Byla 2A-1025-302/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžejaus Maciejevskio,

4sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

5dalyvaujant ieškovo atstovei Rimai Tarasevičienei,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 401,89 Lt už energiją bei 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Ieškovas nurodė, kad jis teikė centralizuotą šilumą butui Architektų g. 87-20, Vilniuje. Šilumos energija šiam butui buvo tiekiama konkliudentiniais veiksmais sudarytos neterminuotos energijos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Šilumos vartotoju, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už suvartotą šilumos energiją yra šių patalpų savininkas. Mokesčiai paskaičiuoti pagal Vilniaus m. savivaldybės valdybos 1998-02-26 sprendimu Nr. 329V, 2001-03-29 sprendimu nr. 535V patvirtintą tvarką. Nurodytas butas buvo išnuomotas Piotrui Medvedevui, kuris mirė 2006-08-08, tačiau nuomos sutartis registre neįregistruota ir negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Per laikotarpį nuo 2002-09-01 iki 2006-08-08 susidarė įsiskolinimas 2 401,89 Lt sumai.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butas Architektų g. 87-20, Vilniuje, 2001-02-27 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 2973 buvo išnuomotas Piotrui Medvedevui, kuris minėtame bute gyveno nuo 1982-07-21 iki savo mirties 2006-08-08, šis asmuo laikytinas faktiniu ieškovo tiektos šiluminės energijos vartotoju už visą bute gyventą laikotarpį, tarp jo ir ieškovo susiklostė šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Mokestis už šilumos energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė atsiskaitys su šilumos tiekėju. Atsakovas niekada iš ieškovo nėra gavęs sąskaitų už butui Architektų g. 87-20, Vilniuje, tiektą šilumos energiją, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie susidariusią skolą.

11Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 401,89 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 2 401,89 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-08-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką ir į tai, kad ieškovas butui Architektų g. 87-20, Vilniuje, tiekė šilumos energiją nesudaręs sutarties pagal individualias sąlygas, padarė išvadą, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas su buto savininku, t.y. atsakovu. Teismas atsakovo argumentus, kad buvo susitarimas tarp šilumos tiekėjo, patalpų savininko (nuomotojo) bei nuomininko, jog nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, atmetė kaip nepagrįstus faktiniais duomenimis. Teismas nenustatė, kad buto nuomininkas Piotr Medvedev per įsiskolinimo laikotarpį nuo 2002-09-01 iki 2006-08-08 nors kartą būtų mokėjęs už tiektą šilumos energiją, todėl padarė išvadą, kad tarp ginčo šalių ir Piotro Medvedevo nebuvo susitarta dėl individualių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.579 str. 4 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Atsakomybė už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją tenka patalpų savininkui Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad jis nuomodamas socialinį būstą veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, vykdo įstatymų jam priskirtą funkciją, todėl negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas.

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai nustatė, kad ginčo santykių nereguliuoja Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr.876 nuostatos. Teismas neatsižvelgė į tai, kas yra galutinis energijos vartotojas, neanalizavo konkrečios faktinės situacijos, neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose nėra vienareikšmiška.

13Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir nuomininkas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimą, pagal kurį šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikytinas buto nuomininkas, kuris ir turi sumokėti už faktiškai sunaudotą šilumos energiją (Civilinio kodekso 6.388 str.), kadangi pats ieškovas įsiskolinimą paskaičiuodamas vienam gyventojui - fiziniam asmeniui, sąskaitas pateikdamas buto nuomininkui, tam tikrą laikotarpį buto nuomininkui apmokant sąskaitas už šilumos energiją ir kt., savo veiksmais pripažino, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių šalimi yra ne atsakovas, bet buto nuomininkas.

14Teismas padarė neteisingą išvadą, jog savivaldybė, nuomodama būstą, dalyvauja civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, nes savivaldybė, vykdydama LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, vykdo nekomercinę veiklą.

15Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr.876 nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininko tarpusavio santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008 yra suformavęs precedentą, jog, nesudarius rašytinės individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, už šilumos energijos paslaugas turi atsiskaityti patalpų savininkas. Teismas pagrįstai priteisė skolą iš atsakovo, nes trečiasis asmuo nesikreipė į ieškovą ir nesudarė individualios šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties. Naudojimosi ieškovo teikiamomis paslaugomis fakto nepakanka tam, kad nuomininką būtų galima pripažinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi bei iš jo reikalauti atsiskaityti su šilumos tiekėju. 1999-12-02 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr.2105V negalima laikyti susitarimu vien todėl, kad pats patalpų nuomininkas nėra išreiškęs valios sudaryti rašytinės sutarties, joks asmuo nėra kreipęsis į ieškovą dėl sutarties sudarymo.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Byloje nustatyta, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Architektų g. 87-20, Vilniuje. Bute iki 2006-08-08 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu gyveno Piotr Medvedev, kuris 2006-08-08 mirė (b.l. 7, 13). Šiam butui ieškovas tiekė šilumos energiją centralizuotai iš centralizuotų sistemų. Už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2002-09-01 iki 2006-08-08 susidarė įsiskolinimas 2 401,89 Lt sumai (b.l. 5-6). Rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir buto savininko ar bute gyvenusio nuomininko nebuvo sudaryta. 2008-06-17 ieškovas UAB „Vilniaus energija“ informavo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, kad buto, esančio Architektų g. 87-20, Vilniuje, kuris priklauso atsakovui, skola už tiektą šilumos energiją nuo 2002-09-01 iki 2008-05-31 yra 2858,34 Lt (b. l. 11). Atsakovas skolos nesumokėjo.

18Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovas kaip buto savininkas yra atsakingas už butui tiektos šilumos energijos apmokėjimą, ir tenkino šioje byloje ieškovo UAB „Vilniaus energija“ pareikštą ieškinį.

19Apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias šilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino šilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju, buto savininkę – savivaldybę, t.y. skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai.

20Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių (Civilinio kodekso 6.383-6.391 straipsniai), šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos - Šilumos ūkio įstatymas, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Tokiu būdu, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija. Tokia išvada padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė).

21Minėtoje teismų praktikoje pripažįstama, jog šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju buvęs nuomininkas netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nes nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų.

22Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šilumos vartotoju gali būti tik fizinis asmuo, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32 d. šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų; šio straipsnio 31 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, o jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 30).

23Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas su buto nuomininku buvo sudaręs šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais.

24Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šių sąlygų (Taisyklių 57 punktas). Aptariamų Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir standartinės sąlygos galioja tol, kol šalys individualiai susitaria dėl sutarčių sąlygų (Taisyklių 66 punktas).

25Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Pažymėtina, kad šis teisės aktas nekeičia šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties, nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra speciali teisės norma šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme ir, remiantis vien šiuo nutarimu, laikyti byloje trečiojo asmens (gyvenamųjų patalpų nuomininko) šilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui, negalima.

26Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko - Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, o ne tarp energijos tiekėjo ir buto nuomininko – faktinio šilumos vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

27Apelianto argumentai, kad jis neturi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą šilumos energiją, nes ja naudojosi buto nuomininkas, ieškovas apeliantui niekada nepateikė sąskaitų apmokėjimui už šilumos energiją, nepakeičia atsakovo pareigos pagal aukščiau nurodytas įstatymines nuostatas atsakyti už jam nuosavybės teise turimam butui tiektą šilumos energiją. Šilumos energija yra sunaudota (buvo šildomas atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas), už šilumos energiją nėra apmokėta, buto nuomininkas yra miręs 2006-08-08, byloje nėra duomenų, kokiam asmeniui gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos po jo mirties. Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi atsakovas, kaip buto savininkas, nuomodamas butą, turėjo pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad jam įgyvendinant šią teisę nebūtų pažeidžiami kitų asmenų teisės ir interesai. Atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, turi užtikrinti, kad nuomininkas sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį su šilumos energijos tiekėju, kontroliuoti nuomos sutarties vykdymą, t. y. ar nuomininkas atsiskaito su šilumos energijos tiekėju Vyriausybės nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas tvarka, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės - gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

28Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad Aukščiausiais teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Kadangi nagrinėjama byla yra visiškai analogiška bylai, išnagrinėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija yra saistoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytų teisės aiškinimo taisyklių. Dėl nurodyto nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodomomis ankstesnėmis kasacinės instancijos teismo nutartimis (2005-04-25 nutartimi byloje Nr. 3K-3-269/2005, 2004-06-23 nutartimi byloje Nr. 3K-3-392/2004), kadangi po nurodomų nutarčių priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pasikeitė, priėmus jau minėtą civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir vėliau priimtoje 2009-07-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 Aukščiausiasis Teismas šios praktikos toliau nuosekliai laikosi. Taip pat pažymėtina, jog teisingumo bei asmenų lygybės įstatymui ir teismui principų įgyvendinimas reikalauja, kad teismai analogiškose situacijose kylančius ginčus spręstų vienodai, vienodai aiškintų ir taikytų tas pačias teisės normas.

29Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52 p., 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8, 43 p. atitinka Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr.876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2, 5 p., Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 7, 25 p., Civilinio kodekso 6.384 str. 1 d., nes įvertinus aukščiau nurodytus argumentus dėl ieškinio pagrįstumo, teismų praktiką analogiškose bylose, esminių neatitikimų tarp minėtų norminių aktų ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatų nenustatyta.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžejaus Maciejevskio,... 4. sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,... 5. dalyvaujant ieškovo atstovei Rimai Tarasevičienei,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 9. Ieškovas nurodė, kad jis teikė centralizuotą šilumą butui Architektų g.... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu... 12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą... 13. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą šilumos energijos vartojimo... 14. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog savivaldybė, nuomodama būstą,... 15. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Byloje nustatyta, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės... 18. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 19. Apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas... 20. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja... 21. Minėtoje teismų praktikoje pripažįstama, jog šilumos energijos vartojimo... 22. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šilumos vartotoju gali būti tik fizinis... 23. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas su buto nuomininku buvo... 24. Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 25. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir... 26. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos... 27. Apelianto argumentai, kad jis neturi apmokėti už jam nuosavybės teise... 28. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi,... 29. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 32. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą...