Byla 2A-2009-390/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1624-894/2012 pagal ieškovų R. K. ir J. K. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Novaturas“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“ 25 635,54 Lt neturtinės žalos atlyginimą už netinkamai suteiktas turizmo paslaugas; 45 000,00 Lt neturtinę žalą dėl patirto sveikatos sužalojimo ieškovui R. K. bei 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei J. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-21 su atsakovu UAB „Novaturas“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį ir įsigijo poilsinę kelionę į Turkiją. Atsakovas iš anksto organizavo turizmo paslaugų rinkinį su sąlyga „viskas įskaičiuota“, kurį sudarė vežimo bei apgyvendinimo viešbutyje „Marti Myra“, maitinimo bei animatorių paslaugos. 2008-09-27 viešbučio animatorių komanda suorganizavo „Limbo“ žaidimą, kurio esmė yra nardyti į baseiną peršokant kartelę. Animatoriai primygtinai ragino ieškovą žaisti šį žaidimą. Ieškovas sudalyvavo „Limbo“ žaidime. Tačiau peršokęs per kartelę ir pasinėręs į baseiną, ieškovas patyrė sunkią galvos traumą. Buvo nugabentas į ligoninę, kurioje praleido visą parą. Ligoninėje ieškovui buvo atliktos dvi tomografijos, susiūta žaizda galvos srityje. Kitą dieną, t.y. 2008-09-28, ieškovas buvo pargabentas į viešbutį „Marti Myra“, kur dėl patirtos galvos traumos praleido visas savo likusias atostogas, kęsdamas didelius skausmus ir nemigą. Dėl patirtos galvos traumos ieškovas neturėjo pilnaverčio poilsio. Dėl traumos ieškovo sveikata pablogėjo. Atsirado įvairaus pobūdžio negalavimų: galvos svaigimas, dilgčiojimas žaizdos vietoje, dažnas nuovargis, staiga užeinantis silpnumas. Pablogėjo ir psichologinė savijauta: atsirado nerimas, baimė, neužtikrintumas vairuojant automobilį, nemiga. Dėl sveikatos pablogėjimo priverstas kreiptis į gydymo įstaigas Alytuje ir privačias plastikos chirurgijos klinikas Vilniuje ir Klaipėdoje. Ieškovė 2008-09-27 matė, kaip įvyko nelaimė, kurios metu vyras susižalojo. Dėl to patyrė stiprų šoką. Kartu su ieškovu važiavo į ligoninę. Patyrė nerimą ir baimę dėl vyro sveikatos. Patyrė sunkių asmeninių dvasinių išgyvenimų, kurie lydi iki šiol. Slaugė jį tiek visą kelionės laiką, tiek ir po jos (LR 6.263 str., 6.754 str., 6.747 str.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui R. K. iš atsakovo UAB „Novaturas“ 5 000,00 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų turizmo paslaugų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad animatorių pramoginio renginio suorganizavimo paslauga buvo ieškovų iš UAB „Novaturas“ įsigyto turizmo paslaugų paketo sudėtinė dalis. Nustatęs, kad ieškovams sekančią dieną po traumos kreipusis į kelionių vadovę, ši tą pačią dieną atvyko susitikti su ieškovais, atstovė viešbučio administracijai pateikė išverstą į anglų kalbą ieškovo pretenziją, žodžiu bendravo su viešbučio administracija dėl kompensacijos turistams, perdavė pretenziją UAB „Novaturas“ partneriams Turkijoje bei nusiuntė ją UAB „Novaturas“, atvežė gydytojo pažymą, dėl galimybės skristi įprastiniu reisiniu lėktuvu, susitarė, jog į lėktuvą jie būtų įlaipinti pirmenybine tvarka, teismas sprendė, kad kelionės organizatorius per savo atstovą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pilnai įvykdė savo pareigą teikti turistams visokeriopą pagalbą ir paramą. Teismas, konstatavo, jog ieškovams paslaugos visą kelionės laiką iki dienos, kada buvo patirta trauma, buvo suteiktos tinkamai, todėl už šį laikotarpį priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo. Nurodė, jog animatoriai jų suorganizuoto žaidimo „Limbo“ dalyviams, įskaitant R. K., neriant į baseiną, kuriame nardyti yra draudžiama, nesiėmė jokių priemonių žaidimo dalyviams sudrausminti, siekiant užtikrinti jų saugumą. Tokiu būdu, animatoriai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.), siekiant užtikrinti turistų saugumą, ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. Konstatavęs viešbutyje dirbusių animatorių kaltę dėl pramoginio renginio organizavimo neužtikrinant turistų saugumo, teismas sprendė, kad UAB „Novaturas“, būdamas kelionės organizatoriumi, šioje dalyje netinkamai vykdė sutartį, t.y., nesuteikė saugios paslaugos, todėl ieškovai įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad jog R. K. dėl traumos patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą, buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo suteikta būtina medicininė pagalba. Ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Trauma įvyko 2008-09-27, o kelionė truko iki 2008-09-29, todėl ieškovas dalį rugsėjo 27 dienos, dalį 29 dienos bei visą rugsėjo 28 dieną negalėjo pilnai naudotis įsigytomis paslaugomis. Pripažino, jog R. K. fizinis skausmas bei patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai tęsėsi ilgiau nei vieną parą (grįžęs į Lietuvą ieškovas dar 22 dienas buvo laikinai nedarbingas), patirta trauma lėmė ieškovo gyvenimo pokyčius visuomeninėje, asmeninėje srityse, susijusiose su aktyviu sportu. Šias aplinkybes teismas pripažintino didinančiomis neturtinės žalos dydį. Teismo nuomone, nerdamas į 1,40 m. gylio baseiną, kuriame nardyti draudžiama, pats ieškovas ne tik pažeidė elgesio baseine taisykles, bet ir elgėsi rizikingai, ignoravo pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo taisyklių reikalavimus. Tokį pažeidimą teismas vertintino kaip R. K. didelį neatsargumą, sudarantį pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą vertino 5000 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad jos, kaip sutuoktinės, išgyvenimai ar netekimai, susiję su sutuoktinio patirta trauma, yra ypač dideli, ar kad ji asmeniškai patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų dėl sutuoktinio patirtos traumos. Konstatavo, kad ieškovės išgyvenimų šaltinis, trukmė ir padariniai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti jos, kaip sveikatos sužalojimą patyrusio asmens sutuoktinės, išimtinio pobūdžio išgyvenimų, kaip pagrindo priteisti jai neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė J. K. nereiškė reikalavimo priteisti jai neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamo Turizmo paslaugų sutarties vykdymo Civilinio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8Apeliaciniu skundu ieškovai R. K. ir J. K. prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nesutinka su ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžiu bei su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

9Dėl R. K. priteistos neturtinės žalos:

10Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas buvo pakankamai informuotu vartotoju ir, kad aptariamomis aplinkybėmis turėjo suvokti atsargumo taisyklių reikalavimus. Tai, kad formaliai buvo iškabintos naudojimosi baseinu taisyklės dar nereiškia, kad nagrinėjamo įvykio situacijoje apeliantas turėjo galimybę su jomis susipažinti. Vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Teismas neįvertino, kad dalyvavimas žaidime nebuvo iš anksto suplanuotas. Apelianto apsisprendimas buvo momentinis, lydimas viešbučio animatorių intensyvių raginimų. Apeliantui net nebuvo galimybės perskaityti informacinių ženklų, kadangi žaidimas prasidėjo iškarto, net nesuteikiant galimybės susipažinti su kito baseino naudojimosi taisyklėmis. Baseinu, kuriame vyko žaidimas, apeliantas iki tol nesinaudojo, todėl iš karto net nepastebėjo iškabintų taisyklių. Tai, kad baseino gylis yra tik 1,4 m. apeliantas užfiksavo tik po nelaimingo atsitikimo.

11Apeliantas buvo informuotas tik apie žaidimo taisykles, kurios neapėmė informacijos nei apie baseino gylį, nei apie šokimo į baseiną būdą. Viešbučio animatoriai tik paaiškino paties žaidimo esmę – nardyti į baseiną peršokant kartelę.

12Teismas nepagrįstai vertino atsakovo atstovų elgesį tuomet, kai apeliantui trečiųjų asmenų (o ne atsakovo) pastangomis jau buvo suteikta būtinoji pagalba. Tai, kad atsakovų atstovė kitą dieną buvo susisiekusi su apeliantais, niekaip negali būti vertinamas, kaip tinkamas CK 6.754 str. 3 d. numatytos pareigos įgyvendinimas. Atsakovo atstovai įvykio dieną nesusisiekė su gydymo įstaiga ir nepasirūpino, kad būtų užtikrinta visapusiška pirmoji medicinos pagalba. Ligoninė atsisakė suteikti pirmąją pagalbą, kol nebus atsiskaityta už sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovų šeimai teko skolintis pinigų gydymo paslaugoms gauti. Teismas nurodo, kad įvykio dieną ieškovai pagalbos į atsakovą nesikreipė, tačiau akivaizdu, kad apeliantui praradus sąmonę, esant kraujuojančiai žaizdai galvoje, buvo siekiama vykdyti ne atsakovų atstovų paiešką, bet imtis priemonių būtinai pagalbai užtikrinti. Įvykį matė tiek animatoriai, tiek kiti viešbučio darbuotojai, tačiau jokios pagalbos iš atsakovo atstovų įvykio dieną sulaukta nebuvo.

13Netinkamas aplinkybių vertinimas lėmė, tai, kad buvo nustatyta pernelyg mažas atlygintinos neturtinės žalos dydis, neatitinkantis šio instituto paskirties – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

14Dėl J. K. priteistinos neturtinės žalos

15Teismas netinkamai įvertino teisinį pagrindą, kuriuo buvo grindžiamas apeliantės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Apeliantė savo reikalavimą grindė ne 6.283 str. pagrindu, kaip sveikatos sužalojimą patyrusio asmens sutuoktinė, tačiau kaip tiesiogiai žalą patyręs asmuo (CK 6.263 str.). Apeliantei buvo tiesiogiai padaryta žala, kadangi ji buvo 2008-09-27 kraupaus nelaimingo incidento liudininkė, dėl ko ji patyrė šoką, tiesioginį dvasinį skausmą, sunkių asmeninių dvasinių išgyvenimų, kurie ją lydi iki šiol. Taigi, tarp apeliantės ai atsakovo susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai.

16Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (3K-7-255/2005, 3K-3-222/2005, 3K-3-92/2009), kuriose konstatuota, kad tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taikytinos tik iš dalies. Jos taikytinos tai daliai, kuris susijusi su apeliantės dvasinėmis kančiomis slaugant vyrą, išgyvenimais dėl vyro ateities ir netaikytinos tai daliai, kuri susijusi su apeliantės neigiamomis emocijomis, matant sutuoktinio sužalojimo aplinkybes.

17Nesutinka su teismo išvada, kad negalima reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusio asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Šiuos teismo motyvus paneigia 2010-09-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-421/2010, kurioje (nors ir esant kitokioms faktinėms aplinkybėms) buvo nustatyti žalą padariusio asmens ir trečiojo asmens, tiesiogiai mačiusio įvykio aplinkybes, deliktiniai santykiai.

18Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Novaturas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių argumentų:

19Dėl R. K. priteistos neturtinės žalos

20Nesutinka su ieškovų argumentu, kad netinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovams priteista nepagrįstai maža neturtinė žala. Teigia, jog ieškovai klaidingai interpretuoja ir iškreipia teismų praktikoje suformuotą vidutinio vartotojo sampratą.

21Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas neturėjo galimybės susipažinti ir/ar suvokti žaidimo ir viešbučio saugumo taisyklių. Ieškovas buvo pakankamai aiškiai informuotas apie žaidimo bei bendrąsias saugumo taisykles – žaidimo dalyviai keliomis kalbomis, iš kurių net dvi (anglų ir rusų) suprantamos ieškovams, buvo supažindinti su žaidimo taisyklėmis, nurodant, jog žaidimo esmė – peršokti (ne pernerti) per kartelę baseine; žaidimo taisyklės buvo iškabintos viešbučio informacinėje lentoje, prie baseino, kuriame vyko žaidimas, aiškiai buvo matomi įspėjamieji ženklai „nardyti draudžiama“, taip pat aiškiai nurodytas baseino gylis – 1,40 m. visoje viešbučio baseinų teritorijoje kabėjo aiškūs (tiek aprašyti keliomis kalbomis, tiek pavaizduoti paveikslėliais) saugumo ženklai. Ieškovo vertinimas, jog saugumo taisyklės prie baseino tėra formalumas, tik patvirtina, tai, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus. Taisyklių ignoravimas ir laikymas formalumu, tenka paties ieškovo rizikai ir įrodo jo didelį neatidumą bei neatsargumą, sudariusį sąlygas žalai atsirasti. Ieškovo argumentas, kad dėl įkalbinėjimo dalyvauti žaidime ir momentinio apsisprendimo jis neturėjo galimybės susipažinti su informaciniais baseino saugumo ženklais atmestinas, kadangi ieškovai šiame viešbutyje ilsėjosi antrą kartą, tai buvo septinta poilsio diena, todėl ieškovai turėjo būti susipažinę su visomis saugumo taisyklėmis ir būdami suaugę, pakankamai protingi, atidūs ir rūpestingi asmenys, privalėjo jų laikytis.

22Kadangi ieškinys buvo grindžiamas ir neva nesuteikta atsakovo atstovo paslauga, teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog priešingai, nei nurodė ieškovai, įvykus nelaimingam atsitikimui, ieškovai nebuvo palikti likimo valiai, jais buvo rūpinamasi ir teikiama sutartyje numatyta visokeriopa parama ir pagalba vos tik atsakovo atstovė buvo apie tai informuota. Ieškovų nuomonė, kad pagalba jiems turėjo būti teikiama, net ir apie tai nepranešus atsakovo atstovei, prasilenkia su logikos ir įmanomumo principais. Pažymi, kad draudimo paslauga nėra įtraukta į turizmo paslaugų paketą, todėl kelionių organizatorės atstovės dalyvavimas gydymo įstaigoje išankstinio apmokėjimo už medicininę pagalbą sąlygų nebūtų galėjęs įtakoti ar pakeisti.

23Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistos žalos dydžio ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos dydžio yra motyvuotas ir pagrįstas.

24Dėl J. K. reikalavimo priteisti neturtinę žalą

25Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą visą laiką buvo grindžiamas kaip sveikatos sužalojimą patyrusio asmens sutuoktinės, o ne kaip tiesiogiai žalą patyrusio asmens, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinyje nurodytą teisinį ir faktinį pagrindą, teisingai sprendė dėl ieškovės, kaip sutuoktinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad pati ieškovė jokių fizinių sužalojimų nepatyrė, todėl ieškovė nėra tiesiogiai žalą patyręs asmuo. Dėl sveikatos sužalojimo neturtinė žala atlyginama tik nukentėjusiajam (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str.).

26Taip ieškovės ir atsakovo susiklostė ne deliktiniai, bet sutartiniai santykiai, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis. Deliktiniai santykiai nesusiklostė, kadangi ieškovė įvykio metu fiziškai nenukentėjo. Pažymi, kad apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-421/2010, kurios faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl šia nutartimi negali būti vadovaujamasi tuo labiau, kad vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

27Asmens neigiami išgyvenimai, pasireiškiantys baime, nerimu, stresu, savaime nelaikomi atlygintina žala, todėl neturtinė žala ieškovei galėtų būti atlyginama tik tada, jei pakenkimas asmens psichinei sveikatai galėtų būti vertinamas kaip psichikos liga. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės sveikatos sužalojimą dėl galimai patirto streso fakto. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl patirtų ypatingai didelių išgyvenimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

31Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

32Apeliantas R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai pripažino atsakovo civilinę atsakomybę, tačiau nesutinka su nustatytos neturinės žalos dydžiu bei jo vertinimo kriterijais. Apeliantė J. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą ir nepagrįstai jos reikalavimą priteisti neturinę žalą atmetė, o taip pat nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai nesirėmė 2010-09-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-421/2010, kurioje buvo nustatyti žalą padariusio asmens ir trečiojo asmens, tiesiogiai mačiusio įvykio aplinkybes, deliktiniai santykiai. Teisėjų kolegija dėl to pasisako.

33Turistas turi teisę reikalauti atlyginti neturinę žalą, jei dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo (CK 6.754 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas būdamas kelionės organizatoriumi pilnai neįvykdė visokeriopos pareigos ieškovams teikti pagalbą bei paramą kelionės metu ir dėl to neišsipildė turistų pagrįsti ir protingi lūkesčiai. Ieškovai liko nepatenkinti kelione, todėl jie įgijo pagal CK 6. 754 straipsnio 5 dalį iš atsakovo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė ir tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Taigi, priimtas sprendimas atsakovo neginčijamas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ir būtų priešingos nuomonės dėl apylinkės teisme nustatytų aplinkybių, dėl sutarties nevykdymo pripažinimo, tai jis yra saistomas CPK 313 straipsnyje nustatyto draudimo, priimti blogesnį apeliantui sprendimą, nes nagrinėjamu atveju sprendimą skundžia tik viena iš proceso šalių. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tarp privačių subjektų, todėl viešojo intereso apsauga nėra būtina ir dėl to apeliacinės instancijos teismas negalėtų peržengti apeliacinio skundo ribų.

34Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010 ).

35Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį ir dėl to neišsipildė turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl netinkamo turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo CK 6. 754 straipsnio 5 dalis atlygintinos neturtinės žalos dydį riboja maksimalia suma, negalinčia viršyti trigubos kelionės kainos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimo sumą didesnę kaip vienos kelionės kaina įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir konstatavo, jog ieškovui nėra pagrindo priteisti maksimalią įstatyme nustatytą žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegija su tokia teismo sprendime nurodyta argumentacija sutinka ir pabrėžia, kad teismas išsamiai ir kruopščiai išnagrinėjo ir įvardijo kriterijus, kuriais remdamasis nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teismo sprendime tokie motyvai yra detaliai išnagrinėti, aptarti ir pakankamai argumentuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį visiškai pagrįstai įvertino ir paties ieškovo atliktus veiksmus, kurie padėjo žalai atsirasti. Teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas nerdamas į 1,40 m. gylio baseiną, kuriame buvo nuorodos nardyti draudžiama elgėsi rizikingai, pažeidė elgesio baseine taisykles ir tokių ieškovo veiksmų pripažinimas kaip didelis neatsargumas yra visiškai teisingos. Teisėjų kolegija pritaria ir tai apylinkės teismo argumentacijai, kad ieškovui padaryta žala nebuvo žymi, kad pagal šiuo metu kasacinės instancijos teismo formuojamą teisminę praktiką nesunkaus sveikatos sužalojimo atveju, neturinės žalos dydis nustatomas iki 10000 Lt.

36Neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma, o įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skausmą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Ieškovas nurodė, kad dėl įvykusio įvykio ir patirtos galvos traumos visas savo atostogas kentė didelius skausmus, nemigą, pablogėjo ieškovo sveikata, jaučia baimę, patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie lydi iki šiol. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ieškovas nustatė jam 25635,54 Lt neturtinės žalos atlyginimą už netinkamai suteiktas turizmo paslaugas ir 45000 Lt neturtinę žalą dėl patirto sveikatos sužalojimo. Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes ieškovui neturtinės žalos dydį nustatė 5000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus įvertino bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose. Nustatytas neturtinės žalos dydis ieškovui neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams įtvirtintiems CK 1. 5 straipsnyje.

37Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės J. K. reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą.

38Iš ieškovų ieškinyje išdėstyto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė J. K. savo reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą grindė aplinkybėmis nurodydama, kad kartu su savo vyru ieškovu buvo nuvykusi į kelionę ir ieškovui susižalojus ji patyrė stiprų šoką, sunkius asmeninius išgyvenimus, skausmą. Apeliantė mano, kad neturtinę žalą jai turi atlyginti atsakovas atsakingas už suteiktas turizmo paslaugas.

39Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą pabrėžė, kad kasacinės instancijos teismas formuodamas teisminę praktiką laikosi nuoseklios praktikos, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio ir nukentėjusiojo sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tik patyręs nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo toks pastebėjimas dėl teisminės praktikos taikymo yra teisingas. Apylinkės teismas nagrinėdamas byla nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, kad ieškovė matydama nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužalotas jos sutuoktinis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos išgyvenimai ar netekimai, susiję su sutuoktinio patirta trauma buvo išimtinio pobūdžio išgyvenimai, ir, kad tai būtų pagrindas ieškovei prisiteisti neturtinę žalą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apylinkės teismo išvada yra padaryta išsamiai išsiaiškinus tiek ieškovės paaiškinimus, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nepritarti tokiai išvadai neturi teisinio pagrindo.

40Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis ir šioje sutartyje buvo numatyta šalims atsakomybė kylanti iš tokios sutarties. Todėl nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad tarp ieškovės ir atsakovo įvykus nelaimingam atsitikimui, kuriame nukentėjo apeliantės vyras, jau tiesiogiai susiklostė deliktiniai civiliniai teisiniai santykiai.

41Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėdami bylas teismai turėtų atsižvelgti tik į oficialiai paskelbtas kasacine tvarka priimtas nutartis teisės taikymo ir aiškinimo klausimais. Be to, išnagrinėtoje byloje priimtu sprendimu galima remtis, jeigu išnagrinėtos ir nagrinėjamos byloje faktinės aplinkybės sutampa. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantų minimos apeliacinės bylos faktinės aplinkybės skirtingos, todėl nepagrįstas ir atmestinas apeliantų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai nesirėmė 2010-09-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-421/2010.

42Apeliantai apeliaciniame skunde iškėlė ir argumentus susijusius su netinkamu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu, aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visetas, o ne tik tie, kuriuos pateikia ieškovai, lemia atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.

43Esant nurodytiems argumentams pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu. kolegija,

Nutarė

45Apeliacinį skundą atmesti.

46Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. gegužės 11d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“ 25 635,54 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 8. Apeliaciniu skundu ieškovai R. K. ir J. K. prašo iš dalies panaikinti... 9. Dėl R. K. priteistos neturtinės žalos:... 10. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas buvo pakankamai informuotu... 11. Apeliantas buvo informuotas tik apie žaidimo taisykles, kurios neapėmė... 12. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo atstovų elgesį tuomet, kai apeliantui... 13. Netinkamas aplinkybių vertinimas lėmė, tai, kad buvo nustatyta pernelyg... 14. Dėl J. K. priteistinos neturtinės žalos... 15. Teismas netinkamai įvertino teisinį pagrindą, kuriuo buvo grindžiamas... 16. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (3K-7-255/2005,... 17. Nesutinka su teismo išvada, kad negalima reikalauti neturtinės žalos už... 18. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Novaturas“... 19. Dėl R. K. priteistos neturtinės žalos... 20. Nesutinka su ieškovų argumentu, kad netinkamai įvertinus byloje nustatytas... 21. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas neturėjo galimybės... 22. Kadangi ieškinys buvo grindžiamas ir neva nesuteikta atsakovo atstovo... 23. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistos žalos dydžio ir... 24. Dėl J. K. reikalavimo priteisti neturtinę žalą... 25. Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą visą laiką buvo... 26. Taip ieškovės ir atsakovo susiklostė ne deliktiniai, bet sutartiniai... 27. Asmens neigiami išgyvenimai, pasireiškiantys baime, nerimu, stresu, savaime... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 32. Apeliantas R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Turistas turi teisę reikalauti atlyginti neturinę žalą, jei dėl netinkamo... 34. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas... 35. Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas... 36. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma, o įstatymas numato tik... 37. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliacinio skundo argumentus,... 38. Iš ieškovų ieškinyje išdėstyto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė J.... 39. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti... 40. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo... 41. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų... 42. Apeliantai apeliaciniame skunde iškėlė ir argumentus susijusius su netinkamu... 43. Esant nurodytiems argumentams pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu.... 45. Apeliacinį skundą atmesti.... 46. Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. gegužės 11d. sprendimą palikti...