Byla 2-1152-790/2019
Dėl teisės pažeidimo pripažinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, dėl teisės pažeidimo pripažinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovės Lietuvos Respublikos institucijos ieškovo atžvilgiu vykdė kankinimus, pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, vykdė diskriminaciją vilkindamos ir neregistruodamos 6 ieškovo pareiškimų atnaujinti baudžiamąjį procesą ir priimti procesinius nutarimus baudžiamosiose bylose Nr. I-15-831/2009, Nr. I-2-218/2016, Nr. I-68-720/2012 priklausomai nuo pažeidimus padariusių asmenų oficialių pareigų; 2) įpareigoti atsakovą generalinį prokurorą užregistruoti ir išnagrinėti 3 pareiškimus dėl proceso atnaujinimo baudžiamosiose bylose Nr. I-15-831/2009, Nr. I-2-218/2016, Nr. I-68-720/2012 ir priimti procesinius nutarimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 443–450 straipsniuose nustatyta tvarka; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos visą turimą turtą (25 milijardus eurų) už tyčinį Vokietijos Federacinės Respublikos ir jos piliečio garbės ir orumo žeminimą, įžeidinėjimą, politinį persekiojimą, sveikatos sužalojimą ir turto prievartavimą, plėšimą, kitą tarptautinės teisės uždraustą elgesį su žmonėmis.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

102.

11Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

123.

13Teismas nurodė, kad ieškovas sąmoningai, siekdamas sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, ieškinyje naudoja įžeidžiamo pobūdžio pasakymus atsakovės institucijų atžvilgiu, Lietuvos teisėsaugos institucijos yra vadinamos kriminalinėmis, fabrikavusiomis įrodymus, plėšusiomis, prievartavusiomis ir atlikusiomis kitas nusikalstamas veikas ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu. Ieškovui buvo ne kartą išaiškinta, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant kitus teismui teikiamus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių ir valstybinės kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Tačiau ieškovas, žinodamas teisminės gynybos sąlygas ir tvarką, taip pat procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nekeičia savo elgesio. Tai reiškia, kad ieškovas realizuoja teisę į teisminę gynybą sąmoningai nesilaikydamas įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.

144.

15Teismas konstatavo, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl ieškovo atžvilgiu nėra tikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, jo teises atsisakytina ginti.

16III.

17Atskirojo skundo argumentai

185.

19Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

205.1.

21Teismas neteisėtai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme. Jeigu ieškinys būtų nenagrinėtinas teisme, tai nutartyje turėtų būti nurodyta, į kurią instituciją turi kreiptis ieškovas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111, 114 ir 135 straipsniuose išdėstytų reikalavimų, turi būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.

225.2.

23Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 5, 6 ir 7 straipsniai, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniai, nes ieškovui tyčia buvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme ir tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų atliktas teisei priešingas veikas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės Lietuvos Respublikos institucijos veikia kaip nusikalstamas susivienijimas. Formalūs argumentai, kuriais remdamasis teismas atsisakė priimti ieškinį šioje byloje, nesudarė pagrindo atsisakyti priimti ieškinius kitose bylose, jeigu atsakovė Lietuvos Respublika ateityje numatė galimybę gauti naudos (žyminį mokestį ir kt.), tuo tarpu tais atvejais, kai ateityje nenusimato galimybė gauti pelno, ieškinius atsisakoma priimti remiantis formaliais pagrindais.

245.3.

25Nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, nes ji išnagrinėjo bylą, nukreiptą prieš save ir savo bendrininkus. Todėl nutartyje yra pateikti suklastoti duomenys, kad ieškovas prašo priteisti 5,8 tonų aukso, kai iš tikrųjų iš Lietuvos Respublikos prašoma priteisti 25 milijardų eurų vertės turtą.

26Teismas

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

296.

30Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

317.

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

338.

34Kita vertus, teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama nesąžiningai, nesiekiant teisės aktuose, be kita ko, CPK 2 straipsnyje, nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu. Tuo atveju, jeigu asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

359.

36Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalį, žmogui yra garantuojama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o piliečiams taip pat yra laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad neigiamas asmens požiūris į valstybę ar jos institucijas ir pareigūnus, įskaitant ir teismus, konstruktyvi kritika ar subjektyvus, argumentais nepagrįstas nepasitenkinimas, reiškiamas šių subjektų atžvilgiu, per se (savaime) yra leidžiamas ir negali sukurti neigiamų padarinių savo įsitikinimus ar kritiką reiškiantiems asmenims, negali apriboti, suvaržyti ar paneigti jų teisių, inter alia (be kita ko), teisės į teisminę gynybą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi teisę ieškinyje išdėstyti neigiamą nuomonę ar požiūrį į konkrečius valstybinio valdymo subjektus, pateikti subjektyvų jų veiksmų (neveikimo) vertinimą ir savo kritines pastabas. Tačiau tiek konstitucinė laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, tiek piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą nėra suderinamos su bet kokiais teisei priešingais veiksmais, kuriais, be kita ko, kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta ir diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d., 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Todėl ir teisminiame procese ieškovas negali piktnaudžiauti reikšdamas kritiką valstybės ir jos pareigūnų atžvilgiu, ši kritika negali viršyti įprastos kritikos ribų, ja neturi būti siekiama sumenkinti, apšmeižti ar įžeisti.

3710.

38Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodyta, kad bet koks pareiškėjo elgesys, kuris aiškiai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) numatytai individualios peticijos teisės paskirčiai ir apsunkina tinkamą teismo funkcionavimą arba tinkamą bylos nagrinėjimą jame, yra piktnaudžiavimas peticijos teise (žr. EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Mirolubovs ir kiti prieš Latviją, pareiškimo Nr. 798/05). EŽTT ir Europos Žmogaus Teisių Komisijos praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Komisijos 1997 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Stamoulakatos prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 27567/95, EŽTT 2004 m. gegužės 18 d. sprendimą byloje ?eh?k prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 67208/01) pripažįstama, kad peticijos teise piktnaudžiaujama tada, kai susirašinėdamas su teismu pareiškėjas vartoja itin nemalonią, įžeidžiamą, grasinamą ar provokuojamą kalbą, – nesvarbu, ar tai būtų nukreipta prieš vyriausybę atsakovę, jos atstovą, valstybės atsakovės valdžios institucijas, patį teismą, jo teisėjus, kanceliariją ar jos darbuotojus. Pavyzdžiui, byloje ?eh?k prieš Čekijos Respubliką EŽTT, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė kelis laiškus, kuriuose išdėstė įžeidžiančius ir nepagrįstus kaltinimus teismui, konkretiems teisėjams ir registratui, ginčijo teisėjų ir registrato darbuotojų nešališkumą, kaltino registrato darbuotojus iš Čekijos sunkių nusikalstamų veikų padarymu, padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltinimai yra netoleruotini, peržengiantys normalios kritikos ribas ir jo elgesys, nepaisant to, kad jo pareiškimas galimai nėra aiškiai nepagrįstas, yra nesuderinamas su individualaus pareiškimo tikslu, numatytu Konvencijoje, o Europos Žmogaus Teisių Komisija byloje Stamoulakatos prieš Jungtinę Karalystę, nustačiusi, kad pareiškėjas savo pateiktose pastabose dėl vyriausybės argumentų nurodė rimtus kaltinimus dėl nusikalstamų veikų ir nesąžiningo elgesio, vartojo įžeidžiančius žodžius ir keiksmažodžius prieš vyriausybę ir jos atstovą, nepateikdamas jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius kaltinimus ir pateisinančius vartojamus terminus, pažymėjo, kad nuolat vartojama įžeidžianti ar provokuojanti kalba gali reikšti piktnaudžiavimą teise į pareiškimą. Vis dėlto pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, tam, kad pareiškėjo kalba būtų laikoma užgaulia, nepakanka, kad ji būtų tik kandi, polemiška ar sarkastiška; ji turi viršyti įprastos, pilietinės ir pagrįstos kritikos ribas (EŽTT 2007 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Di Salvo prie Italiją, pareiškimo Nr. 16098/05).

3911.

40Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika (jos institucijos ir pareigūnai) pažeidė ieškovo teises, įpareigoti generalinį prokurorą išnagrinėti jo pareiškimus, atlyginti patirtą žalą. Ieškinyje ieškovas įvardina Lietuvos Respubliką kaip organizuotą nusikalstamą susivienijimą ir plėšikų gaują, generalinį prokurorą vadina „didvyrių žemės“ generaliniu prokuroru, nurodo, kad visos Lietuvos Respublikos institucijos (be kita ko, teismai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai) organizuotai, instancine tvarka vykdo plėšimus, prievartauja turtą, dėl savanaudiškų paskatų fabrikuoja ir realizuoja baudžiamąsias bylas, slepia informaciją apie kitų valstybės institucijų ir pareigūnų atliktas nusikalstamas veikas. Taigi, ieškinyje yra vartojamos nepagarbios, nekorektiškos formuluotės ir posakiai, įžeidžiantys bylą nagrinėjantį teismą ir kitus proceso dalyvius. Įvertinus ieškinio turinį, jame išdėstytas aplinkybes ir vartojamas sąvokas matyti, kad ieškovas sąmoningai reiškia nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, siekia sumenkinti jų autoritetą, demonstruoja savo neigiamą požiūrį į valstybę ir jos institucijas. Ieškovo nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika, jais yra siekiama ne išdėstyti savo kritinį požiūrį į nurodytus subjektus, bet sąmoningai juos įžeisti, apšmeižti ir sumenkinti.

4112.

42Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovui neabejotinai yra žinoma teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka ir teisės aktuose išdėstyti reikalavimai, keliami teismui teikiamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovui jau ne kartą buvo išaiškinta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka, jam ne kartą buvo nurodyta, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti elementarias dokumentų rengimo taisykles, kad šiuose dokumentuose turi būti vengiama ginčo šalis ar teismą įžeidžiančių formuluočių, nepagarbių kreipinių ar apibūdinimų, taip pat jam ne kartą buvo išaiškinti tokio elgesio padariniai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1046-464/2018, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1548-302/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018 ir kt.), tačiau ieškovas, nors ir žinojo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką ir šios tvarkos nesilaikymo pasekmes, pateikė teismui ieškinį, kuriame ir vėl nėra vengiama nekorektiškų formuluočių ir įžeidžiančių teiginių. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, teikdamas teismui tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, t. y. ieškovas iš esmės nesiekia savo pažeistų teisių gynybos ir veiksmingo civilinio proceso, tačiau siekia pademonstruoti savo itin neigiamą požiūrį į valstybę ir jos institucijas, o tai, kaip minėta, sudaro pagrindą atsisakyti ginti jo teisę (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

4313.

44Aplinkybę, kad ieškovas nesiekia realaus savo pažeistų teisių gynimo, patvirtina ir ieškovo reikalavimai, pareikšti nagrinėjamoje byloje, be kita ko, reikalavimas priteisti ieškovui visą Lietuvos Respublikai priklausantį turtą ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir perduoti Lietuvos Respublikai priklausančias aukso atsargas į ieškovo vardu Vokietijos Federacinės Respublikos banke atidarytą sąskaitą. Pareikšdamas tokio pobūdžio reikalavimus, kurie yra aiškiai neįgyvendinami ir nerealūs, ieškovas akivaizdžiai siekė ne jų patenkinimo, bet kitų tikslų (išreikšti savo neigiamą požiūrį ir nusistatymą, sumenkinti valstybę).

4514.

46Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nebuvo apribota ar pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, nes ieškovas, sąmoningai nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir pateikdamas teismui akivaizdžiai įžeidžiančio turinio procesinį dokumentą, nors jam ne kartą buvo išaiškinta, kad elgdamasis tokiu būdu jis piktnaudžiauja teise ir tokiu būdu realizuota teisė nebus ginama, savo veiksmais atsisakė teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos.

4715.

48Teismo atsisakymas priimti ieškinį šiuo atveju yra nulemtas ne poreikio kreiptis į kitą teismą ar kompetentingą instituciją, taip pat ne konstatavus formalius ieškinio trūkumus, kurie galėtų būti ištaisyti pasitelkus trūkumų šalinimo institutą, bet ieškovo netinkamo elgesio, prilyginamo piktnaudžiavimui teise, kuris yra nesuderinamas su teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo prielaidomis. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, šiuo konkrečiu atveju teismas neprivalėjo jam nurodyti, į kurią instituciją ar teismą jis turi kreiptis siekdamas savo teisių gynybos, taip pat teismas neturėjo nustatyti jam termino ieškinio trūkumams ištaisyti, juo labiau kad, kaip minėta, anksčiau vykusiuose teisminiuose procesuose ieškovui ne kartą buvo išaiškinta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka ir ieškinio turiniui keliami reikalavimai, tačiau šio priemonės nebuvo veiksmingos.

4916.

50Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir tokiu būdu buvo pažeistas CPK 21 straipsnis. Ieškovas, grįsdamas tariamą teismo šališkumą, remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, tačiau jis nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai pagrindžiančių, kad teismas buvo šališkas, taip pat jis nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo nurodytas teiginys, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvardino vieną iš ieškovo reikalavimų (teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti 5,8 tonų aukso atsargų, o ieškovas suformulavo reikalavimą priteisti visą 25 milijardų eurų vertės Lietuvos Respublikos turtą) nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo, tačiau gali būti vertintinas kaip apsirikimas.

5117.

52Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 2.... 11. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti... 12. 3.... 13. Teismas nurodė, kad ieškovas sąmoningai, siekdamas sumenkinti Lietuvos... 14. 4.... 15. Teismas konstatavo, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, piktnaudžiauja savo... 16. III.... 17. Atskirojo skundo argumentai... 18. 5.... 19. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m.... 20. 5.1.... 21. Teismas neteisėtai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 22. 5.2.... 23. Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 5, 6 ir 7 straipsniai, taip pat Lietuvos... 24. 5.3.... 25. Nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, nes ji išnagrinėjo... 26. Teismas... 27. IV.... 28. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. 6.... 30. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios... 31. 7.... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30... 33. 8.... 34. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Nors asmens teisė... 35. 9.... 36. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalį, žmogui yra garantuojama teisė... 37. 10.... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodyta, kad bet... 39. 11.... 40. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti,... 41. 12.... 42. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovui neabejotinai yra žinoma teisės... 43. 13.... 44. Aplinkybę, kad ieškovas nesiekia realaus savo pažeistų teisių gynimo,... 45. 14.... 46. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 47. 15.... 48. Teismo atsisakymas priimti ieškinį šiuo atveju yra nulemtas ne poreikio... 49. 16.... 50. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad skundžiamą nutartį... 51. 17.... 52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 54. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....