Byla e2A-621-196/2018
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LIT-INVEST“ ir atsakovų V. M., V. M. bei uždarosios akcinės bendrovės ,,VVM Servis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ ieškinį atsakovams V. M., V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „VVM Servis“ dėl žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 786 025,40 Eur dydžio žalą; 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas; taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. M. 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o iš atsakovės V. M. priteisti 23 169,60 Eur (80 000 Lt) dydžio baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Vėliau pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir prašė iš atsakovų priteisti solidariai 388 843,40 Eur dydžio žalą, minėtas baudas, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė paaiškino, jog atsakovai naudojosi UAB „LIT-INVEST“ turtu, ištekliais, žiniomis bei paslaptimis, kurios tapo žinomos jiems dėl atliekamų pareigų, nei karto neatskleidė darbdaviui apie vykdomą veiklą, pradėję vykdyti konkuruojančią veiklą jos ne tik nenutraukė, bet sąmoningai ją tęsė. UAB „LIT-INVEST“ turėdama didelę patirtį prekiaujant naftos produktais, sukaupusi atitinkamą know-how, kaip vykdyti didmeninę prekybą naftos produktais, šias žinias, taip pat klientų ir tiekėjų sąrašus perdavė UAB „ECOIL“ bei teikė jai Švenčionėlių kuro bazės terminalo operatoriaus ir buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB „ECOIL“ naudodama šias komercines paslaptis įsipareigojo nurodytos informacijos neatskleisti. Visi UAB „LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazės darbuotojai, įskaitant ir V. M. bei V. M., nors Bendrovė tiesiogiai ir nevykdė prekybos naftos produktais, toliau dirbo UAB „LIT-INVEST“. UAB „LIT-INVEST“ teikė paslaugas, reikalingas vykdant didmeninę prekybą naftos produktais UAB „ECOIL“, taip, užtikrinant, kad UAB „LIT-INVEST“ galutinai neprarastų klientų ir, panaikinus turto areštus, vėl turėtų galimybę vykdyti naftos produktų prekybos verslą tiesiogiai, ar per UAB „ECOIL. UAB „LIT-INVEST“ informaciją perdavė ne atsitiktiniam ūkio subjektui, o susijusiai bendrovei UAB „ECOIL“. UAB „LIT-INVEST“ vienintelis akcininkas yra I. N., o UAB „ECOIL“ vienintelė akcininkė yra V. N. – I. N. sutuoktinė.

93.

10UAB „LIT-INVEST“ su V. M. 1997 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 30. Šia darbo sutartimi V. M. įsipareigojo: 1) rūpestingai saugoti darbdavio turtą ir vengti žalos atsiradimo (darbo sutarties Nr. 30 3.1.1 p.); 2) laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiant išaiškinti ir pašalinti priežastis, trukdančias turto saugumui (darbo sutarties Nr. 30 3.1.2 p.), 3) dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir etikos normų (darbo sutarties Nr. 30 3.1.5 p.); 4) saugoti tarnybinę paslaptį (darbo sutarties 3.1.9 p.). Sudarydamas darbo sutartį Nr. 30 V. M. pasirašė ir jos 2 priedą - 1997 m. rugpjūčio 1 d. pasižadėjimą Nr. 1. Šiuo pasižadėjimu V. M. taip pat įsipareigojo: 1) laikyti informaciją visiškoje paslaptyje; 2) naudoti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta ir tik UAB „LIT-INVEST“ interesais; 3) informaciją ar jos dalį atskleisti tik gavus UAB „LIT-INVEST“ vadovo sutikimą.

114.

121997 m. rugpjūčio 1 d. UAB „LIT-INVEST“ su V. M. (tuo metu – Cibulskiene) sudarė darbo sutartį Nr. 31. V. M. darbo sutartimi Nr. 31 įsipareigojo: rūpestingai saugoti darbdavio turtą ir vengti žalos atsiradimo (darbo sutarties Nr. 31 3.1.1 p.); 2) laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiant išaiškinti ir pašalinti priežastis, trukdančias turto saugumui (darbo sutarties Nr. 31 3.1.2 p.); 3) dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir etikos normų (darbo sutarties Nr. 31 3.1.5 p.); 4. Saugoti tarnybinę paslaptį (darbo sutarties Nr. 31 3.1.9 p.). V. M., sudarydama darbo sutartį Nr. 31, pasirašė ir jos 2 priedą – 1997 m. rugpjūčio 1 d. pasižadėjimą Nr. 2, kuriuo įsipareigojo: 1) informaciją, kurią gaus iš UAB „LIT-INVEST“, laikyti visiškoje paslaptyje, 2) informaciją naudoti tik tam tikslui, kuriam buvo suteikta, ir tik UAB „LIT-INVEST“ interesais, 3) informaciją ar jos dalį atskleisti tik gavusi raštišką UAB „LIT-INVEST“ įgalioto vadovo leidimą.

135.

14Atsakovų V. M. ir V. M. sutartinė atsakomybė už konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių atskleidimą, buvo aptarta ir pasižadėjimuose Nr. 1 ir Nr. 2. Juose nustatyta, kad V. M., atskleidęs bendrovės paslaptis, įsipareigoja sumokėti 100 000 Lt baudą, o V. M. – 80 000 Lt baudą. V. M., pasirašydamas pasižadėjimą Nr. 1, ir V. M., pasirašydama pasižadėjimą Nr. 2, patvirtino, kad yra supažindinti su Paslapčių nuostatais. Toks patvirtinimas yra juridinis faktas, sukeliantis V. M. ir V. M. teisines pasekmes. Tai, kad parašas yra atskirame dokumente, įrodo, kad tiek V. M., tiek V. M. žinojo, kokią informaciją UAB „LIT-INVEST“ laiko komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.

156.

16Taip pat ieškovė nurodė, kad bendrovė, siekdama apsaugoti jos turimą konfidencialią informaciją, 1995 m. gruodžio 7 d. patvirtino Paslapčių nuostatus ir 2005 m. lapkričio 7 d. sąrašą duomenų, sudarančių UAB „LIT-INVEST“ komercinę paslaptį (toliau – Komercinių paslapčių sąrašas). Paslapčių nuostatuose įtvirtinta bendrovės darbuotojų pareiga laikyti paslaptyje žinias apie bendrovę ir jos darbuotojus, taip pat klientus, jų vykdomas operacijas (1.2 p.), taip pat nurodyta, kad saugoti bendrovės paslaptis privalo visi bendrovės darbuotojai ir kiti asmenys, kurie jas sužinojo vykdydami savo pareigas bendrovėje (1.6 p.). Paslapčių nuostatų 2.1. punkte nurodyta, kad bendrovės paslaptys yra žinios, sudarančios: 1) veiklos paslaptis (žinios apie bendrovės ūkinę, komercinę veiklą, gamybos ir valdymo organizavimą, veiklos strategiją, statistinė, apskaitos informacija, žinios apie finansinių išteklių šaltinius ir naudojimo būdus, Bendrovės reikalus ir sandorius (sudarytus ir ruošiamus) ar perspektyvą, apie darbuotojo darbo užmokestį, informacijos šaltinius) (2.1.1 p.); 2) kliento paslaptis (bet kurios žinios apie klientą bei jo veiksmus, įskaitant žinias).

177.

18Komercinių paslapčių sąraše nurodyta, kad bendrovės komercinę paslaptį sudaro ši informacija: 1) duomenys apie santykius su kitomis įmonėmis bei kitais asmenimis planai, potencialūs komerciniai partneriai (6 skyriaus „Duomenys planavimo srityje“ 1.2 p.); 2) duomenys apie komercinius ryšius, bendrovės verslo partnerius ir bendrovės dalykinius ryšius su partneriais, taip pat ir duomenys apie derybas su potencialiais ir esamais partneriais, duomenys, susiję su pasirašytais ketinimų protokolais, preliminariomis sutartimis, informacija apie derybų vedimo taktiką (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.1 p.); 3) duomenys apie bendrovės rinkos strategiją, prekybos metodus, rinkos tyrimų rezultatus ir metodus bei bendrovės veiklos efektyvumą (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.3 p.); 4) duomenys apie kainų struktūrą, planuojamas kainas, pardavimus, pelną (nuostolį), atsiskaitymo sąlygas, nuolaidų dydį, pardavimų analizės duomenys, kainų nustatymo metodika, kainų skaičiuotės, kainų struktūrą ir pagrindinių elementų skaičiavimai, duomenys apie kainų ir nuolaidų santykį, prekių ir paslaugų savikaina ir sutartines kainas, duomenys apie nuolaidas (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.4 p.); 5) duomenys apie bendrovės išlaidas ir jų struktūrą, vidaus tarifus, kainynus, gamybos išlaidų paskaičiavimą (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.5 p.); 6) duomenys apie bendrovės klientus.

198.

20Anot ieškovės, tokia informacija, kaip tiekėjų sąrašai ir, ypatingai, informacija, kokiomis sąlygomis produktas yra tiekiamas UAB „LIT-INVEST“ (įsigijimo kaina, pristatymo terminai, atsiskaitymo terminai ir pan.), t. y., tai, kas iš esmės paveikia parduodamos prekės savikainą ir pardavimo kainą, yra komercinė ieškovės paslaptis. Jos panaudojimas sukelia bendrovei žalą.

219.

22Ieškovė nurodė, kad V. M. ir V. M. priklausančios UAB „VVM Servis“ pagrindinė veikla yra naftos produktų (dyzelinio kuro ir benzino) didmeninė prekyba bei automobilių serviso veikla, kurią V. M. su V. M. paraleliai vykdė eidami savo pareigas UAB „LIT–INVEST“. Šie faktai nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04722-15, taip pat šią informaciją patvirtino ir V. M. bei V. M., 2015 m. liepos 10 d. teikdami paaiškinimus žodžiu UAB „LIT-INVEST“ sudarytai darbo grupei. Įsteigus ir faktiškai kontroliuojant UAB „VVM Servis“, kurios vardu buvo sudaryta sutartis su UAB „SUNERGUS“ – UAB „LIT-INVEST“ konkurente – dėl naujų klientų paieškos, pritraukimo buvo vykdoma prieš UAB „LIT-INVEST“ interesus nukreipta veikla. Dėl atsakovų neteisėti veiksmų ieškovė negavo pajamų.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2410.

25Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš solidarių atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ 397 182,00 Eur, kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei UAB „LIT-INVEST“ iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ solidariai 388 843,40 Eur, 5 procentus procesinių palūkanų ir 11 635,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB „VVM Servis“ iš ieškovės UAB „LIT-INVEST“ 36 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ solidariai 5,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; nusprendė grąžinti ieškovei UAB „LIT-INVEST“ 4 750,50 Eur žyminio mokesčio.

2611.

27Teismas nustatė, kad UAB „LIT-INVEST“ buvo įsteigta 1992 m. sausio 21 d., kurios pagrindinis verslas – prekyba naftos produktais. Ieškovė 1997 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 30 su V. M., pagal kurią jis buvo priimtas į Švenčionėlių kuro bazės direktoriaus pareigas. UAB „LIT-INVEST“ kuro bazės direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, kurie patvirtinti UAB „LIT-INVEST“ generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 0802-012.2, 7 punkte nustatyta, kad kuro bazės direktorius kuruoja didmeninę prekybą naftos produktais, atitinkamų naftos produktų gamybą, transportavimą, aplinkosauginius aspektus. Su Kuro bazės direktoriaus pareiginiais nuostatais V. M. pasirašytinai supažindintas 2008 m. vasario 26 d. V. M., sudarydamas darbo sutartį Nr. 30, pasirašė ir jos 2 priedą (pasižadėjimą), kuriame įtvirtintas 1997 m. rugpjūčio 1 d. įsipareigojimas saugoti bendrovės paslaptis, numatytas nuostatuose.

2812.

29Teismas nustatė, kad bendrovėje 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 012 buvo patvirtinta Sutarčių sudarymo su naujais klientais dėl akcizais ir muitais apmokestinamų prekių tiekimo tvarka. V. M. paskirtas asmeniu, atsakingu už šios tvarkos tinkamą vykdymą. UAB „LIT-INVEST“ generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu „Dėl pavedimo vadovauti krovinių vežimo veiklai“ Nr. 1005-026 V. M. paskirtas atsakingu už jo įgyvendinimą. Taip pat bendrovės generalinio direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu „Dėl VANDP paskyrimo“ Nr. 1102-024.1 V. M. paskirtas UAB „LIT-INVEST“ vadovybės atstovu naftai, dujų ir naftos produktams (VANDP). Bendrovės generalinio direktoriaus 1997 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 39 „Dėl atsakomybės“ V. M. buvo paskirtas atsakingu už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą.

3013.

31Teismas taip pat nustatė, kad 1997 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 31 su V. M. (tuo metu – Cibulskiene), kuri buvo įdarbinta Švenčionėlių kuro bazės buhaltere. Darbuotoja kartu su darbo sutartimi pasirašė ir jos 2 priedą – 1997 m. rugpjūčio 1 d. pasižadėjimą, kuriuo patvirtino, kad yra supažindinta su UAB „LIT-INVEST“ paslapčių nuostatais ir įsipareigojo žinias, kurias gaus iš Bendrovės, laikyti visiškoje paslaptyje, jas naudoti tik tam tikslui, kuriam jos buvo suteiktos, ir tik UAB „LIT-INVEST“ tikslais, o jas ar jų dalį atskleisti tik gavusi raštišką Bendrovės įgalioto vadovo leidimą, o jei toks nebus duotas – tik gavusi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo leidimą. Bendrovės generalinio direktoriaus 1997 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 39 „Dėl atsakomybė“ V. M. buvo paskirta atsakinga už PVM sąskaitų faktūrų ir transporto kelionės lapų išrašymą. UAB „LIT-INVEST“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. įsakymu „Dėl muitinės procedūros vykdymo kontrolės ir Vilniaus teritorinės muitinės informavimo“ Nr. V1301-001 V. M. paskirta atsakinga už dyzelinio kuro muitinės procedūros Nr. 4200 vykdymo kontrolę ir Vilniaus teritorinės muitinės informavimą. Su šiuo įsakymu darbuotoja buvo pasirašytinai supažindinta ir įsipareigojo jį vykdyti 2013 m. sausio 15 d.

3214.

33Teismas konstatavo, kad V. M. ir V. M., pasirašydami pasižadėjimus, patvirtino, kad jie yra supažindinti su Paslapčių nuostatais. Teismas pažymėjo, kad jie, abu, buvo administracijos darbuotojai, kurių darbo sutartyse aiškiai parašyta, jog pas darbdavį galioja Paslapčių nuostatai. Teismas padarė išvadą, kad jie, pasirašydami darbo sutartyse, tuo pačiu įsipareigojo vykdyti ir jose įtvirtintas darbo pareigas, o atsakovų kritika dėl to, kas sudaro komercinę paslaptį ir jos aktualumo, teismo vertinimu, paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, kurioje buvo spręstas atsakovų atleidimo iš darbo UAB „LIT-INVEST“ teisėtumo klausimas.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje išdėstytame faktinių aplinkybių vertinime (48 p.) nurodyta, jog atsakovė (nagrinėjamoje byloje ieškovė) ėmėsi protingų priemonių konkurencine paslaptimi įvardytai informacijai apsaugoti. Aplinkybė, kad UAB „LIT-INVEST saugojo viešai neskelbiamą informaciją apie savo klientus, ieškovams buvo (turėjo būti) žinoma (Paslapčių nuostatų 1.2, 1.3, 2.1.2 p., atsakovų sudarytų darbo sutarčių 3.9 p.).

3616.

37Nors atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė nesaugojo savo komercinės paslapties, nes, jos nurodymu, tokia informacija buvo teikiama UAB „ECOIL“, tačiau teismas atkreipė atsakovų dėmesį, kad ir dėl šios aplinkybės yra pasisakyta kasacinio teismo nutartyje nurodant, jog šių įmonių tarpusavio apsikeitimas nurodyta informacija neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui (nutarties 48 p.). Nagrinėjant šį klausimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad UAB „LIT-INVEST“ teikė paslaugas, reikalingas vykdant didmeninę prekybą naftos produktais UAB „ECOIL“, taip užtikrinant, kad UAB „LIT-INVEST“ galutinai neprarastų klientų ir, panaikinus turto areštus, vėl turėtų galimybę vykdyti naftos produktų prekybos verslą tiesiogiai, ar per UAB „ECOIL. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „LIT-INVEST“ informaciją perdavė ne atsitiktiniam ūkio subjektui, o susijusiai bendrovei UAB „ECOIL“. UAB „LIT-INVEST“ vienintelis akcininkas yra I. N., o UAB „ECOIL“ vienintelė akcininkė yra V. N. - I. N. sutuoktinė. Perdavusi konfidencialią informaciją UAB „ECOIL“, teismo vertinimu, bendrovė ėmėsi priemonių ją apsaugoti, numatydama pareigą UAB „ECOIL“ saugoti perduotą informaciją ir atsakomybę už šios informacijos atskleidimą (terminalo paslaugos sutarties 16.7 p.).

3817.

39Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo nutartyje yra nustatytas atsakovų veikos neteisėtumas, žalos faktas ir tiesioginis priežastinis ryšys, konstatuojant, jog komercinė paslaptis buvo ne tik atskleista, bet ir ja pasinaudota UAB „VVM Servis“ veikloje. Tai reiškia, kad byloje yra įrodytos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Dėl to teismas iš esmės pasisakė tik dėl jos dydžio (CPK 178 str., 268 str. 5 d., 182 str. 2 p.).

4018.

41Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti ieškovės nuostolius dėl atsakovų neteisėtos veikos. Ekspertė D. A. parengė ekspertizės aktą EUR Nr. 1707/54E, kuriame apskaičiavo ieškovės negautą pelną dėl atsakovų neteisėtos veikos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, nes, anot jų, byloje ekspertizę atlikusi ekspertė neatsižvelgė į rinkas, kuriose veikė ginčo šalys, nevertino CMR važtaraščių, kuriuose nurodyta naftos produktų pakrovimo (faktinė realizacijos) vieta, UAB „LIT-INVEST“ vykdytą prekybą dyzeliniu kuru sutapatino su UAB „VVM Servis“ vykdytą kitą veiklą (prekyba tepalais, benzinu, transporto ir atstovavimo paslaugų teikimas), potencialius klientus kitos valstybės rinkoje prilygino esamiems klientams, netinkamai ir nepagrįstai skaičiavo UAB „LIT-INVEST“ negautą grynąjį pelną.

4219.

43Teismas, apklausęs teismo posėdžio metu ekspertę, prašymą skirti pakartotinę ekspertizę atmetė. Teismas pažymėjo, kad ekspertė D. A. nurodė, kad pagal valstybes atskirti ar tai klientas, ar rinka yra neįmanoma. Anot jos, vartotojas, turėdamas kortelę, gali pirkti degalus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Taip pat teismas, atmesdamas prašymą dėl dar vienos ekspertizės skyrimo, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytą aplinkybę, jog 2011 m. ieškovai (šioje byloje atsakovai), dirbdami pas atsakovę (šioje byloje ieškovę), įsteigė ir patys ėmė valdyti kartu su šeiminiais ryšiais susijusiais asmenimis (V. M., V. M. sūnumi, jų dukters sutuoktiniu) UAB „VVM Servis“ ir bendrovę „Afford Trade OU“, kurių licencijuojama veikla yra analogiška minėtos bylos atsakovių veiklai – didmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais. Taip pat toje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „VVM Servis“ bendrovė „Afford Trade OU“ su minėtos bylos atsakovėmis veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai.

4420.

45Teismas pažymėjo, kad ekspertė paaiškino, kad UAB „VVM Servis“ pelningumas buvo skaičiuotas už metus, išskaičiuojant pelningumo procentą. Aiškindama gautus rezultatus dėl grynojo pelno 5 lentelėje, ekspertė atkreipė dėmesį, jog pajamos iš pagrindinės UAB „VVM Servis“ veiklos nebuvo tokios didelės, kaip iš prekybos naftos produktais (apie 17 mln. pajamos, iš kurių 6 mln. grynojo pelno). Ekspertė nurodė, jog dėl atsakovų veiklos akivaizdžiai sumažėjo ieškovės pelnas. Ekspertizė buvo atlikta pagal pelno–nuostolių ataskaitas, pateiktas Juridinių asmenų registrui.

4621.

47Teismas nustatė, kad atsakovai ginčijo ekspertizės išvadas ir tuo pagrindu, kad UAB „VVM Servis“ turimų buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys neatitinka ekspertizei paimtų dokumentų, kurie buvo pateikti Juridinių asmenų registrui. Teismas pažymėjo, jog Juridinių asmenų registre duomenys yra vieši ir tol, kol nenuginčyti, jų teisingumas nėra paneigtas. Jei UAB „VVM Servis“ pateikė registrui neteisingus duomenis, tai, teismo vertinimu, ji atsako už tokios veikos padarinius (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis).

4822.

49Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, jog ekspertizės duomenys neteisingi, nes nesutapo ieškovės ir UAB „VVM Servis“ prekybos produktai, neįvertinant UAB „LIT-INVEST“ vykdytos prekybos tik dyzeliniu kuru, pažymėjo, kad ekspertė nurodė, kad ji atliko analizę tik dėl perimtos verslo dalies, t.y. neanalizavo kitų veiklos sričių. Teismas konstatavo, kad klientams Energia Sp. z.o.o., Milpro Sp.z.o.o. parduoti tepalai buvo įvertinti ekspertės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų argumentai dėl nepagrįstai įtrauktų parduotų K.orn 2, OSNL-IOO ir AB „Sunergus“ suteiktų atstovavimo paslaugų, nesudaro pagrindo laikyti, kad grynasis pelnas buvo neteisingai apskaičiuotas. Teismo vertinimu, tai atsispindi 25 lentelės duomenyse ir tarpinėje išvadoje dėl trečio klausimo. Teismas pažymėjo, kad ekspertė atkreipė dėmesį, kad po to, kai UAB „VVM Servis“ buvo įregistruota nauja veikla, pardavimų pajamos išaugo, o ieškovės sumažėjo dėl perimtos verslo dalies. UAB „VVM Servis“, gavus naftos produktų prekybos licenciją, kito pajamos, pakilo apyvarta. Teismo vertinimu, ieškovė apie licencijos gavimą galėjo nežinoti, nes iki tol UAB „VVM Servis“ jai buvo žinoma kaip tepalų pardavėja.

5023.

51Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, konstatavo, jog UAB „VVM Servis“ pradėjus prekybą naftos produktais pagal gautą licenciją, ieškovės pajamos sumažėjo. Teismas nustatė, kad UAB „LIT-INVEST“ nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d. gautų pajamų dydis iš prekybos naftos produktais buvo 448 156 690 Lt.

5224.

53Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, taip pat nustatė, kad atsakovai (V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“) UAB „LIT-INVEST“ klientus (įskaitant potencialius) nukreipė į UAB „VVM Servis“ (11 lentelės duomenys). Teismas pažymėjo, kad atsakovai neigia ekspertės išvadą dėl žalos, nurodydami, jog ekspertė nėra kompetentinga atsakyti į teisės klausimus. Teismas pažymėjo, jog ekspertės tarpinė išvada dėl aštunto ir devinto kausimų yra pateikta pagal šalių ir teismo suformuluotus klausimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio citavimas nereiškia, jog buvo atsakyta į teisės klausimą. Ekspertė apskaičiavo, kad UAB „LIT-INVEST“ per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d. neteko 38 609 896 Lt pajamų iš klientų (įskaitant potencialius klientus) tiek, kiek per šį laikotarpį UAB „VVM Servis“ gavo pajamų iš UAB „LIT-INVEST“ potencialių klientų, ir tai yra finansinis klausimas.

5425.

55Teismas pripažino pagrįsta ekspertizės akte taikytą metodiką, jog siekiant nustatyti, kokio dydžio nuostolius patyrė UAB „LIT-INVEST“ dėl negautų pajamų per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d., turėjo būti atliktas UAB „LIT-INVEST“ negauto pelno paskaičiavimas dėl pajamų praradimo. Teismo vertinimu, skaičiuojant kaip negautas UAB „LIT-INVEST“ pajamas per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d., praradus dalį pajamų iš klientų (įskaitant potencialius klientus), kurie buvo nukreipti į UAB „WM Servis“ galima prilyginti UAB „VVM Servis“ gautų pajamų dydžiui iš UAB ,,LIT-INVEST“ potencialių klientų.

5626.

57Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvada, nustatė, jog UAB „VVM Servis“ laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d. sudarė sutartis dėl naftos produktų pirkimo–pardavimo ar susijusios veiklos su šiais UAB „LIT-INVEST“ klientais: UAB „Sunergus“, Bormex Trade Sp.z.o.o, Capital Castle Sp.Z.o.o, Daver Trade Sp.Z.o.o, Elang Sp.Z.o.o, GJK Intertrade Sp.z.o.o, Michanex Sp.z.o.o, Petro Transcard Nft, DZM Toppy, M&G Sp.Z.o.o, Master Trans. Šie UAB „VVM Servis“ klientai sutampa su UAB „LIT-INVEST“ buvusiais klientais laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d. Šiuo atveju beveik visiems klientams buvo realizuojami tos pačios rūšies produktai, išskyrus klientę UAB „Sunergus“, kuriai buvo teikiamos atstovavimo paslaugos. Teismas, remdamasis ekspertizės duomenimis, nustatė, jog UAB „VVM Servis“ nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d. gavo 38 610 096 Lt pajamų, iš jų gautų pajamų dydis iš prekybos naftos produktais buvo 38 609 896 Lt. Teismas konstatavo, kad šie duomenys parodo aiškų pelno padidėjimą.

5827.

59Teismas konstatavo, kad ekspertizės akte pateikta išvada dėl 440 975 Eur negautų pajamų nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d. (ekspertizės akto 41 psl.) yra padaryta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Teismas padarė išvadą, kad solidari atsakomybė galima atsakovams V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ pagal parengtame ekspertizės akte apskaičiuotą sumą, nes šių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti konkrečiai įvardijant kiekvieno iš jų padarytos žalos dydį. Kadangi ieškovė nurodė, kad dėl šios dalies mažina reikalavimą iki 388 843,40 Eur, tai teismas, vadovaudamasis CK 1.116 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, 6.249 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisė 388 843,40 Eur.

6028.

61Bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumažinus reikalavimą nuo 786 025,40 Eur iki 388 843,40 Eur, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio iš dalies atsisakymo argumentus, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog 397 182,00 Eur reikalavimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl jį priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsisakė 397 182,00 Eur reikalavimo sumos, jai grąžino žyminio mokesčio dalį.

6229.

63Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos priteisimo iš atsakovų, pažymėjo, kad baudomis siekiama žalos atlyginimo už Paslapčių nuostatų pažeidimą. Teismas tokią išvadą padarė, nes V. M., V. M. nesumokėjus baudos nurodyta, kad gali būti skaičiuojami 0,5 proc. delspinigiai, o jie įsipareigoja žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 nurodyta, jog atsakovų atsakomybė kyla už komercinės paslapties atskleidimą darbdavėms ir jos pranešimą konkuruojančiai įmonei, taip pat už pasinaudojimą pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad atsakovų V. M. ir V. M. veikos neteisėtumas yra nustatytas, kaip ir priežastimis ryšys su neteisėta veika.

6430.

65Teismas, konstatavęs, kad atsakovai, būdami darbuotojais, įgiję kaip darbo pareigą neatskleisti komercinės paslapties, sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti baudą už komercinės paslapties atskleidimą ir panaudojimą galimas taikant darbuotojų materialinės atsakomybės institutą, nes šalis siejo darbo santykiai ir dėl jų pažeidimo kreiptasi į teismą.

6631.

67Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovų V. M. ir V. M. atsakomybė kilo ne tik dėl paslapties atskleidimo, bet ir panaudojimo UAB „VVM Servis“ veikloje, konstatavo kaltės forma tyčia. Teismo vertinimu, tai reiškia pagrindą visiškai materialinei atsakomybei taikyti.

6832.

