Byla e2-736-433/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei R. M., atsakovo atstovei E. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Karoliniškių būstas“, tretiesiems asmenims AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialui, M. O. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovo ieškinyje nurodoma, kad tarp ADB Compensa Vienna Insurance Group (tuo metu buvusios Compensa TU S.A Vienna Insurance Group Lietuvos filialas) ir A. S. (toliau – Draudėjas) 2014-11-06 buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. 19056/9032931) (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu buvo apdraustos patalpos esančios adresu ( - ). Žalos bylos administravimas buvo pradėtas pagal Draudėjo pranešimą dėl 2015-04-26 ir 2016-05-24 įvykių, kurių metu buvo sulietos aplietos apdraustų patalpų lubos, sienos, grindjuostės. Sutarties pagrindu Draudikui kilo pareiga atlyginti Draudėjui padarytą žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimo procedūras ir dėl šio įvykio išmokėjo Draudėjui iš viso 1 698,47 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudikas atlyginęs Draudėjui padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka. Draudiko atstovas 2015-04-30 vykdė apžiūrą, kurios metu Apžiūros akte (toliau – Aktas) Draudėjo bute buvo užfiksuoti turto sugadinimai (aplietos lubos, sienos). Draudikas vykdydamas savo pareigas ir siekdamas išsiaiškinti, ar užliejimas nėra susijęs su namo bendrojo naudojimo objektų defektais / įvykusiomis avarijomis, kreipėsi į namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atliekantį namo administratorių – UAB „Karoliškių būstas“ (toliau – ir Administratorius). 2015-11-25 buvo gautas Administratoriaus atsakymas, kuriuo informavo, jog: <...> mūsų turimais duomenimis, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrieji inžinieriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius, įtakos avarijai neturėjo. Tačiau įvertinus Vertinimo akte Nr. VA-668-072018 esančius duomenis, jog įvykio priežastis yra dėl bendrojo naudojimo vamzdžių nesandarumo, daro išvadą, kad nėra kitų įrodymų, kurie paneigtų faktą, jog atsakovas yra atsakingas tiek už 2015-04-26, tiek už 2016-05-24 Draudėjo turtui padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju aptariamo daugiabučio gyventojai perdavė namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų valdymą atsakovui, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, atsakingu už žalos turtui padarymą laikytinas UAB „Karoliniškių būstas“, kuris netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jam tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 1 698,47 Eur – subrogacijos tvarka.

5Atsakovas UAB „karoliniškių būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad visų pirma ieškinio reikalavimui yra suėjusi ieškinio senatis, nes reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovas nurodė, jog žalos bylos administravimas buvo pradėtas pagal Draudėjo, t. y. 146 buto savininko pranešimą dėl 2015-04-26 įvykio, kurio metu buvo sulietos apdraustų patalpų lubos, sienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, reiškia, kad ieškinio senaties terminas akivaizdu, kad suėjo iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadovaujantis šiuo, akivaizdu, jog ieškovas praleido numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, o CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Prašo taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju, namo, esančio ( - ), bendro naudojimo objektų administratoriumi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu buvo paskirta UAB „Karoliniškių būstas“, kuri įgyvendina šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendro naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Byloje yra kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri, ieškovo teigimu, buvo padaryta 2015-04-26 ir 2016-05-24, kai dėl name, esančiame ( - ), įvykusios vandentiekio avarijos buvo aplietos ir sugadintos ieškovo draudėjo patalpos, adresu ( - ). Ieškovo vertinimu, šią žalą sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas. Atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvieną sykį situacija privalo būti įvertintina individualiai, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, nes kai kuriais atvejais būtent savininkai turi galimybę prieiti prie bendrojo naudojimo objektų ir be jų sutikimo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius to nepadarys, nes šie objektai yra butuose ar kitose patalpose, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui. Šios bylos kontekste, žala galimai atsirado dėl bendraturčių neveikimo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovui UAB „Karoliniškių būstas“. Pažymi, jog vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Remiantis išdėstytu, daro išvadą, kad atsakovas, būdamas namo ( - ), bendro naudojimo objektų administratoriumi vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas. Dar daugiau, vadovaujantis tuo metu galiojusiais STR.1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintais reikalavimais, net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus (18 p.). Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus įsipareigojo pašalinti smulkius defektus, tuo tarpu vamzdžių keitimas nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Jis turėjo pareigą apie defektą informuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Atkreipia dėmesį į tai, jog vamzdynų keitimo klausimą atsakovas bandė spręsti šaukdamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą 2015 metų rudenį, tačiau kadangi nei vienas bendraturtis neatėjo į šaukiamą susirinkimą, jis tiesiog neįvyko ir joks sprendimas nebuvo priimtas, todėl, kadangi patys bendraturčiai turi atitinkamų pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektais, dėl atsiradusios žalos atsakingi gali būti tik jie, bet ne atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ir tai, jog 2015-04-26 Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ jo klientų aptarnavimo centro telefono numeriu nebuvo gavęs jokių pranešimų apie name įvykusias avarijas ir / ar bėgantį vandenį. Tai įrodo momentinė ekrano kopija (Print screen) iš už per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. užregistruotų skambučių centre aplieto buto Nr. 146 buto savininko pranešimų ataskaitos, kuri patvirtina, jog per nurodytą laikotarpį gyventojas nė karto nesikreipė į namo administratorių dėl galimo vamzdžio pratekėjimo. Taigi, ieškovo reiškiamas reikalavimas atsakovui yra visiškai nepagrįstas, nes tam, jog kiltų civilinė atsakomybė, turi būti realizuotos visos keturios CK numatytos sąlygos, kurių ieškovas neįrodė. Šių sąlygų neįrodžius, atsakovas, kuris buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, nėra ir niekaip negali būti laikomas atsakingu už absoliučiai visas name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kadangi kiekvieną sykį situacija privalo būti įvertintina individualiai, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes. Būtent dėl to iš atsakovo negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo atsiradusius nuostolius.

6Trečiasis asmuo M. O. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad iš į bylą pateikto eksperto vertinimo akto yra aišku, kad ginče žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objektų (lietaus nuotekynės vamzdžiai, karšto iš šalto vandens vamzdžiai). Taigi tai nėra trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausantys objektai, todėl trečiasis asmuo nėra atsakingas už žalą. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad (i) jis nėra atsakingas už žalą – bendrojo naudojimo vamzdžių keitimas nėra jo, kaip administratoriaus, pareiga. Tą turi daryti visi bendraturčiai (bendrosios nuosavybės savininkai); (ii) Atsakovas, kaip administratorius, turi tik informuoti apie netinkamos būklės objektus, galinčius kelti grėsmę turtui ar aplinkiniams. Tą jis tinkamai padarė (informavo butų savininkus). Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013 (toliau – Nutartis) ir joje pateiktais išaiškinimais. Trečiasis asmuo neabejoja Nutartyje pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų teisingumu, tačiau laiko, kad byloje Nutartimi nėra pagrindo remtis. Reikšmingai skiriasi bylos ir Nutarties faktinės aplinkybės. Konkrečiai, Nutartyje kasacinis teismas sprendė, kad administratorius nėra atsakingas už lietaus vamzdžių nepriežiūrą (nepakeitimą, lėmusį apliejimą), nes tą turi daryti visi bendrosios nuosavybės savininkai ir tai jie darė per daugiabučių namų savininkų bendriją. Nutarties atveju bendrija nebuvo priėmusi sprendimo keisti vamzdžius, nes tai daro bendrijos narių susirinkimas (ir bendrijos vadovas (pirmininkas) vienašališkai to daryti negali). Taigi Nutartyje teismas priėjo prie išvados, kad administratorius nėra atsakingas už žalą, nes jo, kaip administratoriaus, pareiga apsiriboja bendrijos (savininkų) informavimu apie konstrukcijų / įrenginių būklę. Trečiojo asmens supratimu, tik toks teisių turinys tenka administratoriui, kai šalia veikia bendrija. Bendrija taip pat nebuvo atsakinga, nes jos nariai (savininkai) nebuvo priėmę reikiamų sprendimų. Nagrinėjamos bylos atveju yra kitaip – daugiabučių namų savininkų bendrijos nėra, todėl savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių. Taigi administratorius pakeičia bendriją. Įstojęs į bendrijos vietą, administratorius vienašališkai (jau be visų savininkų sprendimo, nes tokio darinio nėra (jis būtų tik bendrijos visuotiniame narių susirinkime) sprendžia dėl poreikio keisti vamzdžius ir jam nebeužtenka tik informuoti savininkus, kad šie imtųsi veiksmų. Savininkai tokių veiksmų imtis nepajėgūs – jie nėra susitelkę (neturi įsteigę bendrijos), tam jiems priskirtas administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Nurodyta išvada randa atramą ir teismų praktikoje bei atsakovo faktiniuose veiksmuose. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis) (išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-313-378/2015). Kaip matyti, turto administratoriaus paskyrimas yra priemonė užtikrinti sėkmingą bendrosios nuosavybės administravimą, kai savininkai nesusiburia į bendriją. Administravimo instituto turinį, sistemiškai aiškinant CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias turto administravimo rūšis, sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-313-378/2015). Administratoriaus turto valdymas reiškia naudingųjų savybių išlaikymą. CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. Pažymi, kad turto administratoriui keliami aukšti profesinio rūpestingumo standartai, be to, naudos gavėjo atžvilgiu administratorius turi fiduciarines pareigas, susijusias su interesų konfliktų vengimu. Administratorius turi būti lojalus naudos gavėjui ir privalo vengti situacijų, kai jo paties ar su juo susijusių trečiųjų asmenų interesai prieštarauja naudos gavėjo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-23/2013). Iš nurodytos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad administratorius turi užtikrinti tinkamą turto valdymą ir elgtis ne formaliai (pagal fiduciarinį santykį). Be to, kai administratorius yra priskirtas nesant bendrijos, jo veiklos standartas turi atitikti mažiau organizuotų savininkų (kurie nesteigia bendrijos) interesus ir jo pareigos neturi apsiriboti vien informavimu apie bendrąja nuosavybės teise priklausančių objektų būklę. Jis turi imtis realių veiksmų tokių rizikingų objektų eliminavimui. Iš atsakovo faktinių veiksmų galima teigti, kad jis su tokiu išaiškinimu sutinka. Konkrečiai, kaip matoma iš atsakovo pateikiamų sąskaitų (UAB „Karoliniškių būstas“ 2016-06-30, 2016-10-31, 2016-12-31, 2017-04-30 sąskaitos – faktūros su detalizacija apie vamzdžių keitimą), atsakovas vis dėlto pakeitė probleminius (žalą sukėlusius) vamzdžius.

7Trečiasis asmuo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

9Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pakartojo, kad vienam įvykiui prašo taikyti ieškinio senaties terminą, bei nurodė, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance Group (tuo metu buvusios Compensa TU S.A Vienna Insurance Group Lietuvos filialas) ir A. S. (toliau – ir draudėjas) 2014-11-06 buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. 19056/9032931) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos esančios adresu ( - ). Ieškovas pradėjo žalos bylos administravimą pagal draudėjo pranešimą dėl 2015-04-26 ir 2016-05-24 įvykių, kurių metu buvo sulietos (aplietos) apdraustos patalpos (jų lubos, sienos, grindjuostės). Ieškovo atstovas, po 2015-04-26 įvykio, 2015-04-30 vykdė apžiūrą, kurios metu Apžiūros aktu draudėjo bute užfiksavo turto sugadinimus – aplietos lubos, sienos. Ieškovo teigimu, jis, vykdydamas savo pareigas ir siekdamas išsiaiškinti, ar užliejimas nėra susijęs su namo bendrojo naudojimo objektų defektais / įvykusiomis avarijomis, kreipėsi į namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atliekantį namo administratorių – atsakovą UAB „Karoliškių būstas“, iš kurio 2015-11-25 gavo atsakymą, jog: „<...> mūsų turimais duomenimis, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrieji inžinieriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius, įtakos avarijai neturėjo“. Dėl po 2016-05-24 įvykio ieškovui atlikus apgadinto turto apžiūrą, buvo nustatyta, jog labiausiai tikėtinas 2016-05-24 žalos atsiradimo židinys – nesandarus lietaus kanalizacijos vamzdis. Ieškovas vėlgi, vykdydamas savo pareigas ir siekdamas išsiaiškinti, ar užliejimas nėra susijęs su namo bendrojo naudojimo objektų defektais / įvykusiomis avarijomis, 2017-01-25 kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymo šį kartą atsakovas nepateikė. Pagal daugiabučio gyventojams pateiktas atsakovo sąskaitas (2016 m. birželio mėn., spalio mėn., gruodžio mėn. bei 2017 m. balandžio mėn.), matyti, jog po 2016-05-24 įvykio buvo atlikti lietaus kanalizacijos, kanalizacijos vamzdyno, šalto ir karšto vandens vamzdyno remontai. Aukščiau minėtos Sutarties pagrindu ieškovui kaip draudikui kilo pareiga atlyginti draudėjui padarytą žalą, todėl ieškovas atliko žalos sureguliavimo procedūras ir dėl minimų įvykių išmokėjo draudėjui iš viso 1 698,47 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Ieškovas, kaip draudikas, atlyginęs draudėjui padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka, todėl jis kreipėsi į atsakovą su pretenziniu reikalavimu, kartu pateikdamas šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovas reikalavimo nepatenkino.

12Taigi, nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl asmens, atsakingo už 2015-04-26 ir 2016-05-24 įvykių – buto, esančio adresu ( - ), – užliejimo metu patirtų nuostolių atlyginimo ieškovui.

13Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

14Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

15Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

16Dėl ieškinio senaties

17Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl 2015 m. balandžio 26 d. įvykio akivaizdžiai yra suėjęs iki ieškinio pareiškimo dienos.

18Taigi, pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

19Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino, kadangi iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Byloje nustatyta, kad pirmasis įvykis įvyko 2015-04-26, kuomet vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos A. S. priklausančios patalpos (lubos, sienos); antrasis įvykis – 2016-05-24, kurio metu taip pat buvo aplietos tų pačių patalpų lubos, sienos, grindjuostės. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad įvykių metu šis butas buvo apdraustas ir įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovas buto savininkui išmokėjo draudimo išmokas ir pareiškė reikalavimus atsakovui, dėl kurio neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado žala.

20CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

21Draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, ieškovas draudimo sumas pervedė atitinkamai 2015-10-23 (1 293,20 Eur) ir 2016-06-03 (408,26 Eur), taigi ieškinio senaties termino pradžia yra 2015-10-23, o ne draudiminio įvykio data. Bylos duomenimis, ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2018-04-19, nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, todėl taikyti ieškinio senatį nagrinėjamu atveju (dėl 2015-04-26 įvykio) nėra teisinio pagrindo.

22Dėl ginčo esmės

23Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto bei dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo regreso tvarka 1 698,47 Eur žalos atlyginimą motyvuodamas tuo, kad būtent atsakovas yra atsakinga už žalos padarymą, kadangi A. S. priklausančios patalpos buvo užlietos iš bendro naudojimo objektų – vamzdynų, esančių bendro naudojimo patalpose. Atsakovas, kaip minėta, prašo ieškinį atmesti, teigdamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas yra atsakingas už daugiabučio namo, esančio ( - ), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektuose įvykusias avarijas ar kitus incidentus, taigi už bet kokią žalą yra atsakingi tik butų savininkai.

24Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 galiojanti redakcija). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandentiekio vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.

25Tačiau CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šioje vietoje teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju name, esančiame ( - ), – daugiabučių namų savininkų bendrijos nėra, todėl savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovą UAB „Karoliniškių būstas“. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovui – administratoriui, kuris atsirado ieškovui išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

26Kaip žinia, civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

27Ieškovas savo ieškinį iš esmės grindžia 2018-07-17 Vertinimo aktu Nr. VA-668-072018, kurio išvadoje ekspertas dr. D. K. nurodė, kad „Apžiūrėjus Pastatą ir juose esančius Butus Nr. 146 ir Nr.149, kad būtų Draudiko ar Prižiūrėtojo atsižvelgta į fizinį nusidėvėjimą, kuris rodo fizinius vertinamo objekto savybių pakitimus per tam tikrą laiką ir esant tam tikrai atitinkamų funkcijų atlikimo apimčiai – naudojimo intensyvumui ir kuris turi būti skaičiuojamas kiekvienam Pastato elementui. Remiantis patirtimi, specialiosiomis žiniomis, metodais ir normatyvais, ištiriamas vertinamas objektas, nustatomas jo elementų senumas arba naudojimo intensyvumas, o tada – kiekvieno vertinamo objekto elemento nusidėvėjimo laipsnis (procentas). Nustatyta, kiek vidutiniškai galima naudoti atskirą dalį pagal normatyvus. Atskirų pastato dalių ir įrangos naudojimo trukmė gali skirtis net kelis kartus, palyginti su viso pastato normatyvinio naudojimo trukme. Kad visos pastato sistemos būtų tinkamos nustatytą laiką, tenka atskiras jo dalis atnaujinti. Atskiros inžinerijos įrangos dalys taip pat nevienodai naudojamos. Pvz., radiatorius galima naudoti 40 metų, o šildymo sistemos vamzdynus rekomenduojama keisti kas 30 metų, o kanalizacijos kas 25 metus. Darytina išvada, kad vandens nuotekynės ir kanalizacijos vamzdžiai priklauso bendro naudojimo vamzdynui. Jų nusidėvėjimas viršytas beveik du kartus, todėl būtinas jų atnaujinimas. Draudiminiai įvykiai (apdailos pažeidimai) Bute Nr. 146 teigtina, kad susidarė dėl bendros Pastato ir jo elementų (vamzdynų) itin prastos būklės. Jokių faktų ar prielaidų ar techninių defektų Bute Nr. 149 apžiūros metu nenustatyta, taip pat nerasta jokio pagrindo jog šis butas per praėjusius 5 metus buvo užlietas ar buvo naujai atliktas buto remontas ar vietomis apdaila.“.

28CK 4.242 straipsnio 1 dalis numato, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti.

29Nagrinėjamu atveju ieškovo apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusių vandens vamzdžių, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, vykdydamas savo, kaip administratoriaus funkcijas, pakeitė probleminius (žalą sukėlusius) vamzdžius, ir šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktos UAB „Karoliniškių būstas“ 2016-06-30, 2016-10-31, 2016-12-31, 2017-04-30 sąskaitos – faktūros su detalizacija apie vamzdžių keitimą). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po 2016-05-24 įvykio bendrojo naudojimo patalpose rekonstrukcijos metu buvo pakeisti nagrinėjamoje byloje žalą nulėmę vamzdžiai, šių aplinkybių byloje niekas neginčijo (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi sutiktina su ieškovo nurodytais argumentais, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Į bylą yra pateiktas, aukščiau minėtas eksperto dr. D. K. Vertinimo aktas, kuris vertintinas kaip rašytinis įrodymas ir kuriame nurodyta, jog įvykio priežastis yra dėl bendrojo naudojimo vamzdžių nesandarumo, – tik patvirtina tokią teismo išvadą (CPK 177, 185 straipsniai).

30Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą – akivaizdu, jog ieškovas patyrė nuostolių dėl 2015-04-26 bei 2016-05-24 įvykių – buto, esančio adresu ( - ), – užliejimo metu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šioje vietoje paminėtina, kad paties įvykių fakto atsakovas neginčija ir įrodymų, patvirtinančių, jog įvykiai neįvyko ar, kad įvyko dėl kitų priežasčių, bet ne dėl bendrojo naudojimo patalpose trūkusių vamzdžių, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vertinant žalos dydį, pažymėtina, kad ieškovo nuostoliai vertintini pagal buto remontui realiai reikalingas išlaidas, be kita ko, nustatytas tiek pagal apžiūros aktus, nuostolių apskaičiavimus, projektinę sąmatą-sutartį Nr. PVS2015-07-2, tiek pagal byloje esančius ir aukščiau paminėtus kitus įrodymus, šalių paaiškinimus, be kita ko, įvertinus ir paties atsakovo pateiktas 2016-06-30, 2016-10-31, 2016-12-31, 2017-04-30 sąskaitas – faktūras su detalizacija apie vamzdžių keitimą. Dar kartą primintina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Atsakovas padarytos žalos dydžio neginčija, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį (CPK 178 straipsnis), kuris, teismo vertinimu, yra 1 698,47 Eur, ir kurį sudaro buto, esančio ( - ), remontui realiai patirtos išlaidos.

31Taigi, atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad 2015-04-26 bei 2016-05-24 įvykių – buto, esančio adresu ( - ), – užliejimo metu, buvo padaryta žala bei CK 6.263 straipsnyje esant įtvirtintai atsakovo pareigai atlyginti padarytą žalą, ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 698,47 Eur dydžio žalos atlyginimas.

32CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 698,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. balandžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 30,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

34Trečiasis asmuo M. O. patyrė 1 268,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

35Valstybė patyrė 14,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo.

36Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį patenkinti visiškai.

39Priteisti iš atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“, juridinio asmens kodas 121457971, ieškovui Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, registracijos Nr. KRS 0000006691, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančiam per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302495752, 1 698,47 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 47 ct) žalos atlyginimo, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 698,47 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

40Priteisti iš atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“, juridinio asmens kodas 121457971, trečiojo asmens M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 268,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

41Priteisti iš atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“, juridinio asmens kodas 121457971, valstybei 14,07 Eur (keturiolika eurų 07 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

42Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa... 3. Teismas... 4. ieškovo ieškinyje nurodoma, kad tarp ADB Compensa Vienna Insurance Group (tuo... 5. Atsakovas UAB „karoliniškių būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad... 6. Trečiasis asmuo M. O. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo kilusį... 7. Trečiasis asmuo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas atsiliepimo į... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo... 12. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl asmens,... 13. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 14. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 15. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro... 16. Dėl ieškinio senaties... 17. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad nagrinėjamu... 18. Taigi, pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 19. Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas... 20. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 21. Draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą... 22. Dėl ginčo esmės... 23. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto bei... 24. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 25. Tačiau CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo... 26. Kaip žinia, civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos –... 27. Ieškovas savo ieškinį iš esmės grindžia 2018-07-17 Vertinimo aktu Nr.... 28. CK 4.242 straipsnio 1 dalis numato, kad administratorius, vykdydamas savo... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovo apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusių... 30. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus... 31. Taigi, atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad 2015-04-26... 32. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 33. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas... 34. Trečiasis asmuo M. O. patyrė 1 268,00 Eur išlaidų už advokato teisinę... 35. Valstybė patyrė 14,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 36. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 38. ieškinį patenkinti visiškai.... 39. Priteisti iš atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“, juridinio asmens kodas... 40. Priteisti iš atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“, juridinio asmens kodas... 41. Priteisti iš atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“, juridinio asmens kodas... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...