Byla 2A-421/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovių atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovo atstovui advokatui Mariui Navikui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-128-40/2009 pagal ieškovių I. B. ir A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Srava“, tretieji asmenys V. N. ir uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovės I. B. ir A. B. 2008 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamos iš atsakovo UAB „Srava“ A. B. naudai priteisti 399 136,08 Lt neturtinės žalos atlyginimo, I. B. naudai - 150 000 Lt neturtinės bei 907,12 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 1-4). Ieškinyje ir dublike (t. 1, b. l. 32-33) ieškovės nurodė, kad 2006 m. vasario 7 d. apie 13 val. Joniškyje V. N. , vairuodamas sunkvežimį v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Srava“, pas kurį dirba V. N. , užvažiavo ant pėsčiųjų perėjoje ėjusios mažametės A. B. , sumušdamas jai kairę pėdą, padarydamas muštinę žaizdą kairės pėdos antrame piršte, kraujosruvą kairėje pėdoje, sulaužydamas kairės pėdos pirmo piršto pamatinę falangą. Joniškio rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu V. N. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pripažino nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4A. B. padarytą neturtinę žalą įvertino 400 000 Lt, iš kurių 863,20 Lt padengė UAB DK „PZU Lietuva“. Autoįvykio metu mergaitė patyrė šoką, juto skausmą; 1,5 mėn. kairę koją laikė langetėje, todėl negalėjo judėti, lankyti mokyklos, patyrė su tuo susijusių nepatogumų. Iki šiol vaikas jaučia baimę, nesaugumo jausmą eidamas per gatvę; išgyvena, kad negali važinėtis riedučiais, aktyviai dalyvauti fizinio lavinimo pamokose. Prieš avariją A. B. lankė meno mokyklos choreografijos grupę, dėl autoįvykio metu patirtos traumos jai uždrausta šokti, sportuoti. Mergaitei kartais skauda sužalotą koją, ji šlubuoja, negali priminti kulno, po autoįvykio išretėjo kairės kojos kaulai.

5A. B. sužalota savo motinos I. B. akivaizdoje. Matydama dukters fizines ir dvasines kančias I. B. patyrė išgąstį, sukrėtimą, kitų neigiamų emocijų. Motina skaudžiai išgyvena dėl dukters ateities, t. y. kad ji negalėjo mokytis kartu su klasės draugais, nebegalės šokti, sportuoti; juto didžiulį nuovargį slaugydama dukterį, sutriko miegas, krito darbingumas, todėl prašė priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Be to, I. B. prašė priteisti 907,12 Lt turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro kelionių į gydymo įstaigas išlaidos, medicinos paslaugų išlaidos, išlaidos vaistams.

7Atsakovas UAB „Srava“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 27-29) ir triptiku (t. 1, b. l. 62) su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ieškovės nepateikė įrodymų arba jie vertintini kritiškai (neįskaitomi, nesuprantama terminija), kad A. B. dėl avarijoje patirtos traumos negalėjo šokti, sportuoti, kad A. B. patyrė šoką, labai išgyveno, juto diskomfortą ir didelius nepatogumus. Ieškovė nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo sau, nes asmenys, kurie nenukentėjo, bet yra susiję su nukentėjusiuoju, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

8Trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti (t. 2, b. l. 1-4). Pasak trečiojo asmens, ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmesta, nes nėra įrodymų, kad vaistų čekiai, kelionės išlaidos buvo būtini teikiant medicininę pagalbą A. B. dėl avarijoje patirto sužalojimo (priežastinio ryšio problema). UAB „SK Impeks Medicinos Diagnostikos Centras“ 2006 m. birželio 19 d. pažymoje nurodyta, kad mergaitei diagnozuota osteochondropatija – tai liga, susijusi su augimu, kuriai avarija įtakos neturėjo. 2006 m. rugsėjo mėnesį A. B. lūžo dešinio šeivikaulio išorinis kulkšnelis, todėl kompensuoti išlaidų po nurodytos datos draudimo bendrovė nemato reikalo. Pagrįstą (ne)turtinę žalą draudimo bendrovė atlygino.

9Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu (t. 2, b. l. 101-107) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei A. B. 6 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą dalį ieškinio atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės aktu Nr. EKG 112/09 (01) (t. 2, b. l. 70-81) konstatavo, kad A. B. kairė koja po pusmečio nuo 2006 m. vasario 7 d. įvykusios avarijos jau buvo pasveikusi. Mergaitės kojos gydymas įvairiose gydymo įstaigose nuo 2006 m. rudens susijęs su 2006 m. rugsėjo 8 d. patirta kitos kojos trauma - dešiniojo šeivikaulio išorinio kulkšnio lūžimu, todėl ieškovė I. B. neturi teisės į po 2006 m. rugsėjo mėn. turėtų gydymo, kelionės, vaistų išlaidų atlyginimą.

10Atsižvelgdamas, kad eismo įvykio metu A. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau sužalojimas sukėlė fizinius, dvasinius išgyvenimus, į bendravimo galimybių sumažėjimą gydymosi ligoninėje laikotarpiu, gydymo trukmę (2-3 savaitės), taip pat į tai, kad sužalojimų pasekmių nėra (mergaitės kairė koja sugijo be komplikacijų, papildomo gydymo ateityje nereikės), teismas vaiko neturtinę žalą įvertino 7 000 Lt, bet priteisė 6 136,80 Lt, minusavęs draudimo bendrovės išmokėtą draudimo išmoką (863,20 Lt). Remdamasis ekspertizės aktu, teismas padarė išvadą, kad mažametė negali (negalės) šokti, sportuoti, važinėtis dviračiu dėl priežasčių, nesusijusių su eismo įvykio metu patirtomis traumomis, t. y. dar iki avarijos išsivysčiusios kairės kojos osteochondropatijos.

11Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo mergaitės motinai teismas atmetė dėl to, kad pagal teismų praktiką nukentėjusiųjų artimiesiems atlyginama neturtinė žala nukentėjusiojo mirties atveju arba jo sunkaus kūno sužalojimo, pavojingo gyvybei, atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007).

12Kad ieškovėms priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma (6 136,80 Lt) nebūtų mažesnė už iš jų priteistinas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas pusiau sumažino atsakovui priteistinas išlaidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba (5 900 Lt ÷ 2), o ekspertizės išlaidas (1 225 Lt) ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (60,09 Lt), padalino po lygiai abiems bylos šalims.

13Ieškovės I. B. ir A. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 114-117) prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą taip, kad jų reikalavimai būtų patenkinti visa apimtimi. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

141. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė mergaitei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes neįvertino dalies svarbių aplinkybių. Tiek avarijos metu, tiek po to mergaitė jaučia didelį kairės kojos skausmą. Kairę koją reikia reguliariai tirti švitinant rentgeno aparatu, kas neigiamai veikia sveikatą apskritai. Mergaitę reikia reguliariai vežti pas gydytojus konsultuoti, į sanatorijas ir reabilitaciją. Dėl to ji mažiau praleidžia laiko su savo draugais, nebegali lankyti šokių, fizinio lavinimo pamokų, važinėtis riedučiais, dviračiu. Šiuos esminius pokyčius gyvenime pirmosios instancijos teismas įvertino nepakankamai.

152. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad osteochondropatija nėra traumos, patirtos avarijos metu, pasekmė, kad dešinės kojos trauma nėra susijusi su kairės kojos trauma, kad mergaitės kairė koja iki 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo visiškai sugijusi.

16Išraše iš 2006 m. spalio 25 d. medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 45-46) nurodyta, kad mergaitė dėl kairio kulnikaulio osteochondropatijos siunčiama gydyti toliau. Išraše iš 2006 m. lapkričio 23 d. medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 48) nurodyta, kad mergaitei skauda kairę koją, kuriai, kai lūžo dešinė koja, teko atlaikyti didesnį krūvį, nustatyti osteoporozės požymiai, paskirtas gydymas sanatorijoje. Iš 2006 m. gruodžio 21 d. medicininių dokumentų išrašo (t. 1, b. l. 49) matyti, kad mergaitę konsultavo psichologė ir socialinė darbuotoja; kad jos kairysis kulnas dėl osteochondropatijos išliko jautrus, siūloma tęsti gydymą kitais metais. Iš 2007 m. balandžio 24 d. medicininių dokumentų išrašo (t. 1, b. l. 50) matyti, kad mergaitė skundžiasi kairės kojos pėdos skausmais, ypač pasireiškiančiais vaikščiojant. Mergaitei skirti vaistai nuo skausmo, ji pasiųsta į reabilitaciją. Išraše iš 2007 m. spalio 20 d. medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 52) nurodyta, kad abiejų kojų osteochondropatiją sukėlė abiejų kojų traumos. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė 907,12 Lt išlaidų, turėtų po 2006 m. rugsėjo 8 d., atlyginimo.

173. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė I. B. , prašydama priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, piktnaudžiavo savo teisėmis - teisę į ieškinio patenkinimą ieškovei I. B. pripažino Joniškio rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu. Ieškovė I. B. neturtinę žalą sudaro tai, kad ji savo akimis matė, kaip įvyko nelaimė, dėl to patyrė stiprų stresą. Po avarijos I. B. labai išgyveno dėl dukters sveikatos būklės, slaugė ją, kol dukra negalėjo susitvarkyti pati; skundžiasi nuovargiu, neigiamai paveikusiu savijautą, dvasinę būklę, darbingumą. Ieškovė I. B. kaskart nerimauja dėl dukters, kai vaiką išleidžia iš namų.

184. Pirmosios instancijos teismas neturėjo toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto atsakovo išlaidavimo atstovavimo išlaidoms. Atsakovo (vieno asmens) atstovavimo išlaidos ženkliai viršijo tas, kurias patyrė ieškovės (du asmenys), gavusios iš valstybės nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde, jei priimtas - atsiliepime į jį nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

21Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo; tinkamai įvertino avarijos neigiamą įtaką ieškovei A. B. ir jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės I. B. atitinkamo dydžio atstovavimo išlaidas, bet klaidingai pripažino, kad tarp ieškovės I. B. ir atsakovo teisiniai santykiai nesusiklostė ir tuo pagrindu neteisėtai atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo jai priteisimo visa apimtimi, todėl skundžiama nutartis iš dalies keičiama.

22Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo V. N. , vairuodamas sunkvežimį, kuris priklausė atsakovui (trečiojo asmens V. N. darbdaviui), 2006 m. vasario 7 d. maždaug 13 val. Joniškio m. užvažiavo ant pėsčiųjų perėjoje ėjusios ieškovės A. B. , dėl ko jai buvo sužalota kairės kojos pėda (t. 1, b. l. 101). Tokiu būdu tarp ieškovės A. B. ir atsakovo susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 str. 2 d., 6.264 str. 1 d.).

232006 m. rugsėjo 8 d. ieškovei A. B. lūžo dešinės kojos šeivikaulis.

24Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

25Apeliantės mano, jog turi teisę į 907,12 Lt mergaitės kairės kojos gydymo (reabilitacijos) išlaidų atlyginimą, nes iki 2006 m. rugsėjo 8 d., kai lūžo mergaitės dešinės kojos šeivikaulis, jos kairės koja nebuvo visiškai sugijusi, o dešinės kojos trauma susijusi su kairės kojos trauma ir dėl būtent avarijoje patirtos pėdos traumos vėliau išsivystė abiejų kulnikaulių osteochondropatija. Šie ieškovių motyvai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.), todėl jų turėtos išlaidos nepriteisiamos.

26Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė A. B. paaiškino, kad dėl mergaitės patirtos kairės kojos traumos teko didesnis krūvis dešinei kojai. Dešinės kojos raumenys nusilpo, todėl mergaitė pagriuvo ir susilaužė dešinės kojos šeivikaulį (t. 2, b. l. 33). Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovių atstovė patvirtino, kad antroji trauma įvyko buityje, bet negalėjo detaliau nurodyti antrosios traumos įvykio aplinkybių. Atsakovo atstovo nuomone, antroji trauma įvyko mergaitei važiuojant dviračiu ar riedučiais.

27Kaip matyti iš ieškovės A. B. sveikatos raidos istorijos ir ekspertizės akto Nr. EKG 112/09 (01), po 2006 m. vasario 7 d. avarijos mergaitės kairė koja 2 savaitėms buvo įmobilizuota į gipso langetę (Vaiko sveikatos raidos istorijos 43-44 psl.), po to - dar 2 savaitėms (Vaiko sveikatos raidos istorijos 45 psl.). Praėjus mėnesiui nuo avarijos 2006 m. kovo 9 d. gipso langetė nuo kairės kojos nuimta (t. 2, b. l. 75).

28VšĮ Kauno V. T. vaikų reabilitacijos centas“ gydytoja J. Š. 2006 m. gegužės 30 d. pirmąsyk diagnozavo mergaitei kairiąją kulnikaulio osteochondropatiją; nurodė, kad gydymo metu mergaitė retkarčiais skųsdavosi nestipriais kulno skausmais, o gydymo pabaigoje kulno visai nebeskaudėjo, mergaitė vaikšto gerai (Vaiko sveikatos raidos istorijos 70 psl.). 2006 m. birželio 19 d. UAB „SK Impeks Medicinos Diagnostikos Centras“ vaikų ortopedas – traumatologas gydytojas Š. B. nurodė, kad mergaitės kulnų, pirštų eisena normali, nors kairė pėda nežymiai patinusi ir mergaitė skundžiasi nedideliu skausmu ties padikaulių galvomis ir kulno srityje; taip pat patvirtino kairės kojos kulnikaulio osteochondropatijos diagnozę (Vaiko sveikatos raidos istorijos 48 psl.). Patologinė kairės/dešinės kojos raumenų atrofija (organo funkcijų susilpnėjimas) nebuvo nustatyta.

29Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001 ir kt.).

30Nors, esant traumuotai kairei kojai, dešinei kojai tenka didesnis fizinis krūvis, dėl kurio ji gali greičiau pavargti, vis dėlto gaudami didesnį krūvį dešinės kojos raumenys turėjo stiprėti, o ne silpnėti, kaip tvirtina ieškovės. Juo labiau skamba neįtikėtinai, kad dešinės kojos raumenys būtų tiek pavargę, jog mergaitė dėl to būtų pargriuvusi ir susilaužiusi šeivikaulį, kuris yra arčiau žemės nei šlaunikaulis. VšĮ Kauno V. T. vaikų reabilitacijos centas“ gydytoja A. R. 2006 m. gruodžio 21 d. nurodė, kad mergaitės raumenys, daugiau dešinės kojos, yra silpni (Vaiko sveikatos raidos istorijos 63 psl.), bet nekonstatavo, jog dešinės kojos raumenys būtų nusilpę dėl kairės kojos traumos. Daugiau duomenų apie mergaitės dešinės kojos šeivikaulio lūžimą byloje nėra. Susiklosčius tokiai situacijai, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovių versiją, kad mergaitės dešinės kojos trauma būtų susijusi su kairės kojos trauma, už kurią atsakingas atsakovas.

31Kaip minėta, mergaitės kairiojo kulnikaulio osteochondropatija pirmąkart diagnozuota 2006 m. gegužės 30 d. (Vaiko sveikatos raidos istorijos 70 psl.). Duomenų apie kairiojo kulnikaulio osteochondropatijos pradžios momentą nėra, todėl iš skundžiamo sprendimo šalintini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad mergaitės kairės kojos kulnikaulio osteochondropatija išsivystė iki avarijos. Abiejų (kairės ir dešinės) kulnikaulių osteochondropatija mergaitei nustatyta nuo 2007 m. spalio 29 d. (VšĮ KMUK Konsultacinės vaikų poliklinikos vaikų ortopedas – traumatologas gydytojas M. G. ) (Vaiko sveikatos raidos istorijos 74 psl.). Skirtingai nei teigia ieškovės, išrašo iš 2007 m. spalio 20 d. medicininių dokumentų byloje nėra - yra tik išrašas iš 2007 m. spalio 29 d. medicininių dokumentų. Jame osteochondropatijos atsiradimo priežastis neįvardinta. 2008 m. birželio 4 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas A. S. išraše nurodė, kad mergaitės abiejų kulnikaulių osteochondropatija yra įvairios kilmės (Vaiko sveikatos raidos istorijos 90 psl.).

32Osteochondropatija – tokia skeleto ligų grupė, kai vystosi angioneurotinė kaulo distrofija („kaulo mirtis“). Šiomis ligomis dažniausia serga jauno amžiaus žmonės - vaikai ar paaugliai, nes naujagimių kaulai būna sudaryti iš minkštesnio kremzlinio audinio, kuris ilgainiui mineralizuojasi ir pakeičiamas kauliniu audiniu, bet prasidėjus osteochondropatijai sutrinka kraujotaka pirminiame ar antriniame kaulėjimo židinyje. Vis tik tiksli kraujotakos nepakankamumo priežastis neaiški. Be disproporcijos tarp kaulinio audinio ir kraujagyslių augimo vaikams augant, osteochondropatija gali prasidėti esant lėtiniam traumavimui. Greta traumavimo turi būti ir predisponuojantys faktoriai - nervinės reguliacijos sutrikimas. Skausmas - pagrindinis ligos simptomas. Išskyrus didelį klubo sąnario pažeidimą, osteochondropatija turi gerą prognozę (http://www.medic.lt/news.php?ID=60).

33Tad gydytojo A. S. teiginys, jog mergaitės abiejų kulnikaulių osteochondropatija yra įvairios kilmės, gali reikšti tai, kad mergaitės kairės kojos kulnikaulio osteochondropatija prasidėjo dėl per avariją patirtos traumos, o dešinės kojos kulnikaulio osteochondropatija susijusi su natūraliu vaiko augimu (2006 m. mergaitė buvo 8 m. amžiaus) arba, atvirkščiai, kad mergaitės kairės kojos kulnikaulio osteochondropatija susijusi su vaiko augimu, o dešinioji kulnikaulio osteochondropatija prasidėjo dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. patirtos traumos. Vien ta aplinkybė, kad kairės kojos kulnikaulio osteochondropatija laiko aspektu mergaitei diagnozuota po avarijos, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, jog osteochondropatija išsivystė dėl avarijos. Esant dviprasmiškoms interpretacijoms, nėra pagrindo konstatuoti, kad mergaitės kairioji kulnikaulio steochondropatija yra 2006 m. vasario 7 d. įvykusios avarijos, už kurią atsakingas atsakovas, pasekmė, ir priteisti apeliantėms iš atsakovo išlaidas, susijusias su ieškovių vykimu į medicinos įstaigas konsultuotis dėl osteochondropatijos ir kitų ieškovės A. B. ligų (pvz., gangliono, artralgijos, padidėjusio gūžio), atlikti tyrimus, į reabilitacijas; su medikamentų, medicininių priemonių (pvz., gipsinio binto, tvarsčių, langetės), vitaminų, papildų stiprinti mergaitės sveikatos būklę įsigijimu po 2006 m. rugsėjo 8 d. traumos (t. 1, b. l. 10-15).

34Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei A. B.

35Kaip matyti iš Joniškio meno mokyklos 2008 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 3-52 (t. 1, b. l. 9), mergaitė mokėsi Joniškio meno mokyklos choreografijos skyriuje, nuo 2006 m. balandžio 1 d. šokių nebelanko. Nuo 2006 m. vasario 7 d. mergaitė nelanko kūno kultūros pamokų (t. 1, b. l. 60). Taip pat tikėtina, kad dėl kairės kojos įmobilizavimo langetėje, ne visiškai atsistačiusio kairės kojos lankstumo išėmus koją iš langetės, mergaitė iki 2005/2006 mokslo metų pabaigos (apie 5 mėn.) negalėjo važinėtis dviračiu ar riedučiais. Laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 7 d. iki 2006 m. rugsėjo 8 d. mergaitei atliktos 6 rentgenogramos: 2006 m. vasario 8 d., 2006 m. vasario 20 d. (Nr. 2015 ir 2016), 2006 m. kovo 9 d., 2008 m. birželio 19 d., 2006 m. rugpjūčio 18 d. (t. 2, b. l. 63).

36Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą 7 000 Lt mergaitės patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes (CK 6.250 str. 1 d.), jų ryšį su avarija, trukmę, įtaką tolesniam mergaitės gyvenimui ir teisingai nustatė jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl jį padidinti nėra pagrindo. 2006 m. rugsėjo mėnesį atliktoje kontrolinėje rentgenogramoje matyti gyjantis šeivikaulio lūžis bei osteoporozės (kaulų tankio retėjimo) požymiai (Vaiko sveikatos raidos istorijos 61 psl.). Analogiški duomenys užfiksuoti 2008 m. spalio 12 d. kontrolinėje rentgenogramoje (t. 2, b. l. 79). Be to, nuo 2007-2008 m. mergaitę kamuoja kelio ir sąnarių skausmai (artralgija) (Vaiko sveikatos raidos istorijos 84-85 psl.). Ekspertizės akte sakoma, kad 2008 m. sausio 14 d. vaikų ortopedas – traumatologas nustatė esant abiejų kulnikaulių skausmingumą Achilo sausgyslės prisitvirtinimo projekcijoje; mergaitė atleista nuo kūno kultūros ir kitų sporto užsiėmimų iki 2007/2008 mokslo metų pabaigos (t. 2, b. l. 74). Nuo kūno kultūros pamokų mergaitė atleista iki šiol (t. 2, b. l. 132).

37Šie duomenys leidžia teigti, kad vargu ar mergaitė ateityje galės aktyviai sportuoti ir/arba užsiimti kita aktyvia fizine veikla (pvz., šokti, važinėtis dviračiu ar riedučiais ir kt.). Ekspertizės akto išvadose teigiama, kad mergaitei avarijoje patirti sužalojimai 2006 m. rugsėjo mėnesį (t. y. po 7 mėn.) jau buvo sugiję (t. 2, b. l. 81). Taigi mergaitės aktyvumo apribojimus lemia ne tiek 2006 m. vasario 7 d. avarijoje patirta kairės kojos trauma, kiek kiti veiksniai (kelio ir sąnarių skausmai) ar rizikos faktoriai (osteoporozės požymiai), kurių priežastinio ryšio su 2006 m. vasario 7 d. avarijoje patirta kairės kojos trauma ieškovės neįrodė. Nors teisėjų kolegija sutinka su ieškovių argumentu, kad dėl nuo 2006 m. vasario 7 d. iki 2006 m. rudens mergaitei taikytų aktyvios veiklos apribojimų ji negalėjo aktyviai praleisti laiko su klasės ir/ar kiemo draugais, tačiau mergaitė, nuo 2006 m. kovo 9 d. galėdama savarankiškai vaikščioti ir todėl nebūdama izoliuota, turėjo galimybių po nedidelės pertraukos (1 mėn.) vėl tiesiogiai bendrauti su savo draugais kitokia nei aktyvaus žaidimo forma, kuri kokybiškumu nenusileidžia aktyviems žaidimams.

38

39Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei I. B.

40Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės I. B. reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą jai pačiai, konstatavęs, jog avarijos metu ieškovė I. B. fiziškai nenukentėjo, tik savo akimis matė, kaip nežymiai sutrikdyta jos mažametės dukters sveikata, todėl natūralu, kad patyrė baimę, sukrėtimą. Antra vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiųjų artimiesiems atlyginama neturtinė žala nukentėjusiojo mirties arba sunkaus sužalojimo, pavojingo gyvybei, atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007).

41Ieškovė I. B. tvirtina, kad teisę į civilinio ieškinio patenkinimą pripažino Joniškio r. apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1–76-309/2006 (CPK 182 str. 3 p.), o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl ji irgi turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės I. B. argumentais sutinka iš dalies. Joniškio r. apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje mini tik fiziškai per avariją sužalotas mergaites: A. B. ir S. S., o rezoliucinėje dalyje pripažino teisę į civilinio ieškinio (neapibrėžtas ieškinio dalykas) patenkinimą nukentėjusių mergaičių atstovėms pagal įstatymą: I. B. ir A. S. Vadinasi, pagal Joniškio r. apylinkės teismo nuosprendį ieškovė A. B. teisės į žalos atlyginimą neturi - ją turi ieškovė I. B. Bet atstovai pagal įstatymą veikia ne savo, o atstovaujamųjų vardu (CPK 54 str.), ir nepilnamečių vaikų turtą tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-222/2005) išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. [...] Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, tačiau susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais: nukentėjusiajam mirus ar sunkiai sužalojus jo sveikatą. [...] CK nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus. Minėta nutartis aptariamu atveju taikytina iš dalies. Ji taikytina tai daliai, kuri susijusi su ieškovės I. B. nuovargiu slaugant dukterį, dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais dėl dukters sveikatos ir ateities (mergaitės sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ji kurį laiką negalėjo sportuoti, šokti), baime kaskart išleidžiant vaiką iš namų. Ir, vice versa, netaikytina tai daliai, kuri susijusi su ieškovės I. B. neigiamomis emocijomis matant avarijoje sužalojamą savo vaiką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė I. B. sužinojo apie dukters nelaimę ne iš kitų šaltinių, bet matė avariją, kurioje buvo sužalota jos mažametė dukra, savo akimis, turėjo pripažinti, kad ieškovė I. B. dėl to patyrė tiesioginį dvasinį skausmą ir kad deliktiniai teisiniai santykiai inter alia susiklostė ir tarp ieškovės I. B. bei atsakovo. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pažeidė materialinės teisės normas, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keičiama, pripažįstant teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovei I. B. (CPK 330 str.).

43Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, išskyrus ieškovės I. B. paaiškinimus, apie dvasinio sukrėtimo, mačius dukters sužalojimą savo akimis, pasekmes ieškovės I. B. fizinei ir/ar dvasinei būklei bei darbingumui, žalą padariusio asmens kaltę (neatsargumas), taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei I. B. padarytą neturtinę žalą teisėjų kolegija įvertina 2 000 Lt.

44Dėl atsakovo atstovavimo išlaidų paskirstymo ir priteisimo

45Atsakovas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo savo advokatui 5 900 Lt honorarą (t. 2, b. l. 28-29). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 1,11 % [(6 136,80 Lt ÷ 550 043,92 Lt) x 100 %] reikalavimų, atsakovo atstovavimo išlaidas tarp bylos šalių paskirstė po lygiai, t. y. po 50 %, ir priteisė atsakovui iš ieškovės I. B. 2 950 Lt jo atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo išsakytu motyvu, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas atstovavimo išlaidas, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalies. Bet kadangi atsakovas sprendimo dalies neskundė, o CPK 313 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, nei yra skundžiamas, sprendimą (nutartį), jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas, kuris ieškovėms yra palankus, paliekamas galioti.

46Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovės naudojosi valstybės garantuojama nemokama antrine teisine pagalba (t. 1, b. l. 5). Remiantis tuo, kad ieškovės teisines paslaugas gavo nemokamai ir ieškoves (du asmenis) atstovavo viena advokatė, negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato (advokato padėjėjo) teikiamą teisinę pagalbą ir priteisė pernelyg dideles atsakovo (vieno asmens) atstovavimo išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos tarifus reglamentuoja teisės aktai, o atsakovas samdė atstovą už komercinę (rinkos) kainą.

47Atsakovo atstovas adv. M. Navikas prašė priteisti atsakovui 3 630 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 133-134). Įvertinusi tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas neteikė, kad atsakovo atstovas dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė ne didesnė nei 2 valandos (t. 2, b. l. 128-129, 135-137), kad vedė derybas dėl taikos, byloje keltų teisės klausimų sudėtingumą (tiksliau – sudėtingumo nebuvimą) ir bylos apimtį, ir vadovaudamasi LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato (advokato padėjėjo) teikiamą teisinę pagalbą atlygintina atsakovo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma teisėjų kolegija laiko 250 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

49pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, pagal kurią atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei I. B. , ir priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

50Likusią Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

51Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Srava“ iš ieškovės I. B. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovės I. B. ir A. B. 2008 m.... 4. A. B. padarytą neturtinę žalą įvertino 400 000 Lt,... 5. A. B. sužalota savo motinos I. B.... 6. Be to, I. B. prašė priteisti 907,12 Lt turtinės žalos... 7. Atsakovas UAB „Srava“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 27-29) ir... 8. Trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio... 9. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 10. Atsižvelgdamas, kad eismo įvykio metu A. B. sveikata... 11. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo mergaitės... 12. Kad ieškovėms priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma (6 136,80 Lt)... 13. Ieškovės I. B. ir A. B.... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė mergaitei priteistinos... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 16. Išraše iš 2006 m. spalio 25 d. medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 45-46)... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė 18. 4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo toleruoti pernelyg didelio ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo V. N.... 23. 2006 m. rugsėjo 8 d. ieškovei A. B. lūžo dešinės... 24. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 25. Apeliantės mano, jog turi teisę į 907,12 Lt mergaitės kairės kojos gydymo... 26. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė A. B.... 27. Kaip matyti iš ieškovės A. B. sveikatos raidos... 28. VšĮ Kauno V. T. vaikų reabilitacijos centas“... 29. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių... 30. Nors, esant traumuotai kairei kojai, dešinei kojai tenka didesnis fizinis... 31. Kaip minėta, mergaitės kairiojo kulnikaulio osteochondropatija pirmąkart... 32. Osteochondropatija – tokia skeleto ligų grupė, kai vystosi angioneurotinė... 33. Tad gydytojo A. S. teiginys, jog mergaitės abiejų... 34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 35. Kaip matyti iš Joniškio meno mokyklos 2008 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 3-52... 36. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą 7 000 Lt mergaitės... 37. Šie duomenys leidžia teigti, kad vargu ar mergaitė 38. ... 39. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 40. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės I. B.... 41. Ieškovė I. B. tvirtina, kad teisę į civilinio... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje (civilinė... 43. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, išskyrus ieškovės 44. Dėl atsakovo atstovavimo išlaidų... 45. Atsakovas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo savo... 46. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovės naudojosi... 47. Atsakovo atstovas adv. M. Navikas prašė priteisti atsakovui 3 630 Lt... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 49. pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, pagal... 50. Likusią Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo dalį... 51. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Srava“ iš ieškovės