69Nors iš ieškovės argumentų teismas sprendė, jog ji įrodinėja baudos taikymo teisinį pagrindą ir iš civilinių teisinių santykių, pažeidus CK 1.116 straipsnio nuostatas, tačiau, teismo vertinimu, baudos skyrimas, nepagrindus jos faktiškai atsiradusiu žalos dydžiu, blogina darbuotojo padėtį, supaprastinant materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygą. Teismo vertinimu, toks baudos priteisimas prieštarautų DK 94 straipsnio 2 daliai. Be to, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje darbdaviui atskiru susitarimu nėra numatyta atsakomybė už jo įsipareigojimų pažeidimą, o tai, teismo vertinimu, neatitinka DK 2 straipsnio 4 punkte numatytos darbo sutarties šalių lygybės principo. Iš esmės susitarimas dėl komercinės paslapties saugojimo yra sukeliantis abipusius įsipareigojimus, o baudos, kaip vienos iš galimų netesybų formų, nustatymas, remiantis Civiliniu kodeksu, už netinkamą prievolių vykdymą, kyla iš sutartinių santykių.

7033.

71Bet kuriuo atveju, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susitarimas dėl komercinės paslapties yra susijęs su darbo teisiniais santykiais. Galiojusio DK 11 straipsnyje įtvirtinta kolizinė teisės norma nurodo, kad kilus ginčui, taikoma darbuotojui naudingesnė norma, o tai reiškia, kad privalo būti atsižvelgiama į darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo teisines sąlygas. Teismas pažymėjo ir tai, kad šiuo metu galiojančio DK 38 straipsnio 4 dalies nuostata yra ribojanti šalių laisvę susitarti dėl baudų nustatant, jog išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. Šalių darbo santykių metu galioję teisės aktai nedraudė sudaryti komerciniais tikslais paslapties apsaugos susitarimus.

7234.

73Remiantis civilinės atsakomybės doktrina ir CK 6.258 straipsniu, sutartinė civilinė atsakomybė gali reikštis nuostolių atlyginimo ir netesybų sumokėjimo formomis. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

7435.

75Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog yra pagrindas priteisti solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ pagal ekspertizės akte EUR Nr. 1707/54E apskaičiuotą ieškovės 440 975,00 Eur negautų pajamų sumą per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d., kai buvo pasinaudota ieškovės komercinėmis paslaptimis. Teismas, priteisęs visus patirtus nuostolius, sprendė, kad nebūtų protinga priteisti ir prašomą baudą, kuri turėtų kompensuoti darbdavio (ieškovės) praradimus, nes jų suma padengia nuostolius (CK 6.73 str.), todėl ieškovės ieškinio dalį dėl baudų priteisimo iš atsakovų V. M., V. M. atmetė.

7636.

77Teismas, bylos dalį nutraukęs ir patenkinęs dalį ieškinio, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nuo priteistos sumos priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

78III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7937.

80Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „LIT-INVEST“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl baudos ir procesinių palūkanų priteisimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš atsakovo V. M. priteisti 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; iš atsakovės V. M. priteisti 23 169,60 Eur (80 000 Lt) dydžio baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8137.1.

82Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti V. M. ir V. M. pasižadėjimais nustatyto dydžio baudas. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat konstatavo, kad ieškovė patyrė 440 975,00 Eur žalos, tačiau priteisė tik 388 843,40 Eur. Taip buvo pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas.

8337.2.

84Teismui, vertinant darbuotojų atsakomybę, kylančią dėl atskleistos, panaudotos komercinės paslapties, turi būti vadovaujamasi civilinės, o ne darbo, teisės normomis. Dėl to spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl baudos priteisimo pagrįstumo klausimą, taip pat turėjo taikyti CK, o ne DK, teisės normas. Informaciją, sužinotą vykdant darbo funkcijas, V. M. ir V. M. privalėjo saugoti – neatskleisti, ja nesinaudoti – pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 4 dalį ir CK 1.116 straipsnio 4 dalį.Be to, V. M. ir V. M. pareiga saugoti UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis kilo ir pagal jų pasižadėjimus Nr. 1 ir Nr. 2. Pažeidę šią pareigą V. M. įsipareigojo sumokėti 28 962 Eur, o V. M. 23 169,60 Eur baudas ir atlyginti bendrovei padarytą žalą. Taigi V. M. ir V. M. pareiga saugoti UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis kilo pagal KĮ 15 straipsnio 4 dalį, CK 1.116 straipsnio 4 dalį ir pasižadėjimus Nr. 1 ir Nr. 2.

8537.3.

86Teismas be pagrindo nurodė, kad baudos, net jei būtų priteistos, turėtų būti įskaitytos į 388 843,40 Eur. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius, baudas jau įskaitė į bendrą nuostolių sumą – 440 975 Eur.

8738.

88Apeliaciniu skundu atsakovai V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl reikalavimų V. M. ir V. M. palikti nenagrinėtą, likusią ieškinio dalį atmesti arba Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8938.1.

90Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančios privalomų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, neįsigilino ir neatskleidė ginčo, kylančio iš darbo teisinių santykių, esmės ir tokiu būdu padarė esminį pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-46436-996/2016 pagal ieškovų V. M. ir V. M. ieškinį UAB „LIT-INVEST“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Toje byloje UAB „LIT-INVEST“ pareiškė priešieškinį, kuriuo be kita ko, iš ieškovų prašė priteisti ir 838 157 Eur žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-46436-996/2016 atsisakė priimti UAB „LIT-INVEST“ priešieškinį ir išaiškino, kad atsakovė su reikalavimu priteisti baudas ir nuostolius, privalo kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Teismas nurodė, jog nagrinėjamas ginčas kilo iš darbo santykių ir, kad tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas, nepatenkantis į DK 299 straipsnyje nurodytų individualių darbo ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, kategorijų sąrašą. UAB „LIT-INVEST“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties neskundė. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. UAB „LIT-INVEST“, nepaisydama privalomos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, pareiškė analogišką ieškinį Vilniaus apygardos teisme, solidaria atsakove nurodydama ir UAB „VVM Service“. Tačiau papildomų proceso šalių nurodymas procesiniame dokumente, nekeičia teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas ginčas ir nepaneigia ieškovės pareigos kreiptis į darbo ginčo komisiją atsakovų V. M. ir V. M. atžvilgiu.

9138.2.

92Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri nustatyta DK 287 straipsnio 1 dalyje ir bylą išnagrinėjo. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad ginčas kilo iš darbo teisinių santykių (DK 286 str.), kad ieškiniu pareikštas reikalavimas nepriskirtinas prie DK 299 straipsnyje nurodytų atvejų, leidžiančių ginčą nagrinėti tiesiogiai teisme, o darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius tokio pobūdžio darbo ginčus. Taigi teismas iš esmės padarė klaidingą išvadą, kad pagal ieškiniu pareikštą reikalavimą tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas, patenkantis į DK 299 straipsnyje nurodytų individualių darbo ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčo komisiją, kategorijų sąrašą.

9338.3.

94Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti CPK 24 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios bylos priskyrimo teismui prioritetą. Minėta norma apima atvejus, kai vienas iš ieškinio reikalavimų apskritai nėra teismingas teismui, o ne tuos atvejus, kai vieni reikalavimai teismingi teismui, tačiau daliai yra privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Priešingas CPK 24 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtų privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme privalomumą, galimybes patirti mažesnes bylinėjimosi išlaidas, baigti ginčą taikos sutartimi ar leisti ginčą išspręsti asmenims, kurie turi specialių žinių.

9538.4.

96Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių, draudžiančių ieškovei pareikšti ieškinį atsakovams V. M. ir V. M. nesilaikant išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, neatsižvelgė į įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria identišką reikalavimą buvo atsisakyta priimti, nepagrįstai nustatė, jog yra galimybė tarpusavyje sujungti kelis reikalavimus, iš kurių tik vienas (UAB „VVM Servis“ atžvilgiu) yra nagrinėtinas teisme, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas ir priimtinas naujas – ieškinio dalį dėl reikalavimų V. M. ir V. M. palikti nenagrinėtą, o kitą ieškinio dalį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9738.5.

98Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, turėjusį esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta ir dėl to darytina išvada, jog visiškai nevertinti atsakovų pateikti įrodymai, susiję su rinka, kurioje išimtinai veikė UAB „VVM Servis“, prekėmis ir paslaugomis, kurias pardavinėjo arba teikė UAB VVM „Servis“, taip pat nevertinti argumentai, susiję su žalos apskaičiavimo metodika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose.

9938.6.

100Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų įrodymų ir nenustatinėjo rinkų, kuriose veikė ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“. Nenustačius rinkos, kurioje minėti subjektai vykdė ūkinę komercinę veiklą, teismui neliko galimybės teisingai nustatyti, ar ūkio subjektai tarpusavyje konkuravo, o nenustačius minėtos aplinkybės, teisiškai nereikšmingu laikytinas ir tariamai ieškovės patirtos žalos dydžio nustatymas. Ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“ veikė skirtingose rinkose, atsakovė UAB „VVM Servis“ ir ieškovė tarpusavyje nekonkuravo, todėl ieškovei negalėjo būti padaryta žala.

10138.7.

102Pirmosios instancijos teismas į atsakovų teiginius apie būtinybę nustatyti rinkas, kuriose veikė ūkio subjektai neatsižvelgė, pateiktų įrodymų – CMR važtaraščių nevertino, netenkino atsakovų prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti kokioje rinkoje veikė ūkio subjektai. Nors ekspertė nurodė, kad pagal valstybes atskirti ar tai klientas, ar tai rinka yra neįmanoma, tačiau CMR važtaraščiuose konkrečiai nurodyta, jog naftos produkcijos pakrovimo vieta pirkėjams yra išimtinai tik Latvijos Respublikos naftos terminalai, o ieškovė įrodymų, jog naftos produkcija būtų prekiavusi Latvijos Respublikoje nepateikė.

10338.8.

104Siekdami įrodyti, jog ūkio subjektai veikė skirtingose rinkose, atsakovai pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau teismas tokio prašymo netenkino nurodydamas, kad klausimas dėl rinkų, kuriose veikė ūkio subjektai yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje (bylos Nr. e3K-3-254-248/2017). Tačiau minėtos bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo susijęs su ieškovės žalos nustatymo dydžiu, UAB „VVM Servis“ nebuvo proceso šalis, teismui nebuvo pateikti įrodymai, susiję su rinkomis, kuriose veikė ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“. Dėl minėtos priežasties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie rinkas, kuriose veikė ūkio subjektai, nepagrįstai rėmėsi minėta kasacinės instancijos teismo nutartimi.

10538.9.

106Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė UAB „VVM Servis“ ir ieškovė vertėsi analogiška veikla. Byloje nekilo ginčo, jog ieškovė vertėsi išimtinai tik prekyba naftos produkcija – dyzeliniu kuru. Atsakovė UAB „VVM Servis“ vertėsi prekyba tepalais ir naftos produkcija (dyzeliniu kuru ir benzinu), teikė atlygintinio atstovavimo paslaugas, teikė naftos produktų transportavimo paslaugas. Pripažintina, jog tik dalis vykdytos ūkinės komercinės veiklos gali būti pripažinta konkuruojančia su ieškovės vykdoma veika ir tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad subjektai veikė toje pačioje rinkoje.

10738.10.

108Ekspertizės aktą parengusi teismo ekspertė D. A. pripažino, kad nesutapo atsakovės UAB „VVM Servis“ ir ieškovės prekybos produktai, ekspertė patvirtino, jog analizę atliko tik naftos produktų prekybos apimtyje, neanalizavo kitų veiklos sričių. Tačiau teismas į minėtą ekspertizės akto išvadą, kad skyrėsi ieškovės ir atsakovės UAB „VVM Servis“ teiktos paslaugos, neatsižvelgė ir abstrakčiai sprendė, jog tiek atsakovės UAB „VVM Servis“ vykdytas atstovavimo paslaugų teikimas, tiek prekyba naftos produktais bei transportavimo paslaugų teikimas yra identiška veikla, kuria vertėsi ieškovė (prekyba dyzeliniu kuru iš stacionarios bazės), o visas iš tokios veiklos gautas pelnas – ieškovės patirta žala. Be to, ekspertizės akte ir, atitinkamai skundžiamame sprendime, nėra nurodyta, jog ieškovė prekiavo dyzeliniu kuru, pagamintu Baltarusijos Respublikoje, kuris yra pigesnis, lyginant su AB „ORLEN Lietuva“ pagaminama produkcija, kuria prekiavo atsakovė UAB „VVM Servis“ Latvijos Respublikoje. Tačiau nurodė, kad atsakovės UAB „VVM Servis“ parduodama produkcija yra AB „ORLEN Lietuva“ gamybos. Dėl to teismo išvada, jog ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“ sutampantiems klientams teikė tas pačias paslaugas, yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai vertinant į bylą pateiktus įrodymus.

10938.11.

110Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutapo visi atsakovės UAB „VVM Servis“ ir ieškovės klientai (išskyrus UAB „SUNERGUS“) bei nevertino objektyvių priežasčių, kodėl ieškovės ir atsakovės UAB „VVM Servis“ sutapo.

11138.12.

112Kadangi abi bendrovės veiklą vykdė skirtingose rinkose, todėl tarpusavyje nekonkuravo, o sutampantys klientai neįrodo pasinaudojimo neįvardytomis komercinėmis paslaptimis bei žalos atsiradimo fakto. Pirmosios instancijos teismo liko neatskleista aplinkybė, kad dėl kainų ir vidaus mokesčių politikos, naftos produkcijos kaina Latvijos Respublikoje yra aukštesnė, lyginant su analogiškos produkcijos kaina Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties teigtina, jog teismo įvardytų sutampančių klientų vykdytas naftos pirkimas Latvijos Respublikoje, yra nulemtas ne neteisėtų atsakovų veiksmų, o aplinkybės, jog ieškovė neprekiavo kitose šalyse ir klientai kitose rinkose buvo priversti ieškoti kitų tiekėjų. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, kad teismo ekspertė, atsakydama į ekspertizės ketvirtąjį klausimą, nurodė, kad nė vienas ieškovės klientas po naftos produktų įsigijimo iš atsakovės UAB „VVM Servis“ neatsisakė ieškovės paslaugų, nenutraukė galiojančių naftos produktų sutarčių, visos sutartys su klientais buvo įvykdytos. Ši išvada patvirtina, kad jokia reali žala dėl atsakovės UAB „VVM Servis“ vykdytos prekybos Latvijos Respublikoje su sutampančiais ieškovės klientais nekilo ir negalėjo kilti.

11338.13.

114Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl žalos apskaičiavimo bylose, susijusiose su nesąžininga konkurencija. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškovės ieškinį išaiškinta, kad žala yra apskaičiuojama pagal pačios ieškovės grynojo pelno rodiklį. Tačiau skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai žalą vertino pagal ekspertės D. A. pateiktame ekspertizės akte nurodytą nuostolių paskaičiavimo metodiką, pagrįstą ieškovės pajamų praradimu. Taip teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos ir ekspertės įvardytą tipinės veiklos pelningumo rodiklį, nepagrįstai prilygino grynojo pelno maržai.

11538.14.

116Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo skirti pakartotinę ekspertizę byloje ir išimtinai vadovavosi neišsamiu ekspertizės aktu. Teismas nevertino atsakovų argumentų dėl ekspertės išvadų šališkumo, ekspertizės akto neišsamumo bei neaiškumo, pakartotinė ekspertizė nebuvo paskirta, taip pažeidžiant atsakovų teises į teisminę gynybą.

11738.15.

118Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo atmetė argumentuodamas, jog visos reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos prejudicinę reikšmę turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017. Tačiau toje teismo nagrinėtoje civilinėje byloje UAB „VVM Service“ jokiu procesiniu statusu nedalyvavo ir todėl teismo sprendimas nelaikytinas turinčiu prejudicinę galią. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 ieškovės patirtos žalos dydis nebuvo įrodinėjimo dalykas ir teismas tokio klausimo nesprendė.

11938.16.

120Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidarią prievolę atlyginti žalą. Teismas nenustatinėjo kokią pajamų sumą gavo kiekvienas iš atsakovų atskirai, nepagrįstai sprendė, jog atsakovams taikytina solidari atsakomybė ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei padarė esminį pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

12139.

122Atsiliepimu į ieškovės UAB „LIT-INVEST“ apeliacinį skundą atsakovai V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12339.1.

124Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimus ir nepagrįstai iš atsakovo V. M. nepriteisė 28 962 Eur baudos, o iš V. M. – 23 169,60 Eur baudos. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybas įskaitė į nuostolių atlyginimą bei atmetė savarankišką ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

12539.2.

126Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ne visą ieškovės patirtą žalą, yra nepagrįstas. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą ir priteisė tik 388 843,40 Eur nuostolių, nors ieškovė prašė priteisti 440 975 Eur nuostolių. Tačiau ieškovė reikalavimo dėl tokios nuostolių sumos priteisimo nereiškė ir savo tariamai patirtų nuostolių tokia suma nevertino, o teismas negalėjo išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovė prašė.

12740.

128Atsiliepimu į atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „LIT-INVEST“ prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir patenkinti ieškovės apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12940.1.

130Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčas išnagrinėtas nesilaikant išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčas visų pirma turėjo būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Civilinė byla nagrinėtina tiesiogiai teisme, nes ieškovės nurodyti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai, patenka į KĮ 15 str. 1, 4 d., išvardintus nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

13140.2.

132Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „VVM Servis“ ir UAB „LIT-INVEST“ veikė skirtingose rinkose yra nepagrįsti. UAB „LIT-INVEST“ leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais neriboja jos teisės tiekti naftos produktus užsienio ūkio subjektams, užsienio rinkoms. Remiantis KĮ 2 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintų Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 6 punktu, esminę reikšmę apibrėžiant rinką turi ne ūkio subjekto įsisteigimo vieta (ypač atsižvelgiant į ES reglamentavimu užtikrinimą prekių ir paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvę), tačiau tai, į kurias teritorines rinkas konkreti prekė yra tiekiama. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „LIT-INVEST“ tiekė naftos produktus Estijos, Latvijos ir Lenkijos valstybių subjektams taip veikdama šių valstybių rinkose. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „VVM Servis“ ir UAB „LIT-INVEST“ yra konkuruojantys ūkio subjektai. UAB „VVM Servis“ ir UAB „LIT-INVEST“ veikė toje pačioje didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais rinkoje ir tiekė į ją tokį patį produktą. Taigi, nurodytų bendrovių į rinką tiekiamos prekės tarpusavyje yra pakeičiamos. Tai reiškia, kad UAB „VVM Servis“ ir UAB „LIT-INVEST“ veikia toje pačioje prekių rinkoje. Tai, kad UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „VVM Servis“ veikė toje pačioje rinkoje ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017.

13340.3.

134Informaciją, sužinotą vykdant darbo funkcijas, V. M. ir V. M. privalėjo saugoti – neatskleisti, ja nesinaudoti – pagal KĮ 15 straipsnio 4 dalį ir CK 1.116 straipsnio 4 dalį. V. M. ir V. M. pareiga saugoti UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis kilo ne tik pagal KĮ 15 straipsnio 4 dalį ir CK 1.116 straipsnio 4 dalį, bet ir pagal jų pasižadėjimus Nr. 1 ir Nr. 2. Šiais Pasižadėjimais V. M. ir V. M. įsipareigojo saugoti UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis, o pažeidę šią pareigą sumokėti 100 000 Lt (V. M.) ir 80 000 Lt (V. M.) baudas ir atlyginti bendrovei padarytą žalą. Taigi, V. M. ir V. M. pareiga saugoti UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis kilo pagal KĮ 15 straipsnio 4 dalį, CK 1.116 straipsnio 4 dalį ir pasižadėjimus Nr. 1 ir Nr. 2. UAB „VVM Servis“ draudimas naudoti UAB „LIT-INVEST“ komercinėmis paslaptimis nustatytas pagal KĮ 15 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.116 straipsnio 4 dalį. Dėl to nepagrįstais laikytini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad taikytinos DK, o ne CK, teisės normos.

135Teisėjų kolegija

konstatuoja:

136IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13741.

138Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant šalių pateiktų apeliacinių skundų ribų.

139Dėl darbuotojo civilinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą pagrindų

14042.

141CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą; informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 14 d.).

14243.

143Atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos, todėl ūkio subjektas suinteresuotas apsaugoti nuo išviešinimo savo verslo veiklai reikšmingą informaciją. Ši teisė pripažįstama ir ginama komercinę (gamybinę) paslaptį reglamentuojančių civilinės teisės nuostatų, kurių pagrindinės įtvirtintos CK 1.116 straipsnyje. Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo CK 1.116 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 14 d.), kurioje nustatyta, kad darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius. Remiantis vėlesnėmis šio straipsnio redakcijomis minėtos normos turinys išdėstytas nurodyto straipsnio 4 dalyje (CK 1.116 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 1 d.) Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios teisės normos turinys nekito iki 2018 m. birželio 1 d., šioje nutartyje vartoja iki 2018 m. birželio 1 d. galiojusią CK 1.116 straipsnio 4 dalies numeraciją. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent šioje CK normoje buvo įtvirtintas pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

14444.

145Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo, kartu su CK 1.116 straipsnio 4 dalimi taikytina ir Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-193, įsigaliojusio 2017 m. vasario 1 d.) 15 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatytas draudimas buvusiam darbuotojui naudoti ankstesnio darbdavio komercines paslaptis, inter alia (be kita ko), nustatant, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

14645.

147Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų žalą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovės darbuotojai V. M. ir V. M. atskleidė komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją konkuruojančiam ūkio subjektui, taip padarydami ieškovei žalos. Vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 4 dalimi asmenys neteisėtai atskleidę, perdavę, pasinaudoję komercine paslaptimi, privalo atlyginti patirtus nuostolius. Kitaip tariant, asmenims pažeidusiems, pareigą saugoti komercines paslaptis, kyla civilinė atsakomybė. Dėl to laikytini nepagrįstais atsakovų V. M. ir V. M. apeliacinio skundo argumentai, kad jiems už pareigos saugoti komercinę paslaptį pažeidimą taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios ribotą darbuotojų atsakomybę.

14846.

149Apeliantai atsakovai V. M. ir V. M. apeliaciniu skundu pirmosios isnatcijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ginčija ir tuo aspektu, jog prieš nagrinėjant šį ginčą teisme buvo privaloma pasinaudoti išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka. Su tokais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir laiko juos teisiškai nepagrįstais. 2002 m. DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 287 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog kilo darbo ginčas, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, nes turėjo konstatuoti, kad nesilaikyta išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepagrįsti.

15047.

151Nors, kaip nurodyta atsakovų apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-46436-996/2015 išaiškino UAB „LIT-INVEST“, kad ji (taip pat ir kitas juridinis asmuo) dėl baudų ir nuostolių priteisimo turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją, tačiau šis išaiškinimas nesuteikia pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ne iš civilinių teisinių santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl civilinės, o ne drausminės, atsakomybės taikymo, ieškovė prašė atlyginti žalą, padarytą atskleidus ieškovės komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją konkuruojančiam ūkio subjektui, o ne žalą atliekant darbo funkcijas. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nesprendė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

15248.

153Kadangi ginčas priskirtinas teismų kompetencijai, nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškinį ir bylą nagrinėjo iš esmės.

154Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

15549.

156Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

15750.

158Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitoje byloje nustatytais faktais, konstatavo, kad atsakovams kyla civilinė atsakomybė ir atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei žalą (žr. šios nutarties 53 punktą).

15951.

160Atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog atliko neteisėtus veiksmus atskleisdami konkuruojančiam subjektui ieškovės konkurencinę paslaptį sudarančią informaciją, tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos nepagrįstai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, susijusių su rinka, kurioje išimtinai veikė UAB „VVM Servis“; prekėmis ir paslaugomis, kurias pardavinėjo arba teikė UAB VVM „Servis“; argumentų, susijusių su žalos apskaičiavimo metodika, suformuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovų apeliacinį skundą, nurodė, kad aplinkybę, jog UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „VVM Servis“ veikė toje pačioje rinkoje ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai ir prekiavo dyzelinu ne tik įrodo byloje pateikti įrodymai, bet tokią išvadą padarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, todėl atsakovų įrodymai dėl rinkos, kurioje veikė UAB „VVM Servis“ ir UAB „LIT-INVEST“, nereikšmingi.

16152.

162Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusį šalių ginčą, pasisako dėl prejudicinių faktų reikšmės sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą.

16353.

164Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-254-248/2017 pagal ieškovų V. M. ir V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. M. ieškinius atsakovėms UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „ECOIL“ dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (t. 5, b. l. 17-31).

16554.

166Minėtoje byloje nustatyta, kad 1995 m. gruodžio 7 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinti UAB „LIT-INVEST“ Paslapčių nuostatai. 1997 m. rugpjūčio 1 d. V. M. ir V. M. pasirašė pasižadėjimus, kad yra supažindinti su UAB „LIT-INVEST“ Paslapčių nuostatais, supranta, jog žodžiu ar raštu jiems teikiamos žinios arba žinios, kurias jie gaus patys (arba jų vardu kiti asmenys) bendrovėje, yra bendrovės paslaptis, siekia sužinoti žinias tik darbo reikalais, ir pasižadėjo žinias laikyti visiškoje paslaptyje, naudoti jas tik tam tikslui, kuriam jos buvo suteiktos, ir tik bendrovės interesais, žinias ar jų dalį atskleisti tik gavę raštišką bendrovės įgalioto vadovo leidimą, o jei toks nebuvo duotas – tik gavę bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo leidimą. UAB „LIT-INVEST“ generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 0511-277 patvirtintas sąrašas duomenų, sudarančių UAB „LIT-INVEST“ komercinę paslaptį, kad V. M. ir V. M. buvo supažindinti su pastaruoju įsakymu, kad buvo imtasi protingų priemonių konkurencine paslaptimi įvardytai informacijai apsaugoti. 2011 m. V. M. ir V. M., dirbdami UAB „LIT-INVEST“, įsteigė ir patys ėmė valdyti kartu su šeiminiais ryšiais susijusiais asmenimis (V. M. ir V. M. sūnumi, jų dukters sutuoktiniu) UAB „VVM Servis“, kurios licencijuojama veikla yra analogiška UAB „LIT-INVEST“ veiklai – didmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais. UAB „VVM Servis“ su UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „ECOIL“ veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai. Ilgą laiką eidami pareigas UAB „LIT-INVEST“, vykdydami tam tikras darbo funkcijas V. M. ir V. M. žinojo visą prekybos naftos produktais specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitą informaciją, reikšmingą vykdant prekybą naftos produktais. Visas savo gautas žinias, UAB „LIT-INVEST“ konfidencialią informaciją V. M. ir V. M. panaudojo UAB „VVM Servis“ veikloje, taip įgydami naudą sau ir faktiškai valdomai UAB „VVM Servis“.

16755.

168Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 nurodyti faktai laikytini prejudiciniais ir patvirtina, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

16956.

170Šiuo atveju, atsakovai V. M. ir V. M., žinodami, kad jiems yra draudžiama atskleisti UAB „LIT-INVEST" komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, jas naudoti ne UAB „LIT-INVEST" interesais, suvokė, kad, įsteigdami UAB „VVM Servis" ir per šią įmonę vykdydami veiklą, analogišką UAB „LIT-INVEST" veiklai, neteisėtai konkuruoja su savo darbdaviu, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir, pažeisdami prisiimtus įsipareigojimus, savo veikloje naudoja UAB „LIT-INVEST" komercines paslaptis. Atsakovė UAB „VVM Servis" taip pat žinojo, kad vykdydama veiklą naudojasi UAB „LIT-INVEST" komercinėmis paslaptimis, t. y. naudojasi klientų ir tiekėjų sąrašais. Pažymėtina, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi taip pat pripažinta, jog V. M. ir V. M. UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją atskleidė tyčia. Teisėjų kolegija konstautuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovų kaltė (CK 6.248 straipsnis).

17157.

172Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos pažymėtina, kad CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

17358.

174Tokio pobūdžio bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į šią specifiką būtina atsižvelgti, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

17559.

176Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

17760.

178Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma (buvusių UAB „LIT-INVEST“ darbuotojų, atsakovų V. M. ir V. M. aktyvus dalyvavimas įsteigiant UAB „VVM Servis“, įsidarbinimas šiame su UAB „LIT-INVEST“ konkuruojančiame verslo subjekte, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovės bendrovėje turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan.) sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota (CK 6.247 straipsnis).

17961.

180Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 nurodyta, jog UAB „VVM Servis“ su UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „ECOIL“ veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai, kuriems atsakovai V. M. ir V. M. atskleidė ieškovės UAB „LIT-INVEST“ komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją. Šie atsakovų V. M. ir V. M. neteisėti veiksmai padarė ieškovei žalos.

