Byla 2-389-907/2017
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,

2sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

3ieškovei V. O., jos atstovei advokatei Eglei Damulevičiūtei - Jakimavičienei,

4atsakovui A. N., jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

5institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui A. N., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Nustatė

7

  1. Ieškovė V. O. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina V. O.; priteisti iš atsakovo A. N. nepilnamečiui vaikui L. N., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 190,00 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. ( - ), ieškovę paskiriant dukros L. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo A. N. 1140,00 Eur nepilnametės dukros L. N. išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti nepilnametės dukros L. N. bendravimo tvarką su atsakovu A. N.:

8Darbo dienomis ir savaitgaliais:

  1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. nuo 17.00 val. iki 20.00 val. A. N. įsipareigoja pasiimti dukrą L. N. 17.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir dukrą grąžinti 20.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu. Kai dukra L. N. pradės lankyti vaikų darželį, tėvas A. N. įsipareigoja pasiimti dukrą 17.00 val. iš vaikų darželio ir grąžinti dukrą 20.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu. Jeigu dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių tėvas negali pasiimti dukters, jis privalo apie tai informuoti motiną ne vėliau nei prieš valandą, o grąžinant informuoti ne vėliau nei prieš pusvalandį iki nurodyto termino pabaigos.
  2. Iki dukrai L. N. sueis 2 (dveji) metai, pakaitomis vieną nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 12.00 val. iki 17:00 val. ir kitą nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. sekmadienį nuo 12.00 val. iki 17.00 val. tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N.. Tėvas įsipareigoja 12.00 val. pasiimti dukrą L. N. iš motinos gyvenamosios vietos, o 17.00 val. grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu.
  3. Kai dukrai L. N. sueis 2 (dveji) metai ir motina V. O. jos nebemaitins krūtimi, kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 15.00 val. tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N.. Tėvas įsipareigoja šeštadienį 12.00 val. pasiimti dukrą L. N. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos, o sekmadienį 15.00 val. įsipareigoja dukrą grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu.
  4. Dukros ligos atveju tėvas A. N. per jam tenkantį bendravimo su dukra laiką gali dukrą lankyti motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu, dukros L. N. iš motinos nepasiimant. Šis tėvo bendravimo su dukra laikas nekompensuojamas kitu laiku, nebent abu tėvai dėl to susitaria atskirai.
  5. Tomis dienomis, kuriomis nustatyta tėvo A. N. bendravimo su dukra L. N. tvarka, kadangi motina V. O. nuo 2018 m. gegužės 3 d. pradeda dirbti slenkančiu darbo grafiku, įskaitant kartais ir šeštadienius, atsižvelgiant į motinos darbo grafiką, tėvas A. N. dukrą L. N. pasiims ir grąžins motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu iš motinos šeimos narių, t.y., L. N. Močiutės ar senelio.
  6. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros Pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita arba tėvai dėl to susitaria atskirai.

9Švenčių dienomis:

  1. Nelyginiais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų pirmąją dieną, t.y. gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 31 d. iki kol L. N. sueis 2 (dveji) metai, tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. pasiimant dukrą gruodžio 24 d. 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinai tos pačios Šv. Kūčių dienos 19 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu; Gruodžio 25 d. tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. pasiimant dukrą gruodžio 25 d. 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 19 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu; Gruodžio 31d. tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. pasiimant dukrą gruodžio 31 d. 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 19 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu.
  2. Nelyginiais metais dukrai L. N. suėjus 2 (dviems) metams per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, t.y. nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d. tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. pasiimant dukrą 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos Kūčių rytą ir grąžinant Šv. Kalėdų antrosios dienos vakarą 15.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu. Taip pat A. N. bendrauja su dukra nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant dukrą gruodžio 31 d. rytą 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant sausio 1 d. vakarą - 15.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu. Tarp švenčių taikoma įprastinė bendravimo tvarka.
  3. Lyginiais metais iki kol dukrai L. N. sueis 2 (dveji) metai tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą Šv. Velykų rytą 12.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią Šv. Velykų dieną 19.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.
  4. Lyginiais metais dukrai suėjus 2 (dviems) metams tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. per Šv. Velykas, pasiimant dukrą Šv. Velykų rytą 12.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.
  5. K. T. dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos motinai V. O. bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra L. N. bendrauja tėvas A. N.. Atitinkamą dieną tėvas pasiima dukrą L. N. 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20.00 val. Jeigu tėvo gimimo diena sutaps su darželio ar mokyklos lankymo diena, tėvas pasiima dukrą L. N. iš ugdymo įstaigos iš karto po užsiėmimų pabaigos.
  6. K. M. dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui A. N. bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra L. N. bendrauja motina V. O..

10Atostogų metu iki kol dukra pradės lankyti mokyklą:

  1. Nuo 2019 m. balandžio 30 d. tėvas A. N. su dukra L. N. bendrauja tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas su dukra atostogauja ne daugiau kaip 2 kartus per metus. Atostogų trukmė gali būti ne ilgesnė nei 2 (dvi) savaitės. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra bei jų trukmę, vaikų motiną įspėja prieš 1 mėnesį, pateikdamas konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės. Tėvas A. N. savo atostogų su dukra periodui dukrą L. N. pasiima pirmąją atostogų dieną 12.00 val. ir grąžina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu.
  2. Motina V. O. su dukra L. N. bendrauja motinos kasmetinių atostogų metu. Motina su dukra atostogauja ne daugiau kaip 2 kartus per metus. Atostogų trukmė gali būti ne ilgesnė nei 2 (dvi) savaitės. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias Pageidauja būti su dukra bei jų trukmę, dukros tėvą įspėja prieš 1 mėnesį, pateikdama konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės.
  3. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
  4. Vieno iš tėvų atostogos užsienyje su dukra L. N. ne ilgesnei nei 14 kalendorinių dienų trukmei yra galimos be kito iš tėvų sutikimo, o esant ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, dėl tokios atostogų trukmės tėvams atskirai susitarus, yra reikalingas rašytinis to kito tėvo sutikimas.

11Dukros kasmetinių mokyklinių atostogų metu:

  1. Tėvas A. N. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau nei 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant motinai V. O. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužės 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės. Tėvas dukrą L. N. pasiima pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.
  2. Motina V. O. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau nei 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant tėvui A. N. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužės mėn. 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės.
  3. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
  4. Nelyginiais metais tėvas A. N. praleidžia su dukra L. N. žiemos atostogas, lyginiais - pavasario ir rudens atostogas, pasiimant dukrą L. N. pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir grąžinant priešpaskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.

12Šalys bendru sutarimu gali keisti nustatytą bendravimo su dukra L. N. tvarką dėl išskirtinių įvykių (tokių kaip laidotuvės, krikštynos, vestuvės ir šiems įvykiams prilyginamų įvykių) apie pasikeitimus dėl šių įvykių pranešant ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas.

13Tėvai tarpusavio sutarimu dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame švietime, papročių perdavime.

14Šalys sutaria, kad motina V. O. neturi teisės išsivežti dukros L. N. gyventi į užsienį be tėvo A. N. raštiško sutikimo, patvirtinto notaro.

15Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (65-77 b. l.).

  1. Atsakovas A. N. pateiktu teismui atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad dukra rūpinasi nuo gimimo, ieškovė dukrą atsakovui perduodavo po 3-4 valandas kartą į savaitę ir dukra būdavo su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas, jei nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, yra per didelis. Atsakovo manymu, pakaktų nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad su ieškove gyveno nuo dukros gimimo iki 2016-07-24. Gyvenant kartu su ieškove atsakovas dukra rūpinosi tiek pat, kiek ir ieškovė. Įsiskolinimas galėjo susidaryti nuo 2016-07-24 iki 2016-11-01, viso išlaikymo įsiskolinimas galėtų sudaryti 600,00 Eur. Po 2016 metų liepos mėnesio ieškovė atsakovui perduodavo dukrą tik keletą kartų per savaitę. Atsakovas prižiūrėdavo dukrą savo gyvenamojoje vietoje po 4-5 val. per dieną. Jeigu būtų tenkintina ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su dukra, atsakovo manymu, tokiu atveju ieškovės dalyvavimas jam bendraujant su dukra, iki dukrai sukaks du metai, yra nebūtinas, nes atsakovas pats sugeba pasirūpinti mažamete dukra. Atsakovas papildomai nurodo, kad jei dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, atsakovas sutiktų, kad ieškovės bendravimo su dukra laikas nebūtų ribojamas, išlaikymo dukrai atsakovas iš ieškovės nereikalautų. Atsakovas prašė nepilnamečio vaiko L. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (39 b. l.).
  1. Ieškovė V. O. teismo posėdyje prašė ieškinį (65-77 b. l.) tenkinti visiškai, palaikė jame išdėstytus argumentus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra L. N. gimė gyvenant su atsakovu A. N. neįregistravus santuokos. Po trijų mėnesių trukusio bendro gyvenimo ieškovė išėjo gyventi pas savo tėvus. Atsakovui yra sudarytos sąlygos matytis su dukra ieškovės tėvų namuose. Ieškovės tėvai ją ir jos dukrą padeda išlaikyti materialiai. Ieškovė nurodo, kad būtiniausiems nepilnametės dukros poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžia 380,00 Eur. Išlaidas sudaro: 90,00 Eur maistui, vaikas dar yra maitinamas motinos pienu, bet jau pratinamas prie visaverčio maisto, 30,00 Eur avalynei, aprangai, 30,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 15,00 Eur higienos prekėms, skalbikliams, 10,00 -15,00 Eur vaistams ir vitaminams, 30,00 Eur žaislams, lavinimo priemonėms, 15,00 – 20,00 Eur išlaidos apsilankymams pas gydytojus, 33,10 Eur gyvybės draudimo mokestis, gali būti ir kitų išlaidų. Mergaitė sveika. Ieškovė dirbo ( - ), gaudavo 360,00 Eur darbo užmokestį, tačiau šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose, gauna tik 320,00 Eur motinystės pašalpą, neturi jokio turto. Kai dukrai sukaks 2 metai, ieškovė planuoja grįžti į darbą, o dukrą leisti į darželį, kuris kas mėnesi kainuotų apie 60,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukra nuo gimimo gyvena su ja, atsakovas tik po paskutinio teismo posėdžio labiau pradėjo domėtis dukra. Ieškovė rodydavo iniciatyvą, kad atsakovas susitiktų su dukra, kai nėra namuose ieškovės tėvų, tačiau atsakovas savo ruožtu iniciatyvos nerodydavo. Ieškovė sutiktų su dukra atvykti ir pas atsakovą į namus, bet atsakovas nesutinka. Ieškovė leidžia atsakovui dukrą išsivežti ne daugiau nei 3 valandoms. Ieškovė papildomai nurodė, kad kai mergaitei buvo pusę metukų amžiaus, po dukros pasimatymo su atsakovu, rengiant dukrą iš jos kelnyčių iškrito adata, po šio įvykio ieškovė nustojo pasitikėti atsakovu. Atsakovas nuo 2016 lapkričio mėnesio pabaigos iki gruodžio mėnesio pabaigos nesimatė su dukra. Ieškovė papildomai nurodė, jog jos tėvai neprieštarauja, kad atsakovas lankytųsi jų namuose. Patikslino, kad prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-08-01 už 8 mėnesius po 190 Eur, nes kai išėjo iš atsakovo, jis vaiko materialiai neremia, tai sudaro 1520 Eur, atsakovas pagal teismo priimtą nutartį 3 mėnesius mokėjo po 90 Eur (viso – 270 Eur) priteisto laikino išlaikymo, todėl tai išminusavus išlaikymo skola sudaro 1250 Eur, kurią prašo priteisti.
  1. Ieškovės atstovė advokatė Eglė Damulevičiūtė - Jakimavičienė teismo posėdyje palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį (65-77 b. l.) tenkinti, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.
  1. Atsakovas A. N. teismo posėdžio metu su ieškiniu (65-77 b. l.) sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime (39 b. l.) išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad nepilnametis vaikas L. N. yra jo dukra. Atsakovas nesutinka su 190,00 Eur išlaikymo dydžiu, mano, kad dukrai užtektų 150,00 Eur per mėnesį, nes ji dar maža. Atsakovas neturi jokio turto. Jis dirba ( - ) direktoriumi, gauna 380,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį, taip pat dirba ( - ) direktoriumi, gauna 260,00 Eur per mėnesį, ir ( - ) dirba administracijos vadovu – gauna apie 10,00 Eur pajamų per mėnesį, nes įmonė šiuo metu veiklos nevykdo. Kooperatyve ( - ) turi 21 proc. pajų ir kooperatyve ( - )21 proc. pajų, vieno vertė – 200 Lt. Šiuo metu atsakovas gyvena būste, esančiame ( - ), kurį panaudai suteikė jo brolis. Anksčiau minėtame būste gyveno kartu su ieškove ir dukra, tačiau 2016-07-24 ieškovė iš jo namų išsikraustė. Atsakovas papildomai nurodė, kad tris mėnesius mokėjo dukrai Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-11 nutartimi priteistą laikiną išlaikymą po 90,00 Eur. Sutinka, jog po to, kai ieškovė su dukra išėjo iš jo namų, jis neteikė dukrai išlaikymo, nebent kokį rūbelį nupirko. Sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius, tik jis turi būti skaičiuojamas po 150 Eur per mėnesį. Nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, mano, kad su juo vaikui būtų geriau. Atsakovas nurodo, kad nors ir yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, tačiau niekada nėra sirgęs depresija. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neprieštarauja, jog būtų nustatyta ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, nes ieškovė ne visada jam leidžia bendrauti su vaiku.
  1. Atsakovo atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdžio metu palaikė atstovaujamąjį ir jo išsakytus argumentus.
  1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (28 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė E. L. nurodė, kad palaiko savo išvadą, prašė tenkinti ieškovės ieškinį. Skyriaus nuomone ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. N., gim. ( - ), yra detali ir teisinga, prašomas priteisti išlaikymo dydis protingas, o gyvenamoji vieta vaiko turėtų būti nustatyta su motina, nes emocinis ryšys stipresnis, vaikas dar mažas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
  1. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad šalims, gyvenant neįregistravus santuokos, ( - ) gimė dukra L. N., kuri yra nepilnametė (8 b. l.).

16Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

  1. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamąją vietą su ja, nes ieškovė dukrą nuo gimimo augina ir prižiūri viena, vaikas yra maitinamas krūtimi, su vaiku ją sieja tvirti emociniai ryšiai, atsakovas retai susitinka su dukra. Atsakovas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis taip pat gali tinkamai auginti bei prižiūrėti dukrą, todėl dukra turėtų gyventi su juo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta ir skyriaus atstovė teismo posėdyje pritarė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove.
  1. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).
  1. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, vaiko norą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčas sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Taip pat teismas be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).
  1. Byloje kilo ginčas dėl nepilnametės L. N. gyvenamosios vietos nustatymo. Iš ieškovės paaiškinimų ir Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad mažametė L. N. gyvena su mama V. O. jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto 2017-03-14 šeimos aplankymo akto matyti, kad nepilnamečiui vaikui augti, vystytis sudarytos tinkamos sąlygos (139 b. l.). Tarp dukros ir motinos yra susiformavęs artimas emocinis bei dvasinis ryšys, dukra yra mažametė, nuo pat gimimo auga su motina, su tėvu matosi retai, yra dar maitinama motinos pienu, motina gerai žino jos dienos režimą ir poreikius. Atsakovas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena jo broliui priklausančiame būste, esančiame ( - ), tačiau neapibūdino patalpų, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog minėtame būste vaikui gyvenimo sąlygos būtų tinkamos, nepateikė atitinkamų institucijų gyvenamosios vietos įvertinimo, neprašė teismo pavesti jas įvertinti. Akivaizdu, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą, jokio kompetentingų institucijų jo gyvenamosios vietos įvertinimo, jokių duomenų, ar jo gyvenamoji aplinka yra saugi ir tinkama gyventi mažamečiui vaikui. Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, su dukra L. N. būna nuo pat jos gimimo, žino kiekvieną dukros poreikį, viena ją augina ir prižiūri, žino jos dienos režimą, dukra yra itin mažo amžiaus (vienų metukų), labai prisirišusi prie motinos, tarp jų susiklostęs ypatingas emocinis ryšys, nes vaikas dar yra maitinamas motinos pienu. Tuo tarpu atsakovas gera valia neteikia dukrai išlaikymo, retai su dukra matosi, todėl atsakovas net neturi įgūdžių rūpintis vos vienerių metų mažamečiu vaiku, jis nėra pasirengęs auginti vaiką. Be to, atsakovas dirba 3 darbovietėse vadovaujantį darbą, kaip ieškovė nurodė teismo posėdžio metu, jis į darbą išvyksta labai anksti ir grįžta labai vėlai, kai vaikas jau miega (apie 23.00 val.), todėl net neturi laiko tinkamai rūpintis vaiku ir būti su juo. Teismui svarbiausia yra vaiko interesai, vaiko noras. Kadangi L. N. yra mažametė, dėl to ji negali išreikšti savo noro, manytina, kad vaiko emocinis saugumas ir stabilumas, socialiniai poreikiai bus geriausiai užtikrinti ieškovės aplinkoje, nes ji saugi, o atsakovo net neištirta.
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, ginčo klausimais išdėstytus teisinius argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo metu vaiko L. N. interesus labiausiai atitinka jos gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku nei tėvo.

17Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

  1. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar vaikas yra gimęs nesusituokusiems tėvams (LR CK 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamąją vietą nustačius su motina V. O., ji turi didesnes galimybes auklėti dukrą, tačiau tai nesumažina vaiko tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
  1. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nedraudė atsakovui bendrauti ir matytis su dukra, atsakovas su dukra pats nerodo noro bendrauti, tai inicijuoja pati ieškovė. Atsakovas nurodė, jog jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, jis pageidautų, kad teismas nustatytų bendravimo su vaiku tvarką, nes jo santykiai su ieškovės tėvais yra konfliktiški, abi pusės nepageidauja viena kitos matyti, ieškovė gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, tai apriboja atsakovo galimybes bendrauti su vaiku, be to, dažnai ir pati ieškovė atsisako duoti jam pasimatyti su vaiku, jų tarpusavio santykiai taip pat yra įtempti ir konfliktiški. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, jog po paskutinio teismo posėdžio tarp šalių šiek tiek pagerėjo bendravimas. Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti atsakovo A. N. su vaiku jos pasiūlytą bendravimo tvarką. Atsakovas su minėta bendravimo tvarka sutiko, pakeitimų, papildymų nepareiškė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo A. N. bendravimo tvarka su vaiku yra detali, teisinga ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiškai, todėl būtina spręsti klausimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, į tai, kad ginčo tarp šalių dėl pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos nėra, į tai, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka detali ir protinga, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina, todėl tokia bendravimo su vaiku tvarka teismo sprendimu ir nustatytina.

18Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

  1. Atsakovas A. N. yra nepilnamečio vaiko L. N., gim. ( - ), tėvas (8 b. l.), dėl ko jam atsiranda pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).
  1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtinos išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro apie 380,00 Eur, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 190,00 Eur, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui L. N. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia: 90,00 Eur maistui, 30,00 Eur avalynei, aprangai, 30,00 Eur išlaidoms už komunalinius mokesčius, 15,00 Eur higienos prekėms, skalbikliams, 10,00 - 15,00 Eur vaistams ir vitaminams, 30,00 Eur žaislams, lavinimo priemonėms, 15,00 – 20,00 Eur transporto išlaidoms, 33,10 Eur gyvybės draudimo mokesčiui, kitoms išlaidoms (66-67, 90-97, 126-127 b. l.). Atsakovė dirba ( - ), šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gauna 320,00 Eur per mėnesį (9, 55-60 b. l.), turto neturi (44, 45 b. l.), kitų pajamų neturi. Ieškovę materialiai remia jos tėvai. Kai vaikui sukaks du metai, ieškovė planuoja grįžti į darbą, o vaiką turės leisti į darželį, todėl atsiras papildomos išlaidos.
  1. Atsakovas A. N. savo atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, jog sutiktų mokėti tik po 150,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui vaikui, nes ieškovės prašomas priteisti 190,00 Eur išlaikymas, atsakovo manymu, yra per didelis mažamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio turto neturi (43, 46 b. l.). Jis dirba kooperatyvo ( - ) direktoriumi, gauna 380,00 Eur per mėnesį, ( - ) direktoriumi, gauna 260,00 Eur, ir ( - ) administracijos vadovu, gauna apie 10,00 Eur pajamų, nes įmonė veiklos nevykdo (47-54 b. l.). ( - ) turi 21 proc. pajų ir ( - ) turi 21 proc. pajų, pajaus vertė 58,00 Eur. Šiuo metu atsakovas gyvena būste, esančiame ( - ) kurį panaudai suteikė jo brolis. Atsakovas išlaikytinių (64 b. l.) ir kreditorių neturi. Yra sveikas, darbingas.
  1. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, pakankamai uždirbantis asmuo, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Kad yra sveikas ir darbingas, teismo posėdyje patvirtino ir pats atsakovas. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo mažamečio vaiko (vos vienerių metų amžiaus) būtiniausi poreikiai šiuo metu siekia ne mažiau kaip 380,00 Eur, kai jos per mėnesį gaunamos pajamos šiuo metu siekia tik 320,00 Eur. Tačiau taip pat konstatuotina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jos, kas įgalintų atsakovą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, tačiau ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos darbo užmokestis mažesnis, nei atsakovo, tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, jiems priklausančio asmeninės nuosavybės teise, nei vienas neturi kreditorių ir kitų išlaikytinių, abu sveiki, darbingi, todėl atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, konstatuotina, kad abiejų šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti lygios. Pažymėtina, kad vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais ir pateiktais kvitais teismas negali remtis, nes jos nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (apie 320,00 Eur) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria vien paties vaiko (L. N.) išlaikymui per mėnesį. Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, lėšas, skirtas vaiko poreikių tenkinimui ieškovė pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 200 Eur kas mėnesį vaikui. Kad tokią didelę paramą vaikui ir jai pačiai teikia jos tėvai, ji neįrodė. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad atsakovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė 340 Eur per mėnesį suma. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad šalių dukra yra mažametė, neturinti jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, atitinkamai konstatuotų medikų komisijos, yra sveika, taigi atitinkamai jai nėra reikalingas išlaikymas, didesnis nei kitiems tokio amžiaus vaikams, jis turi atitikti protingumo kriterijus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas turėtų teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą bei tai, kad tokio amžiaus vaikui ieškovės skiriamos išlaidos yra būtinos, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas iš dalies: iš atsakovo A. N. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. N. periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.
  1. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, kt.).
  1. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, matyti, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2016-07-24, kai ieškovė su vaiku išsikėlė iš jo namų. Minėtą aplinkybę nurodė ieškovė, tai pripažino teismo posėdyje ir pats atsakovas. Nors jis teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaikymą teikė vaikui pirkdamas įvairius daiktus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo, nurodė, jog neturi, todėl minėtas atsakovo teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas pripažįsta, kad nuo 2016-08-01 iki teismo sprendimo priėmimo (2017-04-30) susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.). Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 190,00 Eur kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, t.y. į tai, neturi kitų išlaikytinių, į jo gaunamas pajamas, į tai, kad yra darbingas, neturintis neįgalumo, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas, įsiskolinimas susidarė tik už aštuonis mėnesius, į tai, kad jis 3 mėnesius mokėjo teismo priteistą 90,00 Eur laikiną išlaikymą, mažina priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tai, priteisia išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-08-01 iki teismo sprendimo priėmimo (2017-04-30), t. y. už 8 mėnesius, skaičiuojant išlaikymą po 170,00 Eur kas mėnesį (už aštuonis mėnesius 1360,00 Eur), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-11 nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą po 90,00 Eur mokėjo tris mėnesius (270,00 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistinas 1090,00 Eur (1360,00 Eur – 270,00 Eur = 1090,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
  1. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį iš patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei: 82,00 Eur žyminis mokestis už neturtinius ieškinio reikalavimus, nes jie patenkinti visiškai (12, 20 b. l.).
  1. Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatė (13 b. l.), kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 850,00 Eur išlaidų, susijusių su konsultacijomis, ieškinio, patikslinto ieškinio parengimu, taikos sutarties projekto rengimu ir derinimu, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimu, atstovavimu (14-15, 88-89, 110-112, 148-149 b. l.), priteisimu. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. IV ketvirtį tai sudarė 822,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 2840,96 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 329,12 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 82,28 Eur). Ieškovės atstovė ruošė ieškinį, patikslintą ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikos sutarties projektą, derino taikos sutarties sąlygas, konsultavo, atstovavo ieškovę teisme. Atsakovas neginčija ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipdamasi su ieškiniu ji patyrė 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos – 850,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl, atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus (96 procentai) - 816,00 Eur, priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
  1. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 61,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį atsakovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir 4,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), viso - 65,76 Eur. Kadangi atsakovo priešieškinis nebuvo priimtas nagrinėjimui (117 b. l.), tačiau jam nebuvo grąžintas jo valstybei sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis (100 b. l.), atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir įskaičius į atsakovo mokėtinas sumas jo sumokėtą žyminį mokestį, iš jo valstybei priteistina 24,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Nutrauktinos 2016-11-11 nutartimi (21-22 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. N. (CPK 149 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 282 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

21Ieškinį tenkinti iš dalies.

22Nustatyti nepilnamečio vaiko L. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina V. O., a. k. ( - )

23Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N., gim. ( - ), a. k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės V. O. banko sąskaitą Nr. ( - ).

24Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. ( - ) nepilnamečiui vaikui L. N., gim. ( - ), a. k. ( - ) 1090,00 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-04-30.

25Nepilnamečiui vaikui L. N., gim. ( - ), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną V. O., a. k. ( - )

26Nustatyti tokią atsakovo A. N., a. k. ( - ) ir dukros L. N., gim. ( - ), bendravimo tvarką:

27Darbo dienomis ir savaitgaliais:

  1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. nuo 17.00 val. iki 20.00 val. A. N. įsipareigoja pasiimti dukrą L. N. 17.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir dukrą grąžinti 20.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu. Kai dukra L. N. pradės lankyti vaikų darželį, tėvas A. N. įsipareigoja pasiimti dukrą 17.00 val. iš vaikų darželio ir grąžinti dukrą 20.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu. Jeigu dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių tėvas negali pasiimti dukters, jis privalo apie tai informuoti motiną ne vėliau nei prieš valandą, o grąžinant informuoti ne vėliau nei prieš pusvalandį iki nurodyto termino pabaigos.
  2. Iki dukrai L. N. sueis 2 (dveji) metai, pakaitomis vieną nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 12.00 val. iki 17:00 val., ir kitą nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. sekmadienį nuo 12.00 val. iki 17.00 val., tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N.. Tėvas įsipareigoja 12.00 val. pasiimti dukrą L. N. iš motinos gyvenamosios vietos, o 17.00 val. grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu.
  3. Kai dukrai L. N. sueis 2 (dveji) metai ir motina V. O. jos nebemaitins krūtimi, kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 15.00 val., tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N.. Tėvas įsipareigoja šeštadienį 12.00 val. pasiimti dukrą L. N. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos, o sekmadienį 15.00 val. įsipareigoja dukrą grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu.
  4. Dukros ligos atveju tėvas A. N. per jam tenkantį bendravimo su dukra laiką gali dukrą lankyti motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu, dukros L. N. iš motinos nepasiimant. Šis tėvo bendravimo su dukra laikas nekompensuojamas kitu laiku, nebent abu tėvai dėl to susitaria atskirai.
  5. Tomis dienomis, kuriomis nustatyta tėvo A. N. bendravimo su dukra L. N. tvarka, kadangi motina V. O. nuo 2018 m. gegužės 3 d. pradeda dirbti slenkančiu darbo grafiku, įskaitant kartais ir šeštadienius, atsižvelgiant į motinos darbo grafiką, tėvas A. N. dukrą L. N. pasiims ir grąžins motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu iš motinos šeimos narių, t.y., L. N. močiutės ar senelio.
  6. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita arba tėvai dėl to susitaria atskirai.

28Švenčių dienomis:

  1. Nelyginiais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų pirmąją dieną, t.y. gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 31 d., iki kol L. N. sueis 2 (dveji) metai, tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. pasiimant dukrą gruodžio 24 d. 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios Šv. Kūčių dienos 19 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu; Gruodžio 25 d. tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N., pasiimant dukrą gruodžio 25 d. 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 19 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu; Gruodžio 31d. tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N., pasiimant dukrą gruodžio 31 d. 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 19 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu.
  2. Nelyginiais metais dukrai L. N. suėjus 2 (dviems) metams per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, t.y. nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d., tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N., pasiimant dukrą 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos Kūčių rytą ir grąžinant Šv. Kalėdų antrosios dienos vakarą 15.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu. Taip pat A. N. bendrauja su dukra nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant dukrą gruodžio 31 d. rytą 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant sausio 1 d. vakarą - 15.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu. Tarp švenčių taikoma įprastinė bendravimo tvarka.
  3. Lyginiais metais iki kol dukrai L. N. sueis 2 (dveji) metai tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą Šv. Velykų rytą 12.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią Šv. Velykų dieną 19.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.
  4. Lyginiais metais dukrai suėjus 2 (dviems) metams tėvas A. N. bendrauja su dukra L. N. per Šv. Velykas, pasiimant dukrą Šv. Velykų rytą 12.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.
  5. K. T. dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos motinai V. O. bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra L. N. bendrauja tėvas A. N.. Atitinkamą dieną tėvas pasiima dukrą L. N. 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20.00 val. Jeigu tėvo gimimo diena sutaps su darželio ar mokyklos lankymo diena, tėvas pasiima dukrą L. N. iš ugdymo įstaigos iš karto po užsiėmimų pabaigos.
  6. K. M. dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui A. N. bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra L. N. bendrauja motina V. O..

29Atostogų metu iki kol dukra pradės lankyti mokyklą:

  1. Nuo 2019 m. balandžio 30 d. tėvas A. N. su dukra L. N. bendrauja tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas su dukra atostogauja ne daugiau kaip 2 kartus per metus. Atostogų trukmė gali būti ne ilgesnė nei 2 (dvi) savaitės. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra bei jų trukmę, vaikų motiną įspėja prieš 1 mėnesį, pateikdamas konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės. Tėvas A. N. savo atostogų su dukra periodui dukrą L. N. pasiima pirmąją atostogų dieną 12.00 val. ir grąžina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos V. O. gyvenamosios vietos adresu.
  2. Motina V. O. su dukra L. N. bendrauja motinos kasmetinių atostogų metu. Motina su dukra atostogauja ne daugiau kaip 2 kartus per metus. Atostogų trukmė gali būti ne ilgesnė nei 2 (dvi) savaitės. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra bei jų trukmę, dukros tėvą įspėja prieš 1 mėnesį, pateikdama konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės.
  3. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
  4. Vieno iš tėvų atostogos užsienyje su dukra L. N. ne ilgesnei nei 14 kalendorinių dienų trukmei yra galimos be kito iš tėvų sutikimo, o esant ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, dėl tokios atostogų trukmės tėvams atskirai susitarus, yra reikalingas rašytinis to kito tėvo sutikimas.

30Dukros kasmetinių mokyklinių atostogų metu:

  1. Tėvas A. N. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau nei 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant motinai V. O. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužės 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės. Tėvas dukrą L. N. pasiima pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.
  2. Motina V. O. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau nei 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant tėvui A. N. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužės mėn. 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės.
  3. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
  4. Nelyginiais metais tėvas A. N. praleidžia su dukra L. N. žiemos atostogas, lyginiais - pavasario ir rudens atostogas, pasiimant dukrą L. N. pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš motinos V. O. gyvenamosios vietos ir grąžinant priešpaskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.

31Šalys bendru sutarimu gali keisti nustatytą bendravimo su dukra L. N. tvarką dėl išskirtinių įvykių (tokių kaip laidotuvės, krikštynos, vestuvės ir šiems įvykiams prilyginamų įvykių) apie pasikeitimus dėl šių įvykių pranešant ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas.

32Tėvai tarpusavio sutarimu dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame švietime, papročių perdavime.

33Šalys sutaria, kad motina V. O. neturi teisės išsivežti dukros L. N. gyventi į užsienį be tėvo A. N. raštiško sutikimo, patvirtinto notaro.

34Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti ieškovei V. O., a. k. ( - ) iš atsakovo A. N., a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas: 82,00 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 816,00 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

36Priteisti valstybei iš atsakovo A. N., a. k. ( - ) 24,76 Eur (dvidešimt keturių eurų, 76 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

37Nuo 2017-05-02 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. N., gim. 2016-04-30.

38Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,... 2. sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant... 3. ieškovei V.... 4. atsakovui A. N., jo atstovui advokatui Rolandui... 5. institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7.
  1. Ieškovė V. O.... 8. Darbo dienomis ir savaitgaliais:
    1. Kiekvienos savaitės... 9. Švenčių dienomis:
      1. Nelyginiais metais per Šv. Kūčias,... 10. Atostogų metu iki kol dukra pradės lankyti mokyklą:
        1. Nuo... 11. Dukros kasmetinių mokyklinių atostogų metu:
          1. Tėvas 12. Šalys bendru sutarimu gali keisti nustatytą bendravimo su dukra 13. Tėvai tarpusavio sutarimu dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame... 14. Šalys sutaria, kad motina 15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (65-77... 16. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
              17. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
              1. Tėvai... 18. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
                  19. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                  1. CPK 93 straipsnio 1... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str.,... 21. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Nustatyti nepilnamečio vaiko L. N., gim. ( - ),... 23. Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (... 24. Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (... 25. Nepilnamečiui vaikui L. N., gim. ( - ), skirto... 26. Nustatyti tokią atsakovo A. N., a. k. 27. Darbo dienomis ir savaitgaliais:
                    1. Kiekvienos savaitės... 28. Švenčių dienomis:
                      1. Nelyginiais metais per Šv. Kūčias,... 29. Atostogų metu iki kol dukra pradės lankyti mokyklą:
                        1. Nuo... 30. Dukros kasmetinių mokyklinių atostogų metu:
                          1. Tėvas 31. Šalys bendru sutarimu gali keisti nustatytą bendravimo su dukra 32. Tėvai tarpusavio sutarimu dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame... 33. Šalys sutaria, kad motina 34. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti ieškovei 36. Priteisti valstybei iš atsakovo A. N., a. k. 37. Nuo 2017-05-02 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-11 nutartimi... 38. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...