Byla 2K-210/2012
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria V. R. ir jo gynėjo apeliacinis skundas buvo atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio, Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria V. R. ir jo gynėjo apeliacinis skundas buvo atmestas.

2Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu V. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. R. paskirta subendrinta galutinė 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo ieškinys ir iš V. R. priteistas 19 107,56 Lt turtinės žalos atlyginimas likviduojamai UAB „R“, atstovaujamai bankroto administratoriaus E. P..

5Nuosprendžiu priteistos iš E. S. ir V. R. specialistės kelionės išlaidos, pripažintos proceso išlaidomis, lygiomis dalimis po 68,29 Lt (iš viso 136,58 Lt) valstybės naudai.

6E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta, nuosprendis dėl tos dalies neapskųstas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

Nustatė

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 27 . iki 2006 m. gruodžio 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „R“, įregistruotos 2004 m. rugsėjo 2 d. adresu: ( - ), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio pasikeitimu, pagal 2006 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderį Nr. 265 įformino 19 107,15 Lt grynų pinigų priėmimą į kasą, tačiau surašydamas kasos operacijas į kasos knygą šio pajamų orderio neįrašė į kasos pajamas ir kasoje apskaičiavo neteisingą dokumentinį pinigų likutį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus rekvizitus; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 7 d. tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei D. B. į buhalterinę apskaitą įrašyti UAB „Š“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, t. y.:

92006-08-22 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00092, dėl 16380,00 Lt,

102006-08-22 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645872,

112006-08-28 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00099, dėl 16380,00 Lt,

122006-08-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645873,

132006-08-31 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00103, dėl 15682,50,

142006-08-31 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645874,

15pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2006 m. lapkričio 10 d. tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei I. D. į buhalterinę apskaitą įrašyti UAB „Š“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, t.y.:

162006-10-13 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00131, dėl 15300,00 Lt,

172006-10-13 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645875,

182006-10-16 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00132, dėl 15682,50 Lt,

192006-10-16 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645876,

202006-10-18 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00133, dėl 15 682,50 Lt,

212006-10-18 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645877,

222006-10-20 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00134, dėl 15682,50 Lt,

232006-10-20 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645878,

242006-10-25 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr.00137, dėl 15682,50 Lt,

252006-10-25 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645879,

262006-10-26 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00138, dėl 15682,50 Lt,

272006-10-26 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645880,

282006-11-06 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00142 dėl 15682,50 Lt,

292006-11-06 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645881,

30pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. lapkričio 21 d. tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei D. Ž. į buhalterinę apskaitą įrašyti UAB „Š“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, t.y.:

312006-11-14 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00146, dėl 20709,00 Lt,

322006-11-14 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645883,

332006-11-29 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00150, dėl 15682,50 Lt,

342006-11-29 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645884,

352006-11-30 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00151, dėl 15682,50 Lt,

362006-11-30 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645886,

372006-12-04 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00154, dėl 15682,50 Lt,

382006-12-04 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645889,

392006-12-04 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00155, dėl 15682,50 Lt,

402006-12-04 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645887,

41pasirašytus savo, kaip bendrovės direktoriaus, vardu, neįsitikinęs apskaitos dokumentuose įrašytų rekvizitų apie mazuto tiekėją ir pinigų gavėją teisingumu, kuriais įformintas 383 t mazuto įsigijimas už 235 935,00 Lt sumokėjimas, tokiu būdu V. R. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2006 m. liepos 27 d. –2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

42Be to, V. R. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. liepos 27 d. būdamas UAB „R“, įregistruotos 2004 m. rugsėjo 2 d. adresu: ( - ), direktoriumi, pagal 2006 . spalio 17 d. kasos pajamų orderį Nr. 265 įforminęs 19 107,15 Lt grynų pinigų priėmimą į kasą, tačiau surašydamas kasos operacijas į kasos knygą šio pajamų orderio neįrašė į kasos pajamas, tokiu būdu, nepateikdamas juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 17 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „R“ turtą , t.y. 19 107,15 Lt.

43Kasatoriai V. R. ir jo gynėjas advokatas skundžia apeliacinę nutartį ir prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei padarė esminių procesinių pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje abstrakčiai konstatuotas BK 223 straipsnio numatytų padarinių buvimas kasatoriaus veikoje, nenurodyta, kokius konkrečiai padarinius sukėlė aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, ir apsiribota įstatymo formuluotės perrašymu. Kasatorių nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Dėl to bylą nagrinėję teismai neteisingai inkriminavo šio įstatymo pažeidimą V. R.. Pažymi, jog pastarasis nesurašė ir nepasirašė šių dokumentų - sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kvitų ir nėra atsakingas už juose esančių duomenų tikrumą, apskaitos dokumentų surašymo teisingumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Atsakingi asmenys yra kito ūkio subjekto, t.y. UAB "Š" darbuotojai. Įstatymas nenumato V. R. pareigos įsitikinti kitos įmonės surašytų ir pasirašytų apskaitos dokumentų teisingumu, išskyrus atvejus, kai tie dokumentai neturi juridinės galios, t.y. neturi visų privalomų rekvizitų, numatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje. Tokiu atveju tokių dokumentų negalima įtraukti į savo vadovaujamos įmonės apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1-4 dalys ). Šiuo atveju UAB "Š" darbuotojų išrašyti ir pasirašyti dokumentai turėjo visus privalomus rekvizitus, todėl teismai neteisingai ir nepagrįstai nustatė minėto įstatymo pažeidimus. Kadangi BK 223 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė norma, tai veikos inkriminavimui būtinas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, o V. R. veikoje nėra šių teisės aktų pažeidimo, todėl nėra ir būtinojo BK 223 straipsnio 1 dalies objektyviojo sudėties požymio. Taigi teismai netinkamai ir nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, neįrodžius nuteistojo veikoje visų būtinųjų šios veikos sudėties požymių.

45Kasatorius ir jo gynėjas advokatas kasaciniame skunde tvirtina, kad nuteistojo veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir motyvuoja tuo, kad teismai nepagrįstai kvalifikavo veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį tuo pagrindu, jog nepateikė minėtos pinigų sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų; neįrodyti BK 184 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai; byloje nėra jokių duomenų, jog UAB ,,R“ priklausę 19 107,15 Lt būtų perleisti neteisėtai, perleisti tretiesiems asmenims, nenustatytas joks galimo perleidimo pagrindas, nenustatytas galimas perleidimo momentas. Šiuo atveju buvo būtina įrodyti visus BK 184 straipsnio 1 dalies sudėties požymius. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje išvaistymu laikoma kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pardavimas, dovanojimas ar kitoks perleidimas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 19. 9 punktas). BK 184 straipsnio 1 dalies prasme, veika, kaip objektyvusis sudėties požymis, yra turto arba turtinės teisės iššvaistymas, t.y. neatlygintinis jo perdavimas tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. baigtumo momentas siejamas su turto netekimu ar jo sumažėjimu, neišvengiamai būtina nustatyti veikos baigtumo momentą. Pagal minėtą Senato nutarimą iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento, o apie tai jokių duomenų nenustatyta.

46Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į procesinį įrodinėjimo naštos paskirstymo pažeidimą V. R. inkriminuojant BK 184 straipsnio 1 dalį. Teismai kasatorių pripažino kaltu dėl to, kad jis „nepateikė jų išleidimą įmonės tikslams pagrindžiančių finansinių ar kitų dokumentų". Šiuo atveju ne V. R. turi pareigą įrodyti, kad jis pinigus panaudojo teisėtai, o kaltinimą palaikančioji pusė privalo įrodyti pinigų iššvaistymo faktą, tai šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl ir dėl šios priežasties V. R. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

47Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmesti apeliacinio skundo motyvai, ir kasaciniame skunde juos atkartoja.

48Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo neturėdamas UAB ,,R“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tokiu būdu neleisdamas kasatoriui V. R. susipažinti su dokumentų originalais apribojo jo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti liudytojams klausimus, taip padarė esminį BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju teismas pradėjo nagrinėti finansinių nusikaltimų bylą, neturėdamas UAB "R“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pradėjus nagrinėti bylą buvo saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad šių dokumentų byloje nėra, Radviliškio rajono apylinkės teismas išreikalavo juos iš FNTT, tačiau paaiškėjo, kad FNTT saugomi ir teismo išreikalauti dokumentai yra segtuvai su nepatvirtintomis pirminių dokumentų kopijomis bei nepasirašytos "kasos knygos" atskirų mėnesių nepatvirtintos kopijos. Paprašytas išreikalauti nurodytų dokumentų originalus bei jų poėmį ar pateikimą patvirtinančius dokumentus, teismas šį prašymą atmetė, tokiu būdu apribodamas kasatoriaus V. R. teisę susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti liudytojoms - buvusioms buhalterėms - klausimus dėl pirminių dokumentų (originalų) pasirašymo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neturėdamas nei pirminių apskaitos dokumentų originalų, nei jų patvirtintų kopijų. Šiaulių apygardos teismas šį motyvą nepagrįstai atmetė, iš esmės nepaneigdamas fakto, jog įrodymų visumos vertinimas ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant byloje nei dokumentų originalų, nei patvirtintų jų kopijų. Kasatoriai mano, kad tokia praktika ydinga ir pažeidžia kaltinamojo teisę į teisingą procesą. Šiaulių apygardos teismas laikė teisiškai nereikšmingu apeliacinio skundo motyvą, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas netenkino daugkartinių gynybos prašymų iškviesti liudyti į teismo posėdį vyriausiąją buhalterę I. D., kuri įtraukė į apskaitą UAB "Š" sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, pateiktus V. R., bet neįtraukė į jos pildomą kasos knygą 19 107,15 Lt sumos, įneštos į kasą V. R. 2006 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderiu Nr. 265. Tuo pirmosios instancijos teismas apribojo kasatoriaus BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę teikti prašymus, užduoti klausimus I. D. apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią atsakinga buvo ir vyriausioji finansininkė I. D., tą konstatavo pats teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad V. R. pateikė vyr. buhalterei I. D. į buhalterinę apskaitą įrašyti UAB „Š“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus. Bylą nagrinėję teismai kartu pažeidė ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes konstatuodami faktą, kad V. R. pateikė I. D. įtraukti į apskaitą sąskaitas bei kvitus ir, kad neįtraukė į apskaitą kasos pajamų orderio, įrodymais laikė įstatymų nustatyta tvarka nepatikrintus duomenis - niekieno nepasirašytus „kasos knygos“ lapus, t.y. nepatikrino jų tapatumo kasos knygos originalui ir vadovavosi kaltinamajame akte nurodytais teiginiais apie dokumentų pateikimą, nepatikrindami šių duomenų apklausiant L Driandžikaitę, kuri ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo apklausta. Be to, netenkindamas gynybos prašymo iškviesti ir kaip liudytoją apklausti I. D., teismas pažeidė BPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teismo pareigą užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimo. Taip pat buvo apribotas rungimosi principas, nes valstybinį kaltinimą palaikančiai pusei buvo sudarytos visos galimybės naudotis procesinėmis priemonėmis įrodinėjant kaltinamojo kaltumą, tuo tarpu gynybos pusei buvo neleista to padaryti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Prašymas iškviesti ir apklausti liudytoją, kuri akivaizdžiai galėjo paliudyti apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui, buvo teisėtas ir leistinas. Kasatoriai mano, jog atsisakymas tenkinti prašymus buvo motyvuotas ne procesiniais argumentais, o iš esmės tuo, jog V. R. bylos nagrinėjimo metu tiesiog nebuvo žinomas I. D. adresas. Be to, posėdžio metu atmesdamas prašymą bylą nagrinėjęs Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas pareiškė, kad V. R. pats turi ieškoti to adreso, kad analogiškas prašymas buvo pareikštas ir Šiaulių apygardos teisme, tačiau jis taip pat nebuvo tenkintas. Taip pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, teisingą procesą, taip pat rungimosi principas.

49Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, kad bylos nagrinėjimo metu Radviliškio rajono apylinkės teismas pažeidė nušalinimą reglamentuojančias BPK teisės normas, tokiu būdu pažeisdamas kasatoriaus teisę į teisingą ir nešališką teismą. 2011 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio metu kasatoriaus gynėjui pareiškus du nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui V. B., šis teisėjas atsisakė priimti nušalinimus ir šių dviejų pareiškimų dėl teisėjo nušalinimo neišnagrinėjo išeidamas į pasitarimų kambarį bei nepriėmė nušalinimo klausimu jokios nutarties (nei žodinės, nei rašytinės), tuo pažeisdamas BPK 59 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas V. B. anksčiau yra nagrinėjęs V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam buvo skyręs 20 parų administracinio arešto (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2825-132/2010). Dėl šios priežasties, kasatorių manymu, teisėjas galėjo turėti išankstinį neigiamą nusistatymą prieš V. R.. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo ribojamos kaltinamojo teisės reikšti prašymus, kviesti liudytojus, be to, bylos nagrinėjimo metu 2011 m. birželio 16 d. nutartimi teisėjas kaltinamajam skyrė 30 parų arešto. Neigiamą teisėjo nusistatymą prieš kasatorių patvirtina ir nepagarbus teisėjo neprocesinis bendravimas su gynybos puse, pavyzdžiui, pareiškus prašymą iškviesti liudytoją I. D., teisėjo pasakyta frazė „jums jos reikia, jūs ir ieškokit". Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Šiaulių apygardos teisme V. R. gynėjui pareiškus prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir iškviesti bei apklausti vyr. buhalterę I. D., taip pat išreikalauti buhalterinės apskaitos dokumentus, teisėjų kolegija prašymo netenkino ir įrodymų tyrimo neatnaujino, liudytoją iškviesti atsisakė, dokumentų originalų neišreikalavo. Kadangi taip vėl buvo apribota nuteistojo teisė į gynybą, V. R. kilo abejonių teisėjų kolegijos nešališkumu, siekiant visiško objektyvumo iki nutarties paskelbimo buvo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai, klausimas dėl nušalinimo ir vėl nebuvo išspręstas, o pareiškimas buvo grąžintas pareiškėjui motyvuojant tuo, kad BPK 59 straipsnyje nenumatyta nušalinimo pagrindo „netenkinant gynybos prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą". Jų nuomone, teismo nušalinimo pagrindai yra numatyti ne BPK 59, o 58 straipsnyje. gynybos prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą netenkinimas buvo ne nušalinimo pagrindas, o vienas iš motyvų, kuriuo remiantis buvo siekiama įrodyti BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto nušalinimo pagrindo buvimą. Pagal BPK 253 straipsnio 1 dalį visi bylos nagrinėjimo metu kylantys klausimai išsprendžiami teismo nutartimi. Taigi, net nesprendžiant nušalinimo klausimo buvo iš esmės apribota viena svarbiausių nuteistojo procesinių teisių - teisė į nešališką ir objektyvų teismą, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl apeliacinio skundo motyvo, pagal kurį Radviliškio rajono apylinkės teismas ignoravo teismo posėdžio metu pareikštą gynėjo prašymą grąžinti bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, o būtent jame nėra nurodytas konkretus nusikalstamos veikos aprašymas. Į apkaltinamąjį nuosprendį buvo perkelta ydinga kaltinamojo akto formuluotė, t.y. „(...) pateikė (...) į buhalterinę apskaitą įrašyti (...) sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus (...), pasirašytus savo, kaip bendrovės direktoriaus, vardu, neįsitikinęs apskaitos dokumentuose įrašytų rekvizitų apie mazuto tiekėją ir pinigų gavėją teisingumu (...)"• Kaltinamajame akte, apibrėžiant kaltinimo ribas, bei Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje, pripažįstant kaltinimą pagrįstu, nėra nurodyta, kokie rekvizitai apie mazuto tiekėją ir pinigų gavėją yra neteisingi, kurių teisingumu turėjo įsitikinti V. R.. Dėl šios priežasties laikytina, kad kaltinimas nekonkretus, o teismų praktikoje pripažįstama, jog nekonkretus kaltinimų formulavimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas.

50Atsiliepime Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą atmesti. Savo poziciją ji argumentuoja tuo, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą, o tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) nuostatomis bei kitais teisės šaltiniais.

51Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas aiškino sistemiškai kartu su baudžiamuoju įstatymu ir remdamiesi ištirtais bylos faktiniais duomenimis. Aplaidaus apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis specialisto išvada Nr. 5-4/58, specialistės D. B. parodymais, specialisčių R. P., E. M. išvadomis, liudytojų D. B., V. Š., civilinio ieškovo bankroto administratoriaus E. P. parodymais, Šiaulių ir Tauragės apskrities VMI raštais ir kitais duomenų šaltiniais. Teismas konstatavo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. R., 2006 m. spalio 17d. - gruodžio 31 d. laikotarpiu dirbdamas UAB „R“ direktoriumi ir kasininku, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėdamas ją organizuoti, bet nepagrįstai įtraukdamas į apskaitą nepatvirtinančių atitinkamo turinio ūkinių operacijų buvimą - 15 (penkiolika) UAB ,,Š“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis įformino 383 t mazuto įsigijimą už 235 935,00 Lt iš UAB „Š“ ir 15 (penkiolika) UAB „Š“ vardu išrašytų kasos pajamų orderių kvitų dėl 235 935,00 Lt sumos ir kvitais pateisintą grynųjų pinigų - 235 935,00 Lt išdavimą iš kasos, neįrašydamas laiku ir teisingai į apskaitą visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei 2006 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderiu Nr. 265 įforminto 19 107, 15 Lt grynųjų pinigų priėmimo į kasą iš R. J. įmonės į kasos pajamas ir, kasoje apskaičiuodamas neteisingą dokumentinį grynųjų pinigų likutį, t. y. 19107,15 Lt mažiau, netvarkė aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, klaidingai įregistruodamas ir apskaitydamas, t. y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas konkrečius nuosprendyje nurodytus teisės aktų reikalavimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006 m. liepos 27 - gruodžio 31 d. laikotarpio UAB ,,R“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir dėl šios kasos operacijos neįrašymo į apskaitą tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 19 107,15 Lt panaudojimo bei UAB ,,R“ 2006 m. turto ir įsipareigojimų.

52Padaręs tokią išvadą teismas kaltinamojo V. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Patikrinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, šios išvados nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad V. R. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, jo kaltė įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

53Dėl turto iššvaistymo nurodoma, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, atkreipiamas dėmesys, kad turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) - tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais to turto atžvilgiu. Būtini turto iššvaistymo objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kam kaltininkas perleidžia svetimą turtą ir kas su tuo turtu vėliau atsitiko, nes veika baigta nuo pinigų neteisėto praradimo momento.

54Byloje nustatyta, kad UAB ,,R“, kurios direktorius ir kasininkas, atsakingas už kasos operacijas, kasatorius V. R. pagal 2006 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderį Nr. 265 įformino 19 107,15 Lt grynų pinigų priėmimą į kasą. Surašydamas kasos operacijas į kasos knygą minėto kasos pajamų orderio neįrašė į kasos pajamas ir kasoje apskaičiavo neteisingą dokumentinį pinigų likutį, t.y. 19 107,15 Lt mažiau. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 19107,15 Lt panaudojimo.

55Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad UAB „R“ priklausęs turtas (19 107,15 Lt) įvykio metu buvo kasatoriaus žinioje jo einamų pareigų (bendrovės direktorius ir kasininkas) pagrindu. Svetimo - UAB „R“ priklausančio turto – grynųjų pinigų (19 107,15 Lt), buvusių jo žinioje, praradimas akivaizdžiai prieštarauja UAB „R“ interesams, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu. Kaltininko žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas neatlygintinas praradimas yra to turto iššvaistymas, t. y. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.

56Pats nuteistasis V. R. neginčija, kad bendrovei ,,R“ buvo sumokėta pagal kasos pajamų orderį 19 107,15 Lt ir kad toks trūkumas nustatytas tik todėl, jog įmonėje dingo finansiniai dokumentai, patvirtinantys minėtų pinigų panaudojimą įmonės tikslams. Tuo jis tik patvirtina faktą, kad kaip UAB „R“ direktorius ir kasininkas, neužtikrino, jog bendrovėje buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus teiginys, kad teismai V. R. perkėlė procesinę įrodinėjimo naštą, yra nepagrįstas.

57Prokuratūros nuomone, kasatoriai kasacinį skundą grindžia apeliacinio skundo motyvais.

58Dėl skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo neturėdamas UAB ,,R“ buhalterinės apskaitos dokumentų, neleisdamas kasatoriui V. R. susipažinti su dokumentų originalais apribojo pastarojo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti liudytojams klausimus, taip padarydamas esminį BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą, manoma, jog šie argumentai yra nepagrįsti.

59Iš bylos matyti, kad teismui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, kuria remiantis teisme buvo grindžiamas kaltinimas V. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, V. R. su visa bylos medžiaga susipažino, vėliau jam buvo įteiktas kaltinamasis aktas. Taip pat byloje atliktas UAB ,,R“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas remiantis UAB ,,R“ buhalterinės apskaitos dokumentais, tą teisme patvirtino apklausta specialistė D. B.. Be to, nurodyti dokumentai yra apžiūrėti ir surašyti jų apžiūros protokolai. Taigi kasatoriaus teiginys, kad kasatoriui V. R. nebuvo leista susipažinti su nurodytų dokumentų originalais ir dėl to pažeista pastarojo teisė susipažinti su bylos medžiaga, yra deklaratyvus. Nepagrįstas ir nuteistojo V. R. kasacinio skundo argumentas dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimo – užduoti klausimus nagrinėjimo teisme metu ir rungimosi principo pažeidimo.

60Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolai nepatvirtina šių nuteistojo V. R. teiginių, kad minėta jo teisė buvo varžoma, atvirkščiai, V. R. ir jo gynėjas advokatas A.Koskus šia teise aktyviai naudojosi, uždavinėjo klausimus teisme apklausiamiems asmenims ir reiškė prašymus. Taigi rungtyniškas bylos nagrinėjimo principas buvo užtikrintas, nes kasatoriui buvo sudarytos tinkamos sąlygos naudotis savo teisėmis.

61BPK 22 straipsnio 3 dalis garantuoja kaltinamajam teisę pareikšti prašymus, taip pat prašymus iškviesti bei apklausti jo nurodytus liudytojus. Pažymėtina, jog ši teisė nėra absoliuti, ir atsisakymas tenkinti kaltinamojo prašymą į teisiamąjį posėdį iškviesti jo pageidaujamus liudytojus turi būti motyvuotas. Kasatoriaus ir jo gynėjo advokato prašymo apklausti I. D. teismas nepatenkino dėl objektyvių priežasčių. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad tiek prokuroras, tiek teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių dėl šios liudytojos apklausos teisme, tačiau dėl objektyvių priežasčių – nenustačius nurodytos liudytojos buvimo vietos - ji teisme nebuvo apklausta. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nebuvo grindžiamas šios liudytojos parodymais. Liudytoja D. B. teisme parodė, kad būtent V. R. dirbo ne tik UAB ,,R“ direktoriumi, bet buvo ir kasininku, atsakingu už kasą ir jos apskaitą. Be to, nuteistojo V. R. padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir objektyvūs duomenys (2007 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. 5-4/58, Šiaulių ir Tauragės apskrities VMI raštai, specialisčių R. P., E. M. išvados ir kiti duomenys), specialistės D. B. parodymai, liudytojų V. Š., civilinio ieškovo bankroto administratoriaus E. P. parodymai, kurie teisme buvo apklausti bei jiems kaltinamasis ir jo gynėjas galėjo ir uždavė klausimus.

62Dėl Konstitucijos 31 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į nešališką ir objektyvų teismą, prokurorės nuomone, argumentai nepagrįsti

63Pirmosios instancijos teisme, ne kaltinamasis, o jo gynėjas advokatas A. Koskus reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Jis nurodė argumentus, kurie, jo nuomone, bylojo apie teisėjo šališkumą. Susipažinus su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad jų išsakyti argumentai yra nepagrįsti ir neįrodo teismą buvus šališkus. Pastebėtina, jog nušalinimo klausimai buvo sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, motyvuotai atmetant nurodytus nušalinimo argumentus. Pabrėžtina, kad neturėtų būti laikoma teismo šališkumo įrodymu tai, jog teismas padarė išvadas, neatitinkančias nuteistojo ir jo gynėjo advokato pageidaujamų išvadų. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad dauguma V. R. ir jo gynėjo prašymų buvo tenkinami, dėl visų priimami motyvuoti sprendimai, sprendžiant klausimus, susijusius su bylos nagrinėjimu, visiems proceso dalyviams suteikta teisė pasisakyti, taip pat suteikta galimybė susipažinti su posėdžio protokolu bei reikšti pastabas; apklausiant nukentėjusiuosius, liudytojus, kaltinamasis ir jo gynėjas galėjo jiems užduoti rūpimus klausimus. Niekaip nebuvo suvaržyta kaltinamojo ir jo gynėjo teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Taigi darytina išvada, jog kasatoriaus nurodyti argumentai dėl teismo ir prokuroro šališkumo yra susiję su ta aplinkybe, kad nuteistajam V. R. nepatinka pirmosios instancijos teismo jam priimtas sprendimas, o ne su -, kad teismas kokiu nors būdu proceso metu demonstravo išankstinį nusistatymą kaltinamojo ar jo gynybą vykdžiusio gynėjo atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad pagal BPK 241 straipsnio nuostatas bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teismo pirmininkas ir jis šalina visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Be to, BPK 258 straipsnio 3 dalis pirmininkaujančiam numato pareigą užtikrinti posėdžio tvarką teismo posėdžių salėje. Taigi nelaikytini teismo šališkumo įrodymu pirmininkaujančiojo veiksmai, kuriais buvo drausminami proceso dalyviai, imamasi veiksmų, siekiant užtikrinti tvarką teismo salėje, ribojama įrodymų tyrimo apimtis. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota proceso aptariamoje byloje eiga nepatvirtina kasatoriaus teiginių teisėją buvus šališką. Taigi ir šis kasacinio skundo argumentas atmestinas.

64BPK 219 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtų ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte reikia nurodyti tokias nusikalstamos veikos aplinkybes, kokios jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Šioje byloje nuteistojo V. R. padaryta veika yra kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, nurodant faktines bylos aplinkybes ir atskleidžiant nusikalstamų veikų požymius. V. R. padarytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas reiškėsi tuo, kad jis ją tvarkė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas), dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006 m. liepos 27 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB ,,R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

65Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo akto turinys atitinka minėtas BPK 219 straipsnio nuostatas, o teisiamojo posėdžio protokolų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad kasatoriai kaltinimus suprato. Taigi BPK 219 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, o kasatoriaus V. R. teiginiai dėl kaltinimo nekonkretumo ir nežinojimo, kuo jis kaltinamas, yra nepagrįsti.

66Prokurorės nuomone, sprendžiant nuteistojo V. R. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nebuvo padaryta. V. R. kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, ir jo rezultatais. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Duomenų, leidžiančių nustatyti, kad teismai, vertindami įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra. Pažymėtina, kad dauguma kasacinių skundų argumentų jau buvo nurodyti apeliaciniuose skunduose. Šie skundai išnagrinėti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Juose minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinių skundų motyvų pasisakyta, tai matyti priimtoje nutartyje, kurios turinys atitinka ( - ) straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra detalaus atsakymo į kai kuriuos nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo reikalavimų bei esminių argumentų, minėta aplinkybė nepripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 22 punktas).

67Kasacinis skundas atmestinas.

68Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

69Kasaciniame skunde nemaža dalis argumentų yra dėl teismo šališkumo ir nušalinimo instituto taikymo. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje skiriamas subjektyvusis ir objektyvusis nešališkumo aspektai. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX - XXII skyriuose. Pažymėtina tai, kad šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko gana ilgai nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2011 m. liepos 14 d. Nors teismas per tą laiką organizavo keliolika posėdžių, tačiau procesas vyko komplikuotai, nes kaltinamasis V. R. bei jo gynėjas A. Koskus nerodė iniciatyvos, kad bylos nagrinėjimas neužsitęstų, priešingai, daugelį kartų bylos nagrinėjimas buvo atidėtas neatvykus šiems proceso dalyviams. Tokiomis aplinkybėmis augo įtampa tarp procesui vadovaujančio teisėjo ir minėtų bylos proceso dalyvių, nes teisėjas įstatymo įpareigotas išnagrinėti bylą greitai, o šioje byloje užsitęsus teismo procesui artėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. V. R. bei jo gynėjas A. Koskus ne kartą reiškė nušalinimą teisėjui tais atvejais, kai nebuvo tenkinami jų prašymai bylos proceso metu. Teisėjas atmetė nušalinimus kaip nepagrįstus motyvuota nutartimi. Vieną kartą nušalinimas, kuris taip pat buvo pareikštas po to, kai buvo atmestas kaltinamojo bei jo gynėjo prašymas iškviesti į teismo posėdį liudytoją I. D. bei prijungti prie bylos civilinį ieškinį, teisme buvo išspręstas protokoline nutartimi, neišėjus į pasitarimo kambarį. Šiuo atveju teisėjas nesilaikė proceso reikalavimų, kad nušalinimo klausimas išsprendžiamas pasitarimo kambaryje ( BPK 59 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau šis procedūros nesilaikymas nepripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes buvo sprendžiamas teisėjo nusišalinimo klausimas analogiškais pagrindais, kurie anksčiau to paties teisėjo jau buvo išnagrinėti nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas A. Koskus pareiškė nušalinimą visai teisėjų kolegijai, nušalinimo pagrindu nurodydamas tai, kad buvo atsisakyta iškviesti į teismo posėdį liudytoją I. D.. Tai rodo, jog gynėjas netinkamai suvokia nušalinimo instituto procesinę paskirtį ir neadekvačiai naudojasi šia procesine teise. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas be jokio pagrindo atsisakė iškviesti į teismo posėdį liudytoją I. D. bei išreikalauti dokumentų originalus, taip iš esmės pažeidė jo teisę į gynybą, neužtikrino objektyvaus teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad objektyvusis nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo atsisakymas tenkinti nuteistojo bei jo gynėjo prašymus iškviesti liudytoją bei išreikalauti dokumentų originalus rodo teismų šališkumą ar neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą. Teismų praktikoje išnagrinėti atvejai įtvirtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, ne visada rodo šio teismo šališkumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-230/2009, 2K-243/2009). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė gynybos prašymą atlikti įrodymų tyrimą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas, nes pirmosios instancijos teismas ne kartą tenkino kaltinamojo bei jo gynėjo prašymus, kai laikė juos esant pagrįstais. Bylos proceso protokolai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, taip pat tai, kad procesas teisme vyko laikantis rungimosi principo kaltinamajam ir jo gynėjui sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis ir jiems aktyviai šiomis naudojantis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, kuria remiantis teisme buvo grindžiamas kaltinimas V. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, V. R. nepareiškė noro susipažinti su visa bylos medžiaga bei nepageidavo papildyti ikiteisminį bylos tyrimą. Vėliau kaltinamasis ėmė reikšti prašymus iškviesti į teismo posėdį naujus liudytojus, išreikalauti įmonės dokumentus. Teismas tenkino šiuos prašymus, iškvietė į posėdį liudytojas D. B., V. Š. bei buhalterinės apskaitos tyrimą atlikusias specialistes, išreikalavo 2011 m. birželio 9 d. iš FNTT tarnybos UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat byloje yra UAB ,,R“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kuris atliktas remiantis UAB ,,R“ buhalterinės apskaitos dokumentų originalais, tai teisme patvirtino apklausta specialistė D. B.. Nurodyti dokumentai apžiūrėti ir surašyti jų apžiūros protokolai. Dalis dokumentų išskirti iš bylos ir perduoti į kitą bylą tyrimui atlikti, tačiau visų šioje byloje esančių dokumentų padarytos kopijos nustatyta tvarka patvirtintos. Taigi, kasatoriaus teiginys, kad V. R. nebuvo leista susipažinti su nurodytų dokumentų originalais ir dėl to pažeista teisė susipažinti su bylos medžiaga, yra deklaratyvus. Pirmosios instancijos teismas atmetė V. R. ir jo gynėjo prašymą iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją I. D., nes, teismo nuomone, jos paaiškinimai neturi esminės įtakos sprendžiant V. R. kaltės klausimą. Bylos procesas teisme grindžiamas rungimosi principu, todėl kaltinamasis ir jo gynėjas, laikydami, jog šio asmens paaiškinimai gali būti reikšmingi sprendžiant V. R. kaltės klausimą, turėjo imtis didesnės asmeninės iniciatyvos išsiaiškinti I. D. buvimo vietą ar pateikti svaresnius argumentus, pagrindžiančius jos parodymų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui.

70Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog V. R. suformuluotas kaltinimas dėl veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje yra neaiškus, nes jame nenurodyti konkretūs veikos padariniai, atsiradę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Šis argumentas nepagrįstas teisiniais argumentais ir yra deklaratyvaus pobūdžio. V. R. nepareiškė prieštaravimų dėl neaiškaus kaltinimo bylos ikiteisminio tyrimo metu bei pateikus jam susipažinti baudžiamąją bylą baigus ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas dėl veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo atitinka įstatymo reikalavimus, nes jame aprašyti visi nusikalstamos veikos požymiai, nurodyti teisės aktų, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita, reikalavimų pažeidimai ir kitos esminės aplinkybės, susijusios su šios veikos padarymu. Kasatorius neteisus tvirtindamas, jog kaltinime veikoje, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, yra perrašytos įstatymo formuluotės, bet nekonkretizuoti padariniai, nes nuosprendyje konstatuota, jog dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo iš dalies galima nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padariniai, kuriuos numato įstatymas. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka nebuvo aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą ištirti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

71Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

72Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisingai įvertino bylos duomenis kvalifikuodami veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog V. R., nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. eidamas UAB „R“ direktoriaus pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Vykdydamas įmonės įstatuose numatytą veiklą V. R. privalėjo į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimais. Tačiau bylos proceso metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog jis pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms įrašyti į buhalterinę apskaitą UAB „Š“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, kurie buvo jo pasirašyti bendrovės direktoriaus vardu, teismai, remdamiesi bylos proceso metu ištirtais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog UAB „R“ neturėjo kasininko pareigybės, kasos knygos pajamų ir išlaidų orderių skiltyje „gavo kasininkas“, „išdavė kasininkas“ bei skiltyje „kasininkas“ savo darbo laikotarpiu buvo įrašytas V. R., todėl jis ne tik buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą kaip jos direktorius, bet ir tiesiogiai atsakingas už teisingą konkrečių finansinių operacijų fiksavimą. Bylos proceso metu ištirtais įrodymais teismai nustatė, jog UAB „Š“ nuo 2005 m. lapkričio mėnesio neteikė PVM deklaracijų, nurodytu adresu veiklos nevykdo, naftos produktų, kuriuos tiesiogiai pristato pirkėjui, apskaitos žurnalo nėra registravusi ir nuo 2006 m. kovo 23 d. išregistruotos iš PVM mokesčių mokėtojo registro. Specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „Š“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros ir PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimo ir tai atliekant buvo naudojamasi tik UAB „Š“ rekvizitais. V. R. įtraukus į UAB „R“ buhalterinę apskaitą penkiolika UAB „Š“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių bei išlaiduojant iš bendrovės kasos grynųjų pinigų išmokėjimą, dėl to nebuvo galima nustatyti UAB „R“ 2006 m. turto ir įsipareigojimų t. y. atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Teismai, kaip jau buvo minėta, teisingai konstatavo, jog V. R. buvo šios veikos subjektas, pagrįstai rėmėsi Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kur nurodyta, jog už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir juos pasirašę asmenys. V. R. turėjo pareigą ir privalėjo išsiaiškinti, ar ūkines operacijas atlieka su subjektu, turinčiu teisę jas vykdyti. Įmonių registro duomenų bazėje jis galėjo šią informaciją nustatyti, juolab kad ūkinės operacijos su UAB „Š“ buvo atliekamos ilgą laikotarpį ir ne vieną kartą. Teismai pagrįstai pripažino, jog V. R. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą bei pagrįstai konstatavo šioje veikoje visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymius.

73Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

74Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

75Objektyviai turto iššvaistymas - tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės perleidimas tretiesiems asmenims pažeidžiant turto, turtinės teisės patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės iššvaistymas reiškia, jog šie objektai perleidžiami neatlyginant jų vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai.

76Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus to turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu ( buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais ( 37 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis, turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis - turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant UAB turtu buvo padaryta turtinė žala. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisingas išvadas, jog V. R., būdamas UAB „R“ direktorius ir kasininkas, materialai atsakingas, pasinaudodamas einamomis pareigomis, iššvaistė jo žinioje buvusius svetimus, UAB „R“ priklausančius 19 107,15 Lt., nes šių pinigų paėmimo faktas yra įrodytas bylos proceso metu ištirtais įrodymais, o V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepateikė šių pinigų išleidimą įmonės tikslams pagrindžiančių finansinių ar kitokių dokumentų. Taigi veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

78nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu V. R.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 4. Nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo ieškinys ir iš V. R. priteistas 19... 5. Nuosprendžiu priteistos iš E. S. ir V. R. specialistės kelionės išlaidos,... 6. E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą ir... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. nuteistas už tai, kad... 9. 2006-08-22 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00092, dėl 16380,00 Lt,... 10. 2006-08-22 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645872,... 11. 2006-08-28 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00099, dėl 16380,00 Lt,... 12. 2006-08-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645873,... 13. 2006-08-31 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00103, dėl 15682,50,... 14. 2006-08-31 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645874,... 15. pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2006 m.... 16. 2006-10-13 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00131, dėl 15300,00 Lt,... 17. 2006-10-13 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645875,... 18. 2006-10-16 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00132, dėl 15682,50 Lt,... 19. 2006-10-16 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645876,... 20. 2006-10-18 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00133, dėl 15 682,50 Lt,... 21. 2006-10-18 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645877,... 22. 2006-10-20 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00134, dėl 15682,50 Lt,... 23. 2006-10-20 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645878,... 24. 2006-10-25 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr.00137, dėl 15682,50 Lt,... 25. 2006-10-25 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645879,... 26. 2006-10-26 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00138, dėl 15682,50 Lt,... 27. 2006-10-26 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645880,... 28. 2006-11-06 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00142 dėl 15682,50 Lt,... 29. 2006-11-06 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645881,... 30. pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. lapkričio 21 d.... 31. 2006-11-14 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00146, dėl 20709,00 Lt,... 32. 2006-11-14 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645883,... 33. 2006-11-29 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00150, dėl 15682,50 Lt,... 34. 2006-11-29 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645884,... 35. 2006-11-30 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00151, dėl 15682,50 Lt,... 36. 2006-11-30 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645886,... 37. 2006-12-04 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00154, dėl 15682,50 Lt,... 38. 2006-12-04 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645889,... 39. 2006-12-04 sąskaitą faktūrą, serija SAD Nr. 00155, dėl 15682,50 Lt,... 40. 2006-12-04 kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI Nr. 1645887,... 41. pasirašytus savo, kaip bendrovės direktoriaus, vardu, neįsitikinęs... 42. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. liepos 27 d. būdamas UAB... 43. Kasatoriai V. R. ir jo gynėjas advokatas skundžia apeliacinę nutartį ir... 44. Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje abstrakčiai... 45. Kasatorius ir jo gynėjas advokatas kasaciniame skunde tvirtina, kad nuteistojo... 46. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į procesinį įrodinėjimo naštos... 47. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais... 48. Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo neturėdamas... 49. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinio skundo... 50. Atsiliepime Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo... 51. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos... 52. Padaręs tokią išvadą teismas kaltinamojo V. R. nusikalstamą veiką... 53. Dėl turto iššvaistymo nurodoma, kad nusikalstama veika teisingai... 54. Byloje nustatyta, kad UAB ,,R“, kurios direktorius ir kasininkas, atsakingas... 55. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad UAB „R“ priklausęs turtas (19... 56. Pats nuteistasis V. R. neginčija, kad bendrovei ,,R“ buvo sumokėta pagal... 57. Prokuratūros nuomone, kasatoriai kasacinį skundą grindžia apeliacinio... 58. Dėl skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo... 59. Iš bylos matyti, kad teismui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos... 60. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolai nepatvirtina šių... 61. BPK 22 straipsnio 3 dalis garantuoja kaltinamajam teisę pareikšti prašymus,... 62. Dėl Konstitucijos 31 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... 63. Pirmosios instancijos teisme, ne kaltinamasis, o jo gynėjas advokatas A.... 64. BPK 219 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų,... 65. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo akto turinys atitinka... 66. Prokurorės nuomone, sprendžiant nuteistojo V. R. kaltės klausimą,... 67. Kasacinis skundas atmestinas.... 68. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų... 69. Kasaciniame skunde nemaža dalis argumentų yra dėl teismo šališkumo ir... 70. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog V. R. suformuluotas kaltinimas... 71. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį... 72. Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisingai įvertino bylos... 73. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį... 74. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 75. Objektyviai turto iššvaistymas - tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui... 76. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 78. nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą...