Byla 3K-3-642/2013
Dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato J. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutarties ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo advokato J. L. ieškinį atsakovei A. V. K. dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 42 315 Lt už teisines paslaugas, suteiktas 2009 m. spalio 29 d. sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu, 5 proc. metinių palūkanų už laiku sutartimi numatytos piniginės prievolės neįvykdymą, įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad šalys sudarė 2009 m. spalio 29 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas, t. y. teismui tenkinus ieškinį, sumokėti ieškovui 7 proc. nuo priteistos sumos. Šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki bus atliekami Sutartyje numatyti veiksmai; nustatė Sutarties nutraukimo sąlygas, tarp jų – atsakovės teisę nutraukti Sutartį bet kuriuo metu, jei yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, informuojant apie tai raštu prieš 14 dienų. Ieškovas atstovavo atsakovei Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-39-560/2010, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartimi priteista jai 604 500 Lt kompensacija. Po to, kai įvykdžius sprendimą atsakovei išmokėta kompensacija, ieškovas kreipėsi į ją dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas, tačiau ši atsisakė. 2011 m. spalio 8 d. atsakovė raštu pranešė ieškovui apie vienašališką Sutarties nutraukimą, tačiau, ieškovo nuomone, Sutarties nutraukimas nepanaikina iš jos šalims kilusių prievolių.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 37 074,89 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta Sutartimi atsakovė pavedė ieškovui atlikti teisinius veiksmus ir įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti Sutartyje nurodytą atlygį, todėl Sutartį kvalifikavo kaip atlygintinę pavedimo sutartį. Teismas pripažino, kad Sutartį šalys pasirašė ne 2009 m. spalio 29 d., kaip nurodyta Sutartyje, bet 2010 m. balandžio 20 d. Sutartis nebuvo ginčijama, ji buvo vykdoma. Teismas nurodė, kad atsakovė 2011 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku ir 2011 m. gegužės 21 d. bei 2011 m. birželio 6 d. registruotais laiškais informavo ieškovą, kad ji nemato galimybių bendrai dirbti, taip pat teiravosi, kokiomis sąlygomis turi su juo atsiskaityti, užtikrino, kad, bent vieną bylą laimėjusi, grąžins skolą ieškovui, atsilygindama sąžiningai ir dosniai, tačiau šių įrodymų nelaikė tinkamu ir oficialiu pranešimu apie vienašališką Sutarties nutraukimą. 2011 m. spalio 8 d. atsakovė raštu pranešė ieškovui apie vienašališką Sutarties nutraukimą, ieškovas šį pranešimą gavo 2011 m. spalio 10 d., todėl, atsižvelgęs į tai, jog Sutartyje numatyta apie sutarties nutraukimą pranešti prieš keturiolika dienų, teismas laikė, kad Sutartis nutrūko 2011 m. spalio 24 d. Teismas nurodė, kad atsakovė sutiko su susitarimo sąlygomis, šios sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teismas nepripažino, kad Sutarties sąlygos dėl advokato atlyginimo ir Sutarties vienašališko nutraukimo yra nesąžiningos; konstatavo, jog Sutartis nebuvo įvykdyta visa apimtimi – ieškinio reikalavimas atlyginti už visuomenės poreikiams nusavintą Antonio Campi paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ buvo išskirtas iš civilinės bylos Nr. 2-39-560/2010 į atskirą civilinę bylą, kurios nagrinėjimas sustabdytas, todėl sprendė, jog ieškovas neįgijo teisės į visą Sutartyje numatytą atlyginimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas atsakovės pareikštus reikalavimus atlyginti už visuomenės poreikiams nusavintą paveikslų kolekciją tenkino tik iš dalies (81 proc. reikalavimų), todėl, vadovaudamasis proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais, sutartą atlyginimą sumažino 1 proc., priteisdamas ieškovui iš atsakovės 6 proc. nuo teismo priteistos 604 500 Lt sumos (t. y. 36 270 Lt). Kadangi šalių sudaryta Sutartis nutraukta 2011 m. spalio 24 d., tai teismas priteisė palūkanas už termino praleidimą iki ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. (162 pradelstos dienos), iš viso 804,89 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino dalį atsakovės apeliacinio skundo, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeitė, sumažino iš atsakovės ieškovo naudai priteistą atlyginimą iki 18 357,45 Lt, atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-39-560/2010, pateikta 2009 m. spalio 29 d. teisinės pagalbos sutartis faktiškai sudaryta 2010 m. balandžio 20 d.; pagal ją ieškovas įsipareigojo veikti kaip atsakovės patarėjas ir atstovas teisės klausimais, atlikti sutartyje numatytas funkcijas, tarp jų – teikti teisės konsultacijas, rengti teisės dokumentų projektus, atlikti dokumentų teisinį vertinimą, atstovauti atsakovei visose teismo instancijose nagrinėjant bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už nusavintą turtą; atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą už teikiamas teisines paslaugas; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškinio reikalavimą atlyginti už visuomenės poreikiams nusavintą Antonio Campi paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ išskyrė iš civilinės bylos Nr. 2-39-560/2010 į atskirą civilinę bylą ir jos nagrinėjimą sustabdė; Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu iš dalies tenkintas A. V. K. ieškinys Lietuvos valstybei dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams nusavintą paveikslų kolekciją ir priteista 635 775 Lt kompensacija; Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi iš esmės sprendimą paliko nepakeistą, ištaisydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą – priteistiną kompensacijos sumą nurodė 604 500 Lt. Kolegija pažymėjo, kad šalys Sutartimi nustatė klientui teisę nutraukti šią sutartį bet kuriuo metu, jei visiškai atsiskaityta su advokatu, informuojant apie tai raštu advokatą prieš 14 dienų. Tokią sąlygą (sutarties nutraukimo siejimas su atsiskaitymo momentu) kolegija laikė prieštaraujančia CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoms – advokatas negali riboti klientės apsisprendimo nutraukti teisinių paslaugų sutartį tik dėl to, jog ši neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, bet neleidžiančia pripažinti šios sutarties niekine ir negaliojančia visa apimtimi. Kolegija pažymėjo, kad nors ir netinkamai, bet iš esmės teisinių paslaugų sutartis buvo vykdoma: ieškovas atsakovės vardu rengė teismams procesinius dokumentus, jai atstovavo teismuose.

9Kolegija nesutiko su teismo nuomone, kad Sutartis nutrūko 2011 m. spalio 8 d., t. y. po 14 dienų nuo atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą, nes pagal bylos duomenis atsakovė prašymą jos neatstovauti išreiškė 2011 m. gegužės 21 d. raštu, todėl advokatas, klientui išreiškus tokią valią, privalėjo besąlygiškai nutraukti teisinių paslaugų sutartį, informuoti apie sutarties nutraukimą trečiuosius asmenis, neatlikinėti veiksmų atstovaujamosios vardu. Tačiau ieškovas taip nesielgė. Tai, kolegijos nuomone, prieštarauja absoliučiai atsakovės teisei nutraukti teisinių paslaugų sutartį, bet nėra pagrindas pripažinti ją niekine.

10Atsakovė patvirtino, kad pagal šalių Sutarties sąlygas ji įgyvendino teisę kreiptis į teismą pasisamdydama norimą advokatą, nemokėdama jam atlygio už atliekamas teisines paslaugas ir atsiskaitymą su juo siedama tik sėkmingos bylos atveju, nekeldama kokybės reikalavimų ieškovo parengtiems dokumentams ar išsakytoms kalboms teisme. Kolegijos vertinimu, tokiu susitarimu buvo sudarytos prielaidos jai gauti norimą advokatą ir nemokėti atlygio. Kolegija nustatė, kad teismų procesiniai sprendimai buvo palankūs atsakovei, juose neakcentuota, jog advokatas, kaip jos atstovas, veikė prieš jos interesus ar dėl jos veiksmų buvo priteista mažesnė nei ieškiniu reikalaujama suma, todėl nereikšmingais pripažino argumentus dėl ieškovo parengtų procesinių dokumentų kokybės, advokato kvalifikacijos trūkumo. Kolegija atsižvelgė į ieškovo įstojimo į bylos nagrinėjimą momentą, jo darbo, laiko sąnaudas, elgesį atsakovei išreiškus valią nutraukti sutartį, ir sprendė, kad prašomas priteisti atlygis neprotingai didelis, pažeidžia bendruosius protingumo standartus, todėl šią sumą sumažino 50 proc., atitinkamai perskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Kasatorius nurodo, kad teismai neanalizavo ir nesiaiškino Sutarties esmės, jos sudarymu šalių siekiamų tikslų, be teisinio pagrindo ex officio pakeitė Sutarties sąlygas, peržengdami jiems įstatyme suteiktas teises (CPK 265 straipsnio 2 dalis) bei paneigdami sutarties laisvės principą. Sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010). Kasatorius sutinka su išvada, kad šalių Sutartis kvalifikuotina pavedimo sutartimi. Šios rūšies sutarties dalykas yra teisinių veiksmų rezultatas. Šalys susitarė, kad, teismui patenkinus atsakovės ieškinį, ji sumokės kasatoriui atlyginimą (7 proc. nuo priteistinos sumos). Toks susitarimas neprieštarauja įstatymų reikalavimams, pripažįstamas Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje. Tokiu susitarimu advokatas prisiima riziką, kad jeigu nebus pasiektas rezultatas, numatytas sutartyje, jis neįgis teisės į apmokėjimą. Paneigiant galimybę taikyti sėkmės mokestį subjektų veiklai, susijusiai su rizikos prisiėmimu, t. y. mokestį apskaičiuoti tik už faktiškai atliktus darbus ar už sugaištą laiką, teikiamos paslaugos būtų nuostolingos ir neatitiktų sutarties laisvės principo, būtų apribota kliento pasirinkimo laisvė. Kasatorius paaiškina, kad, sudarydamos tokio pobūdžio susitarimą, šalys siekia sudaryti klientui prielaidas gauti norimą advokatą ir nemokėti atlygio, o advokatas bylos pralaimėjimo atveju rizikuoja negauti atlygio. Teismais, aiškindami Sutarties apmokėjimo sąlygos prasmę, ex officio be teisinio pagrindo ir savavališkai padarė intervenciją į šalių sutartį ir pakeitė atlyginimo kainos apskaičiavimo pagrindus bei principus – Sutartyje nustatytą sėkmės mokestį, susietą išimtinai tik su ieškinio tenkinimu, pakeitė proporcinga kaina, siejama su tariamai nepasiektu rezultatu (tenkinta 81 proc. ieškinio turtinių reikalavimų), sutarties įvykdymu iš dalies, darbo ir laiko sąnaudomis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apmokėjimo sąlyga buvo siejama tik su ieškinio patenkinimu, bet ne su kokia kita sąlyga. Byloje nustatyta, kad atsakovės pareikštas ieškinys patenkintas ir jai priteista 604 500 Lt kompensacija, todėl, kasatoriaus nuomone, Sutarties sąlyga, su kurios atsiradimu siejamas apmokėjimas už suteiktas teisines paslaugas, tenkinta ir kasatorius įgijo teisę reikalauti, o atsakovė – pareigą atlyginti. Byloje nustatyta, kad apmokėjimo sąlygos nustatymo iniciatyva priklausė atsakovei, bendradarbiavimo metu ji šios sąlygos nekvestionavo, nesiūlė keisti ir ginčas kilo tik po to, kai jos reikalavimas buvo patenkintas. Kasatorius nurodo, kad atsisakymą atsiskaityti pagal Sutartį ji ginčijo ne dėl to, jog per didelis atlygis. Byloje nustačius, kad šalys vienodai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, jos atsiradimo bei derybų aplinkybės, nesuprantami teismų sprendimai, kuriais be teisinio pagrindo, ex officio keičiamos sutarties sąlygos, net nenurodant motyvų, kokiai konkrečiai normai ši sąlyga prieštarauja, kodėl ji naikintina.

142. Kasatorius nurodo, kad, nenustačius, jog sutarties apmokėjimo sąlyga negalioja, teismai neturėjo taikyti Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies, tačiau, net ir neturėdami pagrindo, ją aiškino ir taikė netinkamai. Šioje normoje nurodyta, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokato darbas susideda ne tik iš dalyvavimo teismo posėdžiuose, bet ir iš kitokio pobūdžio darbo, t. y. susipažinimo su bylos medžiaga, teisės aktų analizės, procesinių dokumentų rengimo, teisinių konsultacijų teikimui klientui ir pan. Teismai, taikydami šią normą, neatsižvelgė į tai, kad byla pagal atsakovės reikalavimą buvo sudėtinga, jai pasirengti reikėjo ne tik analizuoti Lietuvos Respublikos teisinę bazę, bet ir įvairias Konvencijas, tai buvo pirmoji tokio pobūdžio byla Lietuvos Respublikoje. Teismai neatsižvelgė į kasatoriaus kvalifikaciją, į tai, kad ieškinys tenkinas visiškai, kasatorius pateikė atsakovei atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutiko su kasatoriaus teisine argumentacija, išdėstyta jo parengtame atsiliepime į apeliacinį skundą, nors atsakovė savaip pakoregavo ir papildė šį dokumentą.

153. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė įrodinėjimo proceso bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad kasatorius, atstovaudamas atsakovės interesams, jau 2009 m. lapkričio 12 d. ant savo firminio blanko Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, todėl teismų išvada, jog Sutartis faktiškai sudaryta tik 2010 m. balandžio 20 d., prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės pateiktus paaiškinimus dėl ieškovo kasacinio skundo, nes jos pateiktas procesinis dokumentas neatitiko CPK 347 straipsnio 3, 4 dalių, 351 straipsnio reikalavimų.

17Atsakovė A. V. K. 2013 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė išeiti už kasacinio skundo ribų ir taikyti vartotojų apsaugą reglamentuojančią teisę, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, atnaujinti terminus kasaciniam skundui ir atsiliepimui į kasacinį ieškovo skundą paduoti, nes šie praleisti dėl svarbių priežasčių.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl apmokėjimo už advokato suteiktas paslaugas

21Advokatų teisinė padėtis, jų veiklos sąlygos ir tvarka Lietuvoje reglamentuojami Advokatūros įstatyme. Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų sutarčių sudarymo metu galiojusios redakcijos Advokatūros įstatyme, taip pat vienodai ir šiuo metu galiojančio įstatymo (2013 m. liepos 2 d. redakcija Nr. XII-496, įsigaliojusi nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtos advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba ir atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai advokatai įgyvendina teisę teikti teisines paslaugas nemokamai. Paprastai asmenys teisinės pagalbos kreipiasi iškilus bylinėjimosi būtinumui, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymais saugomi interesai. Šis būtinumas neretai būna nulemtas ekstremalios situacijos. Tokiais atvejais besikreipiančiam teisinės pagalbos asmeniui yra svarbu apginti pažeistas teises, tačiau ne visi asmenys turi galimybę susimokėti už advokato paslaugas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau šis finansavimas dažnai yra nepakankamas, todėl, siekiant užtikrinti efektyvų teisminės gynybos prieinamumą, reikalingi alternatyvūs teisinės pagalbos teikimo mechanizmai.

22Vienu iš tokių alternatyvių mechanizmų teisės doktrinoje pripažįstami sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis. Tokie susitarimai sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą ir, galiausiai, sudarius tokį susitarimą valstybei nereikia rūpintis teisinės pagalbos užtikrinimu.

23Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Fiduciariniai santykiai gali atsirasti iš sutarties arba įstatymo pagrindu. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Tai reiškia, kad advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Advokato honoraro klausimas yra reglamentuojamas Advokatūros įstatyme.

242004 m. kovo 18 d. priimto Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, jog šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Toks advokato honoraro nustatymo būdas dar yra vadinamas sėkmės mokesčiu. Išskyrus tai, kad pirmiau nurodytoje Advokatūros įstatymo nuostatoje įtvirtinta taisyklė, jog šie susitarimai negali prieštarauti advokatų veiklos principams, jokių kitų nuostatų, skirtų tokiems susitarimams reglamentuoti, Lietuvos teisės aktai nenumato. Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punkte nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai; kodekso 7.1 punkte skelbiama, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai.

25Viena vertus, susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, tačiau, kita vertus, sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Advokato užmokestis už paslaugas turi būti protingas, kitaip tariant atitikti protingumo standartą. Toks reguliavimas išplaukia iš įstatymo nuostatos, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).

26Taigi, pripažintina tai, kad tokio pobūdžio susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties, keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais.

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti kasatoriui už suteiktas teisines paslaugas, t. y. teismui tenkinus ieškinį, sumokėti jam 7 proc. nuo priteistos sumos. Šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki bus atliekami Sutartyje numatyti veiksmai; nustatė Sutarties nutraukimo sąlygas, tarp jų – atsakovės teisę nutraukti Sutartį bet kuriuo metu, jei yra visiškai atsiskaičiusi su kasatoriumi, informuojant apie tai raštu prieš 14 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė prašymą jos neatstovauti išreiškė 2011 m. gegužės 21 d. raštu, todėl advokatas, klientui išreiškus tokią valią, privalėjo besąlygiškai nutraukti teisinių paslaugų sutartį, informuoti apie sutarties nutraukimą trečiuosius asmenis, neatlikinėti veiksmų atstovaujamosios vardu. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad teismų procesiniai sprendimai buvo palankūs atsakovei, juose neakcentuota, jog advokatas, kaip jos atstovas, veikė prieš jos interesus ar dėl jo veiksmų buvo priteista mažesnė nei ieškiniu reikalaujama suma. Kolegija atsižvelgė į kasatoriaus įstojimo į bylos nagrinėjimą momentą, jo darbo, laiko sąnaudas, elgesį atsakovei išreiškus valią nutraukti sutartį, ir sprendė, kad prašomas priteisti atlygis neprotingai didelis, pažeidžia bendruosius protingumo standartus, todėl šią sumą sumažino 50 proc., atitinkamai perskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.

28Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismai, nenustatę, jog sutarties apmokėjimo sąlyga negalioja, neturėjo teisės taikyti Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies. Su šiais kasatoriaus argumentais kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka.

29Kaip jau minėta, Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje nustatyta, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Taigi, šalių sudarytos sutarties sąlyga, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti kasatoriui už suteiktas teisines paslaugas, t. y. teismui tenkinus ieškinį, sumokėti ieškovui 7 proc. nuo priteistos sumos, įstatymui neprieštarauja ir kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, yra galiojanti. Kasatoriaus nurodoma teisės norma – Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, reiškia, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kaip tarp šalių kyla ginčas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitikimą Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įvertino kasatoriaus darbo bei laiko sąnaudas – kasatorius ieškovės interesams pradėjo atstovauti jau prasidėjus teisminiam procesui, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, iš kurių pirmame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus, taip pat kasatoriaus elgesį, atsakovei išreiškus valią sutartį nutraukti, ir padarė išvadą, jog prašomas priteisti atlygis už suteiktas teisines paslaugas yra neprotingai didelis, pažeidžia bendruosius protingumo standartus.

30Bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai buvo vertinamos Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų advokato užmokesčio už teisines paslaugas nustatymo kriterijų bei bendrųjų teisės principų kontekste. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl sėkmės mokesčio bankrutuojančios įmonės administratoriui teisinės prigimties bei šio mokesčio dydžio, pažymėdamas, jog kreditorių susirinkimo nutarimo nuostata (kuria nustatytas sėkmės mokestis administratoriui) turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), ji negali būti aiškinama taip, kad lemtų bankroto administratoriaus nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Antkona“ bankroto administratorius „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ v. BUAB „Antkona“, bylos Nr. 3K-3-568/2012). Taigi, nors kasatoriaus ir atsakovės susitarimas dėl nuo bylos rezultato priklausančio užmokesčio dydžio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas kilus šalių ginčui negali būti vertinamas atsižvelgiant tiek į Advokatūros įstatyme nustatytus kriterijus, tiek į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Advokatūros įstatymo 50 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimu kasatoriui priteistą atlygį sumažinti 50 procentų.

31Dėl atsakovės prašymų skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti

32Atsakovė pateikė kasaciniam teismui prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei atnaujinti jai terminą paduoti kasacinį skundą bei atsiliepimą į kasatoriaus skundą.

33Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl sprendžiant teisės aiškinimo ir taikymo klausimą būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

34Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad atsakovės prašymai atnaujinti terminus procesiniams dokumentams pateikti netenkintini. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio

353 dalyje nurodyta, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Atsakovė, prašydama atnaujinti procesinius terminus, CPK 78 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikė, kartu su prašymu nei kasacinio skundo, nei atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą nepateikė.

36Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas. Nenustačius teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

38Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 45,82 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti iš ieškovo J. L. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 45,82 Lt (keturiasdešimt penkis litus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 42 315 Lt... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 9. Kolegija nesutiko su teismo nuomone, kad Sutartis nutrūko 2011 m. spalio 8 d.,... 10. Atsakovė patvirtino, kad pagal šalių Sutarties sąlygas ji įgyvendino... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės... 13. 1. Kasatorius nurodo, kad teismai neanalizavo ir nesiaiškino Sutarties esmės,... 14. 2. Kasatorius nurodo, kad, nenustačius, jog sutarties apmokėjimo sąlyga... 15. 3. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė įrodinėjimo proceso bei įrodymų... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 17. Atsakovė A. V. K. 2013 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl apmokėjimo už advokato suteiktas paslaugas... 21. Advokatų teisinė padėtis, jų veiklos sąlygos ir tvarka Lietuvoje... 22. Vienu iš tokių alternatyvių mechanizmų teisės doktrinoje pripažįstami... 23. Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam... 24. 2004 m. kovo 18 d. priimto Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje... 25. Viena vertus, susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės... 26. Taigi, pripažintina tai, kad tokio pobūdžio susitarimams dėl advokato... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė teisinių paslaugų teikimo... 28. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teigia,... 29. Kaip jau minėta, Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta... 30. Bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų... 31. Dėl atsakovės prašymų skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir atnaujinti... 32. Atsakovė pateikė kasaciniam teismui prašymą skirti žodinį bylos... 33. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame... 34. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad atsakovės prašymai atnaujinti... 35. 3 dalyje nurodyta, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo kartu... 36. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka kasacinio skundo argumentais nenuginčytas... 37. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 38. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 41. Priteisti iš ieškovo J. L. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 45,82 Lt... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...