarankiško tikslo – turtinės naudos. Todėl, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, pagrindo spręsti, kad nuteistajam inkriminuotos veikos turi būti vertinamos kaip padarytos idealiąja sutaptimi, nėra.

6317.

64Skunde taip pat teigiama, kad į nuteistajam paskirtos bausmės laiką nebuvo įskaityta didelė jo jau atliktos bausmės dalis, kadangi bausmę už būtent šių nusikaltimų padarymą jis atlieka nuo 2013 m. gruodžio 7 d. Tokie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 7 d. nuteistasis buvo sulaikytas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-493/2015, kurioje Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Nuteistasis minėtoje baudžiamojoje byloje buvo sulaikytas dėl kitų nei šioje baudžiamojoje byloje įvykdytų nusikalstamų veikų, kurios, nors ir buvo padarytos panašiu laikotarpiu kaip ir šiuo atveju jam inkriminuoti nusikaltimai, tačiau minėtoje byloje buvo vykdomas visiškai skirtingas baudžiamasis procesas. Iš Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžio turinio matyti, kad paskyrus J. V. bausmę, į jos laiką BK 66 straipsnio pagrindu buvo įskaitytas nuteistojo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas būtent nuo nuteistojo skunde akcentuojamos dienos, tai yra nuo 2013 m. gruodžio 7 d., iki 2015 m. vasario 2 d. Be to, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su vėlesniu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką, be kita ko, įskaitant pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį. Po ko, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o pastaroji, – su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, į jos laiką įskaitant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį. Taigi akivaizdu, kad bendrinant bausmes vėlesniais nuosprendžiais į nuteistajam paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 7 d., todėl pagrindo tenkinti šią skundo dalį jame nurodytais motyvais nėra.

65Dėl BK 59 straisnio 1 dalies 2 punkto nuteistajam taikymo

6618.

67Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Be to, jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas – parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė visas bylai reikšmingas aplinkybes, davė išsamius ir teisingus parodymus.

6819.

69BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena iš nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis pripažino visas esmines nusikalstamų veikų aplinkybes ir konstatavęs, kad jos yra aiškios ir nekelia abejonių, proceso dalyviams neprieštaraujant baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Atsižvelgęs į nuteistojo kaltės pripažinimą, esant visoms BK 641 straipsnyje numatytoms sąlygoms, nuteistajam už abi BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas paskirtą subendrintą bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu, tačiau konstatavo, kad pagrindo taikyti BK 59 straisnio 1 dalies 2 punktą nėra.

7020.

71Pritariant pirmosis instancijos teismo išvadoms, šiame kontekste pažymėtina, kad BK 641 straipsnio taikymas apibrėžiamas asmens kaltės pripažinimu, tačiau vien šio fakto nustatymas nėra pagrindas tuo pačiu ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti, kadangi šiuo atveju asmens psichinis santykis su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis turi būti detalizuojamas ir atskleidžiamas išsamiau, be kita ko, įvertinant ir asmens nuoširdų gailėjimąsi padarius inkriminuotus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nuteistasis nuoširdžiai nesigaili dėl nusikalstamų veikų padarymo, taigi antrosios būtinos sąlygos minėtai baudžiamojo įstatymo nuostatai taikyti nėra. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinus tai, kad nuteistasis, nusikalstamas veikas įvykdęs 2013 metais, baudžiamajam procesui šioje byloje vien Lietuvos Respublikoje vykstant nuo 2017 m., žalos civiliniams ieškovams nėra atlyginęs. Nors tyrimo metu jis pripažino padaręs šias nusikalstamas veikas, tačiau ankstesnių procesų metu, kuomet buvo tiriami jo iš esmės analogiško ar panašaus pobūdžio nusikaltimai nuosavybei, taip pat ankstesnių bylų nagrinėjimo teisme metu savarankiškai nenurodė apie dar ir šių plėšimų įvykdymą. Priešingai, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad nuteistasis tiek turtinio, tiek ir kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas darė sistemingai, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek galimai ir užsienyje (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi jis supaprastinta tvarka Estijos Respublikai buvo perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti įtariamas padaręs Estijos Respublikos teritorijoje 35 nusikalstamas veikas). Be to, nusikalstamas veikas jis darė ir pataisos įstaigoje, o šiuo metu, be kita ko, teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas tiek turtinio pobūdžio, tiek ir nusikaltimų asmens sveikatai bei gyvybei padarymu. Tai rodo, kad nuteistasis iš savo teisei priešingo elgesio nepasimoko, ir toliau pažeidžia baudžiamuosius įstatymus, taigi pagrindo spręsti, kad jis dėl savo veiksmų gailisi, nesant objektyvių tai patvirtinančių duomenų, nėra. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis nuslėpė savo bendrininko asmenybę. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl dviejų plėšimų panaudojant šaunamąjį ginklą kito įtariamojo atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo. Įteikus pranešimą apie įtarimą J. V., šis savo kaltę pripažino tik iš dalies, o parodymus davė tik apie tas aplinkybes, kurios byloje jau buvo nustatytos iki tol, kategoriškai atsisakė įvardinti kai kurias reikšmingas aplinkybes, tai yra savo bendrininką, automobilį, kuriuo vyko daryti plėšimus, vietą, kur išmetė kasos aparatą.

