Byla 2S-1889-527/2015
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (tretieji asmenys: AB Danske bankas, antstolė S. V., antstolis R. B., A. D., R. J., N. J., A. J., BUAB „Automoderna“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-17020-877/2015 pagal R. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (tretieji asmenys: AB Danske bankas, antstolė S. V., antstolis R. B., A. D., R. J., N. J., A. J., BUAB „Automoderna“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta),

Nustatė

2I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3Pareiškėjas 2015-06-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą

4Kauno apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, jog pareiškėjas nesilaikė LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų prie pareiškimo esančių įrodymų, taip pat civilinėse bylose Nr. 2FB-7681-192/2015 ir Nr. 2FB-10611-192/2015 esančių įrodymų matyti, kad kreditorei BUAB „Automoderna“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Tigesta“, pranešimas apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nebuvo siųstas, pateiktame AB Lietuvos pašto siųstos pašto korespondencijos sąraše (b. l. 22; civilinė byla Nr. 2FB-10611-192/2015) nenurodyta, kad pareiškėjas būtų informavęs šią kreditorę FABĮ 4 str. 2 d. nustatyta tvarka. Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2012-07-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-637-390/2012 tenkino iš dalies ieškovės BUAB „Automoderna“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo R. V. 275 496,74 Lt žalai atlyginti, sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2012-08-13, o 2012-08-30 ieškovei išduotas vykdomasis raštas. Duomenų, kad R. V. būtų atlyginęs BUAB „Automoderna“ 275 496,74 Lt žalą, teismas neturi. Iš civilinėje byloje Nr. 2FB-10611-192/2015 esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas R. V. savo kreditore teismui pateiktame kreditorių sąraše nurodė AB „Lietuvos dujos“, skolos suma – 1 897,51 Eur (b. l. 40; civilinė byla Nr. 2FB-10611-192/2015), tačiau pateikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nenurodė byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu kreditorės AB „Lietuvos dujos“, nepateikė įrodymų, kad ši kreditorė apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą buvo informuota FABĮ 4 str. 2 d. nustatyta tvarka. Į civilinę bylą Nr. 2FB-10611-192/2015 pateiktame AB Lietuvos pašto siųstos pašto korespondencijos sąraše (b. l. 22; civilinė byla Nr. 2FB-10611-192/2015) nenurodyta, kad pareiškėjas būtų informavęs kreditorę AB „Lietuvos dujos“ FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5II. Atskirojo skundo argumentai

6Pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą tenkinti bei iškelti R. V. fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bent 3 kartus nuo 2015 m. kovo mėn. Teismas vis nurodydavo skirtingus bei formalius atsakymus, dėl ko pareiškimas buvo laikomas nepaduotu. Tame tarpe buvo nutartis byloje Nr. 2FB-10611-192/2015, kur buvo nurodyta, kad teismas patikrino kreditorių sąrašą bei nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie kreditorių R. J., N. J. bei A. J. įteiktus įspėjimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas kitu pareiškimu ištaisė ieškinio trūkumus bei pateikė minėtus įspėjimus, tuomet buvo priimta skundžiama nutartis, kurioje nurodyti nauji trūkumai – nepateikti įspėjimai BUAB ,,Automoderna“ bei AB ,,Lietuvos Dujos“. Apelianto nuomone, teismas ir toliau vilkina klausimo sprendimą iš esmės bei formaliai traktuodamas FABĮ nuostatas. Jei teismas 2015-05-07 nutartyje būtų nurodęs minėtus kreditorius, ieškovas jau būtų minėtus trūkumus ištaisęs. Ieškovo nuomone, šių dviejų kreditorių nepateikti įspėjimai nėra esminis pareiškimo trūkumas, kadangi BUAB ,,Automoderna“ yra bankrutuojanti įmonė, kuri taip pat išieškojimą vykdo per antstolių kontorą, kurią apeliantas yra informavęs LR FABĮ nustatyta tvarka. AB „Lietuvos dujos“ skola yra už vartotojo sunaudotas dujas, kas yra einamieji mokesčiai, tai traktuotina, kad bankroto byloje minėtos sumos gali keistis ar būti tikslinamos. Teismas, formaliai traktuodamas FABĮ, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę pasinaudoti bankroto institutu. FABĮ tikslas nėra nurašyti skolas, tačiau travaux prėparatoires, kaip tik šis tikslas ir nurodytas kaip vienas iš pagrindinių. FABĮ koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-04-07 nutarimu Nr. 413, konstatuota, kad: „Fizinis asmuo, negalintis padengti savo skolų, neapsaugotas nuo nuskurdimo. Išieškojimas iš jo turto gali būti atliekamas neribotą laiką. Toks fizinis asmuo nesuinteresuotas turėti legalių pajamų šaltinį, oficialiai įgyti turto, nes išieškant skolas šio turto netektų. Taigi skolininkas linkęs dirbti nelegaliai, įgytą turtą registruoti kitų asmenų vardu. Toks asmuo neribotam laikui paliekamas neapibrėžtoje padėtyje. (...) Ekonominio nuosmukio sąlygomis patiriami fizinių asmenų finansiniai sunkumai ir tokių asmenų bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas gali didinti socialinę atskirtį, taigi ir valstybės išlaidas socialinėms reikmėms. (..) Jungtinių A. V. teisės aktai, reguliuojantys bankrotą, teigiamai veikia ne tik konkretų fizinį asmenį, bet ir valstybę, visą visuomenę. Šių teisės aktų nuostatos leidžia sušvelninti fiziniam asmeniui skausmingiausias jo nemokumo pasekmes, atkurti savo gerovę ir iš naujo pradėti ūkinę komercinę veiklą, taigi jis nebijo finansinės priklausomybės (pavyzdžiui, imti kreditą), nes prireikus galės vėl pradėti viską nuo pradžių. Laimi ir valstybė – atkūręs savo mokumą, fizinis asmuo vėl gali tapti mokesčių mokėtoju, o ne valstybės išlaikytiniu.“ FABĮ projekto aiškinamajame rašte Nr. XIP-3052 taip pat pastebėta, kad: „galimas neigiamas poveikis kai kurių kreditorių interesams“." Taigi, jau priimant įstatymą įvertinta, kad jo įgyvendinimas bus susijęs su neigiamu poveikiu kreditorių interesams. Kita vertus, įstatymų leidėjas tokiu būdu siekė užtikrinti kitus ne mažiau reikšmingus interesus inter alia fizinių asmenų galimybes po finansinės nesėkmės pradėti gyvenimą iš naujo. Europos žmogaus teisių teismas 2004-07-20 byloje Back v Suomija (pareiškimo Nr.37598/97) pažymėjo, kad skolų derinimo įstatymas yra susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje nustatytų teisių (nuosavybės teisių apsaugos) įgyvendinimu. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad skolų derinimo įstatymai tarnauja teisėtiems socialiniams ir ekonominiams tikslams ir ipso facto nurodytų žmogaus teisių nepažeidžia. Iš to seka išvada, kad teisinėje visuomenėje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, yra atvejų, kai dėl vienų asmenų interesų turi būti iš dalies paaukojami kitų asmenų interesai. Suteikiant fiziniam asmeniui galimybę išlaikyti save ir savo šeimą, deja, gali tekti pažeisti kai kurių jo kreditorių interesus. Kita vertus, toks pažeidimas yra būtinas ir pagrįstas norint, kad tas asmuo, užuot slėpęs pajamas ar gyvenęs iš pašalpų, vėl taptų aktyviu ekonominių santykių dalyviu, ko pasėkoje naudą gaus ir tie patys kreditoriai. Šiuo metu, kai daugelis bankų ir kitų kredito įstaigų yra suteikę nemažai itin rizikingų paskolų, dalis kurių yra apdrausta, suprantamas apeliantų noras, kad tie asmenys negalėtų bankrutuoti. Kita vertus, tik pripažinus asmens teisę priimti neteisingą ekonominį sprendimą ir bankrutuoti, prasidės naujas stabilesnis ir našesnis ekonomikos etapas, kuomet kreditoriai atsakingiau skolins ir labiau atsižvelgs į skolininko interesus, šiam susidūrus su kokiomis nors problemomis. Panašios išvados pasiekė ir LAT c. b. Nr. 3K-3-65/2015, kurioje konstatavo, kad: „Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau - FABĮ). (...) šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (LAT 2014-12-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-561/2014). Atsižvelgiant į įstatymo tekstą, travaux prėparatoires ir besiformuojančią teismų praktiką, manytina, kad CPK nuostatos dėl išieškojimo turėtų būti taikomos mokiems asmenims, o nemokiems asmenims (esant jų valiai) taikytinas specialusis įstatymas, t. y. FABĮ, kuriame yra aiškiai nustatytos nemokumo sąlygos ir nenumatyta galimybė jo netaikyti, nes kreditoriams naudingesnis išieškojimas.

7III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

11CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia tvarka yra įtvirtinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.

12FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Priešingai nei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kreditoriaus pranešimo, šio pranešimo tikslas, kaip matyti iš FABĮ formuluotės, yra išimtinai informacinio pobūdžio, t. y. informuoti kreditorius apie sau inicijuojamą bankroto bylą ir suteikti jiems galimybę suformuluoti šiuo klausimu savo poziciją. Įpareigojimo derėtis su kreditoriais ir taip sureguliuoti skolų grąžinimo klausimą iki kreipimosi į teismą (pavyzdžiui, minėta ĮBĮ nuostata aiškiai nurodo, kad prieš kreipdamasis į teismą kreditorius turi nustatyti skolininkui ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti) FABĮ nenustato, todėl teigti, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo.

13CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti.

14Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir jo tikslus, sprendžia, jog teismas, gavęs pareiškimą, prie kurio nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo laikymąsi, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą pateikti šiuos įrodymus.

15Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK334–339 straipsniais,

Nutarė

17atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai