Byla 2A-756/2014
Dėl servituto nustatymo ir išlaidų bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „City Service“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-721-656/2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl servituto nustatymo ir išlaidų bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „City Service“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. B. ieškiniu prašė nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovei, kuri yra buto, esančio ( - ), savininkė, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis – koridoriais, pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv. m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv. m) bei įrengti juose laiptus; priteisti ieškovei iš atsakovo 103 609 Lt išlaidų bendrųjų konstrukcijų remontui, 29 828 Lt nuostolių atlyginimą.

5Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui atmetus ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 103 609 Lt išlaidų bendrųjų konstrukcijų remontui, ieškovė teismo sprendimo šios dalies apeliacine tvarka neskundė ir palaikė ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo ir 29 828 Lt nuostolių atlyginimo.

6Ieškovė nurodė, kad pastatas - gyvenamasis namas, esantis ( - ), turi du atskirus patekimus į juose esančius du butus, iš kurių vienas butas, unikalus Nr. ( - ) , esantis ( - ), bendras plotas 32,84 kv. m, nuosavybės teise priklauso ieškovei, o kitas butas, unikalus Nr. ( - ) , esantis ( - ), bendras plotas 32,77 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, unikalus Nr. ( - ) , bendras plotas 16,04 kv. m, kuri yra virš atsakovui priklausančio buto, o ieškovės butas yra cokoliniame aukšte. Ieškovė nurodė, kad palėpės (pastogės) 506/1000 dalis ji 2005-12-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Bendro naudojimo patalpų pastate nėra. Patekti į pastogę galima tik pro atsakovo buto patalpą - koridorių, plane pažymėtą 10-7, kurio lubose yra anga į pastogės patalpas. Atsakovui priklausantis butas 2007 m. sausio mėn. buvo pripažintas netinkamu gyventi, jame niekas negyvena. Ieškovė iki 2009 m. kovo mėn. neturėjo galimybių per šį butą patekti į savo patalpas pastogėje, nes VšĮ „Vilniaus butai“ (dabar SĮ „Vilniaus miesto būstas“) buvo užantspaudavusi atsakovo buto laukines duris ir nesutiko suteikti raktų nuo šių durų. 2008-12-17 Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokoliniu sprendimu ieškovei buvo leista naudotis koridoriumi 10-7, kad būtų galima patekti į pastogės patalpas, tačiau norint patekti į pastogę, reikia įrengti laiptus, nes šiuo metu ieškovė į pastogę gali patekti tik kopėčiomis pro lubose esančią angą, koridoriuje 10-7, kurio plotas 1.78 kv. m. Norint įrengti laiptus, ieškovė turi turėti galimybę naudotis ir greta esančiu koridoriumi 10-1, kurio plotas 3,70 kv. m. Juridinis faktas, kad leidžiama naudotis ginčo patalpomis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolinis sprendimas negali būti prilygintas daiktinei teisei, nes neaiški šio leidimo naudotis apimtis bei tai, ar jis galiotų naujam atsakovo buto savininkui. Atsakovas, parduodamas pastogės patalpas, turėjo numatyti, kokiu keliu savininkas turės į ją patekti. Ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę, prašė nustatyti servitutą, vadovaudamasi CK 4.37 str., 4.98 str. 4.111 str., 4.112 str. CK 4.126 str., nes ieškovei servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu, nes kito įėjimo kitoje vietoje, į pastogės patalpas neįmanoma įrengti.

72006-07-10 eksperto V. E. surašytu Statinio dalies būklės aktu buvo nustatyta, kad statiniui ( - ) būtina atlikti kapitalinį remontą. 2009-03-23 nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto J. M. parengtame defektiniame akte orientacinei būtinų remonto darbų bendrai kainai nustatyti buvo aprašyta būtinų atlikti darbų orientacinė kaina, taip pat nustatyta, kad priestatas (1A3p) turi avarinės būklės požymių pagal STR 1.12.01:2004. 2009-05-05 inžinierius konstruktorius J. Š., atlikęs Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosius tyrimus, nustatė pagrindinių konstrukcijų defektus. Ieškovės teigimu, tiek Statinio dalies būklės akte, tiek Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosiuose tyrimuose nustatyti gyvenamojo namo trūkumai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovės buto sienomis lyjant teka vanduo, dėl drėgmės pelija sienos, dėl atsakovo neveikimo ieškovės butas tapo netinkamu gyventi, jį būtina remontuoti, o tokių remonto darbų vertė (kuri priteistina ieškovei kaip nuostoliai) pagal UAB „Elvora“ lokalinę sąmatą sudaro 29 828 Lt (CK 4.76 str.).

8Ieškovė nurodė, kad atsakovo užsakymu atlikta ( - ), vertinimo ataskaita netiksli, nes neatsižvelgta į buto nusidėvėjimą. Atsakovo iniciatyva atliktos ekspertizės aktas, kurį surašė ekspertė M. M.-O., neatitinka formaliųjų ekspertizės akto reikalavimų. Ekspertė nagrinėjo tik vieną ieškovės prašomo nustatyti servituto galimybę – laiptų (laiptinės) įrengimą prie vakarinės pastato sienos. Pasiūlymas nepagrįstas, nes išlaidos būtų neproporcingai didelės, kaimyninio sklypo savininkai nesutiks su šia statyba.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog servitutas gali būti nustatomas teismo tvarka tik jei nekilnojamojo turto savininkai patys nesusitaria dėl servituto nustatymo (CK 4.126 str.). Šiuo atveju patekimo į ieškovei priklausančias patalpas klausimas buvo tinkamai išspręstas atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų bei pastatų komisijos

102008-12-17 posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 200-49, kuriame nutarta neprieštarauti, kad ieškovė patektų į jai nuosavybės teise priklausančią patalpą, naudotųsi laiptais ir atsakovui priklausančiu koridoriumi (pažymėtu ind. 10-7). Ši ieškovės teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei buvo žinomas minėto protokolo turinys ir ieškovė jo neginčijo, atsakovas manė, kad šalys susitarė dėl ieškovės teisės naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis. Atsakovas nurodė, kad kita būtina sąlyga norint nustatyti servitutą teismo tvarka yra aplinkybė, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str.) Atsakovas niekada neprieštaravo ir nedraudė ieškovei naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis. Teismui nustačius servitutą, turėtų būti nustatytas ir teisingas atlyginimas, nes servituto, kaip daiktinės teisės nustatymas atsakovo butui pažeistų buto patalpų vientisumą, nes patalpa, kurioje nustatomas servitutas, skiria gyvenamąsias patalpas nuo kitų patalpų – sanitarinių mazgų ir virtuvės. Ieškovės pateiktas remonto darbų Įkainojimo aktas nustato orientacinę atliktinų darbų kainą, todėl jis negali būti laikomas leistinu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės patirtas išlaidas ar aplinkybes, kurios sudarytų prielaidas teigti, jog ieškovė ateityje imsis veiksmų, būtinų namo bendro objekto remonto darbams atlikti (CK 4.76 ir 4.83 str.). Ieškovė nepagrindė ir neįrodė realiai patirtų nuostolių atsiradimo fakto. Ieškovės ir atsakovo nesiejo prievoliniai santykiai, todėl CK 6.61 str. 1 d. netaikytina. Atsakovas nurodė, kad žala nėra preziumuojama, todėl CPK 178 str. suponuoja ieškovei pareigą pagrįsti žalos atsiradimo - patirtų nuostolių (turėtų išlaidų) dėl neatlikto namo pagrindinių konstrukcijų remonto – faktą. Pažymėjo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), todėl ieškovė bute ( - ), nuolat negyvena ir sveikatos sutrikimai ieškovei galėjo atsirasti ne dėl ieškinyje nurodytų priežasčių. Pagal CK 4.76 str. nuostatas yra atlyginamos tik bendrasavininko turėtos išlaidos išlaikant namo bendro naudojimo objektus, o asmeninę nuosavybę (šiuo atveju – butą) savininkas privalo prižiūrėti ir išlaikyti savo sąskaita ir šios išlaidos negali būti pripažintinos būtinomis namo išlaikymui ir išsaugojimui. Ieškovės nurodomos išlaidos turi būti realios, o ne tikėtinos. Ieškovės pateikta buto remonto sąmata neįrodo, kad sąmatose numatytos išlaidos yra ar bus realiai patirtos.

11Trečiasis asmuo AB „City Service“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog neprieštarauja, jog ieškinys dalyse dėl servituto nustatymo bei remonto išlaidų priteisimo būtų patenkintas.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė servitutą, suteikiant ieškovei V. B., buto ( - ), savininkei, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis – koridoriais, esančiais bute ( - ), unikalus numeris ( - ) , pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv. m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv. m) bei įrengti juose laiptus į pastogę. Priteisė iš ieškovės V. B. atsakovui Vilniaus m. savivaldybei 21 200 Lt nuostolių atlyginimą. Priteisė ieškovei V. B. iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 29 828 Lt nuostolių atlyginimą.

14Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pateikė ekspertės M. M. – O. projektinius pasiūlymus, kuriais patekti į pastogės patalpas pasiūlytas alternatyvus įėjimas – įrengti uždarą laiptinę, iš kurios patenkama į pusrūsio ir pastogės patalpas, o ieškovė nesutiko su ekspertės išvadomis, nurodydama, kad projektas nepatikrintas jokioje įstatymais numatytoje derinimo institucijoje, projektuotoja nėra atestuota kaip projekto vadovė, projektas neatitinka ekspertizės reikalavimų, kitų teisės aktų reikalavimų, ieškovės pateiktame AB „Lietuvos dujos“ 2013-05-03 rašte nurodyta, kad ant ginčo pastato sienos esantis dujotiekis gali būti perkeltas vartotojo lėšomis ant išorinės naujo statinio sienos, dujotiekį uždengti plokštėmis ar apmūryti draudžiama, be to, vakarinėje pastato dalyje pastato ribos ir žemės sklypo riba sutampa, o kaimyniniame žemės sklype esančių patalpų savininkai nesutinka, kad būtų statoma laiptinė pietinėje ar vakarinėje statinio pusėje, konstatavo, kad atsakovas neįrodė alternatyvios įėjimą į pastogės patalpas galimybės. Ieškovės siūlomą pateikimo į pastogę alternatyvą teismas pripažino pagrįsta. Teismas nurodė, kad laiptų įrengimas yra būtinas ieškovės nuosavybės teisei į pastogę įgyvendinti, t. y. tiek šį turtą naudoti, tiek jį prižiūrėti, remontuoti ir įgyvendinti kitas su nuosavybės teise susijusias teises ir pareigas. Laiptų įrengimas atsakovui priklausančiose patalpose nepažeis atsakovo teisių daugiau nei būtų pažeista ieškovės teisė turėti tinkamą įėjimą į jai priklausančią pastogę.

15Taip pat pažymėjo, kad patekimas į ieškovei priklausančią pastogę kopėčiomis per lubose esančią angą, negali būti laikomas tinkama ir realia galimybe patekti į šias patalpas.

16Dėl servituto atlygintinumo. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydžio, teismas konstatavo, kad situacija nulėmusi ginčą susiklostė dėl abiejų šalių veiksmų, nes atsakovas pastogės patalpas formavo kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą ir pateikė jį privatizavimui, tačiau nenumatė patekimo galimybės, o ieškovė pirkdama pastogės patalpas negalėjo nesuvokti, kad ateityje kils įėjimo įrengimo klausimas. Nustačius servitutą patalpose 10-7 ir 10-1, šios patalpos faktiškai virsta bendro naudojimo patalpomis. Atsižvelgiant į tai, kad tarnaujančio daikto (buto) plotas sumažėja 5,48 kv.m. (32,77 kv.m. – 27,29 kv.m.), teismas sprendė, kad teisingas atlyginimas butų visa patalpų 10-1 ir 10-7 plotui proporcinga kaina 21 200 Lt (5,48 kv.m. x 3866 Lt/kv.m.).

17Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 29 828 Lt nuostolių atlyginimą. Teismas konstatavo, kad toks reikalavimas yra pagrįstas, tokią išvadą padarydamas atsižvelgiant į ieškovės pateiktą naują įrodymą – atestuoto specialisto J. M. 2013-07-22 paaiškinamąjį raštą, kuriame argumentuotai nurodė, kad apdailos nuardymo ir naujos apdailos darbai yra būtini atstatyti butą; į sąmatą įtraukti bendrųjų konstrukcijų hidroizoliacijos įrengimo darbai, kurie būtini pašalinant drėgmės padarytas progresuojančias deformacijas siekiant sustabdyti tolimesnį drėgmės patekimą į gyvenamąsias patalpas; darbus buvo būtina atlikti dėl didelės drėgmės ir tinko erozijos bei didelio kiekio lietaus/sniego patenkančio per stogo bendro naudojimo konstrukcijas. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata, nors ir neatitinka teismo ekspertizės įrodomosios galios, tačiau yra sudaryta kvalifikuotų specialistų, todėl abejoti jos patikimumu nėra pagrindo, ji nepaneigta kitais įrodymais. Nors ieškovė neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai faktiškai atlikti ir ieškovė faktiškai patyrė išlaidas, teismas sprendė, kad šis įrodymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti nuostolių faktą ir sumą (CK 4.129 str., 6.246 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nepagrįstai priteisė ieškovei nuostolius.

20Dėl įrodymų vertinimo. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes bei neproporcingai suvaržė atsakovo teises, nustatydamas servitutą suteikiant teisę naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais ir įrengti juose laiptus.

21Teikiami tik projektiniai pasiūlymai, kurie nėra derinami su jokiomis institucijomis. Specialistas, turintis reikiamų specialių žinių, įvertino galimas alternatyvas dėl ieškovės galimybių patekti į jai priklausančią nuosavybės teise palėpę ir nustatė, kad laiptų įrengimas išorinėje pastato dalyje yra galimas ir tai yra vienintelis alternatyvus būdas.

22Ieškovei neatlikus visų būtinų veiksmų, reikalingų įrengti laiptus objekte, kuris yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, ir teismui sprendimu nustačius servitutą, tai tik neproporcingai ir nepagrįstai suvaržo atsakovui priklausantį turtą. Tik parengus statinio projektą ir jį tinkamai suderinus, galima spręsti, ar iš viso ginčo patalpose įmanomi tokie statybos darbai.

23Taigi, apelianto manymu, teismo sprendimas priimtas formaliai įvertinus ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus, toks teismo pasirinktas būdas nepagrįstai pažeidžia nuosavybės teises, suardo atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vientisumą.

24Dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalį ir apribojo atsakovo nuosavybės teisę, taip pat pažeidė CK 4.111 straipsnio 1 dalies ir 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišanalizavęs aplinkybės, kad ieškovė, prašydama nustatyti servitutą atsakovui priklausančiose patalpose, išimtinai siekia didesnio patogumo, o ne tinkamo savo nuosavybės teisės įgyvendinimo.

25Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tik nustačius servitutą būtų veiksmingai pašalintos kliūtys ieškovei kaip savininkei naudotis nuosavybe, tai atitiktų savininkų interesų pusiausvyrą, t. y. nepažeis atsakovo teisių daugiau nei būtų pažeista ieškovės teisė, nesudarius jai visiškai jokios galimybės turėti įėjimą į savo nuosavybę. Šiuo atveju servituto nustatymas neatitinka savininkų interesų pusiausvyros ir nėra objektyviai būtinas. Teismas formaliai vertino atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-12-17 posėdžio protokolinį sprendimą ir jį laikė teisinio netikrumo tarp šalių išraiška. Šiuo sprendimu jau nuo 2008-12-17 ieškovei buvo leista naudotis atsakovui priklausančių patalpų koridoriumi (indeksas 10-7), kad patektų į jai priklausančios pastogės patalpas. Taigi ieškovei buvo sudarytos sąlygos naudotis jai priklausančiomis patalpomis net ir nenustačius servituto, t. y. nenustačius servituto yra įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį. Tokiu būdu nėra vienos iš sąlygų, numatytų CK 4.126 straipsnyje, leidžiančių nustatyti servitutą.

26Be to, servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas dėl nurodytų priežasčių.

27Dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliantas nesutinka su teismo priteistais nuostoliais iš jo ieškovei nurodydamas, kad, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, kuriomis remdamasi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, yra atlyginamos tik bendrasavininko turėtos išlaidos išlaikant namo bendro naudojimo objektus, o asmeninę nuosavybę (šiuo atveju – butą) savininkas privalo prižiūrėti ir išlaikyti savo sąskaita ir šios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis namui išlaikyti ir išsaugoti. Šiuo atveju ieškovė prašomų priteisti išlaidų realiai nepatyrė. Vien į bylą pateiktas namo bendrųjų konstrukcijų remonto įkainojimo aktas ir ieškovės buto remonto sąmata neįrodo, kad sąmatose numatytos išlaidos yra arba bus realiai patirtos. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2012-07-26 nutartyje konstatavo, kad UAB „Elvyra“ parengta lokalinė sąmata nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieškovės buto vertės sumažėjimą būtent dėl bendrųjų konstrukcijų trūkumų. Taigi teismas, priteisdamas ieškovei nurodyto dydžio nuostolius, leido jai nepagrįstai praturtėti.

28Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistą 21 200 Lt kompensaciją iki 10 595,58 Lt.

29Nurodo, kad teismo išvada, jog nustačius servitutą patalpose 10-7 ir 10-1, šios patalpos faktiškai virsta bendro naudojimo patalpomis, ir teisingas atlyginimas būtų visa šių patalpų plotui proporcinga kaina, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais ar racionaliais argumentais.

30Atsakovas neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su nuostolių atsiradimu dėl servituto nustatymo, nenurodė, nei kokie, kokio pobūdžio ir kokios apimties suvaržymai jam atsirastų nustačius servitutą, kaip turėtų būti apskaičiuojama kompensacija už patiriamus suvaržymus.

31Byloje esančioje UAB APUS Turtas 2013-06-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto vertintojai įvertino, kad atsakovo turimo buto vertė dėl nustatomo servituto sumažėtų 3 421,59 Lt, kadangi servitutas bus nustatytas patalpai 10-7, kurios plotas 1,78 kv. m, šia patalpa naudotis galės tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis, todėl atsakovo butas sumažėtų 0,89 kv. m. Kadangi prašoma nustatyti servitutą ir patalpai 10-1, kurios plotas 3,70 kv. m, todėl iš viso atsakovo butas sumažėtų 2,74 kv. m, t. y. jo plotas būtų 30,03 kv. m, o vertė sumažėtų 10 595,58 Lt, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės.

32Pažymi, kad ieškovė 2005-12-29 pirkimo – pardavimo sutartimi į savivaldybei priklausančią palėpės dalį iš atsakovo nupirko 506/1000 dalis neįrengtos pastogės (8,02 kv. m) už 18 000 Lt, o už galimybę įrengti laiptus ir naudotis 2,74 kv. m atsakovui priklausančios patalpos dalimi ieškovė turėtų sumokėti 21 200 Lt, todėl akivaizdu, kad teismo nustatyta kompensacija yra neproporcinga, pažeidžianti pagrindinius civilinės teisės principus.

33Taip pat nurodo, kad pastato ( - ), kuriame yra ginčo patalpos, fizinis nusidėvėjimas siekia 75 proc., o jo būklė sparčiai blogėja dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesutikimo remontuoti pasato bendrąsias konstrukcijas, taigi ir dėl šios priežasties teismo priteista kompensacija reikštų ne teisingą nuostolių atlyginimą, o nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita.

34Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti jo apeliacinį skundą.

35Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jos apeliacinį skundą atmesti.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

38Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas - gyvenamasis namas ( - ), turi du atskirus patekimus į juose esančius du butus, iš kurių vienas butas ( - ), bendras plotas 32,84 kv. m, nuosavybės teise priklauso ieškovei V. B., o kitas butas ( - ), bendras plotas 32,77 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovui (t. 1, b. l. 12–13, 16–17). Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, unikalus Nr. ( - ) , bendras plotas 16,04 kv. m (t. 1, b. l. 14–15, t. 3, 47–48).

39Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip palėpės patalpų savininkės nuosavybės teisių įgyvendinimo, siekiant patekti į jai priklausančias patalpas, taip pat servituto atlygintinumo bei reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su statinio bendrųjų konstrukcijų remontu, pagrįstumu.

40Ieškovė kaip savo nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą įvardijo servituto nustatymą per atsakovui priklausančio buto koridorius, o atsakovas pasiūlė alternatyvų būdą – įrengti laiptus namo išorėje.

41Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė servitutą, t. y. suteikė teisę ieškovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovui priklausančiomis patalpomis, esančiomis ( - ), - koridoriais, pažymėtais indeksais 10-7 (1,78 kv. m ploto) ir 10-1 (3,70 kv. m ploto), ir įrengti juose laiptus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė alternatyvios įėjimo į pastogės patalpas galimybės, o ieškovės pasiūlytą patekimo į pastogę alternatyvą laikė pagrįsta.

42Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera, bylos Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).

43Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant šią bylą ir svarstant šalių pateiktus nuosavybės teisės įgyvendinimo variantus dėl patekimo į ieškovei nuosavybės teise priklausančias palėpės patalpas, ne kartą buvo pažymėta, kad tiek laiptų įrengimas per atsakovui priklausančias patalpas, tiek laiptų įrengimas kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype būtų susijęs su kitų asmenų (atsakovo arba kito sklypo savininko) teisėmis. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovo siūlomą variantą vertino kaip negalimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su tokia teismo pozicija negali sutikti.

44Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmą kartą (Lietuvos apeliacinis teismo civilinėje byloje Nr. 2A-395/2012 2012 m. liepos 26 d. priimtoje nutartyje) pasisakė, kad vien ieškovės nurodyta aplinkybė, jog gretimas žemės sklypas priklauso kitam savininkui, nepaneigia laiptų įrengimo per vakarinį fasadą galimybės, o ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokia gretimo sklypo savininko pozicija ir ar jai nepavyktų derybų būdu pasiekti susitarimo dėl laiptų įrengimo per vakarinį fasadą, o teismas nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus jos reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

45Nagrinėdamas bylą pakartotinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo nurodymais, pasiūlė šalims pateikti papildomus alternatyvų buvimą (nebuvimą) patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktus ieškovės įrodymus, o būtent – Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atliktą projektinių pasiūlymų vertinimą, kuriame nurodyta, kad projektas (atsakovo užsakymu atliktas ekspertės M. M. – O. atliktas ekspertizės aktas, kurį sudaro projektiniai pasiūlymai, nepatikrintas jokioje įstatymais numatytoje derinimo institucijoje, projektuotoja nėra atestuota kaip projekto vadovė pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, projektas neatitinka ekspertizės reikalavimų, nes paaiškinamasis raštas negali būti laikomas ekspertize kaip neatitinkantis Paveldo tvarkytos reglamento vertino kaip paneigiančius atsakovo siūlomą alternatyvą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir, pritardama atsakovo apeliacinio skundo argumentams, pažymi, kad projektiniai pasiūlymai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte apibrėžiami kaip vien servituto nustatymas dar nesudaro teisinio pagrindo pradėti laiptų įrengimo darbus, kadangi tai yra tik teisinis pagrindas naudoti svetimą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.111 str.), o tokia teisė yra būtina siekiant pradėti viešojo administravimo procedūras, skirtas statybą (rekonstrukciją) leidžiančius dokumentus išduodančių viešojo administravimo subjektų kompetencijai. Todėl bet kuriuo - tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomu atveju turi būti išspręstas klausimas dėl servituto būtinumo arba alternatyvaus nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, o tik tada sprendžiama, ar konkretus pasiūlymas yra teisiškai ir techniškai įgyvendinamas.

46Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nustatė, jog bylą nagrinėjant pakartotinai ieškovei būtų pasiūlyta pateikti papildomus jos reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, o būtent, susijusius su galimybės įrengti laiptus per vakarinį fasadą nebuvimu. Ieškovė, siekdama įrodyti servituto būtinumą, pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymą – 2013-07-17 prašymą raštu pritarti palėpės projektui įrengiant laiptinę pietinėje ar vakarinėje statinio pusėje su keturių asmenų parašais bei išreikštu nesutikimu (t. 3, b. l. 22) ir teismas, įvertinęs šį įrodymą, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė alternatyvios įėjimo į pastogės patalpas galimybės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo anksčiau suformuotus nurodymus, šis klausimas, susijęs su galimybe įrengti alternatyvų įėjimą, nebuvo visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtas. Ieškovės į bylą pateiktas įrodymas, pasak jos, patvirtinantis kaimyniniame žemės sklype esančių patalpų savininkų nesutikimą, nėra pakankamai informatyvus, kadangi iš šio dokumento nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokiam būtent palėpės projektui įrengiant laiptinę pietinėje ar vakarinėje statinio pusėje jame pasirašę asmenys nepritarė, taip pat į bylą nėra pateikta duomenų, kokias konkrečiai šių asmenų teises pažeistų servituto nustatymas, kadangi nėra aišku, kas yra šie asmenys, ar jiems priklauso patalpos, nurodytos minėtame dokumente, ar jie yra gretimo žemės sklypo savininkai. Papildomai pažymėtina, kad taip ir liko neatskleista gretimo žemės sklypo savininko pozicija dėl laiptinės įrengimo per vakarinį pastato fasadą pasinaudojant jam priklausančio žemės sklypo dalimi. Todėl vertinti skundžiamą teismo sprendimą kaip priimtą visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad alternatyvios galimybės buvimas ar nebuvimas teismo turi būti įvertintas ypatingai atidžiai, kadangi servituto nustatymas per atsakovui priklausančio gyvenamosios paskirties buto patalpas pripažintinas galimu tik esant tokioms svarbioms priežastims kaip alternatyvos nebuvimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinti vieno ar kito servituto nustatymo variantą per „normalių sąnaudų“ prizmę galima tik šalims pateikus tai patvirtinančius įrodymus, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atskiro laiptinės priestato statyba vertintina „protingų sąnaudų“ aspektu atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę, iš esmės neanalizavo šių aplinkybių ir nepadarė konkrečių jas pagrindžiančių išvadų.

47Teisėjų kolegijos vertinimu, esant neatskleistoms nurodytoms bylai reikšmingoms aplinkybėms, susijusioms su gretimo žemės sklypo savininko pozicija dėl alternatyvaus laiptų įrengimo būdo per jam priklausantį žemės sklypą, byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo, siekiant užtikrinti, kad būtų ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškovės nuosavybės teisės įgyvendinimu kuo mažiau pažeidžiant tarnaujančio daikto savininko teises, atsižvelgiant į servitutu nustatomus apribojimus (turinį), esant reikalui svarstomas klausimas dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi, priklausomai nuo bylos baigties, priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat turi būti išsiaiškinta, pagal kokį konkretų planą ar projektinę dokumentaciją ketinama nustatyti servitutą, siekiant kuo tiksliau apibrėžti tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo apimtį (servituto turinį), nes šiuo metu, nors ir pateikta į bylą daug planinės medžiagos, tačiau ji yra prieštaringa, pavyzdžiui, ieškovė turi du įėjimus į jai priklausantį butą, esantį cokoliniame aukšte (t. 1, b. l. 88) ir nėra pakankamai aišku, ar iš savo buto įrengiamais laiptais ji nori per atsakovo buto koridorius patekti į palėpę, ar per atsakovo įėjimą į butą patekti į ginčo koridorius ir juose įrengti laiptus į palėpę. Tai, kad šios aplinkybės nėra iki galo tinkamai išaiškintos, patvirtina ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, grindžiamas ekspertės M. M.-O. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, kad įrengiant laiptus per apeliantui priklausantį butą būtų susilpninta pastato konstruktyvinė būklė ir pastato stabilumas, kadangi rengiant laiptus iš pusrūsio į pastogės patalpas būtų išpjaunami sijų galai (perdangos) (t. 3, b. l. 64).

48Taip pat matyti, kad ieškovė įsigijo palėpės patalpas iš Vilniaus miesto savivaldybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau patalpų įsigijimo metu šalims buvo žinoma, kad patekti į palėpės patalpas galima tik per atsakovui priklausantį butą, kadangi, kaip ir nurodė pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, pastate, kuriame yra ginčo patalpos, yra atskiri įėjimai tiek į ieškovei priklausantį butą, esantį cokoliniame aukšte, tiek į atsakovui priklausantį butą, esantį antrame aukšte. Tačiau į patalpas, esančias palėpėje, atskiro įėjimo nėra.

49Spręsdamas reikalavimo dėl servituto nustatymo pagrįstumą, teismas taip pat turėtų ex officio įvertinti tokio sandorio sudarymo sąlygas, išsiaiškinti, ar sudarytas sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms dėl nekilnojamojo turto pardavimo konkrečiu būdu ir sąlygomis.

50Papildomai pažymėtina, kad nesutiktina su apeliantu Vilniaus miesto savivaldybe, kad teismas formaliai vertino atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-12-17 posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 200-49, be to, kaip teisinio netikrumo išraišką. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant nurodytą bylą buvo pažymėta, kad atsakovo vienašalis leidimas patekti ieškovei į savo patalpas per atsakovo koridorių nesukuria teisinio tikrumo, kadangi atsižvelgiant į tai, kad ruošiamas atsakovui priklausančio turto privatizavimas arba kitoks nuosavybės teisės perleidimas, toks leidimas nesaistytų naujo savininko. Dėl nurodyto teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl nurodyto argumento, kadangi įstatymas nesuteikė teisės revizuoti tokios nutarties. Visgi nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų atsižvelgti į išduoto leidimo išviešinimo faktą ir priklausomai nuo priimto procesinio rezultato, išspręsti ir šio leidimo galiojimo sąlygas.

51Dėl servituto atlygintinumo

52Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad servituto atlygintinumo klausimas spręstinas tik tuo atveju, kai yra nustatomas servituto būtinumas, šiuo atveju – per atsakovui priklausančio buto koridorius, šį klausimą taip pat grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo.

53Dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo

54Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su teismo ieškovei priteistais nuostoliais, padarytais jai nuosavybės teise priklausančiam turtui, teisėjų kolegija su tokiu argumentu iš dalies sutinka, kadangi teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tinkamai nesiaiškino visų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 str.), nevertino, kad šalių kaltės laipsnis dėl vienam iš bendraturčių padarytos žalos yra proporcingas jų daliai bendrojoje nuosavybėje, todėl šio reikalavimo pagrįstumo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo kartu su kitais šioje byloje pareikštais reikalavimais.

55Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo ir nesant galimybės ištaisyti šiuos pažeidimus apeliacinės instancijos teisme, byla grąžintina nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57Perduodant bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str.).

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. B. ieškiniu prašė nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovei,... 5. Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui atmetus... 6. Ieškovė nurodė, kad pastatas - gyvenamasis namas, esantis ( - ), turi du... 7. 2006-07-10 eksperto V. E. surašytu Statinio dalies būklės aktu buvo... 8. Ieškovė nurodė, kad atsakovo užsakymu atlikta ( - ), vertinimo ataskaita... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog... 10. 2008-12-17 posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 200-49, kuriame nutarta... 11. Trečiasis asmuo AB „City Service“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį... 14. Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą. Teismas, atsižvelgęs į... 15. Taip pat pažymėjo, kad patekimas į ieškovei priklausančią pastogę... 16. Dėl servituto atlygintinumo. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes,... 17. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 29 828 Lt nuostolių... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą... 20. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus... 21. Teikiami tik projektiniai pasiūlymai, kurie nėra derinami su jokiomis... 22. Ieškovei neatlikus visų būtinų veiksmų, reikalingų įrengti laiptus... 23. Taigi, apelianto manymu, teismo sprendimas priimtas formaliai įvertinus... 24. Dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 25. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tik nustačius servitutą būtų... 26. Be to, servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas dėl nurodytų... 27. Dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliantas nesutinka su teismo... 28. Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo skundžiamą teismo sprendimą... 29. Nurodo, kad teismo išvada, jog nustačius servitutą patalpose 10-7 ir 10-1,... 30. Atsakovas neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su nuostolių atsiradimu... 31. Byloje esančioje UAB APUS Turtas 2013-06-05 Nekilnojamojo turto vertinimo... 32. Pažymi, kad ieškovė 2005-12-29 pirkimo – pardavimo sutartimi į... 33. Taip pat nurodo, kad pastato ( - ), kuriame yra ginčo patalpos, fizinis... 34. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti jo... 35. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jos apeliacinį... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas - gyvenamasis namas ( - ), turi du... 39. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip palėpės patalpų savininkės... 40. Ieškovė kaip savo nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą įvardijo... 41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė... 42. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies... 43. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant šią bylą ir svarstant šalių pateiktus... 44. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka... 45. Nagrinėdamas bylą pakartotinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio... 46. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas bylą nagrinėti... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant neatskleistoms nurodytoms bylai... 48. Taip pat matyti, kad ieškovė įsigijo palėpės patalpas iš Vilniaus miesto... 49. Spręsdamas reikalavimo dėl servituto nustatymo pagrįstumą, teismas taip pat... 50. Papildomai pažymėtina, kad nesutiktina su apeliantu Vilniaus miesto... 51. Dėl servituto atlygintinumo ... 52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad servituto atlygintinumo... 53. Dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo ... 54. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su teismo ieškovei... 55. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 57. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 59. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir...