Byla 2-20495-155/2016
Dėl skolos už teisines paslaugas ir procesinių palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei J. V., išvadą teikianti institucija Lietuvos Advokatūra

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovui J. K., atsakovei J. V., atsakovės J. V. atstovui advokato padėjėjui M. B., išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Advokatūros atstovei G. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį dėl skolos už teisines paslaugas ir procesinių palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei J. V., išvadą teikianti institucija Lietuvos Advokatūra,

Nustatė

3ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės J. V.: 1) 13 455 EUR skolos už suteiktas teisines paslaugas 2) 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove 2014-03-24 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. JV-01, pagal kurią šalys susitarė, jog ieškovas kaip advokatas teiks atsakovei teisines paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas su ieškovu atsiskaitys pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovas pagal sudarytą sutartį nuolat teikė atsakovei teisines paslaugas, susipažindavo su atsakovės pateiktais dokumentais, surašydavo visą eilę procesinių dokumentų ir atstovavo atsakovę kaip nukentėjusiąją ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-02130-14 pradėtame Vilniaus m. 2 PK, o vėliau perdavus Vilniaus m. 3 PK, Vilniaus apylinkės bei Vilniaus apygardos prokuratūrose ir teismuose, taip pat atstovavo atsakovę civilinėse bylose Nr. 2-93-590/2015 ir Nr. 2-5870-798/2015 (kurios buvo sujungtos į vieną civilinę bylą) Vilniaus apygardos teisme. Už suteiktas teisines paslaugas 2015 m. spalio 1 d. išrašė sąskaitą Nr. JV-08 – 1530 EUR sumai, 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė sąskaitą Nr. JV-09 – 11 925 EUR sumai. Anksčiau atsakovė išrašytas sąskaitas apmokėdavo iš karto. Vėliau mokėjimai už suteiktas paslaugas vėluodavo, buvo žadama jas apmokėti vėliau. Ieškovo atliktus darbus atsakovė priimdavo, jokių pretenzijų nereiškė. Šalys buvo sutarusios dėl kiekvieno pavedimo kainos atskirai ir dėl pastovaus vienos valandos įkainio 90 EUR. Vilniaus apygardos teismui 2016-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1959-590/2016 priėmus atsakovei ne visai palankų sprendimą, atsakovė atsisakė priimti iš ieškovo minėtas 2015-10-01 ir 2015-11-10 sąskaitas. 2016-03-17 pranešimu savo iniciatyva nutraukė 2014-03-24 su advokatu sudarytą teisinių paslaugų sutartį JV-01 ir pareikalavo grąžinti visų bylų medžiagas. 2016-03-18 pakvitavimu atsakovė gavo prašomus dokumentus, nurodė, jog pretenzijų ieškovui neturi, bet su advokatu už iki sutarties nutraukimo suteiktas teisines paslaugas neatsiskaitė, liko skolinga 13 455 EUR sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

5Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2014-03-24 sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal šią sutartį ieškovas teikė atsakovei teisines paslaugas. Šalių sudarytoje sutartyje dėl konkrečių kainų už paslaugas šalys nesusitarė, jų neaptarė, ieškovas detalesnės informacijas apie konkrečias paslaugų kainas atsakovei neteikė. 2016-03-17 atsakovė nutraukė su ieškovu teisinių paslaugų sutartį ir tą pačią dieną apmokėjo paskutinę ieškovo pateiktą apmokėti 2016-02-29 sąskaitą-faktūrą. Apie kitas 2015-10-01 ir 2015-11-10 sąskaitas-faktūras atsakovė nebuvo informuota. Šios sąskaitos faktūros buvo pateiktos apmokėti atsakovei po teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, neatsižvelgus į tai, kad 2016-03-17 įvyko galutinis apmokėjimas pagal 2016-02-29 sąskaitą-faktūrą. Todėl atsakovė atsisakė šias sąskaitas apmokėti. Atsakovė įsitikinusi, kad sąžiningai vykdė savo kaip klientės pareigas, kad ieškovui nebėra skolinga, už gautas paslaugas yra atsiskaičiusi. Nurodo, kad ieškovo elgesys yra nesąžiningas. Atsakovė prašo teismo neaiškias sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į tai, kad sutartį sudarė prisjungimo būdu, yra vartotoja, į tai, kad ieškovo reikalaujamos sumos su atsakove nebuvo derinamos, jos nebuvo sutartos, informaciją apie tokias kainas atsakovei nebuvo tinkamai pateikta. Mano, kad nepagrįstai reikalaujamos sumos negali būti iš jos priteistos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė prašo ieškinį atmesti.

6Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai teismui pažymėjo, jog atsakovė savo parodymais teismui patvirtino, jog buvo jai suteiktos teisines paslaugas, kad ji suteiktas paslaugas priėmė, todėl nepriklausomai nuo rezultato, už suteiktas paslaugas atsakovė turi apmokėti, ieškovas, kaip advokatas turi teisę gauti atlyginimą. Paslaugų įkainiai su atsakove buvo suderinti žodžiu, per du metus jie nesikeitė, nustatyti paslaugų įkainiai atitinka rinkos kainas. Ieškovo teigimu, atsakovė žinojo įkainius ir kainas, su jomis sutiko. Ieškinio sumą sudaro visas ieškovo metų darbas, todėl suma nemaža, dėl atsakovės elgesio jis yra priverstas kreiptis į teismą. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė šiame ginče turi būti laikoma vartotoja, nesuprantančia sudaromos teisinių paslaugų sutarties, kadangi pagal bylos įrodymus atsakovė tokias sutartis yra sudariusi ne kartą, be to buvo sudariusi daugybę kitokių sandorių, sandorių susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, kurių vertė siekdavo milijonines sumas. Pažymėjo, jog atsakovės duoti teisme parodymai turi būti vertinami kaip nepatikimi, nes ji melavo teismui apie aplinkybes, nurodydama, kad neturėjo patirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaryme, kai tokius faktus patvirtina bylos įrodymai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti.

7Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai teismui pažymėjo, kad ieškovas siekė teismui parodyti atsakovę kaip nesąžiningą klientę, nors pats atsakovės atžvilgiu nebuvo sąžiningas, nepaaiškino bylos perspektyvos, žadėjo laimėti neperspektyvią bylą, nenurodė tikslios galutinės paslaugų kainos. Šiuo atveju atsakovė yra vartotoja, ji kreipėsi paslaugų į ieškovą kaip advokatą, juo pasitikėjo, siekė priteisti pinigus už netektą butą. Atsakovė neginčija advokato teisės gauti atlyginimą, pripažįsta, kad atlyginimas yra būtinas, bet mano, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kiek atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui, į tai ar ieškovo prašomas atlygis (honoraras) atitinka rinkos kainas, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Už ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje teiktas paslaugas atsakovė ieškovui sumokėjo 7138 EUR. Tokio dydžio sumokėta kaina vertinama kaip labai didelė. Tačiau pagal ieškovo poziciją už tai, kad jis teikė atsakovei su teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo byloje, kuri užtruko metus laiko - turi būti sumokėta iš viso 19 063 EUR. Tokio dydžio suma už tokio pobūdžio suteiktas paslaugas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei rinkos kainų. Be to atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovui už civilinę bylą ieškovui dar ir 3553 EUR sumą. Todėl mano, kad jau sumokėta ieškovui suma yra pakankama. Atsakovės atstovas prašo byloje remtis LAT 2016-01-29 nutartyje Nr. 3K-3-28-421/2016 ir LAT 2013-12-06 nutartyje Nr. 3K-3-642/2013 nurodytais išaiškinimais, atsižvelgti į ESTT 2015 m. sprendimą byloje B. Š. v A. D., pripažinti atsakovę vartotoja – silpnesniąja sutarties šalimi. Pažymėjo, jog šalių sudarytoje sutartyje nenurodyta konkreti paslaugos kaina, aiškiai ji sutartimi neįforminta. Apie reikalavimo pagrindu tapusias sąskaitas-faktūras atsakovė nežinojo, apie jas nebuvo informuota, ji nenumatė jog paslaugų kaina gali būti tokio didelio dydžio ir su tokia papildomai reikalaujama suma nesutinka. Nurodė, kad realiai ieškovo išrašytų ginčo sąskaitų negavo, apie jas nežinojo, kad šios, papildomos sąskaitos atsirado po to, kai buvo nutraukta šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis, po to, kai vėlesne data išrašytas sąskaitas ji apmokėjo. Mano, kad su ieškovu yra tinkamai atsiskaičiusi, todėl su ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-03-24 tarp ieškovo J. K. ir atsakovės J. V. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. JV-01 (toliau – Sutartis) (1 t., b.l. 5). Minėta sutartimi atsakovė pavedė ieškovui kaip advokatui ją atstovauti Lietuvos Respublikos visų rūšių ir instancijų teismuose bei kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. 2016-03-17 atsakovė pranešimu, savo iniciatyva nutraukė su ieškovu sutartį ir pareikalavo grąžinti visų bylų medžiagą (1 t., b.l. 10). 2016-03-18 pakvitavimu atsakovei buvo grąžinti visi dokumentai atsakovė raštu nurodė, jog jokių turtinių, neturtinių ar kitokių pretenzijų ieškovui neturi (1 t., b.l. 11). Nutraukus dvišalę sutartį buvo tik vienos sutarties šalies – advokato kientės pakvitavimas. Antroji sutarties šalis – advokatas tokio pakvitavimo klientei nesurašė. Po sutarties nutraukimo 2016-04-06 ieškovas elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad liko neapmokėtos dvi sąskaitos, jas nusiuntė atsakovei, prašė apmokėti per 5 dienas nuo gavimo, nurodė, kad sąskaitą Nr. JV-08 (kuri yra mažesnio dydžio t.y. 1 530 Eur) galima apmokėti arba pavedimu per banką arba atvykus į advokato kontorą grynais (1 t., b.l. 11a). Ginčo dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo nėra, ginčo dėl to, kad po sutarties nutraukimo ieškovas nebeatliko jokių veiksmų irgi nėra.

10Iš šalių paaiškinimų, iš kitos bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atstovavo faktiškai dvejose byloje – ikiteisiminio tyrimo baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje. Tai, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos veiksmai buvo atliekami tiek prokuratūroje, tiek ir teismuose, o buvusios dvi civilinės bylos buvo sujungtos į vieną ir nagrinėtos kaip viena byla reikšmės teisinės pagalbos teikimo pobūdžiui neturi. Ieškovas teismui nurodė, kad sutarties galiojimo metu atstovavo atsakovę kaip nukentėjusiąją ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-02130-14 pradėtame Vilniaus m. 2 PK, vėliau perdavus Vilniaus m. 3 PK, Vilniaus apylinkės bei Vilniaus apygardos prokuratūrose ir teismuose ir taip pat surašė ieškinį, patikslintą ieškinį bei atstovavo atsakovę Vilniaus apygardos teisme civilinėse bylose Nr. 2-93-590/2015 ir Nr. 2-5870-798/2015. Pagal Liteko duomenis šios bylos sujungtos ir nagrinėtos kaip viena civilinė byla.

11Ginčas tarp šalių kilo dėl dviejų neapmokėtų sąskaitų : 2015-10-01 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. JV-08 , išrašytos 1 530 Eur sumai (t. 1., b.l. 6) ir 2015-11-10 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. JV-09 , išrašytos 11 925 Eur sumai (t. 1., b.l.7-9). Sąskaitos išrašytos bylose, kuriose ieškovas teikė atsakovei įvairias teisines paslaugas, susipažindavo su atsakovės pateiktais dokumentais, surašydavo procesinius dokumentus, atstovavo atsakovę. Atsakovė nesutinka apmokėti šių dviejų sąskaitų, nurodydama, kad visas gautas ieškovo sąskaitas ji apmokėjo, apmokėjo ir paskutinę gautą iš ieškovo 2016-02-29 sąskaitą, iš viso sumokėjo ieškovui 10 691 Eur, yra pilnai atsiskaičiusi. Ginčo sąskaitų ji nepriėmė, jos atsirado po sutarties nutraukimo, apie tokias dideles paslaugų kainas atsakovė nežinojo, dėl jų nesitarė, prašė pripažinti ją vartotoja.

12Byloje yra ne tik ginčo sąskaitos, bet ir kitos ieškovo išrašytos ir atsakovės apmokėtos sąskaitos. Iš kitų ne ginčo sąskaitų už teisines paslaugas (1 t., b.l. 35-40, 52, 168-195) matyti, kad visos šios sąskaitos priešingai nei ginčo sąskaitos atsakovės buvo priimtos, sąskaitose yra atsakovės parašai. Pagal išrašymo datą paskutinė atsakovei išrašyta ir jos pasirašyta sąskaita buvo 2016-02-29, ji apmokėta 2016-03-17 (1 t., b.l. 194-195). Teisinių paslaugų sutarimi JV-01 šalys susitarė, kad apmokėjimas vyks pagal Advokato ir Kliento suderintą kainą ir advokato išrašytą sąskaitą. Ši sutarties sąlyga reikalavo abiejų šalių kainos suderinimo. Iš apmokėtų sąskaitų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad kainos suderinimas vyko akceptuojant sąskaitą – pasirašant sąskaitoje abiems sutarties šalims - tiek Advokatui, tiek ir Klientui. Reikalaujamose apmokėti ginčo sąskaitose atsakovės parašo nėra, jokio kito tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo šalys susitarė dėl sąskaitose nurodyto mokėjimo dydžio nėra, nėra ir įrodymų, kad atsakovė akceptavo ginčo sąskaitas, suderino su ieškovu ginčo sąskaitose nurodytą kainą. Atsakovės neakceptuotose ginčo sąskaitose nurodytas mokėtinas dydis yra didesnis už ieškovės anksčiau sumokėtą mokėjimo dydį. Ginčo sąskaitose reikalaujamas mokėti dydis yra 13 455 Eur (11 925 Eur už ikiteisminio tyrimo bylą ir 1 530 Eur už civilinę bylą). Pagal ankstesnes atsakovės apmokėtas sąskaitas yra sumokėta iš viso 10 691 Eur (7 138 Eur už ikiteisminio tyrimo bylą ir 3 553 Eur už civilinę bylą). Suskaičiavus reikalaujamą mokėti ir jau atsakovės sumokėtą mokėjimą gaunama bendra 24 146 Eur suma ( iš jų 19 063 Eur už ikiteisminio tyrimo ir 5 083 Eur už civilinę bylą).

13Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodytas konkretus šalių sutartas užmokestis už teikiamas paslaugas. Sutartyje ties sąlyga „Sutartas užmokestis“ yra tuščia, neužpildyta eilutė (t. 1., b.l. 5). Dėl sutarto užmokesčio dydžio šalys nėra vieningos. Ieškovas nurodė, kad buvo žodžiu sutarusios dėl kiekvieno pavedimo kainos atskirai bei dėl pastovaus vienos valandos 90 Eur įkainio. Atsakovė gi, nurodė, jog dėl konkrečių kainų su ieškovu nebuvo tartasi, ieškovas nenurodė jai konkrečių paslaugų kainų, kad ji kreipėsi į ieškovą kaip advokatą teisinės pagalbos, siekdama prisiteisti pinigus už netektą butą, juo pasitikėjo, sutiko, kad būtų atstovajama tiek ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje , tiek ir civilinėse bylose, kad ieškovas žadėjo laimėti bylas, o atsakovė už tai turėjo apmokėti pagal pateiktas sąskaitas.

14Sprendžiant ginčą yra atsižvelgiama į tai, kad ieškovas su atsakove pasirašė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kuri teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756–6.765 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos.

15Teismų praktikoje pripažįstama, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 str. 2 d. (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

16Pagal CK 1.39 str. 1 d. vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teismų praktikoje nurodomi trys kvalifikuojamieji vartojimo sutarties požymiai: pirma, prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais). Identifikavus šiuos požymius šalių sudaryta sutartis šalia kitų kvalifikavimo pagrindų turi būti kvalifikuojama ir kaip vartojimo sutartis, nes tai lemia atitinkamų materialinės teisės normų, sudarančių vartojimo sutarties institutą, taikymą ginčo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).

17Byloje nustatyta, jog 2014-03-24 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kuria atsakovė pavedė ieškovui ją atstovauti, būti patarėju teisiniais klausimais Lietuvos Respublikos visų rūšių ir instancijų teismuose bei kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Nagrinėjamu atveju atsakovė kreipėsi į ieškovą siekdama konkrečiai prisiteisti pinigus netekus buto, konkrečiai inicijuoti civilinę bylą dėl pinigų (gautų pardavus atsakovės butą) priteisimo ir vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, taip pat atstovauti atsakovę kaip nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos metu (siekiant iškelti kitam asmeniui baudžiamąją bylą), t.y. teisinė pagalba susijusi išimtinai su asmeniniais atsakovės tikslais susijusiomis bylomis. Tai, kad atsakovė yra sudariusi kitokio pobūdžio sutartis, yra pasirašiusi verslo sutartis ar sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo, dėl komunalinių patarnavimų, telekomunikacijos paslaugų tiekimo ar panašias sutartis nedaro jos verslininke plačiąja prasme, neatima iš jos teisės būti vartotoja, būti silpnesniąja sutarties šalimi tuo atveju, kai ji veikia ne verslo, bet išimtinai asmeniniais tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas, už atlyginimą teikiantis teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui, laikytinas verslininku (plačiąja prasme), o klientė – vartotoja, teismas konstatuoja, kad 2014-03-24 teisinių paslaugų teikimo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi.

18Teismas pažymi, kad tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni elgesio standartai. Tai reiškia, kad advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje advokatas J. L. v. A. V. K., bylos Nr. 3K-3-642/2013).

19Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 530 EUR sumą (honorarą) už teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal 2015-10-01 sąskaitą (1 t., b.l. 6) bei 11 925 Eur sumą (honorarą) už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 7-9) ir kaip aukščiau minėta bendra ieškiniu reikalaujama apmokėti suma sudaro ( 1 530+11 925) 13 455 Eur. Atsakovės teigimu, su ieškovu ji yra pilnai atsiskaičiusi, ji jau sumokėjo iš viso 10 691 Eur sumą pagal ankstesnes sąskaitas, jos sumokėta suma atsakovei yra labai didelė, kelianti abejones, kad po paskutinės ieškovo 2016-02-29 pateiktos sąskaitos, kurią apmokėjo 2016 m. kovo mėnesį, atsiradusios naujos atsakovės nepriimtos ginčo sąskaitos, kuriose nurodytos apmokėti dar didesnės sumos, kurios atsakovei pateiktos po sutarties nutraukimo, kad apie tokias dideles paslaugų kainas atsakovė nežinojo, su ieškovu dėl tokio dydžio nesitarė, apie tokį galimai būsiantį dydį nebuvo i informuota.

20Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 str. 1 ir 3 d., advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, jog atsakovė ieškovui už atstovavimą minėtose tose pačiose bylose jau yra sumokėjusi 10 691 Eur sumą. Dėl to ginčo tarp šalių nėra, taip pat nėra ginčo tarp šalių, jog ieškovas realiai suteikė atsakovei teisines paslaugas, dėl šių suteiktų paslaugų pretenzijų atsakovė nebuvo pareiškusi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas papildomai teismui pažymėjo, jog ieškovas atsakovei nenurodė realių bylos perspektyvų, iš esmės atstovavo atsakovę neperspektyvioje byloje.

21Kai su vartotoju sudaromos tipinės, standartinės, individualiomis sąlygomis nesuderėtos sutartys, kai jų sąlygas parengia ir jas pasiūlo kita sutarties šalis – verslininkas, teismui aiškinant jų turinį nesąžiningų sutarties sąlygų nustatymo teisminės kontrolės tikslu, be kita ko, taikytina contra proferentem taisyklė (CK 6.193 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). CK 6.2284 str. 6 d. (pagal teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu galiojusio CK redakciją – 6.188 str. 6 d.) nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Teismas vertindamas tai, kad šalys teismui nurodė skirtingas teisinių paslaugų sutarties sąlygų, konkrečiai imant sąlygų dėl apmokėjimo sudarymo aplinkybes, vertindamas 2014-03-24 teisinių paslaugų sutartį, atkreipia dėmesį, kad šalių sudaryta sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodoma kokiose konkrečiuose bylose bus atstovaujami klientės interesai ar kokie konkretūs veiksmai klientės vardu bus atliekami, nenurodamas ir konkretus sutartas užmokestis už suteiktas paslaugas. Sutartimi advokatui pavedama atstovauti klientės interesams visose bylose, suteikiant teisę atlikti visus reikiamus procesinius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti ieškinius, pareiškimus, apskųsti teismų sprendimus ar nutartis ir kt. Sutarties sąlygų eilutė apie šalių sutartą užmokestį neužpildyta. Ieškovas teismui nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, jog šalys susitarė dėl paslaugų kainų pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, t.y., kad susitarė žodžiu dėl kiekvieno pavedimo ir dėl pastovaus vienos valandos įkainio 90 Eur. Teismui nėra pagrindo, lyginti anksčiau atsakovės apmokėtose sąskaitose nurodytų kainų apskaičiavimą, kadangi ankstesnės, atsakovės apmokėtos sąskaitos yra jos pasirašytos, kas atitinka sutartimi numatytą sąlygą „suderinti kainą“, atsakovės parašas ankstesnėse jos apmokėtose sąskaitose ir liudija tai, kad šiose sąskaitose nurodytą kainą su jose nurodytais duomenimis atsakovė suderino. Gi, teismui pateiktose sąskaitose tokio, sutartyje numatyto suderinimo nėra. Vien ta aplinkybė, jog ginčo sąskaitose ieškovas įrašė teisinės pagalbos veiksmus nesukuria teisės, neturint suderinimo vienasmeniškai nustatyti mokėtiną paslaugos kainą. Nėra raštiško susitarimo apie tai, kad suderinus pradines sąskaitas, likusios sąskaitos nebederinamos, kad jos pagal analogišką apskaičiavimą, be klientės parašo turi būti apmokamos, o nesant raštiško susitarimo dėl konkretaus įkainio ir galimos konkrečios kainos paslaugų sutarties sąlygose ir esant ginčui dėl kainos pripažintina, kad atsakovės, kaip vartotojos atžvilgiu teisinių paslaugų kainos sąlyga laikytina nepakankamai aiškia ir suprantama, leidžiančia stipresniąjai šaliai piktnaudžiauti paslaugų kaina ir atitinkamai pripažintina nesąžininga. Pažymėtina, kad kitos teisinių paslaugų teikimo sutarties nuostatos yra nepažeidžiančios ginčo šalių teisių. Tačiau sutarties užmokesčio atžvilgiu nustačius neaiškią ir nesąžiningą sąlygą atsiranda teisė teismui sumažinti teiktų paslaugų kainą arba jos iš viso nepriteisti vadovaujantis Advokatūros įstatymo 50 str. 3 d., bei bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Apie tai yra nurodžiusi byloje ir Vartojimo teisinių paslaugų sutarčių standartinių sąlygų nesąžiningumo nustatymo komisija (2 t., b.l. 10-13). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčo sąskaitos (2015-10-01 ir 2015-11-10), kuriomis remiasi ieškovas byloje (1 t. b.l. 6-9) yra atsakovės nepriimtos, sąskaitose nėra eilutės „sąskaitą gavau, klientas, vardas, pavardė, parašas“, priešingai negu kad yra visose kitose byloje esančiose ieškovo pateiktose atsakovei ir atsakovės priimtose ir apmokėtose sąskaitose (1 t., b.l. 35-40, 52, 168-195). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų apie ginčo sąskaitas atsakovė buvo informuota po sutarties nutraukimo 2016-04-12 elektroniniu paštu (1 t., b.l. 11a, 12). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas šias sąskaitas pateikė atsakovei šiose sąskaitose nurodytomis išrašymo dienomis (2015-10-01, 2015-11-10). Pažymėtina ir tai, kad kitos vėlesnes už ginčo sąskaitas sąskaitos atsakovės yra priimtos ir apmokėtos. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ieškovas sutarties nutraukimo metu reiškė pretenzijas atsakovei dėl ginčo sąskaitų, kad nutraukiant sutartį gavo pakvitavimą apie atsakovės neapmokėtas šias dvi sąskaitas.

22Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

23Teismui nagrinėjamu atveju įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina labiau tikėtina išvada, jog ginčo sąskaitos atsakovei buvo pateiktos po šalių sutarties nutraukimo, apie jas atsakovė iki sutarties nutraukimo nežinojo, apie jas nebuvo tinkamai informuota ir supažindinta, suderinimo dėl ginčo sąskaitų tarp šalių nebuvo. Teismo vertinimu, toks nesavalaikis ginčo sąskaitų pateikimas labiau tikėtinai rodo, jog ieškovas nebuvo visiškai sąžiningas su atsakove , neatskleidė jai visų suteiktų paslaugų apimčių ir jų kainų, tikėtina, jog ginčo sąskaitų atsakovė nesitikėjo gauti, dėl tokių mokėjimų su ieškovu nesitarė, sumokėjusi ieškovui 10 691 Eur, nesitikėjo, kad lieka jam skolinga didesnę už sumokėtą sumą, t.y. 13 455 Eur, kad negalėjo numatyti sudarydama teisinių paslaugų sutartį, kad už suteiktą teisinę pagalbą ieškovui turės iš viso sumokėti ( 10 691 + 13 455) 24 146 Eur. Tai įrodo ir šalių elektroninis susirašinėjimas (1 t., b.l. 12) ir galiojant sutarčiai bylos įrodymais nustatyta nusistovėjusi apmokėjimo už paslaugas tvarka. Įvertinus bylos įrodymus, atsižvelgus į tarp ginčo šalių nusistovėjusios santykius dėl atliktų iki sutarties nutraukimo apmokėjimų už paslaugas pagal kitas sąskaitas (1 t., b.l. 35-40, 52, 168-195), nėra tikėtina, kad atsakovė nepriėmė ginčo sąskaitų, atsisakė jas apmokėti, kad neapmokėjus didelio dyžio ( iš viso 13 455 Eur) mokėjimo ieškovas nepaisydamas šio fakto, toliau tęsė savo sutartinius pavedimo santykius, kad atsakovė neapmokėjusi pirmesnių sąskaitų, priimdavo ir apmokėdavo vėlesnes sąskaitas. Ieškovas būdamas profesionalus advokatas, turintis didelę patirtį teisės srityje, būdamas stipresne sutarties šalimi, tikėtina turėjo numatyti šias aplinkybes, įvertinti jų aiškumą ir tinkamai bei aiškiai jas įforminti, tinkamai įspėti atsakovę, kaip vartotoją apie paslaugų kainas, klientei neapmokant už paslaugas, ar jai atsisakius priimti sąskaitas tinkamai užfiksuoti šias aplinkybes, išsiunčiant rašytines pretetenzijas, ar bent sutarties nutraukimo metu surašyti atliktų darbų - suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus, įsiskolinimo už suteiktas paslaugas suderinimus ar atlikti kitokius panašius įrodomąją reikšmę turinčius veiksmus. Ginčo atveju tas nebuvo padaryta. Ginčo atveju, teismas sutinka, kad atsakovei pagrįstai kilo abejonių dėl sumokėtos kainos ir suteiktų teisinių paslaugų apimties santykio ir papildomai prašomos sumos už suteiktas paslaugas, kad tokias abejones pagrįstai sukelia pateiktų apmokėti sąskaitų aplinkybės, kai jos pateikiamos po šalių sutarties nutraukimo esant abstrakčiai, neįvardijančiai konkrečių paslaugų kainų, teisinių paslaugų teikimo sutarčiai. Pažymėtina, kad atsakovės ieškiniai (sujungti į vieną bylą) civilinėje byloje Nr. 2-1595-590/2016 Vilniaus apygardos teisme buvo atmesti (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2 t., b.l. 91-95, 101-103), skundas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos (atsakovės) skundas dėl STT priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmestas (2 t., b.l. 6), t.y. esminiai tikslai (lūkesčiai), kurių siekė atsakovė, prašydama ieškovo, kaip advokato paslaugų, nebuvo pasiekti. Kaip jau byloje nustatyta, ieškovas iš atsakovės pagal šalių sudarytą sutartį jau gavo 10 691 Eur sumą. Teismo vertinimu, tokio dydžio ieškovo gauta suma (honoraras), atsižvelgus į atliktų procesinių veiksmų visumą, laikoma labai didele, viršijančia rinkos kainas, viršijančia LR Teisingumo ministro numatytas rekomendacijas „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, didesnė ie už kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose įprastai priteistinas sumas. Ieškovo nurodoma papildomai prašoma priteisti 13 455 EUR suma, pridėjus anksčiau gautas sumas, bendrai susidaro 24 146 Eur sumą už teisines paslaugas iš fizinio asmens, laikoma ypatinga didele suma viršijančia maksimalių sumų rekomendacijų dydžius. Dėl tokios teisinių paslaugų kainos, ypač didelio honoraro šalys turėjo susitarti aiškiai ir konkrečiai, tinkamai šį susitarimą įforminti, atitinkamai turėjo būti gautas atsakovės sutikimas mokėti tokią kainą atsižvelgiant ir į tai, kad suteiktos teisines paslaugos yra iš esmės susijusi su ta pačia situacija. Atsakovės teisinių žinių, patarimų poreikio pagrindas buvo civilinė byla dėl 1 300 000 Lt gautų pinigų pagal įgaliojimą priteisimo už buto, esančio adresu ( - ), pardavimą. Atsakovė patariama ieškovo kaip savo advokato, pasirinko papildomus teisių gynimo būdus - kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos atsakovui iškėlimo, vėliau atitinkamai skundė įvairių institucijų pareigūnų veiksmus, bandė atskira civiline byla, kuri buvo sujungta nuginčyti sudarytą vienašalį sandorį – pakvitavimą. Tokiu būdu atitinkamai , ieškovui patarus pasirinkti daugiau teisės gynimo būdų, didėjo ir advokato teisinių paslaugų poreikis, atitinkamai augo ir paslaugų kaina. Iš bylos duomenų, matyti, kad visi esminiai atsakovės reikalavimai, jos ieškovo pasirinkti gynimo būdai tiek civilinėje, tiek ir ikiteisminio tyrimo byloje, o patenkinti buvo tik neesminiai atsakovės prašymai, tokie kaip prašymas apklausti liudytojus. Atsižvelgiant į visas nurodytas teismo byloje nustatytas aplinkybes, į tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių vartojimo santykių pobūdį, taip pat teismo konstatuotą teisinių paslaugų sutarties sąlygų neapibrėžtumą ir nekonkretumą, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti papildomą 13 455 Eur sumą už teisines paslaugas. Neaiškios sutarties sąlygos aiškintinos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies ir vartotojos naudai, o šiuo atveju ieškovui kaip stipresniajai pusei neįtvirtinus sutartyje su kliente-vartotoja tokių paslaugų kainų dydžių, laikoma, kad tokių papildomų sumų priteisimas būtų neprotingai didelis vartotojos atžvilgiu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta nėra pagrindo ieškovo ieškinio tenkinti, todėl pareikštas ieškinys yra atmetamas.

24Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas visa apimtimi, todėl būtų pagrindas atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė teismui nepateikė. Todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisiama.

25Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

26Kadangi ieškinys atmetamas, tai byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama, t.y. panaikinama 2016-04-21 teismo nutartimi Nr. 2-20495-155/2016 pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovės J. V. atžvilgiu - turto areštas 13 455 EUR sumai.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

28ieškinį atmesti.

29Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-20495-155/2016 pagal ieškovo J. K., a.k. ( - ) prašymą atsakovės J. V., a.k. ( - ) atžvilgiu Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-04-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. turto areštą 13 455 EUR sumai.

30Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. K.... 3. ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 4. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove 2014-03-24 sudarė teisinių... 5. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje ir rašytiniuose... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime nurodytas... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-03-24 tarp ieškovo J. K.... 10. Iš šalių paaiškinimų, iš kitos bylos medžiagos matyti, kad ieškovas... 11. Ginčas tarp šalių kilo dėl dviejų neapmokėtų sąskaitų : 2015-10-01... 12. Byloje yra ne tik ginčo sąskaitos, bet ir kitos ieškovo išrašytos ir... 13. Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodytas konkretus šalių sutartas... 14. Sprendžiant ginčą yra atsižvelgiama į tai, kad ieškovas su atsakove... 15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad advokatas, vykdantis savo profesinę... 16. Pagal CK 1.39 str. 1 d. vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl... 17. Byloje nustatyta, jog 2014-03-24 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta... 18. Teismas pažymi, kad tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo... 19. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 530 EUR sumą... 20. Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 str. 1 ir 3 d.,... 21. Kai su vartotoju sudaromos tipinės, standartinės, individualiomis sąlygomis... 22. Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo... 23. Teismui nagrinėjamu atveju įvertinus visus byloje esančius įrodymus,... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 25. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 26. Kadangi ieškinys atmetamas, tai byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 28. ieškinį atmesti.... 29. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui panaikinti civilinėje byloje Nr.... 30. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...