7221.

73Kaip minėta, nuoširdus gailėjimasis, kaip ir pagalba baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms atskleidžiant nusikalstamas veikas, negali būti nustatomi vien pagal bendrus asmens pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne deklaratyviai, verčiamas jau iki tol ikiteisminio tyrimo metu ar teisme surinktų jo kaltę galimai patvirtinančių duomenų ar įrodymų. Taigi, šiuo atveju aptariamų sąlygų visumos nenustačius, daroma išvada, kad pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia nėra, todėl pirmosios instancijos teismas šiame kontekste baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

74Dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės

7522.

76Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, konstatavus, kad baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, o baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra.

7723.

78Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę nei nurodyta straipsnio sankcijoje bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrindžiama pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017).

7924.

80Teismų praktikoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė. Tai konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas, jų taikymo laikas ir pan. Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija. Teismo išvadą, ar konkretus procesas atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, visada lemia ne izoliuotas atskirų kriterijų, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017).

8125.

82Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl dviejų sunkių nusikaltimų Lietuvos Respublikoje buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 4 d. pagal iš Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros gautą teisinės pagalbos prašymą dėl baudžiamojo persekiojimo perėmimo su baudžiamosios bylos Nr. 11200068913 medžiaga, o visas baudžiamasis procesas truko daugiau kaip šešerius metus. Nusikalstamos veikos, kurios inkriminuotos J. V., įvykdytos užsienio valstybėje, kas neabejotinai apsunkina ikiteisminio tyrimo, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo, eigą. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2019 m. rugsėjo 30 d. ir iš karto, tai yra 2019 m. spalio 2 d. nutartimi ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2019 m. spalio 18 d., nepažeidžiant bylos skyrimo nagrinėti teisiamajame posėdyje terminų. Procesinis sprendimas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas vos po 2 mėnesių, tai yra 2019 m. gruodžio 18 d. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatęs bylos vilkinimo ar aiškiai nepateisinamo procesinio delsimo, vis tik skirdamas bausmes nuteistajam atsižvelgė į ilgo proceso trukmės kriterijų, remiantis šia aplinkybe pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra.

8326.

84Aptartos aplinkybės, baudžiamosios bylos sudėtingumas dėl inkriminuotų dviejų sunkių nusikaltimų, asmenims veikiant bendrininkų grupėje, užsienio valstybėje, panaudojant šaunamąjį ginklą, visa bylos proceso eiga, patvirtina, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad šiuo atveju proceso trukmė sąlygoja aplinkybes, jog nuteistajam būtina švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Nuteistojo skunde nenurodoma jokių duomenų apie esminius jo teisių suvaržymus, kurių buvo galima išvengti, jų nesąlygoja aplinkybė, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių J. V. pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos pakankamai seniai – 2013 m. lapkričio mėn., juolab kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir įvertino baudžiamojo proceso trukmės kriterijų. Nuteistasis skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jam inkriminuotų veikų straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl ši skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

8527.

86Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmėms paskirti, ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas, darydamas išvadas dėl bausmių dydžio už kiekvieną iš nuteistajam inkriminuotų veikų, o taip pat ir dėl subendrintos bausmės jam skyrimo, įvertino visas reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei vaidmenį darant nusikaltimus, nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atlikęs šių aplinkybių vertinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurių dydis artimas tiek BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, tiek ir Latvijos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatytos analogiškos nusikalstamos veikos sankcijos vidurkiui (BK 8 straipsnio 1 dalis), atitinka tiek jo paties, tiek ir jo nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytą bausmių skyrimo paskirtį. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 61 straisnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai neleidžia teigti, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrinta bausmės yra aiškiai per griežtos, neteisingos ar neproporcingos jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumui. Aptarti motyvai nepagrindžia apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, pagrindų švelninti paskirtos bausmės, kuri, nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu, dydį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi įstatyminio pagrindo.

8728.

88Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2013 m. lapkričio 17 d. plėšimas) –... 4. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. plėšimas) –... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas laisvės atėmimo... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Marijampolės apylinkės... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką... 9. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo... 10. SIA „( - )“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. priteista... 11. RAB „( - )“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. priteista... 12. Teisėjų kolegija... 13. 1.... 14. J.us V.as nuteistas už tai, kad jis:... 15. 1.1.... 16. 2013 m. lapkričio 17 d., apie 20.25 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas... 17. 1.2.... 18. Be to, jis 2013 m. lapkričio 23 d., apie 17.35 val., iš anksto susitaręs ir... 19. 2.... 20. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo,... 21. 3.... 22. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno... 23. 3.1.... 24. Skunde nuteistasis nurodo, kad be skundžiamo nuosprendžio, jis taip pat buvo... 25. 3.2.... 26. Be to, pasak apelianto, jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi... 27. 3.3.... 28. Apeliantas taip pat teigia, kad teismo paskirta bausmė už 2013 m. lapkričio... 29. 3.4.... 30. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 31. 3.5.... 32. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ilga... 33. 3.6.... 34. Skunde taip pat teigiama, kad į nuteistajam paskirtos bausmės laiką nebuvo... 35. 4.... 36. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.... 37. 5.... 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja patvirtino... 39. 6.... 40. Nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.... 41. 7.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 43. Dėl tęstinės nusikalstamos veikos... 44. 8.... 45. Iš nuteistojo J. V. skundo matyti, kad jis neneigia savo kaltės padarius jam... 46. 9.... 47. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias... 48. 10.... 49. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis,... 50. 11.... 51. Apeliaciniame skunde kaip tęstinės nusikalstamos veikos epizodus nuteistasis... 52. Dėl bausmių bendrinimo ir atliktos bausmės dalies įskaitymo... 53. 12.... 54. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų... 55. 13.... 56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais... 57. 14.... 58. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos... 59. 15.... 60. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų... 61. 16.... 62. Be to, kaip pagrįstai teigiama skunde, kasacinio teismo praktikoje yra... 63. 17.... 64. Skunde taip pat teigiama, kad į nuteistajam paskirtos bausmės laiką nebuvo... 65. Dėl BK 59 straisnio 1 dalies 2 punkto nuteistajam taikymo... 66. 18.... 67. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 68. 19.... 69. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena iš nusikalstamą veiką... 70. 20.... 71. Pritariant pirmosis instancijos teismo išvadoms, šiame kontekste... 72. 21.... 73. Kaip minėta, nuoširdus gailėjimasis, kaip ir pagalba baudžiamąjį... 74. Dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės ... 75. 22.... 76. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti... 77. 23.... 78. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės... 79. 24.... 80. Teismų praktikoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama... 81. 25.... 82. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl dviejų sunkių nusikaltimų Lietuvos... 83. 26.... 84. Aptartos aplinkybės, baudžiamosios bylos sudėtingumas dėl inkriminuotų... 85. 27.... 86. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 87. 28.... 88. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, teisingas... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 90. nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti....