Byla e3K-3-244-611/2016
Dėl nuosavybės teisių gynimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. teisių perėmėjos A. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovams R. M., D. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl nuosavybės teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo savininko nuosavybės teisės gynimą, šios teisės pažeidimo įrodinėjimą bei naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme priėmimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo:
    1. įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atraminę sienutę ir pradėtą statyti tvorą, esančią atsakovų žemės sklype ( - ) ties pietine ieškovo žemės sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta indeksais 1-6;
    2. įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išlyginti jiems priklausančio žemės sklypo ( - ) aukštingumą iki ieškovo žemės sklypo ( - ) aukščio;
    3. įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti nuo jiems priklausančio žemės sklypo ( - ) paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, prieš tai raštu suderinus tokios sistemos planą su ieškovu;
    4. skirti atsakovams 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
  3. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. liepos viduryje atsakovas pradėjo betonuoti atraminę sienutę tvorai iš tos pusės, kuri ribojasi su ieškovo žemės sklypu (žemės sklypo plane pažymėta 1-6). Iki šios dienos iš ieškovo pusės atsakovas į atraminę sienutę yra įbetonavęs stulpus, prie kurių turėtų tvirtintis statoma tvora. Taigi atsakovas yra pradėjęs ne tik atraminės sienutės, bet ir tvoros statybos darbus.
  4. Atsakovas pakėlė savo sklypo aukštį (užpylė žemės), dėl to atsakovų sklypo aukštis, lyginant su ieškovo sklypu, yra daug didesnis. Dėl šios priežasties ir dėl pastatytos atraminės sienutės, lyjant lietui, visas vanduo iš atsakovų žemės sklypo nubėga ir teka į ieškovo sklypą (po atramine sienute teka vanduo).
  5. Atsakovas yra pakėlęs ir savivaldybei priklausančio sklypo dalies, kuri yra prie kelio, aukštį, todėl visas vanduo nuo kelio su cheminėmis medžiagomis bėga per ieškovo sklypą toje vietoje, kur prasideda atsakovų sklypo paaukštinimas (ties sklypų riba, bet ieškovo teritorijoje).
  6. Atsakovas, statydamas atraminę sienutę, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d.), 11 priedo 2.2 punkto reikalavimus, nes atraminės sienutės aukštis yra 70 cm, o jos atstumas nuo sklypo ribos yra tik 10 cm. Ieškovo sutikimas dėl tokios sienutės statybos buvo privalomas.
  7. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d.), 11 priedo l dalies pastabas atsakovas turėjo įrengti paviršinio vandens nutekėjimo kelius. Jo pastatyta atraminė sienutė kliudo paviršiniam vandeniui tinkamai tekėti. Be to, atsakovo sklypo pakėlimas aukščiau gretimų žemės sklypų lemia tai, kad net jei ir būtų įrengti paviršinio vandens nutekėjimo kanalai, esant stipriam lietui, paviršinis vanduo nuo aukščiau esančio atsakovo sklypo bėgtų į ieškovo sklypą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovo pastatyta tvora šalia jo žemės sklypo ribos pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, yra I grupės nesudėtingas statinys.
  3. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d.), 33.2 punktą nesudėtingam statiniui neprivaloma rengti supaprastinto statybos projekto, o kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) su besiribojančių sklypų savininkais ar valdytojais; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus, detalizuojami nurodyto reglamento 11 priede. Atsakovai rašytinių gretimų sklypų savininkų sutikimų dėl tvoros statybos neturi, todėl byloje reikšmingos aplinkybės – tvoros statybos pradžia ir ieškovo rašytinės pretenzijos pareiškimo diena.
  4. 2014 m. birželio 10 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, ši data laikytina ieškovo rašytinės pretenzijos dėl tvoros statybos pateikimo diena. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs statybos patikrinimą ir surašęs 2014 m. liepos 10 d. statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1325(16.2), 2014 m. liepos 14 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 2D-10956(16.12) – informavo apie atliktą statybos patikrinimą ir nustatytas aplinkybes, skundas buvo paliktas nenagrinėtas, nustačius, jog paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų.
  5. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų nustatytas atsakovo tvoros statybos pažeidimas, būtina konstatuoti faktą, jog jos statybos darbai pradėti per metus iki ieškovo skundo pateikimo dienos 2014 m. birželio 10 d. – t. y. 2013 m. birželio 10 d., arba vėliau. Atsakovas tvoros statymo darbus nuo jos pamatų ir atraminių konstrukcijų pradėjo 2013 m. gegužės viduryje, darbai buvo tęsiami ir atliekami birželio mėnesį (CPK 185 straipsnis). Šalia gyvenantis ieškovas negalėjo to nepastebėti. Taigi ieškovas nepareiškė atsakovams pretenzijų dėl pastatytos tvoros per vienerius metus nuo statybos pradžios, todėl rašytinis ieškovo sutikimas dėl atsakovo tvoros statybos neprivalomas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis).
  6. Atsakovų namas pastatytas pagal projektuotojo A. K. parengtą projektą, 2010 m. vasario 5 d. išduotas statybos leidimas, kuriame nurodyta, kad sklypo vertikalus planas parengtas remiantis topografine nuotrauka, anksčiau suprojektuotu kvartalo vertikalu. Galiojančiu projektu atsakovams leista koreguoti savo sklypo paviršių formuojant nuolydį nuo 0,8 m prie pastato iki 0,1 m prie sklypo ribos. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas projektą rengęs A. K. paaiškino, kad teisės aktuose nėra nustatyta, iki kokio konkrečiai aukščio gali būti formuojamas žemės sklypas, atsakovų žemės sklypo aukščius projekte jis nurodė savo nuožiūra.
  7. Byloje nėra duomenų, koks yra ieškovo žemės sklypo aukštis ir atsakovų žemės sklypo aukštis pagal geodezinius dokumentus, nenustatyta, kokius teisės aktus atsakovų žemės sklypo paaukštinimas pažeidžia (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, kad dėl išbetonuotos atraminės sienutės užstojama ieškovo žemės sklypo dalis ir ten esanti augmenija negauna saulės šviesos, neįrodytos (CPK 185 straipsnis).
  8. Atsakovas nurodė, kad jo tvoros pamatas betoninis, teismo vertinimu, per jį vanduo negali pratekėti į ieškovo žemės sklypą, be to, atsakovo žemės sklypo nuolydis eina į kitą pusę nuo ieškovo sklypo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas statė tvorą 10 cm atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos.
  9. Ieškovas pateikė vaizdo įrašus, iš kurių matyti, kad lietaus metu vanduo teka nuo kelio ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribos vietoje. Byloje nėra duomenų, kaip tekėjo per ieškovo žemės sklypą vanduo anksčiau.
  10. Bylos duomenimis, abiejų žemės sklypų savininkai nėra įsirengę paviršinio vandens nutekėjimo sistemų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo tvora trukdo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo ieškovo žemės sklypo (CPK 178 straipsnis).
  11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą.
  12. Kolegija nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-12701-328/2012, patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovai turėjo teisę reikalauti, jog iki 2013 m. gegužės 1 d. ieškovas pašalintų gyvatvorę. Atsakovai nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai patvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė teismo sprendimą ir iki nustatyto laiko atsakovų teisių pažeidimai buvo pašalinti. Taigi 2013 m. gegužės mėnesį gyvatvorė buvo pašalinta ir atsakovai galėjo pradėti atraminės sienutės statybos darbus.
  13. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 10 d. akte užfiksuota, kad atraminė sienutė pastatyta 2013 m. gegužės mėnesį, ieškovas šį aktą pasirašė ir taip šį faktą pripažino.
  14. Nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovo pareikštas pretenzijas atsakovams atraminės sienutės statybos laikotarpiu ar per vienerius metus nuo jos pastatymo, todėl negalima išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pretenzijos pareiškimo laiką.
  15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams pagal jų namo statybos projektą buvo leidžiama padidinti jų sklypo aukštį nuo 0,8 m prie namo iki 0,1 m prie sklypo ribų. Taigi papildomo žemės kiekio atvežimas neįrodo, kad atsakovai pažeidė ieškovo teises.
  16. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 14 d. pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu nenustatyta didesnių norminių teisės aktų pažeidimų ir ši valstybinė institucija atsisakė nagrinėti ieškovo skundą. Ieškovas teismui pateikė nuotraukas, vaizdo įrašus, patvirtinančius paviršinio vandens susitelkimą ieškovui priklausančiame sklype, t. y. apie ieškovo sklypo padėtį po didelės liūties. Esant normalioms oro sąlygoms paviršinis vanduo neturi neigiamo poveikio ieškovo sklypui.
  17. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad paviršinis vanduo iš gatvės pusės valstybei priklausančio sklypo pakraščiu teka link ieškovo sklypo. Atsakovai už valstybei priklausančio sklypo naudojimą neatsako.
  18. Teismas nesutiko su ieškovo nuostata, kad vanduo iš atsakovo sklypo pro atraminės sienelės apačią nuteka į ieškovo sklypą, nes pateiktose nuotraukose matyti atraminėje sienutėje įrengti drenažo vamzdžiai paviršiniam vandeniui nutekėti į valstybei priklausantį sklypą, esantį prie bendram naudojimui skirto kelio.
  19. Ieškovas be svarbios priežasties nepateikė statinio dalinės ekspertizės akto pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo pateiktą naują įrodymą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad su apeliaciniu skundu pateikta ekspertizė atlikta ieškovo iniciatyva, aktą surašę asmenys neįtraukti į teismo ekspertų sąrašą, todėl ieškovo pateiktas ekspertizės aktas negali patvirtinti svarbių bylai aplinkybių, juo vadovautis nėra pagrindo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovo teisių perėmėja A. R. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti pateiktą naują rašytinį dokumentą – ekspertizės aktą, netinkamai taikė CPK 314 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ekspertizės akto nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ji atlikta po teismo sprendimo priėmimo, įvertinus apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus dėl įrodymų nepakankamumo. Naujai prašomas pridėti įrodymas yra svarbus nagrinėjamoje byloje, nes tai eksperto, turinčio specialiųjų žinių, išvada, atskleidžianti tikrąsias ieškovo žemės sklypo užpylimo priežastis ir jų ryšį su atsakovų žemės sklype atliktais darbais. Šio įrodymo pateikimas apeliacinės instancijos teismui nebuvo kliūtis išnagrinėti bylą, nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, nes pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, atsakovai su juo susipažino, pateikė savo atsiliepimą, teismas taip pat turėjo pakankamai laiko su juo susipažinti ir jį įvertinti.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, nepriėmęs pateikto ekspertizės akto, nepagrįstai jį iš dalies vertino kaip surašytą asmens, neįtraukto į ekspertų sąrašą, ir kaip neturintį įrodomosios vertės. Be to, ekspertizę atlikęs R. M. yra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Teisme neištirti įrodymai negali būti vertinami iš anksto kaip nereikšmingi (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas jų lygybės principu.
    3. Teismai neatskleidė bylos esmės, nesirėmė įrodymų visetu, o didesnę galią suteikė tik Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 10 d. aktui dėl atraminės sienutės statybos laiko, koncentravosi į jos statymo faktą, nesiekė nustatyti ieškovo teisių ir interesų pažeidimo fakto.
    4. Nesvarbu, kad geodezinių matavimų pagrindu nėra nustatyti tikslūs skaičiai, kiek skiriasi žemės sklypų aukštis, nes geodeziniai matavimai – tai tik vienas iš galimų įrodymų. Tai, kad atsakovų žemės sklypas aukštesnis nei ieškovo, matyti iš nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tai patvirtina atraminės sienutės, t. y. įrenginio, skirto tam, kad nenuslystų aukštesnis žemės paviršius, statymo faktas. Iš nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovų žemės sklypas prie ieškovo sklypo ribos yra gerokai aukštesnis nei leidžiamas aukštis pagal projektą, tą patvirtina ir pastatytos sienutės aukštis. Valstybinės žemės sklypas prie atsakovų įvažos yra pakeltas iki 42 cm.
    5. Statybos techninio reglamento STR 2.03.03.2005 „Inžinerinės teritorijos apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ VI skyriaus II skirsnyje nustatyta, kad dirbtinai pakeliant teritorijos žemės paviršių privaloma nutiesti drenažą, o to atsakovai neatliko.
    6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neargumentuodamas atmetė ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, kad jų sklypus lietaus vanduo pradėjo semti būtent tada, kai atsakovai pakėlė žemės sklypą ir pastatė tvorą. Teismas rėmėsi tik atsakovo R. M. paaiškinimais, kad pro betoninį sienelės pagrindą vanduo negali pratekėti į ieškovo sklypą, be to, jo žemės sklypo nuolydis yra į kitą pusę, nesant geodezinių matavimų, patvirtinančių nuolydžio faktą, taip pat nevertino byloje esančių nuotraukų.
    7. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 14 d. pranešimu, tačiau ši institucija gali pasisakyti tik dėl statybos teisėtumo, bet nėra kompetentinga nustatyti pažeidimus, kurie galėjo būti padaryti padidinant žemės sklypo aukštį ir neįrengiant nuotekų sistemos.
    8. Byloje nebuvo ginčijamas faktas, kad atsakovai savavališkai padidino valstybei priklausančio žemės sklypo aukštį, taip panaikindami griovį prie gatvės, kuriuo nubėgdavo lietaus vanduo išilgai Debesų gatvės link Smėlio gatvės. Šias aplinkybes ieškovas aiškino viso proceso metu, jas patvirtino pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, apklausti liudytojai, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, tačiau teismas jų nevertino. Atsakovai neatsako už valstybinės žemės naudojimą, bet turi atsakyti už savo veiksmus, padarytus šioje žemėje, dėl kurių ieškovo sklypu tvinsta susikaupęs lietaus vanduo.
    9. Vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-12701-328/2012, ieškovas privalėjo pašalinti gyvatvorę iki 2013 m. gegužės 1 dienos. 2013 m. balandžio mėnesį mirė jo sūnus, todėl nustatytu terminu ieškovas neturėjo galimybės pašalinti gyvatvorės, ją pašalino gegužės mėnesį, to neneigė ir atsakovas. Prie ieškovo sklypo ribos 2013 m. gegužės mėnesį nebuvo atliekami jokie paruošiamieji tvoros statybos darbai. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus akte Nr. SPA-1325(16.2), kuriuo nustatydami atraminės sienelės statybos pradžią rėmėsi abu teismai, tvoros statybos pradžia – 2013 m. gegužės mėn. nurodyta pagal atsakovo paaiškinimus. Visi liudytojai teismui nurodė, kad gegužės mėnesį ieškovas šalino gyvatvorę, o atsakovas iš savo sklypo pusės tvorą statė birželio ir liepos mėnesiais.
    10. Apie būtinumą gauti ieškovo sutikimą statyti tvorą atsakovas buvo informuotas dar 2012 m., kai buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-12701-328/2012, kurioje atsakovas reikalavo pašalinti gyvatvorę, – jis atsiliepime nurodė, kad rengiasi statyti tvorą.
    11. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte nebuvo nustatytas reikalavimas pateikti pretenzijas raštu. Žodžiu pretenzijos atsakovui buvo pareikštos ne kartą.
    12. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Būtent atsakovas, pasistatęs atraminę sienutę ir padidinęs žemės paviršiaus aukštį, turėjo įrodyti, kad jo statybos nesukėlė ieškovui problemų. Ieškovas pateikė teismui įrodymus (vaizdo įrašai, liudytojų parodymai), kad jo žemės sklypas semiamas vandens, to iki atsakovo statybų nebuvo, todėl šis turėjo įrodyti, kad tai ne dėl jo veiksmų kilusios pasekmės (CPK 178 straipsnis).
    13. Kadangi buvo pateiktas negatorinis ieškinys, tai neatsižvelgdami į vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti, teismai privalėjo įvertinti tęstinio pažeidimo pasekmes, t. y. ar atraminė sienutė (ir numatyta vėliau tvoros statyba) nepažeidžia ieškovo ir A. R. teisėtų interesų.
    14. Atraminės sienutės išmatavimų dydžiai dokumentuose nustatyti skirtingai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad aukščiausioje vietoje sienutė siekia 72 cm, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyriaus 2014 m. liepos 10 d. akte jos aukštis nurodytas tik 64 cm. Dėl to teismai galimai nepagrįstai tvorą priskyrė I kategorijos nesudėtingam statiniui, nes aukštesnė nei 2 m tvora (72 cm atraminė sienutė ir 1,30 m stulpas) pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ turėtų būti priskirta II kategorijos nesudėtingam statiniui, kuriam įteisinti reikia ne tik gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų.
  2. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš kasatorės 400 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsižvelgiant į ginčo dalyką ir pobūdį, jau pirmosios instancijos teisme buvo aišku, kad gali būti reikalingos specialiosios mokslo ir technikos žinios, tačiau ieškovas, kuriam atstovavo advokatas, neprašė skirti ekspertizės, nors pirmosios instancijos teismas viso proceso metu siūlė šalims teikti įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant naujo įrodymo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas tik šiuo aspektu, neanalizuodamas tiriamosios akto dalies ir išvadų, pasisakė dėl jį surašiusių asmenų kompetencijos, kad aktas negali patvirtinti bylai svarbių aplinkybių.
    2. Teismai rėmėsi rašytiniais įrodymais pagrįstu faktu, kad atsakovams pagal projektą buvo leidžiama didinti sklypo aukštį nuo 0,8 m prie namo iki 0,1 m prie sklypo ribos. Tai reiškia, kad atsakovai savo sklypą su nuolydžiu suformavo teisėtai. Teismai rėmėsi liudytojų S. S. ir A. R. parodymais, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentais, 2014 m. liepos 10 d. aktu, tinkamai nustatė tvoros statybos darbų pradžią ir pagrįstai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostatas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl procesinių teisių perėmimo šioje byloje

  1. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Taigi procesinio teisių perėmimo pagrindas byloje yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje firma Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).
  2. Su kasaciniu skundu yra pateikti duomenys, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. mirė ieškovas K. R. ir kad palikimą po jo mirties priėmė vienintelė įpėdinė jo sutuoktinė A. R., taigi ji perėmė palikėjo materialines subjektines teises ir atitinkamai – procesines teises šioje byloje. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R. pripažintina ieškovo procesinių teisių perėmėja šioje byloje; ji nelaikytina dalyvaujančiu byloje trečiuoju asmeniu.

13Dėl žemės sklypo savininko pažeidžiamos nuosavybės teisės gynimo ir pažeidimo įrodinėjimo pareigos

  1. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Paribys“ v. UAB „Lit-Invest”, bylos Nr. 3K-3-86/2014; kt.).
  2. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Paribys“ v. UAB „Lit-Invest”, bylos Nr. 3K-3-86/2014; kt.).
  4. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
  5. Bylos duomenimis, ieškovo reikalavimai grindžiami žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad atsakovo pastatyta atraminė sienutė su statoma tvora ir pakelto žemės sklypo aukštis pažeidžia ieškovo teises dėl neigiamo neleistino poveikio jo žemės sklypui – lyjant lietui visas vanduo iš atsakovų aukščiau esančio sklypo ir gatvės teka į ieškovo sklypą, ten tvenkiasi, be to, į ieškovo žemės sklypo pietinę dalį nepatenka saulės šviesa, todėl joje nebeauga žolė. Pagal nutarties 33 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką būtent tokį neleistiną neigiamą poveikį šioje byloje turėjo įrodyti ieškovas (dėl ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą šioje byloje ginčas nekilo). Atsakovai turėjo įrodyti, kad jų veiksmai – atraminės sienutės ir tvoros statyba, taip pat pakelto žemės sklypo aukštis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
  6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atraminė sienutė su statoma tvora šalia jo žemės sklypo ribos pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, yra I grupės nesudėtingas statinys; to neginčijo ir bylos šalys. Tai, kad ginčo statinys priskirtinas prie nesudėtingų, konstatavo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1430-342/2014 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad atsakovas pastatė atraminę sienutę ir pradėjo statyti tvorą neturėdamas privalomo ieškovo sutikimo, būtino statant naują nesudėtingą statinį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovai rašytinių gretimų sklypų savininkų sutikimų dėl tvoros (ir atraminės sienutės) statybos neturi, nors pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d.), 33.2 punktą ir 11 priedo 2.2 punktą bylos atveju atsakovui statant atraminę sienutę buvo privaloma gauti gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą toks sutikimas laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu, kuris nėra privalomas tais atvejais, kai dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 25 punktas). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nuo statybos pradžios (2013 m. gegužės mėnesio viduryje) pretenzijų atsakovams nepareiškė, todėl laikė, jog ieškovo sutikimas atsakovui statyti atraminę sienutę ir tvorą neprivalomas. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismų išvada, nurodydama, kad statybų pradžios laikas yra fakto klausimas, kuris kasaciniame teisme nenagrinėtinas; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
  8. Byloje nustatyta, kad atsakovų namas pastatytas pagal projektuotojo A. K. parengtą projektą, 2010 m. vasario 5 d. išduotas statybos leidimas, kuriame nurodyta, kad sklypo vertikalus planas parengtas remiantis topografine nuotrauka, ankščiau suprojektuotu kvartalo vertikalu. Galiojančiu projektu atsakovams buvo leista koreguoti savo sklypo paviršių formuojant nuolydį nuo 0,8 m prie pastato iki 0,1 m prie sklypo ribos. Byloje nenustatyta, kad atsakovai pažeidė projekto nurodytus reikalavimus ar kad toks projektas prieštarautų teisės aktų nuostatoms (Statybos įstatymas, aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ ir kt.).
  9. Dėl nutarties 38, 39 punktuose nurodytų priežasčių darytina išvada, kad teismai, tinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus ir išanalizavę šalių argumentus, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog atsakovo veiksmai – atraminės sienutės su tvora statyba, taip pat pakelto žemės sklypo aukštis neatitiktų teisės aktų reikalavimų (CPK 178, 185 straipsniai).
  10. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, t. y. kad atsakovo atraminė sienutė su tvora ir padidintas atsakovo žemės sklypo aukštis pažeidžia ieškovo teises dėl neigiamo neleistino poveikio jo žemės sklypui (CK 4.99 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad esant normalioms oro sąlygoms paviršinis vanduo neturi neigiamo poveikio ieškovo sklypui. Ieškovas teismui pateikė nuotraukas, vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad po didelės liūties paviršinis vanduo iš gatvės pusės valstybei priklausančio sklypo pakraščiu teka ieškovo sklypo link, t. y. per bylos šalių žemės sklypų ribą (griovį), ir susitelkia ieškovui priklausančiame sklype. Tačiau, bylos duomenimis, liūties metu yra užliejama visa Debesų gatvė, nuo kurios po to vanduo patenka į ieškovo sklypą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent ieškovo nurodyti atsakovo veiksmai (tiek savo, tiek valstybės žemės sklypų pakėlimas) lėmė vandens patekimą liūties metu nuo gatvės į ieškovo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ne tik atsakovai, bet ir ieškovas nėra įsirengęs paviršinio vandens nutekėjimo sistemos, atsakovo tvoros pamatas yra betoninis, o jo žemės sklypo nuolydis eina į kitą pusę nuo ieškovo sklypo. Dėl to teismų pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra pakankamų duomenų tam, kad galima būtų spręsti, jog liūties metu vanduo iš atsakovų žemės sklypo teka į ieškovo žemės sklypą. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl išbetonuotos atraminės sienutės užstojama ieškovo žemės sklypo dalis ir ten esanti augmenija negauna saulės šviesos. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo pareikštų reikalavimų šioje byloje (CPK 178 straipsnis), todėl teismai, pagrįstai konstatavę įrodymų nepakankamumą, turėjo pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus kaip neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

14Dėl naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme priėmimo

  1. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi ieškovas turi tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat ieškinio pareiškimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008).
  3. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015; kt.).
  4. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas pagrįsti savo pareikštus reikalavimus, su apeliaciniu skundu pateikė statinio (sklypo) dalinės ekspertizės aktą. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti šį įrodymą, nurodydamas, kad ieškovas be svarbios priežasties nepateikė jo pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ekspertizės akto nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme, nes ji atlikta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, įvertinus apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo motyvus dėl įrodymų nepakankamumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis kasacinio skundo argumentas nepatvirtina naujo įrodymo pridėjimo apeliacinės instancijos teisme pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įrodymų nepakankamumą, priėmė šioje byloje ieškovui nepalankų sprendimą, nelemia ieškovo teisės į papildomą įrodinėjimo procesą, t. y. teisės teikti papildomus įrodymus tam, kad pagrįstų savo reiškiamus reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principai (CPK 7, 12 straipsniai). Ieškovas nepateikė duomenų, kad statinio (sklypo) dalinė ekspertizė dėl kokių nors priežasčių negalėjo būti atlikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl ekspertizės aktas negali būti laikomas nauju išreikalautu ar sužinotu įrodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepriimti su apeliaciniu skundu teikiamo naujo įrodymo yra pagrįstas (CPK 314 straipsnis).
  5. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,74 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas atmestinas, jos priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
  2. Atsakovai pateikė dokumentą, patvirtinantį 400 Eur išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas atmestinas, taip pat į CPK 98 straipsnio, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punkto nuostatas, sprendžia priteisti atsakovui iš kasatorės 400 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Pripažinti ieškovo K. R. procesinių teisių perėmėja šioje byloje A. R..

18Nelaikyti A. R. šioje byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu.

19Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Priteisti atsakovui R. M. (a. k. ( - ) iš kasatorės A. R. (a. k. ( - ) 400 (keturis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

21Priteisti iš kasatorės A. R. (a. k. ( - ) 4,74 Eur (keturis Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai