Byla 2-72-464/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1981-221/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4), prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir antstolio M. P. 13 443 641,76 Eur žalos atlyginimą; 2) areštuoti atsakovo antstolio M. P., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir ieškinyje išvardintų teisėjų turtą, vertybinius popierius, sąskaitas bankuose.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

92.

10Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 5-7) ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti.

113.

12Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ,,sufabrikavus“ baudžiamąsias bylas Nr. 20-1-196-96 arba Nr. I-94/99, ją esant ,,nusikalstamu susivienijimu“ ir pan., tai padarė aiškiai iškreipdamas oficialų valstybės pavadinimą, nors teismai savo procesiniuose dokumentuose ne kartą jam buvo išaiškinę, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, taip pat ir pavadinimuose.

134.

14Teismo vertinimu, ieškovas, nekeisdamas savo elgesio ir teikdamas tapataus turinio procesinius dokumentus, akivaizdžiai piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise, todėl iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Toks ieškovo elgesys nedera su civilinio proceso tikslais ir proceso paskirtimi.

155.

16Kadangi ieškovui jau ne kartą buvo nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybę, jos institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti, teismas nurodė netaikantis trūkumų šalinimo instituto, nes ieškovo atveju šis institutas nėra veiksmingas – ieškovas nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų.

17III.

18Atskirojo skundo argumentai

196.

20Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 15) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir perduoti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

216.1.

22Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5, 6 ir 7 straipsnius taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsnius. Ieškovui tyčia buvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme ir tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų atliktas teisei priešingas veikas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės Lietuvos Respublikos institucijos veikia kaip nusikalstamas susivienijimas.

236.2.

24Nutartyje nėra motyvų, kuriais grindžiama išvada, kad ieškovas, nurodydamas valstybės pavadinimą, jį iškreipė. Kadangi atsakovės pavadinimas nėra iškreiptas, nutartimi pažeista ieškovo teisė kreiptis teisminės gynybos. Netikslus dokumento pavadinimas ar kiti netikslumai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

256.3.

26Skundžiamą nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, kuri sufabrikuotame ikiteisminiame tyrime pradėtame ieškovo atžvilgiu yra pripažinta nukentėjusiąja. Vykdoma diskriminacija ir klastojami faktai bei aplinkybės tam, kad ieškinys nebūtų priimtas ir išnagrinėtas iš esmės bei patenkintas, nedavus kyšio.

27Teismas

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl prie atskirojo skundo pridedamų procesinių dokumentų

307.

31Apeliantas A. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-715-178/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-468-178/2016, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00049-15, 2019 m. rugpjūčio 30 d. prašymą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakymą į jį (b. l. 16-23).

328.

33Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pirma, nagrinėjamu atveju procesas pirmosios instancijos teisme dar neprasidėjo, nes ieškinį (ir su juo pateiktus visus procesinius dokumentus) atsisakyta priimti. Antra, apeliantas nepateikė prašymo priimti pateiktus procesinius dokumentus ir neįvardijo jokių aplinkybių, kodėl šių dokumentų neteikė kartu su ieškiniu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo, kaip teisiškai neaktualaus, nesprendžia. Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį

349.

35Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto

36A. B. ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

3710.

38Apelianto atskirajame skunde dėstomus nesutikimo su priimta skundžiama teismo nutartimi argumentus galima suskirstyti į dvi grupes, pirmoji – argumentai, kuriais įrodinėjamas teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą pažeidimas ir nepagrįstų ieškinio formos trūkumų nustatymas, antroji – argumentai, susiję su skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios teisėjos šališkumu bei siekiu nuslėpti savo kolegų ir kitų valstybinių institucijų tariamus neteisėtus veiksmus.

3911.

40Prieš aptariant tokius atskirojo skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad apeliantas turi didelę bylinėjimosi patirtį. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliantas nuo 2004 m. iki šios nutarties priėmimo dienos iniciavo 247 civilinius ginčus pirmosios instancijos teismuose ir tik retais atvejais bylos pabaigtos teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės. Dažniausiai civilinis procesas buvo užbaigiamas teismo nutartimi arba taip ir nepradėjus bylos proceso, atsisakius priimti ieškinius, arba paliekant juos nenagrinėtais, o pagrindinė priežastimi tapdavo teismo padaryta išvada, kad nėra pašalinti jų trūkumai. Be to, apeliantas aktyviai naudojosi ir apeliacijos teise, nes vien Lietuvos apeliaciniame teisme per pirmiau nurodytą laikotarpį išnagrinėtos 434 bylos pagal jo apeliacinius / atskiruosius skundus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje pateiktame atskirajame skunde apelianto dėstomi argumentai nėra nei nauji, nei teismų pirmiau nevertinti. Priešingai, dėl jų pagrįstumo ir įtakos apelianto teisių tinkamam įgyvendinimui bei užtikrinimui ne kartą buvo pasisakyta nagrinėjant apelianto atskiruosius skundus pateiktus dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti jo sistemingai teikiamus analogiško turinio ieškinius.

4112.

42Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad skundžiama nutartimi yra slepiamos nusikalstamos veikos, o pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, taip pat nėra nauji. Teismai jau daugelį kartų buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja procesiškai tinkamą paties asmens, kuris siekia inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, elgesį. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, įskaitytinai ir apeliantui (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Taigi, kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, kreipimosi į teismą teisė nėra absoliuti ar bet kaip įgyvendinama teisė. Juo labiau kad kreipimosi į teismą tvarką reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos, kurias ir šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, aiškino ir pritaikė teisingai.

4313.

44Apeliantui visų instancijų priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose jau keliasdešimt kartų buvo išvardinti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jo procesiniai dokumentai, t. y. kad juos surašant privalu laikytis valstybinės kalbos reikalavimų, vengti įžeidžiančių formuluočių, apibūdinimų, nepagarbių kreipinių ar kitokių iškraipymų tiek valstybės ir institucijų pavadinimuose, tiek ir nurodant valstybės pareigūnus ar kitus asmenis. Buvo išaiškinta ir tai, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui neatitinkančius dokumentų surašymo taisyklių ir su įžeidžiančiais kreipiniais procesinius dokumentus, tą daro tyčia, o tai reiškia akivaizdų jo piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą procesine teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis).

4514.

46Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokių procesinio įstatymo nesilaikymo atvejų. Tik taip ir yra užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CPK 17 straipsnis). Todėl jeigu asmuo aiškiai piktnaudžiauja subjektine teise, tai jis negali tikėtis savo teisių gynybos, tai reglamentuota CK 1.137 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įtvirtintas tiesioginis draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, nes teismas atsisako ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises. Apelianto elgesys aiškiai neatitinka minėto įstatymo imperatyvo.

4715.

48Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pateikdamas tokį ieškinį apeliantas, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, faktiškai turėdamas vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „Lietuvos respublikos sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje“, nepagarbūs kreipiniai ir sąmoningai neteisingo valstybės pavadinimo rašymas, nuolatinis kartojimas, kad prieš jį visos bylos buvo sufabrikuotos kyšio ir turto prievartavimo tikslu, jų eiga buvo nusikalstamai nulemta oficialias pareigas ėjusių asmenų, faktiškai net nepaaiškinant, kaip tas bylų „sufabrikavimas“ pasireiškė, apsiribojant vien deklaratyviais teiginiais apie visų faktų klastojimą ar nuolatinį apelianto diskriminavimą, negali būti vertinamas kaip įprasta ir toleruotina valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika.

4916.

50Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodydamas „Lietuvos respublika“ ir „Lietuvos respublikos institucijos“, apelianto aiškiai sąmoningai iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“. Tokio ieškovo elgesio tyčinį pobūdį patvirtina ir nagrinėjamo atskirojo skundo turinys, iš kurio matyti, kad net ir po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kurioje dar kartą buvo atkreiptas apelianto dėmesys į tokį netaisyklingą pavadinimo rašymą, jis toliau tyčia rašo iš mažosios raidės žodį „respublika“. Apelianto elgesio tyčinį pobūdį patvirtina net ir tokios akivaizdžios aplinkybės, kad, ieškinyje nurodydamas esąs Vokietijos pilietis, jis šios valstybės pavadinimą ir jos valdymo formą rašo didžiosiomis raidėmis, kitaip nei nurodydamas Lietuvos valstybės valdymo formą.

5117.

52Taigi, darytina išvada, kad apeliantas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą, taip pat ieškinyje reikšdamas procesinius prašymus areštuoti Lietuvos teisingumo ministerijos, atsakovu įvardijamo antstolio ir bylos procese nedalyvaujančių ir negalinčių dalyvauti teisėjų (tai apeliantui taip pat ne kartą teismų buvo išaiškinta) turimą turtą, vertybinius popierius ir sąskaitas bankuose turi vienintelį tikslą – piktnaudžiauti teise, reikšti nepagarbą teismui ir kitoms institucijoms. Toks apelianto elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė analogiško turinio ieškinio, o apeliantas negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos tiek ilgai besitęsiantį netinkamą jo elgesį, akivaizdžiai liudijantį piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą teise.

5318.

54Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad kitose bylose teismai buvo nustatę apeliantui terminą ydingo turinio ieškinio trūkumams pašalinti, pati savaime taip pat nesudarė prielaidų apeliantui tikėtis, kad sąmoningai neteikiant tinkamo turinio ir formos procesinių dokumentų jam bus siūloma juos ištaisyti per papildomą terminą. Ieškinyje dėstomi vien padriki teiginiai dėl apelianto sulaikymo, sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose priėmimo, nenurodant, kokie konkretūs neteisėti veiksmai buvo atlikti ir kaip jie priežastiniu ryšiu susiję su nurodoma 13 443 641,76 Eur žala, kas ją sudaro, objektyviai neleidžia nei identifikuoti reikalavimo pagrindo, nei nustatyti kurių nors tokio abstraktaus ir neapibrėžto ieškinio trūkumų. Taigi tokie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini tik kaip dar viena piktnaudžiavimo savo teisėmis išraiška.

5519.

56Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio turinio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme, atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose apelianto A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015, 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658-464/2016, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/216, 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-370/2017, 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1152-790/2019, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1230-1120/2019, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1285-781/2019).

5720.

58Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas ieškinio priėmimo klausimą sprendusios teisėjos nešališkumas, ar argumentai apie siekį nuslėpti nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotus nusikalstamus veiksmus. Vien apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo, kaip ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad dėl jo nepagarbių veiksmų teisėjos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas.

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4), prašydamas: 1)... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 2.... 10. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 5-7)... 11. 3.... 12. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos... 13. 4.... 14. Teismo vertinimu, ieškovas, nekeisdamas savo elgesio ir teikdamas tapataus... 15. 5.... 16. Kadangi ieškovui jau ne kartą buvo nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų... 17. III.... 18. Atskirojo skundo argumentai... 19. 6.... 20. Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 15) prašo panaikinti Kauno apygardos... 21. 6.1.... 22. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –... 23. 6.2.... 24. Nutartyje nėra motyvų, kuriais grindžiama išvada, kad ieškovas,... 25. 6.3.... 26. Skundžiamą nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, kuri... 27. Teismas... 28. IV.... 29. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. 7.... 31. Apeliantas A. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliacinio... 32. 8.... 33. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 34. 9.... 35. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria... 36. A. B. ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.... 37. 10.... 38. Apelianto atskirajame skunde dėstomus nesutikimo su priimta skundžiama teismo... 39. 11.... 40. Prieš aptariant tokius atskirojo skundo argumentus, visų pirma pažymėtina,... 41. 12.... 42. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad skundžiama nutartimi yra slepiamos... 43. 13.... 44. Apeliantui visų instancijų priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose jau... 45. 14.... 46. Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas... 47. 15.... 48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto ieškinio turinį,... 49. 16.... 50. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškinyje... 51. 17.... 52. Taigi, darytina išvada, kad apeliantas, teikdamas tapataus turinio dokumentus,... 53. 18.... 54. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad kitose bylose teismai buvo nustatę... 55. 19.... 56. Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio... 57. 20.... 58. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kuriais... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 60. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą....