Byla 2S-687-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

3kolegijos teisėjai Marijonas Greičius ir Dalia Višinskienė,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D.G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria pareiškimas dalyje paliktas nenagrinėtu, dalyje nutraukta civilinė byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei akto dalies panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba, N. Č. , S. D. , A. S. ir kt.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Pareiškėja D.G. kreipėsi į teismą su pareiškimu (2 t. b.l. 98-101), prašydama: 1) panaikinti 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 šio akto patikslinimą tose dalyse, kuriose nurodyta, jog Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje bei, 2) turint tikslą atkurti nuosavybės teisę į S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Gurancy kaime (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą Pragiedrulių g., Vilniuje) valdytą žemę, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs Gurancy kaimas, šiuo metu ( - ) , nebuvo rėžinis kaimas.

7Nurodė, kad ji kaip V. Č. teisių perėmėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį buvusio savininko S. M. nuosavybės teisėmis valdytos 3,28 ha žemės buvusios Gurų (Gurancy) kaime. S. M. mirė 1964 m., o jo sutuoktinė V. M. – 1976 m. S. M. turėjo sūnų Č. M. ir dukrą V. M. . Č. M. mirė 1997 m., po jo mirties turtą paveldėjo jo sūnus V. M. . V. M. 1949 m. ištekėjo už N. Č. ir tapo Č. 2006-12-20 V. Č. pareiškimu kreipėsi į teismą, turint tikslą atkurti nuosavybės teisę į S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Gurancy kaime (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą - Pragiedrulių g., Vilniuje) valdytą žemę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs Gurancy kaimas nebuvo rėžinis kaimas. Be to, V. Č. su Č. M. nustatyta tvarka kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. M. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę. 1993-08-10 Vilniaus miesto valdybos sprendimais Nr. 403-1010-2 ir Nr. 403-1010-1 V. Č. ir Č. M. buvo atstatyta nuosavybė į po 0,20 ha žemės plotą adresu Pragiedrulių g. 12 ir 13. Todėl V. Č. dar turėjo teisę į 1,44 ha S. M. nuosavybės teise valdytą žemę buvusiame Gurancy kaime. V. Č. brolis V. M. kreipėsi dėl 1,4 ha žemės ploto iškėlimo į Širvintų rajoną. 2002-09-03 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/02/15-68 bei planu prie jo buvo nustatyta, kad žemė prie Pragiedrulių g. 13, Vilniuje, yra laisva ir grąžintina, S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalis, kurios plotas yra 0,0550 ha. 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 šio akto patikslinime nurodyta, jog Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje. Tačiau Gurancy kaimas nebuvo rėžinėje sistemoje. Liudytojai, pasirašę ant 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 šio akto patikslinime buvo suklaidinti, kadangi jie paliudijo tik dėl buvusio kaimo ribų. Dėl iki nacionalizacijos buvusios Gurancy kaimo sistemos - rėžinės ar nerėžinės - ant aktų pasirašę asmenys neliudijo ir nepasisakė. Su aktų turiniu jie nebuvo supažindinti, be to, aktų turinys jiems nebuvo išverstas. Visi Gurancy kaimo gyventojai iki 1940 m. nacionalizacijos savo žemes valdė nuosavybės teisėmis. Kaimas buvo išskirstytas, todėl visos buvusios Gurancy kaimo gyventojų sodybos yra vienkiemiuose – jų nuosavose žemėse. Taip pat nurodė, kad patikslintas pareiškimas teikiamas remiantis Lietuvos Respublikos CPK 26 str. 2 d., kadangi jei byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendros kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2003-04-03 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/03/15-72 teigiama, kad liudininkai paliudijo, kad žemė buvo rėžiais. Šį aktą pasirašė liudininkai A. C. , B. M. , S. D. ir N. Č. . 2003-10-02 buvo patikslintas 2003-04-03 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-72. Šio patikslinto akto pastabose nurodyta, kad liudytojai nurodė, kad žemė buvo rėžinėje sistemoje. Šį 2003-04-03 akto patikslinimą pasirašė liudininkai Z. M. Č., J. J. , S. D. , J. B. . Liudytojai savo parašais patvirtino 2003-04-03 ir 2003-10-02 aktuose konstatuotą faktą, kad Gurancy kaimas buvo rėžinis. 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 patikslintas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas nenuginčyti ir galiojantys. Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėjo apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad prieš kreipdamasi į teismą, ji kreipėsi į nurodytas institucijas dėl minėtų aktų dalyje, kad Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje, pripažinimo negaliojančiais. Esant galiojantiems institucijos aktams dėl rėžinės sistemos Gurancy kaime nustatymo, pareiškėja neturi pagrindo teikti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šis kaimas nebuvo rėžinis.

9Kiti suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškimą dalyje, turint tikslą atkurti nuosavybės teisę į S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Gurancy kaime (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą Pragiedrulių g., Vilniuje) valdytą žemę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs Gurancy kaimas, šiuo metu Pragiedrulių g., Vilniuje, nebuvo rėžinis kaimas, bylą nutraukė. Pareiškėjos D.G. patikslintą pareiškimą dalyje panaikinti 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 šio akto patikslinimą tose dalyse, kuriose nurodyta, jog Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje, paliko nenagrinėtu.

11Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje pagal šio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytas pareiškėjos aplinkybes negali būti sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka, nes atitinkamam žemės sklypui tam tikro statuso nustatymas savaime nėra juridinis faktas.

12Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. skundams dėl veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, yra nustatytas privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas atitinkamose institucijose. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Teismas nurodė, kad ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą - teismui. Kriterijus, pagal kurį su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kuriems taikoma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atskiriami nuo kitų, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių ginčų, kuriems tokia tvarka netaikoma, yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadija: pirmieji ginčai vyksta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo (sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas tiek sprendimas atkurti nuosavybės teises, tiek sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises), o kiti ginčai vyksta jau po sprendimo priėmimo. Ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nesilaikymas privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos daro negalimu ir teisminį procesą.

13Teismas konstatavo, kad pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Gurancy kaimas nebuvo rėžinis, siekia kitos, nei įstatyme nustatytos į vienkiemius neišskirtų kaimų teritorijose nuosavybės teisių atkūrimo jos atžvilgiu tvarkos taikymo, neatsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pilietis, nesutikdamas su nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, būdu ar atkuriamų teisių apimtimi, gali skųsti atitinkamą sprendimą, o esant galiojančiam institucijos aktui dėl rėžinės sistemos Gurancy kaime nustatymo, neturėjo pagrindo reikšti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šis kaimas nebuvo rėžinis.

14Teismas sprendė, kad pareiškėja dėl konkrečios nuosavybės teise valdytos žemės vietos nustatymo, kartu ir jos teisės atkurti nuosavybės teisę į dalį žemės natūra įgyvendinimo turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kuriai yra deleguotos funkcijos, susijusios su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką, vandens telkinius ir kt.) ir valstybinės žemės nuoma, panauda bei kitais žemės reformos klausimais, taip pat nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos klausimais (CPK 294 str. 1 d.). Tokiu būdu pareiškimo dalyje, turint tikslą atkurti nuosavybės teisę į S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Gurancy kaime (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą Pragiedrulių g., Vilniuje) valdytą žemę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs Gurancy kaimas, šiuo metu Pragiedrulių g., Vilniuje, nebuvo rėžinis kaimas, bylą nutraukė.

15Teismas pareiškėjos reiškiamą reikalavimą panaikinti 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 šio akto patikslinimą tose dalyse, kuriose nurodyta, jog Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje, paliko nenagrinėtu kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui ir negalimą nagrinėti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o nagrinėtiną administraciniame teisme.

16Pareiškėja D.G. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos pareiškimą patenkinti.

17Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos reikalavimas nustatyti, kad Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje pagal šio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytas pareiškėjos aplinkybes negali būti sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka, nes atitinkamam žemės sklypui tam tikro statuso suteikimas savaime nėra juridinis faktas, kadangi nustačius pareiškėjos prašomą faktą, jai atsirastų subjektinė teisė jai vienai asmeniškai susigrąžinti laisvą 0,055 ha Pragiedrulių g. Vilniuje esantį žemės sklypą, o suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM atitinkamai kiltų pareiga atkurti nuosavybės teisę, taigi toks faktas pagal CPK 444 str. 1 d. yra juridinę reikšmę turintis faktas, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

18Pažymi, kad nuosavybės atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose iki šiol nėra nustatyta, kaip turi būti nustatoma, kokioje sistemoje buvo kaimo žemė – rėžinėje ar išskirtoje viensėdžiais.

19Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja dėl konkrečios nuosavybės teise valdytos žemės vietos nustatymo bei teisės atkurti nuosavybės teisę į dalį žemės natūra įgyvendinimo turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kadangi pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pasak apeliantės, teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2006, 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006.

20Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nagrinėtinas teisme, nes jis atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas. Byloje esanti archyvo pažyma patvirtina, jog nėra duomenų apie tai, ar Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje ar ne, t.y. pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ji negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi nuosavybės atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose iki šiol nėra nustatyta, kaip turi būti nustatoma kokioje sistemoje buvo kaimo žemė, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių šį faktą.

21Tuo pačiu apeliantė nurodo, kad jos reikalavimas dėl 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto ir 2003-10-02 šio akto patikslinimo tose dalyse, kuriose nurodyta, jog Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

22Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nenagrinėtinas.

23Nurodo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese buvusios žemėvaldos ribas, plotą nustatinėja nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti kompetentinga institucija. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo vietos ir jo ribų nustatymą atliko Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo pareiškėją, kad iki 1940 m. nacionalizacijos S. M. turėta žemė yra Gurancy rėžiniame kaime, taigi pareiškėja, manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turėjo teisę ginti savo teises Žemės reformos įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, t.y. per 30 d. nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos kreiptis į teismą. Be to, pažymi, kad skundui dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo teisme tvarka, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į tokią instituciją, todėl teismas pagrįstai jos reikalavimo dalį paliko nenagrinėtą.

24Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

25Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta teisingai taikant ir aiškinant procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, tačiau nesilaikant pagrindinių civilinio proceso principų, neužtikrinant teisės į greitą ir efektyvų bylos nagrinėjimą teisme, todėl yra pagrindas nutartį dalyje panaikinti.

26Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. Petrutienė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. Gudonienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

27Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs Gurancy kaimas, šiuo metu Pragiedrulių g., Vilniuje, nebuvo rėžinis kaimas, turint tikslą atkurti nuosavybės teisę į S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Gurancy kaime (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą Pragiedrulių g., Vilniuje) valdytą žemę, kadangi pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes ir pateiktus į bylą įrodymus toks jos pareiškimas negalėjo būti priimtas nagrinėti, o jį priėmus – civilinė byla turėjo būti nutraukta dėl to, kad nebuvo visų sąlygų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą pateikti suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dokumentai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo patvirtina, kad iki 1940 m. nacionalizacijos S. M. turėta žemė yra Gurancy rėžiniame kaime (b.l. 20), jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-06-20 įsakymu Nr. 30-593 patvirtintas natūra grąžinamas 0,0550 ha žemės sklypas prie Pragiedrulių g. 13, yra Gurancy rėžinio kaimo teritorijoje, be to, Vilniaus miesto savivaldybės meras 2005-09-08 raštu informavo, kad likusi iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Gurancy rėžinio kaimo teritorija priskirta valstybės išperkamajai žemei, nes užimta privačių namų valdų bei sodininkų bendrijos sodų sklypais. Tokiu būdu esant į bylą pateiktiems dokumentams, patvirtinantiems priešingą nei pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, esant galiojantiems atitinkamų institucijų administraciniams aktams ir nenuginčytiems įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Gurancy kaime nebuvo rėžinės sistemos, o teismui priėmus tokį pareiškimą, jis pagrįstai nutraukė bylą šioje dalyje. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad jos prašomas nustatyti faktas nagrinėtinas teisme, nes jis atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas, byloje esanti archyvo pažyma patvirtina, jog nėra duomenų apie tai, ar Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje ar ne, t.y. pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ji negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi nuosavybės atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose iki šiol nėra nustatyta, kaip turi būti nustatoma kokioje sistemoje buvo kaimo žemė, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių šį faktą, kolegija neturi teisinio pagrindo.

28Tuo pačiu kolegija pažymi, kad teismas nurodė netinkamus motyvus spręsdamas dėl bylos nutraukimo, todėl jie šalintini iš teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje pagal jos nurodomas faktines aplinkybes negali būti sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka, nes atitinkamam žemės sklypui tam tikro statuso nustatymas savaime nėra juridinis faktas, tačiau toks motyvas yra neteisingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patenkinus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustačius, kad Gurancy kaime nebuvo rėžinės sistemos, pareiškėja įgytų subjektinę teisę susigrąžinti 0,055 ha laisvos žemės Pragiedrulių gatvėje Vilniuje tik jai asmeniškai vienai, bet ne visiems byloje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims, o suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – įgytų pareigą atkurti jai nuosavybės teisę, ko ir siekiama paduotu pareiškimu. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, kodėl pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme, pažymėtina, kad taip pat negalima sutikti su teismo motyvais, kad pareiškėja dėl konkrečios nuosavybės teise valdytos žemės vietos nustatymo, kartu ir jos teisės atkurti nuosavybės teisę į dalį žemės natūra įgyvendinimo turėtų kreiptis į atitinkamą kompetentingą instituciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems kitokios tvarkos, todėl esant visoms sąlygoms, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - kad buvęs Gurancy kaimas, šiuo metu Pragiedrulių g., Vilniuje, nebuvo rėžinis kaimas, jeigu nebūtų administraciniais aktais konstatuota priešingai, galėtų būti nagrinėjamas teismine tvarka.

29Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria paliktas nenagrinėtu jos reikalavimas panaikinti 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 šio akto patikslinimą tose dalyse, kuriose nurodyta, jog Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje tuo pagrindu, jog CPK 26 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi teisės norma dėl rūšinio teismingumo numato, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą, taigi turi būti išspręstas ir klausimas dėl minėto akto dalies panaikinimo. Kolegija iš dalies sutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu.

30Pažymėtina, kad Specialioji teismingumo kolegija savo nutartyse dėl rūšinio teismingumo yra pasisakiusi, jog galimi atvejai, kuomet byla – nors ir susijusi tiek su administracinio teisinio, tiek su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais - gali būti priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Tai priklauso nuo keliamų administracinių teisinių bei civilinių teisinių reikalavimų pobūdžio bei apimties, taip pat nuo konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos. Pavyzdžiui, byla ilgą laiką buvo nagrinėjama administraciniame teisme ir bylos perdavimas nagrinėti kitos kompetencijos teismui, neatitiktų proceso operatyvumo principo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Kauno apskrities viršininko administracija; kt.). Bylos rūšinio priskirtinumo klausimai turi būti sprendžiami inter alia atsižvelgiant ir į bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta byloje A. V. v. AB “Lietuvos dujos”, 2008 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Trakų rajono savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta byloje R. A. ir kiti v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje R. J. ir kiti v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kiti; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta byloje Z. L. v. Kauno rajono savivaldybės valdyba, 2004 m. spalio 5 d. nutartis, priimta byloje R.T. D. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, 2006 m. liepos 14 d. nutartis, priimta byloje UAB „Kauno regiono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija; kt.).

31Kolegija, atsižvelgdama į suformuotą praktiką rūšinio teismingumo klausimais, į tai, kad pareiškėjos reikalavimas dėl minėtų aktų panaikinimo dalyje buvo priimtas ir pakankamai ilgą laiką nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tokio pareiškimo palikimas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, neatitiktų pagrindinių civilinio proceso tikslų, kuriais siekiama kuo greičiau apginti pažeidžiamas asmenų teises, išnagrinėti kilusius ginčus, įvertindama tai, kad šio klausimo nagrinėjimas nėra vien tik administracinio pobūdžio, bet ir turintis civilinio teisinio pobūdžio elementų, todėl teismo nutartis dalyje, kurioje pareiškimas dėl aktų panaikinimo dalyje paliktas nenagrinėtu, naikintina ir šioje dalyje šis klausimas perduotinas nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui

32Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis dalyje yra naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, o atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 p.).

33Apeliacinės instancijos teismas turėjo 58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos bus paskaičiuotos ir priteistos pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

35Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį dalyje, kurioje pareiškėjos D.G. pareiškimas dalyje panaikinti 2003-04-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-72 ir 2003-10-02 šio akto patikslinimą tose dalyse, kuriose nurodyta, jog Gurancy kaimas buvo rėžinėje sistemoje, paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

36Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,... 3. kolegijos teisėjai Marijonas Greičius ir Dalia Višinskienė,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D.G.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. Pareiškėja D.G. kreipėsi į teismą su pareiškimu (2 t. b.l. 98-101),... 7. Nurodė, kad ji kaip V. Č. teisių perėmėja turi teisę atkurti nuosavybės... 8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškimu nesutiko ir... 9. Kiti suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi... 11. Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad Gurancy kaimas... 12. Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. skundams... 13. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę... 14. Teismas sprendė, kad pareiškėja dėl konkrečios nuosavybės teise valdytos... 15. Teismas pareiškėjos reiškiamą reikalavimą panaikinti 2003-04-03 sklypo... 16. Pareiškėja D.G. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį... 17. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos reikalavimas nustatyti, kad... 18. Pažymi, kad nuosavybės atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose iki... 19. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja dėl... 20. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nagrinėtinas teisme, nes jis atitinka... 21. Tuo pačiu apeliantė nurodo, kad jos reikalavimas dėl 2003-04-03 sklypo... 22. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 23. Nurodo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 24. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą... 26. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 27. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai... 28. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad teismas nurodė netinkamus motyvus spręsdamas... 29. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria paliktas... 30. Pažymėtina, kad Specialioji teismingumo kolegija savo nutartyse dėl... 31. Kolegija, atsižvelgdama į suformuotą praktiką rūšinio teismingumo... 32. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis dalyje yra... 33. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 58 Lt išlaidų, susijusių su... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325,... 35. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį dalyje,... 36. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....