Byla 2K-168/2013
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, gynėjams advokatams Rolandui Tilindžiui, Iraidai Žogaitei, išteisintajam S. N., civilinio ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Vitalijos Songailienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį, S. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

2Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu S. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dvejiems metams. Iš S. N. priteista 6 723 430,40 Lt akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) ,,G. B.“ Lietuvos filialui.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokurorės, civilinio ieškovo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4S. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad, būdamas ADB „R. E.“ (nuo 2009 m. balandžio 1 d. ADB „G. B.“ Lietuvos filialas) (toliau – ir draudimo bendrovė) valdybos pirmininkas ir jos generalinis direktorius, t. y. šios draudimo bendrovės vienasmenis organas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalį, 34 straipsnio 4 dalies 6 punktą, 35 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 1, 5, 8 dalis; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 35 straipsnį; Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos (toliau – ir Draudimo priežiūros komisija) 2004 m. kovo 9 d. nutarimu

5Nr. N-24 patvirtintų Draudimo įmonės techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9, 13.9 punktus; šių Taisyklių pagrindu priimtos ADB „R. E.“ investavimo strategijos (toliau – ir Investavimo strategija) 2 skirsnį, 3 skirsnio 1 punktą, 4 skirsnio 3 dalį, 6, 7 skirsnius, 11 skirsnio 5 dalį; ADB „R. E.“ įstatų (toliau – ir Įstatai), patvirtintų vienintelio akcininko – Latvijos Respublikos draudimo bendrovės „G.“ – atstovo 2005 m. kovo 21 d. sprendimu, pirmojo skirsnio 1.1 dalį, trečiąjį, penktąjį skirsnius, trečiojo skirsnio 3.1 dalį, 2008 m. rugsėjo 1 d. ir 2008 m. spalio 22 d. ADB „R. E.“ vardu su UAB „S. b.“ sudarė obligacijų sutartis su UAB „S. b.“ atitinkamai dėl 1 368 000 vnt. (bendra nominali vertė – 1 368 000 eurų (4 723 430,40 Lt) ir 2 000 000 vnt. (bendra nominali vertė – 2 000 000 Lt) nematerialių vardinių obligacijų įsigijimo. S. N. pagal šias obligacijų sutartis atitinkamai iki 2009 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. investavo (paskolino) jam patikėtas bei jo žinioje esančias ADB „R. E.“ didelės vertės lėšas į UAB „S. b.“ nematerialias vardines obligacijas, už kurias jo žodiniu nurodymu ir pavedimu vyriausioji buhalterė L. J. 2008 m. rugsėjo 1 d. bei 2008 m. spalio 23 d. iš ADB „R. E.“ sąskaitų banke „Snoras“ į UAB „S. b.“ sąskaitą AB SEB banke pervedė atitinkamai 1 368 000 eurų (4 723 430,40 Lt) ir 2 000 000 Lt. Obligacijų platintoja UAB „S. b.“ dėl lėšų neturėjimo obligacijų sutartyse nustatytais terminais (atitinkamai iki 2009 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d.) jai ADB „R. E.“ pervestų lėšų nesugrąžino, savo 1 368 000 vnt. ir 2 000 000 vnt. nematerialių vardinių obligacijų iš ADB „R. E.“ neišpirko ir palūkanų nesumokėjo. Taip S. N. iššvaistė jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – ADB „R. E.“ – turtą ir šiai draudimo bendrovei padarė 6 723 430,40 Lt turinę žalą.

6Apeliacinės instancijos teismas, ADB „R. E.“ generalinio direktoriaus S. N. ir UAB „S. b.“ finansų direktoriaus K. V. sudarytų obligacijų sutarčių pagrindu 2008 m. rugsėjo 1 d. ir 2008 m. spalio 23 d. į UAB „S. b.“ sąskaitą AB SEB banke pervedus atitinkamai 1 368 000 eurų (4 723 430,40 Lt) ir 2 000 000 Lt atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl, UAB „S. b.“ laiku neįvykdžius turtinės prievolės ir neišpirkus obligacijų, ADB ,,G. B.“ ir ADB „R. E.“ turėjo teisę prieš ją imtis sankcijų, numatytų civilinės teisės normose, o ADB „R. E.“ vienintelis akcininkas, manydamas, kad ADB „R. E.“ generalinio direktoriaus veiksmai neatitiko draudimo bendrovės interesų, reaguoti vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis (būtent tokia reakcija ir buvo). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas S. N. veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, šį nuosprendį panaikino ir S. N. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

7Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Songailienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

8Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priėmusi išteisinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė BK 184 straipsnio 2 dalį.

9Pasak kasatorės, S. N., būdamas ADB „R. E.“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatyta tvarka neinformavęs vienintelio akcininko, nesušaukęs valdybos posėdžio apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl jam patikėtų bei jo žinioje esančių draudimo bendrovės lėšų pelningo investavimo į ilgalaikio turto įgijimą, neturėdamas valdybos sprendimo, viršydamas akcinės bendrovės vadovui įstatymo suteiktus įgaliojimus, bendrovės vardu priėmė vienasmenį sprendimą ir sudarė obligacijų sutartis dėl ilgalaikio turto įgijimo už kainą, didesnę negu pusė bendrovės įstatinio kapitalo. Kasatorės nuomone, S. N. „savo veiksmais įrodė, kad žinojo ir suprato, jog pažeidžia bendrovės interesus ir sąmoningai daro didelę materialinę žalą, nes įgijo nematerialias vardines obligacijas, neužtikrintas jokiu turtu, nelaikytinas jokiu ilgalaikiu finansiniu turtu“, nes jos sandoriuose įvardytos su nustatyta palūkanų norma bei išpirkimo data. Be to, kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. N. turėjo kitų valdybos narių sutikimą, nes vyriausioji finansininkė L. J., būdama valdybos nare, žinojo apie pasirašytas obligacijų sutartis ir S. N. pavedimu pervedė pinigus, teigia, jog kaip liudytoja apklausta L. J. patvirtino tai, kad ji žinojo apie šias sutartis ir direktoriaus nurodymu draudimo bendrovės lėšas pervedė UAB „S. b.“, tačiau faktiškai nesutiko su tokių sutarčių pasirašymu, nes matė, jog jos labai rizikingos. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad iš Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatų darytina išvada, jog draudimo bendrovės valdyboje kvorumas priimant sprendimus ir valdybos posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja visi trys bendrovės valdybos nariai, t. y. draudimo bendrovės generalinis direktorius S. N., šios bendrovės vienintelio akcininko – Latvijos Respublikos draudimo bendrovės „G.“ – įgaliota atstovė I. C. (C.) ir draudimo bendrovės vyriausioji finansininkė L. J.

10Kasatorė skunde taip pat teigia, kad ADB „R. E.“ valdybos 2008 m. vasario 5 d. posėdžio protokolu Nr. 03-08 patvirtintoje investavimo strategijoje nurodyta, kad bendrovės investicijomis formuojami skirtingi investicijų portfeliai – techninių ir laisvų lėšų (11 dalis) ir kad tiek laisvos lėšos, tiek techniniai atidėjiniai investuojami vadovaujantis Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. N-24 (2 dalis), o šios strategijos 11 dalies 5 punkte nustatyta, kad investicija į vienos įmonės obligacijas negali būti didesnė kaip 1 proc. bendros techninių atidėjinių sumos. Pasak kasatorės, ADB „R. E.“ techniniai atidėjiniai 2008 m. birželio 30 d. sudarė 56 605 583 Lt, todėl į vienos bendrovės akcijas, nepažeidžiant kitų reikalavimų, buvo galima investuoti 566 055 Lt. Tuo tarpu S. N. vienos bendrovės akcijų įgijo už 6 723 430,40 Lt. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pripažino ir pats S. N., buvo įvesta nuostata dėl investavimo ribojimo į nekilnojamąjį turtą.

11Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atlygintino ADB „R. E.“ lėšų investavimo, obligacijas užtikrinant dviem paprastaisiais vekseliais, pabrėžia, kad nusikalstama veika – turto iššvaistymas – yra baigta nuo neteisėto turto perdavimo, o prievolės gali būti užtikrinamos pagal sutartį arba įstatymą netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nurodytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnis). Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teisiniu požiūriu obligacijos patvirtina paskolinius santykius ir jos gali būti laikomos įmonės finansiniu turtu iki tada, kol yra tikimybė, jog pagal sutartis jos gali būti išpirktos. Pasak kasatorės, įsiteisėjus teismo iškeltai UAB „S. b.“ restruktūrizavimo bylai, pagal Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 punktą šiai bendrovei draudžiama vykdyti bet kokias finansines operacijas. Vadinasi, kasatorės nuomone, obligacijų sutartys nutrūko, o teismo patvirtinta skola nėra įmonės finansinis turtas.

12Kasatorės teigimu, S. N. nusikalstamą veiką – svetimo turto iššvaistymą – pagrindžia ir tai, kad jis, sudaręs su UAB „S. b.“ minėtas obligacijų sutartis, nepareikalavo įkeitimo bei garantijos ir jomis suvaržė ADB „R. E.“ teises, nes su UAB „S. b.“ iš anksto susitarė dėl obligacijų neišpirkimo, palūkanų nemokėjimo 2008 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. gruodžio 1 d. Dėl to, kasatorės nuomone, darytina išvada, kad S. N. svetimas lėšas – daugiau nei 6 000 000 Lt – perdavė nepatikimai įmonei, kurios įstatinį kapitalą sudaro 10 000 Lt ir kuri, kaip pati viešai skelbiasi, užsiima transporto priemonių pardavimu, agentavimo veikla, o ne statybų projektais. Pasak kasatorės, S. N. tvirtinimas, kad, jo nuomone, UAB „S. b.“ buvo patikima verslo partnerė, o šios bendrovės vadovas N. M. (M.) patikimas ir rimtas verslininkas, vertintinas kaip jo gynybinė pozicija.

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės V. Songailienės kasacinis skundas tenkintinas.

14Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

15Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

16Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, jos nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų S. N. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl to kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kartu kasatorė skunde nesutinka su apeliacinio teismo išvadomis dėl kitų draudimo bendrovės valdybos narių sutikimo, atlygintino lėšų investavimo ir teigia, pvz., kad kaip liudytoja apklausta L. J. patvirtino tai, jog ji žinojo apie obligacijų sutartis ir direktoriaus nurodymu draudimo bendrovės lėšas pervedė UAB „S. b.“. S. N. tvirtinimas, jog UAB „S. b.“ buvo patikima verslo partnerė, o šios bendrovės vadovas – patikimas ir rimtas verslininkas, vertintinas kaip jo gynybinė pozicija. Šiais ir panašiais teiginiais kasatorė iš esmės neigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų taikymu.

17Dėl kasatorės argumentų dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

18Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė BK 184 straipsnio 2 dalį.

19Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį (kasacinės bylos Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012,

202K-210/2012).

21Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, turintis valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę, privalantis veikti bendrovės bei jos akcininkų naudai ir savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Bendrovės vadovas sandorius dėl ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip pusė bendrovės įstatinio kapitalo, gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jei bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas sudaryti tokius sandorius (19 straipsnio 1, 8 dalys, 35 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 37 straipsnio 1, 5 dalys).

22Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. N. ADB „R. E.“ valdybos narių 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu buvo išrinktas šios valdybos pirmininku ir pagal darbo sutartį, pasirašytą su ADB „R. E.“ vienintelio akcininko – Latvijos Respublikos draudimo bendrovės „G.“ – įgaliota atstove bei ADB „R. E.“ valdybos nare I. C., 2008 m. gegužės 27 d.–2009 m. vasario 21 d. laikotarpiui paskirtas ADB „R. E.“ generaliniu direktoriumi. Vadinasi, S. N. su draudimo bendrove siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl jo, kaip valdybos nario (pirmininko), pareiga buvo elgtis rūpestingai, apdairiai, būti lojaliam draudimo bendrovei ir laikytis ADB „R. E.“ veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. N., neinformavęs ADB „R. E.“ vienintelio akcininko – Latvijos Respublikos draudimo kompanijos „G.“ – ir nesušaukęs valdybos posėdžio tam, kad būtų apsvarstytas ir priimtas sprendimas dėl jam patikėtų bei jo žinioje esančių draudimo bendrovės lėšų pelningo investavimo į ilgalaikio turto įgijimą, bendrovės vardu vienvaldiškai (neturėdamas valdybos sprendimo ir viršydamas akcinės bendrovės vadovui įstatymo suteiktus įgaliojimus) priėmė sprendimus ir sudarė obligacijų sutartis dėl ilgalaikio turto įgijimo už kainą, didesnę kaip pusė bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. nors ADB „R. E.“ įstatinio kapitalo pusę sudarė 1 306 500 Lt, S. N., kaip bendrovės generalinis direktorius, vienvaldiškai priėmė sprendimus dėl ADB „R. E.“ lėšų – 4 723 430,40 Lt ir 2 000 000 Lt – pervedimo (investavimo) trečiajam asmeniui – UAB „S. b.“.

23Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal ADB „R. E.“ Investavimo strategiją negalima investuoti į įmonių obligacijas, jeigu jos nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose. Bendrovės laisvos lėšos bei techniniai atidėjiniai investuojami vadovaujantis Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. N-24. Bendrovė įgyvendina numatytus tikslus, siekdama didžiausios naudos jai, laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų apribojimų įmonės techninių atidėjinių investavimui: investicija į vienos įmonės obligacijas negali būti didesnė kaip 1 proc. bendros techninių atidėjinių sumos (2 skirsnis, 3 skirsnio 1 punktas, 6 skirsnis, 11 skirsnio 5 dalis). Be to, Investavimo strategijoje nurodyta, kad investicijos į tam tikras turto grupes ribojamos, jei šis turtas yra riboto likvidumo, t. y. turimo turto negalima operatyviai realizuoti (realizavimo trukmė daugiau kaip 3 mėnesiai) (7 skirsnio 1 punktas). Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors ADB „R. E.“ techniniai atidėjiniai investavimo metu sudarė 56 605 583 Lt ir buvo galima daugiausiai investuoti 566 055 Lt, S. N. per du kartus investavo 6 723 430,40 Lt į nekotiruojamas UAB „S. b.“ obligacijas 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. spalio 22 d. obligacijos sutartyse nurodydamas, jog obligacijų negalima išpirkti atitinkamai iki 2009 m. gruodžio 1 d. bei 2009 m. gruodžio 15 d., t. y. ilgiau negu metus, ir, nesilaikydamas Investavimo strategijos 4 skirsnio 3 dalies nuostatų, ADB „R. E.“ valdybos neinformavo apie didelės vertės lėšų pervedimą pagal jo vienvaldiškai sudarytas obligacijų sutartis.

24Vadinasi, S. N., kaip ADB „R. E.“ generalinis direktorius, 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. spalio 22 d. su UAB „S. b.“, užsiimančia variklinių transporto priemonių pardavimu, neturinčia nuosavo kapitalo, sudaręs obligacijų sutartis, neužtikrinęs prievolių įkeitimu ar (ir) garantija ir iš anksto susitaręs, kad nereikalaus obligacijų išpirkti, o UAB „S. b.“ nemokės palūkanų atitinkamai iki 2009 m. gruodžio 1 d., 2009 m. gruodžio 15 d., suvaržė ADB „R. E.“ teises ir svetimas – ADB „R. E.“ – lėšas perdavė nepatikimai bendrovei. Taigi pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos – teismas 2012 m. vasario 14 d. nuosprendyje teisingai įvertino S. N. veiką kaip nusikalstamą turto iššvaistymą ir pagrįstai ją kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. N. veiksmai, nors ir buvo rizikingi, nebuvo nusikalstami ir neatitinka turto iššvaistymo sudėties požymių.

25Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir S. N. nepagrįstai išteisino dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

27Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendį be pakeitimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu S. N. buvo... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 4. S. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad,... 5. Nr. N-24 patvirtintų Draudimo įmonės techninių atidėjinių padengimo turtu... 6. Apeliacinės instancijos teismas, ADB „R. E.“ generalinio direktoriaus S.... 7. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 8. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 9. Pasak kasatorės, S. N., būdamas ADB „R. E.“ valdybos pirmininkas ir... 10. Kasatorė skunde taip pat teigia, kad ADB „R. E.“ valdybos 2008 m. vasario... 11. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl... 12. Kasatorės teigimu, S. N. nusikalstamą veiką – svetimo turto iššvaistymą... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 14. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 16. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. Dėl kasatorės argumentų dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK 20... 18. Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs... 19. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 20. 2K-210/2012).... 21. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija)... 22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. N. ADB „R. E.“ valdybos... 23. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal ADB „R. E.“ Investavimo strategiją... 24. Vadinasi, S. N., kaip ADB „R. E.“ generalinis direktorius, 2008 m. rugsėjo... 25. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...