Byla e2S-1187-345/2017
Dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės UAB „Vingės statyba“ ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

2Teismas,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-01-24 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-170124-00008 ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170125-00011, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2017-01-24 Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-01-24 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-170124-00008 ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170125-00011 vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  2. Atsižvelgęs į prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstytus ieškovų argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), todėl yra pagrindas taikyti CPK 145 str. 1 d. 13 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
  2. Nurodo, kad iškelta civilinė byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, todėl privalomasis nurodymas nebus pateiktas vykdyti antstoliui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra nepagrįstas. Pažymi, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir neargumentuota, priimta neišklausius kitos ginčo pusės.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vingės statyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
  4. Nurodo, kad atsakovė ignoruoja kitą individualaus administracinio akto savybę, tai yra jo galiojimą ir tam tikrų teisinių pasekmių turėjimą jo adresatui savaime, nepriklausomai nuo to, ar jis yra priverstinai vykdomas ar ne. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, privalomasis nurodymas bylos nagrinėjimo eigoje liks galiojančiu ir privalomu vykdyti. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė bylos nagrinėjimo metu jau turėtų privalomąjį nurodymą vykdyti ir perstatyti statinį pagal Techninio projekto 0 laidos sprendinius. Statybos yra pradėtos, statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas ieškovei kainuotų dideles sumas. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas ir jis priverstinai vykdomas CPK ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Atsakovės nurodomas teisės aktų reglamentavimas nereiškia, kad privalomasis nurodymas, kol jis ginčijamas teisme, yra laikinai negaliojantis ir neturi būti vykdomas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

10Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto tvirtinimu, iš esmės teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nesant būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Su šiais atskirojo skundo argumentai sutiktina.
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant abiems sąlygoms: ieškinys preliminariai pagrįstas ir jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas.
  4. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).
  5. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-01-24 surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017-01-26 privalomasis nurodymas ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai pastatytas ir perstatytas statinio konstrukcijas, atstatyti projektinius matmenis, sutvarkyti statybvietę.
  6. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymą be kita ko grindė tuo, kad privalomasis nurodymas yra vykdomąją galią turintis dokumentas, kuris vykdomas CPK nustatyta tvarka ir jo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar netinkamai, atsakovas turi teisę perduoti jį priverstinai vykdyti antstoliui. Ginčijamas privalomasis nurodymas yra administracinis aktas, priimtas savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-170124-00008 pagrindu (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1, 2 d.). Todėl šiuo atveju materialaus pobūdžio pasekmes ieškovei sukelia būtent savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-170124-00008, o privalomasis nurodymas sukelia daugiau procedūrinio pobūdžio pasekmes.
  7. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 3 d. ir 6 d., iškėlus civilinę bylą dėl savavališkos statybos akto ar privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos be teismo sprendimo pati imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių negali. Jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 dalis).
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija Inspekcijos surašytų savavališkos statybos akto, tiek privalomojo nurodymo teisėtumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Inspekcija nėra kreipusis į teismą dėl UAB „Vingės statyba“ įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl konstatuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - atsakovo 2017-01-24 savavališkos statybos akto ir 2017-01-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo sustabdymas iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas - šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtinas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje sustabdė 2014-01-24 savavališkos statybos akto vykdymą, tačiau tokia data savavališkos aktas nėra priimtas.
  9. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, o teismo nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl teismo nutartis nemotyvuota, nes esminės ginčo aplinkybės teismo nutartyje yra nurodytos, taip pat pateiktas ir jų vertinimas, pagal teismo turėtus įrodymus. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatytas apelianto nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  10. Dėl išdėstytų argumentų spręstina, kad yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Vingės statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai