Byla 2-252-713/2017
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė,

2sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovei N. Š., atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams: Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui M. Š., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. M., nedalyvaujant atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, dėl neturtinės žalos priteisimo.

4Teismas

Nustatė

5ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos 10.000,00 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtos kardomosios priemonės suėmimo taikymo ir žmogaus teisių pažeidimo (1 t., 69-70 b.l.).

6Ieškovė nurodė, kad ji 2012-11-28 buvo sulaikyta, įtariant padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą - savo 1,5 metų dukrelės nužudymą. Ieškovei V. rajono apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas 30 dienų terminui, vėliau 2012-12-20 kardomąją priemonė - suėmimas buvo pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, nuo 2012-12-27; iš viso buvo suimta 4 mėnesius. Teismas, skirdamas kardomąją priemonę suėmimą, neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 7 dalį, kuri nustato, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas, skirdamas kardomąją priemonę, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nebuvo teista. Sulaikius ieškovę, pareigūnai netikrino kitų versijų, pasikliovė tik kito įtariamojo parodymais, kuris pats nusikalstamos veikos metu buvo su ieškovės dukrele, nesiaiškino ar tuo metu ieškovė galėjo būti kartu su savo mažamete dukrele. Ieškovė buvo nepagrįstai įtariama ir suimta keturis mėnesius, gyveno nuteistųjų sąlygomis, jai buvo apribotas minimalus higienos poreikių patenkinimas, neturėjo privatumo, patyrė patyčias, buvo siekiama, kad prisipažintų padariusi nusikalstamą veiką. Neteisėto sulaikymo metu buvo palaidota dukrelė ir tėvas, į kurių laidotuves nuvykti ir su jais atsisveikinti negalėjo, dėl to patyrė dvasinę skriaudą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi skubių priemonių išsiaiškinti nuo ko mirė ieškovės dukrelė ir kas dėl to kaltas. Ieškovė dėl to labai išgyveno, pašlijo sveikata, psichologinė ir emocinė būsenos, dėl to vieną suėmimo mėnesį praleido Lukiškių ligoninėje. Nuo to laiko dar ir dabar pastoviai vartoja vaistus, lankosi pas psichologus ir psichiatrus. Dėl prokurorų, policijos pareigūnų ir teisėjų kaltės, be pagrindo buvo laikoma izoliuota nuo visuomenės, kentė fizines ir moralines kančias. Spaudoje, televizijoje ir internetinėje erdvėje buvo publikuojama apie tai, kad ieškovė įtariama savo mažametės dukrelės nužudymu, dėl to buvo sutrypta jos garbė ir orumas, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija, šių padarinių atstatyti jau nebeįmanoma. Vėliau ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovei neatidavė asmens dokumentų, dėl to ieškovė negalėjo įsidarbinti, išvažiuoti dirbti kitur, tokiam miestelyje kaip (-) niekas į darbą ir nepriėmė, vadino vaiko žudike. Ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas tik 2013-10-03. Išėjusi iš kalėjimo kreipėsi į darbo biržą, joje mokėsi apdailininkės amato. Apdailininko darbas ieškovei per sunkus, kadangi yra silpnos sveikatos. Ieškovė mano, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi laiku, nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

7Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį (1 t., 58-60, 108-111 b.l.; 2 t. 68 b.l.), su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies normas. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado, būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Būtinoji sulaikymo teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kad asmuo padarė nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis egzistavo pagrįstas įtarimas, kad ieškovė gali būti padariusi nusikalstamą veiką; teismai savo sprendimuose teisingai nustatė, kad ji gali būti padariusi nusikalstamą veiką. Be to, 2012-12-20 d. pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, ieškovės gynėjas prašė kardomosios priemonės pratęsimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Mano, kad tokiu atveju įtariamoji ir jos gynėjas suėmimo bei pratęsimo nelaikė neteisėtu. Atstovės nuomone, toks elgesys leidžia spręsti, kad ieškovė suėmimo laikotarpyje nejautė neigiamų pasekmių. Ieškovės pareikštas prašymas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad teismai, skyrę ir pratęsę suėmimą padarė esminę klaidą. Neturtinės žalos atlyginimas nepreziumuojamas, jis gali būti priteistas, jei įrodoma, kada padaryta neturtinė žala, asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovė nepateikė medžiagos, kad teismai savo veiksmais ieškovei sukėlė neigiamą poveikį, pasireiškiantį intensyvumu, sunkiomis pasekmėmis. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovės atstovė LR generalinė prokuratūra atsiliepime su ieškiniu nesutiko (1 t., 103-106 b.l.). Prašo ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinys paduotas praleidus 3 metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.). Atstovė ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo kardomosios priemonės suėmimo panaikinimo dienos – 2013-02-13.

9Nurodė, kad 20121-11-28 ieškovė buvo laikinai sulaikyta, įtariant ją padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p. 2012-11-29 V. rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 30 dienų terminui. Vėliau, 2012-12-20 suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams iki 2013-03-27. Tačiau, nesuėjus nustatytam suėmimo terminui, Kauno apygardos prokuratūros nutarimu buvo paleista iš suėmimo. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas laikantis galiojančių LR BPK bei kitų teisės aktų normų, įtarimas ieškovei buvo grindžiamas pačios įtariamosios (ieškovės), įtariamojo S. A., liudytojų parodymais, teismo medicinine išvada, kita surinkta medžiaga. Ieškovę laikinai sulaikant, o vėliau suimant ir pratęsiant suėmimo terminą, surinkti duomenys baudžiamojoje byloje buvo pakankami įtarimui pagrįsti bei kardomajai priemonei paskirti. Surinkus papildomus duomenis byloje, nelaukiant iki pasibaigs suėmimo terminas, kardomoji priemonė - suėmimas ieškovei buvo panaikinta. Atstovės nuomone, ieškovė kardomąją priemonę suėmimą vertino kaip teisėtą, kadangi jos paskyrimo ir termino pratęsimo neskundė. Ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau tyrimo nutraukimas savaime nereiškia ieškovės atžvilgiu atliktų veiksmų neteisėtumo. Pats ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra pakankamas ir tinkamas ieškovės teisių gynimo būdas ir pakankama , teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Ieškovė neturtinės žalos kilimą grindžia bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais, tokie išgyvenimai, nėra tinkami ir pakankami įrodymai, siekiant prisiteisti neturtinę žalą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, neįrodytą ir paduotą praleidus ieškinio senaties terminą.

10Atsakovės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariatas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti (1 t., 101-102,117-122 b.l.). Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąją tvarka. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 str. 1 d. pagrindu – gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą. Pranešimas buvo tinkamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, apie įtarimą ieškovei pranešta esant pagrįstam manymui, kad ji galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu N. Š. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės buvo grindžiamos leistinais būdais surinktais faktiniais duomenimis. Taikytos procesinės priemonės buvo adekvačios inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumui bei įtariamosios asmenybei. Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, nenustatė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, įskaitant ir kardomosios priemonės paskyrimą, todėl policijos pareigūnai savo veiksmais negalėjo padaryti ieškovei žalos. Atstovės nuomone, ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą; ieškovė su ieškiniu turėjo kreiptis į teismą iki 2015-11-28, o kreipėsi 2016-04-22.

11Byla nagrinėtina iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

12Ieškinys atmestinas.

13Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir baudžiamosios bylos Nr. 56-1-00853-12 medžiagos (6 tomai) matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalies pagrindu: 2012-11-28 gavus VŠĮ V. ligoninės vaikų priėmimo skyriaus medikų tarnybinį pranešimą, kad į skyrių 2012-11-27 buvo pristatyta mažametė S. B., kuri komos būsenos išvežta į Kauno klinikas (baudž.b. 1 t., 2 b.l.);

14Ieškovė buvo laikinai sulaikyta 2012-11-28; 2012-11-29 jai buvo pareikštas ir įteiktas įtarimas dėl pasikėsinimo nužudyti mažametį bejėgiškos būklės žmogų: laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 27 d. 20.57 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tyrimo nenustatytoje vietoje. Ieškovė buvo kaltinama tuo, kad tyčia sudavė tyrimo metu nenustatytu būdu mažametei ir dėlto esančiai bejėgiškos būklės S. B., gim. 2011-05-17, smūgius į galvos sritį bei įvairias kūno vietas, tuo šiai sulaužė kaukolės kaulus, dešinės kojos blauzdikaulį ir šeivikaulį, dešinės plaštakos delnikaulius, sumušė plaučius ir įvairiose kūno vietose padarė nubrozdijimus ir kraujosrūvas, dėl ko mažametė mirė, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p. (baudž. b. 3 t., 163 b.l.); ieškovė atsisakė gynėjo, pateikiant jai kaltinimą ir apklausiant įtariamąja (baudž.b.3t., 162 b.l.);

15Kauno apygardos prokuroras 2012-12-29 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės - suėmimo 3 mėnesių laikotarpiui. 2012-11-29 V. rajono apylinkės teismo nutartis patvirtina, kad po įtarimo labai sunkaus nusikaltimo padarymu, ieškovei N. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 30 d. terminui, skaičiuojant nuo jos sulaikymo dienos 2012-11-28 (1 t., 6 b.l.);

162012-12-18 Kauno apygardos prokuratūra pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas partęsti kardomąją priemonę - suėmimą trims mėnesiams (baudž. b. 3 t. 180-181 b.l.);

172012-12-20 V. rajono apylinkės teismas nutartimi kardomąją priemonę- suėmimą pratęsė dar 3 mėn., skaičiuojant nuo 2012-12-27 (1 t., 7 b.l.; baudž.b. 3 t., 185 b.l.);

182013-02-12 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu N. Š. buvo paleista į laisvę ir paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį 10 val., pradedant nuo 2013-02-13. Tą pačią dieną buvo paskirta dar viena kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Šiuo nutarimu iš N. Š. buvo paimta asmens tapatybės kortelė (baudž. b. 3 t., 186, 187 b.l.).

192013-10-03 Kauno apygardos nutarimu ikiteisminis tyrimas N. Š. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 129 str.2 d. 1p., 2 p., požymių (baudž. b.1t., 9 b.l.). Šiuo nutarimu panaikintos ir kardomosios priemonės įpareigojimas registruotis policijoje ir dokumentų paėmimas, panaikinti 2013-10-08; dokumentai grąžinta 2013-10-08 (baudž. b. 3 t., 188, 194, 192, 193, 194 b.l.; 1 t., 9 b.l.).

20Nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2013-10-08 N. Š. pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje (1 t., 24 b.l.).

212014-05-16 Kauno apygardos nuosprendžiu kaltu nusikaltimo padarymo pagal LR BK 129 str. 21 d. 1 ir 2 punktus pripažintas kaltu S. A. ir jam paskirta 12 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas patenkino civilinius ieškinius, tame tarpe ir N. Š. – priteisė jai iš nuteistojo S. A. 100.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

22Lietuvos apeliacinis teismas, 2015-01-16 išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendį pakeitė ir paskyrė S. A. 14 m. laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose, kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą (1 t., 8-16, 19-21 b.l.; baudž. b. 5 t., 63 b.l., 45-61, 133-138 b.l.).

23Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu jai paskirtos ir pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo, ir kitų, paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių, neskundė. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nagrinėdami baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, būtų nustatę esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, įskaitant ir kardomosios priemonės paskyrimą.

24Ieškovė reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų procesinių veiksmų: griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ir paskirto kardomosios priemonės pratęsimu.

25Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė N. Š. buvo laikinai sulaikyta 2012-11-28, o suimta laikotarpyje nuo 2012-11-28 iki 2013-02-12, t.y. 75 dienas (baudž. b. 3 t., 171 b.l.), įtariant ją, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p. Veika priskiriama prie labai sunkių (BPK 11 str. 6 d.).

262012-11-29 prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės - suėmimo trims mėnesiams skyrimo ieškovei. Pareiškime rėmėsi duomenimis, leidžiančiais manyti ieškovę padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą: įtariamosios ir liudytojų parodymais, teismo medicinine pažyma, kito įtariamojo parodymais, bei kita surinkta medžiaga. Suėmimo pagrindu pareiškime nurodyta tai, kad įtariamoji gali bėgti, slėptis, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo dėl jai gresiančios realios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės (baudž.b. 3 t., 173 b.l.).

27V. rajono apylinkės teismas, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į įtariamosios asmenybę, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, 2012-12-29 nutartimi, tenkino prokuroro pareiškimą ir ieškovei paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vieno mėnesio terminui. Teismas nutartyje nurodė, jog iki posėdžio surinkti ikiteisminiai tyrimo duomenys, patvirtinantys įtariamosios dalyvavimą tiriamoje nusikalstamoje veikoje, nėra pakankamai užtikrinti ir patvirtinti kitais įrodymais, prieštaringai pateikiamai įvykio versijai, todėl kardomoji priemonė skiriama trumpesniam, negu prašo prokuroras, terminui, tačiau pakankamai protingam laikui, per kurį prokuroras įpareigotinas organizuoti papildomą įtariamosios parodymų patikrinimą vietoje, prieštaravimų tarp jos ir kitų įtariamųjų pašalinimą, atlikti kitus neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatant ir apklausiant kitus būtinus asmenis, kas iki teismo posėdžio nebuvo padaryta (1 t., 6 b.l.).

28Kauno apygardos prokuroras 2012-12-18 pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas partęsti kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012-12-27. Pareiškime nurodė, tuos pačius duomenis, kuriems esant įtariama, jog nusikaltimą padarė ieškovė. Suėmimo pagrindu pareiškime nurodyta, kad N. Š. niekur nedirba, neregistruota darbo biržoje, pragyvenimo šaltinis- socialinės pašalpos, už nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. N. Š. kaltės nepripažįsta, gali trukdyti procesui, kadangi liudytoja apklausta D. B. yra jos draugė, o būdama laisvėje ji tiesiogiai ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti šią liudytoją (baudž. b., 3 t., 180-181 b.l.).

29V. rajono apylinkės teismas 2012-12-20 nutartyje konstatavo, kad įtariamosios suėmimo pagrindai neišnyko ir iš esmės nepasikeitė. Kardomoji priemonė pratęstina, siekiant užtikrinti įtariamosios dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus, taip pat daryti įtaką kitiems proceso dalyviams. Kardomąją priemonę- suėmimą pratęsė 3 mėnesiams.

30Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrime tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6-7 dalys). Bendra suėmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123-125, 127 straipsniuose.

31Byloje nustatyta, jog 2013-10-03 Kauno apygardos prokuratūra priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad ieškovė 2012-11-29 buvo apklausta įtariamąja, pagal LR BK 129 str.2d. 1,2 p, ir paaiškino, kad jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą N. Š. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo eigoje negauta. Šiuo pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas N. Š. atžvilgiu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 129 str.2 d.1,2 p., požymių. Taip pat buvo panaikintas ieškovei 2013-02-13 V. rajono policijos komisariato KPS vyresniosios tyrėjos E. K. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento- asmens tapatybės kortelės paėmimas (baudž. b. 1 t., 9 b.l.).

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ,,baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę“ (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

33Suėmimas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis buvo teisėtas tiek nacionalinės teisės, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-895/2003). Būtent, vertinant suėmimo teisėtumą, aktualus Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas; ši nuostata turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga (e. g. Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgmeit of 20 July 2010).

34Išanalizavus surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje iki prokuroro kreipimosi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir pratęsimo (baudž. b. 1-3 tomai), galima daryti išvadą, jog teismas teisėtai ir pagrįstai pagal visą tuo metu surinktą medžiagą padarė minėtas išvadas bei taikė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Sprendžiant dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, esminė sąlyga yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Skiriant ieškovei suėmimą, jai buvo pareikšti kaltinimai, inkriminuojant nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p. Ieškovė buvo įtariama padarius labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris įtrauktas į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą; ieškovė tuo metu nedirbo, kas leidžia daryti išvadą, jog neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdama laisvėje įtariamoji gali daryti BPK 122 str.4 d. nurodytus nusikaltimus. Byloje apklausta liudytoja B. buvo ieškovės draugė ir kito įtariamojo (nuteistojo) S. A. sugyventinė, todėl pagrįstai buvo manoma, jog ieškovė gali paveikti šią ir kitus liudytojus. Viena esminių suėmimo taikymo sąlygų yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą, todėl sprendė, jog, priimant nutarimą dėl ieškovės suėmimo, ir pratęsimo teisinis pagrindas taikyti šią kardomąją priemonę egzistavo. Suėmimo pratęsimas ir suėmimas motyvuotas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Ši aplinkybė galėjo būti svarbi skiriant suėmimą ir jį pratęsiant iki šešių mėn. (BPK 127 str. 1 d.). Be to, kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir pratęsimo metu galiojusiame BPK 122 str. 4 dalyje buvo įtvirtinta galimybė taikyti suėmimą, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Taigi, galima spręsti, kad taikant suėmimą ir jo pratęsimą buvo laikomasi BPK nuostatų, kurie nebuvo pažeisti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovei buvo įteikti nutarimai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, tačiau nė vieno iš jų ieškovė neskundė. Tai reiškia, kad ji sutiko su paskirta ir pratęsta kardomąją priemone, o neapskųsti apeliacine tvarka ir nepanaikinti nutarimai tik patvirtina jų teisėtumą, pagrįstumą ir jų privalomą vykdymą. Ieškovė apklausų metu atsisakė advokato pagalbos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės, kuri buvo įtariama sunkaus smurtinio nusikaltimo asmeniui padarymu, laikinas sulaikymas ir kardomosios priemonės –suėmimo skyrimas laiko tarpui, per kurį reikėjo atlikti būtinus proceso veiksmus, atitiko baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 140 straipsnis ir kt.) reikalavimus ir įstatymas nebuvo pažeistas. Ieškovės atžvilgiu visi procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovę padarius inkriminuojamą nusikaltimą. Visi procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Pažymėtina, jog byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovės atžvilgiu.

352013-05-16 Kauno apygardos nuosprendžiu S. A. pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu pagal LR BK 129 str. 21 d. 1 ir 2., ir jam paskirta 12 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas patenkino civilinius ieškinius, tame tarpe ir N. Š. – priteisė jai iš nuteistojo S. A. 100.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas, 2015-01-16 išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendį pakeitė ir paskyrė S. A. 14 m. laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose, kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą (1 t., 8-16, 19-21 b.l.).

36Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

37Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

38Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad N. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra reikšminga, tačiau tokio nutarimo buvimas, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir apylinkės teismo sprendimai buvo neteisėti, padarė žalos ir buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.

39Ieškovė atsiradusią žalą įrodinėjo savo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir dėlto ieškovei buvo padaryta žala, teismui nepateikė. Žalos atsiradimą motyvavo pablogėjusia sveikata. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovei dar iki suėmimo (2005-08-03) buvo diagnozuota organinė depresija (baudž. b. 3 t., 154 b.l.), dėl jos paūmėjimo 2012-11-08 lankėsi VšĮ V. sveikatos priežiūros centre (2 t., 18 b.l.), jai buvo išrašyti medikamentai, dėl tos pačios diagnozės buvo gydyta laisvės atėmimo vietų ligoninėje (1 t., 50 b.l.), 2013-03-05 lankėsi pas šeimos gydytoją (2 t., 35 b.l.). Teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys leidžiantys daryti išvadą, kad ieškovės sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl teismo priimtų nutarčių jos atžvilgiu ar pareigūnų veiksmų (neveikimo).

40Dėl ieškinio senaties termino.

41Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kuris atsiranda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Minėta, kad paskutinė V. rajono apylinkės teismo nutartis, kuria ieškovei trims mėnesiams buvo pratęsta kardomoji priemonė –suėmimas, priimta 2012-12-20 (1 t., 7 b.l.; baudž.b. 3 t., 185 b.l.) ir įsiteisėjo 2012-12-27, todėl ieškovė nuo šios dienos vėliausiai žinojo apie savo teisės pažeidimą ir nuo šios datos įgijo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas dėl šio reikalavimo. Civilinėje byloje yra priimta ir atlikta eilė procesinių veiksmų, sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo vietos teismo paskyrimo. Ieškinys V. apylinkės teisme gautas 2015-10-13. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Todėl ieškovė ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti, nepraleido (1 t., 4 b.l.).

42Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio, nei neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovės nurodomą neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnis).

43Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

45Šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomosios priemonės - suėmimo taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos-arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą yra įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas, kadangi jis atlygintinas iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

46Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

Nutarė

47ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė,... 2. sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovei 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 4. Teismas... 5. ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti... 6. Ieškovė nurodė, kad ji 2012-11-28 buvo sulaikyta, įtariant padarius... 7. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 8. Atsakovės atstovė LR generalinė prokuratūra atsiliepime su ieškiniu... 9. Nurodė, kad 20121-11-28 ieškovė buvo laikinai sulaikyta, įtariant ją... 10. Atsakovės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariatas... 11. Byla nagrinėtina iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir baudžiamosios bylos Nr.... 14. Ieškovė buvo laikinai sulaikyta 2012-11-28; 2012-11-29 jai buvo pareikštas... 15. Kauno apygardos prokuroras 2012-12-29 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl... 16. 2012-12-18 Kauno apygardos prokuratūra pareiškimu kreipėsi į teismą,... 17. 2012-12-20 V. rajono apylinkės teismas nutartimi kardomąją priemonę-... 18. 2013-02-12 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu N. Š.... 19. 2013-10-03 Kauno apygardos nutarimu ikiteisminis tyrimas N.... 20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2013-10-08... 21. 2014-05-16 Kauno apygardos nuosprendžiu kaltu nusikaltimo padarymo pagal LR BK... 22. Lietuvos apeliacinis teismas, 2015-01-16 išnagrinėjęs bylą apeliacine... 23. Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu jai paskirtos ir pratęstos kardomosios... 24. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl... 25. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė N. Š.... 26. 2012-11-29 prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės -... 27. V. rajono apylinkės teismas, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumą,... 28. Kauno apygardos prokuroras 2012-12-18 pareiškimu kreipėsi į teismą,... 29. V. rajono apylinkės teismas 2012-12-20 nutartyje konstatavo, kad įtariamosios... 30. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos... 31. Byloje nustatyta, jog 2013-10-03 Kauno apygardos prokuratūra priėmė... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad... 33. Suėmimas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis buvo... 34. Išanalizavus surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje iki prokuroro... 35. 2013-05-16 Kauno apygardos nuosprendžiu S. A.... 36. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų... 37. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 38. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi... 39. Ieškovė atsiradusią žalą įrodinėjo savo paaiškinimais, duotais teismo... 40. Dėl ieškinio senaties termino.... 41. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio... 42. Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, daro išvadą, kad ieškovė... 43. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 45. Šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto... 46. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279... 47. ieškinį atmesti....