Byla 1A-168-483/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistiesiems V. M., D. S., R. S., L. S., V. Č., V. U., R. P., R. P., gynėjams advokatams Rolandui Tilindžiui, Ričardui Raliui, Gediminui Skaisčiui, Ugniui Čižiūnui, Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, Algiui Kojalai, Edgarui Dereškevičiui, Rimondui Kuzminui, Eugenijui Karažinui, Silvai Mardosaitei, Arūnui Aleknai, Žilvinui Kalinauskui, specialistei Reginai Černiuvienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro R. B., nuteistojo L. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio, nuteistojo V. M., nuteistojo V. U., nuteistojo R. P., nuteistojo R. P., nuteistojo V. Č., nuteistojo R. S., nuteistosios D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

3L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „AN“ turto iššvaistymas) laisvės atėmimo bausme 2 metams.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. L. S. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką.

6Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) L. S. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7L. S. išteisintas:

8- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „A“ turto – 651 000 Lt – iššvaistymas), nepadarius šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

9- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Iveco“) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

10- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl miežių pirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

11- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl miežių pirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

12- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

13V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

14- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams;

15- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „AN“ turto iššvaistymas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

16- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesių;

17- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

18- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su miežių pirkimu susiję dokumentai) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

19- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl miežių pirkimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

20- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

22Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. V. M. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

23Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Iveco“) V. M. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „A“ turto – 651 000 Lt – iššvaistymas) išteisintas, nepadarius šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

25E. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-16 ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-09-19 baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

27Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. E. P. įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

28Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį E. P. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

30Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 25 MGL dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. V. U. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

32Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) ir Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį V. U. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. V. Č. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

35Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) V. Č. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

37Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. R. P. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

38Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) R. P. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. R. P. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

41Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) R. P. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42D. S. pripažinta kalta ir nuteista:

43- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

44- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

45Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. D. S. įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

47R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. R. S. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką.

49Civilinio ieškovo ŽŪB „A“ naudai turtinės žalos atlyginimui priteista: iš V. M. 38 439,23 Eur; iš V. M. ir D. S. solidariai 10 785,45 Eur; iš V. M. ir R. S. solidariai 14 762,19 Eur.

50ŽŪB „A“ civilinio ieškinio reikalavimas dėl 29 664,33 Eur (automobilio „Iveco“) priteisimo paliktas nenagrinėtas.

51Apygardos teismo nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas į: 1) D. S. žemės sklypą, esantį ( - ), (unikalus Nr. ( - )); 2) R. S. butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir negyvenamąją patalpą, esančią ( - ) (unikalus Nr. ( - )) pratęstas iki visiško apygardos teismo nuosprendžiu žalos atlyginimui priteistų sumų padengimo.

52Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

531. L. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su E. P., V. Č., V. M., V. U., R. P., R. P., organizavo Kėdainių rajono AN žemės ūkio bendrovės (toliau - ŽŪB) (kodas ( - ), adresas: ( - )) didelės vertės turto iššvaistymą pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus, t. y.:

541.1. nurodė J. V. surašyti 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, jį R. P. ir I. B. vardu pasirašė nenustatyti asmenys, kuriame įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008-08-04 vyko Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinis susirinkimas, kurio metu dalyvavo nariai I. B. ir R. P. ir buvo nuspręsta iš pajininko R. P. Kėdainių rajono AN ŽŪB vardu nupirkti 5 000 Lt vertės pajų už 1 200 000 Lt,

551.2. nurodė J. V. surašyti, o R. P. R. P. vardu bei V. Č. E. P. vardu įforminti tariamą sandorį, t. y. nurodė R. P. pateikti R. P., o V. Č. pateikti E. P. pasirašyti 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad R. P. parduoda 5 000 Lt vertės pajų Kėdainių rajono AN ŽŪB už 1 200 000 Lt,

561.3. nurodė J. V. surašyti 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, jį R. P. ir I. B. vardu pasirašė nenustatyti asmenys, kuriame įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008-09-24 vyko Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinis susirinkimas, kurio metu dalyvavo nariai I. B. ir R. P. ir buvo nuspręsta parduoti Kėdainių rajono AN ŽŪB 600 karvių ne mažiau kaip už 900 000 Lt,

571.4. nurodė J. V. surašyti, o V. U. bei V. Č. E. P. vardu įforminti tariamą sandorį, t. y. nurodė V. U. pasirašyti, o V. Č. pateikti E. P. pasirašyti 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB perka 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt sumą, ir įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB ir V. U. ūkio apskaitą,

581.5. nurodė V. Č. E. P. vardu išrašyti, o ūkininkui V. U. pasirašyti 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija ANC Nr. 00002, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad Kėdainių rajono AN ŽŪB ūkininkui V. U. už 1 180 000,00 Lt sumą pardavė 600 karvių ir telyčių, ir įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB ir V. U. ūkio apskaitą,

591.6. nurodė J. V. surašyti, o V. Č. pateikti E. P. pasirašyti 2008-09-30 prašymą ūkininkui V. U., kad jis už neva pirktus galvijus pagal 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija ANC Nr. 00002, sumokėtų ne Kėdainių rajono AN ŽŪB, o R. P., ir įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

601.7. nurodė J. V. surašyti, o ŽŪB „A“ direktoriui V. M. ir ūkininkui V. U. įforminti tariamą sandorį, t. y. pasirašyti 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. parduoda ŽŪB „A“ 600 galvijų už 1 180 000 Lt sumą, ir įtraukti ją į ŽŪB „A“ ir V. U. ūkio apskaitą,

611.8. nurodė ūkininkui V. U. išrašyti, o ŽŪB „A“ direktoriui V. M. pasirašyti 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija VURN Nr. 0000030, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. ŽŪB „A“ už 1 180 000 Lt pardavė 600 vnt. galvijų, taip pat kasos pajamų orderius: 2008-11-24, serija VURN Nr. 0000162, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163, 2011-11-27 serija VURN Nr. 0000164 ir 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. iš ŽŪB „A“ direktoriaus V. M. grynais pinigais 2008-11-24 gavo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt sumą, ir įtraukti jas į ŽŪB „A“ ir V. U. ūkio apskaitą,

621.9. nurodė V. M. kartu su ŽŪB „A“ kasininke I. A., buhaltere L. B., nežinojusiomis apie daromą nusikalstamą veiką, bei ūkininkui V. U. pasirašyti ŽŪB „A“ kasos išlaidų orderius: 2008-11-24 Nr. 194, 2008-11-25 Nr. 196, 2008-11-26 Nr. 198, 2008-11-27 Nr. 199 ir 2008-11-28 Nr. 200, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2008-11-24 kasininkė I. A. išdavė ūkininkui V. U. 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ir įtraukti juos į ŽŪB „A“ ir V. U. ūkio apskaitą,

631.10. nurodė ūkininkui V. U. išrašyti, o R. P. pasirašyti kasos išlaidų orderius: 2008-11-24 Nr. 148, 2008-11-25 Nr. 149, 2008-11-26 Nr. l50, 2008-11-27 Nr. 151 ir 2008-11-28 Nr. l52, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. R. P., veikiančiam pagal R. P. įgaliojimą, 2008-11-24 išmokėjo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ir įtraukti juos į V. U. ūkio apskaitą,

641.11. nurodė J. V. surašyti, o R. P. pasirašyti 2008-11-28 pranešimą Kėdainių rajono AN ŽŪB, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad R. P. gavo iš ūkininko V. U. 1 200 000 Lt,

651.12. nurodė J. S. ir ŽŪB „A“ direktoriui V. M. įforminti tariamą sandorį, t. y. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008-11-24 paskolos sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. S. ŽŪB „A“ skolina 1 180 000 Lt sumą, ir įtraukti ją į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą,

661.13. nurodė V. M. kartu su ŽŪB „A“ kasininke I. A., buhaltere L. B., nežinojusiomis apie daromą nusikalstamą veiką, ir J. S. pasirašyti ŽŪB „A“ kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija ART Nr. 449, 2008-11-25 serija ART Nr. 450, 2008-11-26 serija ART Nr. 451, 2008-11-27 serija ART Nr. 452 ir 2008-11-28 serija ART Nr. 453, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2008-11-24 kasininkė I. A. iš J. S. gavo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt,

671.14. taip organizavo Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorės E. P. žinioje buvusio didelės 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės svetimo, Kėdainių rajono AN ŽŪB turto iššvaistymą, pagaminant ir panaudojant žinomai netikrus dokumentus – 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-26 PVM sąskaitos faktūrą, 2008-09-30 prašymą, 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-11-13 PVM sąskaitos faktūrą, kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163, 2011-11-27 serija VURN Nr. 0000164 ir 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165, kasos išlaidų orderių: 2008-11-24 Nr. 194, 2008-11-25 Nr. 196, 2008-11-26 Nr. 198, 2008-11-27 Nr. 199 ir 2008-11-28 Nr. 200, 2008-11-24 Nr. 148, 2008-11-25 Nr. 149, 2008-11-26 Nr. 150, 2008-11-27 Nr. 151 ir 2008-11-28 Nr. 152, 2008-11-28 pranešimą Kėdainių rajono AN ŽŪB, 2008-11-24 paskolos sutartį, ŽŪB „A“ kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija ART Nr. 449, 2008-11-25 serija ART Nr. 450, 2008-11-26 serija ART Nr. 451, 2008-11-27 serija ART Nr. 452 ir 2008-11-28 serija ART Nr. 453.

681.15. L. S. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2011 m. balandžio mėnesio, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), ir Radviliškio rajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su V. M., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2010 m. liepos 31 d. organizavo ŽŪB „A“ direktoriaus V. M. žinioje buvusio didelės, 500 000 Lt vertės, svetimo, ŽŪB „A“ turto iššvaistymą ir laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., būdamas ŽŪB „A“ pirmininku, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 151 000 Lt vertės svetimą ŽŪB „A“ turtą, nes panaudodamas žinomai netikrus dokumentus suorganizavo tariamą sandorį dėl 1 180 000 Lt paskolos suteikimo ŽŪB „A“, dėl kurio ŽUB „A“ priklausantis didelės vertės turtas – 651 000 Lt – buvo neatlygintinai perduotas J. S.

691.16. V. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su L. S., V. Č., E. P., V. U., R. P., R. P., padėjo iššvaistyti didelės vertės Kėdainių rajono AN ŽŪB (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus, t. y.:

701.17. žinodamas apie netikrą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartimi įformintą tariamą sandorį tarp ūkininko V. U. ir Kėdainių rajono AN ŽŪB dėl 360 karvių ir 240 telyčių pirkimo-pardavimo už 1 180 000 Lt sumą, L. S. nurodžius įforminti tariamą sandorį, kaip ŽŪB „A“ direktorius, pasirašė J. V. surašytą 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. parduoda ŽŪB „A“ 600 galvijų už 1 180 000 Lt sumą, pasirašė ūkininko V. U. išrašytą 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija VURN Nr. 0000030, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. ŽŪB „A“ už 1 180 000 Lt pardavė 600 galvijų, taip pat kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163, 2011-11-27 serija VURN Nr. 0000164 ir 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. iš ŽŪB „A“ direktoriaus V. M. grynais pinigais 2008-11-24 gavo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt sumą,

711.18. pasirašė ŽUB „A“ kasininkės I. A. surašytus kasos išlaidų orderius: 2008-11-24 Nr. 194, 2008-11-25 Nr. 196, 2008-11-26 Nr. 198, 2008-11-27 Nr. 199 ir 2008-11-28 Nr. 200, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2008-11-24 kasininkė I. A. išdavė ūkininkui V. U. 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, nors realiai „A“ direktorius V. M. minėtų pinigų nemokėjo, o ūkininkas V. U. jų negavo, ir nurodė juos buhalterei L. B. įtraukti į ŽŪB „A“ apskaitą,

721.19. L. S. nurodžius įforminti tariamą sandorį, kaip ŽŪB „A“ direktorius, pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008-11-24 paskolos sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. S. ŽŪB „A“ skolina 1 180 000 Lt sumą, ir pateikė ją buhalterei L. B. įtraukti į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą,

731.20. nurodė ŽŪB „A“ kasininkei I. A. surašyti ir kartu su buhaltere L. B. pasirašyti ŽŪB „A“ kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija ART Nr. 449, 2008-11-25 serija ART Nr. 450, 2008-11-26 serija ART Nr. 451, 2008-11-27 serija ART Nr. 452 ir 2008-11-28 serija ART Nr. 453, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2008-11-24 kasininkė I. A. iš J. S. gavo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ir įtraukti juos į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą, nors 2008-11-24 J. S. ŽŪB „A“ 1 180 000 Lt neskolino ir minėta pinigų suma ŽŪB „A“ iš J. S. nebuvo gauta,

741.21. taip padėjo Kėdainių rajono AN ŽUB direktorei E. P. iššvaistyti jos žinioje buvusį didelės 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės, svetimą, Kėdainių rajono AN ŽŪB turtą pagaminant ir panaudojant žinomai netikrus dokumentus – 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-11-13 PVM sąskaitos faktūrą, serija VURN Nr. 0000030, kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163, 201141-27 serija VURN Nr. 0000164 ir 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165, kasos išlaidų orderius: 2008-11-24 Nr. 194, 2008-11-25 Nr. 196, 2008-11-26 Nr. 198, 2008-11-27 Nr. 199 ir 2008-11-28 Nr. 200, 2008-11-24 paskolos sutartį, ŽŪB „A“ kasos pajamų orderius 2008-11-24 serija ART Nr. 449, 2008-11-25 serija ART Nr. 450, 2008-11-26 serija ART Nr. 451, 2008-11-27 serija ART Nr. 452 ir 2008-11-28 serija ART Nr. 453, nes tokių žinomai netikrų dokumentų panaudojimas sudarė galimybę L. S. suorganizuoti tariamus sandorius dėl galvijų pirkimo-pardavimo tarp Kėdainių rajono AN ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A“, ir dėl jų Kėdainių rajono AN ŽŪB priklausantis didelės 1 180 000 Lt vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“.

751.22. V. M. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), ir Radviliškio rajone, veikdamas kartu su L. S., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą, bendrininkų grupėje pagamindamas ir panaudodamas netikrus dokumentus iššvaistė didelės vertės ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2010 m. liepos 31 d., būdamas ŽŪB „A“ direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 500 000 Lt vertės svetimą ŽŪB „A“ turtą, žinomai netikrų dokumentų panaudojimas sudarė galimybę L. S. suorganizuoti tariamą sandorį dėl 1 180 000 Lt paskolos suteikimo ŽŪB „A“, dėl kurio ŽŪB „A“ priklausantis didelės vertės turtas – 651 000 Lt – buvo neatlygintinai perduotas J. S.

761.23. E. P. nuteista už tai, kad, būdama Kėdainių rajono AN ŽŪB (kodas ( - ), adresas: ( - )) direktore, 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama kartu su L. S., V. Č., V. M., V. U., R. P., R. P., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą, bendrininkų grupėje, iššvaistė didelės vertės Kėdainių rajono AN ŽŪB turtą pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus t. y.:

771.24. V. Č., vykdžiusiam L. S. nurodymus, palenkus, kaip Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorę,

781.25. žinodama, kad 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokole buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2008-08-04 vyko Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinis susirinkimas, kurio metu dalyvavo nariai I. B. ir R. P. ir buvo nuspręsta iš pajininko R. P. Kėdainių rajono AN ŽŪB vardu nupirkti 5 000 Lt vertės pajų už 1 200 000 Lt, pasirašė J. V. surašytą 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽUB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad R. P. parduoda 5 000 Lt vertės pajų Kėdainių rajono AN ŽŪB už 1 200 000 Lt, ir nurodė buhalterei D. A. įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

791.26. žinodama, kad 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokole buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2008-09-24 vyko Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinis susirinkimas, kurio metu dalyvavo nariai I. B. ir R. P. ir buvo nuspręsta parduoti Kėdainių rajono AN ŽŪB 600 vnt. karvių ne mažiau kaip už 900 000 Lt, pasirašė J. V. surašytą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB perka 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt sumą, ir nurodė buhalterei D. A. įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

801.27. išrašė 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad Kėdainių rajono AN ŽŪB ūkininkui V. U. už 1 180 000,00 Lt sumą pardavė 600 karvių ir telyčių, ir nurodė buhalterei D. A. įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

811.28. pasirašė J. V. surašytą 2008-09-30 prašymą ūkininkui V. U., kad jis neva už pirktus galvijus pagal 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002 sumokėtų ne Kėdainių rajono AN ŽUB, o R. P., ir nurodė buhalterei D. A. įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

821.29. nors realiai 2008-09-26 ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB 600 vnt. galvijų nepirko ir Kėdainių rajono AN ŽŪB 1 180 000 Lt nesumokėjo,

831.30. taip kartu su bendrininkais iššvaistė jos žinioje buvusį didelės, 1 180 000 Lt vertės, svetimą, Kėdainių rajono AN ŽŪB turtą pagaminant ir panaudojant žinomai netikrus dokumentus – 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus – 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002, 2008-09-30 prašymą, nes tokių žinomai netikrų dokumentų panaudojimas sudarė galimybę L. S. suorganizuoti tariamus sandorius dėl galvijų pirkimo-pardavimo tarp Kėdainių rajono AN ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A“, ir dėl to Kėdainių rajono AN ŽŪB priklausantis didelės, 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių – buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“.

841.31. V. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su L. S., E. P., V. M., V. U., R. P., R. P. palenkė Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorę E. P. iššvaistyti didelės vertės Kėdainių rajono AN ŽŪB (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus, t. y.:

851.32. žinodamas apie netikrą 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, L. S. nurodžius,

861.33. palenkė E. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad R. P. parduoda 5 000 Lt vertės pajų Kėdainių rajono AN ŽŪB už 1 200 000 Lt ir įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

871.34. palenkė E. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB perka 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt sumą, ir įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

881.35. palenkė E. P. išrašyti 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendrovė ūkininkui V. U. už 1 180 000 Lt sumą pardavė 600 karvių ir telyčių, ir įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

891.36. palenkė E. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-09-30 prašymą ūkininkui V. U., kad jis neva už pirktus galvijus pagal 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002 sumokėtų ne Kėdainių rajono AN ŽŪB, o R. P., ir įtraukti ją į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą,

901.37. nors realiai 2008-09-26 ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB 600 vnt. galvijų nepirko ir Kėdainių rajono AN ŽŪB 1 180 000 Lt nesumokėjo, taip palenkė Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorę E. P. iššvaistyti jos žinioje buvusį didelės, 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės, svetimą, Kėdainių rajono AN ŽŪB turtą pagaminant ir panaudojant žinomai netikrus dokumentus – 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002, 2008-09-30 prašymą, nes tokių žinomai netikrų dokumentų panaudojimas sudarė galimybę L. S. suorganizuoti tariamus sandorius dėl galvijų pirkimo-pardavimo tarp Kėdainių rajono AN ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A“, ir dėl to Kėdainių rajono AN ŽŪB priklausantis didelės, 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“.

911.38. R. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su L. S., V. Č., E. P., V. M., V. U., R. P., padėjo iššvaistyti didelės vertės Kėdainių rajono AN ŽŪB (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą pagamindamas netikrą dokumentą, t. y.:

921.39. L. S. nurodžius, o R. P. palenkus įforminti tariamą sandorį, pasirašė J. V. surašytą 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad R. P. parduoda 5 000 Lt vertės pajų Kėdainių rajono AN ŽŪB už 1 200 000 Lt, ir pateikė jį R. P. įtraukti į Kėdainių rajono AN ŽŪB apskaitą, taip padėjo Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorei E. P. iššvaistyti jos žinioje buvusį didelės, 1 180 000 Lt vertės (341 751,62 Eur), svetimą, Kėdainių rajono AN ŽŪB turtą, nes tokio žinomai netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas sudarė galimybę L. S. suorganizuoti tariamus sandorius dėl galvijų pirkimo-pardavimo tarp Kėdainių rajono AN ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A“, ir dėl to Kėdainių rajono AN ŽŪB priklausantis didelės, 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“.

931.40. R. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su L. S., V. Č., E. P., V. M., V. U., R. P., padėjo iššvaistyti didelės vertės Kėdainių rajono AN ŽŪB (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą pagamindamas ir panaudodamas netikrus dokumentus, t. y.:

941.41. palenkė R. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad R. P. parduoda 5 000 Lt vertės pajų Kėdainių rajono AN ŽŪB už 1 200 000 Lt,

951.42. žinodamas apie netikrą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartimi įformintą tariamą sandorį tarp ūkininko V. U. ir Kėdainių rajono AN ŽŪB dėl 360 karvių ir 240 telyčių pirkimo-pardavimo už 1 180 000 Lt sumą, netikra 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi įformintą tariamą sandorį tarp ūkininko V. U. ir ŽŪB „A“ dėl 600 vnt. galvijų pirkimo-pardavimo už 1 180 000 Lt sumą, žinodamas apie netikrą 2008-09-30 Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorės E. P. prašymą ūkininkui V. U., L. S. nurodžius, pasirašė ūkininko V. U. išrašytus kasos išlaidų orderius 2008-11-24 Nr. 148, 2008-11-25 Nr. 149, 2008-11-26 Nr. 150, 2008-11-27 Nr. 151 ir 2008-11-28 Nr. 152, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. R. P., veikiančiam pagal R. P. įgaliojimą, 2008-11-24 išmokėjo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ir pateikė ūkininkui V. U. įtraukti juos į ūkio apskaitą, nors realiai ūkininkas V. U. R. P. 1 180 000 Lt neišmokėjo,

961.43. pasirašė J. V. surašytą 2008-11-28 pranešimą Kėdainių rajono AN ŽŪB, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis gavo iš ūkininko V. U. 1 200 000 Lt ir pateikė jį Kėdainių rajono AN ŽŪB,

971.44. taip palenkdamas R. P. pagaminti netikrą dokumentą – 2008-08-06 Kėdainių rajono AN ŽŪB pajų pirkimo-pardavimo sutartį – ir ją panaudodamas, pagamindamas, panaudodamas žinomai netikrus dokumentus, padėjo Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorei E. P. iššvaistyti jos žinioje buvusį didelės 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės svetimą Kėdainių rajono AN ŽŪB turtą, nes tokių žinomai netikrų dokumentų panaudojimas sudarė galimybę L. S. suorganizuoti tariamus sandorius dėl galvijų pirkimo-pardavimo tarp Kėdainių rajono AN ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A“, ir dėl to Kėdainių rajono AN ŽŪB priklausantis didelės 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“.

981.45. V. U. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su L. S., V. Č., E. P., V. M., R. P., R. P. padėjo iššvaistyti didelės vertės Kėdainių rajono AN ŽŪB (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą pagamindamas ir panaudodamas netikrus dokumentus, t. y.:

991.46. L. S. nurodžius įforminti tariamus sandorius, pasirašė J. V. surašytą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB perka 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt sumą, ir įtraukė ją į ūkio apskaitą,

1001.47. pasirašė Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorės E. P. išrašytą 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendrovė ūkininkui V. U. už 1 180 000,00 Lt sumą pardavė 600 karvių ir telyčių, ir įtraukė ją į ūkio apskaitą,

1011.48. nors 2008-09-26 ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB 600 vnt. galvijų nepirko ir Kėdainių rajono AN ŽŪB 1 180 000 Lt nesumokėjo, pasirašė J. V. surašytą 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. parduoda ŽŪB „A“ 600 vnt. galvijų už 1 180 000 Lt sumą, ir įtraukė ją į ūkio apskaitą,

1021.49. išrašė ŽŪB „A“ 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija VURN Nr. 0000030, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. ŽŪB „A“ už 1 180 000 Lt pardavė 600 vnt. galvijų, ir įtraukė ją į ūkio apskaitą,

1031.50. išrašė kasos pajamų orderius 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163, 2011-11-27 serija VURN Nr. 0000164 ir 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. iš ŽŪB „A“ direktoriaus V. M. grynais pinigais 2008-11-24 gavo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt sumą, ir įtraukė juos į ūkio apskaitą,

1041.51. pasirašė ŽUB „A“ kasininkės I. A. išrašytus kasos išlaidų orderius 2008-13-24 Nr. 194, 2008-11-25 Nr. 196, 2008-11-26 Nr. 198, 2008-11-27 Nr. 199 ir 2008-11-28 Nr. 200, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2008-11-24 kasininkė I. A. išdavė ūkininkui V. U. 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ir įtraukė juos į ūkio apskaitą, nors 2008-10-09 ūkininkas V. U. ŽŪB „A“ 600 vnt. galvijų už 1 180 000 Lt nepardavė ir 1 180 000 Lt iš ŽŪB „A“ negavo,

1051.52. išrašė kasos išlaidų orderius 2008-11-24 Nr. 148, 2008-11-25 Nr. 149, 2008-11-26 Nr. 150, 2008-11-27 Nr. 151 ir 2008-11-28 Nr. 152, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ūkininkas V. U. R. P., veikiančiam pagal R. P. įgaliojimą, 2008-11-24 išmokėjo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ir įtraukė juos į ūkio apskaitą, nors ūkininkas V. U. R. P. 1 180 000 Lt neišmokėjo,

1061.53. taip padėjo Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorei E. P. iššvaistyti jos žinioje buvusį didelės, 1 180 000 Lt vertės, svetimą, Kėdainių rajono AN ŽŪB turtą, nes tokių žinomai netikrų dokumentų panaudojimas sudarė galimybę L. S. suorganizuoti tariamus sandorius dėl galvijų pirkimo-pardavimo tarp Kėdainių rajono AN ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A“, ir dėl to Kėdainių rajono AN ŽŪB priklausantis didelės, 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“.

1071.54. V. U. kaltinamas tuo, kad būdamas ūkininku, ūkininko kodas ( - ), adresas: ( - ), ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už ūkio buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė ūkininko V. U. buhalterinę apskaitą, o būtent:

1081.55. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją įtraukė į ūkio apskaitą, t. y. pasirašė ir įtraukė į apskaitą Kėdainių rajono AN ŽŪB išrašytą 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002, nors iš Kėdainių rajono AN ŽŪB 360 karvių ir 240 telyčių nepirko ir faktiškai jų negavo,

1091.56. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 6 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, faktiškai neįvykusią atsiskaitymo operaciją už karves su Kėdainių rajono AN ŽŪB, 1 180 000 Lt įformino kasos išlaidų orderiais: 2008-11-24 Nr. 148 – 300 000 Lt, 2008-11-25 Nr. 149 – 200 000 Lt, 2008-11-26 Nr. 150 – 180 000 Lt, 2008-11-27 Nr. 151 – 250 000 Lt, 2008-11-28 Nr. 152 – 250 000 Lt,

1101.57. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <..>“, 6 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, faktiškai neįvykusią atsiskaitymo operaciją už karves su ŽŪB „A“, 1 180 000 Lt įformino kasos pajamų orderiais: 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162 – 300 000 Lt, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151 – 200 000 Lt, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163 – 180 000 Lt, 2008-11-27 serija VURN Nr. 0000164 – 250 000 Lt, 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165 – 250 000 Lt,

1111.58. dėl PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų ir pajamų orderių, kuriais užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, įrašymo į ūkininko V. U. ūkio buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti ūkininko ūkio 2008 metų turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

1121.59. V. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 21–23 d., Pakruojo, Radviliškio rajonuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) direktorius ir veikdamas kartu su organizatoriumi R. S., iššvaistė ŽŪB „A“ turtą, t. y. R. S. nurodžius jo asmeniniam naudojimui ŽŪB „A“ vardu nupirkti buldozerį „T170M1“ pagal 2008-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PSP 2007-110025 iš UAB „SEB lizingas“ už 147 500 Lt, paimtų iš ŽŪB „A“ kasos, įgijo ŽŪB „A“ vardu buldozerį „T170M1“, identifikavimo Nr. 39244, 2008-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PSP 2007-110025 pateikė ŽŪB „A“ buhalterei L. B., kad įtrauktų šį buldozerį į ŽŪB „A“ ilgalaikio turto apyvartos apskaitą, tačiau ŽŪB „A“ reikmėms buldozerio nenaudojo, o perdavė jį R. S., taip iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A“ priklausantį turtą – 147 500 Lt (42 718,95 Eur) vertės buldozerį „T170M1“.

1131.60. R. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 21–23 d. Pakruojo, Radviliškio rajonuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, bendrininkaudamas su vykdytoju ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) direktoriumi V. M., organizavo ŽŪB „A“ turto iššvaistymą, t. y. nurodė V. M. jo asmeniniam naudojimui ŽŪB „A“ vardu nupirkti buldozerį „T170M1“, V. M., vykdydamas šiuos nurodymus, pagal 2008-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PSP 2007-110025 iš UAB „SEB lizingas“ už 147 500 Lt, paimtų iš ŽŪB „A“ kasos, įgijo ŽŪB „A“ vardu buldozerį „T170M1“, identifikavimo numeris 39244, ir perdavė jį R. S., kuris buldozerį naudojo ne ŽŪB „A“, o savo reikmėms, taip organizavo V. M. patikėto didelės vertės, svetimo, ŽŪB „A“ priklausančio turto – 147 500 Lt (42 718,95 Eur) vertės buldozerio T170M1 iššvaistymą.

1141.61. L. S. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. birželio–liepos mėnesiais, Radviliškio r., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su vykdytoju, ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) direktoriumi V. M., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą organizavo ŽŪB „A“ turto iššvaistymą, t. y. nurodė V. M. parduoti surastam pirkėjui K. Š. ŽŪB „A“ priklausantį krovininį automobilį „Iveco ML140“, valst. Nr. ( - ), dėl to paruošti ir pasirašyti 2010-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. 10-26 bei 2010-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. M., kaip ŽŪB „A“ direktorius, K. Š. pardavė ŽŪB „A“ priklausantį krovininį automobilį „Iveco ML140“, valst. Nr. ( - ), už 24 200 Lt, tačiau iš K. Š. gautų 24 200 Lt V. M. neperdavė, pastarajam žinant apie sumokėtus L. S. pinigus ir neprieštaraujant tam, taip organizavo V. M. patikėto svetimo, ŽŪB „A“ priklausančio turto – 24 200,00 Lt – iššvaistymą.

1151.62. V. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio–liepos mėnesiais Radviliškio r., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) direktorius, pasirašė L. B. surašytą 2010-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. 10-26, bei 2010-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią K. Š. pardavė ŽŪB „A“ priklausantį krovininį automobilį „Iveco ML140“, valst. Nr. ( - ), už 24 200 Lt, tačiau į ŽUB „A“ buhalteriją automobilio pardavimą patvirtinančių dokumentų nepateikė ir pinigų į kasą neįnešė, taip iššvaistė jam patikėtą svetimą ŽŪB „A“ turtą – 24 200,00 Lt (7 008,80 Eur).

1161.63. L. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, ( - ), ir Radviliškio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) pirmininku ir veikdamas kartu su D. S., V. M., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą ir iššvaistė didelės vertės ŽŪB „A“ turtą, t. y.:

1171.64. nurodė V. M. ir D. S. įforminti tariamą sandorį, tai yra pasirašyti L. B. surašytą 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ŽŪB „A“, atstovaujama direktoriaus V. M., perka iš D. S. 76 tonas miežių,

1181.65. nurodė V. M. ir D. S. pasirašyti L. B. surašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ŽŪB „A“, atstovaujama direktoriaus V. M., priėmė iš D. S. 76 tonas miežių,

1191.66. nurodė D. S. išrašyti, o V. M. pasirašyti 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. S. ŽŪB „A“ pateikė 76 tonas miežių už 37 240 Lt,

1201.67. nurodė V. M. pasirašyti kasininkės I. A. surašytą 2010-08-11 kasos išlaidų orderį, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. S. išmokėti 37 240 Lt yra atsiskaitymas už miežius pagal 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, nors D. S. ŽŪB „A“ 76 tonas miežių už 37 240 Lt nepardavė, ir nurodė V. M. šiuos netikrus dokumentus įtraukti į ŽŪB „A“ apskaitą ir išmokėti D. S. 37 240 Lt, taip organizavo netikrų dokumentų – 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutarties, priėmimo-perdavimo akto, 2010-08-11 sąskaitos faktūros serija DAN Nr. l, 2010-08-11 kasos išlaidų orderio – pagaminimą ir šių žinomai netikrų dokumentų panaudojimą, pagal šiuos netikrus dokumentus D. S. buvo išmokėti 37 240 Lt ir dėl to ŽŪB „A“ buvo padaryta didelė 37 240 Lt dydžio turtinė žala, ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės, 37 240 Lt vertės, svetimą, ŽŪB „A“ turtą, nes tokių žinomai netikrų dokumentų panaudojimas sudarė jam galimybę suorganizuoti tariamą sandorį dėl 76 tonų miežių pardavimo ŽŪB „A“, dėl šio sandorio ŽŪB „A“ priklausantis didelės vertės turtas – 37 240 Lt – buvo neatlygintinai perduotas D. S.

1211.68. Be to, L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) pirmininkas, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

1221.69. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 13 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nurodė V. M. bendrovės buhalterei pateikti ir bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje pagal D. S. vardu išrašytą 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 1 užfiksuoti 37 240,00 Lt vertės miežių pirkimo ūkinę operaciją, kurioje nurodyti duomenys apie miežių pirkimo ūkinę operaciją nepatvirtina miežių pirkimo ūkinės operacijos tarp bendrovės „A“ ir D. S. tapatumo, ir išrašyti 2010 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 437, kuriame įrašyti duomenys apie 37 240,00 Lt apmokėjimą už miežius nepatvirtina pinigų mokėjimo ūkinės operacijos tarp bendrovės „A“ ir D. S. tapatumo, nes jame įrašytas rekvizitas, t. y. ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės, ir įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis pagal dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie miežių pirkimo ir pinigų sumokėjimo ūkines operacijas, ir dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie miežių pirkimą ir pinigų sumokėjimą, įtraukimo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A“ turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

1231.70. V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, Jovarų kaime, Paupio gatvėje Nr. 51, Radviliškio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su D. S., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą bendrininkų grupėje pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą, t. y.,

1241.71. kaip ŽŪB „A“ direktorius pasirašė L. B. surašytą 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ŽŪB „A“, atstovaujama direktoriaus V. M., perka iš D. S. 76 tonas miežių,

1251.72. pasirašė L. B. surašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ŽŪB „A“, atstovaujama direktoriaus V. M., priėmė iš D. S. 76 tonas miežių,

1261.73. pasirašė D. S. išrašytą 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. S. ŽŪB „A“ pateikė 76 tonas miežių už 37 240 Lt,

1271.74. pasirašė kasininkės I. A. surašytą 2010-08-11 kasos išlaidų orderį, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. S. išmokėti 37 240 Lt yra atsiskaitymas už miežius pagal 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, nors D. S. ŽŪB „A“ 76 tonas miežių už 37 240 Lt nepardavė, ir pateikė juos L. B. įtraukti į ŽŪB „A“ apskaitą bei išmokėjo D. S. iš ŽŪB „A“ kasos 37 240 Lt,

1281.75. taip pagamino netikrus dokumentus – 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, 2010-08-11 kasos išlaidų orderį – ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, pagal šiuos netikrus dokumentus D. S. buvo neatlygintinai išmokėti 37 240 Lt ir dėl to ŽŪB „A“ buvo padaryta didelė 37 240 Lt (10 785,45 Eur) dydžio turtinė žala, ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės, 37 240 Lt (10 785,45 Eur) vertės, svetimą, ŽŪB „A“ turtą.

1291.76. D. S. nuteista už tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose – Pakruojo rajone, Jovarų kaime, Paupio gatvėje Nr. 51, ir Radviliškio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama kartu su V. M., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą, bendrininkų grupėje pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, ir padėjo iššvaistyti didelės vertės ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) turtą, t. y.:

1301.77. pasirašė L. B. surašytą 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ŽŪB „A“, atstovaujama direktoriaus V. M., perka iš D. S. 76 tonas miežių,

1311.78. pasirašė L. B. surašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ŽŪB „A“, atstovaujama direktoriaus V. M., priėmė iš D. S. 76 tonas miežių,

1321.79. išrašė 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. S. ŽŪB „A“ pateikė 76 tonas miežių už 37 240 Lt,

1331.80. pasirašė kasininkės I. A. surašytą 2010-08-11 kasos išlaidų orderį, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. S. išmokėti 37 240 Lt yra atsiskaitymas už miežius pagal 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, nors D. S. ŽŪB „A“ 76 tonas miežių už 37 240 Lt nepardavė, ir pateikė juos V. M. įtraukti į ŽŪB „A“ apskaitą, taip, L. S. suorganizavus, pagamino netikrus dokumentus – 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, 2010-08-11 kasos išlaidų orderį – ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, remiantis šiais netikrais dokumentais D. S. buvo išmokėti 37 240 Lt, dėl to ŽŪB „A“ buvo padaryta didelė 37 240 Lt (10 785,45 Eur) dydžio turtinė žala, ir padėjo ŽŪB „A“ V. M. iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės 37 240 Lt vertės svetimą ŽŪB „A“ turtą, nes panaudojus tokius žinomai netikrus dokumentus ŽŪB „A“ priklausantis didelės vertės turtas – 37 240 Lt (10 785,45 Eur) – buvo neatlygintinai perduotas D. S.

1341.81. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. liepos 31 d. organizavo apgaulingą ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

135-

136pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nurodė buhalterei L. B. bendrovei „M.“ išrašyti 2008 m. rugpjūčio 25 d., 2008 m. rugsėjo 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitas faktūras serija ART, atitinkamai Nr. A-58, Nr. A-61 ir Nr. A-63 iš viso už 294 823,00 Lt (147 500,00 + 23 600,00 + 123 723,00), iš kurių 44 973,00 Lt (22 500,00 + 3 600,00 + 18 873,00) PVM suma, kuriose nurodyti duomenys apie atliktų paslaugų apimtis neatitinka tikrovės, tai yra PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, bendrovės „A“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti rekvizitai nepatvirtina kūlimo, transporto, kultivavimo ir arimo paslaugų suteikimo ūkinių operacijų su bendrove „M.“ tapatumo, nes jose įrašytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, bei įrašyti šiuos duomenis apie paslaugų pardavimą bendrovei „M.“ iš viso 294 823,00 Lt vertės į bendrovės „A“ buhalterinę apskaitą,

1371.82. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atliktų paslaugų apimtis, iš viso 294 823,00 Lt vertės, įtraukimo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

138-

139pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nurodė kasininkei I. A., nežinojusiai apie tariamą sandorių pobūdį, apskaitos dokumentais įforminti faktiškai neįvykusią 1 180 000,00 Lt paskolos gavimo operaciją pagal kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija ART Nr. 449 – 300 000,00 Lt suma, 2008-11-25 serija ART Nr. 450 – 200 000,00 Lt suma, 2008-11-26 serija ART Nr. 451 – 180 000,00 Lt suma, 2008-11-27 serija ART Nr. 452 – 250 000,00 Lt suma, 2008-11-28 serija ART Nr. 453 – 250 000,00 Lt suma, bei faktiškai neįvykusią atsiskaitymo operaciją už gyvulius su ūkininku V. U. už 1 180 000,00 Lt pagal kasos išlaidų orderius: 2008-11-24 Nr. 194 – 300 000,00 Lt suma, 2008-11-25 Nr. 196 – 200 000,00 Lt suma, 2008-11-26 Nr. 198 – 180 000,00 Lt suma, 2008-31-27 Nr. 199 – 250 000,00 Lt suma, 2008-11-28 Nr. 200 – 250 000,00 Lt suma, ir įrašyti šias neįvykusias ūkines operacijas į bendrovės „A“ buhalterinę apskaitą,

1401.83. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie paskolos gavimą ir sumokėjimą už gyvulius, įtraukimo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A“ turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

141-

142pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nurodė buhalterei L. B., nežinojusiai apie tariamą sandorio pobūdį, bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti pagal ūkininko V. U. išrašytą 2008 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VURN Nr. 0000030 galvijų pirkimo už 1 180 000,00 Lt (1 000 000,00 Lt + PVM 180 000,00 Lt) ūkinę operaciją, kurioje nurodyti duomenys nepatvirtina galvijų pirkimo ūkinės operacijos tarp bendrovės „A“ ir ūkininko V. U. tapatumo, nes jame įrašytas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės,

1431.84. dėl dokumento, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gyvulių pirkimo ūkinę operaciją už 1 180 000,00 Lt, įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A“ turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.,

144-

145pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, numatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 6 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nurodė L. B. išrašyti 2010 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderį serija ART Nr. 10-80, tačiau nepateikė buhalterei bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti krovininio automobilio „Iveco ML140“ pardavimo ūkinės operacijos už 24 200,00 Lt patvirtinančių dokumentų, t. y. 2010 m. liepos 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija ART Nr. 10-26,

1461.85. dėl krovininio automobilio „Iveco“ pardavimo ūkinės operacijos neįrašymo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

1471.86. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ), adresas: ( - )) direktorius, laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-04-31 iš ŽŪB „A“ kasos pagal kasos išlaidų orderius kaip atskaitingas asmuo pasiėmė 132 722,98 Lt, išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir šios sumos negrąžino į ŽŪB „A“ kasą, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A“ turtą – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur).

1482. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-06-28 nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl iššvaistymo pinigų, gautų pardavus automobilį „Iveco“), ir pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl miežių pirkimo), V. M. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl miežių pirkimo) ir priimti naują nuosprendį: pripažinti L. S. kaltu ir nuteisti jį:

149pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl ŽŪB „AN“ turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo) - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl ŽŪB „A“ turto (miežiai) iššvaistymo ir dokumentų klastojimo) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo ŽŪB „A“ apskaitos tvarkymo) 100 MGL dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; į bausmės laiką L. S. įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2012-04-18 iki 2012-06-07; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti L. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką; pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Iveco“) L. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) pripažinti, kad V. M. padėjo ŽŪB „A“ pirmininkui L. S. iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės 37 240 Lt vertės svetimą ŽŪB „A“ turtą pagal tariamą sandorį dėl 76 tonų miežių pardavimo ŽŪB „A“, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje; 3) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1502.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino kompleksiškai, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamoje byloje L. S. išteisinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, grindžiamas išvada, kad nėra įrodymų, jog L. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o liudytojo K. Š., kaltinamųjų V. M. ir D. S. parodymai yra nepatikimi. Tačiau, priešingai negu nurodoma nuosprendyje, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad neįrodyta, jog kaltinamasis L. S. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, kaip ir nėra pagrindo vertinti liudytojo K. Š., kaltinamųjų V. M. ir D. S. parodymų dėl L. S. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme kaip nepatikimų ar prieštaringų.

1512.2. Apeliantas teigia, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis V. M., L. S. suorganizavus, iššvaistė ŽŪB „A“ turtą, t. y. pagal 2010-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį K. Š. pardavus ŽŪB „A“ priklausantį krovininį automobilį „Iveco ML140“ už 24 200 Lt, L. S. sumokėtų pinigų neįnešė į ŽŪB „A“ kasą. Kad šią nusikalstamą veiką organizavo L. S. ir kad pinigai nebuvo įnešti į ŽŪB „A“ kasą patvirtina liudytojų L. B., K. Š., iš dalies kaltinamojo V. M. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos I. A. parodymai, specialisto išvada, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Objektyviąją šios nusikalstamos veikos sudėties pusę realizavo vykdytojas ŽŪB „A“ direktorius V. M., o L. S. atliko organizatoriaus vaidmenį. Tarp bendrininkų L. S., V. M. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys, jų veika, pasireiškusi neteisėtu ir neatlygintinu ŽŪB „A“ piniginių lėšų išmokėjimu L. S., buvo tiesioginė ŽŪB „A“ žalos atsiradimo priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga. Surinkti įrodymai patvirtina, kad L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.

1522.3. Anot prokuroro, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis L. S., veikdamas kartu su D. S. ir V. M., iššvaistė ŽŪB „A“ turtą 37 240 Lt, kurie buvo sumokėti D. S., tačiau į ŽŪB „A“ pagal sutartį numatytos 76 tonos miežių nebuvo pristatytos. Nusikalstamos veikos padarymui kaltinamasis L. S. pasitelkė bendrininkus D. S., V. M., kuriems nurodė surašyti ir pasirašyti dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys: 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, 2010-08-11 kasos išlaidų orderį, suklastoti dokumentai buvo pateikti įtraukti į ŽŪB „A“ apskaitą. Kad šią nusikalstamą veiką organizavo L. S., o nurodytuose dokumentuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes 76 tonos miežių į ŽŪB „A“ nebuvo pristatyta. Tai patvirtina liudytojų L. B., V. D., D. B., R. A. parodymai, iš dalies kaltinamųjų V. M., D. S., L. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos I. A. parodymai, specialisto išvada, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Objektyviąją turto iššvaistymo sudėties pusę realizavo vykdytojas L. S., nes jis tuo metu buvo ŽŪB „A“ vadovu ir jo žinioje buvo bendrovės turtas, o D. S. ir V. M., klastodami dokumentus, o V. M., išmokėdamas pinigus D. S., atliko padėjėjų vaidmenis. Tarp bendrininkų L. S., D. S., V. M. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių šių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys, jų veika, pasireiškusi dokumentų klastojimu, neteisėtu ir neatlygintinu ŽŪB „A“ turto perleidimu D. S., buvo tiesioginė ŽŪB „A“ žalos atsiradimo priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga. Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad L. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

1532.4. Pasak prokuroro, byloje taip pat nustatyta, kad į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su neįvykusią 76 tonos miežių pardavimo ŽŪB „A“ ūkine operacija, t. y. buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „A“ buhalterinė apskaita. Kaltinamasis L. S. sąmoningai, žinodamas, kad miežių ūkinė operacija neįvyko, nurodė į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą įtraukti D. S. vardu išrašytą 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 1 bei išrašyti 2010 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 437, kuriuose nurodyti duomenys nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. Kad dėl šių buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų kilo Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, įrodo 2013-10-16 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie miežių pirkimą ir pinigų sumokėjimą, įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kad sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 1 ir 2010 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą nurodė įtraukti L. S., parodė kaltinamasis V. M. Anot prokuroro, L. S. tiesiogine tyčia padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1543. Nuteistojo L. S. gynėjas advokatas R. Tilindis apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 20017-06-28 nuosprendį dalyje ir L. S. išteisinti jam nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje; 2) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 20017-06-28 nuosprendį dalyje dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino pritaikymo ir L. S. išteisinti jam nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje; 3) patikslinti faktines aplinkybes dėl ŽŪB „A“ direktoriaus pareigas užėmusių asmenų pakeitimo 2010-08-17.

1553.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes tikrovėje nepadaryta jam inkriminuota veika dėl ŽŪB „AN“ turto iššvaistymo galvijų epizode bei susijusių dokumentų klastojimo. Anot apelianto, nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nes nepašalinti prieštaravimai ir prielaidos, pirmos instancijos teismo išvadų nepatvirtina objektyvūs įrodymai. Baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, t. y. nereabilituojančiais pagrindais, nors teismas ir pašalino iš kaltinimo kelias akivaizdžiai neteisingas aplinkybes dėl kaltinimo spėjamų L. S. tariamų nurodymų R. P. pasirašyti ir neva paties L. S. atlikto I. B. parašo klastojimo 2008-08-04 ir 2008-09-24 ŽŪB „AN“ pajininkų susirinkimų protokoluose, tačiau paliko nepagrįstas abejones dėl galimos L. S. kaltės organizavus dokumentų klastojimą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį.

1563.2. Teismas neįvertino to, kad jokie objektyvūs ir nešališki bylos duomenys nepatvirtina L. S. kaltės, ir visiškai neaptarė esminės aplinkybės apie tai, kad L. S. skolintais iš J. S. pinigais atsiskaitė už ŽŪB „A“ įgytus iš V. U. galvijus, sumokėdamas juos dalimis R. P. Taip pat nenurodyti motyvai, kodėl atmesti faktiniai duomenys apie tai, kad ŽŪB „A“ įgijo galvijus už atlyginimą - be L. S. sumokėtų pinigų R. P., ŽŪB „A“ sumokėjo 180 000 Lt PVM už ŽŪB „AN“, perėmė ŽŪB „AN“ 233 035,19 Lt paskolą AB „Pieno žvaigždės“, mokėjo ŽŪB „AN“ darbuotojams užmokestį, teikė pašarus ir kitas paslaugas galvijų priežiūrai. Aplinkybė, kad pinigai fiziškai nebuvo pristatyti į ŽŪB „A“ buhalteriją, po to, fiziškai iš jos paimti ir pateikti V. U., o po to - R. P., gali būti kvalifikuojama tik kaip buhalterinės apskaitos taisyklių formalus pažeidimas, jokiam asmeniui nepadaręs žalos. Dėl to šis formalus pažeidimas galėjo ir privalėjo būti išspręstas kitomis nei savo esme išimtinės baudžiamosios teisės priemonėmis - taikant administracines ar mokestines sankcijas.

1573.3. Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis L. S. atžvilgiu prieštarauja baudžiamojo proceso principams, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus, teismo išvados neatitinka ištirtų įrodymų viseto, nepašalinti prieštaravimai ir prielaidos, todėl nuosprendis naikintinas.

1583.4. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio vienu iš L. S. kaltę organizavus ŽŪB „AN“ turto iššvaistymą galvijų epizode bei dokumentų klastojimą pagrindžiančių duomenų nurodyta tai, kad neva rašysenos specialistų išvadoje nustatyta, jog ŽŪB „AN“ pajininkų 2008-08-04 ir 2008-09-24 protokolus R. P. vardu pasirašė ne R. P., o I. B. vardu - ne I. B., t. y. teismas padarė kategoriška išvada, kad šių asmenų vardu pasirašė ne jie patys, ir dėl to atmetė R. P. paaiškinimą apie tai, jog šiuos protokolus pasirašė jis pats, o I. B. prisipažinimo teisme dėl tų pačių protokolų pasirašymo, nuosprendyje net neaptarė. Tačiau rašysenos specialisto 2014-09-08 išvadoje padaryta tik tikėtina išvada apie tai, kad R. P. ir I. B. vardu pasirašė kitas asmuo (T. 24, b. l. 82, 85, 86). Apelianto nuomone, tokią rašysenos specialisto išvadą sąlygojo tokie veiksniai: a) objektyvi aplinkybė - I. B. ir R. P. parašai labai paprasti ir neinformatyvūs; b) subjektyvios aplinkybės: i) nebuvo tiriami laisvieji I. B. ir R. P. parašai, ii) tyrėjos 2014-06-09 ir 2014-07-04 užduotyse skirti rašysenos specialistų tyrimą nurodyta, kad I. B. vardu neva pasirašė L. S., o R. P. ir I. B. neigė minėtų protokolų pasirašymą ir tokiu būdu buvo formuojama išankstinė specialisto nuomonė (T. 15, b. l. 177-179; T. 24, b. l. 78-80); iii) specialisto tyrimui buvo pateiktos R. P. ir I. B. apklausų protokolų kopijos, tačiau nėra galimybės nustatyti, kuri iš tiriamų pajininkų susirinkimų protokolų versija (byloje jos yra kelios skirtingos) buvo parodyta I. B. 2014-06-08 apklausoje (T. 24, b. l. 113-114) ir R. P. (T. 24, b. l. 143-1049; T. 30, b. l. 12-13); iv) ikiteisminio tyrimo metu supainioti ŽŪB „AN“ dokumentai ir neįmanoma nustatyti, kuris iš tiriamų konkrečių protokolų, kur ir kada paimtas bei kam ir kada parodytas proceso veiksmuose. Esant tikėtinai rašysenos specialisto išvadai, faktinių aplinkybių vertinimui esminę reikšmę turi tie įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia konkretaus įvykio egzistavimą.

1593.5. Apeliaciniame skunde dėl I. B. parašų nurodoma, kad 2015-07-02 teismo posėdyje I. B. patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, jog jam buvo žinoma apie probleminę situaciją su ŽŪB „AN“ priklausančiomis karvėmis, todėl jis pasirašė kaip pajininkas bendrovės pajininkų susirinkimo protokoluose, neneigė savo parašo panašumo parodytame T. 9, b. l. 20-21 lapuose esančiame 2008-09-24 pajininkų susirinkimo protokole ir negalėjo paaiškinti, kodėl tos pačios 2008-09-24 dienos protokole, esančiame T. 8, b. l. 195-197, parašas ir įrašai padaryti aiškiai ne jo ranka. Jis taip pat pripažino davęs įgaliojimus J. V. (Orūnienei) atstovauti santykiuose su L. S. bei dėl ŽŪB „AN“ veiklos. T. 9, b. l. 20-21 lapuose esantį 2008-09-24 pajininkų susirinkimo protokolą tyrimui pateikė R. S. kaip notariškai patvirtintą nuorašą (T. 9, b. l. 1, 20-21) ir J. V. (Orūnienė) kaip galimai originalą (T. 8, b. l. 198-199-203), o tos pačios 2008-09-24 dienos protokolą su akivaizdžiai kitokiu I. B. parašu, esantį T. 8, b. l. 195-197, pateikė tyrimui J. V. (Orūnienė) (T. 8, b. l. 167, 195-197). Palyginus J. V. ir R. S. pateiktus protokolų tekstus matyti, kad jie skiriasi surašymo bei pasirašymo būdu, taip pat turiniu dėl pajų pirkimo iš R. P. Iš I. B. apklausų ikiteisminiame tyrime protokolų visiškai neaišku, kuris 2008- 09-24 data pažymėtas protokolas jam buvo pateiktas - ar su aiškiai besiskiriančiu parašu, ar ne, t. y. tas, kurio pasirašymo apklausos teismo posėdyje metu I. B. neneigė.

1603.6. Apeliaciniame skunde dėl R. P. parašų nurodoma, kad dėl tapačių aplinkybių, susijusių su tiriamų protokolų procesinio įforminimo esminiais trūkumais, lemiamą vaidmenį vaidina dvi aplinkybės - R. P. pripažino pasirašęs tiriamus pajininkų protokolus ir nėra jokio kito objektyvaus duomens, tai paneigiančio. Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nepasitvirtino kaltinimas L. S., neva jis pasirašė tiriamuose protokoluose vietoje I. B., nes teismas pagrįstai suabejojo nenuosekliais J. V. (Orūnienės) parodymais, o rašysenos specialisto 2014-09-09 išvada nebuvo nustatyta klastojimo veika L. S. veiksmais (T. 24, b. l. 88-91).

1613.7. Apeliantas nurodo, kad neaišku, kuris ŽŪB „AN“ pajininkų susirinkimo protokolas buvo teikiamas rašysenos tyrimui ir rodomas R. P., R. P. bei I. B. Esminę reikšmę bylos ištyrimui turinčių dokumentų, įskaitant ŽŪB „AN“ pajininkų 2008-08-04 ir 2008-09-24 protokolų, nuosprendyje įvardintų kaip suklastotų, paėmimo ir procesinio įforminimo esminius trūkumus nustatė Šiaulių apygardos prokuratūra ir atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga. Konstatuota, kad negalima nustatyti, kokie konkretūs dokumentai buvo paimti, pridėti prie atskirtų ir sujungtų bylų, kiek ir kokių dokumentų prarasta ikiteisminio tyrimo metu (T. 6, b. l. 134-154). J. V. (Orūnienės) ir R. S., kitų asmenų pateikti dokumentai nebuvo apžiūrėti, aprašyti ir sudėti taip, kad juos būtų galima identifikuoti pagal originalumą, radimo vietas. Kartu vertinant jų konfliktiškus santykius su L. S. nėra galimybės patikrinti, ar originalūs ŽŪB „AN“ dokumentai nebuvo pakeisti redaguotomis kopijomis. Dokumentus dėl ŽŪB „AN“ priklausiusių galvijų pirkimo-pardavimo pasirašymui atveždavo J. V. (Orūnienė) ir R. K., juos laikė J. V. (Orūnienė) ir R. S., vėliau selektyviai, dėl kilusio konflikto tarp pajininkų dalį dokumentų pateikė ikiteisminiam tyrimui. Anot apelianto, byloje nėra surinkta BPK nustatyta tvarka įformintų įrodymų apie nuosprendyje nurodytų ŽŪB „AN“ dokumentų klastojimą.

1623.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje L. S. kaltė grindžiama spėjimais, o būtent, kad I. B. nors ir formaliai buvo pagrindinis ŽŪB „AN“ pajininkas, o R. P. - smulkus pajininkas, jie bendrovės veikloje realiai nedalyvavo, su kitais pajininkais ir bendrovės direktore E. P. nebendravo, todėl ŽŪB „AN“ pajininkų 2008-08-04 ir 2008-09-24 susirinkimų protokoluose nurodyti duomenys dėl 5 000 pajų ir gyvulių pardavimo neatitinka tikrovės. Tačiau darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas neaptarė ir neįvertino ją paneigiančių įrodymų. Visų pirma, 2015-07-02 teismo posėdyje I. B. patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad jam buvo žinoma apie probleminę situaciją su ŽŪB „AN“ priklausančiomis karvėmis, todėl jis pasirašė kaip pajininkas bendrovės pajininkų susirinkimo protokole, neneigė savo parašo parodytame T. 9, b. l. 20-21 lapuose esančiame 2008-09-24 pajininkų susirinkimo protokole. Taip pat I. B. pripažino, kad pasirašydavo bendrovės veiklai reikalingus dokumentus, kuriuos jam pristatydavo jo rašytinį įgaliojimą turėjusi J. V. (Orūnienė). Antra, 2015-11-06 posėdyje J. V. (Orūnienė) pripažino dokumentų vežimo pasirašyti I. B. faktą. Trečia, 2015-11-06 teismo posėdyje pateiktas I. B. rašytinis 2008-10-31 įgaliojimas ŽŪB „AN“ direktorei E. P. taip pat patvirtina jo dalyvavimą sprendžiant aktualius klausimus. E. P. teisme parodė, jog veikė tik turėdama pajininkų sprendimus atitinkamame protokole ir vertino galvijų pardavimą kaip ekonomiškai būtiną ūkinę operaciją, siekiant išvengti gyvulių kritimo. Ketvirta, ŽŪB „AN“ įstatų 65 punkte nustatyta, kad pajininkų susirinkimas sprendžia, kokiu būdu balsuoti, o 66 punkte nustatyta, kad susirinkimo protokolai pasirašomi per 3 darbo dienas (T. 10, b. l. 13). Taip paneigiama teismo išvada dėl tariamo ŽŪB „AN“ pajininkų susirinkimų nerealumo, kuomet jie savo valią išreiškia nuotoliniu būdu ir pasirašo protokolą per 3 dienas, t. y. ne tą pačią sprendimo priėmimo dieną. Be to, nei bendrovės įstatai, nei galioję teisės aktai nenustatė pajininkų pareigos fiziškai patiems asmeniškai dalyvauti žemės ūkio bendrovės veikloje. Penkta, R. P. vardu tikrai dažniausiai veikė tėvas R. P., turėjęs atitinkamą įgaliojimą ir ženkliai didesnę patirtį žemės ūkio veikloje. Duodami paaiškinimus teisiamuosiuose posėdžiuose jie abu patvirtino, kad visi sprendimai atitiko jų tikrąją valią ir buvo atitinkamai surašyti pajininkų susirinkimų protokoluose. Šešta, vertinant pajininkų vaidmenį skundžiamame nuosprendyje visiškai neatsižvelgta ir į konkrečią ūkinę situaciją, kuri grėsė galvijų kritimu dėl ŽŪB „AN“ nepasirengimo juos išlaikyti artėjant žiemai, todėl veiksmai jų išlaikymui perleidžiant kitiems savininkams pripažintini kaip būtinai reikalingi. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ŽŪB „AN“ pajininkų 2008-08-04 ir 2008-09-24 susirinkimų protokoluose nurodyti duomenys atitinka tikrąją jų valią, dėl to buvusio pajininko L. S. veiksmai, padedant realizuoti tuometinių pajininkų sprendimus, negali būti vertinami kaip nusikalstami.

1633.9. Nuosprendyje teigiama, kad esą L. S. kaip faktinis ŽŪB „AN“ pajininkas organizavo šiai bendrovei priklausančių galvijų neatlygintiną perleidimą ŽŪB „A“ dėl gresiančio ŽŪB „AN“ bankroto, nemokant pinigų ir forminant tariamą sandorį dėl mažai vertingų 5 000 vnt. pajų įgijimo iš R. P. Tačiau, anot apelianto, tokias išvadas paneigia kiti teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai. Visų pirma, šioje byloje nėra jokios specialisto ar eksperto išvados ar kitokio objektyvaus duomens apie ŽŪB „AN“ pajų rinkos vertę 2007-2008-2009 metais. Antra, ŽŪB „AN“ pajai ne kartą buvo perkami-parduodami pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas bei šalių laisvą valią nuo pat 2007-05-02 (T. 9, b. l. 91-92, 82-84, 88-90, 115-116, 77-79). Byloje nėra jokio objektyvaus duomens ar nepriklausomo eksperto ar specialisto vertinimo dėl ŽŪB „AN“ pajų vienetais, visumos ar atskirų dalių kainos ar rinkos vertės nei 2007, nei 2008 ar 2009 metais. Dėl šios priežasties pripažintina, kad pajų pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodyta tikra jų vertė, atitinkanti tuo metu buvusią rinką, žemės ūkio santykių pokyčius bei šalių valią. Trečia, ŽŪB „AN“ pajus 5 400 vnt. 2007-05-07 sutartimi L. S. ir J. S. pardavė R. P. už 2,2 mln. Lt ir gavo realius 1,7 mln. Lt (T. 9, b. l. 85-87; T.11, b. l. 174-200), todėl nėra pagrindo teigti, kad 2008-08-04 pajininkų sprendimas ir 2008-08-06 sutartis dėl 5 000 vnt. pajų pirkimo iš R. P. už 1,2 mln. Lt būtų ydingi dėl kainos, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo parduota pigiau nei pirkta ir matant aiškias pieno supirkimo kainų mažėjimo tendencijas. Ketvirta, Panevėžio apskrities VMI atliko L. S. ir J. S. mokestinius patikrinimus, surašė 2012-05-18 patikrinimo aktus Nr. PAR -33 ir Nr. PAR-34, kuriuose vertino pajų pirkimo-pardavimo sandorius, konstatavo mokestinę naudą dėl matematinio ŽŪB „AN“ pajų pirkimo-pardavimo kainos skirtumo bei jiems papildomai priskaičiavo GPM už 2007 ir 2008 metus (T. 11, b. l. 174-200). VMI specialistai nenustatė nei vieno požymio apie tai, kad L. S. sandoriai dėl ŽŪB „AN“ pajų pirkimo-pardavimo 2007-2008 metais vyktų rinkos neatitinkančiomis kainomis. Penkta, pajų perleidimą reglamentavo LR žemės ūkio bendrovių įstatymas, kurio 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog bendrovės narys turi teisę savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir to paties įstatymo 19 straipsnio 2 punkte dėl pajininkų teisių. Dėl to darytina išvada apie tai, kad aptariami ŽŪB „AN“ pajų pirkimo-pardavimo sandoriai neprieštaravo galiojusiai teisei. Šešta, sprendimas dėl 5 000 vnt. ŽŪB „AN“ pajų pirkimo iš R. P. buvo priimtas ŽŪB „AN“ pajininkų 2008-08-04 susirinkime, o nuosprendyje minima ŽŪB „AN“ bankroto byla iškelta tik 2009-07-31, t. y. faktiškai po 1 metų laiko. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie tariamą L. S. organizacinį vaidmenį dėl gresiančio bankroto tėra objektyviais įrodymais neparemta prielaida.

1643.10. Apelianto nuomone, nuosprendyje neįvertinti duomenys apie išimtinai ūkinių civilinių teisinių santykių susiklostymą. Visų pirma, ŽŪB „AN“, vadovaujama A. K. ir vėliau E. P., ŽŪB „V.“, vadovaujama V. Č., taip pat R. P. ir V. U. kaip ūkininkai bendradarbiavo gaminant žemės ūkio produkciją, tai įrodo jų visų 2007-11-22 pasirašyta Ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su AB „Pieno žvaigždės“ (T. 6, b. l. 36-38). Šalių bendradarbiavimą patvirtina ir 2008-07-01 ŽŪB „AN“ sutartis su ŽŪB „V.“ dėl kūlimo, sėjos, arimo (T.9, b. l. 165-167, 163, 164, 168), taip pat ŽŪB „V.“ paskolos ŽŪB „AN“ (T. 9, b. l. 169, 131, 132, 170, 173, 174, 171, 172, 175, 176). Tas pačias aplinkybes teismo posėdžiuose patvirtino D. P., D. A., V. Č., E. P. ir kiti. Šie objektyvūs teismo posėdžiuose ištirti įrodymai visiškai paneigia bet kokias prielaidas apie tariamai nusikalstamą L. S. ir kitų nuteistųjų bendrininkavimą ŽŪB „AN“ atžvilgiu, o bendra veikla gaminant žemės ūkio produkciją ar veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis dėl galvijų bandos išsaugojimo negali būti pagrindas kilti savo esme išimtinei baudžiamajai atsakomybei. Antra, tarp daugelio šioje byloje kaltinamų asmenų, taip pat jų ir liudytojais apklaustų asmenų buvo susiklostę įvairialypiai civiliniai teisiniai santykiai dėl žemės ūkio bendrovių pajų, žemės sklypų ir kito turto pirkimo-pardavimo, taip pat žemės ūkio veiklos. Dėl šių priežasčių buvo atsiradę daug skirtingų interesų ir teisinių ginčų, tarpusavio įsiskolinimų ir atitinkamai civilinių bylų. Pvz., dar 2009-03-19 sudaryta taikos sutartis tarp R. P. ir R. P., D. S., R. S., L. S., taip pat V. J. L., J. S. ir kitų fizinių bei juridinių asmenų, kuria buvo suderintas net 18 civilinių bylų, kuriose jie buvo šalimis, išsprendimas (T. 21, b. l. 127-138). Trečia, ŽŪB „AN“ pajai buvo perkami-parduodami pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas bei šalių valią nuo pat 2007-05-02 (T. 9, b. l. 91-92, 82-84, 88-90, 115-116, 77-79). Byloje nėra jokio objektyvaus duomens ar nepriklausomo eksperto vertinimo dėl ŽŪB „AN“ pajų vienetais, visumos ar atskirų dalių kainos ar rinkos vertės nei 2007, nei 2008 metais. Dėl šios priežasties pripažintina, kad pajų pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodyta tikra jų vertė, atitinkanti tuo metu buvusią rinką bei šalių valią. Ketvirta, byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008 metais ėmė kristi pieno supirkimo kainos, ŽŪB „AN“ dėl įvairių priežasčių kilo sunkumų išlaikyti turimą galvijų bandą, nebuvo paruošta pakankamo pašarų kiekio žiemai. Susiklosčius sudėtingai ūkinei-finansinei situacijai, 2008-09-24 protokolu ŽŪB „AN“ pajininkai I. B. (140 000 pajų) ir R. P. (5 000 pajų), nusprendė parduoti 600 karvių ne mažiau kaip už 900 000 Lt, o pasėlius - ne mažiau kaip už 200 000 Lt (T. 2, b. l. 13; T. 8, b. l. 195-197; T. 9, b. l. 72-73; T. 24, b. l.).

1653.11. Penkta, AB „Pieno žvaigždės“ 2012-03-20 raštu patvirtino V. U. 2008 metų ir vėlesnius prašymus dėl finansinės pagalbos vystant pieno ūkį bei plečiant galvijų bandą (T. 6, b. l. 34), tai atitinka teismui duotus bendrovės vadovo A. P., kaltinamųjų L. S., V. U., R. P. parodymus apie realius, išimtinai žemės ūkio veiklos poreikiais nulemtus V. U. ketinimus įgyti karvių bandą. V. U. bendradarbiavimą su AB „Pieno žvaigždės“ patvirtina kitos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys ir susitarimai (T. 6, b. l. 41-45). Šios aplinkybės visiškai paneigia nuosprendžio spėjimus apie neva L. S. organizuotą tariamą galvijų pardavimą V. U. Šešta, aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad 2008-09-26 ŽŪB „AN“ ir V. U. sutartis dėl 360 karvių ir 240 telyčių pardavimo, kurią pasirašė E. P. ir V. U., buvo realus sandoris, apspręstas žemės ūkio veiklos realijų – ŽŪB „AN“ neturėjo galimybės išlaikyti tokią galvijų bandą dėl įsiskolinimų, pašarų stygiaus ir mažėjančių pieno supirkimo kainų, o V. U. siekė plėsti savo ūkį (T 2, b. l. 18; T. 9, b. l. 32, 74). Tačiau šios ypatingai svarbios aplinkybės nuosprendyje neįvertintos ir net neaptartos. Septinta, 2008-09-26 ŽŪB „AN“ sutartyje su V. U. numatytas atsiskaitymo terminas - 2008-12-20, todėl pinigai 1 180 000 Lt nebuvo ir neturėjo būti mokami sandorio sudarymo dieną. 2008-09-30 surašytas ŽŪB „AN“ prašymas V. U. sumokėti pinigus R. P. (T. 2, b. l. 17, T. 9, b. l. 24, 68, 75 ), 2008-11-28 R. P. patvirtino, kad iš ŽŪB „AN“ gavo 1 200 000 Lt už R. P. parduotus 5 000 vnt. pajus pagal 2008-09-30 susitarimą (T. 9, b. l. 31, 76), todėl konstatuotina, kad išvardinti asmenys užskaitų būdu suderino tarpusavio atsiskaitymus už realius pajų bei galvijų pirkimo-pardavimo sandorius. Išimtinai ūkinį R. P. ir V. U. tarpusavio santykį, be jau minėto bendradarbiavimo susitarimo, įrodo ir tai, kad R. P. oficialiai deklaravo gaunamas pajamas iš ūkininko V. U. (T. 3, b. l. 24-25), būtent tokias ūkinės veiklos aplinkybes patvirtino AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos pirkimų direktorius A. P. apklausoje 2015-11-06 teismo posėdyje. Deja, A. P. nurodytos aplinkybės bei AB „Pieno žvaigždės“ pateikti dokumentai nuosprendyje net nepaminėti ir visiškai nevertinti. Aštunta, V. U. negavus finansavimo iš AB „Pieno žvaigždės“, susidarė būtinojo reikalingumo situacija - 600 galvijų banda faktiškai dar buvo ŽŪB „AN“ tvartuose, tačiau dėl bendrovės įsiskolinimų, apyvartinių lėšų ir pašarų stygiaus negalėjo būti išlaikyta ŽŪB „AN“, jei V. U. būtų nutraukęs pirkimo-pardavimo sandorį. Grėsė realus pavojus, kad gyvulių vertė dėl nepriežiūros ne tik ženkliai sumažės, nebus primilžio ir pajamų už pieną, bet ir kilo reali gyvulių kritimo grėsmė žiemos metu. Dėl tokių aplinkybių V. U. sprendimas parduoti gyvulius ŽŪB „A“ buvo vienintelis būdas išgelbėti gyvulius, sudaryti galimybę gauti pajamų už pieną ir jomis finansuoti tolimesnę gyvulių priežiūrą.

1663.12. Devinta, 2008-10-09 ŽŪB „A“ sudarė sutartį su V. U. dėl 600 galvijų pirkimo už 1 180 000 Lt su PVM, pinigus sumokant iki 2008-12-20 (T. 9, b. l. 30; T. 5, b. l. 180), t. y. numatytas atsiskaitymo terminas - 2008-12-20, dėl to visiškai natūralu, kad pinigai nebuvo mokami tą pačią sandorio dieną. Dešimta, tokioje situacijoje išimtinai tik ūkine logika paaiškinama 2008-10-01 data pažymėta ŽŪB „AN“ sutartis dėl karvidžių nuomos ŽŪB „A“ (T. 9, b. l. 25; T. 5, b. l. 179), nes gyvulius prižiūrėti reikėjo nedelsiant, nepriklausomai nuo pirkimo-pardavimo dokumentų surašymo ir fizinio piniginių lėšų perdavimo. Už suteiktas paslaugas 2008-11-25 ŽŪB „AN“ išrašė sąskaitą-faktūrą ŽŪB „A“ sumokėti 7 080 Lt (T. 5, b. l. 183). Be to, 2008-12-05 sutartimi ŽŪB „AN“ toliau teikė šėrimo ir pan. paslaugas ŽŪB „A“ (T. 5, b. l. 184, T. 6, b. l. 87). Vertinant situaciją ūkinės veiklos prasme svarbu ir tai, kad dėl gyvulių ligos tam tikrą laiką nebuvo galima jų vežti į kitą rajoną, tai patvirtino liudytoja L. B. (2015-07-02 posėdyje), L. S., V. M. ir kiti. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai D. A., L. B., N. D. (2015-07-02 posėdis), V. D. (2015-05-18 posėdis), J. V. (2015-11-06 posėdis) patvirtino, kad prižiūrėjo gyvulius, o darbo užmokestį gavo pradžioje iš ŽŪB „AN“, o vėliau - iš ŽŪB „A“. Be to, ir ŽŪB „V.“, vadovaujama V. Č., turėjusio ir keletą ŽŪB „AN“ pajų, bendradarbiavo su ŽŪB „AN“ dėl žemės ūkio darbų, tai patvirtino D. P., D. A., R. R., N. D., apklausti teismo posėdyje 2015-07-02, ir kiti.

1673.13. Vienuolikta, atsiskaitymas už gyvulius užbaigtas surašius 2008-11-13 PVM s/f dėl V. U. parduotų ŽŪB „A“ 600 karvių ir telyčių už 1 000 000Lt be PVM (T. 5, b. l. 178; T. 9, b. l. 33), 2008-11-24 ŽŪB „A“ pasiskolinus 1 180 000 Lt iš J. S. (T. 5, b. l. 181-182), ir 2008-11-24-28 V. U. surašius kasos pajamų orderius dėl pinigų gavimo iš ŽŪB „A“ (T. 9, b. l. 34-38) bei kasos išlaidų orderius dėl jų išmokėjimo R. P. (T. 9, b. l. 39-44). Kaip jau minėta, 2008-11-28 R. P. patvirtino ŽŪB „AN“, kad 1 200 000 Lt gavo dėl R. P. parduotų 5 000 vnt. pajų pagal 2008-09-30 susitarimą (T. 9, b. l. 31, 76). Pagal byloje esančius VMI duomenis, J. S. turėjo pakankamai lėšų paskolai ŽŪB „A“ suteikti (T. 11, b. l. 188-200). ŽŪB „A“ įregistravo veterinarijos tarnyboje gyvulius savo vardu, tai patvirtina liudytoja V. D. (2015-05-18 posėdis), taip pat V. M. Dvylikta, byloje yra 2014-03-27 BŽŪB „AN“ pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo (T. 3, b. l. 33-34), pridėta 2013-12-23 taikos sutartis tarp BŽŪB „AN“ (R. P.), ŽŪB „A“ (R. A.), L. S., J. S., V. U. ir R. P. (T. 3, b. l. 36-44; T. 25, b. l. 48-56) (toliau - taikos sutartis). ŽŪB „A“ pažymėjo apie L. S. grąžintus pinigus (T. 24, b. l. 47), 2014-02-12 pasirašytos kitos sutartys tarp ŽŪB „AN“ (R. P.) ir ŽŪB „A“ (R. A.) (T. 3, b. l. 45-65), 2014-03-26 surašytas patvirtinimas apie taikos sutarties įvykdymą (T. 3, b. l. 35). Tokiu būdu užbaigtas išvardintų asmenų tarpusavio atsiskaitymo procesas, t. y. ginčas išspręstas išimtinai civilinės teisės priemonėmis, jokios žalos ŽŪB „Ancičkio“ nėra.

1683.14. Trylikta, ŽUB „AN“ bankroto administratorius R. P. teismo 2015-07-02 posėdyje patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta bendrovės kreditorių sutarimu ir valia, kuriai L. S. neturėjo jokios neigiamos ar tuo labiau nusikalstamos įtakos. Civilinėje teisėje galiojančios sutartys pripažįstamos turinčiomis įstatymo galią jos šalims. Taip pat jis pažymėjo, kad teikiant ieškinius dėl karvių pardavimo ir pajų pirkimo nebuvo tikrinamas galvijų pardavimo tikslingumas bei bendrovės galimybės juos išlaikyti, o tai, kad šios aplinkybės nebuvo tiriamos, matyti ir iš nuosprendyje paminėtų Panevėžio apygardos teismo 2012-02-28 ir 2012-04-12 sprendimų už akių, kuriais formaliaisiais pagrindais panaikinti 5 000 vnt. pajų ir galvijų pardavimo sandoriai. Dėl to konstatuotina, kad nuosprendyje nepagristai remiamasi teismų sprendimais civilinėse bylose, nes jose nebuvo tiriamos aplinkybės, turinčios ypatingą svarba L. S. ir kitų nuteistųjų kaltės įrodinėjimui šioje baudžiamojoje byloje. Keturiolikta, byloje esantys aukštesnių prokurorų (pvz., 2014-06-30) ir ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimai patvirtina, kad net kaltinimas neginčijo tokio tarpusavio atsiskaitymų išsprendimo būdo, tik jį vertino kaip lengvinančią aplinkybę dėl žalos atlyginimo. Bet kokiu atveju atsižvelgtina į tai, jog taikos sutartimi konstatuota, jog L. S. veiksmais nepadaryta žala, ir netgi įtariant, kad tokia galėjo būti padaryta anksčiau, visais atvejais laikytina, kad tokia žala pilnai atlyginta gyvulių ir paskolos epizoduose, todėl L. S. ir kitiems kaltinamiesiems taikytina Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio l dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Deja, skundžiamame nuosprendyje net nemotyvuota, dėl kokių priežasčių atsisakyta pripažinti tokios atsakomybe lengvinančios aplinkybės egzistavimą L. S. atžvilgiu.

1693.15. Penkiolikta, VMI atliktų patikrinimų rezultate konstatuoti mokestinių prievolių valstybei vykdymo trūkumai, vyko teisminiai ginčai dėl priskaičiuoto PVM ir galiausiai ŽŪB „A“ tokį mokestį galvijų epizode sumokėjo už ŽŪB „AN“ (T. 8, b. l. 111-115; T. 16, b. l. 47, 58, 69, 74). Taigi, ir šis klausimas išspręstas kitomis nei baudžiamoji teisė priemonėmis. Šešiolikta, Panevėžio apskrities VMI atliko L. S. ir J. S. mokestinius patikrinimus, surašė 2012-05-18 patikrinimo aktus Nr. PAR -33 ir Nr. PAR-34, kuriuose vertino pajų pirkimo-pardavimo sandorius, konstatavo mokestinę naudą dėl matematinio ŽŪB „AN“ pajų pirkimo-pardavimo kainos skirtumo bei jiems papildomai priskaičiavo GPM už 2007 ir 2008 metus, taip pat įvertino J. S. suteiktos ŽŪB „A“ paskolos realumą (T. 11, b. l. 174-200). Mokesčių administravimo priemonėmis buvo išspręsti formalūs pažeidimai ir kartu nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių perkant-parduodant pajus bei suteikiant paskolą ŽŪB „A“

1703.16. Visos abejonės vertinamos išimtinai kaltinamojo naudai. Visų pirma, L. S. nuteistas už tai, kad veikė bendrininkų grupe kartu su E. P., V. Č., V. M., V. U., R. P. ir R. P. ir pagal bendrininkų susitarimą organizavo ŽŪB „AN“ turto iššvaistymą gyvulių epizode, taip pat dėl senaties terminų jo atžvilgiu byla nutraukta dėl dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (galvijų ir paskolos epizoduose). Tačiau nei vienas iš išvardintų asmenų ar kitų teisme apklaustų liudytojų tokių aplinkybių nepatvirtino, jas nuosekliai neigė ir pats L. S. Tokių duomenų nenurodė net ir V. M., R. S., taip pat J. V., R. K. Vadinasi, nėra jokio objektyvaus ar subjektyvaus duomens apie organizacinį L. S. vaidmenį, koks nurodytas kaltinime. Antra, nuosprendyje surašytos prielaidos apie tariamus L. S. nurodymus V. Č., E. P., V. U., V. M., R. P., R. P. neparemtos jokiu objektyviu įrodymu. Trečia, bylos dokumentai paneigia nuosprendyje suformuluotus teiginius ir apie tariamai neatlygintiną ŽŪB „AN“ galvijų perleidimą: i) ŽŪB „A“ perėmė ŽŪB „AN“ 233 035,19 Lt įsiskolinimą AB „Pieno žvaigždės“, tai patvirtina liudytojų D. A. parodymai 2015-07-02 posėdyje, L. B. - 2015-07-03 posėdyje, A. P. - 2015-11-06 teismo posėdyje; ii) ŽŪB „A“ sumokėjo 118 000 Lt PVM už galvijų įgijimą vietoje ŽŪB „AN“; iii) ŽŪB „A“ pagal atitinkamas sutartis mokėjo už patalpų nuomą ir galvijų priežiūrą, teikė tam reikiamą pagalbą, mokėjo darbo užmokestį ŽŪB „AN“ darbuotojams. Tačiau išvardintos aplinkybės nuosprendyje nebuvo vertinamos ir nepateikti motyvai, dėl ko jos atmestos.

1713.17. Anot apelianto, nutraukiant bylą dėl senaties termino L. S. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes nebuvo nustatytas būtinas požymis - didelės žalos padarymas. Net ir konstatavus, kad nuteistieji įrašė atskirus tikrovės neatitinkančius duomenis siekdami padaryti didelę žalą, t. y. turėdami tokį tikslą, tačiau realiai didelei žalai neatsiradus (nekilus), negalima konstatuoti, kad veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes tikslas (subjektyviosios pusės požymis) nėra dokumento suklastojimą kvalifikuojantis požymis pagal aptariamos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio normos 3 dalį. Dėl šios priežasties L. S. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, taip keičiant bylos nutraukimo teisinį pagrindą.

1723.18. Apeliantas nurodo, kad atlikus ŽŪB „AN“ ir ŽŪB „A“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, specialistės pateikė išimtinai sąlyginio pobūdžio išvadas, t. y. jei yra duomenų, kad gyvuliai perėjo pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodytų asmenų nuosavybėn ir už juos buvo atsiskaityta, tuomet kriminalo nėra. Faktiškai vienintelis asmuo, kuris painiodamasis ir nuolat keisdamas savo poziciją neigė ūkinių operacijų realumą, buvo V. M. Tačiau byloje yra pakankamai dokumentų ir duomenų apie tai, kad gyvuliai buvo perleisti iš ŽŪB „AN“ V. U., o pastarojo - ŽŪB „A“, iš čia – L. ir kitiems asmenims išimtinai dėl ūkinių priežasčių. R. P. patvirtino pinigų gavimą iš L. S. Visuma aplinkybių parodo tai, kad tuo metu buvo reali būtinojo reikalingumo situacija ir dėl to pats geriausias sprendimas, atnešęs mažiausiai nuostolių, buvo parduoti gyvulius iš V. U. ūkio į ŽŪB „A“, kuris iškart realiai organizavo gyvulių priežiūrą ŽŪB „AN“ patalpose. Dėl to tokie netikslumai, kaip fizinis pinigų neatvežimas į kasą jokiu būdu nesudaro tokio pavojingumo, kurį reikėtų ginti išimtinėmis baudžiamosios teisės priemonėmis. Tokį pamatinį principą pabrėžė ir Panevėžio apygardos teismas 2017-01-23 nuosprendyje byloje Nr. lA-6-491/2017 (iš šios bylos atskirtas ŽŪB „Ragainiai“ epizodas), kuriuo paliktas išteisinamasis nuosprendis L. S. Be to, 2016-06-10 posėdyje apklausiama specialistė R. Černiuvienė pripažino, kad 2013-10-16 išvadas dėl ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos tinkamumo ir ūkinių operacijų realumo galvijų epizode darė remdamasi VMI ir LVAT sprendimais, tačiau nuosprendyje niekaip nevertinta, kad šie sprendimai buvo susiję išimtinai su mokestiniais klausimais, kurie LVAT buvo išspręsti galutinai, t. y. išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, todėl baudžiamoji teisė vertintina kaip perteklinė.

1733.19. Pirmosios instancijos teismo 2016-12-14 posėdyje buvo apklausta kaip specialistė N. S. dėl specialistės R. R. 2012-07-04 išvadų Nr. 5-4/67. Kitaip tariant, specialistė N. S. pati asmeniškai ūkinės-finansinės veiklos dokumentų nevertino ir net nematė, 2012 metų tyrime nedalyvavo. Ji pateikė komentarą kitos buvusios specialistės išvadų. N. S. teiginiai buvo sąlyginiai, iki pertraukos teigė viena, o per posėdžio pertrauką pakalbėjusi telefonu, poziciją keitė. Dėl to darytina išvada, kad N. S. paaiškinimai neatitinka specialistui keliamu Lietuvos Respublikos BPK 89, 90, 205, 284 straipsnių reikalavimų, kadangi ji galėjo naudoti savo žinias vertinant pirminius ūkinius-finansinius bendrovių dokumentus, o ne kitos tos pačios srities specialistės išvadas. Tokiais duomenimis pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

1743.20. Pasak apelianto, nors L. S. buvo visiškai išteisintas „Iveco“ ir miežių epizoduose, tačiau priimdamas tokį pagrįstą sprendimą pirmosios instancijos teismas be jokio motyvo neparėmė jo keliais itin svarbiais teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais. Nuosprendyje nurodyta, jog neginčijamai nustatyta, kad ŽŪB „A“ pirmininko pareigas iki 2010-07-31 vykdė V. M., o nuo 2010-08-01 - L. S. Tačiau tikrovėje ŽŪB „A“ direktoriaus pareigas einantys asmenys pasikeitė tik 2010-08-17: i) byloje nėra ginčo, kad L. S. įgijo kontrolinį ŽŪB „Mi.“ pajų paketą 2010-05-03; ii) L. S. atstovaujama ŽŪB „Mi.“ kaip pagrindinis ŽŪB „A“ akcininkas 2010-06-28 susirinkime nusprendė, kad L. S. direktoriaus pareigose pakeis V. M. nuo 2010-08-01 (T. 25, b. l. 45), iii) tačiau atitinkamai V. M. darbo sutartis pakeista tik nuo 2010-08-17 (T. 25, b. l. 42-43, 186-188), o bendrovės antspaudą jis perdavė L. S. tik 2010-08-26 aktu pažymint, kad kitas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas bus perduotas atskiru aktu (T. 25, b. l. 62); iv) darbo sutartis su L. S. kaip ŽŪB „A“ direktoriumi sudaryta taip pat tik nuo 2010-08-17 (T. 25, b. l. 190-191); v) Sodros duomenų bazėje L. S. kaip direktoriaus darbo laikas bendrovėje fiksuotas taip pat tik nuo 2010-08-17 (T. 6, b. l. 159-163).

1754. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-06-28 nuosprendį ir išteisinti V. M. pagal visus kaltinimus.

1764.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmetė bet kokius įrodymus, kurie pagrįstai kelia abejones dėl V. M. pareikštų kaltinimų, taip pat padarė išvadas, kurios neatitinka teisminio nagrinėjimo metu (beje ir ikiteisminio tyrimo) nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip kaltinamajame akte. Anot apelianto, teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis grindžiamas netinkamai vertinant surinktus įrodymus, darant klaidingas išvadas, nuosprendyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo ištirti įrodymai vertinami priešingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis nepagrįstomis išvadomis kriminalizuojant išimtinai civilinius teisinius santykius. Pagal teismų praktiką nustatant kaltę būtina atsižvelgti ne tik į kaltininko (-ų) parodymus, tačiau būtina įvertinti ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tai yra atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).

1774.2. Apeliantas teigia, kad šioje byloje nustatyta, kad V. M. laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2010-07-31 buvo ŽŪB „A“ direktorius. Visi V. M. pareikšti kaltinimai, o vėliau ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra susiję su jo dirbtu darbu, užimtomis pareigomis, atliekamomis funkcijomis. Byloje neginčijamai nustatyta (liudytojų L. B., J. V., R. K. parodymais), kad V. M. iš esmės buvo tik formalus bendrovės vadovas, kuris iš esmės vykdė kitų asmenų - bendrovės savininkių pajininkų (iš esmės nuteistojo L. S.) tiesioginius nurodymus, kažkokios sprendimų laisvės dėl bendrovėje priimamų sprendimų, susijusių su jos turto valdymu, naudojimu, disponavimu neturėjo ir atliko tik formalaus direktoriaus pareigas. V. M., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, negalėjo įvertinti, paaiškinti ir suprasti, kuo pasireiškė jo kaltė dėl pareikštų kaltinimų. Iš esmės, ištyrus visus byloje surinktus ir pateiktus įrodymus, galima teigti, kad V. M., kaip direktoriaus, veiksmai buvo susiję su pajininkų sprendimų faktiniu įvykdymu, pajininkams reikalingų dokumentų pasirašymu, patvirtinimu. Teismas, pripažindamas V. M. kaltu dėl ŽŪB „AN“ išvaistymo, dokumentų klastojimo, nurodė, kad V. M. veikė tik kaip padėjėjas, t. y. V. M., kaip bedrovės „A“ vadovas, veikė tik vykdydamas kitų asmenų - bendrovės savininkų, nurodymus.

1784.3. Anot apelianto, teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl dokumentų klastojimo perkant galvijus), vadovavosi tik formaliais pagrindais, iš esmės kriminalizuodamas civilinius teisinius santykius tarp kelių ūkio subjektų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad galvijai, kurie pripažinti nusikaltimo dalyku, iš tikro buvo tik civilinio sandorio (pirkimo-pardavimo) objektu. Pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantys dokumentai nebuvo kalstomai, šis sandoris įvyko, galvijai buvo įtraukti į ŽŪB „A“ balansą. Apklausiant teisme ikiteisminio tyrimo metu išvadą pateikusią specialistę (vietoje kitos), ji savo paaiškinimus iš kart pradėjo prielaidomis, galimomis šio sandorio aplinkybėmis. Specialistė apklausos metu net pati pradėjo abejoti pateikta išvada, nurodydama, kad buhalteriškai viskas įforminta teisingai ir visus bendrovės turtinius įsipareigojimus, turtą pagal šiuos buhalterinius dokumentus galima nustatyti. Visose teisenose pirmenybė yra teikiama teisinio santykio turiniui, o ne formai. Neginčijamai nustatyta, kad galvijų pirkimo-pardavimo sandoris įvyko. Šiam sandoriui pagrįsti visi buhalteriniai dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitos faktūros ir kt.) įforminti, sudaryti tinkamai, jie įtraukti į buhalterinę apskaitą. Apie kažkokius galimus formalius, neesminius norminių aktų pažeidimus galima pagrįstai kalbėti tik hipotetiškai, t. y. sakinio pradžioje pridedant jeigu, gal, galbūt ir pan. Teismas, išteisinęs V. M. dėl paskolos suteikimo galvijų pirkimui epizode, pripažino, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ŽŪB „A“ pagal 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį iš ūkininko V. U. įgijo 600 vnt. galvijų.

1794.4. Teismas, pripažinęs V. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį dėl dokumentų klastojimo perkant miežius, taip pat vadovavosi tik formaliais pagrindais. Teismas, pripažinęs V. M. kaltu, kaltinamųjų V. M. ir D. S. parodymus vertino kaip nepatikimus, tačiau to paties kaltinamojo L. S. parodymus vertino kaip patikimus. Kuo vadovaujantis teismas grindžia savo tokias išvadas, nuosprendyje nemotyvuota. Teismas konstatavo, kad V. M. buvo faktinis bendrovės direktorius ir faktiškai disponavo bendrovės turtu, turtas faktiškai buvo jo žinioje. Kaip jau minėta, V. M. buvo tik formalus bendrovės direktorius ir vykdė bendrovės pajininkų (kaltinamojo L. S.) nurodymus. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo paruošta V. M. nežinant, V. M. jos neruošė, sutartį dėl grūdų pirkimo pateikė L. S. pasirašyti V. M. kaip bendrovės direktoriui, taip pat jo nurodymu buvo paruošti ir buhalteriškai įforminti visi kiti šį sandorį lydintys dokumentai. Pasak apelianto, teismas, kvalifikuodamas veikas pagal šį straipsnį visiškai nenustatinėjo ir nevertino V. M., kaip kaltininko, suvokimą apie nusikalstamos veikos pavojingumą, supratimą dėl dokumento klastojimo ir norą taip veikti, visiškai nevertino psichinio santykio su daroma veika, t. y. visiškai nenustatyta kaltinamo asmens tyčia.

1804.5. Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris išvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto išvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos požymių sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Galvijų pirkimo sandoris iš ŽŪB „AN“ buvo įvykdytas, galvijai buvo perduoti ŽŪB „A“. V. M. veiksmais (veikimu ar neveikimu) žala nebuvo padaryta. Teismas be jokio teisinio pagrindo vadovaudamasis vien tik formaliais pagrindais kriminalizavo buvusius civilinius teisinius santykius tarp dviejų ūkio subjektų. V. M., kaip ŽŪB „A“ formalus direktorius, niekaip negalėjo įtakoti ŽŪB „AN“ priimamų sprendimų dėl jiems priklausančio turto perleidimo, V. M. nebuvo žinoma apie šio sandorio išankstines derybas. Sutartis dėl galvijų pirkimo buvo paruošta be V. M. ir buvo pateikta pasirašyti kaip ŽŪB „A“ direktoriui. Teismas nepagrįstai, nesant jokių objektyvių įrodymų, konstatavo, kad V. M. buvo žinoma, suprantama apie galvijų perleidimo sandorio preliminarias sąlygas, kad V. M. veikė kaip bendrininkas bendrai nusikalstamai veikai, sudarydamas sąlygas bendrininkų veiksmams, siekiant bendro rezultato ir V. M. pritarė tokiems veiksmams. Anot apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo V. M. veiksmuose subjektyvųjį požymį - tyčios buvimą.

1814.6. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „A“ turto išvaistymo, perkant grūdus), nurodė, kad buvo tik formalus ŽŪB „A“ vadovas ir vykdė visus bendrovės pajininkų nurodymus. Bendrovės vadovas yra tik vykdantysis asmuo, kuris įgyvendina ir vykdo bedrovės savininkų (pajininkų) išreikštą valią. L. S., kaip bendrovės pajininko, nurodymu V. M. pasirašė grudų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo pateikta jau paruošta, kas, kada ir kokius aplinkybėmis paruošė šią sutartį V. M. nežinoma. Sutartį pasirašymui pateikė pats L. S. Pinigus už miežius V. M. perdavė taip pat pats L. S. ir juos liepė nuvežti D. S. Šis sandoris buvo užbaigtas, kai jau pats L. S. buvo bendrovės „A“ vadovas. Bendrovės buhalterei nurodymus išrašyti kasos išlaidų orderį perdavė V. M., tačiau toks nurodymas buvo perduotas buhalterei tik vykdant bendrovės pajininko L. S. nurodymą. V. M. pasirašyta miežių pirkimo pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderis buvo nuvežti D. S., vykdant L. S. nurodymus. Grūdų kūlimo, gabenimo darbus organizavo ir vykdė pats L. S. Kaip pažymima specialisto išvadoje - dėl miežių pirkimo ir pinigų sumokėjimo D. S. negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2010-12-31, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatytas miežių trūkumas bendrovėje, grūdų sandėlyje trūkumas nebuvo fiksuojamas (liudytoja D. B.). Anot apelianto, V. M. pripažintas kaltu vadovaujantis iš esmės tik nuteistojo L. S. parodymais, kuriuos teismas laiko kaip patikimus, tačiau visiškai nevertino jo tokių parodymų tikslų. Galimai tik L. S. iš šio sandorio sudarymo turėjo turtinės naudos ir duoti kitokius parodymus, reikštų juos duoti prieš patį save. Tokie L. S. parodymai gali būti vertinami tik kaip siekis išvengti atsakomybės. Kaip ir nuteisiant dėl ŽŪB „AN“ turto išvaistymo, perkant galvijus, teismas visiškai nevertina V. M. veiksmuose tyčios, kaip subjektyvaus nusikaltimo sudėties požymio, buvimo.

1824.7. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ išvaistymo), nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ŽŪB „A“ pareiškimą, nurodant, kad yra dingęs bendrovei priklausantis buldozeris. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, koks neva ŽŪB „A“ priklausęs buldozeris yra dingęs, nebuvo identifikuota. Analogiškas tik pagal markę buldozeris buvo rastas nuteistojo R. S. dirbtuvėse ir, neidentifikavus, kad būtent šis rastas buldozeris ir yra dingęs iš ŽŪB „A“, buvo grąžintas bendrovei. Nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, surašant kaltinamąjį aktą buvo konstatuota, kad surastas nuteistojo R. S. dirbtuvėse buldozeris priklauso būtent ŽŪB „A“. Tokiu būdu surašant kaltinamąjį aktą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio nuostatos ir pažeista nuteistojo V. M. teisė į gynybą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo surinkti ir pateikti baudžiamoje byloje visus kaltinimą pagrindžiančius įrodymus. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad ZŪB „A“ kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su pareiškimu pranešdama, kad yra dingęs bendrovei priklausantis buldozeris, taip pat neginčijamai nustatyta, kad analogiškas buldozeris yra surastas ir paimtas iš nuteistojo R. S. Tačiau atliekant surinktų ir byloje pateiktų įrodymų išsamų, visapusišką tyrimą teisme kilo pagrįsta abejonė, ar ŽŪB „A“ dingęs ir pas R. S. rastas buldozeris yra vienas ir tas pats daiktas, kuris kaltinime yra vardijamas kaip nusikaltimo objektas. Suradus ir paėmus buldozerį iš R. S., buldozeris nebuvo tinkamai apžiūrėtas, nebuvo identifikuotas, nebuvo net identifikuojama ar buldozeris, kuris yra įtrauktas į ŽŪB „A“ apskaitą ir surastas pas nuteistąjį R. S., yra vienas ir tas pats.

1834.8. Teismo posėdyje R. S. pateikė buldozerio ir jo atskirų dalių identifikacines korteles, kitus dokumentus, kurie pagrįstai leidžia teigti, kad pas nuteistąjį R. S. paimtas ir vėliau ŽŪB „A“ grąžintas buldozeris yra vienas tas pats, tačiau jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šis buldozeris yra vienas ir tas pats, kuris neva yra dingęs iš ŽŪB „A“. Teismui iškilus pagrįstoms abejonėms, prokuroras buvo įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus šios abejonės nebuvo pašalintos, bet priešingai, šios abejonės dar labiau išryškėjo. Teismo įpareigojimu prokurorui atlikus teismo pavestus veiksmus ir nuvykus apžiūrėti buldozerį bei sulyginant su R. S. teismo metu pateiktais įrodymais, kilo dar daugiau abejonių ar pas R. S. surastas ir paimtas buldozeris ir ŽŪB „A“ dingęs buldozeris yra vienas ir tas pats. Teisme apklausiamas policijos pareigūnas paaiškino, kad pagal turimus duomenis negalima teigti, jog tai yra vienas ir tas pats buldozeris, ir netgi priešingai, yra galimybė, kad R. S. pateiktos identifikacinės metalinės kortelės (kurios nėra ŽŪB priklausančio buldozerio) sutampa su buldozeriu surastu ir paimtu pas R. S., vėliau grąžintu ŽŪB ir vėliau, vykdant teismo pavedimą, apžiūrėtu. Byloje kyla pagrįstos abejonės, ar buldozeris, kuris neva yra dingęs iš ŽŪB ir vėliau rastas bei paimtas iš nuteistojo R. S., bei po to grąžintas ŽŪB „A“, yra vienas ir tas pats. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstos abejonės bei prielaidos, kad tas neva iš ŽŪB „A“ dingęs buldozeris tebėra ŽŪB „A“ (visas ar dalimis), juo labiau, kad neginčijamai nustatyta, kad ŽŪB „A“ turėjo ir tebeturi daugiau analogiškų buldozerių, kurių dalis yra išardyti ir ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo imtasi priemonių, kad būtų nustatyta ir išsiaiškinta ar buldozeris iš tikro yra dingęs. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis nėra jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad V. M., vykdydamas R. S. nurodymą, perdavė jo asmeninam naudojimui būtent tą buldozerį, kuris buvo nupirktas ŽŪB „A“ vardu.

1844.9. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad ŽŪB „A“ buvo organizuota buhalterinė apskaita, buvo atskiras padalinys (buhalterė, kasininkė). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. M. davė nurodymus bendrovės buhalterei, kasininkei įtraukti į buhalterinę apskaitą duomenis apie faktiškai neįvykusias pinigines operacijas. Visi šie nurodymai V. M. buvo perduodami (persakomi) buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims išimtinai vykdant bendrovės savininkų nurodymus ir sprendimus. Apie tai, kad viena ar kita ūkinė finansinė operacija nėra vykdoma, vykdyta V. M. nebuvo žinoma. Priešingai, V. M. buvo įsitikinęs, kad ūkinės operacijos yra atliekamos, niekada nesiekė ir nenorėjo, kad nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir niekada tokių padarinių nenorėjo.

1854.10. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ turto pasisavinimo), nurodė, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad V. M. neva parodęs, jog pinigus iš bendrovės kasos ėmė ir prisipažino, kad 132 722,00 Lt į kasą negrąžino ir šios sumos panaudojimo bendrovės tikslais dokumentų nepateikė. Nors realiai V. M. niekada neprisipažino, kad yra paėmęs iš bendrovės šią pinigų sumą, tik nurodė, kad pasirašė kaip bendrovės direktorius ant bendrovės buhalterinės atskaitomybės dokumentų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu V. M. nurodė, kad jam, kaip bendrovės direktoriui buvo „užkeliami“ atsiskaitymai, t. y. turtas, pinigai, priklausantys bendrovei, buvo naudojami bendrovės interesais. Vykdant bendrovės savininkų valią ir sprendimus buvo išvežamos bendrovei priklausančios kiaulės, kitas turtas, suteikiamos paslaugos įvairiems bendrovės savininkams „reikalingiems“ žmonėms kaip dovanos. Už šį realizuotą bendrovės turtą, suteiktas paslaugas buvo išrašomos sąskaitos faktūros, bendrovės kasos pajamų orderiai, tačiau realiai pinigai nebuvo mokami. Vėliau L. S. nurodymu visos šios sumos buvo „perkeliamos“ V. M., kaip bendrovės vadovui. V. M. neigia ėmęs iš bendrovės pinigus savo ar kitų asmenų interesams tenkinti. V. M., kaip bendrovės direktorius, pasirašydavo buhalterinės apskaitos dokumentuose apie neva jo gaunamas pinigines lėšas iš bendrovės kasos grynaisiais, apie bendrovei priklausančio turto realizavimą, nors pinigai iš kasos V. M. nebuvo išmokami, pinigai už bendrovei priklausančio turto perleidimą nebuvo įmokami. Visa tai V. M. darė tik vykdydamas bendrovės savininkų nurodymus, nesiekdamas jokios naudos sau ar kitiems asmenims.

1864.11. Byloje pagal 2014-04-23 daiktų dokumentų pateikimo protokolą yra pateikti L. V. (buhalterės), I. A. (kasininkės) ranka rašyti dokumentai, kuriuose atsispindi ŽŪB „A“ vedama taip vadinama „juodoji“ buhalterinė apskaita. Pagal šiuos dokumentus buvo atlikti mokėjimai įvairiems asmenims už suteiktas paslaugas, atliktus darbus, taip pat nurodomas tam tikras bendrovės turtas, kuris buvo perleistas tretiesiems asmenims, tačiau pinigai už šį turtą nebuvo sumokėti. Šių buhalterijos darbuotojų vedamos tam tikros buhalterinės apskaitos teismas, priimdamas nuosprendį, net nevertino ir dėl jos nepasisakė. Be to, nuteistasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu prie bylos pateikė V. M., R. S. ir L. B. įrašytus pokalbius dėl galimos „juodosios“ buhalterinės apskaitos. Pirmos instancijos teisme net nebuvo tiriami šie įrodymai, vertinamos šios aplinkybės. Teismo posėdžių metu net nebuvo apklausta liudytoja I. A. Visi šie pinigai buvo „užkeliami“ V. M. pagal pasirašomus buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai iš dalies teismo posėdžių metu patvirtino ir liudytojais apklaustos bendrovės buhalterė L. B., agronome D. B. Apie tokius bendrovės savininkų veiksmus buvo žinoma ir bendrovės fermos vedėjai R. B. Be to, teisme apklausiama liudytoja buhalterė L. B. taip pat nurodė, kad prieš V. M. tampant direktoriumi, ŽŪB „A“ vadovavo direktorius R. A. Išeidamas iš darbo, R. A. apie 30 000 Lt „perkėlė“ V. M., t. y. bendrovei buvo skolingas R. A., tačiau išeidamas iš darbo su bendrove neatsiskaitė, o įsiskolinimą „perkėlė“ V. M. Taip pat ji nurodė, kad bendrovėje buvo realizuojamos kiaulės, tačiau pinigai už jas nebuvo mokami, o pinigai „užkeliami“ V. M. Teisme liudytojomis apklaustos fermos darbuotojos taip pat parodė, kad už papildomą darbą joms grynaisiais mokėdavo fermos vedėja, o pinigus atveždavo V. M. Anot apelianto, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. M. jokiais tyčiniais, sąmoningais veiksmais nesiekė pasisavinti ŽŪB „A“ priklausančio turto ir jo paversti savu ar juo naudoti savo poreikių tenkinimui. Priešingai, piniginės lėšos ir turtas buvo naudojamas tenkinat bendrovės bei jos savininkų interesus.

1874.12. Apeliantas nurodo, kad bendrovė yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašoma iš V. M. priteisti ir šiuos neva pasisavintus pinigus. Ieškinį pasirašė direktorius R. A., t. y. asmuo, kuris tiek pagal V. M. parodymus, tiek pagal liudytojos L. B. (buhalterės) parodymus, pats išeidamas iš darbo savo apie 30 000 Lt įsiskolinimą bendrovei „perkėlė“ V. M. ir dabar reikalauja, kad įsiskolinimas būtų priteistas iš V. M.

1884.13. Apeliantas teigia, kad tam tikru laikotarpiu buvo ŽŪB „A“ direktorius. V. M., kaip įmonės vadovas, buvo saistomas tos įmonės savininkų (pajininkų) priimamų sprendimų. Jei įmonės savininkas nusprendė sudaryti sandorį, atlikti kitas finansines-ūkines operacijas, įmonės vadovas neturi kito pasirinkimo, kaip tik įgyvendinti šiuos savininko sprendimus; V. M. neturėjo pareigos vertinti, ar tai yra naudinga bendrovei ar ne, nes toks yra įmonės savininko sprendimas ir jis turi būti įgyvendintas. Apelianto nuomone, jis yra nuteistas už veikas, kurios negali būti pripažintos nusikalstamomis, kadangi pagal atitinkamus kaltinimo epizodus nėra visų būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių - ar objekto, ar subjektyviųjų, ar objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, be to, nors teismas ir ėmėsi visų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės, prielaidos, galimybės dėl V. M. pareikštų kaltinimų, tačiau jų pašalinti nepavyko.

1895. Nuteistasis V. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį ir V. U. išteisinti jam nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje.

1905.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teismas, spręsdamas dėl V. U. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, rėmėsi spėjimais ir prielaidomis, neįvertino bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad jokie bylos dokumentai nepatvirtino jam pareikšto kaltinimo, o sprendžiant dėl bendrininkavimo neva padarius Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (ŽŪB „AN“ turto iššvaistymas) net neindividualizavo ir neaprašė V. U. priskirtinų veiksmų, todėl visiškai neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė V. U., kaip šios nusikalstamos veikos bendrininko - padėjėjo veika, taip pat nuosprendyje neaptarta, kokie bylos duomenys tai patvirtina.

1915.2. Skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl V. U. inkriminuotų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. nereabilituojančiu pagrindu, nors teismas ir pašalino iš kaltinimo kelias akivaizdžiai neteisingas aplinkybes dėl pajininkų protokolų pasirašymo. Tokiu būdu baudžiamoji byla šia apimtimi V. U. atžvilgiu nutraukta paliekant abejones dėl galimos jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, nutraukdamas bylą šia apimtimi, netyrė byloje surinktų įrodymų ir neįvertino, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina V. U. kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Netgi priešingai, nutylėti esminiai duomenys apie V. U. tikrovėje gautus pinigus užbaigiant atsiskaitymą su ŽŪB „AN“ už jai parduotus pajus bei šios V. U. parduotus galvijus. Apelianto nuomone, nuosprendis prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalyje įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus dėl įrodymų vertinimo, todėl nuosprendis laikytinas neteisėtu.

1925.3. Anot apelianto, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį turėjo būti išteisintas. V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad galvijus iš ŽŪB „AN“ įsigijo realiai, užregistravo savo vardu, pasirašė sąskaitą faktūrą. Terminas atsiskaitymui buvo numatytas 2008 m. gruodžio mėn. ŽŪB „AN“ direktorė E. P. patvirtino, kad minėtus galvijus pagal 2008-09-26 pirkimo - pardavimo sutartį V. U. tikrai nupirko, o juos pardavė dėl sunkios padėties bendrovėje, dėl nepakankamo pajėgumo tinkamai prižiūrėti gyvulius. Liudytojas A. P. patvirtino teisme, kad V. U. tikrai prašė AB „Pieno žvaigždės“ suteikti paskolą galvijų įsigijimui, tokias pat aplinkybes nurodė ir L. S. Tačiau V. U. negavus kreditavimo, jis fiziškai negalėjo perimti gyvulių bandos, o ją reikėjo nedelsiant šerti ir melžti, prižiūrėti. Gyvulių grąžinimas ŽŪB „AN“ nutraukus sutartį atrodė sudėtingai, todėl V. U. nusprendė parduoti gyvulius ŽŪB „A“, kurio atstovai žadėjo pilnai atsiskaityti su ŽŪB „AN“. Tai padaręs V. U. gavo rašytinį patvirtinimą, kad visi atsiskaitymai įvyko, pretenzijų niekas niekam nekėlė. Aplinkybė, kad pinigai nebuvo V. U. realiai atvežti ir jis jų fiziškai neperdavė R. P., negali būti vertinama kaip nusikaltimas bendrininkaujant. 2008-09-26 ir 2008-10-09 galvijų pirkimo - pardavimo sutartys yra tikrovę atitinkantys realūs civiliniai sandoriai, įvykę išimtinai dėl sudėtingos ūkinės situacijos ir kreditavimo stygiaus. ŽŪB „AN“ direktorė E. P. teisme pripažino, kad 2008-09-30 prašymas V. U. yra tikras, jos pasirašytas niekieno neįtakojant, niekam nenurodžius, o vykdant pajininkų sprendimą. Byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šis 2008-09-30 prašymas yra suklastotas nėra, taip įvykdytas atsiskaitymas užskaitos būdu ir tai nėra nusikalstama.

1935.4. V. U. buvo kaltintas, kad, neva L. S. nurodžius, V. U. išrašė keturis kasos išlaidų orderius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. U. kas nors nurodė, vertė pasirašyti minėtus dokumentus. Tiek R. P., tiek V. U. paaiškino teisme, kad gavus pinigus, reikėjo pasirašyti dokumentus, kad jie gauti. Už parduotus pajus ŽŪB „AN“ atsiskaitė per ŽŪB „A“ - t. y. ŽŪB „A“ vienas iš savininkų L. S. sumokėjo per kelis kartus P. už pajus taip atsiskaitydamas ir už iš V. U. nupirktus gyvulius. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme R. P. ir V. U. parodė, kad pasirašant kasos išlaidų orderius pinigų (1 180 000 Lt) vienas kitam neperdavė. Dokumentų pasirašymo metu, esant tokioms didelėms sumoms, tiek V. U., tiek, apelianto nuomone, ir R. P. bei L. S. buvo suprantama, kad nėra tikslo, nebūtina tų pinigų fiziškai vienas kitam įteikinėti - ŽŪB „A“ turėtų priimti pinigus iš L. S., juos atvežti V. U., o V. U. turėtų juos perduoti P. Ikiteisminiame tyrime jau pirminiuose parodymuose V. U. ir R. P. parodė, kad dokumentų pasirašymo metu pinigų vienas kitam neperdavė, nes nematė tame kažko nusikalstamo. Jei būtų planavę kažkokius nusikalstamus veiksmus, ar būtų supratę, kad kasos dokumentų išrašymo metu neperdavimas vienas kitam pinigų yra nusikalstama veika, tai logiška, kad tyrėjams, teismui gindamiesi būtų aiškiai pateikę, kad vienas kitam pinigus perdavė. L. S. ir kiti nuteistieji taip pat paneigė bet kokius nusikalstamus susitarimus.

1945.5. Apeliantas teigia, kad formalus buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas, nepadaręs niekam žalos, galėjo būti išspręstas administracinėmis ar mokestinėmis priemonėmis. Teismo posėdyje FNTT specialistei pateikus klausimą, ar esant tokiems sandoriams, vykstantiems tuo pačiu laiku, ar privalu fiziškai perduoti pinigus vienas kitam, kai aiškus galutinis gavėjas, atsakė, kad svarbu įforminti buhalteriškai dokumentais pinigų gavimą ir mokėjimą, kas ir buvo padaryta V. U. išrašant kasos pajamų ir išlaidų orderius, kuriuos V. U. pasirašydamas patvirtino, kad yra atsiskaityta. L. S. patvirtino, kad pinigus pagal orderius išmokėjo P., o V. U. gavo patvirtinimą, kad niekam nėra skolingas už gyvulius. Iš ŽŪB „A“ vyr. buhalterės L. B. parodymų, specialisto išvados, paties teismo išvados dėl sandorio tarp V. U. ir ŽŪB „A“ matyti, kad už galvijus buvo atsiskaityta J. S. pinigais, juos sumokant P. už pajus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dengimo metu tarp ŽŪB „A“ ir J. S. žala nebuvo padaryta. L. S. skolintų pinigų mokėjimas ŽŪB „A“, ŽŪB „A“ pinigų mokėjimas ūkininkui V. U., V. U. pinigų mokėjimas R. P. už pajus yra niekam žalos nesukeliantis, teisėtas veiksmas. Nuosprendyje pripažinus, kad J. S. suteikė paskolą ŽŪB „A“ ir tais pinigais teisėtai sumokėta už iš V. U. įsigytus galvijus, tai tiek mokėjimai, tiek galvijų pirkimo-pardavimo sandoriai traktuotini teisėtais. V. U. galvijų pardavimo sandoris ŽŪB „A“ pripažintas įvykusiu, kad ir ŽŪB „AN“ galvijų pardavimas V. U. turi būti pripažintas įvykusiu, o ne tariamu. Pasak apelianto, teismas, iš esmės pritardamas kaltinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nepagrindė jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais aplinkybės, kokia netikra informacija buvo įrašyta dokumentuose ir kaip tai padarė didelės žalos, o ne formalų buhalterijos taisyklių pažeidimą.

1955.6. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad pripažinimas kaltu iššvaistant svetimą turtą siejamas su jau anksčiau pateiktais galimai nepagrįstais kaltinimais dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo kaip priemonės švaistymui. Nesant dokumentų klastojimo, negali būti ir turto iššvaistymo pagal neva suklastotus dokumentus (galvijų pirkimo-pardavimo sutartys, kasos orderiai ir sąskaitos faktūros). V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį, kaip padėjėjas, nors kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo susitarimas padėti ir padėjimo veiksmai nėra atskleista. Apelianto manymu, teismas pripažino V. U. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį tik spėjimu apie menamą ir niekuo nepagrįstą L. S. sutarimą su kitais asmenimis daryti nusikaltimus. Tačiau nei rašytiniai įrodymai, nei liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinimo, jog neva V. U. dalyvavo bendrininkų grupėje. Teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, jog grupė asmenų susitarė parduoti pajus ir galvijus V. U. bei vėliau ŽŪB „A“. ŽŪB „AN“ galvijus pardavė V. U. tik 2008-09-26, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po pajų pardavimo ŽŪB „AN“, tuo metu apie tai V. U. nieko nežinojo.

1965.7. Anot apelianto, išvardinti duomenys ir bylos dokumentai patvirtina, kad V. U. veiksmuose nebuvo nei tyčios klastoti dokumentus, nei tyčios švaistyti ŽŪB „AN“ turto, nei tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Nebuvo padaryta jokios realios žalos, nes visi tarpusavio atsiskaitymų klausimai buvo išspręsti taikos sutartimi, o už buhalterinės apskaitos taisyklių formalius pažeidimus buvo galima taikyti kitas nei baudžiamoji teisė priemonės - administracinę atsakomybę ar mokestines sankcijas.

1976. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį ir R. P. išteisinti, jam nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

1986.1. R. P. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad atliekant kaltinime išvardytus sandorius, jokių nusikalstamų ketinimų ar tyčios padaryti nusikaltimą neturėjo. Dėl kelių sandorių kilo ginčai, tačiau Panevėžio apygardos teisme jie buvo išspręsti civiline tvarka. Visų kaltinamajame akte išvardintų ir R. P. pasirašytų sandorių turinys atitiko tikrovę bei juos pasirašiusių asmenų valią. Kai buvo pasirašyti susirinkimų protokolai dėl karvių ir pajų pardavimo, susitikus tie klausimai buvo aptarti, pagrindinis pajininkas I. B., kuris turėjo 95 proc. pajų, išreiškė valią, kad jis sutinka parduoti karves už 900 000 Lt. Jeigu pagrindinis pajininkas išreiškė tokią valią, todėl niekam, taip pat ir R. P., nekilo abejonių, kad pagrindinio pajininko pasirašytas dokumentas - susirinkimo protokolas, gali neatitikti tikrovės. Kad dokumentas tikrai atitiko tikrovę, I. B. parašas atitiko jo valią, I. B. parodė teisme. Šį protokolą pasirašė pats R. P., pasitaręs su R. P., nes tame protokole buvo kalbama apie pajų nupirkimą iš sūnaus už 1,2 mln. Lt. R. P. nepalenkė R. P. pasirašyti pajų pirkimo – pardavimo sutartį, jokio lenkimo nebuvo, tai buvo pokalbiai, civiliniai santykiai, pasitarimai. Pajų pirkimo - pardavimo sutartyje išreikšta tiek pardavėjo, tiek pirkėjo valia, yra parašai, todėl, R. P. nuomone, tai sandoris, atitinkantis tikrovę. Apie tai, kad R. P. vardu 2008-09-24 protokolą pasirašė J. V., nėra jokių duomenų. Šį protokolą pasirašė R. P. Susirinkimo protokolas dėl karvių pardavimo buvo surašytas pagrindinio pajininko I. B., tai reiškė, kad jis sutiko parduoti 600 vnt. karvių ir tas parašas išreiškė jo valią, todėl tai nėra tikrovės neatitinkantis dokumentas. Kadangi R. P. turėjo 0,1 proc. pajų, R. P. patarė, kad R. P. tą protokolą pasirašytų, kad neprieštarauja sprendimui. Jeigu protokole abu pajininkai savo parašais patvirtino savo valią, tai dokumentas atitinka tikrovę. R. P. buvo įsitikinęs, kad 2008-09-26 pirkimo - pardavimo sutartis yra tikra. Ji atitiko V. U., kaip pirkėjo, valią, kad jis gyvulius perka, taip pat atitiko ŽŪB „AN“ atstovo valią, kad ji gyvulius parduoda.

1996.2. R. P. nurodė, kad buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, gyvuliai užregistruoti V. U. vardu, buvo sumokėtas ŽŪB „AN“ 200 tūkst. Lt PVM, nusipirkęs karves V. U. tą mokestį atsiėmė iš valstybės. R. P. nuomone, visi faktai ir liudytojų parodymai įrodo, kad tas sandoris buvo tikras, tik dėl tam tikrų aplinkybių V. U. tų karvių turėjo atsisakyti. R. P. žinojo apie Kėdainių rajono „AN“ ŽŪB direktorės E. P. prašymą V. U., matė tą prašymą, suprato, kad jis yra tikras, o ne suklastotas.

2006.3. R. P. taip pat neprisipažino dėl kaltinimo, kad R. P. pasirašė ūkininko V. U. išrašytus 4 kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo nurodyti neva tikrovės neatitinkantys duomenys, ir pateikė ūkininkui V. U. įtraukti juos į apskaitą, bei nurodė, kad V. U. pardavė karves ŽŪB „A“, o kadangi jau keletą mėnesių vyko diskusijos su V. L. ir R. S., kad reikia atsiskaityti už R. P. sūnui priklausančius pajus, kurie buvo įvertinti 1,2 mln. Lt, kartu buvo išrašyti kasos orderiai, kad R. P. gavo pinigus iš V. U. R. P., pasirašydamas tuos orderius, patvirtino, kad jis 1,2 mln. Lt už pajus gavo. Kadangi buvo nebaigtų sandorių su R. S., L. S., bei V. J. L., R. P. tikslas buvo parduoti pajus, todėl R. P., pasirašydamas orderius, kad gavo pinigus, sprendė, kad tie pinigai yra sumokėti, be to, buvo netikslinga V. U. tuos pinigus paimti iš ŽŪB „A“ ir perduoti R. P.

2016.4. R. P. nebuvo atsakingas nei už ŽŪB „AN“, nei už V. U., nei ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą. R. P. jokių dokumentų nei L. S., nei V. U. neteikė, kad šie pateiktų buhalterijai. R. P., pasirašydamas orderius, patvirtino, kad tie pinigai yra gauti, per ilgą laiką L. S. R. P. tuos pinigus atidavė. R. P. pasirašė orderius, žinodamas, kad yra daug nebaigtų sandorių ir tie pinigai jam per tam tikrą laiką bus atiduoti. Pasirašyti dokumentai, kad V. U. gavo pinigus iš ŽŪB „A“, o R. P. iš V. U., apelianto nuomone, jokios buhalterijos neiškreipė, kadangi tie pinigai turėjo „ateiti“ ir „išeiti“. Kadangi suma buvo didelė, 1,2 mln. Lt, su R. P. atsiskaitė vienas iš bendrovės savininkų - L. S. R. P. jokių „žinomai“ netikrų dokumentų nenaudojo, jokių nusikaltimų nedarė, atlikti veiksmai teisėti, nes jie nesukėlė jokių pasekmių nei valstybei, nei kitiems asmenims. Kadangi pajams pirkti pinigai buvo pasiskolinti iš R. P. ūkio, R. P. tų pinigų sūnui negrąžino. Dokumentų pasirašymo metu realiai pinigai nebuvo sumokėti. Pinigus R. P. per kelis kartus grynaisiais sumokėjo L. S. V. U. pinigų fiziškai negavo. R. P. iš pradžių dėl pajų pirkimo - pardavimo tarėsi su V. J. L., teisininkai paruošė sutartį ir buvo priimtas sprendimas nupirkti iš R. P. ir R. P. pajus. R. P. I. B. pirmą kartą pamatė teisme, apie jį pirmą kartą sužinojo tada, kai R. P. atvežė pasirašyti protokolą.

2026.5. Anot apelianto, teismas priimdamas nuosprendį nepateikė jokių įrodymų, kad R. P. ar R. P. pasirašyti dokumentai turi nusikaltimo požymių, o byloje pateiktus liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, kad R. P. pasirašyti dokumentai yra tikri, teismas atmetė niekuo nepagrįsdamas. Pasak apeliantų, teismas neįrodė R. P. ir R. P. tyčios, neįrodė nusikaltimo sudėties.

2036.6. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje nurodyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą - būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį.

2046.7. Anot apelianto, teismas nuosprendyje apsiribojo konstatavimu, kad R. P. parašė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Nežiūrint į tai, kad net nepateikta jokių įrodymų, kad dokumentai netikri, suklastoti, teismas nepasisakė dėl kaltės - tiesioginės tyčios. Teismas nekreipė dėmesio, kad ir ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio ir generalinio prokuroro reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas - nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti R. P. neva nusikalstami veiksmai nebuvo tinkamai pagrįsti, nenurodė kaltės požymių, o savo formalų teiginį apie R. P. kaltę, nepagrindė jokiais duomenimis. Teismas, priimdamas nuosprendį, R. P. tyčios nenagrinėjo, neįrodė.

2056.8. Pasak apelianto, teismas, nepateikdamas įrodymų pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybinam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Priimant nuosprendį motyvų, įrodymų nebuvimas yra absoliutus nuosprendžio negaliojimo pagrindas. Apelianto nuomone, R. P. nuteistas nepagrįstai, nes jokios nusikaltimo sudėties R. P. veiksmuose nėra. Be to, R. P. kaltės požymiai - tiesioginė tyčia nuosprendyje nebuvo suformuluota, nei pagrįsti faktiniais duomenimis apie R. P. veiksmus.

2066.9. Apeliantas nesutinka su bylos nutraukimu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nes turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

2076.10. R. P. buvo kaltintas tuo, kas palenkė sūnų R. P. pasirašyti ŽŪB „AN“ pajų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyti neva tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad R. P. parduoda 5 000 Lt vertės pajų už 1 200 000 Lt.

2086.11. R. P. ir jo sūnus R. P. nurodė, kad 5 000 Lt pajų pardavimas už 1,2 mln. litų yra tikras sandoris tarp dviejų šalių (pirkėjo ir pardavėjo) sandorio metu pasirašytas laisva valia, niekieno neįtakojant, neverčiant, neturint ir nenumanant kokių nors savo ar kitų asmenų nusikalstamų veikų. Įstatymai nedraudžia turimo turto parduoti už šalių sutartą kainą. R. P. nesutinka, kad jis sūnų nusikalstamai lenkė, kad sūnus pasirašytų pajų pirkimo - pardavimo sutartį. R. P. teisme parodė, kad R. P. jam patarė pajus parduoti, o ne nusikalstamai lenkė. Byloje nei vienas asmuo neparodė, kad R. P. neva „palenkė“ sūnų R. P. pasirašyti pajų pirkimo pardavimo sutartį. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad R. P. nusikalstamai veikė prieš sūnų pasirašant pajų sutartį.

2096.12. Teismui pateiktas 5 000 Lt pajų įsigijimo sutarties originalas, kur matyti, kad pajus R. P. buvo įsigijęs už 2 mln. litų. P., matydami „krentančias“ pieno supirkimo kainas 5 000 Lt pajų nupirkus už 2 mln. litų pardavė už 1,2 mln. litų. Pasirašant pajų pirkimo - pardavimo sutartį nei R. P., nei R. P. nežinojo, kad po kelių mėnesių ŽŪB „AN“ gali būti iškelta bankroto byla. Mums buvo žinoma, kad ŽŪB „AN“ 2007 metais vykdė augalininkystės veiklą ir pieno gamybos veiklą, ir joks bankrotas jai negrėsė. Daug įmonių nenuspėjo artėjančios 2008 - 2009 metais ekonominės krizės, dėl ko krito supirkimo kainos ir pati ŽŪB „AN“ negalėjo toliau vykdyti savo įsipareigojimų.

2106.13. Nors ir buvo teismui pateikti duomenys, kad prieš metus už tuos pačius 5 000 pajų buvo sumokėta 2 mln. litų, bet tikėtina, kad teismą galimai suklaidino „5 000 Lt vertės“ pati sąvoka. Pajų, akcijų vertė nustatoma pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į įmonės vertę ir galimybę dalyvauti įmonės valdyme. Kaip matyti iš bylos, niekas 5 000 vnt. pajų vertės nepaneigė, nenuginčijo, nėra taip pat jokių įrodymų, kad minėta pajų sutartis yra netikra ar suklastota. Ekspertai nevertino ŽŪB „AN“ pajų vertės, todėl nuosprendyje padaryta išvada apie tariamą pajų nevertingumą yra nepagrįsta. Teismas nevertino išreikalautos tų pačių pajų įsigijimo 2007 metais sutarties už 2 mln. litų.

2116.14. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį nepateikė ne tik R. P. neva padaryto nusikaltimo sudėties požymių, bet taip pat nepateikė įrodymų, kad R. P. nusikalstami veiksmai buvo daromi tyčia. Apelianto nuomone, teismas turėjo atmesti kaltinimus dėl neva tikrovės neatitinkančios 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008-08-06 sutartis tikra, atitinkanti sandorio šalių valią.

2126.15. R. P. buvo kaltinamas, kad žinodamas apie netikrą, tariamą 2008-09-26 pirkimo - pardavimo sandorį tarp ūkininko V. U. ir ŽŪB „AN“ ir netikrą 2008-10-09 sandorį tarp V. U. ir ŽŪB „A“ bei žinodamas apie netikrą 2008-09-30 ŽŪB „AN“ direktoriaus prašymą V. U., L. S. nurodžius pasirašė V. U. išsiųstus 4 išlaidų orderius, kuriuose buvo tikrovės neatitinkantys duomenys ir pasirašė 2008-11-28 pranešimą ŽŪB „AN“, kuriame buvo tikrovės neatitinkantys duomenys, taip padėdamas direktorei E. P. iššvaistyti jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

2136.16. V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad galvijus iš ŽŪB „AN“ įsigijo, priregistravo savo vardu, pasirašė sąskaitą faktūrą. ŽŪB „AN“ direktorė nurodė, kad minėtus galvijus pagal 2008-09-26 pirkimo - pardavimo sutartį nupirko V. U. Byloje yra pajininkų susirinkimo protokolai, kuriuose išreikšta pajininkų valia parduoti galvijus, sąskaita - faktūra, gyvulių perregistravimo dokumentai V. U. vardu. Liudytojas A. P. parodė apie V. U. prašymą suteikti paskolą galvijų įsigijimui, kas rodo ūkininko V. U. tikrą ketinimą įsigyti galvijus iš ŽŪB „AN“. Teismas pripažino, kad ŽŪB „A“ neginčijamai įsigijo galvijus iš V. U. pagal 2008-10-09 pirkimo - pardavimo sutartį. Tai neginčijamai patvirtina, kad V. U. buvo įsigijęs iš ŽŪB „AN“ galvijus, kuriuos pardavė ŽŪB „A“, nes negavo planuoto kreditavimo. Visa tai įrodo, kad 2008-09-26 galvijų pirkimo - pardavimo sutartis yra tikrovę atitinkantis sandoris. Todėl aplinkybė, kad R. P. žinojo apie netikrą sandorį, turėtų būti pašalinta iš kaltinimo.

2146.17. ŽŪB „AN“ direktorė teisme prisipažino, kad 2008-09-30 prašymas V. U. yra tikras, jos pasirašytas niekieno neįtakojant, niekam nenurodžius, o vykdant pajininkų sprendimą. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2008-09-30 direktorės prašymas yra netikras, suklastotas, nėra, todėl nesuprantama, kodėl teismas tikrą dokumentą įvardija netikru, suklastotu, ir tuo labiau neva R. P. žinojo, kad jis suklastotas, netikras. Teismas, nuteisdamas ar palikdamas kaltinimus, turi pateikti įrodymus, o ne tik pateikti savo nuomonę. Apelianto manymu, teismas, neįsigilindamas į įrodymus, pagal prokuroro pateiktą medžiagą, kelis sandorius sudėstė į vieną grandinę ir ignoruodamas faktą apie tai, kad L. S. per kelis kartus R. P. tikrai sumokėjo 1,18 mln. litų, ir priimdamas nuosprendį, perrašė tik prokuratūros vieną iš versijų, o ne pagrįstą nuosprendį - atskirus civilinius santykius „pritempė“ į sandorių grandinę ir taip civilinius santykius „pavertė“ kriminaliniais nusikaltimais.

2156.18. R. P. buvo kaltinamas, kad L. S. nurodė pasirašyti V. U. išrašytus keturis kasos išlaidų orderius. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad R. P. kas nors nurodė, jį vertė pasirašyti minėtus dokumentus. Tiek R. P., tiek V. U. parodė, kad gavus pinigus, reikia pasirašyti dokumentus, jog jie gauti. Kaip matyti iš bylos medžiagos už parduotus pajus ŽŪB „AN“ atsiskaitė per ŽŪB „A“ - t. y. ŽŪB „A“ vienas iš savininkų - L. S. sumokėjo per kelis kartus R. P. už pajus, taip atsiskaitydamas ir už iš V. U. nupirktus gyvulius ŽŪB „A“ vardu. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme V. U. ir R. P. nurodė, kad, pasirašant kasos išlaidų orderius, pinigų (1,18 mln. litų) vienas kitam neperdavė. Dokumentų pasirašymo metu, esant tokioms didelėms sumoms, tiek R. P., tiek V. U. buvo suprantama, kad nėra tikslo, nebūtina tų pinigų vienas kitam fiziškai įteikti - ŽŪB „A“ turėtų priimti pinigus iš L. S., juos atvežti V. U., o V. U. turėtų juos paduoti R. P. už pajus. Buvo išrašyti kasos orderiai apie pinigų priėmimą ir perdavimą, o realiai pinigai iš L. S. perduoti R. P. Ikiteisminiame tyrime jau pirminiuose parodymuose R. P. ir V. U. parodė, kad dokumentų pasirašymo metu pinigų vienas kitam neperdavė, nes nematė tame kažko nusikalstamo. Jei R. P. būtų su V. U. planavę kažkokius nusikalstamus veiksmus, ar būtų supratę, kad kasos dokumentų išrašymo metu neperdavimas vienas kitam pinigų yra nusikalstama veika, tai logiška, kad tyrėjams, teismui gindamiesi būtų nurodę, kad vienas kitam pinigus perdavė, tai ir šios bylos nebūtų buvę, bet kaip matyti iš bylos, nurodė tiesą, nematydami nieko nusikalstamo. Formalus buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas, nepadaręs niekam žalos, galėjo būti išspręstas administracinėmis, civilinėmis priemonėmis.

2166.19. Teismo posėdyje FNTT specialistei pateikus klausimą, ar vykstantiems tuo pačiu laiku sandoriams privalu fiziškai pervežti ir perduoti vienas kitam pinigus, kai aiškus galutinis gavėjas, atsakyta, kad svarbu įforminti buhalteriškai dokumentais pinigų gavimą ir mokėjimą. Tai ir buvo padaryta V. U. išrašius pinigų išmokėjimo orderius R. P., kuriuos pasirašydamas R. P. patvirtino, kad su juo atsiskaityta. L. S. patvirtino, kad pinigus pagal orderius R. P. išmokėjo, o R. P. patvirtino, kad pinigus per kelis kartus gavo grynaisiais iš L. S. Jei R. P. patvirtino, kad su juo atsiskaityta, niekas negali teigti, kad neatsiskaityta, tuo labiau, kad byloje tokių įrodymų, kad neatsiskaityta, nėra. Pagal R. P. pasirašytus V. U. išrašytus dokumentus buvo atsiskaityta, todėl tokie dokumentai neturėtų būti traktuojami kaip netikri, o jų V. U. neišrašius (tokių kasos orderių) gautųsi situacija, kad atsiskaitymai neatitinka tikrovės.

2176.20. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į kelis kartus keičiamus, nenuoseklius V. M. ir R. S. parodymus, taip pat nevertino duomenų apie tai, kad tarp L. S. ir R. S. vyksta konfliktai, o V. M. yra R. S. giminaitis, V. M. palaiko R. S. keisdamas parodymus ir tokiu būdu klaidina teismą.

2186.21. Iš ŽŪB „A“ vyr. buhalterės L. B. parodymų, specialisto išvados, teismo tvirtinimo apie neginčijamai įvykusį sandorį tarp V. U. ir ŽŪB „A“ matyti, kad už galvijus buvo atsiskaityta J. S. pinigais. L. S. atsiskaitė už V. U. parduotus galvijus ŽŪB „A“, dėl to ŽŪB „A“ išrašė kasos išlaidų orderius. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dengimo metu tarp ŽŪB „A“ ir J. S. žala nebuvo padaryta. Tiek L. S. skolintų pinigų mokėjimas ŽŪB „A“, tiek pinigų mokėjimas už ŽŪB „A“ ūkininkui V. U., tiek V. U. mokėjimas R. P. už pajus niekam žalos nesukėlė, tai teisėtas veiksmas. Priešingai, jei būtų netikri, neteisėtai išrašyti V. U. kasos orderiai R. P., kuriuos pastarasis pasirašė, tai prieštarautų paties teismo išvadai, kad ŽŪB „A“ atsiskaitė už galvijus iš skolintų pinigų iš J. S.

2196.22. Jei pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. S. suteikė paskolą ŽŪB „A“ ir tais pinigais teisėtai sumokėjo už iš V. U. įsigytus galvijus, tai tiek mokėjimai, tiek galvijų pirkimo - pardavimo sandoriai traktuotini kaip teisėti. V. U. galvijų pardavimo sandoris su ŽŪB „A“ pripažintas įvykusiu, tad ir ŽŪB „AN“ galvijų pardavimas V. U. turi būti pripažintas įvykusiu, o ne tariamu, nes priešingu atveju V. U. pardavė tą (galvijus), ko neturėjo ir ko neįsigijo žemės ūkio bendrovė. Anot apelianto, teismas, palikdamas kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, nepagrindė jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais aplinkybės, kuri netikra informacija buvo įrašyta dokumentuose ir kaip tai padarė didelės žalos.

2206.23. Tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal ŽŪB įstatymą įmonei/bendrovei vadovauja valdyba, o jei jos nėra, įmonės/bendrovės vadovas (direktorius). Šioje byloje nagrinėjamų sandorių metu bendrovės direktore dirbo E. P., o pagrindinis savininkas buvo I. B. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad 2008-08-04 ir 2008-09-24 ŽŪB „AN“ susirinkimo protokolai netikri. Tiriant įrodymus teisme, tiek pagrindinis savininkas I. B., tiek pajininkas R. P. parodė, kad nei vieno iš jų niekas nevertė, niekas jiems nenurodė pasirašyti neva netikrus susirinkimų protokolus - pajininkai parodė teisme, kad susirinkimų protokolai pasirašyti jų pačių, išreiškiant jų valią, sutikimą nupirkti pajus ir parduoti galvijus. Nuosprendyje nenurodyti jokie objektyvūs įrodymai, kad 2008-09-24 ir 2008-08-04 protokolai yra netikri.

2216.24. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad „nekyla abejonių, kad E. P., būdama ŽŪB „Anciškiai“ direktore, žinojo, jog bendrovės pajininkai I. B. ir R. P. nedalyvauja bendrovės veikloje, todėl, akivaizdu, jog ji suprato, kad ŽŪB „Anciškiai“ 2008-08-04 ir 2008-09-24 susirinkimų protokolai ir juose užfiksuoti sprendimai neatitinka tikrovės. Be to, matyti, kad protokolus atveždavo ir pajininkas V. Č. arba J. V.“. Teisme abu pajininkai parodė, kad jie abu pasirašė protokolus, išreikšdami savo valią / sprendimą nupirkti pajus ir parduoti galvijus. Niekas nepatvirtino, kad minėti protokolai kažkaip tai suklastoti ar netikri, o J. V. teismui paaiškino, kad protokolus rengė pajininkų teisininkai iš Vilniaus. Visiškai nesuprantamas teismo noras įteigti, jog jei pajininkai nedalyvauja bendrovės veikloje, tai jų sprendimai neteisėti. Kaip žinia, įmonės / bendrovės savininkai / pajininkai dažniausia ir nedalyvauja tiesiogiai bendrovės veikloje (nedirba traktorininku, agronomu, nešeria galvijų, neduoda nurodymų darbuotojams ar pan.), o priima esminius sprendimus, kuriuos turi vykdyti vadovas (direktorius). ŽŪB įstatymas aiškiai apibrėžia teises ir pareigas pajininko (savininko) ir bendrovės vadovo (direktoriaus). Pajininkai I. B. ir R. P. priėmė sprendimus pasirašydami 2008-08-04 ir 2008-09-24 protokolus. Apeliantui nesuprantamas teismo teiginys, jog jei susirinkimų protokolus direktorei perduodavo vienas iš pajininkų (V. Č.) arba kitas asmuo (J. V.), tai tokie protokolai netikri, negaliojantys. Apelianto manymu, susirikimo protokolus gali buhalterijai, vadovui perduoti bet kuris pajininkas ar kitas asmuo, svarbu, kad jie būtų pasirašyti bendrovės pajininkų. Kaip jau minėta, pasirašydami protokoluose abu pajininkai patvirtino, kad minėti protokolai atitinka jų valią. Teismas nepateikė konkrečių įrodymų, jog protokolai 2008-08-04 ir 2008-09-24 netikri ar suklastoti.

2226.25. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 6 dalį, nes Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnis traktuojamas, kaip tyčinis nusikaltimas, o teismas priimdamas nuosprendį ne tik nepateikė R. P. tyčios, bet ir nepateikė nusikaltimo sudėties. Pripažinimas kaltu iššvaistant svetimą turtą, siejamas su nepagrįstu kaltinimu dėl dokumentų klastojimo. Kaip aukščiau pateikta, nesant dokumentų klastojimo, negali būti ir turto iššvaistymo pagal tuos neva suklastotus dokumentus (pajų, galvijų pirkimus, susirinkimų protokolai).

2236.26. R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį, kaip padėjėjas daryti nusikaltimą, nors kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė R. P. susitarimas padėti ir padėjėjo veiksmai, nėra atskleista. Teismas pripažino R. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį tik spėjimu „gal L. S. sutarė su R. P. ar kitais asmenimis daryti nusikaltimus“. Nei rašytiniai, nei liudytojų parodymai nepatvirtina prokuratūros kaltinimų, jog neva R. P. dalyvavo bendrininkų grupėje ir nusikalstamai veikė. Kaip minėta, 5 000 vnt. pajų pardavimo sutarties pasirašymas įvyko 2008-08-06 nieko nežinant apie galimą V. U. galvijų sandorį su ŽŪB „AN“, tuo labiau V. U. sandorį su ŽŪB „A“. Teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, jog nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, susitarus parduoti pajus, parduoti galvijus V. U., parduoti galvijus ŽŪB „A“. ŽŪB „AN“ galvijus pardavė V. U. tik 2008-09-26, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po pajų pardavimo ŽŪB „AN“. Kaip vėliau paaiškėjo, ŽŪB „AN“ galvijus planavo pirkti UAB „Robusta“, ŽŪB „Pelaniškiai“. Prokuratūra sudėliojo keletą civilinių sandorių į vieną grandinę ir iš jų sekos pateikė teismui versiją (kaltinimus), kad neva visi kartu dalyvavę keliuose sandoriuose asmenys iš anksto sutarė taip veikti, neva bendrai pasisavinant ŽŪB „AN“ turtą. Priešingai, dalis kaltinamųjų teismui parodė, jog vienas kitą pamatė tik teisme, o ūkinius įvykius vertino kaip realiai įvykusius sandorius. R. P. ir jo sūnui, kaip smulkiems pajininkams, buvo žinoma, kas yra ir byloje, kad ŽŪB „AN“ vykdo augalininkystės ir gyvulininkystės veiklą, kurios turtas yra apie 5 mln. litų vertės. R. P. su sūnumi turėjo tokią informaciją iš ŽŪB „AN“ buhalterijos, ką ir nurodė ikiteisminiame tyrime. R. P. ir jo sūnui visiškai nebuvo žinoma apie ateinančią pasaulinę krizę 2008 metų pabaigoje, kuri įtakojo bankrotą ir ŽŪB „AN“. R. P. su sūnumi taip pat nebuvo žinoma apie pajų pardavimo pasirašymo metu esančią realią ŽŪB „AN“ finansinę padėtį, išskyrus „krentančias“ pieno supirkimo kainas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat galimas ŽŪB „AN“ problemas dėl pašarų stygiaus, nes nebenorėjo jokios veiklos su šia bendrove.

2246.27. R. P. ir jo sūnaus pagrindinis siekis buvo parduoti likusius 5 000 vnt. pajų. Tik vėliau sužinojo, kad praėjus keliems mėnesiams, vyko V. U. galvijų pardavimo sandoris su ŽŪB „A“. Tik praėjus daugiau nei 2 mėnesiams, susiklosčius byloje pateiktoms aplinkybėms, buvo atsiskaityta su R. P. sūnumi už parduotus pajus. Byloje nėra jokių įrodymu, kad R. P. su sūnumi iš anksto būtų žinoma, kad po pajų pasirašymo sutarties bus parduoti galvijai, kad bus ŽŪB „AN“ iškelta bankroto byla, kad gali būti planuojamas ŽŪB „AN“ turto pasisavinimas. Teismas, priimdamas nuosprendį pripažinti kaltu R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukdamas dėl senaties pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie nusikalstamą veiką ir nepagrindę tai teisiniais argumentais, nenagrinėjo R. P. tyčios. Išvardinti duomenys ir bylos dokumentai patvirtina, kad tiek R. P., tiek jo sūnaus R. P. veiksmuose nebuvo nei tyčios suklastoti dokumentus, nei tyčios švaistyti ŽŪB „AN“ turtą. Nebuvo padaryta jokios žalos, nes visi atsiskaitymai buvo išspręsti taikos sutartimi, o buhalterinės apskaitos taisyklių formaliam pažeidimui buvo galima taikyti kitas, nei baudžiamosios teisė priemones.

2256.28. R. P. nuteistas už tai, kad sūnui R. P. patarė parduoti 5 000 vnt. pajų ir pasirašė V. U. išrašytuose kasos dokumentuose, kad gavo per kelis kartus 1,18 mln. litų - pasirašė, kad su juo atsiskaityta. Prokuratūra sudėliojusi kelis sandorius į vieną grandinę, civilinius santykius kriminalizavo, nors prieš pateikiant kaltinimus byloje minėti santykiai, ginčai jau buvo išspręsti civiline tvarka - pasirašyta taikos sutartis. Teismas, priimdamas nuosprendį, minėto fakto (civiline tvarka išspręstų santykių) nenagrinėjo, nepateikė kaip jau išspręsto ginčo fakto. Apelianto manymu, teismas prieš įrodymų nagrinėjimą matydamas, kad ginčai išspręsti civiline tvarka ir, jog niekas jokių pretenzijų neturi, kad prokuratūra surašydama kaltinimus nepateikė pagrįstų įrodymų, turėjo bylą dalyje dėl kaltinimų R. P., jo sūnui R. P. ir V. U. nutraukti. Išvardinti duomenys ir bylos dokumentai patvirtina, kad tiek R. P., tiek jo sūnaus R. P. veiksmuose nebuvo tyčios klastoti dokumentus, nei tyčios švaistyti ŽŪB „AN“ turtą.

2267. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį R. P. išteisinti, jam nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

2277.1. R. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tokius pačius parodymus, kad jo tikslas buvo parduoti 5 000 vnt. ŽŪB „Anciškai“ pajų už 1,2 mln. litų, kuriuos buvo įsigijęs už 2 mln. litų. R. P. teigė, jog su niekuo iš kaltinamųjų nesitarė, nieko nusikalstamo nedarė. Anot R. P., byloje nėra įrodymų, kad R. P. ką nors planavo ar darė nusikalstamai, jog bendravo su L. S. ar jis nurodė R. P. daryti kažką nusikalstamo, jog R. P. lenkė R. P. pasirašyti 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutartį. R. P. nurodė, kad gyvendamas kartus su tėvu, pastarasis kaip turintis patirtį, visada patardavo svarbiais ūkio klausimais, tuo labiau, jog ir didžioji dalis pinigų, už kuriuos R. P. buvo įsigijęs ŽŪB „AN“ pajus buvo skolinti iš tėvo. Nieko nusikalstamo nėra tartis su tėvu dėl R. P. priklausančių pajų pardavimo, kainos ar dėl kitų sandorių. R. P. buvo kaip jų verslo grupės asociacijos vadovas, kuris realiai duodavo patarimus R. P. ne tik kaip tėvas, bet kaip asociacijos vadovas, bet tai niekaip nesusiję su kaltinime įvardintu „lenkimu“ ar kokia kita prievarta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. P. su kuo nors iš anksto tarėsi, jog R. P. susijęs su dokumentų klastojimu, netikrų dokumentų gaminimu, panaudojimu. R. P. pardavė 5 000 vnt. ŽŪB „AN“ pajų už 1,2 mln. litų 2008-08-06, o tuos 5 000 pajų buvo įsigijęs 2007 metais už 2 mln. litų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. P., pasirašant 2008-08-06 ŽŪB „AN“ 5 000 vnt. pajų pirkimo - pardavimo sutartį, buvo žinoma, kad ateityje (po 2 mėn.) bus parduoti ŽŪB „AN“ galvijai ūkininkui V. U., o vėliau V. U. parduos galvijus ŽŪB „A“. Šiaulių apygardos teismas neturėdamas jokių įrodymų apie R. P. galimą nusikalstamą veiką dėl dokumentų klastojimo (dėl neva netikros pajų pirkimo - pardavimo sutarties) bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o neturėdamas jokių įrodymų dėl R. P., kaip padėjėjo iššvaistant ŽŪB „AN“ turtą, pripažino kaltu.

2287.2. Anot apelianto, teismas priimdamas nuosprendį nepateikė jokių įrodymų, kad R. P. ar R. P. pasirašyti dokumentai turi nusikaltimo požymių, o byloje pateiktus liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, kad R. P. pasirašyti dokumentai yra tikri, teismas atmetė niekuo nepagrįsdamas. Pasak apeliantų, teismas neįrodė R. P. ir R. P. tyčios, neįrodė nusikaltimo sudėties.

2297.3. R. P. neginčija, jog pasirašė pajų pirkimo - pardavimo sutartį, kuri atitinka Lietuvos Respublikos CK normas, ir turi būti traktuojama kaip civiliniai santykiai, o ne uždrausta baudžiamojo įstatymo veika. Anot apelianto, teismas nuosprendyje nenurodė, kokius nusikalstamus veiksmus atliko R. P., pasirašydamas 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutartį. Taip pat teismas nenurodė jokių įrodymų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį, kaip bendrininko, padėjėjo tyčinę nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie R. P. nusikalstamą tyčią, siekiant iššvaistyti ŽŪB „AN“ turtą, nėra jokių duomenų, kad R. P. 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu su ŽŪB „AN“ žinojo ar turėjo žinoti apie planuojamus sandorius dėl galvijų pardavimo ūkininkui V. U., o vėliau apie galvijų pardavimą ŽŪB „A“, nėra jokių duomenų, kad R. P. su kuo nors iš kaltinamųjų bendravo, išskyrus tėvą R. P. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. su tėvu nusikalstamai veikė.

2307.4. Apelianto nuomone, R. P. pasirašyta 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutartis atitinka civilinius santykius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. P. nusikalstamai susijęs su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu. Iškėlus ŽŪB „Ančciškio“ bankroto bylą, bankroto administratorius iki kaltinimų pateikimo ginčus išsprendė civiline tvarka. R. P. neigia savo veiksmais padaręs žalą, byloje jam nepareikštas civilinis ieškinys.

2317.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje apelianto pavardę iš septynių epizodų mini tik epizode Nr. 1, kuriame pateikta tik bendra frazė, kad R. P. yra kaltinamas su kitais asmenimis bendrininkų grupėje pagaminęs ir panaudojęs netikrus dokumentus, t. y. 2008-08-04 ŽŪB „AN“ susirinkimo protokolą, 2008-09-04 visuotinio susirinkimo protokolą, dėl 600 vnt. karvių pardavimo. Tame pačiame epizode nurodyta, kad tuos neva netikrus dokumentus tikėtina, kad pasirašė ne R. P. (pagal specialisto išvadą). Apeliantas nesupranta kaltinimų - jei ne jis pasirašė minėtus dokumentus, tai išvis, kodėl jis yra kaltinamas, tuo labiau nuteistas padaręs sunkų nusikaltimą, kai ŽŪB „AN“ veikloje nedalyvavo, jokių dokumentų pagal specialistą nepasirašė. Tame pačiame epizode nurodyta, kad R. P. su I. B. nebendravo, neaptarinėjo jokių su ŽŪB „AN“ susijusių klausimų. Apeliantas nurodo, kad R. P., pasirašydamas dokumentus, išreiškė savo valią. Įstatymas nereikalauja, kad abu pajininkai būtų vienoje vietoje, aptartų klausimą, priimtų sprendimą ir toje pačioje vietoje pasirašytų, nes šiais laikais yra ne vienas būdas tai padaryti. Niekas byloje nepaneigė pajininkų išreikštos valios, pasirašytų dokumentų.

2327.6. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad pajininkas I. B. ir R. P. nedalyvavo bendrovės veikloje, todėl direktorė E. P. turėjo suprasti, jog jų pasirašyti 2008-08-04 ir 2008-09-24 susirinkimų protokolai neatitinka tikrovės. Apeliantas nurodo, kad R. P. priklausė labai maža pajų dalis, jo turimas pajų kiekis (balsų kiekis) neturėjo jokios reikšmės, todėl jis tiesiogiai nedalyvavo bendrovės veikloje. R. P., kaip smulkus pajininkas, pasirašydamas protokolus tik pritarė pagrindinio pajininko sprendimui. R. P. nepritarus ir nepasirašius sprendimo, I. B., turinčio virš 90% balsų, sprendimai vis tiek būtų vykdomi. Jokie teisės aktai neįpareigoja įmonių, bendrovių savininkų dalyvauti tiesioginėje įmonių veikloje. Todėl, apelianto manymu, tokia teismo nuostata, kad tik pajininkų, kurie dalyvauja bendrovės veikloje, sprendimai yra teisėti, niekuo nepagrįsta. Pagal ŽŪB įstatymą, pajininkai (savininkai) ir priima sprendimus, o bendrovės veikai tiesiogiai vadovauja vadovas (šiuo atveju E. P.).

2337.7. Apeliantas nesupranta teismo nuostatos, ar pasirašyti R. P. susirikimo protokolai yra laikomi kaip nepasirašyti, nes teismas nurodo, jog tikėtina, kad tai ne R. P. parašai, ar laikoma, kad pasirašyti, bet negaliojantys. Apelianto manymu, jei R. P. nepasirašė protokolų, dokumentų, nedalyvavo bendrovės veikloje, tai ir neturėtų būti kaltinamas, o jeigu R. P. pasirašė protokolus, kaip savo valios išreiškimo būdą, ką parodė ir teisme, tai dokumentai turėtų būti vertinami kaip tikri, nes jų niekas nenuginčijo. Teismas nepateikė konkrečių įrodymų, kodėl civiliniai santykiai yra kriminalizuojami. Anot apelianto, teismas nuosprendyje nurodė tik bendras nuostatas, įrodymus, nieko nepagrįsdamas, visus civilinius sandorius sudėjo į vieną grandinę ir nuteisė R. P.

2347.8. Apeliantas nurodo, kad civiliniai santykiai išspręsti civilinėmis priemonėmis. Teismas, turėdamas byloje duomenis, kad visi ginčai susiję su baudžiamąja byla jau išspręsti civiline tvarka, ir matydamas, kad baudžiamojoje byloje R. P. ir jo tėvui R. P. ieškinys nepareikštas, vis tiek nuteisė R. P. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai ignoravo civilinėmis priemonėmis jau išspręstus santykius parduodant pajus, perkant - parduodant galvijus, ir civilinius santykius kriminalizavo.

2357.9. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje nurodyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Veikoms su materialiniais padariniais Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčią apibrėžia kaip veiką, kurią darydamas asmuo suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Dokumentų suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą, būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį. Anot apelianto, teismas konstatavo, kad R. P. pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, tačiau nenurodė jokių įrodymų, kad dokumentai netikri, suklastoti, iš viso nepasisakė dėl tiesioginės tyčios, jos nevertino. Apelianto manymu, ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio ir generalinio prokuroro reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti R. P. neva nusikalstami veiksmai nebuvo tinkamai pagrįsti.

2367.10. Apelianto manymu, nepagrįstas nuosprendis pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas konstatavo nustatytas aplinkybes apie R. P. padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje. Teismas nusikalstamas veikas grindė prielaidomis, t. y. teisingumą vykdė ne teisme tiesiogiai surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu, o pagal prokuroro suformuluotą R. P. kaltumo versiją. Turto iššvaistymas taip pat yra tyčinis nusikaltimas. Tačiau teismas ir šioje nuosprendžio dalyje nenagrinėjo R. P. tyčios. Pasak apelianto, R. P. nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai jo atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, nes jokios nusikaltimo veikos sudėties jo veiksmuose nebuvo. Be to, R. P. kaltė - tiesioginė tyčia nuosprendyje nenurodyta. Nuosprendis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, padarant esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus vertinant įrodymus.

2377.11. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teismas, spręsdamas R. P. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį klausimą, vadovavosi spėjimais ir prielaidomis, neįvertino bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad jokie bylos dokumentai nepatvirtina R. P. pareikšto kaltinimo, o spręsdamas dėl bendrininkavimo neva padarant Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (ŽŪB „AN“ turto iššvaistymas) net neindividualizavo ir neaprašė R. P. priskirtų veiksmų, todėl neaišku, kuo pasireiškė R. P., kaip šios nusikalstamos veikos bendrininko – padėjėjo, veika, taip pat nuosprendyje neaptarta, kokie bylos duomenys tai patvirtina. R. P. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. nereabilituojančiu pagrindu, nors teismas ir pašalino iš kaltinimo kelias neteisingas aplinkybes dėl pajininkų protokolų surašymo. Tokiu būdu baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu nutraukta paliekant abejones dėl galimos jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas nutraukdamas bylą šia apimtimi netyrė byloje surinktų įrodymų ir neįvertino, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina jo kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Netgi priešingai, nutylėti esminiai duomenys apie tikrovėje gautus pinigus atsiskaitant su ŽUB „AN“ už jai parduotus pajus, bei šios už V. U. parduotus galvijus. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus dėl įrodymų įvertinimo, todėl nuosprendis laikytinas neteisėtas.

2387.12. Anot apelianto, R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį turėjo būti išteisintas. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį siejamas su 2008-08-06 ŽŪB „AN“ 5 000 vnt. pajų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymu, kurioje buvo nurodyti neva tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad R. P. pardavė 5 000 vnt. pajų ŽŪB „AN“ už 1,2 mln. litų. R. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, kad pasitaręs su tėvu R. P., pastarajam paaiškinus, jog artėja krizė, krenta pieno supirkimo kainos, R. P. pardavė 5 000 pajų už 1,2 mln. litų. R. P. paaiškino, kad tuos pajus 2007 metais buvo įsigijęs už 2 mln. litų. R. P. pagal R. P. įgaliojimą gavo pinigus. R. P., pasirašydamas tikrą 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutartį, išreiškė savo valią, o ne buvo kažkieno tai įtakotas, tuo labiau L. S., kaip nurodyta kaltinime. R. P., sutarties pasirašymo metu ar po jos pasirašymo nesikalbėjo, nebendravo nei su L. S., E. P., V. Č., nei su kitais nuteistaisiais.

2397.13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ši konstitucinė nuostata yra ypatingai svarbi civilinėje teisėje, kuomet civiliniai teisiniai santykiai grindžiamo šalių autonomijos principu, sutarčių teisėje vadinamu sutarties laisvės principu. Pripažįstama, kad civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti didelę reikšmę turi asmenų iniciatyva, sąmoningi, laisva valia atliekami veiksmai, kuriais įgyvendinama jų veiklos laisvė.

2407.14. R. P. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas nuosavybės teise 5 000 vnt. pajų pardavė juos už 1,2 mln. litų ŽŪB, kuri už kelių mėnesių bankrutavo. Teismui pateikta 2007 metų tų pačių 5 000 pajų įsigijimo sutartis už 2 mln. litų. Nupirkti pajai buvo parduoti nuostolingai, nes artėjo krizė. Byloje nėra įrodymu, kad pajai parduoti brangiai ar pigiai, ekspertai to nepaneigė.

2417.15. Pajų pirkimo - pardavimo sutartis yra juridinis faktas, kuris teisėje apibrėžiamas, kaip realios tikrovės reiškinys, kuriuo teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą ar pasikeitimą. Toks juridinis faktas kaip sandoris yra laisvos asmens valios pasireiškimas, kuriuo siekiama tam tikrų teisinių padarinių, teisinio rezultato. Sandoris yra teisėtas veiksmas, kuris atliekamas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Tam, kad sandoris galiotų, jis turi atitikti šias sąlygas: turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, jo turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus, turi išreikšti tikrąją šalių valią, turi būti sudarytas įstatyme nustatyta forma. R. P., turėdamas 5 000 vnt. pajų nuosavybės teise, įsigytus už 2 mln. litų, turėjo teisę pasirašyti 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutartį su veikiančia ŽŪB „AN“, kurią teisėtai atstovavo direktorė E. P. R. P., pasirašydamas šią sutartį išreiškė savo valią, sutikimą parduoti 5 000 vnt. pajų, o ŽŪB „AN“ direktorė E. P. veikdama kaip direktorė pasirašė pajų pirkimo - pardavimo sutartį išreikšdama ŽŪB „AN“ valią nupirkti iš R. P. 5 000 vnt. pajų už 1,2 mln. litų. 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutarties turinys atitiko įstatymo reikalavimus, sutartis sudaryta raštu, įrašyta data, pirkėjas, pardavėjas, parduodamas turtas, kiekis, vertė, atsiskaitymo sąlygos, abiejų šalių sutartis pasirašyta. Įstatymas notarinės formos akcijų / pajų pirkimo - pardavimo sutarties 2008 metais nereikalavo. 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasirašyta vadovaujantis teisiniais aktais, išreiškiant pirkėjo ir pardavėjo valią. Teismas, priimdamas nuosprendį, nenurodė jokių įrodymų, kad 2008-08-06 sutartis neatitinka kokių nors reikalavimų, todėl ji yra neteisėta ar nepagrįsta, suklastota.

2427.16. Anot apelianto, teismas, palikdamas kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, nenurodė jokių įrodymų, motyvų, jog tai netikras dokumentas. Teismas nutylėjo R. P., R. P., I. B., E. P. parodymus apie tikrą, niekieno neįtakojant pasirašytą 2008-08-06 sutartį ir rašytinius įrodymus (pajų 2008-08-06 sutartį, 2007 metų 5 000 vnt. pajų įsigijimo sutartį už 2 mln. litų, pajininkų susirinkimo protokolą, kuriame nuspręstą pirkti 5 000 vnt. pajų), kurie akivaizdžiai rodo, kad 2008-08-06 sutartis buvo pasirašyta niekieno neįtakojant ir yra tikrovę atitinkantis dokumentas. Pajų pirkimo - pardavimo sutartyje buvo ir pagrindinio pajininko I. B. parašas, išreiškiantis jo valią, tą patvirtino teisme ir I. B.

2437.17. Apeliantas nurodo, kad prokuratūra ikiteisminiame tyrime ir teismas, priimdamas nuosprendį, visus ŽŪB „AN“ įvykusius sandorius sudėliojo į vieną grandinę bei civilinius santykius „pavertė“ kriminaliniu nusikaltimu. R. P. pasirašė 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo sutartį norėdamas 5 000 pajų parduoti ir gauti už juos pinigus iš ŽŪB „AN“, o apie ūkininko V. U. galvijų pardavimą ŽŪB „A“ nežinojo ir negalėjo žinoti. Pajų 2008-08-06 pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta prieš du mėnesius iki karvių (galvijų) pardavimo. R. P., pasirašydamas pajų pirkimo – pardavimo sutartį, su niekuo nesitarė veikti nusikalstamai, neturėjo jokių nusikalstamų tikslų. Teismas nuosprendyje nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad R. P. klastojo dokumentus, ar tarėsi, ar buvo įtakotas kieno nors veikti nusikalstamai. R. P. ŽŪB „AN“ veikloje nedalyvavo, ir nežinojo 2008-08-06 dienai esamos finansinės padėties bendrovėje. Pagal turimus duomenis, kol R. P. su tėvu R. P. valdė ŽŪB „AN“ iki 2008-01-01 ŽŪB „AN“ vykdė pelningą žemės ūkio veiklą ir turėjo apie 5 mln. litų vertės turtą ir jai joks bankrotas negrėsė.

2447.18. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dengimo metu tarp ŽŪB „A“ ir J. S. žala nebuvo padaryta. Tai logiška, kad tiek L. S. skolintų pinigų mokėjimas ŽŪB „A“, tiek pinigų mokėjimas už ŽŪB „A“ ūkininkui V. U., tiek V. U. mokėjimas P. už pajus yra niekam žalos nekeliantis, teisėtas veiksmas.

2457.19. Apeliantas nurodo, kad R. P. padėjimas iššvaistyti turtą siejamas su nepagrįstu kaltinimu dėl dokumentų klastojimo (2008-08-06 netikros sutarties pasirašymu). Teismas nenurodė jokių įrodymų, kad 2008-08-06 pajų pirkimo – pardavimo sutartis yra netikra, priešingai, byloje yra įrodymai, kad 2008-08-06 sutartis atitinka tikrovę. Nesant dokumento klastojimo, negali būti ir turto iššvaistymo. Apelianto manymu, teismas R. P. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, spėjimo būdu – „gal R. P. žinojo apie planuojamą nusikaltimą, gal su kuo nors nusikalstamai tarėsi“. Byloje esantys įrodymai, nepatvirtina kaltinimo, jog neva R. P. veikė bendrininkų grupėje. R. P. nuteistas už tai, kad 5 000 pajų pardavė už 1,2 mln. litų, kuriuos buvo įsigijęs už 2 mln. litų, nes vėliau pirkėjas „AN“ bankrutavo. Byloje neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė R. P. kaip padėjėjo veiksmai, susitarimas padėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo grupės susitarimas parduoti pajus. Iškėlus bankroto bylą, kreditoriniai klausimai buvo išspręsti civiline tvarka. Civilinius klausimus išsprendus civiline tvarka, R. P. pateikti kaltinimai dėl žalos ŽŪB „AN“ padarymo, kai jau žalos klausimas buvo išspęstas. R. P. veiksmuose nebuvo nei tyčios klastoti dokumentus, nei tyčios iššvaistyti ŽŪB „AN“ turtą.

2467.20. Pasak apelianto, teismas nenurodė jokių įrodymų, motyvų, jog R. P. nusikalstamai bendrininkavo su kitais nuteistaisiais, neįvardino, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus atliko R. P. Teismas nepaneigė R. P., jo tėvo, direktorės E. P., I. B. parodymų, kad pajų 2008-08-06 pirkimo - pardavimo sutartis yra tikra, atitinka šalių valią. Iš 2007 metų pajų pirkimo - pardavimo 5 000 vnt. sutarties už 2 mln. litų matyti, kad R. P. 5 000 pajų pardavė už mažesnę 800 000 litų kainą nei buvo įsigijęs. R. P. veiksmais nebuvo padaryta jokios žalos, o visi atsiskaitymai buvo išspręsti civiline tvarka, taikos sutartimi. Apelianto manymu, teismas, nuteisdamas R. P. ir palikdamas kaltinimus, privalėjo pateikti tam pagrįstus įrodymus, o atmesdamas įrodymus ir neįrašydamas jų į nuosprendį, turėtų tai pagrįsti. Teismas nepasisakė apie nuteistojo V. M. prieštaringus, keičiamus parodymus, turinčius reikšmės sprendžiant ŽŪB „AN“ turto galimą pardavimą. Anot apelianto, išvardinti duomenys patvirtina, kad tiek R. P., tiek jo tėvo veiksmuose nebuvo tyčios klastoti dokumentus, nei tyčios švaistyti ŽŪB „AN“ turtą.

2478. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-06-28 nuosprendžio dalį, kuria V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išteisinti V. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad V. Č. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba konstatuojant, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2488.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apkaltinamasis nuosprendis V. Č. atžvilgiu priimtas nepagrįstai, t. y. tinkamai neįvertinus byloje surinktus duomenis (įrodymus). Teismas, spręsdamas V. Č. kaltės klausimą dėl Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, rėmėsi prielaidomis ir neįvertino bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina jam pareikšto kaltinimo. Teismas spręsdamas, kad Lietuvos Respublikos 184 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika (ŽŪB „AN“ turto iššvaistymas) buvo padaryta bendrininkaujant, neindividualizavo V. Č. padarytos veikos ir nenurodė kuo konkrečiai pasireiškė V. Č., kaip šios nusikalstamos veikos bendrininko (kurstytojo), veika bei nuosprendyje nenurodė, kokie bylos duomenys tai patvirtina.

2498.2. Skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl V. Č. inkriminuotų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. nereabilituojančiu pagrindu. Tokiu būdu baudžiamoji byla šia apimtimi V. Č. atžvilgiu nutraukta paliekant abejones dėl galimos jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, nutraukdamas bylą šia apimtimi, netyrė byloje surinktų įrodymų, neįvertino, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina V. Č. kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

2508.3. Anot apelianto, skundžiamas nuosprendis (dalyje, susijusioje su V. Č. kaltės pripažinimu) prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalyje įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų. Skundžiamas nuosprendis priimtas teismui padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl nuosprendis laikytinas neteisėtu. Nuosprendžio nepagrįstumas ir neteisėtumas yra šio apeliacinio skundo pagrindas.

2518.4. V. Č. kaltinamas tuo, kad 1) veikdamas bendrininkų grupėje, t. y. veikdamas kartu su L. S., E. P., V. M., V. U., R. P. bei R. P., 2) pagal išankstinį bendrininkų susitarimą, 3) palenkė (sukurstė) Kėdainių r. „AN“ ŽŪB direktorę E. P. pagaminti ir panaudoti netikrus dokumentus bei iššvaistyti didelės vertės ŽŪB „AN“ turtą.

2528.5. Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokius konkrečiai V. Č. atliktus veiksmus teismas laikė atitinkančiais Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį. Nuosprendyje nepateikiamas V. Č. atliktų veiksmų (nusikalstamos veikos) aprašymas. Teismas tiesiog nurodė, kad V. Č. veikos (neaišku kokios) atitinka Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir visiškai nenurodė, kas lėmė tokią teismo išvadą. Teismas nuosprendyje nenurodė nei vieno įrodymo, kurio pagrindu padarė išvadą dėl V. Č. kaltės pagrįstumo. Tai neabejotinai lėmė, kad bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta absoliučiai jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių V. Č. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

2538.6. Atsižvelgiant į skundžiamojo nuosprendžio turinį galima teigti, kad V. Č. nuteistas vien už tai, kad teismas manė esant byloje pakankamai įrodymų L. S., E. P., V. M., V. U., R. P. bei R. P. kaltei pagrįsti. Pagal kaltinamojo akto nuostatas V. Č. buvo kaltinamas veikęs bendrininkų grupėje su aukščiau nurodytais asmenimis, todėl akivaizdu, kad teismas, padaręs išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pakanka aukščiau nurodytų asmenų kaltei pagrįsti, kartu kaltu pripažino ir V. Č., nors realiai jokie bylos duomenys V. Č. kaltės nepatvirtino. Kaip jau buvo minėta, V. Č. buvo kaltinamas L. S. nurodymu sukurstęs (palenkęs) ŽŪB „AN“ direktorę E. P. suklastoti ir panaudoti ŽŪB „AN“ dokumentus ir iššvaistyti ŽŪB „AN“ turtą. Nei L. S., nei E. P. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir duodami parodymus teisme nepatvirtino šių kaltinimo teiginių. Priešingai, E. P. nurodė, kad jai einant ŽŪB „AN“ direktorės pareigas V. Č. tik padėdavo spręsti bendrovės gamybinius klausimus (organizuoti žmones, sėti, pjauti ir pan.), tačiau nenurodinėjo, kokius sandorius sudaryti, kokius dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą. Net ir laikant pagrįsta (teisinga) skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad ŽŪB „AN“ direktorė E. P. žinojo, kad vykdo L. S. nurodymus, jai perduodamus V. Č. ar J. V., vis tik net ir šios aplinkybės konstatavimas niekaip nepatvirtina, kad V. Č. davė kokius nors neteisėtus nurodymus ŽŪB „AN“ direktorei E. P., ar juo labiau palenkė ją daryti nusikalstamas veikas. Byloje nenustatyta, kas E. P. pateikė ŽŪB „AN“ 2018-08-04 ir 2008-09-24 susirinkimų protokolus. Remiantis E. P. teisme duotais parodymais nuosprendyje nurodyta, kad šiuos protokolus E. P. galėjo pateikti V. Č. arba J. V. Tai yra teismas dėl šios aplinkybės padarė tik tikėtiną išvadą, kuri niekaip nepatvirtina V. Č. kaltės. Be to, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas iš kaltinimų pašalino aplinkybę, kad V. Č. palenkė, o E. P. į ŽŪB „AN“ apskaitą įtraukė netikrus dokumentus - 2008-08-04 ir 2008-09-24 ŽŪB „AN“ visuotinių pajininkų susirinkimų protokolus (nes tokie protokolai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai), tapo teisiškai nereikšminga aplinkybė, kas šiuos protokolus pateikė E. P.

2548.7. Anot apelianto, teismas šiuo atveju taikė kolektyvinę atsakomybę ir manydamas esant pakankamai duomenų kitų kaltinamųjų kaltei pagrįsti, kartu kaltu pripažino ir V. Č. Tačiau toks teismo sprendimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos BPK nuostatoms, tiek LAT formuojamai teismų praktikai. LAT savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai konstatuojama, jog nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, kartu nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t. y. nurodoma kiekvieno kaltinamojo, kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, rūšis, vaidmuo, konkretūs atlikti veiksmai, bendrininkavimo forma. Šioje byloje konstatavus, kad Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (ŽŪB „AN“ dokumentų klastojimas ir šios bendrovės turto iššvaistymas) buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje, nuosprendyje privalėjo būti nurodyta, kaip pasireiškė bendrininkų susitarimas nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš bendrininkų ir koks buvo kiekvieno iš jų vaidmuo. Kartu nuosprendyje privalėjo būti nurodyta, kokie bylos duomenys patvirtina tokias teismo išvadas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas šias nuostatas, skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokie įrodymai patvirtina buvus bent kokį bendrininkų susitarimą dėl nusikalstamų veikų darymo, bei nenurodė kokių įrodymų pagrindu sprendė dėl konkrečiai V. Č. prisidėjimo prie nusikalstamų veikų padarymo.

2558.8. Apelianto manymu, teismas neįvertino, jog šios bylos kaltinamajame akte taip pat nebuvo pateikiamas V. Č. padarytų nusikalstamų veikų aprašymas bei nenurodyta, kokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia V. Č. kaltę. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nusikalstamos veikos aprašymui kaltinamajame akte yra keliami tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai, t. y. jame turi būti nurodomas padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punktas). Tačiau, kaip matyti iš šios bylos kaltinamojo akto (V. Č. inkriminuotos veikos aprašymo), jame nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė V. Č. nusikalstama veika, nenurodyta, kokie bylos duomenys patvirtina jo kaltę.

2568.9. Anot apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tuos bylos duomenis (įrodymus), kurie paneigia V. Č. pareikštus kaltinimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtinta, kad V. Č. nuo 2007-08-07 iki 2011-10-10 dirbo ŽŪB „V.“ ir iki 2011-05-13 ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas. Iš byloje esančios 2007-11-22 ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties Nr. PZ-ZS 20071122-1 matyti, kad ŽŪB „V.“ ir ŽŪB „AN“ siejo tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo santykiai (T. 6, b. l. 36-38). Šioje sutartyje nurodyta, kad R. P. verslo grupė, ŽŪB „M.“, ŽŪB „AN“, ŽŪB „R.“, ŽŪB „V.“ bei ūkininkas V. U. buvo susitarę dėl ilgalaikio ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti savalaikį reikiamo pieno kiekio tiekimą AB „Pieno žvaigždės“. Iš byloje esančios 208-07-01 Paslaugų teikimo sutarties matyti, kad ŽŪB „V.“ ir ŽŪB „AN“ buvo susitarę dėl žemės ūkio techninių paslaugų teikimo, sutarties pagrindu ŽŪB „V.“ įsipareigojo iki 2008-12-31 teikti ŽŪB „AN“ kūlimo, sėjos, arimo, mėšlo kratymo darbų paslaugas (T. 9, b. l. 165-167). Šiais dokumentais nustatyta, kad tarp šių bendrovių byloje nagrinėjamu laikotarpiu vyko įvairios ūkinės operacijos. Iš šių dokumentų matyti, kad pagal 2008-07-01 paslaugų teikimo sutartį ŽŪB „V.“ teikė ŽŪB „AN“ įvairias žemės ūkio darbų paslaugas. Veikdamas šių sutarčių pagrindu, V. Č., kaip ŽŪB „V.“ direktorius, neišvengiamai turėdavo lankytis ŽŪB „AN“, nes reikėjo prižiūrėti, kad šiai bendrovei skolinama technika būtų naudojama tinkamai, kad laiku ir kokybiškai būtų atliekami žemės ūkio darbai. Tokiu būdu buvo siekiama kontroliuoti, kad ŽŪB „AN“ racionaliai naudotų turtą ir turėtų lėšų atsiskaityti su ŽŪB „V.“ už suteiktas žemės ūkio darbų paslaugas. Apsilankymų ŽŪB „AN“ metu jokių nurodymų E. P. neduodavo, tik jos prašymu kartais patardavo žemės ūkio darbų atlikimo klausimais. Visas šias aplinkybes V. Č. nurodė teismui, deja, priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas į jas neatsižvelgė.

2578.10. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nė vienas teisme apklaustas liudytojas ar nuteistasis nepatvirtino, kad V. Č. yra davęs kokius nors neteisėtus nurodymus ŽŪB „AN“ direktorei E. P., taip kurstydamas ją daryti nusikalstamas veikas. Pati E. P. teisme patvirtino, kad V. Č. niekada nėra jos prašęs, jai nurodęs, liepęs ar kitaip daręs jai įtaką pasirašyti kokį nors dokumentą. Apklausiama teisme E. P. patvirtino, kad tarp ŽŪB „V.“ ir ŽŪB „AN“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ŽŪB „V.“ padėdavo ŽŪB „AN“ veždami mėšlą, ardami laukus, šienaudami. Duodama parodymus teismui E. P. taip pat nurodė, kad žinojo, jog V. Č. buvo ŽŪB „V.“ vadovas, ir E. P. su V. Č. bendravo dėl teikiamų paslaugų. E. P. negalėjo patvirtinti, kad V. Č. jai duodavo nurodymus, susijusius su ŽŪB „AN“, V. Č. jai padėdavo. Jeigu galima nurodymais vadinti nurodymus kada yra laikas sėti, arti, tada duodavo. Dėl pajų pirkimo sutarčių, galvijų pirkimo, protokolų įtraukimo į apskaitą V. Č. nurodymų E. P. nedavė.

2588.11. Aplinkybę, kad V. Č., lankydamasis ŽŪB „AN“, nesikišo į šios bendrovės valdymą, o tik rūpinosi ūkio darbų atlikimu, patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai. Buvusi ŽŪB „AN“ buhalterė D. A. teisme nurodė, kad jai teko bendrauti su V. Č., nes jis dažnai būdavo šioje bendrovėje. Liudytoja nurodė, kad V. Č. buvo šios bendrovės pajininkas, bet jokių pareigų bendrovėje neužėmė ir jokių nurodymų jai nedavė, tik gal gamyboje nurodydavo ką daryti. Buvusi ŽŪB „A“ vyr. zootechnikė - selekcininke (anksčiau taip pat dirbusi ŽŪB „AN“) N. D. teisme nurodė, kad atlyginimą jiems mokėjo ŽŪB „A“, nes jiems priklausė jų prižiūrimi gyvuliai; tuo metu direktorius buvo V. M. ir iškilus klausimams skambindavo jam, kartais V. Č.; kokios buvo V. Č. pareigos nežino, bet kai į jį kreipdavosi, padėdavo, pvz., sugedus traktoriui skambindavo V. Č. ir jis padėdavo.

2598.12. Teismas netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus nepagrįstai sprendė, kad V. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos (ŽŪB „AN“ dokumentų klastojimas ir turto išvaistymas) buvo padarytos. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad bylos duomenys patvirtina, kad pinigai už V. U. ir ŽŪB „A“ įsigytus galvijus vis tik buvo sumokėti ir nėra pagrindo teigti, kad ŽŪB „AN“ priklausę galvijai buvo perleisti neatlygintinai. Bylos duomenys patvirtina, jog ŽŪB „A“ galvijų pirkimo metu pinigų neturėjo, todėl už įsigytus galvijus buvo atsiskaityta iš J. S. skolintais pinigais. Kad ŽŪB „AN“ galvijų ir pajų pirkimo - pardavimo sandoriai buvo realūs ir pagal juos vyko atsiskaitymai, teisme patvirtino absoliučiai visi šiuose sandoriuose dalyvavę asmenys. Visi šiuose sandoriuose dalyvavę asmenys patvirtino, kad realiai pagal šiuos sandorius buvo atsiskaityta, tik tai buvo padaryta vėliau nei vyko sandoriai ir galimai nesilaikant visų buhalterinės apskaitos reikalavimų. Kaip teisme nurodė šiuose sandoriuose dalyvavę asmenys (L. S., V. U., R. P., R. P.) visų pirma buvo siekiama išsaugoti galvijus, kad jie nenudvėstų, o tik po to sprendžiami atsiskaitymo klausimai.

2608.13. Anot apelianto, teismas neįvertino ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytas svetimo turto išvaistymas yra materialinė norma, t. y. norint konstatuoti jo padarymą reikalinga nustatyti, kad kilo šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos pasekmės - buvo išvaistytas turtas ir dėl to atsirado žala. Byloje niekam nebuvo padaryta žala, dėl šių veikų byloje nėra nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų. Nėra pagrindo teigti, jog ŽŪB „AN“ galvijai buvo perleisti neatlygintinai, nes atsiskaitymai pagal galvijų perleidimo sandorius vyko. Be to, visų šiuose sandoriuose dalyvavusių šalių 2013-12-23 pasirašyta taikos sutartimi (T. 24, b. l. 48-56) galutinai išsprendė visus ginčytinus klausimus ir nei viena šalis nereiškia jokių pretenzijų.

2618.14. Pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (ŽŪB „AN“ dokumentų klastojimas ir turto išvaistymas).

2629. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 20017-06-28 nuosprendį R. S. atžvilgiu ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų.

2639.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes jis priimtas selektyviai ir netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei neteisingai taikant teisę. R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė, davė parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes. R. S. be jokio pagrindo yra siejamas su kitais asmenimis, kaip kartu vykdęs nusikalstamas veikas.

2649.2. Apeliantas nurodo, kad R. S. 2008-10-23 įsigijo buldozerį „Stalin T-l70 M1“, identifikavimo Nr. 39244, už 147 000 Lt, pirko jį savo reikmėms, buldozeris buvo įformintas ŽŪB „A“ vardu, kadangi taip norėjo jo buvę draugai ir šios bendrovės savininkai L. S. bei V. J. L. (T. 26, b. l. 27-29). Apelianto manymu, tokiu būdu minėti asmenys norėjo gauti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų ar (ir) grąžinimo. R. S., įsigijus šią techniką ir panaudojus apie vieną mėnesį, išryškėjo brokas, kurį R. S. nusprendė pašalinti. Surementuoti buldozerį pasisiūlė R. A., dirbęs ŽŪB „A“. R. S. neturėjo iš ko rinktis, nes remontui buvo reikalingos specifinės dirbtuvės su kranais. Buldozerį nugabenti į ŽŪB „A“ dirbtuves padėjo A. A. ir R. Š., tai jie ir patvirtino teisme. Buldozeris buvo pristatytas į dirbtuves 2009 metų pradžioje. R. A. buldozerį išardė, tačiau taip ir nesuremontavo. Tai, kad buldozeris ilgą laiką buvo ŽŪB „A“ dirbtuvėse išardytas, teisme paliudijo ilgametis ŽŪB „A“ darbuotojas, būtent tų mechaninių dirbtuvių vedėjas (vyr. mechanizatorius) J. B., kuris ten dirbo nuo pat ŽŪB „A“ įkūrimo (T. 33, b. l. 130-131). R. S., nebegalėdamas naudotis nesuremontuotu buldozeriu, nusprendė įsigyti kitą buldozerį. 2009-11-27 iš Rusijos pil. D. I., gyvenančio Kaliningrado mieste, kartu su savo kaimynu B. J., įsigijo buldozerį „Stalin T-170M1.411“, Nr. 38311, variklio Nr. 63791, tech. pasas 70-27 PC, geltonos spalvos. Šios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir tech. pasą R. S. pateikė teismui. R. S. 2013 m. pradžioje su šiuo buldozeriu dirbo Bačiūnų k., Pakruojo r., ir ten laikinai jį buvo palikęs dėl techninio gedimo. Po kelių dienų buldozeris buvo apvogtas, išplėštos spynos, išleistas kuras. Kadangi buvo reikalingas smulkus remontas, R. S. paprašė savo gero pažįstamo K. D., gyvenančio Stačiūnų k., Pakruojo r., kad leistų pasinaudoti dirbtuvėmis. K. D., susitaręs su kitu savo kolega, 2013 m. kovo mėn. leido R. S. atsivežti buldozerį. 2013-03-28 šis R. S. priklausantis buldozeris „Stalin“ teisėsaugos pareigūnų buvo iš šių dirbtuvių paimtas ir atiduotas ŽŪB „A“ direktoriui R. A. Apelianto manymu, pareigūnai (A. M., N. M., A. B.) tai atliko neteisėtai. Buvo nurodyta, kad rastas buldozeris „Stalin T-170M1, 41-1B“ su užrašais „Čeliabinsk“ rusiškomis raidėmis (T. 26, b. 1. 105-106), jokie kiti indentifikaciniai požymiai neužfiksuoti. Buldozeris atiduotas tuometiniam ŽŪB „A“ direktoriui R. A. be jokio teisinio pagrindo. Tik praėjus 15 dienų tyrėjas A. M. atliko apžiūrą, kurios metu nufotografavo buldozerį. Tačiau transporto priemonė aprašyta jau kitaip. Nenurodyta, kuo remiantis nustatyta, jog tai buldozeris „Stalin T-170M1, 41-1B“ (T. 26, b. l. 121-133). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nenurodė bylos medžiagoje esančių duomenų apie esminius technikos skirtumus, leidžiančius teigti, jog užfiksuotos visiškai skirtingos transporto priemonės. Net iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog tai skirtingos transporto priemonės. Nuosprendyje net nevertinta „Čeliabinsko“ gamyklos atstovo Lietuvoje - UAB „A.K.K.“ pateikta pažyma 1-26 b. l 137), nors ji iš esmės paneigia specialisto išvados teiginius apie buldozerio identifikavimo numerius ir jų išdėstymą. Anot apelianto, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

2659.3. Apelianto nuomone, teismas nemotyvuotai rėmėsi tik R. S. nepalankiais suinteresuoto asmens, nuteistojo L. S. parodymais. L. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė skirtingus parodymus, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Tuo tarpu sisteminė bylos dokumentų analizė leidžia teigti, jog L. S. nuo pradžių žinojo, jog būtent R. S., o ne ŽŪB „A“, patyrė materialinę žalą dėl remontuoti paimto ir išardyto, už jo lėšas pirkto buldozerio. L. S., disponuodamas informacija apie išardytą buldozerį ir pasinaudodamas bendrovės vadovo statusu, parašė pareiškimą policijai norėdamas padaryti R. S. dar didesnę žalą, t. y. inicijavo kito R. S. buldozerio paėmimą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad L. S., 2010-08-01 tapęs ŽŪB „A“ direktorius ir perimdamas pareigas iš V. M., neturėjo pastarajam jokių pretenzijų dėl bendrovės turto. Tai reglamentuoja ŽŪB „A“ Įstatų 6. 13 p., įtvirtinantis būtent bendrovės vadovo pareigą užtikrinti bedrovės turto apsaugą. Pagal L. S. pareiškimą Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriuje 2011-05-02 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 25, b. l. 161). Nepaisant to, L. S., 2011-08-22 teikdamas civilinį ieškinį (T. 25, b. l. 60-61), nurodė, kad buldozeris buvo pavogtas siekiant jį perparduoti. Nors L. S. turėjo žinoti tikras aplinkybes, o būtent, jog buldozeris išardytas yra ŽŪB „A“ dirbtuvėse. Vėliau L. S., neigdamas apie buldozerio įsigijimą ir teigdamas, kad jis pavogtas 2012-09-24, nurodė, kad pritarė buldozerio įsigijimui (T. 26, b. l. 27-29). Dar vėliau, L. S., 2012-10-12 papildydamas ir patikslindamas savo ankstesnius parodymus, nurodė, kad buldozeris „T-170M1“, identifikacinis Nr. 39244 yra ŽŪB „A“, t. y. niekur nedingęs (T. 26, b. l. 36-37). R. S. nurodytas aplinkybes L. S. iš esmės patvirtino ir akistatos metu (T. 26, b. l. 46-50). Apelianto manymu, visų šių aplinkybių neištyrimas, neįvertinimas, laikytinas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, kadangi visos bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio l dalies nuostatų, tiek byloje esančių liudytojų parodymus, tiek kitus įrodymus vertino selektyviai, atrinkdamas atskiras šių įrodymų dalis, o ne jų visumą. Tačiau nepateikti jokie motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kartu su paminėtais duomenimis nebuvo sistemiškai vertinti bylos duomenys, kurie parodo, jog L. S. prašė kitų asmenų duoti R. S. atžvilgiu melagingus parodymus (T. 30, b. l. 107-118), už tai net siūlydamas atlygį. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad buvę prokuratūros ir policijos darbuotojai S. P., T. R., R. P. R. S. atžvilgiu atliko neleistinus veiksmus, tame tarpe vertė duoti tikrovės neatitinkančius parodymus dėl buldozerio pirkimo ir naudojimo aplinkybių.

2669.4. R. S. buldozerį pirko už savo lėšas, kurias perdavė V. M. R. S. nedirbo ŽŪB „A“ ir negalėjo turėti šiai bendrovei bei jos buhalterinės apskaitos tvarkymui jokios įtakos. Taip pat negalėjo įtakoti bendrovės vadovų (L. S., V. M.) dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ar lėšų išdavimo atskaitingiems bendrovės darbuotojams tvarkos. R. S. ŽŪB „A“ turto neiššvaistė, jo veiksmai nuo pradžių iki galo buvo teisėti, o visą laiką, kurio metu naudojosi buldozeriu, bendrovė disponavo jo piniginėmis lėšomis. Faktiškai buldozeris buvo R. S. nuosavybė. Pagal faktines aplinkybes R. S. nevaldė jokio bendrovės turto ir jis R. S. nebuvo patikėtas. R. S. santykis su materialine vertybe (buldozeriu) neapibrėžtinas pagal turto svetimumo požymį, tai yra nebuvo R. S. patikėtas ar jo žinioje, kurios neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarė žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Būtent R. S. dėl su ŽŪB „A“ susijusių asmenų veiksmų patyrė didelę materialinę žalą. Dėl šios bendrovės vadovu tapusio L. S. inicijuotų ir, R. S. nuomone, visiškai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, buvo paimtas kitas, R. S. turėtas buldozeris. Apelianto nuomone, buldozeris ,,Stalin T-170M1.41“, Nr. 38311, variklio Nr. 63791, įsigytas pagal 2009-11-27 transporto priemonės pirkimo / pardavimo sutartį, R. S. priklauso nuosavybės teise ir turi būti jam grąžintas. Apeliantas nesutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu.

26710. Nuteistoji D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-06-28 nuosprendį kaip neteisėtą ir pagrįstą bei D. S. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

26810.1. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę, priešingai, byloje esantys įrodymai paneigia jos kaltę. Pirmosios instancijos teismas nevertino L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

26910.2. Anot apeliantės, Šiaulių apygardos teismo 2017-06-28 apkaltinamasis nuosprendis D. S. atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisingas, šališkas ir neteisėtas. Iš nuosprendžio itin skurdžios motyvacijos, apeliantė mano, jog D. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi visus „užsakomojo nuosprendžio“ požymius. Teisėsaugos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu į jos darbovietę tyčia atvežė ir mokyklos administracijai įteikė procesinius dokumentus, kuriuos privalėjo D. S. įteikti asmeniškai, tokiu būdu netiesiogiai išsiduodant, jog tai užsakomasis baudžiamasis procesas. Pasak apeliantės, Šiaulių apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 6 straipsnio 3 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes teismas nepašalino tarp atskirų įrodymų esančių akivaizdžių prieštaravimų, šie prieštaravimai neteisėtai buvo įvertinti D. S. nenaudai, taip pat teismas pažeidė pareigą nurodyti motyvus, o ne prielaidas, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje įtvirtintus duomenų pripažinimo įrodymais principus bei jų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo išdėstytos išvados neatitinka šios baudžiamosios bylos aplinkybių, taip pat selektyviai iš baudžiamosios bylos konteksto paimtas duomenų dalis ne patvirtina, o priešingai, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Pasak apeliantės buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kas pripažintina esminiu Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 7 dalies pažeidimu. Taip pat teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio reikalavimus surašant nuosprendį.

27010.3. D. S. neigia padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistoji teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme davė išsamius parodymus apie visas reikšmingas bylos aplinkybes. D. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesikeitė, yra nepaneigti, be to, kiti bylos duomenys jos parodymus patvirtina. Anot apeliantės, teismas nevertino nuteistųjų L. S., D. S., V. M., R. S., liudytojų V. D., D. B., L. B., J. B., I. A., V. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas taip pat neįvertino FNTT Šiaulių apygardos valdybos specialistes Reginos Černiuvienės paaiškinimų, jog 17 lape esanti išvados dalis dėl miežių pirkimo iš D. S. yra sąlyginė išvada, duota išimtinai vien pagal ŽŪB „A“ sandėlininkės parodymus (T. 37, b. l. 50). Teismas neanalizavo liudytojų A. P. parodymus apie tai, kad jis su L. S. daugiausiai bendravo dėl bendrovių „M.“ ir „A“ veiklos, taip pat J. V. parodymus apie atvežtą pasaugoti ir sunaikintą dokumentų dėžę, liudytojos R. K. parodymus apie tai, jog visus nurodymus, susijusius su ŽŪB „A“ veikla dėl tiesioginio darbo su žemėmis, žemių savininkais ir nuomos pratęsimu, jai duodavo tiek vadovas R. A., tiek L. S., kad pirmiausia buvo vykdomi L. S. nurodymai, apie psichologinio spaudimo darymą atliekant pavestas funkcijas ir pan. (T. 31, b. l. 167). Teismas nepašalino prieštaravimų tarp L. S., V. M., R. A., V. D., L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų. Šiaulių apygardos teismas surašė itin trumpas, formalias ir deklaratyvias, bylos medžiagai aiškiai prieštaraujančias, išvadas dėl D. S. kaltės tariamo įrodytumo.

27110.4. D. S. nurodo, kad ji buvo pripažinta kalta vadovaujantis dviejų suinteresuotų bylos baigtimi asmenų - V. M. bei L. S. parodymais, kuriuose jie sandorį, siekdami savų asmeninių interesų, vienas bijodamas atsakomybės už dalyvavimą „aferose“ ir turėjęs pajamas, kitas dėl finansinės naudos ir suvedinėdamas sąskaitas su R. S., šmeiždamas, pavadino fiktyviu.

27210.5. Apeliantė nurodo, kad D. S. joks ŽŪB „A“ turtas niekada nebuvo patikėtas. Pagrindiniai ŽŪB „A“ pajininkai buvo L. S. kartu su savo žmona - J. S. Anot apeliantės, L. S. buvo pagrindinis ŽŪB „A“ turto iššvaistytojas ir organizatorius. Pirmos instancijos teismas neįvertino fakto, jog D. S. 2009-05-01 buvo sudariusi žemės nuomos sutartį su R. K. ir buvo išsinuomojusi 21,3 ha žemės sklypą, Sakalų k., Pakruojo r., kurį 2009-06-30 nupirko. Šiame sklype 2009 m. balandžio - gegužės mėn. buvo pasėti miežiai, kurie vasaros pabaigoje buvo nukulti ir parduoti. Apie tai, kad šiame sklype tikrai buvo pasėti miežiai, patvirtino R. K., kuri D. S. pardavė šį žemės sklypą (T. 31, b. l. 169). Dar iki sėjos žodiniu susitarimu tarp L. S., R. S. ir D. S. buvo sutarta šiame sklype vykdyti jungtinę veiklą, siekiant abipusės naudos, tai teismo posėdyje patvirtino R. S. (T. 37, b. l. 10) ir V. M. (T. 35, b. l. 186). Susitarimo esmė buvo tokia: žemė buvo D. S., R. S. paruošė dirvą sėjai, o L. S. rūpinosi sėja, derliaus išauginimu bei nuėmimu ir realizavimu, nes turėjo didesnę patirtį prekyboje, o gautą pelną turėjo pasidalinti pardavę grūdus. Kaina nebuvo suderinta, nes nebuvo aišku koks bus derlius. Kad L. S. planavo šį žemės sklypą apsėti ir nupirkti iš D. S. miežius, L. S. patvirtino apklausoje (T. 26, b. l. 28). Dėl grūdų pirkimo iš D. S. pagal 2010-08-02 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ŽŪB „A“ iš D. S. nupirko 76 t miežių už 37 240 Lt, apeliantė nurodė, kad prieš vykdant šį sandorį R. S. su D. S. tarėsi apie tokio sandorio galimybę, ir ji šiam sandoriui pritarė. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio išvada, kad L. S. nesusijęs su 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktu, neatitinka tikrovės, nes L. S. ŽŪB „A“ direktoriumi buvo nuo 2010-08-10 (T. 6, VĮ „Registrų centras“ išrašas), o kitą dieną, kai L. S. tapo tiesiogiai materialiai atsakingas už bendrovės veiklą, už buhalterinės apskaitos organizavimą - 2010-08-11 D. S. buvo sumokėti pinigai. Iš baudžiamojoje byloje esančio ŽŪB „A“ visuotinio neeilinio narių susirinkimo 2010-06-28 protokolo matyti, jog jį surašė ir pasirašė susirinkimo pirmininkas L. S. bei sekretorė - jo žmona J. S., šie du vienos šeimos nariai jau 2010 m. birželio mėn. nusprendė atleisti iš ŽŪB „A“ direktoriaus pareigų V. M. ir pervesti jį į direktoriaus pavaduotojo pareigas, o nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės direktoriumi buvo paskirtas L. S. (T. 25, b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, apeliantė daro išvadą, kad sprendimą dėl grūdų nupirkimo iš D. S. galėjo priimti ir priėmė ŽŪB „A“ direktorius L. S.

27310.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su D. S. priklausančia technika buvo išdirbta ir paruošta siejai žemė. Kad šio sklypo žemė jau buvo paruošta sėjai ir kad šiame sklype sėjo miežius patvirtino ŽŪB „A“ traktorininkas J. B. (T. 26, b. l. 20; T. 33, b. l. 130,131). Tai, kad laukas tikrai buvo apsėtas apklausose patvirtino ir R. S. (T. 29, b. l. 81, 94). Tai, kad šiame lauke sėjo miežius traktorininkas J. B. ne su ŽŪB „A“ technika, o su ŽŪB „V.“ technika, kurios pajininkas ir realus savininkas buvo L. S., o statytinis direktorius jo uošvis V. Č., patvirtino V. M. (T. 26, b. l. 5) ir traktorininkas J. B. (T. 26, b. l. 20; T. 33, b. l. 130,131). UAB „Šukoniai“ direktorius rašte nurodė, jog 2009 metais iš gretimo lauko D5 bendrovė prikūlė vasarinių miežių 141,44 toną, t. y. 5,5 t / ha. 2009 m. rugpjūčio mėn. miežiai buvo nukulti. Daug kartų buvo prašyta L. S. atsiskaityti už parduotus grudus, tačiau L. S. delsė atsiskaityti, žadėdamas tai padaryti netrūkus. Grūdų trūkumo 2010 metais negalėjo būti, o agronomės D. B., neaišku kada surašytas ir pasirašytas raštas dėl 2010 metų derliaus likučių, šiai baudžiamajai bylai negali turėti jokios teisinės reikšmės, nes grūdai D. S. laukuose buvo pasėti ir nukulti tais pačiais - 2009-ais metais, tad ir į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą visi šių metų likučiai privalėjo būti įstatymo nustatyta tvarka įtraukti ir apskaičiuoti būtent 2009-ais metais, o ne 2010-ais metais.

27410.7. Apeliantė nurodė, kad praėjus metams po derliaus nuėmimo L. S. jai pasiūlė atsiskaityti už parduotus grūdus. Pasiūlyta kaina D. S. tenkino. Atlyginimo klausimas buvo išspręstas, įforminant grūdų pardavimo sandorį dokumentais, kuriuos D. S. atvežė V. M. L. S. paliepimu (T. 35, b. l. 187, 188). Apie tai, kad šie dokumentai gali būti netikri D. S. niekas neinformavo ir jai dėl dokumentų tikrumo ar teisėtumo jokių abejonių nekilo. 2010-08-11 D. S. pasirašius dokumentus, jai buvo sumokėti pinigai už parduotus grūdus. Už dalį derliaus D. S. buvo sumokėta reali kaina, netgi šiek tiek mažesnė, nei tuo metu buvo supirkimo kaina. Tuo metu, kai buvo įforminti dokumentai, ŽŪB „A“ direktorius buvo L. S. V. M. buvo tik L. S. statytinis, jis jokių realių sprendimų, susijusių su ŽŪB „A“ veikla, nepriiminėjo, sutarčių be L. S. žinios nesudarinėjo ir nepasirašinėjo.

27510.8. D. S. pripažinta kalta už tai, kad bendrininkų grupėje tariamai pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus bei padėjo iššvaistyti didelės vertės turtą. Tačiau tai, apeliantės manymu, neatitinka tikrovės, nes D. S., kaip fizinis asmuo, net neturėjo galimybės pagaminti ir panaudoti dokumentų, įtraukiant juos į bendrovės buhalterinę apskaitą. D. S. niekada ŽŪB „A“ turtas nebuvo patikėtas, juolab, D. S. nebuvo įgaliota juo disponuoti. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir FNTT specialistė N. S., kuri paaiškino, jog tik juridinis asmuo (atsakingi juridinio asmens darbuotojai) šiuos dokumentus galėjo išrašyti ir įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, o D. S. bendrovėje nedirbo, įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė. Buhalterė L. B. patvirtino, kad ji paruošė dokumentus, kuriuos V. M. atvežė D. S. pasirašyti, o V. M. šiuos dokumentus liepė nuvežti L. S., kaip bendrovės direktorius (T. 26, b. l. 22).

27610.9. Pirmosios instancijos teismas vienu iš D. S. kaltę patvirtinančių duomenų priskyrė suinteresuoto bylos baigtimi L. S., taip pat buhalterės L. B. parodymus, tačiau neįvertino USB rakte esančių 2 garso įrašų, kuriuose užfiksuotas pokalbis su buhaltere L. B., iš kurio matyti, kad ir buhalterė vykdė visus ŽŪB „A“ pajų valdytojo ir bendrasavininko L. S. nurodymus, bendrovėje buvo vedama juodoji buhalterija (T. 27, b. l. 86), todėl nei tikrosios finansinės padėties, nei sandorių turinio neįmanoma patikrinti. Iš 2011-07-19 kratos protokolo matyti, kad iš V. M. gyvenamojo namo buvo paimta užrašų knygutė rūdos spalvos odiniu viršeliu, kuri kaip tik ir yra ŽŪB „A“ vestos juodosios buhalterijos įrodymas (T. 25, b. l. 84). Tai, kad juodąją buhalteriją vedę ir toleravę ŽŪB „A“ vadovai negalėjo žinoti apie tariamą dokumentų klastojimą, o būtent D. S. - pripažinta padėjėja dėl nusikalstamos veikos, yra prieštaraujanti aprašomam teisės principui.

27710.10. Apeliantė nurodo, kad V. M. vykdė L. S. nurodymus, jis buvo kaip „paštininkas“, kuris L. S. nurodymu nuveždavo pasirašyti dokumentus. Niekas nekėlė klausimo dėl dokumentų pasirašymo ir pinigų sumokėjimo visus metus. Kai 2011 m. L. S. susipyko su R. S., prasidėjo skundai ir ikiteisminiai tyrimai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal L. S. pareiškimą rodo, jog konfliktas kilo tarp L. S. ir R. S., kad L. S. kerštaudamas R. S. 2011-05-27 pateikė prašymą Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl galimo dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo, sukčiavimo, svetimo turto iššvaistymo ir didelės vertės žalos padarymo (T. 25, b. l. 2). Be to, 2011-08-22 pateiktas civilinis ieškinys dėl grūdų trūkumo (T. 25, b. l. 61). Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas ir civilinis ieškinys pareikštas R. S., tačiau 2014-12-19 kaltinimas buvo suformuluotas ne kaip nurodyta civiliniame ieškinyje atsakingam už žalą asmeniui, o D. S. Civilinis ieškinys D. S. pareikštas tik 2015-11-16. 2015-11-16 patikslintame civiliniame ieškinyje, nurodyta suma (37 450 Lt) neatitinka 2011-08-22 civiliniame ieškinyje (T. 25, b. l. 61) nurodytos sumos (37 240 Lt). Tačiau, anot apeliantės, tikslios sumos neapibrėžtumas tik patvirtina civilinio ieškinio nepagrįstumą. Tai, kad, praėjus dvejiems metams po grūdų realizavimo bei vieneriems metams po atsiskaitymo už parduotus grūdus, t. y. 2011-08-19, L. S. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, patvirtina, kad D. S. vykdė savo prievoles. L. S. teiginiai, kad jokių grūdų nebuvo yra tik jo gynybinė pozicija. Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius nutraukė ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal L. S. pareiškimą, konstatavęs, kad nėra padaryta nusikalstama veika, nėra jokių domenų, kad L. S., perimdamas iš V. M. direktoriaus pareigas, būtų turėjęs V. M. pretenzijas dėl bendrovės turto. ŽŪB „A“ Įstatų 6.13 punktas įtvirtina vadovo pareigą užtikrinti bendrovės turto apsaugą (T. 25, b. l. 161).

27810.11. Teismo posėdyje FNTT specialistė N. S. aiškino kad pagal tuo metu galiojusius norminius aktus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis) apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Taigi L. S., būdamas ŽŪB „A“ direktorius, turėjo konstatuoti apie ūkinio sandorio įvykdymą arba neįvykdymą jau po 4 mėnesių, o ne po metų nuo pinigų sumokėjimo. Jeigu toks sandoris neįvyko, ŽŪB „A“ būtų pradėjęs ginti savo turtines teises civilinio proceso tvarka, tačiau tai neįvyko. L. S., būdamas ŽŪB „A“ direktorius nuo 2010-08-01, apklausoje pripažino, kad ŽŪB „A“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai. L. S. yra nurodęs, kad po ŽŪB „A“ sandėlių išvalymo, t. y visų grūdų išvežimo, paaiškėjo, kad grūdų trūkumo sandėlyje nėra, nes grūdai greičiausiai nebuvo užpajamuoti pagal dokumentus. Todėl L. S., kaip pajininkas ir pareiškėjas, dėl 2011-05-27 prašyme nurodyto grūdų trūkumo pretenzijų nebeturėjo (T. 26, b. l. 28). Šie L. S. parodymai nuosprendyje, nepagrįstai pripažįstant D. S. kalta, nebuvo įvertinti.

27910.12. Pasak apeliantės, tai, kad L. S. viską gerai žinojo, koks buvo žodinis susitarimas, kaip, kur ir tokia kaina jis realizavo grūdus, liudija ir tai, jog 2011-08-22 civiliniame ieškinyje L. S. teigė pastebėjęs, jog trūksta grūdų 2011-04-05-11 d., atliekant ŽŪB „A“ ūkinės finansinės veiklos vidinį patikrinimą (T. 25, b. l.61). Šis jo teiginys prieštarauja atliktiems veiksmams, nes L. S. dar iki patikrinimo, t. y. 2011-03-28, nors teigia, kad rado trūkumą patikrinimo metu, atsiuntė D. S. pranešimą, kad grąžintų sumokėtus pinigus, nes grūdai nėra pristatyti į bendrovę (T. 29, b. l. 25). Kad L. S. žinojo apie žodinį susitarimą su D. S. patvirtina ir tai, kad jis liepė nenurašinėti grūdų. Tai apklausos metu patvirtino buhalterė L. B., kuri parodė, jog buvo ir grūdų pirkimo-pardavimo sutartis ir grūdų priėmimo-perdavimo aktas, kurie buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal šią liudytoją nebuvo tik grūdų vežimo važtaraščio, kuris reikalingas tik grūdų transportavimo metu, o pristačius grūdus į sandėlį pakako ir grūdų perdavimo-priėmimo akto, kuris buvo pateiktas sandėlininkei agronomei (T. 26, b. l. 22; T. 34, b. l. 24). Fermos vedėja, selekcininkė V. D. parodė, kad R. A. (šiuo metu bendrovės direktorius) ją perspėjo, jog L. S. nurodymu negalima nurašinėti grūdų, nes L. S. norėjo V. M. padaryti atsakingu už nupirktus grūdus. Tuo metu, kai V. M. dirbo ŽŪB „A“ direktoriumi, tai realiai bendrovės veiklai vadovavo vienas iš bendrovės savininkų - L. S., kadangi V. M. jokio savarankiškumo neturėjo, dėl kiekvieno lito atsiklausdavo L. S. (T. 26, b. l. 24). Taip pat dabar ŽŪB „A“ direktoriaus pareigas einantis R. A. teismo posėdyje patvirtino, kad L. S. nusprendė nenurašyti grūdų (T. 25, b. l. 61).

28010.13. Apeliantė nurodo, kad D. S. yra tik ūkininkė ir ūkininko veiklą vykdo nuo 2006 m. D. S. nėra susijusi su bendrove, nėra nei darbuotoja, nei pajininkė, todėl niekaip negalėjo įtakoti ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, negalėjo žinoti kas ir kokių dokumentų neįtraukė ar įtraukė į bendrovės apskaitą. Be to L. S. žodiniu susitarimu su D. S. buvo įsipareigojęs užaugintą derlių realizuoti ir už parduoto derliaus dalį atsiskaityti su D. S., tai L. S. ir padarė. D. S. nežino, kur nukulti miežiai nukeliavo, ar jie pakliuvo į bendrovę, ar jie buvo užpajamuoti ar ne. Pagal Buhalterinės veiklos įstatymą už bendrovės buhalterijos tinkamą organizavimą yra atsakingas direktorius (vadovas), kuriuo tuo metu buvo L. S. O už panašų (aptartą) ŽŪB „A“ buhalterinės veiklos vedimą privalėtų atsakyti L. B.

28110.14. Anot apeliantės, byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti D. S. kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės principą, kad visi neaiškumai ir abejonės privalo būti traktuojami kaltinamojo naudai, kadangi neįrodytas asmens kaltumas lygiagrečiai teisiškai prilygsta įrodytam jo nekaltumui ir šia taisykle valstybė kaip tik turėtų užkirsti kelią pripažinti asmenį kaltu remiantis prielaidomis ar spėjimais.

28210.15. D. S. teisme specialistei pateikė klausimą, kaip buvo nustatyta, jog ši ūkinė operacija neįvyko, kodėl nebuvo vertinta D. S. pateikta pasėlių deklaracija ir pajamų deklaracija. Specialistė R. Černiuvienė atsakė, kad rėmėsi tik sandėlininkės parodymais, nes ji buvo pagrindinė liudytoja. Pagal pateiktą užduotį, specialistė neturėjo atlikti D. S. ūkinės - finansinės veiklos patikrinimo, tikrino tik ŽŪB ,,A“ ūkinę - finansinę veiklą, todėl nematė nei D. S. 2010 m. pajamų deklaracijos, pateiktos VMI, nei jos 2009 m. pasėlių deklaracijos. Specialistė nurodė, kad visa išvados pastraipa, esanti 17 lape, dėl miežių pirkimo iš D. S. yra sąlyginė išvada, padaryta pagal sandėlininkės parodymus (T. 37, b. l. 50). Atsižvelgiant į tai, apeliantės manymu, specialisto išvada pateikta tendencingai ir neobjektyviai, neįvertinus visos reikiamos tokiai išvadai pateikti medžiagos, vien iš suinteresuotos išvengti atsakomybės už savo galimai neteisėtus veiksmus ŽŪB „A“ sandėlininkės D. B. parodymų, nekreipiant dėmesio ir nevertinant, pvz. ŽŪB „A“ vyr. buhalterės L. B. parodymų (T. 34, protokolo lapas 8), kad bendrovėje grūdų apskaita ir svėrimas vykdavo nustatant grūdų bunkerinį svorį iš akies, nes svarstyklių neturėjo, todėl grūdų nesverdavo. Tai reiškia, kad sandėlininkė, neigdama 76 t grūdų priėmimą į sandėlį, visą bendrovės ūkinės veiklos laikotarpį visus grūdus sverdama „iš akies“, bendrovėje nesant jokių darbo tvarkos taisyklių, nenorėjo ir nebuvo suinteresuota būti materialiai atsakinga už grūdų trūkumą, todėl buvo suinteresuota neigti šį konkretų atvejį. Apeliantės manymu, atliekant ŽŪB „A“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, specialistams privalėjo būti pateikti ir L. S. parodymai apie machinacijas su grūdų svoriais, siekiant sumažinti jų realų kiekį ir pan. Tačiau tai nebuvo padaryta. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnį, teismo ekspertas (specialistas) privalėjo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą, o jei jam trūko medžiagos, remiantis 11 straipsniu, prašyti tyrimui reikalingos papildomos medžiagos. Tačiau iš aptariamų FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos specialistės parodymų turinio, sąlyginės išvados, padarytos vadovaujantis tik sandėlininkės parodymais, pažeidžia Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

28311. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

28412. Nuteistojo L. S. gynėjo advokato R. Tilindžio, nuteistųjų V. U., R. P., R. P., V. Č., R. S., D. S. apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

28513. Dėl šališkumo ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

28613.1. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistuosius teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

28713.2. Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nagrinėjamos bylos proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais.

28813.3. Iš D. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantė sieja su, jos nuomone, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje pateiktu įrodymų vertinimu, D. S. atžvilgių nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, o tai negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu, jei nėra kitų teismo šališkumą rodančių aplinkybių. Šališku pripažįstamas teismas, jei bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir apeliantė jų nenurodė. Teisminio nagrinėjimo procese nei nuteistoji D. S., nei jos gynėjas nušalinimo teisėjui nepareiškė. Šis klausimas keliamas tik apeliaciniame skunde, priėmus D. S. ir kitų nuteistųjų atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą, kas sudaro pagrindą manyti, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra tik deklaratyvus teiginys, nes duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti išnagrinėjusio šią bylą teisėjo nešališkumu, byloje nėra. Bylos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai, objektyviai ir D. S. teisių nevaržė bei nepalankumo jai nerodė. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo nei konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo asmeninį tendencingumą, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu.

28914. Dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo, dėl V. U. baudžiamosios bylos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui

29014.1. Nuteistojo L. S. gynėjas advokatas R. Tilindis bei nuteistieji V. M., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. apeliaciniuose skunduose prašo juos išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, o V. U. dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliantai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikia savo įrodymų vertinimą.

29114.2. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

29214.3. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinės teisės iššvaistymas galimas taip pat kitais būdais, pvz., laiku jų nerealizavus, patvirtinus fiktyvų prievolės įvykdymą ir pan. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais (pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams) pagrindais. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

29314.4. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius, administracinius, mokestinius ar kitus ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams, administraciniams, mokestiniams ar kitiems teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.

29414.5. Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas; sąmoningai vengė turtinius santykius spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius.

29514.6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai (pavyzdžiui – į dokumentą įrašant melagingą informaciją). Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant kaltininko psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai.

29614.7. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

29714.8. L. S., V. M., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, turėdami tikslą iššvaistyti didelės vertės ŽŪB „AN“ turtą, bendrininkų grupėje (L. S. - organizavo, V. M. - padėjo, E. P. - vykdytoja, V. Č. – palenkė E. P. išrašyti ir pasirašyti dokumentus, V. U. - padėjo, R. P. ir R. P. - padėjo) pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. 2008-08-04 ŽŪB „AN“ visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotas pajininkų sprendimas iš pajininko R. P. ŽŪB „AN“ vardu nupirkti 5 000 Lt vertės pajų už 1 200 000 Lt, 2008-08-06 ŽŪB „AN“ pajų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. P. pardavė 5 000 Lt vertės pajų ŽŪB „AN“ už 1 200 000 Lt, 2008-09-24 ŽŪB „AN“ visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotas pajininkų sprendimas parduoti ŽŪB „AN“ 600 vnt. karvių ne mažiau kaip už 900 000 Lt, 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ūkininkas V. U. iš ŽŪB „AN“ nupirko 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt sumą, 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002 dėl ūkininkui V. U. už 1 180 000 Lt parduodamų 600 karvių ir telyčių, 2008-09-30 prašymą ūkininkui V. U., kad jis už neva pirktus galvijus pagal 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002 sumokėtų ne ŽŪB „AN“, o R. P., 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ūkininkas V. U. parduoda ŽŪB „A“ 600 vnt. galvijų už 1 180 000 Lt, 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija VURN Nr. 0000030 dėl ūkininko V. U. ŽŪB „A“ už 1 180 000 Lt parduodamų 600 vnt. galvijų, taip pat kasos pajamų orderius 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163, 2011-11-27 serija VURN Nr. 0000164 ir 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165, patvirtinančius, kad ūkininkas V. U. iš ŽŪB „A“ direktoriaus V. M. grynais pinigais 2008-11-24 gavo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ŽŪB „A“ kasos išlaidų orderius 2008-11-24 Nr. 194, 2008-11-25 Nr. 196, 2008-11-26 Nr. 198, 2008-11-27 Nr. 199 ir 2008-11-28 Nr. 200, kuriuose nurodyta, kad 2008-11-24 kasininkė I. A. išdavė ūkininkui V. U. 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, ūkininko V. U. išrašytus kasos išlaidų orderius: 2008-11-24 Nr. 148, 2008-11-25 Nr. 149, 2008-11-26 Nr. l50, 2008-11-27 Nr. 151 ir 2008-11-28 Nr. l52, kad ūkininkas V. U. R. P., veikiančiam pagal R. P. įgaliojimą, 2008-11-24 išmokėjo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, 2008-11-28 pranešimą ŽŪB „AN“, kad R. P. gavo iš ūkininko V. U. 1 200 000 Lt, 2008-11-24 paskolos sutartį, kuria J. S. ŽŪB „A“ paskolino 1 180 000 Lt sumą, ŽŪB „A“ kasos pajamų orderius: 2008-11-24 serija ART Nr. 449, 2008-11-25 serija ART Nr. 450, 2008-11-26 serija ART Nr. 451, 2008-11-27 serija ART Nr. 452 ir 2008-11-28 serija ART Nr. 453, kuriuose nurodyta, kad 2008-11-24 kasininkė I. A. iš J. S. gavo 300 000 Lt, 2008-11-25 – 200 000 Lt, 2008-11-26 – 180 000 Lt, 2008-11-27 – 250 000 Lt, 2008-11-28 – 250 000 Lt, dėl to ŽŪB „AN“ buvo padaryta didelė 1 180 000 Lt dydžio turtinė žala bei iššvaistytas ŽŪB „AN“ direktorės E. P. žinioje buvęs didelės 1 180 000 Lt vertės ŽŪB „AN“ turtas, nes panaudojus netikrus dokumentus tariamais sandoriais dėl galvijų pirkimo-pardavimo tarp Kėdainių rajono ŽŪB „AN“, ūkininko V. U., ŽŪB „A“, ŽŪB „AN“ priklausantis didelės 1 180 000 Lt vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“.

29814.9. Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis, yra ūkinio – finansinio tyrimo specialistų išvados.

29914.10. Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas. Byloje surinktų įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų vertinimas, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tuo tarpu ūkinės finansinės veiklos tyrimas turi apsiriboti buhalterinių finansinių dokumentų tyrimu. Tik įvertinus visus įrodymus, tame tarpe ir specialisto išvadą, kompetentinga teisėsaugos institucija gali daryti išvadas, tame tarpe ir apie įmonių, jų atliekamų ūkinių operacijų fiktyvumą.

30014.11. Vienas iš ikiteisminio ir teisminio tyrimo dalykų šioje byloje yra nustatyti, ar kaltinime nurodytuose dokumentuose nurodyti įvykiai atitinka tikrovę, ar pajų ir galvijų pirkimo-pardavimo sutartys bei J. S. paskolos ŽŪB „A“ sutartis buvo realios ir vykdomos, ar šių sutarčių pagrindu išrašytuose finansiniuose-buhalteriniuose ir kituose dokumentuose užfiksuotos realiai įvykusios ūkinės operacijos. Šios aplinkybės turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais. Vienas iš įrodymų yra specialisto išvada. Specialisto išvada gaunama tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai (paprastai mokslo, technikos, meno ar kitų sričių). Šiuo atveju specialisto funkcija yra buhalterinių – finansinių dokumentų tyrimas. Specialisto pateikiami atsakymai į klausimą negali reikalauti teisiškai įvertinti nustatytus faktus ar konstatuoti asmens teisinę atsakomybę.

30114.12. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateiktos ūkinio – finansinio tyrimo specialistų išvados kelia abejones savo pagrįstumu dėl pačios tyrimo metodikos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, formuluodamas užduotis specialistams dėl ŽŪB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimo, nurodė, kad pagal tyrimo metu surinktą medžiagą matyti, kad 2007-2010 metais buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „A“ buhalterinė apskaita, surašant dokumentus dėl gyvulių bei automobilio „Iveco“ pirkimo, surašant kasos išlaidų orderius, nors realiai jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi ir pinigai nemokami. Bendrovė parduodavo gyvulius, pieną, o gautus pinigus pervesdavo bendrovės pajininko L. S. žmonai J. S. kaip fiktyvios paskolos grąžinimą bei palūkanas už šią paskolą, tokiu būdu pasisavinant bendrovei priklausančias lėšas (T. 16, b. l. 162-163; T. 17, b. l. 53-54). Kaip matyti jau pačiose tyrėjo pateiktose užduotyse atlikti objektų tyrimą buvo supainiotos teisėsaugos institucijų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teismo bei specialistų funkcijos. Specialistams buvo pateikti klausimai, užduotyse nurodant, kad tyrimo metu yra nustatyta, jog pagal sutartis realiai jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi ir pinigai nebuvo mokami, kad J. S. paskolos sutartis yra fiktyvi. Specialistai, atlikę ŽŪB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, rėmėsi apriorine ikiteisminio tyrimo pareigūno išvada, kuri galėjo būti padaryta tik išsamiai, pilnutinai, objektyviai išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Taigi specialistų nebuvo prašoma pasisakyti dėl to, ar dokumentuose (sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, kasos pajamų orderiuose ir pan.) nurodytos ūkinės operacijos atitinka tikrovę ar ne, ar jos yra įvykusios, ar ne. Specialistams buvo pavesta nustatyti, ar V. U. ūkio buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas iš ŽŪB „AN“ pagal 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą ANC Nr.00002 600 vnt. karvių įsigijimas už 1 180 000 Lt? Kaip užfiksuotas galvijų perdavimas iš ŽŪB „AN“ V. U. ūkiui? Ar V. U. ūkis sumokėjo ŽŪB „AN“ 1 180 000 Lt? Ar V. U. ūkis pagal kasos apskaitą turėjo galimybę sumokėti šią sumą? Ar ŽŪB „AN“ laikotarpyje nuo 2008-09-26 iki 2008-11-13 išrašė V. U. ūkiui PVM sąskaitų faktūrų už gyvulių priežiūrą, pašarus, nuomą? Ar ŽŪB A buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas iš V. U. ūkio pagal 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą VURN Nr. 0000030 600 vnt. karvių ir telyčių įsigijimas už 1 180000 Lt? Kaip užfiksuotas galvijų perdavimas iš V. U. ūkio ŽŪB „A”? Ar pinigų gavimas pagal V. U. ūkio išrašytus kasos pajamų orderius atvaizduotas V. U. buhalterinėje apskaitoje? Ar ŽŪB „A“ pagal kasos apskaitą turėjo galimybę 2008-11-24 - 2008-11-28 laikotarpyje išmokėti 1 180 000 Lt sumą? Ar J. S. 2008-11-24 pagal pateiktus dokumentus apie gaunamas pajamas turėjo galimybę suteikti 1 180 000 Lt paskolą? Ar ŽŪB „AN“ pateikė ŽŪB „A“ PVM sąskaitų faktūrų už karvidžių komplekso nuomą pagal 2008-10-01 sudaryta terminuota karvidžių komplekso nuomos sutartį? Ar ŽŪB „A“ atsiskaitė su ŽŪB „AN“ pagal pateiktus dokumentus? Ar patikrinimo metu laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 buhalterinės apskaitos tvarkyme buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, dėl kurių nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros? Jei taip, tai būtent kokie pažeidimai? Ar patikrinimo metu buvo nustatyti kiti teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu tiriamuoju laikotarpiu? Jei taip, tai kokie teisės aktai buvo pažeisti? Ar dėl nustatytų pažeidimų ŽŪB „A“ sumokėjo visus teisės aktų nustatytus mokesčius į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tiriamuoju laikotarpiu? Jei ne, tai dėl kokių pažeidimų, kiek ir kokių mokesčių nesumokėjo? Ar ŽŪB „A“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose arba nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose ar kituose dokumentuose įrašė teisingus duomenis apie įmonės gautas pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą? Jei ne, tai kokie duomenys pateikti neteisingai, kokie tuo buvo pažeisti teisės aktai? Specialistai atsakė į užduotus klausimus preziumuodami, kad dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, nes taip jiems buvo nurodyta užduotyse, vadovaudamiesi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, įtariamųjų, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, VMI patikrinimo aktu, teismų sprendimuose padarytomis išvadomis, t. y. neapsiribojo tik buhalterinių–finansinių dokumentų tyrimu. Iš esmės specialistų tyrimai ikiteisminio tyrimo metu atlikti formaliai, remiantis apriorinėmis nuostatomis, kurios turėjo būti galutinis tyrimo rezultatas.

30214.13. Specialistė Regina Černiuvienė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad dalis jos pateiktos išvados yra kategoriška, o kita sąlyginė, kuri teikiama vadovaujantis liudytojų parodymais (netikrinant jų teisingumo), ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat VMI medžiaga, teismų sprendimais, kuriuose buvo nurodyta, jog dokumentuos užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Specialistė nurodė, kad jeigu vadovautųsi tik buhalterinės apskaitos dokumentais, tai jos išvada būtų kitokia, būtų konstatavusi, kad nepadaryta buhalterinės apskaitos pažeidimų.

30314.14. Iš užduočių atlikti objektų tyrimą, specialisto išvadų ir specialisčių paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad specialistės savo išvadas dėl sutarčių fiktyvumo ir buhalteriniuose-finansiniuose bei kituose dokumentuose įformintų ūkinių operacijų neatitikimo tikrovei grindė iš esmės ne savo specialiomis žiniomis, ne informacija, esančia buhalteriniuose–finansiniuose dokumentuose, o įtariamųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi bei yra tarpusavyje susipykę, linkę vienas kitą apkabėti bei melagingai apkaltinti, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, VMI patikrinimo aktu, teismų sprendimuose, priimtuose civilinėse ir administracinėse bylose, padarytomis išvadomis, kurios iš esmės neturi prejudicinės galios šioje baudžiamojoje byloje, užduotyse atlikti objektų tyrimą nurodytomis aplinkybėmis bei išvestinėmis loginėmis prielaidomis iš ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

30414.15. Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-07-04 specialisto išvadoje dėl ŽŪB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad jeigu ūkininkas V. U. pagal ŽŪB „AN“ išrašytą 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą ANC Nr. 00002 nepirko 600 vnt. karvių ir faktiškai jų negavo, o tik pasirašė PVM sąskaitoje faktūroje, tai neįvykusią ūkinę operaciją įtraukęs į ūkio apskaitą, ūkininkas V. U. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų - faktiškai neįvykusią karvių pirkimo operaciją įtraukė į ūkio apskaitą. Jeigu ūkininkas V. U. pagal ŽŪB „AN“ išrašytą 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą ANC Nr. 00002 nepirko karvių ir faktiškai jų negavo ir už jas nemokėjo, tai neįvykusiai atsiskaitymo operacijai su ŽŪB „AN“ užfiksuoti surašęs kasos išlaidų orderius (pagal prašymą R. P.), ūkininkas V. U. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai yra faktiškai neįvykusią atsiskaitymo operaciją už karves su ŽŪB „AN“ už 1 180 000, 00 Lt, įformino kasos išlaidų orderiais. Dėl PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderių, kuriais užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, įrašymo į ūkininko V. U. ūkio buhalterinę apskaitą, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti ūkininko ūkio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus. Jeigu ŽŪB „A” pagal išrašytą 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą VURN Nr. 0000030 nepirko 600 vnt. karvių ir faktiškai jų negavo, tai direktorius V. M. tik pasirašęs PVM sąskaitoje faktūroje ir neįvykusią ūkinę operaciją įtraukęs į ūkio apskaitą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų - faktiškai neįvykusią karvių pirkimo operaciją įtraukė į ūkio apskaitą. Dėl šios PVM sąskaitos faktūros, kurioje užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, įrašymo į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus. Jeigu ūkininkas V. U. ŽŪB „A“ 2008-11-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą VURN Nr. 0000030 karvių nepardavė, tai neįvykusiai atsiskaitymo operacijai su ŽŪB „A“ užfiksuoti surašė kasos pajamų orderius, kad pinigus gavo, tai ūkininkas V. U. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai yra faktiškai neįvykusiai atsiskaitymo operacijai už karves su ŽŪB „A“ už 1 180 000, 00 Lt, įformino šiais kasos pajamų orderiais: 2008-11-24 kasos pajamų orderis serija VURN Nr. 0000162 - 300 000,00 Lt, 2008-11-25 kasos pajamų orderis serija VURN Nr. 0000151 - 200 000,00 Lt, 2008-11-26 kasos pajamų orderis serija VURN Nr. 0000163 - 180 000,00 Lt, 2008-11-27 kasos pajamų orderis sesija VURN Nr. 0000164 - 250 000,00 Lt, 2008-11-28 kasos pajamų orderis serija VURN Nr. 0000165 - 250 000,00 Lt, kuriuos įrašė į 2008 m. lapkričio mėnesio ūkio kasos pajamas. Dėl kasos pajamų orderių, kuriais užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, įrašymo į ūkininko V. U. ūkio buhalterinę apskaitą, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti ūkininko ūkio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus. Jeigu ŽŪB „A“ faktiškai negavo paskolos iš J. S., o direktorius V. M. tik nurodė kasininkei surašyti kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius neįvykusioms ūkinėms operacijoms įforminti, tai dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo dokumentais ir įrašymo į apskaitą, direktorius V. M. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai yra jo nurodymu dokumentais buvo įforminta faktiškai neįvykusi 1 180 000,00 Lt paskolos gavimo operacija pagal šiuos kasos pajamų orderius: 2008-11-24 kasos pajamų orderis serija ART Nr. 449 -300 000,00 Lt, 2008-11-25 kasos pajamų orderis serija ART Nr. 450 - 200 000,00 Lt, 2008-11-26 kasos pajamų orderis serija ART Nr. 451 - 180 000,00 Lt, 2008-11-27 kasos pajamų orderis serija ART Nr. 452 - 250 000,00 Lt, 2008-11-28 kasos pajamų orderis serija ART Nr. 453 - 250 000,00 Lt ir faktiškai neįvykusi atsiskaitymo už karves su ūkininko V. U. ūkiu operacija už 1 180 000,00 Lt, pagal šiuos kasos išlaidų orderius: 2008-11-24 kasos išlaidų orderis Nr. 194-300 000,00 Lt, 2008-11-25 kasos išlaidų orderis Nr. 196 - 200 000,00 Lt, 2008-11-26 kasos išlaidų orderis Nr. 198 - 180 000,00 Lt, 2008-11-27 kasos išlaidų orderis Nr. 199 - 250 000,00 Lt, 2008-11-28 kasos išlaidų orderis Nr. 200 - 250 000,00 Lt, bei šias ūkines operacijas įrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą. Dėl šių kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių, kuriais užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, įrašymo į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus (T. 16, b. l. 177-190).

30514.16. Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-10-16 specialisto išvadoje dėl ŽŪB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad jeigu ŽŪB „A“ faktiškai negavo paskolos iš J. S., o tik surašė kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius neįvykusioms ūkinėms operacijoms įforminti, tai ŽŪB „A“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, t. y. apskaitos dokumentais buvo įforminta faktiškai neįvykusi 1 180 000,00 Lt paskolos gavimo operacija pagal kasos pajamų orderius ir faktiškai neįvykusi atsiskaitymo operacija už gyvulius su ūkininku V. U. už 1 180 000 Lt pagal kasos išlaidų orderius, bei šios ūkinės operacijos buvo įrašytos į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą. Dėl minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie paskolos gavimą ir sumokėjimą už gyvulius, įrašymo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008-11-24 iki 2011-12-31 ŽŪB „A“ užfiksavo pagal ūkininko V. U. išrašytą 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija VURN Nr. 0000030 galvijų pirkimo ūkinę operaciją už 1 180 000 Lt (1 000 000 + PVM 180 000), tačiau galvijai buvo laikomi ir prižiūrimi ŽŪB „AN“ patalpose. Kadangi ūkininkas V. U. nepardavė galvijų ŽŪB „A“, tai PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti duomenys apie galvijų pardavimo ūkinę operaciją už 1 180 000 Lt nepatvirtina galvijų pirkimo ūkinės operacijos tarp ŽŪB „A“ ir ūkininko V. U. tapatumo, nes jame įrašytas rekvizitas - ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės. ŽŪB „A“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal V. U. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys - apie gyvulių pirkimo ūkinę operaciją nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl dokumento, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gyvulių pirkimo ūkinę operaciją už 1 180 000,00 Lt, įrašymo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008-11-24 iki 2011-12-31 (T. 17, b. l. 66-85).

30614.17. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, šiomis ūkinio-finansinio tyrimo specialisto išvadomis negalima besąlygiškai vadovautis, nes jos kelia abejones savo pagrįstumu dėl pačios tyrimo metodikos. Specialistės savo išvadas grindė iš esmės ne savo specialiomis žiniomis, ne informacija, esančia buhalteriniuose–finansiniuose dokumentuose, o įtariamųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi bei yra tarpusavyje susipykę, linkę vienas kitą apkabėti bei melagingai apkaltinti, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, VMI patikrinimo aktu, teismų sprendimuose, priimtuose civilinėse ir administracinėse bylose, padarytomis išvadomis, kurios iš esmės neturi prejudicinės galios šioje baudžiamojoje byloje, užduotyse atlikti objektų tyrimą aprioriškai nurodytomis aplinkybėmis, kurios turėtų būti galutinis tyrimo rezultatas, bei išvestinėmis loginėmis prielaidomis iš ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Šių specialisto išvadų patikimumas turėtų būti tikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatomis.

30714.18. Nuteistieji L. S., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. savo kaltės nepripažino, teigė, jog kaltinime nurodyti sandoriai buvo realūs, dokumentai nebuvo klastojami, visi klausimai išspręsti civilinio proceso tvarka.

30814.19. Byloje nustatyta, kad 2008-08-04 ŽŪB „AN“ visuotinio pajininkų susirinkimo metu buvo nutarta nupirkti iš pajininko R. P. turimus 5 000 Lt vertės pajus Kėdainių rajono ŽŪB „AN“ vardu už 1 200 000 Lt (T. 9, b. l. 18). 2008-08-06 pajų pirkimo-pardavimo sutartimi R. P. pardavė ŽŪB „AN“ 5 000 Lt vertės pajus už 1 200 000 Lt. ŽŪB „AN“ įsipareigojo sumokėti nurodytą sumą R. P. prašymu R. P. iki 2008-10-10 (T. 2, b. l. 84-85; T. 9, b. l. 14). Kėdainių rajono ŽŪB „AN“ visuotinio susirinkimo 2008-09-24 protokole užfiksuota, kad nutarta parduoti 600 vnt. bendrovei priklausančių karvių ne mažiau kaip už 900 000 Lt (T. 2, b. l. 14-15). 2008-09-26 pirkimo pardavimo sutartyje ŽŪB „AN“ pardavė V. U. 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt (su PVM) (T. 2, b. l. 18).

30914.20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ŽŪB „AN“ 2008-08-04 ir 2008-09-24 susirinkimų protokolai, kuriuose užfiksuoti pajininkų R. P. ir I. B. priimti sprendimai parduoti bendrovės galvijus ir iš R. P. nupirkti ŽŪB „AN“ pajus, neatitinka tikrovės, vadovaudamasis specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog ŽŪB „AN“ 2008-08-04 ir 2008-09-24 protokoluose susirinkimo sekretoriaus R. P. vardu pasirašė ne R. P. bei susirinkimo pirmininko I. B. vardu pasirašė ne I. B., taip pat aplinkybėmis, jog I. B. ir R. P. ŽŪB „AN“ veikloje nedalyvavo, su kitais pajininkais ar direktore jokių klausimų dėl bendrovės veiklos neaptarinėjo ir sprendimų nepriiminėjo, R. P. vardu visus su ŽŪB „AN“ bendrove susijusius klausimus sprendė jo tėvas R. P.

31014.21. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014-09-08 specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog ŽŪB „AN“ 2008-08-04 ir 2008-09-24 protokoluose susirinkimo sekretoriaus R. P. vardu pasirašė ne R. P., o kitas asmuo, bei susirinkimo pirmininko I. B. vardu pasirašė ne I. B., o kitas asmuo (T. 24, b. l. 82-86), tačiau kaip matyti iš pačios išvados formuluotės, tai yra tik tikėtina išvada. Šią specialisto išvadą paneigia nuteistojo R. P. ir liudytojo I. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuose R. P. ir I. B. patvirtino, jog būtent jie pasirašė ŽŪB „AN“ 2008-08-04 ir 2008-09-24 susirinkimų protokoluose. Nuteistasis R. P., R. P. tėvas, teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog 2008-08-04 ir 2008-09-24 protokoluose pasirašė R. P., R. P. nelenkė R. P. pasirašyti protokolų bei pajų pirkimo-pardavimo sutarties, tik patarė sūnui tai padaryti. Nuteistasis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. P. pagal įgaliojimą R. P. vardu buvo nupirkęs pajus ir tvarkė visus reikalus, susijusius su ŽŪB „AN“ veikla. Nuteistasis R. P., žinodamas apie pieno kritusias kainas ir patarus tėvui, nutarė parduoti turimus ŽŪB „AN“ pajus. R. P. žinojo, jog savo pajus parduoda už 1 200 000 Lt bei kad bendrovė parduoda karves, susirinkimo protokolų ir sutarčių, kuriuose buvo jo parašai, turinys atitiko jo valią, sutiko su dokumentų turiniu. Liudytojas I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad realiai ŽŪB „AN“ veikloje nedalyvavo, tačiau formaliai pasirašydavo jam atvežtus ŽŪB „AN“ dokumentus, tame tarpe pasirašė dokumentus, susijusius su pajais ir karvių pardavimu. Paskui I. B. įgaliojo J. V. atstovauti jį bendrovės veikloje, nes I. B. ŽŪB „AN“ veikla ir joje sprendžiami klausimai nedomino. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja J. V., kad ji vežė pas I. B. dokumentus, jog pastarasis juos pasirašytų, taip pat I. B. perdavė jai įgaliojimą, kad J. V. pasirašinėtų už I. B. dokumentus, kad I. B. nereikėtų važinėti į ŽŪB „AN“. Nors R. P. ir I. B. asmeniškai tarpusavyje šių klausimų nesprendė, susirinkimuose, pasitarimuose nedalyvavo, o tik pasirašė jiems atvežtus dokumentus, tačiau iš to negalima daryti išvados apie šių sandorių ir dokumentų fiktyvumą, neatitikimą tikrovei, nes šie asmenys savo parašu patvirtino, kad dokumentų turinys atitinka jų tikrąją valią.

31114.22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje iš esmės nepaneigti ir nuteistosios E. P., ŽŪB „AN“ direktorės, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad E. P. pasirašė jai atvežtas sutartis ir išrašė sąskaitas faktūras vykdydama pajininkų sprendimus, nurodytus 2008-08-04 ir 2008-09-24 ŽŪB „AN“ protokoluose, kurie buvo pasirašyti pajininkų, todėl jai nesukėlė įtarimų dokumentų ir sandorių tikrumas. Taip pat E. P. parodė, kad nepažinojo kitų kaltinime nurodytų kaltinamųjų, išskyrus V. Č., kuris E. P. padėdavo spręsti gamybinius klausimus, tačiau nenurodinėjo kokius sandorius sudaryti, kokius dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis V. Č., ŽŪB „AN“ pajininkas, ŽŪB „V.“ ir ŽŪB „R.“ direktorius, kuris parodė, kad buvo nuvežęs E. P. vieną iš protokolų, kurį padėjo ant E. P. stalo, tačiau jis to protokolo neskaitė. V. Č. nurodė, kad nežinojo, jog ŽŪB „AN“ visuotinio susirinkimo protokolas netikras, E. P. neįtikinėjo, nevertė, nelenkė ir neprašė pasirašyti ar įtraukti į buhalterinę apskaitą kaltinamajame akte nurodytus dokumentus: susirinkimų protokolus, sutartis, sąskaitas faktūras.

31214.23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ŽŪB „AN“ 2008-08-06 nupirko savo pačios mažai vertingus pajus už sutartyje nurodytą 1 200 000 Lt kainą. Tačiau kaina yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimo reikalas. Iš 2008-08-06 pajų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. P. pardavė ŽŪB „AN“ 5 000 Lt vertės pajus už 1 200 000 Lt (T. 2, b. l. 84-85; T. 9, b. l. 14). Iš 2007-05-07 Pajaus pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad L. S. pardavė R. P. 5 422 Lt vertės ŽŪB „AN“ pajų už 2 200 000 Lt (T. 37, b. l. 168-170), t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo pajų pirkimo panašus pajų skaičius buvo parduotas už beveik dvigubai mažesnę kainą, todėl negalima laikyti, kad parduoti 5 000 Lt vertės pajai yra mažai vertingi. 2008-08-06 pajų pirkimo-pardavimo sutartyje išreikšta tiek pardavėjo, tiek pirkėjo valia, yra šalių parašai, sandoris atitinka tikrovę.

31314.24. 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartyje ŽŪB „AN“ pardavė V. U. 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt (su PVM). Pirkėjas V. U. įsipareigojo sumokėti nurodytą sumą iki 2008-12-20. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad 600 vnt. karvių pirkėjo nuosavybėn pereina išrašius PVM sąskaitą-faktūrą (2008-09-26 ŽŪB „AN“ išrašė ūkininkui V. U. PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002 už 600 vnt. karvių ir telyčių 1 180 000 Lt (T. 2, b. l. 16)) ir pasirašius gyvulių priėmimo-perdavimo aktą. Sutarties 6 punktu pardavėjas ŽŪB „AN“ įsipareigojo pirkėjui V. U. nemokamai leisti naudotis ŽŪB „AN“ fermomis ir kitomis gamybinėmis patalpomis, kurios buvo naudojamos 600 galvijų laikymui. Nors duomenų apie galvijų perdavimo-priėmimo akto surašymą nėra, tačiau faktiškai V. U. galvijais disponavo, nes Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis 600 vnt. konkrečiai identifikuotų galvijų buvo išregistruoti iš ŽŪB „AN“ kaip „išvykę pas V. U.“, vėliau V. U. pats savo vardu realizavo iš ŽŪB „AN“ nupirktus galvijus ŽŪB „A“. 2008-10-09 ūkininkas V. U. sudarė 600 vnt. galvijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią galvijus už 1 180 000 Lt pardavė naujam pirkėjui - ŽŪB „A“. 2008-11-13 ūkininkas V. U. išrašė ŽŪB „A“ PVM sąskaitą faktūrą už 600 karvių 1 180 000 Lt sumai (T. 9, b. l. 33).

31414.25. Byloje iš esmės nepaneigti nuteistojo V. U. parodymai, kad jis savo ūkiui norėjo nusipirkti karvių, su L. S. aptarė ŽŪB „AN“ karvių kainą bei pirkimo sąlygas, o dėl pinigų paskolos kreipėsi į AB „Pieno žvaigždės“. Antrą kartą į AB „Pieno žvaigždės“ buvo nuvažiavęs kartu su L. S. AB „Pieno žvaigždės“ finansų direktorius A. P. patikino, kad suteiks V. U. paskolą karvėms pirkti, todėl V. U., būdamas įsitikinęs, kad nupirks karves, pasirašė su ŽŪB „AN“ gyvulių pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą-faktūrą. V. U. nurodė, kad visi dokumentai buvo tikri. V. U., gavęs paskolą iš AB „Pieno žvaigždės“, ketino padaryti mokėjimo pavedimą ŽŪB „AN“ ir parsivežti karves namo. V. U. gavęs gyvulių pasus, juos užregistravo veterinarinėje tarnyboje savo ūkio vardu, nes manė, kad gyvuliai yra jo nuo sutarties pasirašymo momento, o terminas sumokėti už karves buvo numatytas iki gruodžio mėnesio. V. U. gyvulių į savo ūkį neišsivežė, nes dar nebuvo sumokėti pinigai, su ŽŪB „AN“ sutarė, kad bendrovė tuos gyvulius toliau prižiūrės ir melš bei pieną parduos ŽŪB „AN“ vardu, tokiu būdu nepatirdama nuostolio. Tačiau kritus pieno supirkimo kainoms, AB „Pieno žvaigždės“ atsisakė suteikti V. U. paskolą. V. U., nenorėdamas nutraukti sutarties, susitarė su L. S. karves parduoti ŽŪB „A“, pasirašė su ŽŪB „A“ sutartį, išrašė sąskaitą. Tas pačias aplinkybes teisiamajame posėdyje parodė ir nuteistasis L. S., kad 2008 m. rudenį jis kartu su V. U. nuvažiavo į AB „Pieno žvaigždės“ filialą, esantį Kaune, kur juos patikino, kad V. U. suteiks paskolą ŽŪB „AN“ karvių pirkimui. Kai AB „Pieno žvaigždės“ pranešė, kad paskolos V. U. nesuteiks, tada nutarė, kad karves iš V. U. nupirks ŽŪB „A“. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas A. P., AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos pirkimų direktorius, kuris parodė, kad V. U. norėjo plėsti ūkį ir prašė AB „Pieno žvaigždės“ suteikti paskolą, tačiau dėl nukritusių pieno supirkimo kainų AB „Pieno žvaigždės“ nesuteikė V. U. paskolos. Iš AB „Pieno žvaigždės“ 2012-03-02 rašto matyti, kad 2008 metais V. U. kelis kartus kreipėsi į AB „Pieno žvaigždės“ dėl finansinės pagalbos suteikimo įsigyjant gyvulius ir vystant ūkį, tačiau dėl V. U. įsiskolinimo AB „Pieno žvaigždės“ ir pieno kainų kritimo V. U. prašymas nebuvo tenkintas (T. 6, b. l. 34-44).

31514.26. Byloje surinktų įrodymų visetas nepaneigia, kad sandoris tarp ŽŪB „AN“ ir ūkininko V. U. realiai įvyko, jog 2008-09-26 karvių pirkimo pardavimo sutarties turinys atitiko pirkėjo V. U. ir pardavėjo ŽŪB „AN“ tikrąją valią, kad V. U. siekė karves įsigyti savo ūkiui, jog V. U. realiai disponavo karvėmis, buvo jas užregistravęs savo ūkio vardu, tačiau dėl objektyvių priežasčių - negavęs paskolos iš AB „Pieno žvaigždės“, turėjo karves parduoti ŽŪB „A“. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad V. U. tariamai pirko ŽŪB „AN“ karves, turėdamas išankstinį ketinimą jas neatlygintinai perleisti ŽŪB „A“.

31614.27. Iš nuteistojo R. P. parodymų matyti, kad siekiant išvengti formalaus pinigų perdavimo vienas kitam, t. y. kad ŽŪB „A“ sumoka pinigus V. U., V. U. sumoka pinigus R. P., buvo nuspręsta realiai grynuosius pinigus sumokėti tiesiogiai R. P., bet buhalteriškai įforminti, kad visi subjektai pinigus gavo (įforminant kasos pajamų orderiais), o paskui perdavė vienas kitam pinigus (įforminant kasos išlaidų orderiais).

31714.28. Iš specialisto išvados matyti, kad J. S. 2008 metais deklaravo, kad gavo apmokestinamų pajamų – 4 800 Lt ir neapmokestinamų pajamų - 4 358 318,74 Lt, iš jų: nekilnojamo daikto nuomos pajamas – 2 318,74 Lt, vertybinių popierių ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas - 1 356 000 Lt, individualios veiklos pajamas - 3 000 000 Lt. Pagal atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) išrašus už 2008 metus nustatyta, kad 2008-03-14 V. Č. ir 2008-03-15 N. Č. pervedė savo dukrai J. S. - po 900 000 Lt, iš viso 1 800 000 Lt, pervedimo pagrindas - dovanojimas pagal sutartį. Pagal banko sąskaitos išrašo duomenis, J. S. nuo 2008-03-15 iki 2008-06-26 iš banko sąskaitų grynais pinigais išsiėmė 1 157 217,47 Lt (T. 16, b. l. 162-170). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog J. S. turėjo pakankamai pinigų, kad 2008-11-24 galėtų suteikti ŽŪB „A“ 1 180 000 Lt paskolą. Todėl nepaneigti nuteistojo L. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad už gyvulius su V. U. buvo atsiskaityta L. S. šeimos asmeniniais pinigais (1 200 000 Lt), kuriuos L. S. žmona J. S. paskolos sutartimi paskolino ŽŪB „A“. Pagal buhalterinius dokumentus buvo sutvarkyta, kad ŽŪB „A“ atsiskaitė su V. U., tačiau realiai grynieji pinigai buvo tiesiogiai sumokėti dalimis R. P., nes ŽŪB „AN“ prašė pinigus sumokėti R. P. (pagal ŽŪB „AN“ ir R. P. pajų pirkimo-pardavimo sutartį). Nuteistasis L. S. taip pat paaiškino, kad tam, kad nereikėtų vežioti tokios didelės pinigų sumos į bendrovę, o paskui iš bendrovės vežti R. P., ŽŪB „A“ buhalterės V. M. nurodymu išrašė kasos pajamų orderius, kad priima pinigus, o paskui kasos išlaidų orderius, jog pinigus išduoda, nors paskolinta pinigų suma realiai į ŽŪB „A“ patalpas nebuvo atvežta, bet buvo tiesiogiai perduota R. P. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis V. M., ŽŪB „A“ direktorius, kuris parodė, jog pasirašė kasos pajamų orderius, tačiau pinigai pagal paskolos sutartį su J. S. į bendrovės kasą nebuvo įnešti, todėl pagal kasos išlaidų orderius iš ŽŪB „A“ kasos pinigai nebuvo paimti ir nebuvo sumokėti V. U. V. M. parodė, kad žinojo apie V. U., R. P. ir L. S. tarpusavio atsiskaitymus.

31814.29. Iš 2008-08-06 pajų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ŽŪB „AN“ už įsigytus 5000 Lt vertės pajus įsipareigojo sumokėti 1 200 000 Lt sumą R. P. prašymu R. P. iki 2008-10-10 (T. 2, b. l. 84-85; T. 9, b. l. 14). 2008-09-30 ŽŪB „AN“ ūkininkui V. U. išsiuntė prašymą, kuriame nurodyta už ŽŪB „AN“ galvijus pagal sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002 sumokėti R. P. (T. 2, b. l. 17). Nuteistasis V. U. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad gavo raštą iš ŽŪB „AN“ pirmininkės, kad pinigus, gautus iš ŽŪB „A“ už parduotas karves, sumokėtų R. P. Nors V. U. iš ŽŪB „A“ realiai pinigų negavo, jų ir nereikalavo, bet išrašė kasos pajamų orderiu, kad gavo pinigus iš ŽŪB „A“, ir kasos išlaidų orderius, kad pinigus sumokėjo R. P. R. P. žodžiu patvirtino V. U., kad pinigus gavo. Nuteistasis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam už pajus L. S. dalimis (per 6-8 kartus) sumokėjo iš viso 1 200 000 Lt. Nuteistasis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo tėvas R. P. gavo pinigus už pajus. 2008-11-28 R. P. pranešime ŽŪB „AN“ nurodyta, kad jis gavo pinigus už parduotus pajus ŽŪB „AN“ (sutarties data 2008-08-06) pagal 2008-09-30 susitarimą tarp R. P. ir ŽŪB „AN“ bei ūkininko V. U., pretenzijų neturi (T. 9, b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, byloje nepaneigta, kad už karves ir pajus buvo atsiskaityta, niekas neturėjo pretenzijų dėl pinigų nesumokėjimo.

31914.30. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų, neginčytinų duomenų, kad L. S., V. M., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. kaip nors prisidėjo prie ŽŪB „AN“ direktorės E. P. žinioje buvusio didelės 1 180 000 Lt vertės ŽŪB „AN“ turto iššvaistymo, kad siekė bei savo tyčiniais, sąmoningais neteisėtais veiksmais ŽŪB „AN“ padarė didelę 1 180 000 Lt turtinę žalą. Byloje nepaneigta, kad karvių ir pajų pirkimo–pardavimo sandoriai bei jų pagrindu išrašyti dokumentai buvo realūs, iš esmės atitiko tikrąją šalių valią. Byloje nustatyta, kad ŽŪB „A“ įformino kasos pajamų orderiais, kad ŽŪB „A“ gavo pinigus iš J. S. kaip paskolą, bei kasos išlaidų orderiais šiuos pinigus sumokėjo V. U., o V. U. išrašė kasos pajamų orderius, kad gavo pinigus iš ŽŪB „A“, bei kasos išlaidų orderius, kad sumokėjo pinigus R. P., bet realiai ŽŪB „A“ V. U. pinigų nesumokėjo, o atitinkamai V. U. realiai pinigų nesumokėjo R. P. Tačiau tai nereiškia kad šiuose dokumentuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys ir jie buvo suklastoti. Vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo tokią veiką pripažinti dokumento suklastojimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje. Nors Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

32014.31. Nuteistasis R. P. patvirtino, kad visus pinigus pagal pajų pirkimo sutartį gavo iš L. S., ŽŪB „A“ pajininko, niekam jokių pretenzijų neturi. Byloje nenustatyta, kad nuteistieji pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, kurių pagrindu ŽŪB „AN“ priklausantis didelės 1 180 000 Lt vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A“, t. y. iššvaistė ŽŪB „AN“ direktorės E. P. žinioje buvusį didelės 1 180 000 Lt vertės ŽŪB „AN“ turtą bei ŽŪB „AN“ padarė didelę 1 180 000 Lt turtinę žalą. Nuteistieji pasirinkę anksčiau nurodytą tarpusavio atsiskaitymo būdą ir dokumentų buhalterinį įforminimą iš esmės žalos nei vienai įmonei, nei valstybei nepadarė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės, jiems ar valstybei būtų sukelti neigiami teisiškai reikšmingi padariniai. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl nuteistųjų sąmoningų, tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sumenkintos kreditoriaus galimybės atkurti galimai pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Priešingai, iš liudytojo R. A., ŽŪB „A“ direktoriaus, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad šiuo metu pagal taikos sutartį ŽŪB „A“ yra visiškai atsiskaičiusi už karves su ŽŪB „AN“. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šiuos santykius priskirti baudžiamosios teisės sričiai bei kriminalizuoti tarp ūkio subjektų vykusius procesus. Juolab, kad tarp nuteistųjų susiklostę santykiai jau išspręsti civilinio proceso tvarka.

32114.32. 2012-06-14 ŽŪB „AN“ baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 180 000 Lt žalos atlyginimo už galvijus, nes V. U. pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-02-28 sprendimą už akių priteistos 1 180 000 Lt sumos ar jos dalies bendrovei nesumokėjo (T. 3, b. l. 7-14). 2013-12-23 buvo sudaryta taikos sutartis tarp bankrutavusios ŽŪB „AN“, V. U., ŽŪB „A“, R. P. ir L. S. Taikos sutarties pasirašymui 2013-12-20 pritarė ŽŪB „AN“ kreditorių komitetas. Pagal 2013-12-23 taikos sutartį šalys susitarė, kad ŽŪB „AN“ perleidžia ŽŪB „A“ savo turimą 1 180 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į ūkininką V. U., kurios įgijimo pagrindas - Panevėžio apygardos teismo 2012-02-28 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-382-280/2012, o ŽŪB „A“ už įsigyjamą reikalavimo teisę perleidžia ŽŪB „AN“ priklausantį taikos sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, iš viso 29 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė 1 411 197 Lt. Įgyvendinant 2013-12-23 pasirašytą taikos sutartį, tarp ŽŪB „A“ ir ŽŪB „AN“ buvo sudarytos trys notarinės sutartys (2014-02-12, 2014-03-10 ir 2014-03-26), pagal kurias ŽŪB „AN“ perleido ŽŪB „A“ 1 180 000 Lt reikalavimo teisę į ūkininką V. U., o ŽŪB „A“ perleido ŽUB „AN“ 2013-12-23 taikos sutartyje nurodytą 1 411 197 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu apmokėdama už reikalavimo teisę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bankrutavusi ŽŪB „AN“, išsprendusi ginčą civiline tvarka pareiškė, kad ŽŪB „AN“ jokios žalos dėl 2008 m. sudarytų 600 vnt. galvijų pirkimo-pardavimo sandorių nepatyrė, ir visa apimtimi atsisakė pareikšto 2012-06-14 šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio (T. 3, b. l. 33-64).

32214.33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistųjų L. S., V. M., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, baudžiamoji atsakomybė jiems taikyta nepagrįstai, nes šiuo atveju buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai, kurie jau išspręsti civilinio proceso tvarka, ir išpręsti ne formaliai, o realiai atkuriant pažeistas šalių teises, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, nuteistasis L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „AN“ turto iššvaistymas) ir 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), nuteistasis V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „AN“ turto iššvaistymas) ir 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), nuteistasis V. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nuteistasis V. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nuteistasis R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nuteistasis R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinami, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

32314.34. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3, 5 dalys). Nors nuteistoji E. P. apeliacinio skundo nepadavė, tačiau apeliacinės instancijos teismui išteisinus visus kitus nuteistuosius dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo, t. y. sušvelninus apkaltinamąjį nuosprendį kitiems nuteistiesiems, yra pagrindas išteisinti ir nuteistąją E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

32414.35. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. U. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32514.36. Nuteistasis V. U. buvo kaltintas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas ūkininkas, būdamas atsakingas už ūkio buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė ūkininko V. U. buhalterinę apskaitą, nes į ūkio apskaitą įtraukė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – ŽŪB „AN“ išrašytą 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002, kasos išlaidų orderius 2008-11-24 Nr. 148 – 300 000 Lt, 2008-11-25 Nr. 149 – 200 000 Lt, 2008-11-26 Nr. 150 – 180 000 Lt, 2008-11-27 Nr. 151 – 250 000 Lt, 2008-11-28 Nr. 152 – 250 000 Lt, kasos pajamų orderiais: 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162 – 300 000 Lt, 2008-11-25 serija VURN Nr. 0000151 – 200 000 Lt, 2008-11-26 serija VURN Nr. 0000163 – 180 000 Lt, 2008-11-27 serija VURN Nr. 0000164 – 250 000 Lt, 2008-11-28 serija VURN Nr. 0000165 – 250 000 Lt.

32614.37. Kaip jau minėta, byloje nepaneigta, kad karvių ir pajų pirkimo–pardavimo sandoriai bei jų pagrindu išrašyti dokumentai buvo realūs, iš esmės atitiko tikrąją šalių valią, nebuvo klastojami. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, byloje nepaneigta, kad sandoris tarp ŽŪB „AN“ ir ūkininko V. U. realiai įvyko, jog 2008-09-26 karvių pirkimo pardavimo sutarties turinys atitiko pirkėjo V. U. ir pardavėjo ŽŪB „AN“ tikrąją valią, kad V. U. siekė karves įsigyti savo ūkiui, jog V. U. realiai disponavo karvėmis, buvo jas užregistravęs savo ūkio vardu, tačiau dėl objektyvių priežasčių - negavęs paskolos iš AB „Pieno žvaigždės“, turėjo karves parduoti ŽŪB „A“. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad V. U. pirko ŽŪB „AN“ karves, turėdamas išankstinį ketinimą jas neatlygintinai perleisti ŽŪB „A“. Nors nuteistasis V. U. realiai grynųjų pinigų iš ŽŪB „A“ negavo ir jų tiesiogiai neišmokėjo R. P., tačiau tai įformino kasos pajamų ir išlaidos orderiais, nesudaro pagrindo teigti, kad yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Byloje nustatyta, kad siekiant išvengti formalaus pinigų perdavimo pagal sandorius vienas kitam, t. y. kad ŽŪB „A“ sumoka pinigus V. U., V. U. sumoka pinigus R. P., buvo nuspręsta grynuosius pinigus tiesiogiai sumokėti R. P., bet buhalteriškai įforminti, kad visi subjektai pinigus gavo (įforminant kasos pajamų orderiais), o paskui perdavė vienas kitam pinigus (įforminant kasos išlaidų orderiais). Grynieji pinigai per V. U. kasą formaliai įėjo ir išėjo, jokių neigiamų pasekmių V. U. ūkiui tai nesukėlė, jokia turtinė žala V. U. ūkiui bei kitiems ūkio subjektams nebuvo padaryta. Byloje nepaneigta, kad su R. P. buvo atsiskaityta, nors tai tiesiogiai ir nepadarė V. U., o L. S., ŽŪB „A“ pajininkas. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis V. U. išteisintas dėl visų netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo, todėl negalima ir V. U. atsakomybė už tai, kad jis įtraukė į ūkininko V. U. buhalterinę apskaitą tuos pačius finansinius – buhalterinius dokumentus, dėl kurių pagaminimo ir panaudojimo buvo išteisintas, nes byloje nenustatyta, jog juose užfiksuota žinomai neteisinga informacija, realiai nevykusios ūkinės operacijos. Šių dokumentų įtraukimas į ūkininko V. U. buhalterinę apskaitą neturėjo įtakos ūkininko V. U. buhalterinės veiklos nustatymui, nesukėlė Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, tokių kaip, jog negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. U. kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, todėl V. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

32715. Dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo) ir R. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo)

32815.1. Nuteistieji V. M. ir R. S. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo). Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad buldozerį pirko savo reikmėms už savo asmenines pinigines lėšas - 147 000 Lt, kurias perdavė V. M., tačiau buldozeris buvo įformintas ŽŪB „A“ vardu, kadangi taip norėjo jo buvę draugai ir šios bendrovės savininkai L. S. bei V. J. L., nes tokiu būdu minėti asmenys norėjo gauti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų ar (ir) grąžinimo. Faktiškai buldozeris buvo R. S. nuosavybė, t. y. nebuvo jam svetimas, nebuvo R. S. patikėtas ar jo žinioje, kurios neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarė žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. R. S. nurodė, kad ŽŪB „A“ vardu užrašytas buldozeris buvo paliktas remontuoti šios bendrovės dirbtuvėse, o policijos pareigūnų rastas ir paimtas buldozeris yra kitas R. S. iš fizinio asmens įsigytas buldozeris. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl policijos pareigūnų rasto ir paimto buldozerio identifikavimo, ar tai tas pats buldozeris, kuris buvo nupirktas ŽŪB „A“ vardu. V. M. nurodo, kad galimai buldozeris iš ŽŪB „A“ nebuvo dingęs, nes ŽŪB „A“ turėjo ir tebeturi daugiau analogiškų buldozerių, kurių dalis yra išardyta. V. M. teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad V. M., vykdydamas R. S. nurodymą, perdavė R. S. asmeninam naudojimui būtent tą buldozerį, kuris buvo nupirktas ŽŪB „A“ vardu.

32915.2. V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, o R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, kartu bendrininkaudami, organizatoriui R. S. nurodžius, vykdytojas - ŽŪB „A“ direktorius V. M. pagal 2008-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PSP 2007-110025 už 147 500 Lt, paimtus iš ŽŪB „A“ kasos, įgijo ŽŪB „A“ vardu buldozerį „T170M1“, identifikavimo numeris 39244, ir perdavė jį R. S., kuris buldozerį naudojo ne ŽŪB „A“ reikmėms, o savo asmeniniams poreikiams, taip iššvaistė V. M. patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A“ priklausantį turtą – 147 500 Lt vertės buldozerį „T170M1“.

33015.3. Byloje nustatyta, kad pirkėjas – ŽŪB „A“ direktorius V. M. ir pardavėjas –UAB „SEB lizingas“ Turto departamento direktorius R. B. 2008 m. spalio 23 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PSP2007-110025 dėl buldozerio „T170 M1“ pirkimo-pardavimo už 147 500 Lt. Pagal UAB „SEB lizingas“ išrašytą 2008 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PD Nr. 08246420 įformintas buldozerio „T170 M1.41-1B“ pardavimas ŽŪB „A“ už 147 500 Lt. ŽŪB „A“ direktorius V. M. į ŽŪB „A“ kasą pagal 2008 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderio serija ART Nr. 428 grynais pinigais grąžino nepanaudoto avanso sumą – 142 200,00 Lt. Kitą dieną, t. y. 2008 m. spalio 22 d., pagal ŽŪB „A“ išrašytą kasos išlaidų orderį Nr. 170 V. M. atsiskaityti už buldozerį gavo iš kasos 147 562 Lt ir grynais pinigais pagal 2008 m. spalio 23 d. banko grynųjų pinigų priėmimo kvitą į UAB „SEB lizingas“ sąskaitą banke įnešė 147 500 Lt (T. 22, b. l. 54-61; T. 26, b. l. 155-159).

33115.4. Nuteistasis R. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kaltinime nurodytas buldozeris „Stalinas“ buvo nupirktas už jo asmenines pinigines lėšas, kurias perdavė V. M., kad apmokėtų už R. S. surastą buldozerį. R. S. nurodė, kad buldozerį pirko savo asmeniniam naudojimui, tačiau ŽŪB „A“ pajininko L. S., kuris buvo geriausias R. S. draugas, prašymu, buldozerį užregistravo ŽŪB „A“ vardu. Tokiu būdu ŽŪB „A“ galėjo susigrąžinti PVM mokestį. Analogiškus parodymus nuteistasis R. S. davė ir pirmosios instancijos teisme.

33215.5. Nuteistasis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad buldozerį nupirko ŽŪB „A“ vardu už R. S. asmeninius pinigus, o ne bendrovės pinigus. Tokiu būdu V. M. padengė dalį savo avansinio įsiskolinimo. Analogiškus parodymus nuteistasis V. M. davė ir pirmosios instancijos teisme bei papildomai nurodė, kad L. S. minėjo, jog, nupirkus buldozerį, bendrovė susigrąžins PVM. V. M. iš R. S. paimtus grynuosius pinigus formaliai įnešė į bendrovės kasą kaip grąžinamą avansą – 2008-10-21 buvo surašytas kasos pajamų orderis, pagal kurį V. M. į bendrovės kasą įnešė 142 200 Lt, ir tiek buvo sumažinta jo avansu paimtų pinigų suma. V. M. pripažino, kad realiai pinigai į kasą įnešti nebuvo. Paskui iš kasos V. M. neva pinigai buvo išduoti ir jis už juos nupirko buldozerį, tačiau pagal 2008-10-22 kasos išlaidų orderį realiai jis pinigų negavo, nes jie nebuvo įnešti.

33315.6. Šių nuteistųjų R. S. ir V. M. parodymų nepaneigia ir kiti byloje esantys įrodymai.

33415.7. Liudytoja V. D., ŽŪB „A“ fermos vedėja ir selekcininkė, teisiamajame posėdyje parodė, kad girdėjo kaip V. M. su buhaltere kalbėjo, kad buldozeris „Stalinas“ buvo pirktas už R. S. asmeninius pinigus. Liudytojas V. J. L., ŽŪB „Mi.“ pajininkas ir netiesioginis ŽŪB „A“ pajininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad jis suprato, jog R. S. buldozerį „Stalinas“ pirko sau, tai buvo R. S. technika. Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. S. norėjo pirkti žemės ūkio techniką ir L. S. jam pasiūlė pirkti tą techniką ŽŪB „A“ vardu. Liudytoja L. B., ŽŪB „A“ buhalterė, teisiamajame posėdyje parodė, kad dokumentuose nurodyta, jos buldozeris nupirktas už ŽŪB „A“ pinigus, paimtus iš kasos, tačiau realiai įmonės kasoje nebuvo reikiamos pinigų sumos buldozeriui nupirkti.

33515.8. Pirmosios instancijos teismas nuteisė R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį vadovaudamasis iš esmės buldozerio pirkimo – pardavimo sutartyje ir ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis ir padaręs išvadą, kad V. M. į ŽŪB „A“ kasą 142 200,00 Lt įnešė kaip grąžinamą nepanaudotą avansą, todėl tokia suma buvo sumažintas V. M. avansinis įsiskolinimas bendrovei, ir šiuo atveju visiškai nebesvarbu, iš kur V. M. gavo pinigus avansui grąžinti. Todėl, anot apygardos teismo, į bendrovės kasą įnešti pinigai nuo įnešimo momento pagrįstai buvo apskaityti kaip ŽŪB „A“ turtas, ir kad V. M. buldozerį nupirko už ŽŪB „A“ pinigus.

33615.9. Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto iššvaistymo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad iššvaisto įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti.

33715.10. Pagal buldozerio pirkimo-pardavimo sutartį ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis buldozeris formaliai buvo įgytas ir užrašytas ŽŪB „A“ vardu bei įtrauktas į šios bendrovės ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą, tačiau ištyrus byloje esančių įrodymų visetą, matyti, kad nuteistųjų R. S. ir V. M. parodymai, kad buldozeris buvo nupirktas už asmeninius R. S. pinigus, nepaneigti. R. S. duoti pinigai buldozerio įsigijimui formaliai pagal kasos pajamų orderį buvo įnešti į ŽŪB „A“ kasą bei paskui pagal kasos išlaidų orderį iš jos paimti, tačiau iš to negalima daryti išvados, jog R. S. duoti buldozerio įsigijimui pinigai tapo ŽŪB „A“ turtu ir buldozeris buvo nupirktas už ŽŪB „A“ pinigus. Nors tokiu būdu įforminant dokumentus buvo sumažintas V. M. avansinis įsiskolinimas bendrovei, tačiau tai nereiškia, jog taip V. M. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A“ priklausantį turtą – 147 500 Lt vertės buldozerį „T170M1“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių patikimų, neginčytinų duomenų, jog buldozeris būtų nupirktas už ŽŪB „A“ pinigines lėšas, negalima daryti išvados, kad perdavus buldozerį R. S. asmeniniam naudojimui, ŽŪB „A“ buvo padaryta reali turtinė žala. Be to, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad R. S. ir V. M. suprato, kad iššvaisto ŽŪB „A“ turtą, numatydami įmonei daromą žalą ir to norėdami, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Priešingai, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad V. M., kaip ŽŪB „A“ direktorius, buldozerį R. S. perdavė sąžiningai manydamas, kad buldozeriu faktiškai turėtų disponuoti R. S., nes V. M. jį nupirko už R. S. asmeninius pinigus. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad formaliai ŽŪB „A“ vardu užrašytas turtas - buldozeris buvo policijos pareigūnų rastas ir perduotas ŽŪB „A“, todėl klausimą dėl buldozerio identifikavimo ir jo realaus priklausimo nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (tikrojo savininko nustatymo) galima išspręsti civilinio proceso tvarka.

33815.11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. S. ir V. M. veiksmuose nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo) numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – didelės turtinės žalos padarymo ir tyčios. Todėl šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistieji R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo) ir V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo) išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis).

33916. Dėl L. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl 24 200 Lt, gautų pardavus automobilį „Iveco“, iššvaistymo)

34016.1. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl 24 200 Lt, gautų pardavus automobilį „Iveco“, iššvaistymo) buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

34116.2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo L. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl 24 200 Lt, gautų pardavus automobilį „Iveco“, iššvaistymo) nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikia savo įrodymų vertinimą.

34216.3. L. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su vykdytoju - ŽŪB „A“ direktoriumi V. M., pagal išankstinį bendrininkų susitarimą organizavo ŽŪB „A“ turto iššvaistymą, t. y. nurodė V. M. parduoti surastam pirkėjui K. Š. ŽŪB „A“ priklausantį krovininį automobilį „Iveco ML140“ dėl to paruošti ir pasirašyti 2010-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. 10-26 bei 2010-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. M., kaip ŽŪB „A“ direktorius, K. Š. pardavė ŽŪB „A“ priklausantį krovininį automobilį „Iveco ML140“ už 24 200 Lt, tačiau iš K. Š. gautų 24 200 Lt V. M. neperdavė, pastarajam žinant apie sumokėtus L. S. pinigus ir neprieštaraujant tam, taip organizavo V. M. patikėto svetimo, ŽŪB „A“ priklausančio turto – 24 200 Lt – iššvaistymą.

34316.4. Nuteistasis L. S. teisiamajame posėdyje neigė siūlęs pirkti ar pardavęs automobilį „Iveco“ K. Š. ir gavęs iš K. Š. 24 tūkst. Lt. Pagal dokumentus automobilio „Iveco“ pirkimo sandoryje iš ŽŪB „A“ pusės dalyvavo V. M. V. M. išrašė orderį ir buhalterijai pasakė, kad atveš pinigus, tačiau paskui pranešė, kad sandoris neįvyko ir pinigų nėra.

34416.5. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. automobilio „Iveco“ pirkėją surado L. S., kuris atvežė V. M. to žmogaus duomenis ir liepė sutvarkyti dokumentus. Vėliau V. M. sužinojo, kad L. S. paėmė iš K. Š. pinigus už automobilį „Iveco“, tačiau jų neįnešė į bendrovės kasą. L. S. sakė, jog sandoris neįvyko, visi dokumentai liko pas L. S.

34516.6. Šiuos nuteistojo V. M. parodymus patvirtina liudytojo K. Š. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad K. Š. automobilį „Iveco“ pasiūlė pirkti L. S., jog pirkimo-pardavimo dokumentus K. Š. atvežė L. S. ir kad pinigus už automobilį – 24 tūkst. litų K. Š. sumokėjo L. S. Tačiau šie liudytojo K. Š. parodymai yra prieštaringi, nes šis liudytojas teisiamajame posėdyje parodęs, kad automobilis „Iveco“ pastoviai buvo R. S. sodyboje ir R. S. juo dažniausiai naudojosi, negalėjo paaiškinti, kodėl pirkti automobilį „Iveco“ jam pasiūlė L. S., kuris nesinaudojo tuo automobiliu, o ne K. Š. geras draugas R. S., kuris realiai ir disponavo šiuo automobiliu. Taip pat byloje nėra nei dokumentų, nei liudytojų parodymų, kurie patvirtintų K. Š. parodymus, kad pinigus už automobilį jis sumokėjo L. S. Be to, nuteistojo V. M. ir liudytojo K. Š. parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys.

34616.7. Iš liudytojos L. B., ŽŪB „A“ vyriausiosios buhalterės, parodymų matyti, kad V. M. jai davė žodinį nurodymą surašyti krovininio automobilio „Iveco“ pardavimo sutartį ir sąskaitą faktūrą. Tuos dokumentus – sutartį ir sąskaitą faktūrą – V. M. turėjo nuvežti automobilio pirkėjui K. Š., šis turėjo pasirašyti ir tie dokumentai turėjo būti grąžinti atgal buhalterijai, bet jie į buhalteriją nesugrįžo, pinigai į bendrovės kasą nebuvo įnešti. V. M. pranešė, kad sandoris neįvyko.

34716.8. Nuteistųjų V. M. ir R. S. parodymus, kad iš pradžių automobilis „Iveco“, prieš parduodant jį K. Š., buvo nupirktas ŽŪB „A“ vardu už R. S. asmenines pinigines lėšas, R. S. asmeniniam naudojimui, patvirtino ir liudytojai J. G., V. D. Todėl nelogiška, kad R. S. sodyboje laikomą ir R. S. valdomą automobilį „Iveco“ V. M. pardavė R. S. draugui K. Š. L. S. nurodymu. Be to, V. M. 2010-07-30 įgaliojo R. S. ŽŪB „A“ priklausantį automobilį „Iveco“ išregistruoti ir parduoti už jo nustatytą kainą, gauti pinigus už parduotą automobilį ir t. t. (T. 4, b. l. 88), ir akistatos su L. S. metu R. S. pripažino, kad būtent jis su K. Š. įformino automobilio „Iveco“ pardavimo K. Š. dokumentus (T. 26, b. l. 48).

34816.9. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra R. S. giminaitis (jie yra pusbroliai), K. Š. yra R. S. senas geras draugas, su kuriuo kartu leisdavo laisvalaikį (kartu dalyvaudavo medžiotojų ir kitose šventėse) bei dirbo privačioje R. S. valdoje, o R. S., kuris realiai disponavo automobiliu „Iveco“, yra stipriai susipykęs su L. S., todėl nuteistasis V. M. ir liudytojas K. Š. yra suinteresuoti duoti L. S. atžvilgiu nepalankius parodymus. Taip pat nuteistasis V. M. dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, duoti savo atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Iš byloje medžiagos matyti, kad visi automobilio „Iveco“ pirkimo dokumentai buvo įforminti ŽŪB „A.“ direktoriaus V. M. vardu. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų, neginčytinų įrodymų, kad L. S. būtų kaip nors prisidėjęs prie automobilio „Iveco“ pardavimo K. Š. ar kitam asmeniui.

34916.10. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo V. M. ir liudytojo K. Š. parodymais bei išteisimo L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl 24 200 Lt, gautų pardavus automobilį „Iveco“, iššvaistymo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

35017. Dėl ŽŪB „A“ turto iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo perkant iš D. S. 76 tonas miežių, dėl L. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų įtraukimo į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą)

35117.1. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl miežių pirkimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl miežių pirkimo); D. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl miežių pardavimo).

35217.2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteisti L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl miežių pirkimo), taip pat perkvalifikuoti V. M. padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (kaip padarytą padėjėjo), o nuteistieji V. M. ir D. S. apeliaciniuose skunduose prašo juos išteisinti dėl ŽŪB „A“ turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo perkant iš D. S. 76 tonas miežių. Apeliantai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikia savo įrodymų vertinimą.

35317.3. L. S. buvo kaltintas, o V. M. ir D. S. nuteisti už tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėn., veikdami kartu pagal išankstinį bendrininkų susitarimą, L. S. organizavus ir nurodžius, bendrininkų grupėje pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus (2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį dėl 76 t miežių pirkimo iš D. S., miežių priėmimo-perdavimo aktą (be datos), 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, 2010-08-11 kasos išlaidų orderį), pagal šiuos netikrus dokumentus D. S. buvo neatlygintinai perduoti 37 240 Lt, taip L. S. suorganizavo ŽŪB „A“ didelės vertės turto iššvaistymą, V. M., kaip ŽŪB „A“ direktorius, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės ŽŪB „A“ turtą (kaip vykdytojas), o D. S. padėjo iššvaistyti didelės vertės ŽŪB „A“ turtą - 37 240 Lt.

35417.4. Nuteistasis L. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nesitarė su D. S. ir R. S., jog kartu dirbs žemę ir nupirks iš D. S. užaugintus grūdus. L. S. iš buhalterės ir agronomės pateiktų duomenų nustatė, kad V. M. už grūdus sumokėjo D. S. bendrovės pinigais, tačiau grūdai nebuvo atvežti į ŽŪB „A“ sandėlį. Visus dokumentus, susijusius su grūdų pirkimu, rengė V. M. apie tai nežinant L. S. L. S. neigė davęs V. M. pinigus, skirtus sumokėti D. S. už grūdus. Analogiškus parodymus nuteistasis L. S. davė ir pirmosios instancijos teisme.

35517.5. Nuteistasis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pats asmeniškai nuvežė D. S. pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus ir perdavė D. S. pinigus už grūdus, šiuos pinigus V. M. davė L. S. iš savo asmeninių pinigų. Tokiu būdu V. M. sumažėjo jo įsiskolinimas bendrovei 37 240 Lt sumai, nors realiai V. M. pinigų į bendrovės kasą neįnešė ir iš bendrovės kasos neėmė. Grūdai į bendrovės sandėlį nebuvo atvežti, tačiau pinigai už juos buvo sumokėti. Analogiškus parodymus nuteistasis V. M. davė ir pirmosios instancijos teisme ir papildomai nurodė, kad jis L. S. nurodymu surašė dokumentus apie miežių pirkimą iš D. S. ir D. S. nuvežė pinigus.

35617.6. Nuteistoji D. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2009 m. pavasarį ji kartus su D. S. ir L. S. žodžiu susitarė dėl žemės sklypo bendro naudojimo, jog R. S. išdirbs (apars) D. S. žemę, o L. S. pasės, prižiūrės, nukuls ir realizuos grūdus. Nežinodami koks bus derlius, galutinės kainos už miežius neaptarė. Miežius D. S. žemėje pasėjo L. S., pastarasis, nukūlęs ir pardavęs miežius, turėjo pasidalinti pelnu, tame tarpe ir sumokėti D. S., nes miežiai buvo auginami D. S. žemėje. D. S. patvirtino, jog gavo už grūdus 37 tūkst. Lt. Analogiškus parodymus nuteistoji davė ir pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodė, kad miežiai buvo nukulti 2009 m. rugpjūčio mėn., o pinigus – 37 240 Lt iš L. S. gavo 2010 m., kuriuos jai kartu su dokumentais atvežė V. M. D. S. nurodė, kad fiziškai ji tų grūdų ŽŪB „A“ neperdavė, nes ji jų nenukūlė, tai turėjo padaryti L. S. D. S. neigė pagaminusi ir panaudojusi netikrus dokumentus, nes to sandorio dokumentus ruošė bendrovės buhalterė L. B., dokumentuose nurodytas sandoris realiai įvyko.

35717.7. Nuteistasis R. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patvirtino D. S. parodymus dėl bendro D. S., R. S. ir L. S. susitarimo kartu auginti ir realizuoti miežius.

35817.8. Nuteistųjų V. M., D. S. ir R. S. parodymams, kad sandorį dėl miežių pasėjimo, užauginimo D. S. žemėje bei jų nukūlimo ir pardavimo pasiūlė bei organizavo L. S., prieštarauja nuteistojo L. S. parodymai, kad jis nesitarė su D. S. ir R. S., jog kartu dirbs žemę ir nupirks iš D. S. užaugintus grūdus, bei, jog L. S. nedavė V. M. pinigų, skirtų sumokėti D. S. už grūdus. Nuteistųjų V. M., D. S. ir R. S. parodymų, kad miežių sandorį organizavo L. S., nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

35917.9. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį dėl 76 t miežių, grūdų priėmimo-perdavimo aktą (be datos) bei 2010-08-11 sąskaitą faktūrą DAN Nr. 1 pasirašė D. S. ir ŽŪB „A“ direktorius V. M. (T. 22, b. 1. 74, 75, 77; T. 29, b. 1. 17). V. M. neneigė, kad 2010-08-11 kasos išlaidų orderį, pagal kurį D. S. išmokėta 37 240 Lt už miežius (T. 22, b. 1. 76), pasirašė jis, kaip įmonės vadovas. Visus dokumentus, susijusius su miežių pirkimu, pasirašė V. M. kaip ŽŪB „A“ direktorius. Iš liudytojos I. A., ŽŪB „A“ buhalterės, apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų bei liudytojos L. B., vyriausiosios buhalterės, pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jos (buhalterės) ŽŪB „A.“ direktoriaus V. M. nurodymu surašė miežių pirkimo dokumentus (miežių priėmimo-perdavimo aktą, sąskaitą faktūrą ir kasos išlaidos orderį dėl miežių pirkimo iš D. S.). Visus sandorius sudarinėjo V. M., kuris buhalterėms ir atnešdavo dokumentus. Taip pat liudytoja I. A. parodė, kad V. M. anksčiau paimtus pagal avansinę apyskaitą grynuosius pinigus panaudojo sumokėdamas D. S. už miežius, nors fiziškai pinigų į bendrovės kasą negrąžino ir jų iš bendrovės kasos nepaėmė. I. A. nurodė, kad pinigus D. S. perdavė V. M. L. S. nebuvo davęs liudytojai I. A. nurodymo, kad kasos išlaidų orderyje pasirašytų V. M. Liudytoja I. A. taip pat parodė, kad jai nurodymus duodavo V. M., kuris pastoviai tardavosi su R. S. Liudytojas J. B., ŽŪB „A“ darbininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad direktoriaus V. M. nurodymu traktoriumi pasėjo grūdus Pakruojo r. esančiame kaime; L. S. liudytojui nurodymų neduodavo. Iš liudytojo R. A., ŽŪB „A“ gamybos vadovo, parodymų matyti, kad L. S. apie miežių sandorį sužinojo tik tada, kai fermos vedėja pranešė, jog V. M. prašo nurašyti grūdus.

36017.10. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra R. S. giminaitis (jie yra pusbroliai), D. S. yra R. S. vaikų motina, o R. S. yra stipriai susipykęs su L. S., todėl nuteistieji V. M., D. S. ir R. S. yra suinteresuoti duoti L. S. atžvilgiu nepalankius parodymus. Taip pat nuteistasis V. M. dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, duoti savo atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų V. M., D. S. ir R. S. parodymais apie L. S. vaidmenį miežių užauginimo ir pardavimo sandoryje.

36117.11. Nors byloje nustatyta, kad L. S. pagal 2010-06-28 visuotinį neeilinį ŽŪB „A“ narių susirinkimo protokolą buvo paskirtas ŽŪB „A“ pirmininku nuo 2010-08-01, t. y. prieš miežių pirkimo dokumentų pasirašymą (2010-08-02 miežių pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-08-11 sąskaita faktūra, 2010-08-11 kasos išlaidų orderis), tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad L. S. ŽŪB „A“ pradėjo dirbti nuo 2010-08-17 (T. 6, b. l. 114-118), V. M. ŽŪB „A“ antspaudą L. S. perdavė 2010-08-26 (T. 25, b. l. 62), t. y. po miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pasirašymo. ŽŪB „A“ pirmininko pareigas laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2010-07-31 vykdė V. M. ir ŽŪB „A“ turtas buvo jo žinioje, o nuo 2010-08-01 V. M. pervestas į pirmininko pavaduotojo pareigas (T. 6, b. l. 188), t. y. taip pat į vadovaujančias pareigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi miežių pirkimo-pardavimo dokumentai buvo įforminti V. M. vardu, kuris pasirašydavo kaip ŽŪB „A.“ direktorius, ant pirkimo-pardavimo dokumentų buvo ŽŪB „A“ antspaudas, kuris L. S. buvo perduotas tik 2010-08-26, t. y. tik po visų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pasirašymo. V. M. faktiškai disponavo bendrovės turtu, taip pat V. M. buhalterėms ir kitiems darbuotojams duodavo nurodymus dėl miežių pirkimo-pardavimo dokumentų paruošimo ir miežių sėjimo. Todėl darytina išvada, kad miežių pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu bei išmokant D. S. pinigus ŽŪB „A“ turtas faktiškai vis dar buvo V. M. žinioje, t. y. V. M. veikė kaip vykdytojas. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė, kad būtų gavęs kažkokius tai nurodymus dėl miežių sėjimo, nukūlimo, realizavo ar pirkimo-pardavimo dokumentų paruošimo iš L. S. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų, neginčytinų įrodymų, kad L. S. būtų susitaręs su D. S. dėl miežių sėjimo, priežiūros, nukūlimo, kaip nors prisidėjęs prie jų realizavimo ir miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo bei panaudojimo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisimo L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

36217.12. Byloje nustatyta, kad D. S. žemėje miežiai realiai buvo pasėti ir užauginti. D. S. parodė, kad ji pagal miežių pirkimo-pardavimo sutartį gavo visus pinigus iš V. M. Nuteistasis V. M. patvirtino, kad jis sumokėjo D. S. 37 240 Lt. Iš priėmimo-perdavimo akto matyti, kad D. S. perdavė, o V. M., kaip ŽŪB „A“ direktorius, priėmė 76 tonas miežių, 2010-08-11 sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad prekes gavo V. M. (T. 22, b. l. 75, 77). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad miežių pirkimo-pardavimo sandoris realiai įvyko, D. S. miežius už atlygį perdavė V. M., kuris jų nepristatė į ŽŪB „A“ sandėlį. Šią aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teisme liudytoja D. B., ŽŪB „A“ vyriausioji agronomė, parodžiusi, kad ŽŪB „A.“ negavo iš D. S. jokių grūdų, bei apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. B., ŽŪB „A“ vyriausioji buhalterė, parodžiusi, kad iš D. S. nupirkti grūdai nebuvo atvežti į bendrovės sandėlį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. M. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės ŽŪB „A“ turtą - 37 240 Lt. Nuteistasis V. M., žinodamas, kad miežiai nepristatyti į ŽŪB „A“ sandėlį, išmokėdamas D. S. ŽŪB „A“ pinigus, suprato, jog bendrovė neteks turto – pinigų, sumokėtų už miežius, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo). Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad V. M. pagal išankstinį susitarimą veikė bendrininkaudamas kartus su kitais nuteistaisiais (L. S. ir D. S.), nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymo ir perkvalifikuoti V. M. padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (kaip padarytą padėjėjo), nes iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad V. M. veikė kaip vykdytojas.

36317.13. Byloje neginčijama, kad D. S. žemėje miežiai buvo pasėti ir užauginti. D. S. manymu, miežius nukūlė ir išsivežė iš jai priklausančios žemės ŽŪB „A“ atstovai. Byloje nepaneigtas D. S. aiškinimas, kad ji buvo įsitikinusi, jog grūdai atiteko ŽŪB „A“, nes su ŽŪB „A“ atstovu V. M. buvo pasirašyti miežių pirkimo-pardavimo dokumentai, kad D. S. pardavė ŽŪB „A“ 76 tonas miežių už 37 240 Lt, iš priėmimo-perdavimo akto ir sąskaitos faktūros matyti, jog 76 tonas miežių priėmė V. M., kaip ŽŪB „A“ direktorius. Byloje nėra duomenų, kad D. S. būtų žinojusi, jog miežiai nepateks į ŽŪB „A“ sandėlį. Todėl apygardos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ŽŪB „A“ didelės vertės turtas – 37 240 Lt (10 785,45 Eur) buvo neatlygintinai perduotas D. S., nes ši išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos nuosprendis D. S. atžvilgiu keistinas, D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo) išteisinama, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

36417.14. Taip pat L. S., D. S. ir V. M. veika buvo kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį. Byloje nepaneigta, kad sandoris tarp D. S. ir V. M. dėl miežių pirkimo-pardavimo realiai įvyko bei sutarties turinys atitiko tikrąją šalių valią - D. S. už piniginį atlygį (37 240 Lt) pardavė V. M. 76 tonas miežių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. ir V. M. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus (2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį, grūdų priėmimo-perdavimo aktą (be datos), 2010-08-11 sąskaitą faktūrą DAN Nr. 1, 2010-08-11 kasos išlaidų orderį), kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundžiamas nuosprendis D. S. ir V. M. atžvilgiu keistinas, D. S. ir V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo ir panaudojimo), nes byloje nėra patikimų duomenų, jog L. S. iš viso dalyvavo miežių pirkimo-pardavimo sandoryje bei kad buvo kaip nors prisidėjęs prie miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo bei panaudojimo.

36517.15. L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas ŽŪB „A“ pirmininkas, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: nurodė V. M. bendrovės buhalterei pateikti ir ŽŪB „A“ buhalterinėje apskaitoje pagal D. S. vardu išrašytą 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 1 užfiksuoti 37 240 Lt vertės miežių pirkimo ūkinę operaciją, kurioje nurodyti duomenys apie miežių pirkimo ūkinę operaciją nepatvirtina miežių pirkimo ūkinės operacijos tarp ŽŪB „A“ ir D. S. tapatumo, ir išrašyti 2010 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 437, kuriame įrašyti duomenys apie 37 240 Lt apmokėjimą už miežius nepatvirtina pinigų mokėjimo ūkinės operacijos tarp ŽŪB „A“ ir D. S. tapatumo, nes jame įrašytas rekvizitas, t. y. ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės, ir įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis pagal dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie miežių pirkimo ir pinigų sumokėjimo ūkines operacijas, ir dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie miežių pirkimą ir pinigų sumokėjimą, įtraukimo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

36617.16. Kaip jau minėta, byloje nėra patikimų duomenų, jog L. S. iš viso dalyvavo miežių pirkimo-pardavimo sandoryje bei kad buvo kaip nors prisidėjęs prie miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo bei panaudojimo. Taip pat byloje nepaneigta, kad sandoris tarp D. S. ir V. M. dėl miežių pirkimo-pardavimo realiai įvyko bei sutarties turinys atitiko tikrąją šalių valią - D. S. už piniginį atlygį (37 240 Lt) pardavė V. M. 76 tonas miežių. Todėl kaltinimas, kad buvo pagaminti ir panaudoti netikri dokumentai (2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartis, grūdų priėmimo-perdavimo aktas (be datos), 2010-08-11 sąskaita faktūra DAN Nr. 1, 2010-08-11 kasos išlaidų orderis), kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų įtraukimo į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

36718. Dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 eurų) pasisavinimo)

36818.1. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 eurų) pasisavinimo). Apeliantas nurodo, kad paimti pinigai buvo naudojami tenkinant bendrovės ir jos savininkų interesus, sumokant už bendrovei suteiktas paslaugas, atliktus darbus, taip pat kai kurios pinigų sumos buhalteriniais dokumentais buvo tik perkeltos V. M., nors V. M. šių pinigų iš bendrovės neėmė. V. M. neigė ėmęs bendrovės pinigus savo ar kitų asmenų interesams tenkinti.

36918.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas (Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Bendrovės vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Ši nuostata pagrįsta bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

37018.3. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A“ direktorius, laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-04-31 iš ŽŪB „A“ kasos pagal kasos išlaidų orderius kaip atskaitingas asmuo pasiėmė 132 722,98 Lt, išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir šios sumos negrąžino į ŽŪB „A“ kasą, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A“ turtą – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur).

37118.4. Specialisto išvadoje nurodyta, kad atskaitingas asmuo V. M. panaudojo 132 722,98 Lt, tačiau tyrimui nepateikti pateisinamieji apskaitos dokumentai apie pinigų panaudojimą. Pagal atskaitingo asmens V. M. balansinės sąskaitos Nr. 251 „Atskaitingų asmenų skolos“ V. M. skola ŽŪB „A“ 2010-10-31 sudarė 132 722,98 Lt, kuris nekito ir 2011-12-31 liko 132 722,98 Lt.

37218.5. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad visus avansu iš kasos paimtus pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, sumokėdavo samdomiems vaikams, neoficialiai mokėjo priedus ŽŪB „AN“ darbuotojams, santechnikams ir kt. Be to, kai V. M. pradėjo dirbti bendrovės direktoriumi, jam buvo perrašyti buvusio bendrovės vadovo R. A. atsiskaitytinai paimti 30 000 Lt.

37318.6. Šiuos nuteistojo V. M. parodymus patvirtina liudytojos L. B., ŽŪB „A“ vyriausiosios buhalterės, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad ŽŪB „A“ direktorius R. A., išeidamas atostogų, turėjo negrąžintų į kasą atsiskaitytinai paimtų pinigų, todėl buvo surašytas kasos pajamų orderis, lyg R. A. grąžina tuos pinigus į kasą, ir tuo pačiu metu buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, neva tuos pinigus pasiima V. M. Kaip garantą liudytoja surašė kasos pajamų orderį, kad V. M. tuos pinigus grąžino į kasą, o R. A. pagal kasos išlaidų orderį juos pasiėmė, tačiau kasos išlaidų orderis, pagal kurį R. A. paėmė pinigus iš V. M., dingo, o skola liko V. M. Liudytoja L. B., ŽŪB „AN“ saugos specialiste, teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. naktį buvo atvežęs grynuosius pinigus sumokėti ŽŪB „AN“ melžėjoms, nes ŽŪB „AN“ patalpose buvo laikomos ŽŪB „A“ karvės. Liudytoja V. D., ŽŪB „A“ fermos vedėja ir selekcininke, teisiamajame posėdyje parodė, kad melžėjoms, dirbusioms be išeiginių, būdavo mokami priedai. Liudytoja L. L., ŽŪB „AN“ melžėja, teisiamajame posėdyje parodė, kad melžė karves, laikytas ŽŪB „AN“ patalpose, o pinigus mokėjo ŽŪB „A“ darbuotojai. Liudytojas B. Ž., ŽŪB „AN“ gyvulių šėrikas, teisiamajame posėdyje parodė, kad atlyginimas jam buvo mokamas grynaisiais pinigais.

37418.7. Byloje nepaneigti V. M. parodymai, kad dalies pinigų pagal avanso apyskaitą jis realiai negavo ir jais nedisponavo, o kita dalis pinigų buvo panaudota mokant neoficialius atlyginimus ir priedus ŽŪB „AN“ darbuotojams bei kitiems bendrovei darbus atlikusiems ir paslaugas suteikusiems asmenims, t. y. jog pinigai buvo panaudoti tenkinant ŽŪB „A“ interesus ir poreikius, nes ŽŪB „AN“ patalpose buvo laikomos ŽŪB „A“ karvės. Byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčytinų duomenų, kad nuteistasis V. M. sąmoningais, tyčiniais veiksmais atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas pasisavinti jam pagal avanso apyskaitą perduotus ŽŪB „A“ pinigus ir tokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą ŽŪB „A“. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistojo naudai, nuteistasis V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 eurų) pasisavinimo) išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

37519. Dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimo)

37619.1. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, prašo jį išteisinti.

37719.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.). Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, kaltininkui veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

37819.3. Iš V. M. inkriminuoto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį matyti, kad jis grindžiamas apgaulingos ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimu, o būtent: netikrų (suklastotų) finansinių – buhalterinių dokumentų, susijusių su J. S. paskolos suteikimu ir karvių iš V. U. pirkimu, ŽŪB „M.“ paslaugų pardavimu, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, realiai nevykusios, neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, įtraukimu į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą bei nepateikimu ŽŪB „A“ buhalterei automobilio „Iveco“ pardavimo už 24 200 Lt PVM sąskaitos faktūros.

37919.4. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kūlimo, arimo, grūdų vežimo, kultivavimo ir kitos paslaugos ŽŪB „M.“ buvo teikiamos, tie darbai buvo atliekami. Atlikti darbai būdavo priimami pagal darbų priėmimo aktus. Anot V. M., VMI skaičiavimas yra neobjektyvus, nes sunaudoto kuro kiekis taip pat priklauso nuo to, ar traktoriai ir kombainai dirba sausoje ar drėgnoje dirvoje; kai sausa, technika sunaudoja mažiau kuro.

38019.5. Byloje nustatyta, kad ŽŪB „A“ ir ŽŪB „M.“ pasirašė sutartis dėl gyvulių, krovininių automobilių, kvietrugių, avižų pieno aušintuvo, kukurūzų sėklos pirkimo pardavimo, kūlimo, transportavimo, arimo, kultivavimo, žolės pjovimo, šieno vartymo, purškimo paslaugų teikimo bei gavimo, automobilio, galvijų fermos, grūdų sandėlio nuomos bei paskolos teikimo ir gavimo, skolos grąžinimo.

38119.6. V. M. kaltinimas dėl ŽŪB „M.“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, įtraukimo į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą, grindžiamas iš esmės specialisto išvada, kurioje buvo vadovautasi Valstybinės mokesčio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 21 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo atliktais paskaičiavimais ir padarytomis išvadomis.

38219.7. Specialisto išvadoje, vadovaujantis minėtu VMI sprendimu, nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2008 metais ŽŪB „A“ deklaravo šiuos pardavimus ŽŪB „M.“: 1) pagal 2008-08-25 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. A-58 kūlimo paslaugas (500 ha x 250,00 Lt) už 147 500,00 Lt (125 000,00 Lt + PVM 22 500,00 Lt). Dėl šių paslaugų suteikimo 2008-08-05 buvo sudaryta sutartis Nr. 2008/, kurioje numatyta, kad ŽŪB „A“ suteiks javų kūlimo ir transportavimo paslaugas, apmokant už javų kūlimą 250,00 Lt už hektarą, transportavimo paslaugas 20,00 Lt už toną, už paslaugas apmokėti iki 2008-09-15. ŽŪB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas traktorininko-mašinisto kelionės lapas (be Nr.), kuriame nurodyta, kad kombainu „DON 1500“ traktorininkas R. J. kūlė ŽŪB „M.“ javus 2008 m. rugpjūčio 11-14, 19-22 ir 25-29 dienomis, dirbant po 8 valandas, bendras valandų skaičius - 112. Materialinėms vertybėms gauti limitinėje kortelėje nurodyta, kad R. J. išduota 1280 l diz. kuro, 1,17 l benzino, 18 1 tepalo rugpjūčio 5-8 ir 11, 13, 18, 21, 25, 27, 29 dienomis dar išduota 100 l tepalo; 2)

383pagal 2008-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. A-61 autotransporto paslaugas (1000 t x 20,00 Lt) už 23 600,00 Lt (20 000,00 Lt + PVM 3 600,00 Lt). ŽŪB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas traktorininko-mašinisto kelionės lapas (be Nr.), kuriame nurodyta, kad mašina „KAMAZ 5230“ vairuotojas R. G. vežė javus ŽŪB „M.“ 2008 m. rugpjūčio 11-14, 18-22, 25-29 dienomis dirbant po 8 val., bendras valandų skaičius - 112. Materialinėms vertybėms gauti limitinėje kortelėje (be Nr.) nurodyta, kad vairuotojui R. G. išduota 50,27 l diz. kuro, 210 l alyvos rugpjūčio 11, 14, 18, 20, 24, 26 ir 29 dienomis; 3) pagal 2008-09-15 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. A-63 kultivavimo ir arimo paslaugas (279 ha x 150,00 Lt). Prie PVM sąskaitos faktūros pridėta 2008-09-02 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2008/. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nenustatyta dokumentų (traktorininko-mašinisto kelionės lapų, materialinėms vertybėms gauti limitinių kortelių ir kt.), įrodančių, kad kultivavimo bei arimo paslaugos buvo suteiktos. Be to, valstybinė mokesčių inspekcija išanalizavusi kuro išdavimą ir aukščiau nurodytų paslaugų apimtis, nustatė, kad per 112 valandų kombainas „DON 1500“ pagal techninius pajėgumus negalėjo nukulti 500 ha pasėlių plotą (500 : 121 = 4,1 ha/val.), o išduoto kuro kiekio 1280 l neužteko atliktų darbų apimčiai (1 ha nukulti reikėtų apie 25 1, visam plotui 12500 l). Inspekcija nustatė, kad nebuvo atlikti javų vežimo darbai, nes išduoto kuro kiekis pagal nurodytą darbų apimtį yra per mažas (50,27 l), ŽŪB „A“ nustatyta kuro norma „KAMAZ 5230“ - 45 l/100 km (dirbant su priekaba pakrautų 30 t ir turėtų padaryti 33,3 važiavimus, jei vežtų 15 km atstumu, kuro kiekis pervežti 1000 t būtų 225 l). Kultivavimo ir arimo paslaugoms ŽŪB „A“ buhalterinėje apskaitoje nenustatyta išrašytų kuro išdavimo limitinių kortelių ir traktorių kelionės lapų, paslaugų gavėjai - ŽŪB „M.“ įformintos kūlimo ir javų vežimo paslaugos negalėjo būti realiai suteiktos, nes sunaudoto kuro kiekiai neatitiko nurodytų atliktų darbų apimties, o sudarytose paslaugų suteikimo sutartyse nėra numatytos sąlygos, kad paslaugų atlikimui reikalingas kuro kiekis būtų išduodamas paslaugų gavėjos - ŽŪB „M.“, be to ŽŪB „A“ buhalterinėje apskaitoje nenustatyta kuro įsigijimo faktų iš ŽŪB „M.“.

38419.8. Atsižvelgiant į tai, specialisto išvadoje konstatuota, kad ŽŪB „A“ išrašė ŽŪB „M.“ 2008-08-25, 2008-09-04 ir 2008-09-15 PVM sąskaitas faktūras serija ART atitinkamai Nr. A-58, Nr. A-61 ir Nr. A-63 iš viso už 294 823,00 Lt (147 500,00 + 23 600,00 + 123 723,00), iš kurių 44 973,00 Lt (22 500,00 + 3 600,00 + 18 873,00) PVM suma. ŽŪB „A“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti rekvizitai nepatvirtina kūlimo, transporto, kultivavimo ir arimo paslaugų suteikimo ūkinių operacijų su ŽŪB „M.“ tapatumo, nes jose įrašytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. ŽŪB „A“, įrašiusi į buhalterinę apskaitą duomenis apie paslaugų pardavimą ŽŪB „M.“, iš viso už 294 823,00 Lt, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atliktų paslaugų apimtis, iš viso už 294 823,00 Lt, įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008-08-25 iki 2008-12-31 (T.17, b. l. 66-85).

38519.9. ŽŪB „A“ išrašytų ŽŪB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose įtvirtintų duomenų neatitikimas tikrovei buvo grindžiamas nepagrįstais ir neobjektyviais VMI atliktais paskaičiavimais bei padaryta išvada, kad sunaudoto kuro kiekiai neatitiko nurodytų atliktų darbų apimties, jog išduoto kuro kiekis pagal nurodytą darbų apimtį yra per mažas, o sudarytose paslaugų suteikimo sutartyse nėra numatytos sąlygos, kad paslaugų atlikimui reikalingas kuro kiekis būtų išduodamas paslaugų gavėjos - ŽŪB „M.“, t. y. vadovaujantis vien tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad ŽŪB „A“ išrašytose ŽŪB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose įtvirtinti duomenys neatitinka tikrovės, nors tai daryti įstatyme draudžiama (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos nuteistojo (kaltinamojo) naudai. Patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad ŽŪB „A“ išrašytose ŽŪB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose įtvirtinti duomenys neatitinka tikrovės, byloje nėra. Atitinkamai negalima daryti neginčytinos išvados, kad įtraukus šias PVM sąskaitas faktūras į ŽŪB „A“ buhalteriją, buvo sukeltos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2008-08-25 iki 2008-12-31, t. y. jog buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „A“ apskaita.

38619.10. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis automobilio „Iveco“ pardavimo sandorio nevykdė, tai pagal V. M. išrašytą įgaliojimą padarė R. S., todėl nežino, kur yra automobilio „Iveco“ pardavimo dokumentai.

38719.11. Iš liudytojos L. B., ŽŪB „A“ vyriausiosios buhalterės, parodymų matyti, kad V. M. jai davė žodinį nurodymą surašyti krovininio automobilio „Iveco“ pardavimo sutartį ir sąskaitą faktūrą. V. M. turėjo nuvežti automobilio pirkėjui K. Š. sutartį ir sąskaitą faktūrą, kuriuos K. Š. turėjo pasirašyti, o V. M. dokumentus turėjo grąžinti atgal į buhalteriją, tačiau šių dokumentų, tame tarpe ir sąskaitos faktūros, negrąžino.

38819.12. Byloje nustatyta, kad automobilis „Iveco“ buvo parduotas K. Š., tačiau realiai pardavimo sandorį vykdė ne V. M., o tuometinis automobilio naudotojas R. S., kurio asmeninėmis piniginėmis lėšomis automobilis „Iveco“ galimai ir buvo nupirktas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. 2010-07-30 įgaliojo R. S. ŽŪB „A“ priklausantį automobilį „Iveco“ išregistruoti ir parduoti už jo nustatytą kainą, gauti pinigus už parduotą automobilį ir t. t. (T. 4, b. l. 88), akistatos su L. S. metu R. S. pripažino, kad būtent jis su K. Š. įformino automobilio „Iveco“ pardavimo K. Š. dokumentus (T. 26, b. l. 48). Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad V. M. tyčia nepateikė ŽŪB „A“ buhalterijai automobilio „Iveco“ pardavimo už 24 200 Lt PVM sąskaitos faktūros. Nepateikimas buhalterijai vienos sąskaitos faktūros šiuo atveju vertinamas kaip formalus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, kuris nelaikomas tiek pavojinga veika, kuri turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Byloje yra duomenų, kokiai sumai buvo išrašyta sąskaita faktūra, todėl negalima daryti neginčytinos išvados, kad atsirado Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31. Šiuo atveju galima svarstyti klausimą tik dėl administracinės atsakomybės taikymo.

38919.13. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. M. išteisintas dėl visų netikrų dokumentų, susijusių su J. S. paskolos ir karvių pirkimu-pardavimu, pagaminimo ir jų panaudojimo, todėl negalima ir V. M. atsakomybė už tai, kad jis įtraukė į ŽŪB „A“ buhalterinę apskaitą tuos pačius finansinius – buhalterinius dokumentus, dėl kurių pagaminimo ir panaudojimo buvo išteisintas, nes byloje nenustatyta, jog juose užfiksuota žinomai neteisinga informacija, realiai nevykusios ūkinės operacijos.

39019.14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimo) išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis).

39120. Dėl bausmės

39220.1. Nuteistasis V. M. šiuo nuosprendžiu išteisintas dėl visų nusikalstamų veikų, išskyrus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo). Nors nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde neginčija bausmės dydžio, tačiau išteisinus kitus nuteistuosius dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo), pasikeitė tam tikros aplinkybės (pvz., jog V. M. pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymą padarė dalyvaujant bendrininkų grupe), todėl spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės dydžio.

39320.2. Įvertinus V. M. asmenybę (dirbantis, vedęs, turintis du vaikus, neteistas, jog turi sveikatos problemų), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tiesiogine tyčia vieną sunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jog iššvaistė didelės 37 240 Lt (10 785,45 Eur) vertės ŽŪB „A“ turtą, kuris nežymiai viršija 250 MGL ribą, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. M. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nors ir mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau turėtų būti švelninama, nes išteisinus kitus nuteistuosius (L. S. ir D. S.) dėl šios nusikalstamos veikos (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo), nebeliko V. M. atsakomybės sunkinančios aplinkybės, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, į ką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas V. M. bausmę. Sumažėjus šios nusikalstamos veikos pavojingumui, pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taip pat mažintinas. Pirmosios instancijos teismo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis) terminas sutrumpintinas iki vienerių metų, paliekant nuteistajam paskirtą įpareigojimą.

39421. Dėl civilinių ieškinių

39521.1. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

39621.2. Civilinis ieškovas ŽŪB „A“ prašė priteisti: solidariai iš V. M. ir R. S. 14 762,19 Eur turtinės žalos, padarytos iššvaistyto buldozerio nuvertėjimu nuo jo įsigijimo iki jo suradimo ir grąžinimo bendrovei;

397solidariai iš V. M. ir D. S. 10 837,58 Eur turtinės žalos, padarytos pagal miežių pirkimo-pardavimo sutartį; iš V. M. 38 439,23 Eur už negrąžintą avansą.

39821.3. Skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo ŽŪB „A“ naudai turtinės žalos atlyginimui priteista: iš V. M. 38 439,23 Eur; iš V. M. ir D. S. solidariai 10 785,45 Eur; iš V. M. ir R. S. solidariai 14 762,19 Eur.

39921.4. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo) ir V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, nuteistasis V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 eurų) pasisavinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, todėl nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo keistina: ŽŪB „A“ civilinio ieškinio dalis dėl solidaraus 14 762,19 Eur turtinės žalos priteisimo (už buldozerį) iš V. M. ir R. S., taip pat civilinio ieškinio dalis dėl V. M. 38 439,23 Eur už negrąžintą avansą, paliekama nenagrinėta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 dalis).

40021.5. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistoji D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežiams pirkti, iššvaistymo) išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 dalis), todėl nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos, padarytos pagal miežių pirkimo-pardavimo sutartį, priteisimo keistina: ŽŪB „A“ civilinis ieškinys D. S. atžvilgiu atmetamas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 dalis).

40122. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

40222.1. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

40322.2. Apygardos teismo nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas į: 1) D. S. žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 2) R. S. butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir negyvenamąją patalpą, esančią ( - ) (unikalus Nr. ( - )) pratęstas iki visiško apygardos teismo nuosprendžiu žalos atlyginimui priteistų sumų padengimo.

40422.3. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. ir R. S. dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti, D. S. atžvilgiu civilinis ieškinys atmestas, o R. S. atžvilgiu civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, darytina išvada, kad taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. S. ir R. S. turtą yra nereikalingas, todėl naikintinas.

40522.4. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi jokios teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.

406Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

Nutarė

407Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria:

408L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), baudžiamoji byla L. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

409V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo), Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimo), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su miežių pirkimu susiję dokumentai), Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 eurų) pasisavinimo);

410E. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), baudžiamoji byla E. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

411V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), baudžiamoji byla V. U. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

412V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), baudžiamoji byla V. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

413R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

414R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

415D. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo ir panaudojimo);

416R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo);

417ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

418Išteisinti L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

419Išteisinti V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 eurų) pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (su miežių pirkimu susiję dokumentai), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

420Išteisinti E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

421Išteisinti V. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

422Išteisinti V. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

423Išteisinti Rič. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto iššvaistymu susiję dokumentai), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

424Išteisinti R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

425Išteisinti D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo ir panaudojimo), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

426Išteisinti R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

427V. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo) paskirtą bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės.

428V. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu taikytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų, paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtą įpareigojimą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija)).

429Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo:

4301) ŽŪB „A“ civilinį ieškinį dalyje dėl 10 785,45 Eur žalos, padarytos pagal miežių pirkimo-pardavimo sutartį, priteisimo solidariai iš D. S. ir V. M., D. S. atžvilgiu atmesti;

4312) ŽŪB „A“ civilinį ieškinį dalyje dėl 38 439,23 Eur patirtos žalos už negrąžintą avansą priteisimo iš V. M. palikti nenagrinėtą;

4323) ŽŪB „A“ civilinį ieškinį dalyje dėl 14 762,19 Eur patirtos žalos už buldozerį priteisimo solidariai iš V. M. ir R. S. palikti nenagrinėtą.

433Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į: 1) D. S. žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 2) R. S. butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir negyvenamąją patalpą, esančią ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

434Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

435Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 24... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su... 7. L. S. išteisintas:... 8. - pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (ŽŪB „A“ turto –... 9. - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį... 10. - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį... 11. - pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl miežių pirkimo)... 12. - pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies neįrodžius, kad jis... 13. V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 14. - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto... 15. - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį... 16. - pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio)... 17. - pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6... 18. - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su miežių pirkimu... 19. - pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl miežių pirkimo)... 20. - pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1... 22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 23. Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio... 24. V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 25. E. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 184... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi,... 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 28. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį E. P. atžvilgiu... 29. V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 32. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto... 33. V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 35. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su... 36. R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 38. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto... 39. R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 41. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (su ŽŪB „AN“ turto... 42. D. S. pripažinta kalta ir nuteista:... 43. - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6... 44. - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį... 45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 47. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr.... 49. Civilinio ieškovo ŽŪB „A“ naudai turtinės žalos atlyginimui priteista:... 50. ŽŪB „A“ civilinio ieškinio reikalavimas dėl 29 664,33 Eur (automobilio... 51. Apygardos teismo nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas į: 1)... 52. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 53. 1. L. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį,... 54. 1.1. nurodė J. V. surašyti 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio... 55. 1.2. nurodė J. V. surašyti, o R. P. R. P. vardu bei V. Č. E. P. vardu... 56. 1.3. nurodė J. V. surašyti 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio... 57. 1.4. nurodė J. V. surašyti, o V. U. bei V. Č. E. P. vardu įforminti... 58. 1.5. nurodė V. Č. E. P. vardu išrašyti, o ūkininkui V. U. pasirašyti... 59. 1.6. nurodė J. V. surašyti, o V. Č. pateikti E. P. pasirašyti 2008-09-30... 60. 1.7. nurodė J. V. surašyti, o ŽŪB „A“ direktoriui V. M. ir ūkininkui... 61. 1.8. nurodė ūkininkui V. U. išrašyti, o ŽŪB „A“ direktoriui V. M.... 62. 1.9. nurodė V. M. kartu su ŽŪB „A“ kasininke I. A., buhaltere L. B.,... 63. 1.10. nurodė ūkininkui V. U. išrašyti, o R. P. pasirašyti kasos išlaidų... 64. 1.11. nurodė J. V. surašyti, o R. P. pasirašyti 2008-11-28 pranešimą... 65. 1.12. nurodė J. S. ir ŽŪB „A“ direktoriui V. M. įforminti tariamą... 66. 1.13. nurodė V. M. kartu su ŽŪB „A“ kasininke I. A., buhaltere L. B.,... 67. 1.14. taip organizavo Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorės E. P. žinioje... 68. 1.15. L. S. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2011... 69. 1.16. V. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį,... 70. 1.17. žinodamas apie netikrą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartimi... 71. 1.18. pasirašė ŽUB „A“ kasininkės I. A. surašytus kasos išlaidų... 72. 1.19. L. S. nurodžius įforminti tariamą sandorį, kaip ŽŪB „A“... 73. 1.20. nurodė ŽŪB „A“ kasininkei I. A. surašyti ir kartu su buhaltere L.... 74. 1.21. taip padėjo Kėdainių rajono AN ŽUB direktorei E. P. iššvaistyti jos... 75. 1.22. V. M. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėnesio... 76. 1.23. E. P. nuteista už tai, kad, būdama Kėdainių rajono AN ŽŪB (kodas (... 77. 1.24. V. Č., vykdžiusiam L. S. nurodymus, palenkus, kaip Kėdainių rajono AN... 78. 1.25. žinodama, kad 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio... 79. 1.26. žinodama, kad 2008-09-24 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio... 80. 1.27. išrašė 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC Nr. 00002,... 81. 1.28. pasirašė J. V. surašytą 2008-09-30 prašymą ūkininkui V. U., kad... 82. 1.29. nors realiai 2008-09-26 ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB... 83. 1.30. taip kartu su bendrininkais iššvaistė jos žinioje buvusį didelės, 1... 84. 1.31. V. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį,... 85. 1.32. žinodamas apie netikrą 2008-08-04 Kėdainių rajono AN ŽŪB visuotinio... 86. 1.33. palenkė E. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-08-06 Kėdainių rajono... 87. 1.34. palenkė E. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo... 88. 1.35. palenkė E. P. išrašyti 2008-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ANC... 89. 1.36. palenkė E. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-09-30 prašymą... 90. 1.37. nors realiai 2008-09-26 ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB... 91. 1.38. R. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį,... 92. 1.39. L. S. nurodžius, o R. P. palenkus įforminti tariamą sandorį,... 93. 1.40. R. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį,... 94. 1.41. palenkė R. P. pasirašyti J. V. surašytą 2008-08-06 Kėdainių rajono... 95. 1.42. žinodamas apie netikrą 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartimi... 96. 1.43. pasirašė J. V. surašytą 2008-11-28 pranešimą Kėdainių rajono AN... 97. 1.44. taip palenkdamas R. P. pagaminti netikrą dokumentą – 2008-08-06... 98. 1.45. V. U. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesį,... 99. 1.46. L. S. nurodžius įforminti tariamus sandorius, pasirašė J. V.... 100. 1.47. pasirašė Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorės E. P. išrašytą... 101. 1.48. nors 2008-09-26 ūkininkas V. U. iš Kėdainių rajono AN ŽŪB 600 vnt.... 102. 1.49. išrašė ŽŪB „A“ 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija VURN... 103. 1.50. išrašė kasos pajamų orderius 2008-11-24 serija VURN Nr. 0000162,... 104. 1.51. pasirašė ŽUB „A“ kasininkės I. A. išrašytus kasos išlaidų... 105. 1.52. išrašė kasos išlaidų orderius 2008-11-24 Nr. 148, 2008-11-25 Nr.... 106. 1.53. taip padėjo Kėdainių rajono AN ŽŪB direktorei E. P. iššvaistyti... 107. 1.54. V. U. kaltinamas tuo, kad būdamas ūkininku, ūkininko kodas ( - ),... 108. 1.55. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.... 109. 1.56. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.... 110. 1.57. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.... 111. 1.58. dėl PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų ir pajamų orderių,... 112. 1.59. V. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 21–23 d., Pakruojo,... 113. 1.60. R. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 21–23 d. Pakruojo,... 114. 1.61. L. S. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. birželio–liepos mėnesiais,... 115. 1.62. V. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio–liepos mėnesiais... 116. 1.63. L. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 184... 117. 1.64. nurodė V. M. ir D. S. įforminti tariamą sandorį, tai yra pasirašyti... 118. 1.65. nurodė V. M. ir D. S. pasirašyti L. B. surašytą priėmimo-perdavimo... 119. 1.66. nurodė D. S. išrašyti, o V. M. pasirašyti 2010-08-11 sąskaitą... 120. 1.67. nurodė V. M. pasirašyti kasininkės I. A. surašytą 2010-08-11 kasos... 121. 1.68. Be to, L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį... 122. 1.69. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.... 123. 1.70. V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai... 124. 1.71. kaip ŽŪB „A“ direktorius pasirašė L. B. surašytą 2010-08-02... 125. 1.72. pasirašė L. B. surašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo... 126. 1.73. pasirašė D. S. išrašytą 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN... 127. 1.74. pasirašė kasininkės I. A. surašytą 2010-08-11 kasos išlaidų... 128. 1.75. taip pagamino netikrus dokumentus – 2010-08-02 pirkimo-pardavimo... 129. 1.76. D. S. nuteista už tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo... 130. 1.77. pasirašė L. B. surašytą 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį,... 131. 1.78. pasirašė L. B. surašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo... 132. 1.79. išrašė 2010-08-11 sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. l, kurioje buvo... 133. 1.80. pasirašė kasininkės I. A. surašytą 2010-08-11 kasos išlaidų... 134. 1.81. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ),... 135. -... 136. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574... 137. 1.82. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie... 138. -... 139. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574... 140. 1.83. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie... 141. -... 142. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574... 143. 1.84. dėl dokumento, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie... 144. -... 145. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574... 146. 1.85. dėl krovininio automobilio „Iveco“ pardavimo ūkinės operacijos... 147. 1.86. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A“ (kodas ( - ),... 148. 2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo 1)... 149. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį... 150. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 151. 2.2. Apeliantas teigia, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo... 152. 2.3. Anot prokuroro, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta,... 153. 2.4. Pasak prokuroro, byloje taip pat nustatyta, kad į ŽŪB „A“... 154. 3. Nuteistojo L. S. gynėjas advokatas R. Tilindis apeliaciniame skunde prašo:... 155. 3.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes tikrovėje nepadaryta jam... 156. 3.2. Teismas neįvertino to, kad jokie objektyvūs ir nešališki bylos... 157. 3.3. Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis L. S. atžvilgiu prieštarauja... 158. 3.4. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio vienu iš L. S. kaltę... 159. 3.5. Apeliaciniame skunde dėl I. B. parašų nurodoma, kad 2015-07-02 teismo... 160. 3.6. Apeliaciniame skunde dėl R. P. parašų nurodoma, kad dėl tapačių... 161. 3.7. Apeliantas nurodo, kad neaišku, kuris ŽŪB „AN“ pajininkų... 162. 3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje L. S. kaltė grindžiama... 163. 3.9. Nuosprendyje teigiama, kad esą L. S. kaip faktinis ŽŪB „AN“... 164. 3.10. Apelianto nuomone, nuosprendyje neįvertinti duomenys apie išimtinai... 165. 3.11. Penkta, AB „Pieno žvaigždės“ 2012-03-20 raštu patvirtino V. U.... 166. 3.12. Devinta, 2008-10-09 ŽŪB „A“ sudarė sutartį su V. U. dėl 600... 167. 3.13. Vienuolikta, atsiskaitymas už gyvulius užbaigtas surašius 2008-11-13... 168. 3.14. Trylikta, ŽUB „AN“ bankroto administratorius R. P. teismo 2015-07-02... 169. 3.15. Penkiolikta, VMI atliktų patikrinimų rezultate konstatuoti mokestinių... 170. 3.16. Visos abejonės vertinamos išimtinai kaltinamojo naudai. Visų pirma, L.... 171. 3.17. Anot apelianto, nutraukiant bylą dėl senaties termino L. S. veiksmai... 172. 3.18. Apeliantas nurodo, kad atlikus ŽŪB „AN“ ir ŽŪB „A“... 173. 3.19. Pirmosios instancijos teismo 2016-12-14 posėdyje buvo apklausta kaip... 174. 3.20. Pasak apelianto, nors L. S. buvo visiškai išteisintas „Iveco“ ir... 175. 4. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 176. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmetė... 177. 4.2. Apeliantas teigia, kad šioje byloje nustatyta, kad V. M. laikotarpiu nuo... 178. 4.3. Anot apelianto, teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal Lietuvos... 179. 4.4. Teismas, pripažinęs V. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300... 180. 4.5. Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris... 181. 4.6. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184... 182. 4.7. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184... 183. 4.8. Teismo posėdyje R. S. pateikė buldozerio ir jo atskirų dalių... 184. 4.9. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222... 185. 4.10. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK... 186. 4.11. Byloje pagal 2014-04-23 daiktų dokumentų pateikimo protokolą yra... 187. 4.12. Apeliantas nurodo, kad bendrovė yra pareiškusi civilinį ieškinį,... 188. 4.13. Apeliantas teigia, kad tam tikru laikotarpiu buvo ŽŪB „A“... 189. 5. Nuteistasis V. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 190. 5.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes nepadarė jam... 191. 5.2. Skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl V. U. inkriminuotų... 192. 5.3. Anot apelianto, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį... 193. 5.4. V. U. buvo kaltintas, kad, neva L. S. nurodžius, V. U. išrašė keturis... 194. 5.5. Apeliantas teigia, kad formalus buhalterinės apskaitos taisyklių... 195. 5.6. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 196. 5.7. Anot apelianto, išvardinti duomenys ir bylos dokumentai patvirtina, kad... 197. 6. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 198. 6.1. R. P. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad atliekant kaltinime išvardytus... 199. 6.2. R. P. nurodė, kad buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, gyvuliai... 200. 6.3. R. P. taip pat neprisipažino dėl kaltinimo, kad R. P. pasirašė... 201. 6.4. R. P. nebuvo atsakingas nei už ŽŪB „AN“, nei už V. U., nei ŽŪB... 202. 6.5. Anot apelianto, teismas priimdamas nuosprendį nepateikė jokių... 203. 6.6. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje nurodyta veika gali būti padaroma... 204. 6.7. Anot apelianto, teismas nuosprendyje apsiribojo konstatavimu, kad R. P.... 205. 6.8. Pasak apelianto, teismas, nepateikdamas įrodymų pažeidė nekaltumo... 206. 6.9. Apeliantas nesutinka su bylos nutraukimu pagal Lietuvos Respublikos BK 300... 207. 6.10. R. P. buvo kaltintas tuo, kas palenkė sūnų R. P. pasirašyti ŽŪB... 208. 6.11. R. P. ir jo sūnus R. P. nurodė, kad 5 000 Lt pajų pardavimas už 1,2... 209. 6.12. Teismui pateiktas 5 000 Lt pajų įsigijimo sutarties originalas, kur... 210. 6.13. Nors ir buvo teismui pateikti duomenys, kad prieš metus už tuos pačius... 211. 6.14. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį nepateikė ne tik... 212. 6.15. R. P. buvo kaltinamas, kad žinodamas apie netikrą, tariamą 2008-09-26... 213. 6.16. V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad... 214. 6.17. ŽŪB „AN“ direktorė teisme prisipažino, kad 2008-09-30 prašymas... 215. 6.18. R. P. buvo kaltinamas, kad L. S. nurodė pasirašyti V. U. išrašytus... 216. 6.19. Teismo posėdyje FNTT specialistei pateikus klausimą, ar vykstantiems... 217. 6.20. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į kelis kartus keičiamus,... 218. 6.21. Iš ŽŪB „A“ vyr. buhalterės L. B. parodymų, specialisto išvados,... 219. 6.22. Jei pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. S. suteikė paskolą... 220. 6.23. Tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal ŽŪB įstatymą... 221. 6.24. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad „nekyla abejonių, kad E.... 222. 6.25. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 223. 6.26. R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį,... 224. 6.27. R. P. ir jo sūnaus pagrindinis siekis buvo parduoti likusius 5 000 vnt.... 225. 6.28. R. P. nuteistas už tai, kad sūnui R. P. patarė parduoti 5 000 vnt.... 226. 7. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 227. 7.1. R. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tokius pačius... 228. 7.2. Anot apelianto, teismas priimdamas nuosprendį nepateikė jokių... 229. 7.3. R. P. neginčija, jog pasirašė pajų pirkimo - pardavimo sutartį, kuri... 230. 7.4. Apelianto nuomone, R. P. pasirašyta 2008-08-06 pajų pirkimo - pardavimo... 231. 7.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje apelianto pavardę... 232. 7.6. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad pajininkas I. B. ir R. P.... 233. 7.7. Apeliantas nesupranta teismo nuostatos, ar pasirašyti R. P. susirikimo... 234. 7.8. Apeliantas nurodo, kad civiliniai santykiai išspręsti civilinėmis... 235. 7.9. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Lietuvos Respublikos... 236. 7.10. Apelianto manymu, nepagrįstas nuosprendis pažeidė nekaltumo... 237. 7.11. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes nepadarė jam inkriminuotų... 238. 7.12. Anot apelianto, R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3... 239. 7.13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalimi,... 240. 7.14. R. P. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas nuosavybės teise 5 000 vnt.... 241. 7.15. Pajų pirkimo - pardavimo sutartis yra juridinis faktas, kuris teisėje... 242. 7.16. Anot apelianto, teismas, palikdamas kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos... 243. 7.17. Apeliantas nurodo, kad prokuratūra ikiteisminiame tyrime ir teismas,... 244. 7.18. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad paskolos sutarties sudarymo ir... 245. 7.19. Apeliantas nurodo, kad R. P. padėjimas iššvaistyti turtą siejamas su... 246. 7.20. Pasak apelianto, teismas nenurodė jokių įrodymų, motyvų, jog R. P.... 247. 8. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių... 248. 8.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes nepadarė jam inkriminuotų... 249. 8.2. Skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl V. Č. inkriminuotų... 250. 8.3. Anot apelianto, skundžiamas nuosprendis (dalyje, susijusioje su V. Č.... 251. 8.4. V. Č. kaltinamas tuo, kad 1) veikdamas bendrininkų grupėje, t. y.... 252. 8.5. Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokius... 253. 8.6. Atsižvelgiant į skundžiamojo nuosprendžio turinį galima teigti, kad... 254. 8.7. Anot apelianto, teismas šiuo atveju taikė kolektyvinę atsakomybę ir... 255. 8.8. Apelianto manymu, teismas neįvertino, jog šios bylos kaltinamajame akte... 256. 8.9. Anot apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį,... 257. 8.10. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nė vienas teisme... 258. 8.11. Aplinkybę, kad V. Č., lankydamasis ŽŪB „AN“, nesikišo į šios... 259. 8.12. Teismas netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus nepagrįstai... 260. 8.13. Anot apelianto, teismas neįvertino ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK... 261. 8.14. Pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus... 262. 9. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 263. 9.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu, nes jis priimtas selektyviai ir... 264. 9.2. Apeliantas nurodo, kad R. S. 2008-10-23 įsigijo buldozerį „Stalin... 265. 9.3. Apelianto nuomone, teismas nemotyvuotai rėmėsi tik R. S. nepalankiais... 266. 9.4. R. S. buldozerį pirko už savo lėšas, kurias perdavė V. M. R. S.... 267. 10. Nuteistoji D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 268. 10.1. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra tiesioginių ir netiesioginių... 269. 10.2. Anot apeliantės, Šiaulių apygardos teismo 2017-06-28 apkaltinamasis... 270. 10.3. D. S. neigia padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistoji... 271. 10.4. D. S. nurodo, kad ji buvo pripažinta kalta vadovaujantis dviejų... 272. 10.5. Apeliantė nurodo, kad D. S. joks ŽŪB „A“ turtas niekada nebuvo... 273. 10.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su D. S. priklausančia technika buvo... 274. 10.7. Apeliantė nurodė, kad praėjus metams po derliaus nuėmimo L. S. jai... 275. 10.8. D. S. pripažinta kalta už tai, kad bendrininkų grupėje tariamai... 276. 10.9. Pirmosios instancijos teismas vienu iš D. S. kaltę patvirtinančių... 277. 10.10. Apeliantė nurodo, kad V. M. vykdė L. S. nurodymus, jis buvo kaip... 278. 10.11. Teismo posėdyje FNTT specialistė N. S. aiškino kad pagal tuo metu... 279. 10.12. Pasak apeliantės, tai, kad L. S. viską gerai žinojo, koks buvo... 280. 10.13. Apeliantė nurodo, kad D. S. yra tik ūkininkė ir ūkininko veiklą... 281. 10.14. Anot apeliantės, byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų... 282. 10.15. D. S. teisme specialistei pateikė klausimą, kaip buvo nustatyta, jog... 283. 11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė Šiaulių... 284. 12. Nuteistojo L. S. gynėjo advokato R. Tilindžio, nuteistųjų V. U., R. P.,... 285. 13. Dėl šališkumo ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų... 286. 13.1. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė,... 287. 13.2. Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo... 288. 13.3. Iš D. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 289. 14. Dėl ŽŪB „AN“ didelės vertės turto - 1 180 000 Lt iššvaistymo ir... 290. 14.1. Nuteistojo L. S. gynėjas advokatas R. Tilindis bei nuteistieji V. M., V.... 291. 14.2. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal... 292. 14.3. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2... 293. 14.4. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos... 294. 14.5. Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų... 295. 14.6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino... 296. 14.7. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru... 297. 14.8. L. S., V. M., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. nuteisti pagal... 298. 14.9. Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir... 299. 14.10. Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų... 300. 14.11. Vienas iš ikiteisminio ir teisminio tyrimo dalykų šioje byloje yra... 301. 14.12. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateiktos ūkinio – finansinio... 302. 14.13. Specialistė Regina Černiuvienė apeliacinės instancijos teisme... 303. 14.14. Iš užduočių atlikti objektų tyrimą, specialisto išvadų ir... 304. 14.15. Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos... 305. 14.16. Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos... 306. 14.17. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, šiomis ūkinio-finansinio tyrimo... 307. 14.18. Nuteistieji L. S., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. savo kaltės... 308. 14.19. Byloje nustatyta, kad 2008-08-04 ŽŪB „AN“ visuotinio pajininkų... 309. 14.20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ŽŪB „AN“ 2008-08-04... 310. 14.21. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014-09-08... 311. 14.22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje iš esmės nepaneigti ir... 312. 14.23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ŽŪB „AN“ 2008-08-06... 313. 14.24. 2008-09-26 pirkimo-pardavimo sutartyje ŽŪB „AN“ pardavė V. U. 360... 314. 14.25. Byloje iš esmės nepaneigti nuteistojo V. U. parodymai, kad jis savo... 315. 14.26. Byloje surinktų įrodymų visetas nepaneigia, kad sandoris tarp ŽŪB... 316. 14.27. Iš nuteistojo R. P. parodymų matyti, kad siekiant išvengti formalaus... 317. 14.28. Iš specialisto išvados matyti, kad J. S. 2008 metais deklaravo, kad... 318. 14.29. Iš 2008-08-06 pajų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ŽŪB... 319. 14.30. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų, neginčytinų duomenų, kad... 320. 14.31. Nuteistasis R. P. patvirtino, kad visus pinigus pagal pajų pirkimo... 321. 14.32. 2012-06-14 ŽŪB „AN“ baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi... 322. 14.33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad... 323. 14.34. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 324. 14.35. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. U. atžvilgiu baudžiamoji... 325. 14.36. Nuteistasis V. U. buvo kaltintas pagal Lietuvos Respublikos BK 222... 326. 14.37. Kaip jau minėta, byloje nepaneigta, kad karvių ir pajų... 327. 15. Dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį... 328. 15.1. Nuteistieji V. M. ir R. S. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos... 329. 15.2. V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, o R. S. pagal... 330. 15.3. Byloje nustatyta, kad pirkėjas – ŽŪB „A“ direktorius V. M. ir... 331. 15.4. Nuteistasis R. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kaltinime... 332. 15.5. Nuteistasis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad buldozerį... 333. 15.6. Šių nuteistųjų R. S. ir V. M. parodymų nepaneigia ir kiti byloje... 334. 15.7. Liudytoja V. D., ŽŪB „A“ fermos vedėja ir selekcininkė,... 335. 15.8. Pirmosios instancijos teismas nuteisė R. S. pagal Lietuvos Respublikos... 336. 15.9. Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra... 337. 15.10. Pagal buldozerio pirkimo-pardavimo sutartį ir įmonės buhalterinės... 338. 15.11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. S. ir V. M. veiksmuose... 339. 16. Dėl L. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4... 340. 16.1. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 341. 16.2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo... 342. 16.3. L. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su vykdytoju - ŽŪB... 343. 16.4. Nuteistasis L. S. teisiamajame posėdyje neigė siūlęs pirkti ar... 344. 16.5. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. automobilio... 345. 16.6. Šiuos nuteistojo V. M. parodymus patvirtina liudytojo K. Š.... 346. 16.7. Iš liudytojos L. B., ŽŪB „A“ vyriausiosios buhalterės, parodymų... 347. 16.8. Nuteistųjų V. M. ir R. S. parodymus, kad iš pradžių automobilis... 348. 16.9. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra R. S. giminaitis (jie... 349. 16.10. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos... 350. 17. Dėl ŽŪB „A“ turto iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo ir... 351. 17.1. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 352. 17.2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo... 353. 17.3. L. S. buvo kaltintas, o V. M. ir D. S. nuteisti už tai, kad 2010 m.... 354. 17.4. Nuteistasis L. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nesitarė... 355. 17.5. Nuteistasis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pats... 356. 17.6. Nuteistoji D. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2009 m.... 357. 17.7. Nuteistasis R. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose... 358. 17.8. Nuteistųjų V. M., D. S. ir R. S. parodymams, kad sandorį dėl miežių... 359. 17.9. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį... 360. 17.10. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra R. S. giminaitis... 361. 17.11. Nors byloje nustatyta, kad L. S. pagal 2010-06-28 visuotinį neeilinį... 362. 17.12. Byloje nustatyta, kad D. S. žemėje miežiai realiai buvo pasėti ir... 363. 17.13. Byloje neginčijama, kad D. S. žemėje miežiai buvo pasėti ir... 364. 17.14. Taip pat L. S., D. S. ir V. M. veika buvo kvalifikuota ir pagal Lietuvos... 365. 17.15. L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį buvo... 366. 17.16. Kaip jau minėta, byloje nėra patikimų duomenų, jog L. S. iš viso... 367. 18. Dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį... 368. 18.1. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal... 369. 18.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas... 370. 18.3. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A“ direktorius,... 371. 18.4. Specialisto išvadoje nurodyta, kad atskaitingas asmuo V. M. panaudojo... 372. 18.5. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė,... 373. 18.6. Šiuos nuteistojo V. M. parodymus patvirtina liudytojos L. B., ŽŪB... 374. 18.7. Byloje nepaneigti V. M. parodymai, kad dalies pinigų pagal avanso... 375. 19. Dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį... 376. 19.1. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal... 377. 19.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas... 378. 19.3. Iš V. M. inkriminuoto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222... 379. 19.4. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kūlimo, arimo,... 380. 19.5. Byloje nustatyta, kad ŽŪB „A“ ir ŽŪB „M.“ pasirašė sutartis... 381. 19.6. V. M. kaltinimas dėl ŽŪB „M.“ išrašytų PVM... 382. 19.7. Specialisto išvadoje, vadovaujantis minėtu VMI sprendimu, nurodyta, kad... 383. pagal 2008-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. A-61 autotransporto... 384. 19.8. Atsižvelgiant į tai, specialisto išvadoje konstatuota, kad ŽŪB... 385. 19.9. ŽŪB „A“ išrašytų ŽŪB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose... 386. 19.10. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis automobilio... 387. 19.11. Iš liudytojos L. B., ŽŪB „A“ vyriausiosios buhalterės, parodymų... 388. 19.12. Byloje nustatyta, kad automobilis „Iveco“ buvo parduotas K. Š.,... 389. 19.13. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. M. išteisintas... 390. 19.14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. M. pagal Lietuvos Respublikos... 391. 20. Dėl bausmės... 392. 20.1. Nuteistasis V. M. šiuo nuosprendžiu išteisintas dėl visų... 393. 20.2. Įvertinus V. M. asmenybę (dirbantis, vedęs, turintis du vaikus,... 394. 21. Dėl civilinių ieškinių... 395. 21.1. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas... 396. 21.2. Civilinis ieškovas ŽŪB „A“ prašė priteisti: solidariai iš V. M.... 397. solidariai iš V. M. ir D. S. 10 837,58 Eur turtinės žalos, padarytos pagal... 398. 21.3. Skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo ŽŪB „A“ naudai... 399. 21.4. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji R. S.... 400. 21.5. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistoji D. S.... 401. 22. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo... 402. 22.1. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas... 403. 22.2. Apygardos teismo nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 404. 22.3. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. ir R. S. dėl visų jiems inkriminuotų... 405. 22.4. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi jokios teisinės reikšmės... 406. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 407. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio... 408. L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 409. V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 410. E. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 184... 411. V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 412. V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 413. R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 414. R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 415. D. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio... 416. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 417. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:... 418. Išteisinti L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184... 419. Išteisinti V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 420. Išteisinti E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl... 421. Išteisinti V. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 422. Išteisinti V. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 184... 423. Išteisinti Rič. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 424. Išteisinti R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 425. Išteisinti D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 426. Išteisinti R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184... 427. V. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal... 428. V. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu taikytą... 429. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį... 430. 1) ŽŪB „A“ civilinį ieškinį dalyje dėl 10 785,45 Eur žalos,... 431. 2) ŽŪB „A“ civilinį ieškinį dalyje dėl 38 439,23 Eur patirtos žalos... 432. 3) ŽŪB „A“ civilinį ieškinį dalyje dėl 14 762,19 Eur patirtos žalos... 433. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio... 434. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.... 435. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....