Byla e2YT-17645-944/2017
Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, bei suinteresuoto asmens L. M. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjams L. B., S. M. įgaliotam asmeniui A. Z., jų atstovui advokatui Pauliui Čerkai, suinteresuoto asmens L. M. atstovei advokato padėjėjai Žanai Vašcovai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B. ir S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, L. M. dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, bei suinteresuoto asmens L. M. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. M. mirties faktiškai jį pradėjusi valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sūnūs A. M. ir S. M. priėmė palikimą po savo motinos S. M. mirties pradėję faktiškai jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. priėmė palikimą po savo tėvo A. M. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad palikėjai rūpinosi paveldėtu turtu jį prižiūrėjo. Tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

5Pareiškėja L. B. nurodė, kad būdama maža pamena, kad po dieduko – K. M. mirties močiutė (S. M.) tvarkėsi dokumentus pas notarą. Ji taip pat nurodė, kad po savo tėčio mirtie nuvyko pas notarą ir tvarkėsi dokumentus. Sutiko su suinteresuoto asmens L. M. (sesers) reikalavimu, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu.

6Pareiškėją S. M. atstovaujantis įgaliotas asmuo nurodė, kad sutinka su suinteresuoto asmens savarankišku reikalavimu. Nurodė, kad nebuvo sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentai, todėl jo nuomone, nebuvo ką paveldėti. Teigė, kad visą laiką buvo gyvenama ginčo turte, juo rūpinosi, prižiūrėjo.

7Pareiškėjų atstovas advokatas nurodė, kad nėra draudžiama paveldėti kreipiantis į notarą ir į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Šiais abiem atvejais yra galima kreiptis su tokio pobūdžio reikalavimais. Jo vertinimu nepaisant to, kad buvo parašyti pareiškimai priimti palikimą pas notarą ir užvestos paveldėjimo bylos, realiai palikimas priimtas faktiniu valdymu, nes buvo gyvenama tame būste, jis prižiūrėtas ir t. t.

8Suinteresuotas asmuo valstybę, atstovaujantis VĮ Turto bankas, atsiliepimu nurodė, kad pateikus duomenų, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, pareiškimui neprieštaraus.

9Suinteresuotas asmuo L. M. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti judinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po tėvo mirties faktiniu valdymu. Nurodė, kad jos tėvas buvo priėmęs palikimą po savo tėvo K. M. ir motinos S. M. mirties. Iki tėvo mirties suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjai L. B. faktiškai buvo padalytas namas, kuriame gyveno tėvas. Jai priskirtuose kambariuose laikė savo daiktus, grįžusi į Lietuvą duodavo lėšų priežiūrai ir pan. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjai sutinka su jos reikalavimu, todėl papildomai šių aplinkybių įrodinėti nereikia.

10Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą negauta.

11Teismas

konstatuoja:

12bylos dalis nutrauktina, reikalavimas dėl palikimo priėmimo po S. M. tenkintinas, suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas tenkintinas, atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.

13Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. M. ir S. D. susituokė ( - ) (el. b. l. 56). K. M. mirė ( - ) (el. b. l. 55). Nekilnojamasis turtas esantis ( - ), registruotas K. M. vardu (el. b. l. 57–58). S. M. mirė ( - ) (el. b. l. 54). S. M. deklaruota gyvenamoji vieta ( - ) (el. b. l. 66). A. M. tėvai K. M. ir S. D. (el. b. l. 51). A. M. mirė ( - ) (el. b. l. 53). L. M. tėvai A. M. ir B. M. (el. b. l. 52). L. B. santuokos liudijimas (el. b. l. 67). S. M. tėvai S. M. ir K. M. (el. b. l. 68). Byloje pateiktas 2015-10-20 liudijimas, kad po K. M. mirties paveldėjimo bylą užvedė S. M., S. M. ir A. M. (el. b. l. 13). Byloje pateiktas 2016-10-17 liudijimas, kad po S. M. mirties nėra užvestos paveldėjimo bylos (el. b. l. 14). 2005-10-20 pažyma, kad po S. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 16). Byloje pateiktas 2012-04-20 liudijimas, kad po A. M. mirties paveldėjimo bylą užvedė L. B. (el. b. l. 15). Komunalinių mokesčių kvitai (el. b. l. 17–50)

14Bylos dalis nutrauktina.

15Teismas nurodo, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, jeigu teismas nustato, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, tai civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas), nes toks prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

16Nagrinėjamu pareiškėjai kreipėsi dėl trijų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad buvo priimtas palikimas faktiniu valdymu. Teismas išsireikalavo K. M. ir A. M. paveldėjimo bylas, kuriuose pateikti duomenys, kad po K. M. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi žmona S. M. ir sūnūs S. M. ir A. M. (K. M. paveldėjimo bylos l. 1, 16). Atitinkamai teismui išreikalavus A. M. paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad pareiškėja L. B. po savo tėvo mirties ( - ) kreipėsi į notarą ir parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad buvo pas notarą ir tvarkėsi dokumentus. Be to ji nurodė, kad ji atsimena, kaip močiutė tvarkė paveldėjimo dokumentus po senelio mirties. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovo nuomone galima priimti palikimą tiek kreipiantis pas notarą, tiek kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jo vertinimu šie būdai vienas kitam neprieštarauja, todėl palaikė reikalavimus.

17Išaiškintina, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo būdai nurodyti CK 5.51 straipsnio 1 dalyje, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą ARBA padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie būdai yra alternatyvūs, todėl turi būti pasirenkamas tik vienas palikimo priėmimo būdas. Pastebėtina, kad notarui pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neterminuotas, t. y. galioja į ateitį neribotą laiką. Teismui išreikalavus minėtas paveldėjimo bylas, paaiškėjo, kad du pareiškimo reikalavimai, kad S. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. M. mirties faktiškai jį pradėjusi valdyti; kad L. B. priėmė palikimą po savo tėvo A. M. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti, nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių.

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bylos dalis dėl reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. M. mirties faktiškai jį pradėjusi valdyti; kad L. B. priėmė palikimą po savo tėvo A. M. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti, nutrauktina.

19Reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu po S. M. ir A. M. mirties tenkintini.

20Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

21Nagrinėjamu atveju po S. M. mirties primos eilės įpėdiniai paveldėti turtą yra jos sūnūs, t. y. S. M. ir A. M. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal byloje esančius duomenis realus paveldimas turtas buvo nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), kurio dokumentai buvo nesutvarkyti ir tik 2016-08-08 šis turtas registruotas K. M. vardu. Šis turtas įgytas santuokos metu. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t. y. SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Darytina išvada, kad nors ir nėra S. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau laikytina, kad pusė K. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), priklausė ir jo sutuoktinei.

22Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad visą šį laikotarpį šiuo turtu buvo rūpinamasi, mokami mokesčiai, kuriuos mokėjo A. M., vėliau jo dukra – L. B., S. M. įgaliotas asmuo rūpinosi dokumentų tvarkymu. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad S. M. vardu nebuvo registruotino turto, į notarą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

23Teismas nurodo, kad byloje pateikti duomenys dėl mokesčių mokėjimo, šalių paaiškinimai, kurie laikytini įrodymais CPK 186 straipsnio prasme, patvirtina, kad po S. M. mirties jos sūnūs toliau liko gyventi ginčo būste, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. ir S. M. priėmė palikimą po savo motinos S. M. mirties pradėję faktiškai jį valdyti tenkintinas.

24Suinteresuotas asmuo L. M. pareiškė savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo tėvo A. M. mirties faktiniu valdymu. Pagal A. M. paveldėjimo bylą, nustatyta, kad po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi jo dukra L. B.. Byloje duomenų, kad būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai nėra. Pareiškėja L. B. sutinka su reikalavimu, kad jos sesuo priėmė palikimą faktiniu valdymu.

25Teismas nurodo, kad L. M. ir mirusiojo A. M. dukra, todėl pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra pirmos eilės įpėdinė. Teismas nurodo, kad tiek pareiškėja L. B., tiek L. M. yra mirusio A. M. dukros, todėl pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Šiuo atveju vienintelė A. M. įpėdinė L. B. su reikalavimu sutinka, todėl jis tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

26Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

27Pareiškėjai L. B., S. M. įgaliotas asmuo A. Z. ir L. M. teismo posėdžio metu pasirašė taikos sutartį, kuria L. M. sutiko sumokėti 3000 Eur sumą dėl išlaidų susijusių su palikimo metu buvusio turto priežiūra.

28Pirmiausia teismas nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo išlaidų dėl paveldimo turto, kompensavimo klausimas, t. y. šioje byloje teismo priimti reikalavimai susiję su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu.

29Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Įstatymo nurodytais atvejais teismas šalių pateiktos taikos sutarties netvirtina (jei sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui). Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas.

30Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo įsipareigojo, kaip įpėdinė atlyginti dalį išlaidų, susijusių su paveldimo turto priežiūra. Teismas nurodo, kad įpėdinis atsako už palikėjo skolas nuo palikimo priėmimo (CK 5.52 straipsnis). Šiuo atveju nei taikos sudarymo metu, nei teismo sprendimo metu L. M. dar nelaikytina A. M. įpėdine. Išaiškintina, kad tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui suinteresuotam asmeniui L. M., kaip A. M. įpėdinei, kiltų pareiga prisidėti prie paveldėto turto išlaikymo išlaidų.

31Darytina išvada, kad šioje byloje pateikta taikos sutartis negali būti šiuo metu tvirtinama, nes nesusijusi su reiškiamasi reikalavimais. Išaiškintina, kad tik įsiteisėjus šiam sprendimui įpėdiniai gali pateikti teismui tvirtinti taikos sutartį susijusią su paveldimo turto išlaikymo išlaidų kompensavimu, pagal CK 6.983–6.986 straipsnių nuostatas. Šioje proceso stadijoje pateiktą taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniai, teismas

Nutarė

33bylos dalį dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. M., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. M., gimusio ( - ), mirties ( - ) faktiškai jį pradėjusi valdyti; kad L. B., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo tėvo A. M., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) faktiškai pradėjusi jį valdyti, nutraukti.

34Pareiškimą tenkinti iš dalies:

35nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas ( - ) ir S. M., asmens kodas ( - ) po savo motinos S. M., asmens kodas asmens kodas ( - ) mirties ( - ) priėmė palikimą pradėję faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

36Suinteresuoto asmens L. M. savarankišką reikalavimą tenkinti:

37nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. ( - ) po savo tėvo A. M., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

38Atsisakyti tvirtinti pateiktą procesinį dokumentą, pavadintą taikos sutartimi.

39Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M.... 5. Pareiškėja L. B. nurodė, kad būdama maža pamena, kad po dieduko – K. M.... 6. Pareiškėją S. M. atstovaujantis įgaliotas asmuo nurodė, kad sutinka su... 7. Pareiškėjų atstovas advokatas nurodė, kad nėra draudžiama paveldėti... 8. Suinteresuotas asmuo valstybę, atstovaujantis VĮ Turto bankas, atsiliepimu... 9. Suinteresuotas asmuo L. M. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo... 10. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į suinteresuoto asmens... 11. Teismas... 12. bylos dalis nutrauktina, reikalavimas dėl palikimo priėmimo po S. M.... 13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. M. ir S. D. susituokė ( - ) (el. b. l.... 14. Bylos dalis nutrauktina.... 15. Teismas nurodo, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų... 16. Nagrinėjamu pareiškėjai kreipėsi dėl trijų juridinę reikšmę turinčių... 17. Išaiškintina, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo... 18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bylos dalis dėl reikalavimą nustatyti... 19. Reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad... 20. Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio... 21. Nagrinėjamu atveju po S. M. mirties primos eilės įpėdiniai paveldėti... 22. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad visą šį laikotarpį šiuo turtu... 23. Teismas nurodo, kad byloje pateikti duomenys dėl mokesčių mokėjimo, šalių... 24. Suinteresuotas asmuo L. M. pareiškė savarankišką reikalavimą nustatyti... 25. Teismas nurodo, kad L. M. ir mirusiojo A. M. dukra, todėl pagal CK 5.11... 26. Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.... 27. Pareiškėjai L. B., S. M. įgaliotas asmuo A. Z. ir L. M. teismo posėdžio... 28. Pirmiausia teismas nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo... 29. Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių... 30. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo įsipareigojo, kaip įpėdinė... 31. Darytina išvada, kad šioje byloje pateikta taikos sutartis negali būti šiuo... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270... 33. bylos dalį dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus,... 34. Pareiškimą tenkinti iš dalies:... 35. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas ( - ) ir... 36. Suinteresuoto asmens L. M. savarankišką reikalavimą tenkinti:... 37. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. ( - ) po savo tėvo A.... 38. Atsisakyti tvirtinti pateiktą procesinį dokumentą, pavadintą taikos... 39. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali...