Byla 2-1255-323/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovei V. L., jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. L., J. L., E. L. ieškinį atsakovei V. L., trečiajam asmeniui UAB „Debreceno valda“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovės E. L. 20000,00 Lt neturtinės žalos, J. L. ir D. L. po 3000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-28 atsakovės mažametis sūnus J. L., gim. ( - ), nuo Gedminų g. 4, Klaipėda namo įėjimo stogelio nustūmė mažametį E. L., gim. ( - ). Dėl šio įvykio E. L. lūžo kairysis smilkinkaulis, ko pasekoje mažametis 3 savaites negalėjo lankyti darželio, tris mėnesius negalėjo darželyje sportuoti, pusę metų negalėjo žaisti krepšinio, kurį labai mėgsta, turėjo vengti masinio susibūrimo vietų, triukšmo, t.y. vaiko laisvė buvo maksimaliai suvaržyta. Dėl šių aplinkybių E. L. patyrė didelių išgyvenimų. Pažymėjo, kad E. L. tėvai J. L. ir D. L. visą šį laiką jautė ir tebejaučia didelį nerimą dėl sūnaus sveikatos, baiminasi dėl pasekmių, galinčių išryškėti ateityje (b.l. 2-10).

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka, kad žaidimo su atsakovės sūnumi J. L., gim. ( - ), metu E. L., gim. ( - ), buvo stumtelėtas ir nukrito nuo namo, esančio Gedminų g. 4, Klaipėda įėjimo stogelio. Pažymėjo, kad iš karto po šio įvykio nuvyko į ligoninę, vežė maistą, siūlė pagalbą, dvi savaites kiekvieną dieną skambindavo ir teiraudavosi apie vaiko sveikatą. Taip pat nurodė, kad atsakomybė dėl šio įvykio tenka ne tik atsakovei, tačiau ir E. L. tėvams, kurie neprižiūrėjo vaiko, priešingu atvejų, būtų užkirtę kelią šiam įvykiui kilti, todėl nėra pagrindo jiems priteisti neturtinės žalos. Neginčija, kad E. L. patyrė neturtinės žalos, tačiau parašomas priteisti jam žalos dydis yra nepagristai didelis, todėl teismui įvertinus visas aplinkybes, mažintinas. Pabrėžė, kad už kilusią žalą atsakingas Gedminų g. 4, Klaipėda administratorius UAB „Debreceno valda“, kuris nevykdė statiniui keliamų įstatymų reikalavimų ir neužkirto kelio laisvam mažamečių patekimui ant stogelio (b.l. 31-36).

4Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos. Nurodė, kad yra nesusijęs su byloje kilusiu ginču ir neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato jokių specialių taisyklių įėjimo stogelių priežiūrai, todėl nėra jokių trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie galėjo sąlygoti byloje nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą (b.l. 102-103).

52012-04-04 teismo posėdžio metu ieškovė J. L. prašo teismo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad įvykio metu sūnus E. L. buvo paliktas senelių priežiūrai. Apie nelaimingą atsitikimą pranešė sesuo, atvažiavę į ligoninę sužinojo, kad vaikui tiesus smilkinkaulio lūžis. Vaikui ilgą laiką skaudėjo galvą, buvo „pamėlynavusios“ abi akys, kraujosrūvos apie akis išnyko tik po pusės metų. Dėl šio įvykio buvo sutrikęs vaiko miegas, kurį laiką vaikas negalėjo sportuoti, jam skaudėdavo akys, galva, buvo ribojamas televizoriaus žiūrėjimo ir nudojimosi kompiuteriu laikas. Šiuo metu vaiko būklė yra stabili, pusei metų pratęstas gydymas, rekomenduota gerti „Tanakan“. Pažymėjo, kad vaikas dar ir dabar dažnai prisimena šį įvykį, dėl kurio patyrė didžiulių išgyvenimų. Paaiškino, kad neturtinės žalos sau reikalauja dėl pergyvenimų, kuriuos teko patirti, kuomet tik po metų, atlikus kompiuterinę tomografiją, paaiškėjo, kad pakitimų nėra. Visą šį laiką buvo juntamas didžiulis nerimas dėl vaiko sveikatos ir sužalojimo pasekmių tolesnei vaiko raidai. Tai pat pažymėjo, kad vaiko sveikimo prognozės yra geros ir nėra liekamųjų reiškinių tik dėl didžiulio tėvų rūpesčio ir pastangų, kurios buvo įdėtos slaugant vaiką.

62012-04-04 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. B. parodė, kad yra E. L. močiutė, kurios priežiūrai įvykio dieną buvo paliktas anūkas. Paaiškino, kad išleido E. L. į laiką žaisti su J. L., tačiau visą laiką stebėjo berniuką pro langą. Tačiau kuriam laikui nuėjo nuo lango ir nepastebėjo, kaip jos anūkas užlipo ant daugiabučio namo laiptinės stogelio ir nuo jo nukrito. Nurodė, kad E. L. savaitę gulėjo ligoninėje, ilgai gydėsi namie, veidas buvo nubrozdintas, akys „pamėlynavusios“. Vaiko motina J. L. labai išgyveno, vartojo vaistus nuo depresijos, tačiau, kokie tai vaistai įvardinti teismui negalėjo.

72012-04-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad yra E. L. senelis. Paaiškino, kad matė, kaip jo anūkas E. L. ir atsakovės sūnus J. L. žaidė kieme su kamuoliu, tačiau nepastebėjo kaip vaikai užlipo ant stogelio ir anūkas nuo jo nukrito. Nurodė, kad išėjęs iš ligoninės vaikas jautėsi gerai, tik viena akis buvo sutinusi ir pamėlynavusi. Apie anūko patirtus išgyvenimus nieko nežino, tik dukra J. L. labai išgyveno dėl šio įvykio.

82012-04-04 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad yra atsakovės motina. Paaiškino, kad nelaimės dieną buvo pas atsakovę, kuri tik sužinojusi apie įvykį vyko į ligoninę, vėliau siūlė apmokėti ieškovei J. L. 500,00 Lt už nedarbingumo pažymėjimą, pati pasiūlė atsakovei kreiptis į banką dėl paskolos.

92012-04-04 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad yra atsakovės teta. Paaiškino, kad nelaimės dieną atsakovė vyko į ligoninę, vežė maistą. Pažymėjo, kad J. L. dėl šio įvykio niekas nemušė.

10Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

11Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašo teismo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2010-08-28 ieškovai D. L. ir J. L. paliko savo nepilnametį sūnų E. L., gim. ( - ), senelių O. B. ir R. B., gyvenančių ( - ), priežiūrai. E. L. žaidė lauke su bendraamžiu J. L., gim. ( - ), su kuriuo užlipo ant daugiabučio namo, esančio Gedminų g. 4, Klaipėda įėjimo stogelio, nuo kurio E. L. nukrito ant grindinio iš 3 m. aukščio. Po patirtos traumos E. L. nuo 2010-08-28 iki 2010-09-01 gydytas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, jam nustatytas galvos sumušimas, kairio smilkinkaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Rekomenduota apie 2 savaites nelankyti vaikų kolektyvo, vengti triukšmo, karščio (b.l. 15). Nepilnametis E. L., gim. ( - ), kurį laiką negalėjo sportuoti, lankyti krepšinio treniruočių. Ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu apklausus abu nepilnamečius E. L. ir J. L. nustatyta, kad J. L., gim. ( - ), nustūmė E. L., gim. ( - ), nuo įėjimo stogelio, esančio Gedminų g. 4, Klaipėda.

14Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

15Neturinės žalos atlyginimas – savarankiškas teisių gynimo būdas, civilinės atsakomybės forma, taikomas vadovaujantis bendromis deliktų teisės taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 - 6.284 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atitinkamai neturinei žalai atlyginti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-294/2003; 2008-04-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-215/2008; 2010-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-53/2010; 2010-04-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-158/2010; 2011-02-28 nutartis c.b. Nr. 3K-7-70/2011; kt.). Nukentėjęs asmuo turi įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, o neturtinės žalos dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis c.b Nr. 3K-3-394/2006; 2009-03-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-129/2009; 2011-02-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-31/2011; 2011-04-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-171/2011; kt.).

16Pirma, CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Iš nagrinėjamoje byloje esančios ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo apklausti abu nepilnamečiai. Nukentėjęs E. L. parodė, kad jį ant namo įėjimo stogelio nusivedė ir nuo jo nustūmė kartu žaidęs J. L. (b.l. 153). Tokias pat aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. L., kuris parodė, kad kartu su E. L. užlipo ant namo įėjimo stogelio ir jį nustūmė (b.l. 154). Konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė visuotinę pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui ir tokie veiksmai laikytini neteisėtais.

17Antra, CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad E. L. nuo 2010-08-28 iki 2010-09-01 gydytas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje dėl galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, kairio smilkinkaulio lūžimo, skundėsi galvos skausmais, svaigimu, pykinimu, vėmimu, išrašytas iš ligoninės turėjo vengti triukšmo, vaikų kolektyvo, dėl patirtos galvos traumos turėjo periodiškai lankytis pas gydytojus terapeutą ir neurologą, metus laiko po sužalojimo tęsti gydymą neuroprotektoriais (b.l. 15), vėliau gydymas pratęstas dar pusei metų (b.l. 72). Laikytina, kad dėl neteisėtais J. L. veiksmais sukeltų sužalojimų, E. L. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą, sukrėtimą, nepatogumus, buvo apribotos galimybės bendrauti, užsiimti mėgstama veikla, kadangi dėl sveikatos sužalojimo kuriam laikui pasikeitė ieškovo E. L. gyvenimas: buvo apribotos galimybės gyventi aktyviai, tenkinti savo pomėgius, t.y. E. L. buvo padaryta neturtinė žala.

18Trečia, nustačius neteisėtus J. L. veiksmus ir jų sukeltą žalą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp jų. Pagal CK 6.247 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, sprendžiant, ar teisine prasme padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-206/2005; 2007-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-345/2007, kt.). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-345/2007; 2010-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-53/2010). Taip pat pažymėtina, kad CK 6.247 str. įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-345/2007). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-614/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-476/2008). Iš byloje esančios 2010-10-25 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad E. L. padarytą galvos kairės pusės sumušimą su odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis, kairiojo smilkinkaulio lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, lydimu galvos smegenų pabrinkimu galėjo patirti bukos traumos pasekoje, kontaktuojant galvos kairiąja puse su kietu pagrindu, galimai krentant iš aukščio ir atsitrenkiant kairiąja galvos puse į kietą pagrindą (b.l. 14). Iš šių įrodymų matyti, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su E. L. nukritimu ir kilusių padarinių – ieškovo E. L. sužalojimo susiję J. L. neteisėti veiksmai. Tačiau, nors tiesioginė ieškovo E. L. sveikatos sužalojimo priežastis buvo nustūmimas nuo namo įėjimo stogelio, tam, kad visapusiškai įvertinti įvykį, reikia pripažinti, kad nustūmimas nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios buvo surikdyta berniuko sveikata. Pirmiausia, pažymėtina, kad nukentėjusysis E. L. buvo paliktas be suaugusiųjų priežiūros, t.y. įvykio metu vaiko neprižiūrėjo nei tėvai, nei seneliai, kurių priežiūrai vaikas buvo paliktas (b.l. 132). Samprotavimai, kad E. L. senelių buvo prižiūrimas per langą, tačiau būtent tuo metu nepastebėta, kaip vaikai užlipo ant namo įėjimo stogelio ir vaikas nukrito, nepateisina aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo prižiūrimas netinkamai. Laikytina, kad toks vaiką prižiūrinčių asmenų neveikimas ženkliai prisidėjo prie įvykio ir žalos atsiradimo. Taip pat netiesiogiai prie vaiko sužalojimo prisidėjo ir aplinkybė, kad vaikai netrukdomai galėjo patekti ant namo įėjimo stogelio. Toks E. L. prižiūrėjusių asmenų neveikimas bei daugiabučio namo administratoriaus netinkamas funkcijų atlikimas vertintini kaip netiesiogiai prisidėję prie žalos atsiradimo. Taigi žalingiems padariniams kilus ne vien iš J. L. neteisėtų veiksmų, bet ir trečiųjų asmenų neveikimo, į šias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl žalos dydžio.

19Ketvirta, CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, o pati kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu apklaustas J. L. parodė, kad E. L. nustūmė „šiaip sau“ (b.l. 154). Manytina, kad šis vaiko teiginys nelaikytinas jo tyčią pagrindžiančiu įrodymu, todėl laikytina, kad J. L. kaltė pasireiškė neatsargumu. Ieškovai neįrodė, kad J. L. suprato, kokius padarinius gali sukelti kritimas iš trijų metrų aukščio ant grindinio ir kad jis siekė sužaloti E. L.. Manytina, kad šešerių metų amžiaus vaiko psichika dar nėra susiformavusi, toks vaikas neturi pakankamo suvokimo apie pasekmes, kurias gali sukelti kritimas iš trijų metrų aukščio ant grindinio, t.y. dėl savo jauno amžiaus ir nepatyrimo J. L. pasielgė neapgalvotai, todėl laikytina, kad tyčios dėl įvykusio įvykio, kurio metu sužalotas ieškovas E. L., nėra. Visgi, pažymėtina, jog įstatymas numato, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, neatsižvelgiant, ar žala padaryta tyčiniais veiksmais, ar dėl neatsargumo (CK 6.283 str. 1 d.).

20Įvertinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. L. civilinei atsakomybei taikyti yra visos būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Tačiau, atsižvelgtina į tai, kad J. L. yra nepilnametis, gimęs 2004-05-28 (b.l. 50), t.y. nesulaukęs keturiolikos metų amžiaus. Nepilnamečių asmenų iki keturiolikos metų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.275 straipsnio nuostatos. Fizinis asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 str.), todėl negali būti atsakomybės subjektu. Tokiu atveju už J. L. padarytą žalą atsako jo tėvai. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei ir tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltę už nepilnamečius iki 14 metų vaikus įstatymas preziumuoja (CK 6.248 str. 1d.), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė visuomet yra. Atleisti nuo civilinės atsakomybės galima tik įrodžius išskirtines aplinkybės, dėl kurių tėvai objektyviai ilgai negalėjo įgyvendinti savo pareigų, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leido daryti išvadą, kad CK 6.275 straipsnio 1 d. numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, atitinkančią CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus ir CK 6.275 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija fakto, kad J. L. namo, esančio Gedminų g. 4, Klaipėda, kieme žaidė be suaugusiųjų priežiūros (b.l. 33, 134). Šias aplinkybes patvirtina ir iškelta administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje atsakovei skirtas įspėjimas pagal LR ATPK 181 str. 1 d. (b.l. 12). Pažymėtina, kad administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje (CPK 182 straipsnis) ir administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip minėta, atsakovė neneigia, kad nagrinėjamo įvykio metu jos sūnus buvo paliktas be priežiūros, todėl laikytina esant nustatytai atsakovės kaltei dėl nepakankamos J. L. priežiūros.

21Dėl neturtinės žalos ieškovui E. L. priteisimo

22Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala fiziniam asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005).

24Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-371/200; 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-582/2009). Sprendžiant atlygintinos žalos dydį turi būti atsižvelgta į CK6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, tai yra, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kita turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-26/2009; 2008-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-393/2008; 2003-03-26 nutartis Nr. 3K-3-37/2003; 2009-03-16 nutartis Nr. 3K-3-119/2009; 2010-04-12 nutartis Nr. 3K-3-167/2010; 2011-04-12 nutartis Nr. 3K-3-171/2011; kt.). Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismai, nustatydami žalos dydį, turi analizuoti už žalą atsakingo asmens veiksmų atitikimą keliamiems jų elgesio standarto reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005).

25Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas.

26Taigi, nustatant ieškovui E. L. padarytos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į paminėtų kriterijų visumą. Pirmiausia, vertinant bylos aplinkybes, pripažintina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Iš 2010-08-30 kompiuterinės tomografijos tyrimo matyti, kad E. L. nustatytas kairiojo smilkinkaulio lūžimas be dislokacijos; šio tyrimo išvada, kad galvos smegenų patologinių pakitimų nėra (b.l. 13). Patologinių pakitimų nenustatyta ir vėliau lankantis pas gydytojus (b.l. 82, 92). Ieškovė J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad liekamųjų nagrinėjamo įvykio pasekmių nėra (b.l. 133). Paminėtina ir tai, kad ieškovas E. L. dėl patirto sveikatos sužalojimo kurį laiką negalėjo gyventi aktyviai, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. 2010-09-01 išrašant E. L. iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės rekomenduota vengti triukšmo, apie dvi savaites nelankyti vaikų kolektyvo. Ieškovė J. L. teismo posėdžio metu minėjo, kad sūnus labai išgyveno, negalėdamas lankyti krepšinio treniruočių. Iš 2011-04-06 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad E. L. jau 6 mėnesius lankė krepšinio treniruotes, t.y. nuo 2010 m. spalio mėn., praėjus dviem mėnesiams po įvykio (b.l. 89). Tai patvirtina ir apklausta vaiko močiutė O. B., kuri parodė, kad E. L. neleista sportuoti daugiau nei mėnesį (b.l. 139). Pagal traumos pobūdį ir sunkumo laipsnį, kaip nurodyta 2010-10-25 specialisto išvadoje Nr. ( - ), E. L. patirta trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį (b.l. 14). Įvertinant šias aplinkybes, laikytina, kad sveikata sutrikdyta nesunkiai, jau 2010-09-01 išrašant E. L. iš ligoninės berniuko būklė buvo gera, jis buvo aktyvus (b.l. 15), o išanalizavus E. L. ambulatorinės kortelės medicininius išrašus (b.l. 79-92), matyti, kad visą stebėjimo laiką berniuko būklė buvo stabiliai gera, laikotarpis, kai buvo apribotos galimybės bendrauti ir aktyviai gyventi buvo trumpas. Antra, nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, vertintina ir tai, kad ne tik neteisėtus veiksmus atlikusio J. L., bet nukentėjusiojo E. L. tėvai nerealizavo savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią, t.y. abiejų vaikų tėvai (asmenys, kurių priežiūrai vaikas paliktas) netinkami prižiūrėjo vaikus. Kaip minėta, toks neteisėtas nukentėjusio vaiko E. L. tėvų neveikimas ženkliai prisidėjo prie neturtinės žalos atsiradimo. Tračia, teismas pažymi, kad nepilnamečiui vaikui ir suaugusiajam negali būti taikoma vienodo laipsnio atidumo ir rūpestingumo pareiga. Nagrinėjamo įvykio metu J. L. buvo šešerių metų amžiaus, įvertinant tai, kad berniukas gimęs ( - ), o įvykis įvyko 2010-08-28. Tokio amžiaus vaikas negali suprasti, kokias pasekmes gali sukelti kritimas ant grindinio iš trijų metrų aukščio, todėl manytina, kad turėtų būti priteistinas skirtingas neturtinės žalos dydis, atitinkamus veiksmus atlikus suaugusiajam ir vaikui. Be to, atsakovė pateikė jos turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad vidutinis atsakovės darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2580,30 Lt (b.l. 52). Atsakovė augina du nepilnamečius vaikus J. L., gim. ( - ), ir K. L., gim. ( - ). Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui (b.l. 44). Teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes bei įvertindamas visumą žalos nustatymo kriterijų, konstatuoja, kad neturinės žalos ieškovui E. L. dydis sudaro 4000,00 Lt.

27Taip pat ieškovui priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

28Dėl neturtinės žalos ieškovams D. L. ir J. L. priteisimo

29Ieškovai D. L. ir J. L. prašo priteisti iš atsakovės kiekvienam po 3000,00 Lt neturtinės žalos, motyvuodami tuo, kad patyrė didelius išgyvenimus dėl sūnaus E. L. sužalojimo, jautė ir tebejaučia nerimą dėl pasekmių, kurios gali pasireikšti ateityje.

30Kaip minėta, neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne pats nukentėjusysis, o kitas asmuo, kuris su juo artimai susijęs, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7. Joje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-222/2005; 2005-04-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Išimtis iš bendros taisyklės, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju tretieji asmenys, nors ir glaudžiai susiję su nukentėjusiuoju, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, yra atvejo išimtinumas. Dėl nagrinėjamos bylos išimtinumo, viena vertus, natūralu, kad sužaloto berniuko E. L. tėvai patyrė dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus patirtų sužalojimų, kadangi jie yra šeimos nariai ir juos sieja artimi santykiai. Kita vertus, bet kokie vaiko sužalojimai tėvams sukelia nerimą ir dvasinių išgyvenimų ir vien tai nėra pakankama nukrypti nuo bendros taisyklės ir priteisti neturtinę žalą tiesiogiai nuo nagrinėjamo įvykio nenukentėjusiems asmenims. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad E. L. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, neliko liekamųjų reiškinių, be to, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad patys nukentėjusio vaiko E. L. tėvai paliko vaiką, neužtikrinę tinkamos jo priežiūros, nagrinėjamo įvykio metu E. L. buvo be suaugusiųjų , kurie būtų užkirtę kelią šiam įvykiui kilti, priežiūros – visa tai rodo pačių ieškovų D. L. ir J. L. neatsakingumą ir nerūpestingumą. Tokiu savo neveikimu ieškovai D. L. ir J. L. patys netiesiogiai prisidėjo prie byloje nagrinėjamo įvykio ir jo pasekmių atsiradimo. Be to, teismų praktikoje neturinė žala tėvams dėl jų vaikų patirtų sužalojimų paprastai priteisiama tuomet, kai vaikas sužalojamas tėvų akivaizdoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-27 nutartis c.b. Nr. 2A-421/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-131/2007; kt.). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovų D. L. ir J. L. atvejis neatitinka išimtinumo sąlygų, o pats įvykis įvyko ir vaiko sveikata sužalota ne jų akivaizdoje, todėl šioje byloje nesant nė vieno iš kriterijų, kuomet būtų galima nukrypti nuo bendros taisyklės, ieškovų D. L. ir J. L. prašymas priteisti kiekvienam po 3000,00 Lt neturtinės žalos atmestinas.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Ieškovai turėjo 4840,00 Lt išlaidų dėl naudojimosi teisinėmis paslaugomis (b.l. 21-22). Pažymėtina, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos ieškovui E. L. atlyginimo iš esmės yra tenkinamas, t. y. neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, tik jos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas griežtai proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų; kitų dviejų ieškovų, t.y. nukentėjusiojo tėvų, atžvilgiu ieškinys atmestas. Kartu pažymėtina, kad teismas priteisė nedidelę neturtinei žalai atlyginti sumą, lyginant ją su ieškovo E. L. reikalauta. Be to, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į bylos pobūdį (ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo), į nukentėjusiojo asmens amžių, kad yra nepilnametis bei neturi savarankiškų lėšų, pats ieškinys nesudėtingas, jame daugiausiai aprašytos faktinės bylos aplinkybės ir nenagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, byloje nėra užsienio elemento, todėl laikytina, kad ieškovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 500,00 Lt, todėl ieškovui E. L. priteistina 1 500,00 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Kadangi ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), iš atsakovės valstybei priteistina 170,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

34ieškinį tenkinti iš dalies.

35Priteisti ieškovui E. L., a.k. ( - ) iš atsakovės V. L., a.k. ( - ) 4000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 4000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti iš atsakovės V. L., a.k. ( - ) 170,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

37Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

382011-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti.... 4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo pašalinti... 5. 2012-04-04 teismo posėdžio metu ieškovė J. L. prašo teismo ieškinį... 6. 2012-04-04 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. B. parodė, kad yra E.... 7. 2012-04-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad yra... 8. 2012-04-04 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad yra... 9. 2012-04-04 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad yra... 10. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti... 11. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašo teismo ieškinį... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų... 14. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 15. Neturinės žalos atlyginimas – savarankiškas teisių gynimo būdas,... 16. Pirma, CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 17. Antra, CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 18. Trečia, nustačius neteisėtus J. L. veiksmus ir jų sukeltą žalą, būtina... 19. Ketvirta, CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik... 20. Įvertinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje... 21. Dėl neturtinės žalos ieškovui E. L. priteisimo... 22. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala – tai asmens fizinis... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala pagal... 24. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos... 25. Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą... 26. Taigi, nustatant ieškovui E. L. padarytos neturtinės žalos dydį, reikia... 27. Taip pat ieškovui priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės... 28. Dėl neturtinės žalos ieškovams D. L. ir J. L. priteisimo... 29. Ieškovai D. L. ir J. L. prašo priteisti iš atsakovės kiekvienam po 3000,00... 30. Kaip minėta, neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Ieškovai turėjo 4840,00 Lt išlaidų dėl naudojimosi teisinėmis paslaugomis... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 34. ieškinį tenkinti iš dalies.... 35. Priteisti ieškovui E. L., a.k. ( - ) iš atsakovės V. L., a.k. ( - ) 4000,00... 36. Priteisti iš atsakovės V. L., a.k. ( - ) 170,00 Lt žyminio mokesčio... 37. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 38. 2011-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...