18162.

182Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas prejudicinę reikšmę turintis faktas reikšmingas sprendžiant priežastinio ryšio ir žalos fakto, o ne jo dydžio, klausimą. Kaip pagrįstai nurodyta atsakovų apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-254-248/2017 nagrinėjimo dalykas nebuvo susijęs su ieškovės žalos nustatymo dydžiu. Atsižvelgiant į tai, klausimo, kokio dydžio žalą sukėlė neteisėti atsakovų veiksmai, išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės turėjo būti nustatomos nagrinėjamoje byloje.

183Dėl žalos dydžio

18463.

185Teisė reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą nukentėjusiam asmeniui garantuojama ir CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.

18664.

187Ieškovė, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 388 843,40 Eur dydžio žalą, taip pat iš atsakovo V. M. 28 962 Eur (100 000 Lt), o iš atsakovės V. M. – 23 169,60 Eur (80 000 Lt) dydžio baudą.

18865.

189Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė savo pradinį reikalavimą priteisti 786 025,40 Eur žalą grindė negautomis pajamomis, o prašymą priteisti baudas ieškovė grindė sutarties nuostatomis, kuriomis atsakovai V. M., V. M. už komercinių paslapčių atskleidimą įsipareigojo sumokėti baudas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu dalies reikalavimų atsisakė.

19066.

191Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvadomis, konstatavo, kad ieškovė patyrė 440 975,00 Eur žalą. Ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, teismas priteisė 388 843,40 Eur dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad baudų priteisimas prieštarautų 2002 m. DK 94 straipsnio 2 daliai, sutartines baudas kvalifikavo kaip netesybas, ir vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi, nusprendė, kad 388 843,40 Eur nuostolių suma apima netesybas. Dėl to teismas reikalavimą dėl baudų priteisimo atmetė.

19267.

193Su priteistu žalos dydžiu apeliaciniuose skunduose nesutinka nei ieškovė, nei atsakovai. Atsakovai, kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos nepagrįstai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, susijusių su rinka, kurioje išimtinai veikė UAB „VVM Servis“; prekėmis ir paslaugomis, kurias pardavinėjo arba teikė UAB „VVM Servis“; argumentų, susijusių su žalos apskaičiavimo metodika, suformuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose. Ieškovė nurodė, kad teismas pažeidė visišką nuostolių atlyginimo principą, todėl baudos, net jei nebūtų priteistos, turėtų būti įskaitytos į 440 975,00 Eur sumą, o ne į 388 843,40 Eur.

19468.

195CK 1.116 straipsnio nuostatos nukentėjusiam asmeniui garantuoja teisę reikalauti dėl teisės pažeidimo patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Ieškovė šioje byloje reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo reiškė prašydama priteisti iš neteisėtų veiksmų gautą naudą. Ieškovės teigimu, UAB „VVM Servis“ gautos pardavimų pajamos atitinka UAB „LIT-INVEST“ patirtą žalą. Atsakovai su šiais argumentais nesutinka, nurodydama, kad UAB „VVM Servis“ vykdė veiklą ne toje pačioje rinkoje kaip UAB „LIT-INVEST“, prekiavo ne tomis pačiomis prekėmis, priešingai nei UAB „LIT-INVEST“ teikė paslaugas, tiekėjai taip pat buvo kiti, todėl esant vien klientų sutapčiai nėra pagrindo priteisti ieškovei žalą lygią UAB „VVM Servis“ pardavimų pajamoms. Taigi kilo šalių ginčas dėl nuostolių, priteistinų pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma, apskaičiavimo būdo.

19669.

197Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 išaiškino, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų.

19870.

199Nors pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė pati turėtų įrodyti kitokį, negu grynasis pelnas, pajamų, gautų neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, dydį, tačiau nukentėjusio asmens galimybės įrodyti kito subjekto gautą naudą yra ribotos.

20071.

201Kasacinis teismas dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išaiškinęs, kad bylose dėl žalos, padarytos atskleidus komercinę paslaptį, ieškovui įrodyti, kokią pelno dalį atsakovas gavo iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, gali būti apskritai neįmanoma. Dėl to ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

20272.

203Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumu, rėmėsi ekspertizės išvada, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė negavo 440 975,00 Eur pajamų, nevertino atsakovų argumentų, kad gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti, apsiribodamas tik nuorodomis į kasacinės instancijos teismo nutartį, kuri sprendžiant žalos dydžio klausimą neturi prejudicinės galios (žr. nutarties 62 punktą), ir ekspertizės išvadą bei ekspertės paaiškinimus.

20473.

205CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

20674.

207Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018).

20875.

209Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018, 41 punktas).

21076.

211Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas). Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

21277.

213Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į atsakovų argumentą, jog UAB ,,LIT-INVEST“ ir UAB „VVM Servis“ prekiavo ne toje pačioje rinkoje, apsiribojo abstrakčiu ekspertės paaiškinimu, jog atskirti rinkų, kuriose veikė konkuruojantys ūkio subjektai, neįmanoma. Taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų argumentus apie būtinybę nustatyti rinkas, kuriose veikė konkuruojantys ūkio subjektai, būtinybę įvertinti CMR važtaraščius sprendžiant klausimą dėl skirtingų rinkų, t. y. nevertino atsakovų argumentų, kuriais buvo grindžiamas atsakovės UAB „VVM Servis“ pelno teisėtumas. Anot atsakovų, ieškovė dyzelinu prekiavo Lietuvos Respublikoje, o UAB „VVM Servis“ – Latvijos Respublikoje. Be to, nors byloje nekilo ginčo, jog šalys prekiavo dyzelinu, tačiau atsakovai nurodė, jog UAB „VVM Servis“ vertėsi prekyba tepalais, naftos produkcija (dyzelinu ir benzinu), teikė atlygintinio atstovavimo, naftos produktų transportavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi ekspertizės išvadomis, kad visas atsakovės UAB „VVM Servis“ pelnas, gautas iš prekybos dyzelinu ir benzinu, yra ieškovės patirta žala, nevertindamas atsakovų argumentų, kad skyrėsi ieškovės ir UAB „VVM Servis“ teiktos paslaugos ir prekės. Ekspertizės akte, ir atitinkamai skundžiamame sprendime, neanalizuojami atsakovų argumentai, kad dyzelinas ieškovei UAB ,,LIT-INVEST“ ir atsakovei UAB „VVM Servis“ buvo tiekiamas skirtingų tiekėjų. Anot atsakovų, atsakovės UAB „VVM Servis“ ir ieškovės produkcijos gamintojai skyrėsi, pardavinėjama skirtingose valstybėse, atsakovės tiekėjų produkcijos kainos buvo aukštesnės nei ieškovės, todėl teigė, kad UAB „VVM Servis“ pelnas, gautas 2011–2013 metais, negali būti laikytini ieškovės nuostoliais. Taigi ekspertizės akte neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, jog bendrų klientų sutaptis atsirado dėl teisėtų priežasčių, jog nė vienas ieškovės klientas po naftos produktų įsigijimo iš UAB „VVM Servis“ neatsisakė ieškovės paslaugų, nenutraukė su ieškove sudarytų galiojančių naftos produktų pardavimo sutarčių, jog visos sutartys su klientais ieškovės buvo įvykdytos. Pažymėtina, kad nors atsakovai prašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.

21478.

215Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė patyrė žalą, nes atsakovai atskleidė komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją UAB „VVM Servis“, kuri tiekė tą patį produktą kaip ir UAB „LIT-INVEST“ (dyzeliną). Atsakovei UAB „VVM Serivis“ buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti ieškovės konfidencialia informacija apie sandorių su tais pačiais klientais, kaip ir ieškovės, sudarymo ypatumais, produktų kainas, kainodarą, tiekėjus ir pan. Tačiau neįvertinus atsakovų argumentų bei jų teiktų įrodymų, kad pelną (ar jos dalį) UAB „VVM Serivis“ gavo teisėtai, liko neatskleista bylos dalies esmė, nes nenustatytas ieškovės patirtos žalos dydis. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, neteseybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Taigi, reikalavimas atlyginti dėl sutarties pažeidimo padarytą turtinę žalą, be kita ko, apima ir reikalavimą atlyginti minimalius nuostolius. Tačiau nenustačius ieškovės patirtų nuostolių dydžio, nėra galimybės padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad nuostoliai apima ieškovės prašomas priteisti baudas, pagrįstumo. Dėl ko ir šita sprendimo dalis naikintina, o byla šia apimtimi taip pat perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

216Dėl procesinės bylos baigties

21779.

218Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

21980.

220Iš šioje byloje priimto procesinio sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apskritai netyrė bei neanalizavo aplinkybių, reikšmingų žalos dydžiui nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos remiantis prejudicinę galią turinčia nutartimi, o šioje byloje esminis šalių ginčas kilo dėl vienos iš šių atsakomybės sąlygų – žalos dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjo atsakovų atsikirtimų į ieškinį argumentų, netyrė ir nevertino jų pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas UAB „VVM Servis“ gauto pelno teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis abejotinomis ekspertizės išvadomis, kurios padarytos neįvertinus rinkų, kuriose veikė ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“, šių juridinių asmenų parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų skirtumų, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų įrodymų, konstatavo, kad ieškovės patirta žala lygi ekspertizės akto išvadoje nustatytajai.

22181.

222Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, bylos dalis dėl žalos dydžio ir baudos apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Šios bylos dalies nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties. Be to, šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šios nutarties 77 ir 78 punktuose nurodytos aplinkybės, bet ir, esant šalių prašymui, svarstomas klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Taigi dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

22382.

224Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, atleidimą nuo įrodinėjimo, pažeidimo egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „LIT-INVEST“ solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ priteista 388 843,40 Eur žalos atlyginimo ir atmestas ieškinio reikalavimas priteisti baudas, ir bylos dalį dėl žalos dydžio ir baudų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22583.

226Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniais skundais neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš solidarių atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ 397 182,00 Eur, grąžinta ieškovei UAB „LIT-INVEST“ 4 750,50 Eur žyminio mokesčio, paliktina nepakeista, o sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškovės naudai solidariai iš atsakovų priteisti 388 843,40 Eur, procesines palūkanas ir atmestas ieškinio reikalavimas priteisti baudas, naikintina ir bylos dalis dėl žalos dydžio ir baudų priteisimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kuriomis konstatuotos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, laikytinos pagrįstomis.

227Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22884.

229Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį.

230Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

231Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ naudai solidariai iš atsakovų V. M., V. M. bei uždarosios akcinės bendrovės ,,VVM Servis“ priteisti 388 843,40 Eur, 5 procentų procesines palūkanas ir atmestas ieškinio reikalavimas priteisti baudas, panaikinti ir bylos dalį dėl žalos dydžio bei baudų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

232Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš solidarių atsakovų V. M., V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „VVM Servis“ 397 182,00 Eur, grąžinta ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LIT-INVEST“ 4 750,50 Eur žyminio mokesčio, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai... 7. 2.... 8. Ieškovė paaiškino, jog atsakovai naudojosi UAB „LIT-INVEST“ turtu,... 9. 3.... 10. UAB „LIT-INVEST“ su V. M. 1997 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbo sutartį... 11. 4.... 12. 1997 m. rugpjūčio 1 d. UAB „LIT-INVEST“ su V. M. (tuo metu –... 13. 5.... 14. Atsakovų V. M. ir V. M. sutartinė atsakomybė už konfidencialios... 15. 6.... 16. Taip pat ieškovė nurodė, kad bendrovė, siekdama apsaugoti jos turimą... 17. 7.... 18. Komercinių paslapčių sąraše nurodyta, kad bendrovės komercinę paslaptį... 19. 8.... 20. Anot ieškovės, tokia informacija, kaip tiekėjų sąrašai ir, ypatingai,... 21. 9.... 22. Ieškovė nurodė, kad V. M. ir V. M. priklausančios UAB „VVM Servis“... 23. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 10.... 25. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutraukė... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad UAB „LIT-INVEST“ buvo įsteigta 1992 m. sausio 21 d.,... 28. 12.... 29. Teismas nustatė, kad bendrovėje 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 012 buvo... 30. 13.... 31. Teismas taip pat nustatė, kad 1997 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta darbo... 32. 14.... 33. Teismas konstatavo, kad V. M. ir V. M., pasirašydami pasižadėjimus,... 34. 15.... 35. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 36. 16.... 37. Nors atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė nesaugojo savo komercinės... 38. 17.... 39. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo nutartyje yra nustatytas atsakovų... 40. 18.... 41. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad byloje buvo... 42. 19.... 43. Teismas, apklausęs teismo posėdžio metu ekspertę, prašymą skirti... 44. 20.... 45. Teismas pažymėjo, kad ekspertė paaiškino, kad UAB „VVM Servis“... 46. 21.... 47. Teismas nustatė, kad atsakovai ginčijo ekspertizės išvadas ir tuo pagrindu,... 48. 22.... 49. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, jog ekspertizės duomenys... 50. 23.... 51. Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, konstatavo, jog UAB „VVM... 52. 24.... 53. Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, taip pat nustatė, kad... 54. 25.... 55. Teismas pripažino pagrįsta ekspertizės akte taikytą metodiką, jog siekiant... 56. 26.... 57. Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvada, nustatė, jog UAB „VVM... 58. 27.... 59. Teismas konstatavo, kad ekspertizės akte pateikta išvada dėl 440 975 Eur... 60. 28.... 61. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumažinus reikalavimą nuo 786 025,40 Eur... 62. 29.... 63. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos priteisimo iš atsakovų,... 64. 30.... 65. Teismas, konstatavęs, kad atsakovai, būdami darbuotojais, įgiję kaip darbo... 66. 31.... 67. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovų V. M. ir V. M. atsakomybė kilo... 68. 32.... 69. Nors iš ieškovės argumentų teismas sprendė, jog ji įrodinėja baudos... 70. 33.... 71. Bet kuriuo atveju, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susitarimas dėl... 72. 34.... 73. Remiantis civilinės atsakomybės doktrina ir CK 6.258 straipsniu, sutartinė... 74. 35.... 75. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog yra pagrindas priteisti... 76. 36.... 77. Teismas, bylos dalį nutraukęs ir patenkinęs dalį ieškinio, atitinkamai... 78. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 79. 37.... 80. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „LIT-INVEST“ prašo Vilniaus apygardos... 81. 37.1.... 82. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti V. M. ir V. M. pasižadėjimais... 83. 37.2.... 84. Teismui, vertinant darbuotojų atsakomybę, kylančią dėl atskleistos,... 85. 37.3.... 86. Teismas be pagrindo nurodė, kad baudos, net jei būtų priteistos, turėtų... 87. 38.... 88. Apeliaciniu skundu atsakovai V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ prašo... 89. 38.1.... 90. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas,... 91. 38.2.... 92. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad... 93. 38.3.... 94. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti CPK 24 straipsnio 1... 95. 38.4.... 96. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių,... 97. 38.5.... 98. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas,... 99. 38.6.... 100. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų įrodymų ir nenustatinėjo... 101. 38.7.... 102. Pirmosios instancijos teismas į atsakovų teiginius apie būtinybę nustatyti... 103. 38.8.... 104. Siekdami įrodyti, jog ūkio subjektai veikė skirtingose rinkose, atsakovai... 105. 38.9.... 106. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė UAB „VVM... 107. 38.10.... 108. Ekspertizės aktą parengusi teismo ekspertė D. A. pripažino, kad nesutapo... 109. 38.11.... 110. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog... 111. 38.12.... 112. Kadangi abi bendrovės veiklą vykdė skirtingose rinkose, todėl tarpusavyje... 113. 38.13.... 114. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 115. 38.14.... 116. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo skirti... 117. 38.15.... 118. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo... 119. 38.16.... 120. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas,... 121. 39.... 122. Atsiliepimu į ieškovės UAB „LIT-INVEST“ apeliacinį skundą atsakovai V.... 123. 39.1.... 124. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog bylą išnagrinėjęs... 125. 39.2.... 126. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios... 127. 40.... 128. Atsiliepimu į atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ apeliacinį... 129. 40.1.... 130. Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčas išnagrinėtas... 131. 40.2.... 132. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „VVM Servis“ ir UAB... 133. 40.3.... 134. Informaciją, sužinotą vykdant darbo funkcijas, V. M. ir V. M. privalėjo... 135. Teisėjų kolegija... 136. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 137. 41.... 138. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 139. Dėl darbuotojo civilinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą... 140. 42.... 141. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine... 142. 43.... 143. Atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos,... 144. 44.... 145. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo neteisėtu komercinės paslapties... 146. 45.... 147. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su... 148. 46.... 149. Apeliantai atsakovai V. M. ir V. M. apeliaciniu skundu pirmosios isnatcijos... 150. 47.... 151. Nors, kaip nurodyta atsakovų apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės... 152. 48.... 153. Kadangi ginčas priskirtinas teismų kompetencijai, nagrinėjamas civilinio... 154. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 155. 49.... 156. Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą... 157. 50.... 158. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitoje byloje nustatytais faktais,... 159. 51.... 160. Atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos... 161. 52.... 162. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusį šalių ginčą, pasisako dėl... 163. 53.... 164. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje... 165. 54.... 166. Minėtoje byloje nustatyta, kad 1995 m. gruodžio 7 d. visuotiniame akcininkų... 167. 55.... 168. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje... 169. 56.... 170. Šiuo atveju, atsakovai V. M. ir V. M., žinodami, kad jiems yra draudžiama... 171. 57.... 172. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir... 173. 58.... 174. Tokio pobūdžio bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes,... 175. 59.... 176. Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių... 177. 60.... 178. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma (buvusių UAB „LIT-INVEST“... 179. 61.... 180. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje... 181. 62.... 182. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas prejudicinę reikšmę turintis faktas... 183. Dėl žalos dydžio... 184. 63.... 185. Teisė reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą... 186. 64.... 187. Ieškovė, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti... 188. 65.... 189. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė savo pradinį reikalavimą... 190. 66.... 191. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės... 192. 67.... 193. Su priteistu žalos dydžiu apeliaciniuose skunduose nesutinka nei ieškovė,... 194. 68.... 195. CK 1.116 straipsnio nuostatos nukentėjusiam asmeniui garantuoja teisę... 196. 69.... 197. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 198. 70.... 199. Nors pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė... 200. 71.... 201. Kasacinis teismas dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo atsakovui civilinės... 202. 72.... 203. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo... 204. 73.... 205. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi... 206. 74.... 207. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 208. 75.... 209. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti... 210. 76.... 211. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai... 212. 77.... 213. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į atsakovų... 214. 78.... 215. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė patyrė žalą, nes atsakovai... 216. Dėl procesinės bylos baigties... 217. 79.... 218. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 219. 80.... 220. Iš šioje byloje priimto procesinio sprendimo turinio matyti, kad bylą... 221. 81.... 222. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, bylos... 223. 82.... 224. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl proceso teisės... 225. 83.... 226. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 227. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 228. 84.... 229. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir bylos dalis... 230. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 231. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria... 232. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria...