Byla 2-2557/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ atskirąjį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovas J. I., dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą nurodyto pareiškėjo prašymu, civilinėje byloje Nr. 2-2368-54/2007 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) ir J. I. dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, viešoji įstaiga „Šėlos parkas“, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (civilinė byla Nr. A2-554-431/2011), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas UAB „Kristiana“ 1998 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo buvusios „Žalgirio“ irklavimo bazės turtą, esantį dviejuose skirtingos paskirties žemės sklypuose, kurių viename įrengta vandenvietė su siurbline, kitame - įvairios paskirties pastatai ir įrenginiai, o jam nutarus rekonstruoti esamą vandenvietę, siekiant apsirūpinti geriamu vandeniu, Trakų rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), detalųjį planą. Trakų rajono savivaldybės meras 2001 m. balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 190 nustatė šios žemės sklypo naudojimo būdą – vandenvietei ir gręžiniams įrengti bei eksploatuoti. 2002 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga pareiškėjas padovanojo atsakovui J. I. nekilnojamąjį statinį - siurblinę, kurioje buvo nurodyta, kad apdovanotasis, perėmęs siurblinę, savo lėšomis paruoš vandenvietės, esančios ginčo žemės sklype, rekonstrukcijos projektą ir rekonstruos esamą vandenvietę, tinkamai eksploatuos siurblinę bei gręžinius ir tieks dovanotojui tinkamą geriamą vandenį, kad statinys yra 30 000 kv. m. ploto nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype, kurio detalusis planas patvirtintas 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 (toliau – Dovanojimo sutartis).

42004 m. vasario 17 d. šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu, o 2004 m. balandžio 30 d. buvo pasirašyta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 025 dėl ginčo žemės sklypo nuomos tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo) ir J. I. (nuomininko). Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 patvirtinus detaliojo plano sprendinius, buvo pakeistas minėto žemės sklypo dalies naudojimo būdas į komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos, o naudojimo pobūdis – teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Trakų rajono savivaldybės administracija 2005 m. kovo 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-38 statytojui (atsakovui) J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ (trečiajam asmeniui), suteikiantį teisę nurodytame žemės sklype statyti apžvalgos aikštelę (regyklą), administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines, lieptą ir apėjimo taką.

5Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38 bei nutraukti 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu atmetė nurytą ieškinį (civilinė byla Nr. 2-283-560/2008, 3 t., 64-71 l.).

6Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkino: 1) panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalinio pakeitimo tvirtinimo“; 2) panaikino Trakų raono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38; 3) nutraukė 2004 m. balandžio 30 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo), ir J. I. (nuomininko) sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025. 2010 m. spalio 12 d. atsakovas J. I. apie byloje priimtus teismų sprendimus informavo UAB „Kristiana“ (civilinės bylos Nr. 2-283-560/2008 4 t., 70-88 l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą Apeliacinio teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2-283-560/2008, 4 t., 188-201 l.).

7Pareiškėjas UAB „Kristiana“ 2010 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2368-54/2007, kurioje, pareiškėjo teigimu, įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidė jo, kaip neįtraukto į procesą asmens, teises ir įstatymų saugomus interesus, prašydamas atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje, įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje ir, išnagrinėjus bylą iš naujo, priimti naują teismo sprendimą - ieškinį atmesti (2-4, 14-18 b. l.). Nurodė, kad paminėtu teismo sprendimu, panaikinus administracinius aktus ir nutraukus nuomos sutartį, apdovanotajam J. I. buvo atimta galimybė vykdyti dovanojimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl vandenvietės įrengimo ir geriamojo vandens tiekimo. Ieškovas, neįtraukdamas UAB „Kristiana” į bylos nagrinėjimą, pažeidė bendrovės teisę ginti savo teisėtus interesus, apsirūpinant gamtiniais resursais (vandeniu), bei interesus į dovanotą turtą. Be to, pareiškėjo nuomone, teismas, neatsižvelgęs į galiojantį 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintą detalųjį planą, kuriuo suprojektuoti vandenvietės gręžiniai, ir, neišnagrinėjęs galiojančios dovanojimo su sąlyga sutarties, pažeidė UAB „Kristiana” turtines teises, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmens teisių ir pareigų, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė pareiškėjai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

8Atsakovas J. I. palaikė pareiškėjo prašymą (30-33 b. l.). Nurodė, kad, neįtraukiant į bylą pareiškėjo ir nenagrinėjant jo teisinę padėtį reglamentuojančių aktų, buvo padarytos fakto klaidos dėl žemės nuomos santykių ir Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinėje dalyje numatytos rekreacinės įstaigos panaikinimo, nulėmusios ydingas teisines išvadas.

9Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija nesutiko su pareiškėjo prašymu (37-54 b. l.). Nurodė, jog priimtas teismo sprendimas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, kadangi atsakovo J. I. sutartiniai įsipareigojimai pareiškėjui nesusiję su teismo sprendimu panaikintų dokumentų teisėtumu ir pagrįstumu; be to, pareiškėjas savo galimas pažeistas teises dėl dovanojimo sutarties sąlygų nevykdymo gali ginti pagal teisinius santykius ir pasekmes, kylančius iš Dovanojimo sutarties, o ne prašydamas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2368-54/2007 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (72-76 b. l.).

12Teismas nurodė, kad sutarties dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga sudarymo metu galiojęs detalusis planas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133, sudarė pagrindą dovanotojui vykdyti vandenvietės rekonstrukciją dėl geriamo vandens tiekimo, o apdovanotajam – įgyvendinti paminėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl vandenvietės rekonstrukcijos. Pažymėjo, kad nebuvo pareikšti reikalavimai dėl šio detalaus plano nuginčijimo, kad jis yra nepanaikintas ir galiojantis, todėl civilinėje byloje Nr. 2-2368-54/2007 priimtu teismo sprendimu ginčo žemės sklype nebuvo uždrausta vandenvietės rekonstrukcija ir geriamo vandens tiekimas į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad paminėtu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių, turėtų pagal 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 patvirtintą detalųjį planą.

13Teismas konstatavo, kad pareiga rekonstruoti vandenvietę, tinkamai eksploatuoti siurblinę ir tiekti pareiškėjui geriamą vandenį dovanojimo su sąlyga sutartimi buvo šalių nustatyta apdovanotajam J. I., t. y. pareiškėjas nedalyvavo vėlesniuose, po Dovanojimo sutarties pasirašymo, susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, tarp jų ir santykiuose dėl byloje ginčytų administracinių sprendimų, todėl jam nebuvo sukurtos ir atitinkamos pareigos. Teismo teigimu, panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti pasisakyta dėl pareiškėjo pareigų, nes tų pareigų pareiškėjas nebuvo įgijęs bei neturėjo pagrindo jų įgyti.

14Teismo teigimu, detaliojo plano korektūros ir statybos leidimo panaikinimas neužkerta kelio J. I. užbaigti vandenvietės rekonstrukciją Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka ir vykdyti objekto eksploataciją, tuo pačiu vykdant dovanojimo sutartimi nustatytą pareigą tiekti pareiškėjui geriamąjį vandenį, nes šie klausimai yra kildintini ne iš byloje nagrinėtų ginčo santykių, o iš Dovanojimo sutarties šalių nustatytų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kurie negali įtakoti byloje ginčytų administracinių aktų atitikimo imperatyviems įstatymo reikalavimams. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, peržiūrėdamas kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų dėl pareiškėjo neįtraukimo į bylos nagrinėjimą.

15III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

16Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Kristiana“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti UAB „Kristiana“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, sudarant realias sąlygas teisminei pareikškėjo subjektinių teisių gynybai (132-134 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas nedalyvavo vėlesniuose, po Dovanojimo su sąlyga sutarties pasirašymo, teisiniuose santykiuose, todėl jam nebuvo sukurtos ir atitinkamos pareigos, be pagrindo atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes pagal CPK normas, įstatymų saugomų interesų ir subjekto teisių pažeidimas yra pagrindas bylai atnaujinti, nors jo pareigos ir nėra pažeistos.
  2. Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikinus 2005 m. kovo 8 d. Statybos leidimą Nr. AS1-38, kuriame, be kitų objektų, nurodytas ir gėlo vandens gręžinys, buvo atimta galimybė naudoti technines priemones vandeniui gauti, kartu ir pareiškėjo teisė į vandens tiekimą, o tai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, skundžiama nutartimi pažeista pareiškėjo kontrahento J. I. sutartinė prievolė pagal galiojančią sutartį įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
  3. Nepagrįsta apygardos teismo nuoroda, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi kasacinis teismas dėl šių pagrindų nepasisakė.
  4. Pirmosios instancijos teismas, vilkindamas ginčo sprendimą, nesiekia operatyviai ir kuo ekonomiškiau įgyvendinti teisingumą ir tuo pažeidžia CPK reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsnių normas.

17Atsakovas J. I., prisidėdamas prie atskirojo skundo, prašo jį patenkinti (139-140 b. l.). Nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas neįtraukiant į procesą pareiškėjo, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 4.105 str., 4.102 str., Žemės įstatymo 47 str. 8 d.). Pažymi, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą perleido atsakovui su sąlyga, jog pareiškėjui bus užtikrintas geriamo vandens tiekimas, rengiant vandenvietės rekonstrukcijos techninį projektą, vandens paskirstymo kolektorius buvo numatytas regyklos, kurią Lietuvos apeliacinis teismas pripažino neatitinkančia apžvalgos aikštelės (regyklos) sąvokos, statinio rūsyje. Atsakovo teigimu, pareiškėjui reikalingas geriamas vanduo, ir vandens tiekimui skirtos vandentiekio atšakos dalis su atskiru apskaitos prietaisu yra žiemą neperšąlančioje regyklos rūsio patalpoje.

18Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (143-145 b. l.). Nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog, priimant sprendimą civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo pažeistos nei apelianto teisės, nei pareigos. Pažymi, kad prokuratūra neginčijo 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 patvirtinto padovanoto žemės sklypo detaliojo plano, kuriame numatyta vandenvietės rekonstrukcija, todėl jo pagrindu J. I. gali įgyvendinti savo įsipareigojimą dėl geriamo vandens tiekimo pareiškėjui. Juolab kad teismas neuždraudė ginčo žemės sklype vandenvietės rekonstrukcijos ir geriamo vandens tiekimo į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Ieškovo teigimu, teismo panaikinti administraciniai aktai buvo neteisėti, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jie negalėjo sukurti teisių ar suformuoti teisėtų interesų nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims.

19Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (146-150 b. l.). Nurodo, kad Dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo J. I. ir neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (pareiškėjo), bei sutarties įsipareigojimų šalims privalomumas, negali nusverti poreikio panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pašalinti imperatyvių teisės normų pažeidimai, vien tam, kad pareiškėjas būtų išklausytas bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo teigimu, Dovanojimo sutarties sąlygų nevykdymas turi būti siejamas su J. I. neapdairiais veiksmais, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu buvo informavusi J. I., kad, pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ar pobūdį, turės būti prieš terminą nutraukta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis.

20Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (156-160 b. l.). Nurodo, kad atsakovo J. I. įsipareigojimas įvykdyti vandenvietės rekonstrukciją yra kildinamas ne iš byloje nagrinėtų ginčo santykių, o iš Dovanojimo sutartyje šalių nustatytų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų, kurie negali įtakoti byloje ginčytų administracinių aktų atitikimo imperatyviems įstatymo reikalavimams. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų dėl pareiškėjo neįtraukimo į bylos nagrinėjimą. Be to, trečiojo asmens teigimu, pareiškėjas nedalyvavo teisiniuose santykiuose po Dovanojimo sutarties pasirašymo ir vėlesni administraciniai aktai neįtakojo jo teisių bei teisėtų interesų. Juolab kad J. I. nugriovė siurblinę, dėl ko neliko objekto, iš kurio jis galėtų kildinti kokį nors savo teisių realų ar tariamą pažeidimą.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

24CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujasi proceso įstatymo nuostatomis, galiojusiomis paminėtos teismo nutarties priėmimo metu.

25Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, tarp jų – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 365 str., 366 str. 1 d. 7 p.; redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010).

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstą materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, pareiškėjo neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paminėtoje praktikoje yra nurodęs, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

27Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, susijusius tiek su galimu pareiškėjo teisių bei pareigų sukūrimu, tiek ir su jo galimu teisėtų interesų pažeidimu, bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo prašymo (nepagrįstumo).

28Apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo UAB „Kristiana“ prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareikšto pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagrįstai nustatęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi paliktas nepakeistas) nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Teismas teisingai konstatavo, kad paminėtas teismo sprendimas turi įtakos atsakovo J. I. teisėms ir pareigoms, kadangi, panaikinus ginčijamus sprendimus bei nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nurodytas atsakovas nebeteko galimybės ginčo sklype statyti panaikintame Statybos leidime nurodytus pastatus, tačiau šis teismo sprendimas neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų, nes, nepriklausomai nuo šio teismo sprendimo, atsakovui J. I. ir toliau išlieka prisiimta pareiga rekonstruoti Dovanojimo sutartimi perleistą vandenvietę bei tiekti pareiškėjui geriamą vandenį, o pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad J. I. įvykdytų šią pareigą.

29Bylos duomenimis, paminėtu Apeliacinio teismo sprendimu buvo: 1) panaikintas Trakų rajono savivaldybės 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. S1-382, kuriuo iš dalies pakeistas 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai, t. y. pakeistas šio sklypo teritorijos naudojimo būdas į komercinės paskirties ir smulkaus verslo, taip pat suplanuota naujos poilsio (rekreacinės) įstaigos statyba, konstatavus, jog ginčo žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo sprendiniai prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) planavimo schemos sprendiniams; 2) panaikintas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotas statybos leidimas, suteikęs teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ ginčo žemės sklype vykdyti paminėtame leidime nurodytas statybas; 3) nutraukta 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovui J. I. buvo išnuomotas ginčo sklypas, nustačius, kad nurodytas atsakovas, atlikdamas nuomojamos valstybinės žemės (ginčo sklypo) naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio pakeitimus, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį.

30Tačiau paminėtu teismo sprendimu nebuvo panaikintas Trakų rajono savivaldybės 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. 133, kuriuo patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas (nurodytas Dovanojimo sutartyje), pagal kurį Trakų rajono savivaldybės meras 2001 m. balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 190 nustatė, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – vandenvietei ir gręžiniams įrengti bei eksploatuoti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartyje taip pat nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta ginčo sklypo paskirtis (kitos paskirties žemė), žemės naudojimo būdas (infrastruktūros teritorija) ir pobūdis (vandenvietei įrengti ir eksploatuoti) atitiko 2000 m. detaliojo plano sprendinius.

31Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog Apeliacinio teismo sprendime nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas J. I. negali įvykdyti Dovanojimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagal aukščiau nurodytą detalųjį planą. Juolab kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog suprojektuoti vandenvietės gręžiniai (2 vnt.) yra numatyti ir 2000 m. patvirtintame detaliajame plane.

32Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nurodyti, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas prašomoje atnaujinti byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 360 straipsnio nuostatomis, kasacinis teismas panaikina (visą ar iš dalies) peržiūrimą teismo sprendimą ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse, tarp jų ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas paliko nepakeistą Apeliacinio teismo sprendimą, t. y. nenustatė šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tarp jų ir numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

33Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, nes jie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

34Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas UAB „Kristiana“ 1998 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo... 4. 2004 m. vasario 17 d. šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo... 5. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikino... 7. Pareiškėjas UAB „Kristiana“ 2010 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vilniaus... 8. Atsakovas J. I. palaikė pareiškėjo prašymą (30-33 b. l.). Nurodė, kad,... 9. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, atsakovas Nacionalinė... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo... 12. Teismas nurodė, kad sutarties dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga... 13. Teismas konstatavo, kad pareiga rekonstruoti vandenvietę, tinkamai... 14. Teismo teigimu, detaliojo plano korektūros ir statybos leidimo panaikinimas... 15. III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į... 16. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Kristiana“ prašo panaikinti Vilniaus... 17. Atsakovas J. I., prisidėdamas prie atskirojo skundo, prašo jį patenkinti... 18. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime į atskirąjį... 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 20. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, civilinių bylų procesas vyksta pagal... 25. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali... 26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikdamas prašymą atnaujinti... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas... 28. Apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo UAB „Kristiana“... 29. Bylos duomenimis, paminėtu Apeliacinio teismo sprendimu buvo: 1) panaikintas... 30. Tačiau paminėtu teismo sprendimu nebuvo panaikintas Trakų rajono... 31. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai... 32. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo... 33. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo... 34. Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį....